Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. K. skundą dėl antstolio Zeno Zenkevičiaus veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Zenas Zenkevičius, K. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pripažintas teisėtu antstolio atliktas indeksavimas apskaičiuojant išlaikymo įsiskolinimo sumą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Pareiškėjas atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl priteistos išlaikymo sumos indeksavimo už visą laikotarpį, t. y. 2013 m. spalio 22 d. iki 2022 m. vasario 8 d. Teigia, kad reikalavimui dėl išlaikymo išmokų indeksavimo suėjo 5 metų senaties terminas, todėl pareiškėjas privalo mokėti indeksuotą išlaikymą tik nuo 2017 m. vasario 8 d.

12. Remiantis vykdomosios bylos Nr. 0014/22/00164 duomenimis nustatyta, kad antstolis Zenas Zenkevičius 2022 m. vasario 7 d. patvarkymu priėmė vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. sausio 27 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-11242-794-2013 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimą, juo patvirtinta T. K. ir K. K. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią T. K. nepilnamečių vaikų L. K. ir S. K. išlaikymui įsipareigoja mokėti po 173,77 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės; ši suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; K. K. šias lėšas tvarkys uzufrukto teise; T. K. įsipareigoja išlaikymui skiriamas lėšas pervesti į K. K. atsiskaitomąją sąskaitą, esančią AB DnB banke Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimas įsiteisėjo 2013 m. spalio 22 d. Antstolis 2022 m. vasario 8 d. priėmė patvarkymą Nr. S-22-14-1136 dėl išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimo, kuriame pateiktas mokėtino išlaikymo sumų skaičiavimas už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 22 d. iki 2022 m. vasario 1 d.

13. CK 3.208 straipsnyje nustatyta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 2 punktas (toliau – Aprašas). Taigi siekiant apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. siekiant, kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą.

14. Skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui (Aprašo 9 punktas). Periodines išmokas indeksuoja teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, vykdantis antstolis (Aprašo 8 punktas).

15. Vykdydamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-11242-794-2013, kuriuo patvirtintoje T. K. ir K. K. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatyta nepilnamečių vaikų L. K. ir S. K. tėvo T. K. pareiga mokėti periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 173,77 Eur nepilnamečių dukrų L. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, vaiko tėvas įsipareigojo išlaikymo periodines kasmėnesines išmokas pervesti į motinos K. K. banko sąskaitą, taip pat teismo patvirtintoje sutartyje nurodyta, kad išlaikymui skirta pinigų suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

16. Nagrinėjamoje byloje kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio ir periodinių išmokų indeksavimo, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skolininkas T. K. tinkamai nevykdė teismo sprendimo ir mokėjo tik dalį priteisto išlaikymo sumos. Antstolis apskaičiavo, kad iš viso mokėtina išlaikymo suma – 37 224,00 Eur. skolininkas laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 22 d. iki 22 m. vasario 8 d. sumokėjo 14 423,14 Eur, įsiskolinimo suma – 22 800,86 Eur. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad skolininkas T. K. 2014 metais yra papildomai į K. K. sąskaitą atlikęs 7 mokėjimus po 600,00 Lt (173,77 Eur) (1 216,39 Eur), 2021 m. gruodžio mėnesį pervedė 173,77 Eur, 2022 m. sausio ir vasario mėnesiais atliko 2 mokėjimus po 173,77 Eur (347,54 Eur), t. y. laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 22 d. iki 2022 m. vasario 8 d. yra sumokėjęs papildomai 1 737,70 Eur sumą, kuri nėra įtraukta į antstolio skaičiavimus, todėl pirmosios instancijos teismas įpareigojo antstolį perskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą. Šių aplinkybių bylos šalys neginčija ir ginčo dėl išlaikymo įsiskolinimo nebeliko. Ginčas kilo dėl išlaikymo periodinių išmokų indeksavimo.

17. Byloje nėra ginčo dėl to, kad buvo teisinis pagrindas atlikti indeksavimą – tiek vaikų motina, tiek vaikų tėvas, antstolis ir pirmosios instancijos teismas pripažino, kad išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis ir jis turi būti indeksuojamas atsižvelgiant į infliaciją. Šalys nesutaria dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė penkerių metų termino periodinių išlaikymo išmokų indeksavimui.

18. Pagal CPK 606 straipsnio 2 dalį vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. CPK 606 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, tai vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad apeliantas neginčija išieškotojas teisės pateikti vykdomąjį raštą priverstinai vykdyti, tačiau prašė taikyti senaties terminą ir apskaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą išlaikymo sumą indeksuoti tik už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 8 d. iki 2022 m. vasario 8 d, t. y. už 5 metus. Argumentus dėl 5 metų senaties termino taikymo grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-313/2020, ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-960-642/2020.

20. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai. Teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Nurodyti Konstitucinio Teismo išaiškinimai yra akcentuoti ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-684/2020; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2020). Be to, kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015).

21. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apelianto teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo šios formuojamos teismų praktikos dėl 5 metų termino taikymo išlaikymo sumų indeksavimui, pažymi, kad apelianto nurodytose nutartyse nagrinėjamų bylų faktinės aplinkybės nėra identiškos nagrinėjamai bylai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-313/2020, nustatytos skirtingos faktinės aplinkybės (skolininkas išlaikymą mokėjo, o išieškotoja kreipėsi dėl išlaikymo skolos, susidariusios dėl išlaikymo neindeksavimo, išieškojimo) nei nagrinėjamoje byloje (skolininkas mokėjo tik dalį priteisto išlaikymo, todėl išieškotoja kreipėsi dėl išlaikymo įsiskolinimo). Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-960-642/2020, taip pat nustatytos skirtingos faktinės aplinkybės (vykdomasis raštas išduotas 2009 m. birželio 2 d., o vykdyti pateiktas 2017 m. balandžio 19 d.) nei nagrinėjamoje byloje (vykdomasis raštas išduotas 2022 m. sausio 27 d., 2022 m. vasario 7 d. antstolio patvarkymu priimtas vykdyti). Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis apelianto nurodyta formuojama teismų praktika, kadangi bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad byloje nustatyta, šių aplinkybių bylos šalys neginčija, kad skolininkas nuo pat sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, priėmimo dienos pareigos teikti priteistą išlaikymą tinkamai nevykdė, mokėjo tik dalį priteisto išlaikymo sumos, todėl susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Be to, kaip minėta, skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Skolininkas neginčija, kad išlaikymo suma pagal priimtą teismo sprendimą turi būti kasmet indeksuojama atsižvelgiant į infliaciją.

23. Pagal CPK 607 straipsnio 1 dalies nuostatas, senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas pateikiant šį dokumentą vykdyti, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Senaties terminas nutraukiamas taip pat tuo atveju, kai skolininkas iš dalies įvykdo sprendimą.

24. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios (proceso) teisės normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir teisėtus interesus. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti 5 metų senaties termino, antstolis pagrįstai ir teisėtai, apskaičiuodamas išlaikymo įsiskolinimo dydį, laikėsi teismo sprendime nurodytos pareigos išlaikymo sumą indeksuoti atsižvelgiant į infliaciją. Be to, kaip jau minėta anksčiau, įstatymų leidėjas indeksavimą numatė, siekdamas apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. siekdamas, kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą. Todėl ir šiuo aspektu negali būti pateisinamas skolininko pareigos mokėti indeksuotą periodinį išlaikymą nevykdymas.

Dėl bylos procesinės baigties

26. Atsižvelgdamas į nustatytas bylos faktines aplinkybes ir remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Panaikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

27. Suinteresuotas asmuo K. K. pareiškė prašymą priteisti iš apelianto 50,00 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

28. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalies bendrąją taisyklę, ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau minėtoje įstatymo nuostatoje įtvirtinta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

29. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo (apelianto) ir suinteresuoto asmens interesai ir suinteresuotumas bylos baigtimi buvo priešingi, kadangi dalyvaujantys byloje asmenys siekė skirtingo procesinio sprendimo rezultato. Esant nurodytoms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad pareiškėjo atskirasis skundas netenkintas, darytina išvada, jog yra pagrindas priteisti iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui K. K. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui K. K. iš pareiškėjo T. K. 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.