Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2S-960-642/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-08-13
Bylos Nr.: 2S-960-642/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Danutė Žvinklytė
Pareiškėjas: R. D.
Suinteresuotas asmuo: N. B.

Kategorijos

3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
3.5.14pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2S-960-642/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03038-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.4.5.11; 3.5.14 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. D. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys N. B. ir antstolė V. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolė V. D. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams persiuntė pareiškėjo R. D. skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašė: 1) panaikinti antstolės V. D. 2020 m. kovo 10 d. patvarkymą dėl piniginių lėšų išmokėjimo laikino sustabdymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti antstolę V. D. priimti naują patvarkymą – sustabdyti išieškojimą iš R. D. sūnaus E. D., gimusio . (duomenys neskelbtini), išlaikymui bei iš esmės išspręsti klausimą dėl tolimesnės išlaikymo išieškojimo ir vykdomosios bylos eigos; 2) pareiškėjo naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. balandžio 19 d. antstolei V. D. buvo pateiktas vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2009 m. birželio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-2667-323/2008, pagrindu išduotas vykdomasis raštas dėl 86,89 Eur kasmėnesinio išlaikymo nepilnamečiam sūnui E. D. išieškojimo iš skolininko R. D.. Pagal paminėtą vykdomąjį raštą, periodinės išmokos skaičiuotinos nuo 2008 m. kovo 5 d. iki vaiko – E. D. – pilnametystės. Vykdomojo rašto pateikimo vykdyti dieną skolininko turimas išlaikymo įsiskolinimas siekė 11 048,38 Eur sumą. Iš antstolės pateiktų duomenų matyti, kad dar 2019 m. rugsėjo 1 d. išlaikymo įsiskolinimo suma siekė 1 689,74 Eur. 2020 m. vasario 24 d. pareiškėjas kreipėsi į antstolę dėl išlaikymo įsiskolinimo sumos patikslinimo ir išlaikymo išieškojimo sustabdymo, kadangi, pareiškėjo teigimu, išlaikymo įsiskolinimas yra padengtas. 2020 m. kovo 10 d. patvarkymu antstolė laikinai, iki atskiro antstolės nurodymo ir toliau tęsiant piniginių lėšų išskaitymą iš pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio, sustabdė išieškotų piniginių lėšų išmokėjimą išieškotojai N. B.. Pareiškėjo teigimu, pritaikius penkerių metų periodinių išmokų išieškojimo senatį, iki 2020 m. kovo 1 d. iš pareiškėjo turėjo būti išieškota tik 8 594,41 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma, o tuo tarpu pareiškėjui buvo vykdomas 14 849,50 Eur skolos išieškojimas. Pagal pareiškėjo pateiktą užklausą, antstolė nepatikslino pareiškėjui tenkančios įsiskolinimo sumos, o tik nurodė, kokios išlaikymo sumos už atitinkamus laikotarpius iki 2020 m. kovo 1 d. turėjo būti sumokėtos. Šiuo atveju antstolė pagal vykdomąjį raštą yra išieškojusi didesnę išlaikymo įsiskolinimo sumą ir toliau iš pareiškėjo be jokio teisinio pagrindo vykdo priverstinį išlaikymo išieškojimą. Pažymėjo, kad antstolė, priimdama vykdyti išieškotojos pateiktą vykdomąjį dokumentą, privalėjo patikrinti vykdomojo dokumento vykdymo galimybes bei apskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą, vadovaujantis įstatymais, bei taikyti įstatymo nustatytą senaties terminą išlaikymo išieškojimui.

2. Suinteresuotas asmuo antstolė V. D. išnagrinėjo pareiškėjo skundą. 2020 m. balandžio 20 d. patvarkymu dėl R. D. skundo Nr. . (duomenys neskelbtini) antstolė V. D. atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir perdavė jį nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Nurodė, kad vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti pagrįstai ir teisėtai, nenustačius akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui dėl išlaikymo išieškojimo priimti. Kadangi išlaikymas priteistas iki vaiko pilnametystės, vadinasi, antstolė privalėjo priimti vykdomąjį raštą ir pastarąjį vykdyti netaikydama penkerių metų senaties termino, iki E. D. sueis pilnametystė – 2021 m. lapkričio 17 d. Pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti objektyviomis aplinkybėmis ir įrodymais. Priverstinis išieškojimas iš pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio yra vykdomas jau trejus metus. Pažymėjo, kad skolininkui yra aiškus išlaikymo įsiskolinimas, kuris yra vykdomas pagal 2017 m. birželio 22 d. patvarkymą, kuris piniginių lėšų išskaitymui yra perduotas skolininko darbdaviui. Praėjus daugiau nei trejiems metams, pareiškėjas reikalauja, kad antstolė patikslintų išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimą, teigdamas, kad neva iš skolininko išieškota kur kas didesnė išlaikymo įsiskolinimo suma, tuo pagrindu prašo sustabdyti išieškojimą, kadangi skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą tik už penkerius metus – nuo vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti visas išlaikymo įsiskolinimas jau yra padengtas, o tolimesni išskaitymai vykdomi nepagrįstai. Šiuo atveju antstolė, priimdama vykdomąjį dokumentą vykdyti, teisingai ir pagrįstai apskaičiavo net devynerius metus neteikto išlaikymo įsiskolinimą vykdomojo dokumento pateikimo dieną – 2017 m. balandžio 19 d., tuo suteikiant galimybę nepilnamečiam vaikui oriai tenkinti savo materialinius poreikius, kurių, būdamas vaiko tėvu, gera valia netenkino pats skolininkas.

3. 2020 m. gegužės 21 d. teisme buvo gautas suinteresuoto asmens N. B. atsiliepimas į pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo suinteresuotas asmuo teismo prašė pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atmesti kaip nepagrįstą, suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nepilnamečio vaiko E. D. išlaikymui buvo priteista 86,89 Eur išlaikymo suma, mokama periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Teismui nutraukus santuoką, pareiškėjas išlaikymo nemokėjo, todėl antstolė 2017 m. balandžio 24 d. priėmė patvarkymą, kuriuo buvo apskaičiuota ir nustatyta, kad nepilnamečio sūnaus išlaikymui, taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą indeksaciją, išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2008 m. kovo 5 d. iki 2017 m. balandžio 24 d. siekia 11 048,33 Eur sumą. Remiantis išieškotojos turimais ir antstolės pateiktais duomenimis nustatyta, kad 2019 metais skolininkas turėjo pareigą mokėti po 114 Eur išlaikymo periodinių išmokų, o 2020 metais turi mokėti po 117 Eur išlaikymo periodinių išmokų. Pareiškėjui buvo žinoma apie išlaikymo teikimo nepilnamečiam vaikui pareigą, pareiškėjas turėjo dėti visas įmanomas pastangas, kad įgyvendintų jam tenkančias nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigas, tačiau pareiškėjas piktybiškai nesirūpino vaiku ir nemokėjo išlaikymo, dėl nurodytų aplinkybių išlaikymas išieškomas priverstine tvarka. Pažymėjo, kad pareiškėjas niekada neskundė antstolės veiksmų vykdomojoje byloje dėl senaties terminų, taip pat neprašė taikyti senaties termino. Vykdomieji dokumentai dėl periodinių išmokų išieškojimo galioja per visą laikotarpį, kuriam yra priteistos išmokos, o vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas, manydamas, kad jam tenkanti prievolė teikti išlaikymą baigėsi, turi teisę su ieškiniu kreiptis į teismą ir įrodinėti prievolės teikti išlaikymą visišką įvykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi pareiškėjo R. D. skundo dėl antstolės veiksmų netenkino.

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog šiuo atveju nepilnamečiam vaikui E. D. yra priteistas išlaikymas iki jo pilnametystės, t. y. iki 2021 m. lapkričio 11 d. įskaitytinai, todėl senaties terminas skaičiuojamas, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 606 straipsnyje nurodytomis taisyklėmis, o ne atsižvelgiant į teismo procesinio sprendimo priėmimo datą. Senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti eiga nutraukiama, pateikiant vykdomąjį dokumentą vykdyti. Senaties terminas taip pat nutraukiamas tuo atveju, kai skolininkas iš dalies įvykdo teismo sprendimą. Po senaties termino nutraukimo senatis prasideda iš naujo, o laikas, praėjęs iki nutraukimo, į naują senaties terminą neįskaičiuojamas.

6. Teismas pažymėjo, kad tas faktas, kad išieškotoja su 2009 m. birželio 2 d. vykdomuoju raštu Nr. N2-2667-323/08 į antstolę kreipėsi tik 2017 m. balandžio 19 d., t. y. praėjus 9 metams po teismo sprendimo priėmimo, nesudaro pagrindo abejoti antstolio priimtų procesinių dokumentų teisėtumu, nes vykdomieji dokumentai dėl periodinių išmokų išieškojimo galioja per visą laikotarpį, kuriam yra priteistos išmokos, o vykdomojo dokumento pateikimo senaties terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos (CPK 606 straipsnio 4 dalis).

7. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, sutiktina su suinteresuotų asmenų – antstolės V. D. ir išieškotojos N. B. – išreikštomis pozicijomis, jog pareiškėjas niekada neskundė antstolės veiksmų vykdomojoje byloje dėl senaties terminų, taip pat neprašė taikyti senaties termino, kadangi vykdomieji dokumentai dėl periodinių išmokų išieškojimo galioja per visą laikotarpį, kuriam yra priteistos išmokos, o vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos.

8. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo argumentas, jog antstolė, priimdama vykdyti vykdomąją bylą, privalėjo taikyti penkerių metų išieškojimo senatį, ir iki 2020 m. kovo 1 d. iš pareiškėjo išieškoti tik 8 594,41 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą, laikytinas nepagrįstu ir atmestinas. Pažymima, kad pareiškėjui buvo žinoma apie išlaikymo teikimo nepilnamečiam vaikui pareigą, pareiškėjas turėjo ir turi dėti visas įmanomas pastangas, kad įgyvendintų jam tenkančias nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigas, tačiau pareiškėjas piktybiškai nesirūpino vaiku ir nemokėjo išlaikymo, tad dėl nurodytų aplinkybių išlaikymas yra išieškomas priverstine tvarka.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog dar 2017 m. birželio 22 d. patvarkymais skolininkas buvo informuotas apie atliekamus priverstinio skolos išieškojimo veiksmus, taip pat ir priimtus patvarkymus dėl išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimo nuo teismo sprendimo dienos – 2008 m. kovo 3 d. Su vykdomojoje byloje esančiais patvarkymais ir jų apskundimo terminais skolininkas buvo supažindintas, prieštaravimų dėl apskaičiuoto išlaikymo įsiskolinimo per nustatytus terminus skolininkas antstolei nepareiškė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo pareiškėjas R. D. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. tenkinti pareiškėjo R. D. skundą dėl antstolės veiksmų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Apeliantas nurodė, kad antstolės veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad antstolė, priimdama vykdomąjį raštą vykdyti, išlaikymo įsiskolinimą apskaičiavo už laikotarpį nuo 2008 m. kovo 5 d., t. y. nepagrįstai netaikydama įstatymo nustatyto senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti. Ta aplinkybė, kad vykdomasis raštas, priimant jį antstoliui, buvo galiojantis, nesuteikia antstoliui teisės išieškoti išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį, kuriam praleistas vykdomojo dokumento pateikimo terminas.

10.2. Apeliantas pažymėjo, kad antstolė, priimdama vykdyti vykdomąjį raštą, turėjo vykdyti CPK 651 straipsnyje nustatytas pareigas ir išlaikymo įsiskolinimą išieškoti tik nuo 2012 m. balandžio 19 d., nes ankstesniam laikotarpiui, t. y. nuo 2008 m. kovo 5 d. iki 2012 m. balandžio 18 d., yra praleistas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas.

10.3. Apelianto nuomone, pripažindamas, kad antstolės veiksmai dėl išlaikymo išieškojimo, netaikant pareiškėjo nurodomo penkerių metų vykdomajam raštui pateikti vykdyti senaties termino, teismas nukrypo nuo apeliacinės instancijos teismų praktikos išaiškinimų civilinėse bylose, kuriose buvo sprendžiama analogiška šios šalių ginčui teisės taikymo problema – senaties termino taikymas pagal CPK 606 straipsnį.

10.4. Apeliantas pažymi, kad antstolės V. D. veiksmai yra neteisėti ne tik nepagrįstai apskaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą, bet ir indeksuojant išlaikymo sumą, nes apeliacinės instancijos teismai yra išaiškinę, kad skaičiuojant indeksavimą privalo būti atsižvelgiama į terminus, per kuriuos vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti.

Atsiliepimas

11. Suinteresuotas asmuo N. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. D. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

11.1. Teismas teisingai nutartyje pažymėjo, kad šiuo atveju nepilnamečiam vaikui E. D. yra priteistas išlaikymas iki jo pilnametystės, todėl senaties terminas skaičiuojamas, remiantis CPK 606 straipsnyje nurodytomis taisyklėmis, o ne atsižvelgiant į teismo procesinio sprendimo priėmimo datą. Tas faktas, kad išieškotoja su 2009 m. birželio 2 d. vykdomuoju raštu Nr. N2-2667-323/08 į antstolę kreipėsi tik 2017 m. balandžio 19 d., t. y. praėjus 9 metams po teismo sprendimo priėmimo, nesudaro pagrindo abejoti antstolio priimtų procesinių dokumentų teisėtumu, nes vykdomieji dokumentai dėl periodinių išmokų išieškojimo galioja per visą laikotarpį, kuriam yra priteistos išmokos, o vykdomojo dokumento pateikimo senaties terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos.

11.2. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad sutiktina su teisme nurodoma aplinkybe, jog pareiškėjas niekada neskundė antstolės veiksmų vykdomojoje byloje dėl senaties terminų, taip pat neprašė taikyti senaties termino.

11.3. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad pareiškėjui visada buvo žinoma apie išlaikymo teikimo nepilnamečiam vaikui pareigą, pareiškėjas turėjo ir turi dėti visas įmanomas pastangas, kad įgyvendintų jam tenkančias nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigas, tačiau pareiškėjas piktybiškai nesirūpino vaiku ir nemokėjo išlaikymo, tad dėl nurodytų aplinkybių išlaikymas yra išieškomas priverstine tvarka.

12. Suinteresuotas asmuo antstolė V. D. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. D. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

12.1. Vykdomasis dokumentas buvo teisėtai ir pagrįstai priimtas vykdyti, nenustačius akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui dėl išlaikymo išieškojimo priimti, nes CPK 606 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, jog tuo atveju, jei pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, tai vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos. Šiuo atveju išlaikymas priteistas iki vaiko pilnametystės, vadinasi, antstolė privalo priimti vykdomąjį raštą vykdyti netaikant penkerių metų senaties termino iki E. D. sueis pilnametystė, t. y. iki 2021 m. lapkričio 17 d.

12.2. Antstolė, teisėtai priėmusi vykdyti vykdomąjį dokumentą, teisingai ir pagrįstai apskaičiavo vaiko išlaikymui devynerius metus neteikto išlaikymo įsiskolinimą vykdomojo dokumento pateikimo dieną 2017 m. balandžio 19 d. – 11 008,90 Eur taip, kaip numatyta vykdomajame rašte „nuo sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2008 m. kovo 5 d.“ ir suteikė galimybę vaikui oriai tenkinti savo materialinius poreikius, kurių gera valia neteikė pats vaiko tėvas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

15. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

16. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės V. D. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0004/17/00498, kuri pradėta vykdyti pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2009 m. birželio 2 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-2667-323/08 dėl 86,89 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis, skaičiuojamo nuo 2008 m. kovo 5 d. iki vaiko pilnametystės, išieškojimo iš skolininko R. D., nepilnamečiam vaikui E. D. (v. b. l. 3–4). 2017 m. balandžio 19 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. . (duomenys neskelbtini), antstolė V. D. priėmė teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdyti (v. b. l. 8). 2017 m. balandžio 24 d. patvarkymu dėl periodinių išmokų indeksavimo ir išlaikymo įsiskolinimo sumokėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė nustatė, kad už laikotarpį nuo 2008 m. kovo 5 d. iki 2017 m. balandžio 24 d. skolininko mokėtina išlaikymo įsiskolinimo suma siekia 11 048,38 Eur (v. b. l. 22–23). 2017 m. birželio 22 d. patikslintu patvarkymu dėl išlaikymo išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) skolininko darbovietė . (duomenys neskelbtini) buvo įpareigota iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos išskaityti periodinę išmoką kiekvieną mėnesį, šią išmoką indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, patvarkyme nurodyta, kad išlaikymo įsiskolinimo suma siekia 11 048,38 Eur. 2019 m. rugsėjo 20 d. pažymoje apie išlaikymo įsiskolinimą Nr. S-19-4-31275 yra nurodyta, kad už laikotarpį nuo išlaikymo priteisimo dienos – 2008 m. kovo 5 d. – iki 2019 m. rugsėjo 1 d. mokėtina išlaikymo suma lygi 14 162,33 Eur. Iki 2019 m. rugsėjo 1 d. likęs išlaikymo įsiskolinimas lygus 1 689,74 Eur (v. b. l. 62). 2020 m. sausio 20 d. pažymoje apie išlaikymo įsiskolinimą Nr. . (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad iš skolininko darbo užmokesčio išieškotojai per laikotarpį nuo 2017 m. birželio 9 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d. nepilnamečio sūnaus išlaikymui pervesta 12 472,59 Eur suma (v. b. l. 63). 2020 m. kovo 5 d. pažymoje apie išlaikymo įsiskolinimą Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė pateikė detalius išlaikymo įsiskolinimo, susidariusio už laikotarpį nuo 2008 m. kovo 5 d. iki 2020 m. kovo 1 d., skaičiavimus, nurodydama, kad: 1) už laikotarpį nuo 2008 m. kovo 5 d. iki 2009 m. sausio 1 d. išlaikymo įsiskolinimas siekia 944,50 Eur sumą; 2) už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d., pritaikius indeksą, išlaikymo įsiskolinimas siekia 1 133,04 Eur sumą; 3) už laikotarpį nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2011 m. sausio 1 d., pritaikius indeksą, išlaikymo įsiskolinimas siekia 1 146,96 Eur sumą; 4) už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d., pritaikius indeksą, išlaikymo įsiskolinimas siekia 1 192,08 Eur sumą; 5) už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d., pritaikius indeksą, išlaikymo įsiskolinimas siekia 1 233,84 Eur sumą; 6) už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d., pritaikius indeksą, išlaikymo įsiskolinimas siekia 5 074,08 Eur sumą; 7) už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d., pritaikius indeksą, išlaikymo įsiskolinimas siekia 1 296,00 Eur sumą; 8) už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d., pritaikius indeksą, išlaikymo įsiskolinimas siekia 1 344,00 Eur sumą; 9) už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d., pritaikius indeksą, išlaikymo įsiskolinimas siekia 1 368,00 Eur sumą; 10) už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d., pritaikius indeksą, išlaikymo įsiskolinimas siekia 117,00 Eur sumą. Iš viso mokėtina išlaikymo įsiskolinimo suma siekia 14 849,50 Eur (v. b. l. 67–69). 2020 m. kovo 10 d. patvarkymu dėl piniginių lėšų išmokėjimo laikino sustabdymo Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė laikinai sustabdė iš skolininko išskaitytų piniginių lėšų išmokėjimą išieškotojai N. B., tęsiant piniginių lėšų išskaitymą iš skolininko darbo užmokesčio (v. b. l. 70). 2020 m. kovo 17 d. pažymoje apie išlaikymo įsiskolinimą Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 19 d. iki 2020 m. kovo 1 d. skolininkui priskaičiuota išlaikymo įsiskolinimo suma siekia 8 594,41 Eur (v. b. l. 75–76). 2020 m. kovo 23 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė informavo skolininką, kad nuo teismo sprendimo priėmimo momento iki 2020 m. kovo 1 d. skolininkui priskaičiuoto išlaikymo įsiskolinimo suma siekia 14 849,50 Eur, o pritaikius penkerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl periodinių išmokų išieškojimo, t. y. nuo 2012 m. balandžio 19 d. iki 2020 m. kovo 1 d., siekia 8 594,41 Eur sumą (v. b. l. 77).

17. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios (proceso) teisės normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir teisėtus interesus. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).

18. CPK 586 straipsnyje apibrėžtos antstolio teisių atlikti konkrečius vykdymo veiksmus ribos. Vykdomasis dokumentas – vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 586 straipsnio 1 dalis), be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnio 2 dalis). Taigi antstolis turi vykdyti tai, kas nurodyta vykdomajame dokumente, ir gali atlikti tik tuos vykdymo veiksmus, kurie tam reikalingi.

19. CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis privalo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių (CPK 651 straipsnio 2 dalis) vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Pagal CPK 651 straipsnio 3 dalį, nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti.

20. Vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti terminus reglamentuoja CPK 606 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, tai vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos (CPK 606 straipsnio 4 dalis). Pagal CPK 607 straipsnio 1 dalies nuostatas, senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas pateikiant šį dokumentą vykdyti, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Senaties terminas nutraukiamas taip pat tuo atveju, kai skolininkas iš dalies įvykdo sprendimą.

21. Pažymėtina, kad išieškotojui praleidus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą, vykdomasis procesas negali prasidėti. Kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas, senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti siejamas su tam tikro stabilumo užtikrinimu teisiniuose santykiuose. Jei išieškotojas per įstatymo nustatytą terminą nepateikia vykdomojo dokumento vykdyti, valstybė irgi nėra suinteresuota laikyti skolininką neapibrėžtos grėsmės būklės.

22. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad priimdama vykdyti išieškotojos N. B. pateiktą 2009 m. birželio 2 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-2667-323/08, antstolė turėjo patikrinti vykdomojo dokumento vykdymo galimybes, įsitikinti, ar nėra taikomas įstatymo nustatytas senaties terminas ir tinkamai apskaičiuoti išlaikymo išsiskolinimą bei išlaikymo periodinių išmokų sumų indeksavimą.

23. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-313/2020) nurodyta, kad CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytas penkerių metų terminas taikytinas vykdomiesiems dokumentams ir dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis, šis terminas galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos periodinės išmokos. Indeksavimas yra išlaikymo prievolės dalis, taikomas kartu su išlaikymo prievole, nes sudaro sudėtinę išlaikymo periodinių išmokų sumų dalį. Todėl išieškotojo antstoliui pateikiamam pagal vykdomąjį dokumentą reikalavimui taikyti periodiškai mokamo išlaikymo indeksavimą turi būti taikomas penkerių metų terminas. Taikydamas šį terminą, antstolis apskaičiuoja išlaikymo periodinių išmokų sumų indeksavimą, atsižvelgdamas į infliaciją, už iki penkerių metų laikotarpį iki vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui dienos. Indeksavimo skaičiavimo laikotarpis apribojamas įstatymo nustatytu penkerių metų terminu, nes indeksavimas negali trukti neapibrėžtą atgalinį laikotarpį.

24. Išduotą 2009 m. birželio 2 d. vykdomąjį raštą išieškotoja pateikė vykdyti 2017 m. balandžio 19 d., taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolė nepagrįstai išlaikymo įsiskolinimą, o kartu ir indeksavimą pradėjo skaičiuoti už laikotarpį nuo 2008 m. kovo 5 d. Šiuo atveju, išieškotojai pateikus antstolei vykdyti vykdomąjį dokumentą vėliau, galioja ir turi būti taikomas penkerių metų terminas.

25. Pažymėtina, kad vykdomasis dokumentas (raštas) buvo išieškotojos žinioje, ji turėjo galimybę jį teikti vykdyti, siekdama užtikrinti tinkamą išlaikymą nepilnamečiam vaikui anksčiau, bet vykdomojo dokumento antstolei neteikė.

26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad antstolė, gavusi vykdyti išieškotojos pateiktą vykdomąjį dokumentą, pagrįstai sprendė atlikti išlaikymo periodinių išmokų sumų indeksavimą, tačiau nepagrįstai indeksavimą atliko už ilgesnį negu penkerių metų laikotarpį iki vykdomojo dokumento pateikimo.

27. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė terminus, per kuriuos vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti, ir indeksavimą reglamentuojančias teisės normas, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti antstolę iki 2020 m. rugsėjo 13 d. perskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimo sumą (įskaitant periodinių išmokų indeksavimo sumą) už pastaruosius penkerius metus iki vykdomojo rašto pateikimo vykdyti dienos ir spręsti klausimą dėl tolimesnės išlaikymo išieškojimo ir vykdomosios bylos eigos. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

28. Pareiškėjas R. D. ir suinteresuotas asmuo N. B. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

29. Pažymėtina, kad bylose, nagrinėjamose CPK VI dalyje nustatyta tvarka, dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos ir tik tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

30. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nenustačius dalyvaujančių byloje asmenų skirtingo suinteresuotumo bylos baigtimi arba priešingų interesų, pareiškėjo R. D. ir suinteresuoto asmens N. B. bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos ir nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjo R. D. skundą dėl antstolės veiksmų tenkinti iš dalies. Įpareigoti antstolę V. D. iki 2020 m. rugsėjo 13 d. perskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimo sumą (įskaitant periodinių išmokų indeksavimo sumą) už pastaruosius penkerius metus iki vykdomojo rašto pateikimo vykdyti dienos ir spręsti klausimą dėl tolimesnės išlaikymo išieškojimo ir vykdomosios bylos eigos.

Vykdomąją bylą Nr. 0004/17/00498 grąžinti antstolei V. D..

Teisėja Danutė Žvinklytė