Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovams R. B., J. B., V. B., išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius dėl iškeldinimo iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iškeldinti atsakovus R. B., gim. (duomenys neskelbtini), J. B., gim. (duomenys neskelbtini), V. B., gim. (duomenys neskelbtini), iš sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), su visa jiems priklausančia manta bei priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad nuo 2002 m. ieškovė buvo leidusi sūnaus šeimai neatlygintinai gyventi (duomenys neskelbtini), ir naudotis žemės sklypu. Atsakovai iki šiol gyvena minėtame turte, juo naudojasi. Ieškovė kito nekilnojamojo turto neturi, šiuo metu gyvena išsinuomotame bute. Kadangi ieškovei pačiai iškilo būtinybė apsigyventi jai priklausančiame name ir naudotis žemės sklypu, esančiais sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), informavo raštu atsakovus apie panaudos sutarties nutraukimą ir paprašė išsikelti iš sodo namo su visa jiems priklausančia manta iki 2016 m. balandžio 1 d. Geruoju atsakovai iš ieškovei priklausančio turto neišsikėlė. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad nors atsakovai nuo 2002 m. gyveno ir naudojosi turtu, esančiu sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), tačiau nemokėjo mokesčių sodininkų bendrijai. Įsiskolinimas sodininkų bendrijai - 207,93 Eur (b. l. 3-4).

2016 m. birželio 20 pateiktame atsiliepime atsakovai nurodė, kad mirus atsakovo tėvui (ieškovės sutuoktiniui) ieškovė nutarė sodo namelį parduoti. Atsakovas nurodė, kad jis sutiko ginčo namelį pirkti už 30 000,00 Lt, atsakovas nurodo sumokėjęs ieškovei 20 000,00 Lt. Atsakovas pažymėjo, kad likusi nesumokėta suma už sodo namelį yra 10 000,00 Lt. Nurodė, jog pinigų sumokėjimo fakto nėra įforminęs jokiu dokumentu. 2011 m. kilus gaisrui sodo namelis sudegė. Dėl kilusio gaisro atsakovai neturėjo finansinių galimybių grąžinti atsakovei likusios sumos už ginčo turtą. Atsakovai sudarė kredito sutartis tam, kad galėtų atstatyti ginčo turtą. Atsakovai taip pat pažymėjo, kad ieškovė gavusi iš atsakovų 20 000,00 Lt nusipirko butą, kurį registravo dukters R. B. vardu. Atsakovai taip pat pažymėjo, kad nepavykus su ieškove susitarti taikiai, atsakovai reikalaus ieškovės padengti per gaisrą padarytus nuostolius, grąžinti mokamus kreditus bei patirtas išlaidas, susijusias su namelio atstatymu (b. l. 22-24).

Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius 2016 m. spalio 5 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams. Konkrečiu atveju būtina nustatyti pusiausvyrą tarp vaiko interesų gynybos bei būsto, iš kurio reikalaujama išsikelti, savininko teisių bei teisėtų reikalavimų ir parinkti proporcingumo principą labiausiai atitinkantį vaikų teisių apsaugos būdą (b. l. 45).

Atsakovė J. B. patvirtino, kad V. B. apie teismo posėdžio datą ir laiką žino, posėdyje dalyvauti nepageidavo.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad pastatas - sodo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso S. B. (b. l. 3-4). Ieškovė S. B. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Minėtu adresu yra deklaruotos ir atsakovų R. B., J. B. bei V. B. gyvenamosios vietos (b. l. 34-35). Ieškovė 2016 m. vasario 1 d. išsiuntė visiems atsakovams adresuotą įspėjimą Dėl panaudos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, kuriame nurodoma, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. nutraukiama panaudos sutartis ir iki šios dienos prašoma išsikelti su visa priklausančia manta iš sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 7).

Ieškovė nurodė, kad atsakovai jai priklausančiame turte, adresu (duomenys neskelbtini), apsigyveno 2002 m. žodinės neterminuotos panaudos sutarties pagrindu. 2016 m. spalio 6 d. teismo posėdyje atsakovas R. B. ir atsakovė J. B. patvirtino, kad ginčo turte apsigyveno 2002 m. pavasarį, gavę ieškovės sutikimą neatlygintinai naudotis ginčo turtu.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, jog tarp ieškovės ir atsakovų buvo sudaryta neterminuota sodo namo ir sodo žemės sklypo panaudos sutartis.

Panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita (Civilinio kodekso (toliau ir - CK) 6.636 str.). Į bylą pateiktas ieškovei adresuotas sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. lapkričio 24 d. raštas Nr. 06-15, kuriame nurodoma, kad, nors sodo sklype esančiame name pastoviai gyvena R. B., sodininkų bendrijai keturi metai nemokami mokesčiai, įsiskolinimo suma yra 207,93 Eur (b. l. 6). Aptartas rašytinis įrodymas, atsakovams nepateikus duomenų, kad tarp šalių buvo kitoks susitarimas dėl daikto išlaikymo išlaidų apmokėjimo, patvirtina, jog atsakovai R. ir J. B. pažeidė savo, kaip panaudos gavėjų, pareigą apmokėti ginčo turto išlaikymo išlaidas.

Pagal Civilinio kodekso 6.629 straipsnio 1 dalyje pateiktą panaudos sutarties sampratą neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Remiantis Civilinio kodekso 6.642 straipsnio 1 dalimi, kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu tarp šalių sudarytoje panaudos sutartyje nesusitarta kitaip.

Šiame kontekste paminėtinas kasacinės instancijos teismo išaiškinimas, kad CK nenustato įspėjimo dėl panaudos sutarties nutraukimo formos bei turinio reikalavimų, todėl tam keliamas vienintelis ir būtinas reikalavimas, – panaudos davėjo aiškiai išreikšta valia nutraukti sutartį (CK 6.629 straipsnio 1dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-415/2016).

Kaip minėta, ieškovė 2016 m. vasario 1 d. įspėjimu ragino atsakovus iki 2016 m. balandžio 1 d. išsikelti iš jai nuosavybės teise priklausančio sodo namo ir sodo žemės sklypo. Pažymėtina, jog atsakovai R. ir J. B. teismo posėdyje patvirtino, jog ieškovės 2016 m. vasario 1 d. išsiųstą įspėjimą dėl panaudos sutarties nutraukimo yra gavę. Įspėjimą gavus nepilnametės atsakovės įstatyminiams atstovams, teismas vertina, kad jį gavo ir V. B.. Į teismą ieškovė kreipėsi 2016 m. balandžio 6 d. Konstatuotina, kad ieškovė įspėjime nurodė trumpesnį nei trijų mėnesių terminą, per kurį ragino atsakovus išsikelti. Ieškovės kreipimosi į teismą dieną taip pat dar nebuvo suėjęs trijų mėnesių įspėjimo apie žodinės panaudos sutarties nutraukimą terminas. Kita vertus, konstatuotina, jog atsakovai iš ginčo gyvenamųjų patalpų neišsikėlė ir suėjus trijų mėnesių terminui po įspėjimo apie panaudos sutarties nutraukimą gavimo. Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, sprendžia, kad ieškovė, nesilaikydama įstatymo nustatyto termino, padarė formalų pažeidimą, neturintį esminės įtakos ginčo išsprendimui, nes jokių neigiamų pasekmių atsakovams dėl šio formalaus pažeidimo nekilo. Laikytina, kad Civilinio kodekso 6.642 straipsnio 1 dalies reikalavimai nutraukiant panaudos sutartį yra įvykdyti, kadangi atsakovai jau ne mažiau, kaip devynis mėnesius yra informuoti apie ieškovės valią nutraukti neterminuotą panaudos sutartį. Konstatuotina, kad suėjus Civilinio kodekso 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui po įspėjimo panaudos gavėjui apie numatomą neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą, panaudos sutartis pasibaigia. Dėl to, praėjus trims mėnesiams nuo įspėjimo apie sutarties nutraukimą, šalys tampa nebesaistomos tarpusavio prievolinių teisinių santykių, t. y. atsakovai neteko ginčo patalpų naudojimosi teisių.

Atsakovai R. ir J. B. nurodė, kad, siekdami įsigyti ginčo turtą, ieškovei buvo sumokėję 20 000,00 Lt iš sutartos 30 000,00 Lt sumos. Taip pat nurodė, jog 2011 m. birželio 9 d. kilus gaisrui, ginčo sodo namas sudegė ir jie kreditų lėšomis šį turtą atstatė. Teismas atsakovams išaiškino teisę reikšti byloje priešieškinį. 2016 m. birželio 22 d. protokoline nutartimi atsakovams nustatytas terminas iki 2016 m. rugpjūčio 16 d. priešieškiniui byloje pateikti (b. l. 48-49). Atsakovai savo procesine teise nepasinaudojo ir priešieškinio byloje dėl ginčo turto pagerinimo išlaidų priteisimo, nuosavybės teisių į ginčo turtą pripažinimo ar kitu pagrindu nereiškė.

Kasacinio teismo nuosekliai išplėtotoje jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

Atsakovai į bylą pateikė R. B. adresuotą AB „Lietuvos Draudimas“ 2012 m. gegužės 10 d. pretenziją Nr. R0001265246, kurioje, be kita ko, nurodoma, jog „2011 m. birželio 9 d. gaisro metu apgadintas draudėjo T. J. turtas, adresu SB „(duomenys neskelbtini)“ skl. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Remiantis 2012 m. vasario 23 d. Kauno apskrities PGT duomenimis, esate atsakingas už kilusią žalą“, prašoma draudimo bendrovei regreso tvarka sumokėti 3 747,00 Lt (b. l. 36). Minėtas įrodymas nėra tiesiogiai susijęs su ginčo turtu, todėl, teismo nuomone, pats savaime neįrodo buvus atsakovų nurodomas aplinkybes. Pateiktos J. B. ir R. B. sudarytos vartojimo kreditų sutartys (b.l. 37-46). Teismas vertina, jog vartojimo kreditų sutartys, nepateikus įrodymų dėl pagal šias sutartis gautų lėšų panaudojimo, pačios savaime neįrodo ginčo turto atliktų pagerinimų. Teismas sprendžia, kad atsakovai į bylą nepateikė duomenų, leidžiančių teismui daryti išvadą, jog tarp šalių yra susiklostę tam tikri kitokio pobūdžio sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovai turėtų teisinį pagrindą naudotis ginčo nekilnojamuoju turtu.

Apibendrinant aukščiau nurodytus motyvus, konstatuotina, kad ieškovė įgijo teisę reikalauti atsakovų iškeldinimo iš užimamų patalpų Civilinio kodekso 4.98 straipsnio, pagal kurį turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, pagrindu (Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1500-221/2015).

Dėl nepilnamečio vaiko teisių

Atsakovė V. B., gimusi (duomenys neskelbtini), yra nepilnametė (b. l. 47).

Įstatymas formuluoja bendrąjį principą, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Šio principo įgyvendinimą turi užtikrinti vaiko tėvai, kiti teisėti atstovai, o jiems neišgalint – valstybė per savo institucijas, tačiau pažymėtina, kad vaiko teisių, kaip ir bet kurių teisių, negalima suabsoliutinti. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2010; 2011 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2011).

Teismas sprendžia, jog visų pirma atsakovai R. ir J. B., kaip įstatyminiai nepilnametės dukters V. B. atstovai, turi pareigą pasirūpinti savo nepilnamete dukra ir užtikrinti jos teisę į būstą.

Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. spalio 5 d. rašte Nr. VS-2380 „Dėl išvados“, be kita ko, nurodyta, jog V. B. mokosi (duomenys neskelbtini), 12 klasėje. J. B. dirba A. R. B. TŪB „(duomenys neskelbtini)“, R. B. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 81). 2016 m. spalio 6 d. teismo posėdyje atsakovas R. B. nurodė, kad gauna 400,00 Eur atlyginimą, o J. B. nurodė, kad gauna 500,00 Eur atlyginimą. Duomenų apie tai, kad atsakovai R. ir J. B. būtų nepilnai darbingi į bylą nėra pateikta. Į bylą pateiktas VĮ „Registrų centras“ išrašas patvirtina, jog atsakovei J. B. nuo 2014 m. kovo 6 d. nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovai nepateikė į bylą duomenų, kad ši gyvenamoji patalpa būtų netinkama atsakovams gyventi. Todėl teismas vertina, kad iškeldinus atsakovus iš neteisėtai užimamo ieškovės turto, nepilnametės teisė į gyvenamąjį būstą nebūtų pažeista, kadangi atsakovų šeima galėtų apsigyventi J. B. priklausančiame bute. Kita vertus, atsakovai, būdami darbingi, turi galimybę iš darbo užmokesčio nuomotis gyvenamąsias patalpas, užtikrinant nepilnametės dukros teisę į gyvenamąjį būstą.

Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė prašė atidėti iškeldinimą iki 2017 m. liepos 1 d., kol V. B. baigs vidurinę mokyklą, siekiant nesudaryti nepilnametei stresinės situacijos, kuri galimai įtakotų jos vidurinės mokyklos baigiamųjų egzaminų rezultatus. Ieškovė su sprendimo įvykdymo atidėjimu nesutiko.

Minėta, jog nuo įspėjimo apie ginčo patalpų panaudos sutarties nutraukimą įteikimo atsakovams praėjo daugiau kaip 9 mėnesiai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, teismas sprendžia, jog atsakovai R. ir J. B. turėjo pakankamai laiko pasirūpinti, kad, iškeldinimo atveju, nepilnametė dukra turėtų gyvenamąjį būstą. Atsakovai į bylą nepateikė duomenų, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą, kad V. B. interesai būtų iš esmės pažeisti dėl to, kad pasikeis jos gyvenamoji vieta. Pažymėtina, kad dar iki 2017 m. liepos 1 d., t.y. 2017 m. kovo 24 d. V. B. taps pilnametė. Teismas laiko, jog atidedant iškeldinimą net 9 mėnesiams (iki 2017 m. liepos 1 d.), būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, neproporcingai būtų apribota ieškovės nuosavybės teisė į ginčo turtą. Kartu teismas vertina, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški, todėl atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, galimai atsirastų papildomų pagrindų šalių konfliktams, kurie nepilnametei V. B. vienareikšmiškai darytų neigiamą įtaką.

Teismas, vadovaudamasis šios kategorijos bylose formuojama teismų praktika, sprendžia, jog byloje nesant duomenų, kad tėvai dėl kokių nors objektyvių ar subjektyvių priežasčių neturi galimybių įgyvendinti pareigos užtikrinti gyvenamąjį būstą nepilnametei dukrai, nėra pagrindo pripažinti, kad yra teisinė būtinybė ginti nepilnametės V. B. interesus, suvaržant turto savininkės teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-415/2016).

Dėl kitų šalių argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui, teismas nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovei 2015 m. gruodžio 9 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. tokios pagalbos išlaidas. Paskirta advokatė K. M. (b. l. 8-9). Pateikta 2016 m. spalio 13 d. pažyma Nr. NTP-7-10982, kurioje nurodoma, kad valstybei iš viso priteistina 236,76 Eur antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidų (popierinio bylos varianto b. l. 53). Advokatė parengė ieškinį, atstovavo parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose. Ieškovės atstovė bylinėjimosi išlaidas prašė priteisti tik iš pilnamečių atsakovų. Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovų R. B. ir J. B. valstybei priteistina po 118,38 Eur (236,76 Eur / 2) suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio. Už ieškinį mokėtinas 31,00 Eur žyminis mokestis. Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovų R. B. ir J. B. valstybei priteistina po 15,50 Eur (31,00 Eur/ 2) žyminio mokesčio (CPK 96 str. 1 d.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovą R. B., gim. (duomenys neskelbtini)., gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovę J. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir atsakovę V. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), iš sodo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), su visa jiems priklausančia manta.

Priteisti valstybei iš atsakovų R. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir J. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), po 118,38 Eur (vienas šimtas aštuoniolika eurų 38 ct) už antrinės teisinės pagalbos išlaidas, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Priteisti valstybei iš atsakovų R. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir J. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), po 15,50 Eur (penkiolika eurų 50 ct) žyminio mokesčio, sumokant į surenkamąją sąskaitą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752), įmokos kodas už pašto išlaidas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.