Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Mindaugas Mažrimas, J. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis 2023 m. lapkričio 27 d. patvarkymu Nr. S-23-180-27361 pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalis). Nurodė, kad jog pareiškėjo skunde ydingai interpretuojamos vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos bei iškraipomos faktinės aplinkybės. Išieškotoja J. K. pateikdama Vykdomąjį dokumentą vykdymui nurodė, jog skolininkas priteistą išlaikymą moka jo neindeksuodamas, todėl dėl indeksacijos susidariusią skolą reikalinga išieškoti. Išieškotoja pateikė lentelę su piniginių lėšų sumomis, gautomis pagal antstoliui pateiktą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. vykdomąjį raštą Nr. 2SP-5907-328/2016, kurioje nurodė, jog išlaikymo įsiskolinimas M. K. naudai sudaro 2 375,50 Eur. Šią skolos sumą patvirtino ir 2023 m. lapkričio 22 d. raštu. Nors pareiškėjas deklaratyviai nurodo susitarimus, kurių pasėkoje pakeitė taikos sutarties sąlygas ir sumažino išlaikymo dydį iki 300 Eur, tačiau jokių šį faktą patvirtinančių dokumentų nepateikė. Taip pat pareiškėjas nėra pateikęs jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad penkerius metus iki vykdomojo dokumento pateikimo jis tinkamai indeksuodamas teikė išlaikymą savo vaikams.

Suinteresuotas asmuo J. K. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Sprendimo vykdymo veiksmus atliekančio antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (žr. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalys); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019 30 punktą). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio procesinę veiklą pagal CPK 594 straipsnį kontroliuoja teismas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio Mindaugo Mažrimo kontoroje 2023 m. birželio 26 d., vadovaujantis J. K. prašymu, pradėta vykdomoji byla Nr. 0180/23/00880, pagal 2022 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2SP-5907-328/2016, dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko A. K. išieškotojų A. K. ir M. K. naudai. Įstatyminis A. K. ir M. K. atstovas yra J. K.. Suinteresuotas asmuo J. K. pateikdama vykdomąjį dokumentą vykdymui antstoliui nurodė, kad skolininkas priteistą išlaikymą moka jo neindeksuodamas, dėl ko ir susidarė išlaikymo įsiskolinimas. 2023 m. birželio 26 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-23-180-14517 „Dėl išlaikymo išieškojimo“, kuriame buvo nurodoma, kad išlaikymo skola sudaro – 4 751 Eur. Taip pat 2023 m. birželio 26 d. buvo priimtas patvarkymas Nr. S-23-180-14429 „Dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, kuriame nurodyta, kad skolininkas privalo apmokėti 154,10 Eur administravimo išlaidas bei 528 Eur antstolio atlyginimą. 2023 m. lapkričio 9 d. pareiškėjas gavo antstolio patvarkymą Nr. S-23-180-25859 „Dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo“, iš kurio sužinojo, kad išlaikymo įsiskolinimas sumažintas iki 2 375,50 Eur vėliau pareiškėjas (skolininkas) gavo kitą antstolio M. Mažrimo 2023 m. lapkričio 9 d. patvarkymą Nr. S-23-180-25861, kuriame buvo nurodyta, kad išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas A. K. naudai nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.191 straipsnio 1 dalies 3 punktą, ji tęsiant M. K. naudai, ko pasėkoje sumažinu išlaikymo įsiskolinimą iš 4 571 Eur į 2 375,50 Eur. Be to, buvo pakeista 2023 m. birželio 26 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S-23-180-14429 iš skolininko A. K. išieškoma suma iš 684,83 Eur į 489,10 Eur.

Nagrinėjimu atveju skolininkas nesutinka su antstolio patvarkymu Nr. S-23-180-25859 „Dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo“, ir patvarkymu Nr. S-23-180-25861 „Dėl skolos išieškojimo“ , ir mano, kad yra pagrindas juos panaikinti. Pareiškėjas pateiktame skunde nurodė, jog iš antstolio patvarkymo nėra aišku kokiu teisiniu pagrindu jis nutarė išieškotojos J. K. prašyme nurodytą skolos sumą padalinti lygiomis dalimis.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-5907-328/2016 patvirtino A. K. ir J. K. taikos sutartį, pagal kurios 1 punktą pareiškėjas A. K. įsipareigoja mokėti išlaikymą nepilnametėms dukroms - A. K. ir M. K., periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur kiekvienai, viso 600 Eur nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki vaikų pilnametystės, pinigus pervedant į mamos J. K. banko sąskaitą „Swedbank“, AB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), iki kiekvieno mėnesio 25 dienos. Suinteresuotas asmuo J. K. pateikdama vykdomąjį dokumentą vykdymui antstoliui nurodė, kad įsiskolinimas susidarė dėl indeksacijos netaikymo, t. y. A. K. mokėjo teismo nustatytą išlaikymą po 300 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį šių įmokų neindeksuodamas.

Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Šiuo atveju pareiškėjai dėl išlaikymo formos ir dydžio susitarė taikos sutartimi, kurią patvirtino teismas. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią (CK 6.985 straipsnis). CK 3.3 straipsnio, reglamentuojančio šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus, 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, o viena iš jo įgyvendinimo užtikrinimo priemonių nustatyta CK 3.208 straipsnyje, pagal kurį, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo indeksavimas yra fiksuotu dydžiu (pinigais) nustatytų periodinių išmokų perskaičiavimas, siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą siekiu apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu. Taigi, siekiant apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą (Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1125-527/2015; Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-569-613/2022). Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 9 punkte numatyta, jog skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui.

Nagrinėjamu atveju iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad išieškotoja J. K. pateikdama vykdomąjį dokumentą vykdymui nurodė, jog skolininkas priteistą išlaikymą moka jo neindeksuodamas, todėl dėl indeksacijos susidariusią skolą reikalinga išieškoti. Išieškotoja J. K. pateikė antstoliui lentelę su piniginių lėšų sumomis, gautomis pagal antstoliui pateiktą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. vykdomąjį raštą Nr. 2SP-5907-328/2016, kurioje nurodė, jog išlaikymo įsiskolinimas M. K. naudai sudaro 2 375,50 Eur. Šią skolos sumą patvirtino ir 2023 m. lapkričio 22 d. raštu. Taigi, antstolis remdamasis pateiktu vykdomuoju raštu ir išieškotojos pateiktais duomenimis 2023 m. lapkričio 9 d. patvarkymu panaikino 2023 m. birželio 26 d. patvarkymus Nr. S-23-180-14517 ir Nr. S-23-180-14429. Antstolis nurodė, jog 2023 m. birželio 26 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S-23-180-14517 prarado aktualumą, nes nebėra vykdomas; nutraukė išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą A. K. naudai, jį tęsiant M. K. naudai ir išlaikymo įsiskolinimą sumažino iki 2 375,50 Eur; pakeitė 2023 m. birželio 26 d. Nr. S-23-180-14429 vykdymo išlaidų apskaičiavimą, sumažindamas išieškomą sumą iki 489,10 Eur. Išieškotojas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, privalo pateikti duomenis, kad vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka (CPK 650 straipsnio 2 dalis), todėl antstolis priimdamas raginimą vadovaujasi tik išieškotojo jam pateikta informacija, kadangi antstolis objektyviai neturi galimybės prieš užvedant vykdomąją bylą patikrinti kokia apimtimi vykdomasis dokumentas įvykdytas. Taigi, antstolis remdamasis pateiktu vykdomuoju raštu ir išieškotojos pateiktais duomenimis priėmė 2023 m. lapkričio 9 d. patvarkymą Nr. S-23-180-25859 dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, ir Nr. S-23-180-25861 dėl skolos išieškojimo. Pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus ir išsiuntus skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, būtent skolininkas turi įrodyti, kad įvykdė teismo sprendimą ar jo dalį (CPK 178 straipsnis). CPK 644 straipsnyje nustatyta, kad skolininkas privalo nedelsdamas pranešti antstoliui apie vykdomojo dokumento įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateiktame skunde nemini, jog išlaikymas buvo mokamas jį indeksuojant, taip pat nepateikė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad penkerius metus iki vykdomojo dokumento pateikimo jis tinkamai indeksuodamas teikė išlaikymą savo vaikams. Pateikti AB „Šiaulių bankas“ išrašai kuriuose laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 20 d. matomi atlikti pavedimai iš pareiškėjo sąskaitos į J. K. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), LUMINOR BANK AS LITHUANIAN, patvirtina, kad nurodytu laikotarpiu mokamas išlaikymas nebuvo indeksuojamas ir kas mėnesį buvo mokama ta pati suma, t. y. 600 Eur (po 300 Eur kiekvienam vaikui). Pažymėtina, kad taikant indeksaciją, nuo 2020 m. vasario mėnesio M. K. naudai turėjo būti mokama 327 Eur suma, nuo 2021 m. vasario mėn. turėjo būti mokama 328 Eur suma, nuo 2022 m. vasario mėn. turėjo būti mokama 363 Eur suma, o nuo 2023 m. vasario mėn. turėjo būti mokama 442 Eur suma.

Taip pat pareiškėjas nurodo, jog šalys savo bendru susitarimu bankroto proceso metu sutarė taikos sutarties sąlygas pakeisti ir sumažino išlaikymo dydį iki 300 Eur, kuriuos šalių susitarimu skirs nepilnamečiams vaikams bankroto proceso metu A. K. abiem vaikams. Bankroto byla pareiškėjui buvo iškelta 2019 m. gruodžio 12 d. ir baigta 2023 m. liepos 19 d., vadinasi pagal pareiškėjo skunde pateiktus argumentus darytina išvada, jog nuo 2019 m. gruodžio iki 2023 m. liepos skolininkas vaikų išlaikymui pagal menamą susitarimą kas mėnesį turėjo pervesti 300 Eur sumą. Tačiau iš vykdomojoje byloje pateiktų Luminor Bank AS sąskaitos išrašų už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 12 d. iki 2023 m. liepos 12 d. matyti, kad nurodytu laikotarpiu mokamas išlaikymas nebuvo sumažintas, ir kas mėnesį buvo mokama ta pati suma, t. y. 600 Eur (po 300 Eur kiekvienam vaikui). Taigi, pareiškėjo teiginiai apie šalių susitarimu pakeistą išlaikymo mokėjimo tvarką, bei apie bendru šalių susitarimu bankroto proceso metu sutartas naujas sąlygas, kuriomis pakeistas ir sumažinamas išlaikymo dydis iki 300 Eur yra deklaratyvūs ir neįrodyti jokiais dokumentais. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų jog vykdomasis raštas, pagal kurį užvesta vykdomoji byla dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo, būtų panaikintas ar prievolė kokiu tai kitu būdu būtų pakeista. Pažymėtina, kad išlaikymo dydis gali būti pakeičiamas tik toje pačioje civilinėje byloje, kurioje išlaikymo dydis buvo nustatytas. Kol nepriimamas naujas sprendimas dėl kito dydžio išlaikymo priteisimo, galioja pirmasis sprendimas dėl išlaikymo priteisimo. Nagrinėjamu atveju, teismo nutartis, kuria buvo priteistas išlaikymas yra nepakeista ir galioja, todėl išlaikymas išieškotinas tokio dydžio, kokio buvo priteistas civilinėje byloje Nr. 2SP-5907-328/2016 teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi.

Be to, pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. šeimos turtinė padėtis pablogėjo, jie nustojo mokėti būsto paskolos įmokas, kreditorius pradėjo priverstinio skolos išieškojimo procedūrą, todėl nutarė A. K. motinos vardu (G. K.) atidaryti banko sąskaitą (sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“), į kurią buvo mokamas A. K. darbo užmokestis. Bankas suteikė mokėjimo priemonę - debitinę banko kortelę, kuria naudojasi J. K., nes A. K. buvo komandiruotėje. Dėl šios priežasties, po taikos sutarties sudarymo, šalių susitarimas dėl išlaikymo mokėjimo tvarkos buvo vykdomas kitu būdu - grynais pinigais iš A. K. darbo užmokesčio. Pareiškėjas nurodo, kad per laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d. į nurodytą banko sąskaitą buvo sumokėtas 22 015 Eur darbo užmokestis, o 1 375 Eur/mėn. buvo panaudoti šeimos poreikiams bei vaikų išlaikymui; laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. liepos 19 d. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ buvo sumokėta 30 020 Eur vaikų išlaikymui; laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 23 d. A. K. vardu atidarytos banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ į J. K. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), LUMINOR BANK AS LITHUANIAN buvo sumokėta 20 800 Eur vaikų išlaikymui. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki 2023 m. birželio 23 d. vaikų išlaikymui sumokėjo 50 820 Eur, nors turėjęs sumokėti vaikų išlaikymui 48 618 Eur, todėl yra permokėjęs – 2 202 Eur. Tačiau vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog vykdymą atliekančiam antstoliui M. Mažrimui nebuvo pateikti duomenys apie susitarimus, kuriais remiantis A. K. turėjo mokėti išlaikymą į savo mamos G. K. AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas, tvirtindamas taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2SP-5907- 328/2016 nustatė, kad pareiškėjas A. K. įsipareigoja mokėti išlaikymą nepilnametėms dukroms - A. K. ir M. K., periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur kiekvienai, viso 600 Eur nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki vaikų pilnametystės, pinigus pervedant i mamos J. K. banko sąskaitą „Swedbank“, AB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), iki kiekvieno mėnesio 25 dienos. Kasacinis teismas, iš dalies keisdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010 pradėtą formuoti praktiką dėl tiesioginio išlaikymo teikimo vaikui kaip pagrindo sumažinti išlaikymo skolą, suformulavo naują svarbią taisyklę, pagal kurią visas teismo sprendimu priteistas išlaikymo lėšas skolininkas privalo perduoti (pervesti) uzufrukto teise jas tvarkančiam asmeniui (tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas), todėl išieškomų sumų dydžio ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumažinimas remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui galimas tik esant išieškotojo (vaiko) atstovo išlaikymo teisiniuose santykiuose, t. y. vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens, sutikimui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra pateikęs duomenų bei įrodymų, kad iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. būtų teikęs išlaikymą vaikams įstatyminiam jų atstovui – J. K.. Antstolis neturėdamas duomenų, neturi galimybės nustatyti, ar J. K. galėjo naudoti vaikų išlaikymui pinigines lėšas esančias G. K. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat sutiktina su antstolio argumentu, jog G. K. nėra ginčo proceso šalis, nėra įstatyminis vaikų, kuriems priteistas išlaikymas, atstovas, todėl ir negali uzufrukto teise valdyti vaikams teikiamo išlaikymo.

Įvertinus vykdomosios bylos medžiagą bei antstolio atliktus vykdymo veiksmus, pripažintina, kad antstolis M. Mažrimas neturi teisinio pagrindo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0180/23/00880. CPK 629 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai, kuomet vykdomoji byla nutraukiama ir šis sąrašas yra baigtinis. Pareiškėjo pateikti duomenys bei įrodymai nepatvirtina, kad išlaikymas vaikams buvo mokamas taikant indeksaciją, nenustatyta, kad vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti neteisėtai, nenustatyta, kad vykdomasis dokumentas įvykdytas, taip pat nenustatyta, kad vykdomasis dokumentas būtų panaikintas ar prievolė kokiu tai kitu būdu būtų pasibaigusi.

Esant nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytiems argumentams, teismas sprendžia, kad antstolio atlikti vykdymo veiksmai ir priimti procesiniai dokumentai yra pagrįsti ir teisėti, antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų netenkintinas.

Teismas nepasisako dėl pareiškėjo skunde dėstomų aplinkybių, kurios neturi įtakos šio sprendimo priėmimui.

Netenkinus pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 292, 510, 512 – 513 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjo A. K. (A. K.) skundo dėl antstolio Mindaugo Mažrimo veiksmų.

Vykdomąją bylą Nr. 0180/23/00880 grąžinti Klaipėdos apygardos teismui nutarčiai neįsiteisėjus (bylos Nr. 2S-1304-XX/2023).

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.