- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-14
- Bylos Nr.
- e2A-1244-803/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37081-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Virginijus Kairevičius, Rūta Petkuvienė (pran.)
- Ieškovas
- A. U.
- Atsakovas
- akcinės bendrovės Lietuvos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. U. ir atsakovo akcinės bendrovės Lietuvos pašto apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo A. U. ieškinį dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo iš atsakovo akcinės bendrovės Lietuvos pašto.
Aprašomoji dalis
nustatė
Ginčo esmė
1. Apeliacinėje byloje kyla ginčas dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovas A. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė priteisti jam iš atsakovo akcinės bendrovės (toliau – AB) Lietuvos pašto 31 820,83 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2013-10-12 iki 2016-10-12 ir vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2016-10-12 iki visiško atsiskaitymo su juo.
3. Nurodė, kad 2009-10-12 jis buvo priimtas bendrovės generalinio direktoriaus pareigose, tačiau pasibaigus bendrovės valdybos įgaliojimams darbo sutartis 2010-01-11 buvo nutraukta, o 2010-01-12 su juo buvo sudaryta nauja darbo sutartis, kuri 2010-03-31 buvo nutraukta pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 34 straipsnio 2 dalį, 37 straipsnio 3 dalį, 4 dalį. Su darbo sutarties nutraukimu nesutiko, kadangi jo kaltės atleidžiant iš pareigų nenustatyta, atleidimas nebuvo drausminės nuobaudos taikymo pasekmė, o bendrovės valdybos nutarimas jį atleisti buvo priimtas tą pačią dieną kaip ir darbo sutarties nutraukimas, dėl ko jis, būdamas direktoriumi, objektyviai neturėjo galimybių išsimokėti išeitinės išmokos. Taip pat nurodo, kad jo kaltės dėl neišmokėtos išmokos nėra, atleidimo iš darbo dieną jam buvo priskaičiuotas tik pareiginis atlyginimas, o pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 140 straipsnio 2 dalį priklausanti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka nebuvo priskaičiuota ir išmokėta. Kadangi darbdavys su juo iki šiol neatsiskaitė, DK 141 straipsnio 3 dalies pagrindu jam turėtų būti priteisiamas iš atsakovo vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką.
Atsiliepimas
4. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei nutraukti bylos dalį dėl ieškovo reikalavimų dėl 47 485,37 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo, priteisti jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodė, kad 2010 m. kovo 30, 31 dienomis ieškovas nustojo vykdyti savo, kaip generalinio direktoriaus, pareigas, neatvyko į darbą, jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis buvo sulaikytas, teismo 2010 m. kovo 31 d. nutartimi suimtas, todėl dėl tokių veiksmų buvo sutrikdytas bendrovės valdymas, kasdienės veiklos organizavimas, o ieškovas pažeidė pareiginių nuostatų 10.1 punktą. Pažymėjo, kad viešojoje erdvėje ginčo laikotarpiu pateikiama informacija apie ieškovo įtariamai padarytą nusikalstamą veiką, skelbiant informaciją ir apie tai, kad ieškovas yra bendrovės vadovas, sukėlė didelę riziką bendrovės geros reputacijos, pasitikėjimo ir gero vardo sumažėjimui, sumenkinimui visuomenėje, sudarė sąlygas diskredituoti bendrovę, todėl bendrovės valdyba prarado pasitikėjimą ieškovu ir nutarė atšaukti ieškovą iš pareigų dėl jo kaltės. Atsakovo teigimu, nutraukiant darbo sutartį ieškovui buvo išmokėtas darbo užmokestis už 2010 m. kovo mėnesį, tačiau išeitinė išmoka ieškovui nepriklausė, kadangi darbo sutarties nutraukimas DK 124 straipsnio 1 punkto pagrindu taikomas nepriklausomai nuo kaltės, o esant kaltei taikoma DK 140 straipsnio 2 dalis. Taip pat prašė ieškovo reikalavimams taikyti DK 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą ieškinio senaties terminą, kuris skaičiuojamas nuo galutinio atsiskaitymo su ieškovu 2010 m. balandžio 6 d. (išmokėtas darbo užmokestis) ir suėjo 2013 m. balandžio 6 d. Nurodė, kad ieškovas per šį terminą savo teisių negynė, elgėsi nerūpestingai, neatidžiai, nekomunikavo su atsakovu, į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip 6 metams nuo to momento, kai sužinojo apie jam išmokėtas išmokas, taip grubiai praleisdamas ieškinio senaties terminą, o atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad ieškovas, tokį nepateisinamai ilgą laikotarpį nereaguodamas ir nereikšdamas reikalavimų, pripažįsta savo kaltę dėl jo atšaukimo ir sutinka su atsiskaitymu su juo. Taip pat nurodė, kad su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimo pažeidimas, net ir konstatavus, kad pažeidimas vis dėlto buvo padarytas, nelaikomas trunkamu ar tęstiniu. Taip pat pažymėjo, kad ieškovas neprašo priteisti jam išeitinės išmokos, taip pat neprašo pripažinti, kad atsakovas su juo netinkamai atsiskaitė, neformuluoja jokių reikalavimų dėl jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo atšaukiant ir atleidžiant jį iš pareigų, todėl nesuformulavus pagrindinio reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. Atsakovo teigimu, tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta tenkinti ieškovo reikalavimą, priteistina kompensacija turėtų būti mažinama kaip neadekvati, neproporcinga, prieštaraujanti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 2 d. priimdamas sprendimą ieškovo ieškinį atmetė.
7. Įvertinęs faktines civilinės bylos aplinkybes teismas nustatė, jog ieškovo sužinojimo apie atleidimą iš pareigų diena laikytina 2010 m. balandžio 12 d. (kuomet ieškovas paleistas iš suėmimo), ir laikė, jog paskutinė diena kreiptis į teismą su ieškiniu buvo 2013 m. balandžio 13 d. Pažymėdamas, jog ieškovas į teismą kreipėsi tik 2016 m. spalio 12 d., t. y. daugiau nei tris metus praleidęs ieškinio senaties terminą, jog praleisto ieškinio senaties termino atnaujinti neprašė, ir nenustatęs svarbių praleisto ieškinio senaties termino priežasčių, sprendė, kad ieškovo elgesys, veiksmai bei delsimo kreiptis į teismą motyvai nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, todėl taikė ieškinio senatį. Teismas nelaikė su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimo pažeidimo trunkamu ar tęstiniu pažeidimu, todėl atmetė ieškovo argumentus dėl tęstinio pažeidimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.127 straipsnio 5 dalies prasme. Pažymėjo, jog ieškovas kaip bendrovės vadovas laikytinas asmeniu, turinčiu pakankamai žinių, gyvenimiškos patirties, raštingumo, todėl turėjo suprasti savo neveikimo (nesikreipimo į teismą per nustatytą terminą) pasekmes.
8. Pažymėdamas, kad nors ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį, teismas taip pat vertino ir ieškovo reikalavimo pagrįstumą.
9. Konstatavo, jog ieškovas iš pareigų 2010 m. kovo 31 d. buvo atšauktas esant jo kaltei ir sprendė, kad ieškovui DK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta išeitinė išmoka atšaukus jį iš pareigų nepriklausė. Pažymėjo, kad ieškovo kaltę pagrindžia bendrovės valdybos 2010 m. kovo 31 d. posėdžio protokole Nr. V-7 nurodytos aplinkybės dėl nepertraukiamos bendrovės veiklos užtikrinimo sudėtingumo, kad ieškovas 2010-03-30 ir 2010-03-31 darbe nepasirodė dėl sulaikymo bei vėlesnio suėmimo, dėl ko negalėjo vykdyti pareigybės nuostatų 10.1 punkto reikalavimo organizuoti bendrovės ūkinę veiklą, veikti bendrovės vardu, kad jo suėmimo pagrindų, sąlygų viešinimas kėlė realią grėsmę bendrovės reputacijai.
10. Teismas taip pat pažymėjo, kad bendrovės valdybos teisė atšaukti jos išrinktą bendrovės vadovą iš pareigų nėra sąlygota jokiomis aplinkybėmis, ji yra absoliuti, bet kuriuo momentu esant bet kokiam nepasitikėjimui bendrovės vadovu, nepriklausomai nuo vadovo kaltų veiksmų buvimo ar nebuvimo, toks asmuo negali toliau eiti vadovo pareigų, kadangi nelieka fiduciarinių santykių, todėl nepriklausomai nuo vadovo kaltės konstatavimo, vadovas pagal teismų praktiką atšaukiamas iš pareigų visais atvejais tik DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalies pagrindu, ir kompetentingas bendrovės organas, įgyvendindamas teisę atšaukti jo išrinktą administracijos vadovą, net ir esant vadovo kaltei, neprivalo laikytis tvarkos, nustatytos drausminei nuobaudai skirti.
11. Ieškovo daugiau kaip šešis metus nekelto klausimo dėl netinkamo atsiskaitymo su juo terminą teismas vertino kaip ieškovo kaltės pripažinimą.
12. Teismas ieškovo ieškinio reikalavimo sumažinimo nelaikė atsisakymu ir civilinės bylos sumažintoje ieškinio reikalavimų dalyje (dėl 47 485,37 Eur) CPK 293 straipsnio 4 dalies pagrindu nenutraukė. Pažymėjo, kad ieškovui nenurodžius, kad jis atsisako tam tikro reikalavimo ir nepatvirtinus, kad jam suprantamos ieškinio (reikalavimo dalies) atsisakymo sąlygos, neturi pagrindo spręsti ieškinio dalies atsisakymo priėmimo bei toje dalyje civilinės bylos nutraukimo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
13. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti; 2) pakeisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, paskirstymą; tuo atveju, jeigu skundžiamas sprendimas nebūtų naikinamas, pakeisti sprendimo dalį dėl iš ieškovo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Apeliaciniame skunde nurodyti tokie esminiai argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
13.1. ieškinys dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo pareikštas už 3 metų laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos, todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai ieškinį atmetė dėl ieškinio senaties termino praleidimo;
13.2. ieškinys pareikštas ne dėl išeitinės išmokos priteisimo, tačiau dėl vidutinio darbo užmokesčio, skaičiuotino kiekvieną dieną atsakovui pilnai neatsiskaičius su ieškovu atleidimo dieną, todėl pažeidimas dėl nemokamo vidutinio darbo užmokesčio yra akivaizdžiai tęstinis, jis tęsiasi iki šiol, ir senaties terminui taikoma CK 1.127 straipsnio 5 dalis. Mano, jog vidutinio darbo užmokesčio priteisimas DK 141 straipsnio 3 dalies pagrindu savo esme atitinka netesybas;
13.3. byloje esantys duomenys neleidžia daryti išvados, kad ieškovas buvo atleistas dėl jo kaltės, kadangi atleidimas dėl kaltės nenurodytas nei valdybos posėdžio protokole, nei valdybos sprendime, nei darbo sutartyje, kurioje apskritai neįformintas ieškovo atleidimas, be to, ieškovas nebuvo informuotas apie jo atleidimą dėl kaltės. Pažymi, jog kaltės nepagrindžia ir tai, kad negalėjo atvykti į darbą ir laikinai vykdyti vadovo funkcijų, kadangi minėtos aplinkybės nepriklausė nuo jo valios, be to, ieškovo kaltę paneigia ir jo išteisinimas Kasacinės instancijos teisme;
13.4. kadangi ieškovas iš darbo atleistas be kaltės, jam priklausė 2 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka kurios atsakovui neišmokėjus ieškovas įgijo teisę į vidutinį darbo užmokestį už visą laikotarpį, kurį atsakovas su ieškovu neatsiskaitė;
13.5. nepanaikinus teismo sprendimo atsakovo bylinėjimosi išlaidų dydis turėtų būti mažinamas, kadangi atsakovo naudai priteista 1 764,85 Eur suma, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, jos apimtį ir trukmę, yra neadekvačiai didelė. Pažymi, jog finansinė padėtis yra sunki, ją pagrindžia pateikiami rašytiniai įrodymai, todėl bylinėjimosi išlaidos turėtų būti mažinamos per pusę.
Atsiliepimas
14. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovui nepareiškus reikalavimo priteisti išeitinę išmoką pagal ginčo metu galiojusio DK 140 straipsnio 2 dalį ir (arba) pripažinti, kad atsakovas su ieškovu netinkamai atsiskaitė, negali būti tenkinamas ir ieškovo reiškiamas išvestinis vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką pagal DK 141 straipsnio 3 dalį reikalavimas. Nesutinka su ieškovo teiginiais, kad išeitinės išmokos neišmokėjimas yra tęstinis pažeidimas, kadangi viena vertus, išeitinė išmoka neturi būti mokama kiekvieną dieną, o yra išmokama tik darbo sutarties nutraukimo dieną arba kitą šalių sutartą dieną, kita vertus, nesuprantama, kokius atsakovo veiksmus ieškovas laiko tęstiniu pažeidimu. Pažymi, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą dėl išeitinės išmokos neišmokėjimo pripažinimo, todėl teismo sprendimas dėl ieškinio senaties termino praleidimo yra pagrįstas. Be to, nėra konstatuotas atsakovo pareigos išmokėti išeitinę išmoką pažeidimas, todėl negali būti konstatuota, jog ieškovui priklauso vidutinis užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką; toks pažeidimas negali būti konstatuotas dėl to, jog byloje nėra pareikšto reikalavimo konstatuoti tokį faktą. Taip pat pažymi, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką neišmokėjimas yra tęstinis pažeidimas, toks reikalavimas yra išvestinis ir jis yra ribojamas pagrindiniam reikalavimui taikomo ieškinio senaties termino, kas reiškia, jog ieškovo teisė ginti išvestinį reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką yra pasibaigusi. Mano, jog ieškovo argumentai dėl jo kaltės atšaukiant iš pareigų nėra esminiai nagrinėjamoje byloje, kadangi ieškinys atmestinas dėl aukščiau nurodytų argumentų. Nurodo, jog teisės aktai nenumato, kad atšaukiant vadovą iš pareigų privalo būti konkrečiai nurodoma, ar vadovas atleidžiamas dėl jo kaltės, pagal teismų praktiką vadovo kaltei konstatuoti nebūtina inicijuoti drausminės atsakomybės taikymo procedūros, o darbo sutartis dėl vadovo kaltės gali būti nutraukiama ir pagal DK 124 straipsnio 1 punktą, be to, konkretaus vadovo atšaukimo aplinkybes ir priežastis, jei dėl jų yra kilęs ginčas, gali įrodinėti ir bylos nagrinėjimo metu. Pažymi, jog bendrovės valdybos protokole bei nutarime nenurodymas išmokėti ieškovui išeitinę išmoką, patvirtina aplinkybę, jog ieškovas atleistas dėl jo kaltės. Atsakovo teigimu, įmonės vadovui taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam darbuotojui, todėl ieškovui pareikšti įtarimai bei suėmimas tiesiogiai darė įtaką bendrovės valdybos priimtam sprendimui dėl ieškovo atšaukimo, o susiklosčiusi situacija pažeidė pasitikėjimu grindžiamus santykius. Mano, jog nėra pagrindo mažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų, kadangi atsakovo patirtos išlaidos yra tiesiogiai susijusios su ieškovo veiksmais, ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina jo blogos padėties, o jei ji nėra gera, nereiškia, kad nepagerės ateityje, be to, byla nėra paprasta, o atsakovo išlaidų negalima laikyti neadekvačiomis, neproporcingomis ar nesąžiningomis.
Šalies argumentai
15. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo papildyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimo motyvuojamosios dalies motyvaciją ir ieškovo ieškinį atmesti be jau nurodytų argumentų motyvu, jog ieškovui nepareiškus byloje pagrindinių reikalavimų priteisti išeitinę išmoką pagal ginčo metu galiojusio DK 140 straipsnio 2 dalį ir (arba) pripažinti, kad atsakovas netinkamai su ieškovu atsiskaitė, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas – priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką pagal DK 141 straipsnio 3 dalį ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
15.1. pirmosios instancijos teismui nepasisakius dėl tam tikrų atsakovo motyvų, kuriais buvo grindžiamas atsakovo nesutikimas su ieškiniu bei jo reikalavimais, vėlesnėje proceso stadijoje galėtų būti nepagrįstai apribotos atsakovo galimybės tokiais motyvais remtis ir juos papildomai argumentuoti;
15.2. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl atsakovo atsiliepimo 8 ir 9 punktuose išdėstytų argumentų, jog ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas ir tuo pagrindu, kad ieškovas nereiškė reikalavimo pripažinti netinkamo atsiskaitymo su juo fakto bei neprašė priteisti išeitinės išmokos pagal DK 140 straipsnio 2 dalį, taip pat nereiškė jokių reikalavimų dėl jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo atšaukiant ir (arba) atleidžiant ieškovą iš bendrovės vadovo pareigų, dėl ko negali būti tenkinamas iš išvestinis reikalavimas.
Atsiliepimas
16. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog DK ir teismų praktika nustato sąlygas, kurias įrodžius galima reikalauti vidutinio darbo užmokesčio pagal DK 141 straipsnio 3 dalį priteisimo, tačiau nenumato reikalavimo teisme kartu reikšti ieškinio dėl išeitinės kompensacijos priteisimo ar neatsiskaitymo su darbuotoju fakto konstatavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Byloje nustatyta, kad ieškovas, su atsakovu sudarytos 2010 m. sausio 12 d. terminuotos darbo sutarties Nr. 3081 pagrindu buvo paskirtas į generalinio direktoriaus pareigas. Atsakovės AB „Lietuvos paštas“ valdybos 2010 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 7-14 „Dėl A. U. atleidimo“ ieškovas atšauktas ir atleistas nuo 2010 m. kovo 31 d. iš generalinio direktoriaus pareigų, nutraukiant su juo sudarytą 2010 m. sausio 12 d. darbo sutartį Nr. 3081. Iš civilinėje byloje pateikto atlyginimo lapelio matyti, su ieškovu A. U. atsiskaityta, išmokant jam pareiginį atlyginimą už 2010 m. kovo mėnesį. Ieškovas įrodinėja, kad atleidžiant jį iš pareigų jam turėjo būti išmokėta dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka pagal atleidimo dieną galiojusią DK 140 straipsnio 2 dalies redakciją, o kadangi pastaroji išmokėta nebuvo, ieškovui priklauso vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką pagal DK 141 straipsnio 3 dalį.
Dėl ieškinio senaties
18. Atsakovė AB „Lietuvos paštas“, nesutikdama su ieškinio reikalavimais, prašė taikyti ieškinio senatį, įrodinėdama, jog trijų metų ieškinio senaties terminas suėjo 2013 m. balandžio 6 d. Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino, sprendė, jog su darbo santykiai susijusių išmokų mokėjimo pažeidimas nelaikomas trunkamu ar tęstiniu pažeidimu, todėl ieškinio senaties terminas suėjo 2013 m. balandžio 13 d., o pagrindų ieškinio senaties termino atnaujinimui nenustatė.
19. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, jog nėra pagrindo ieškovo reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką vertinti kaip tęstinio pažeidimo bei taikyti CK 1.127 straipsnio 5 dalį, t. y. vertinti, jog ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tęstiniu pažeidimu laikomas tam tikrą laiko tarpą vykstantis pažeidimas, kai be teisėto pagrindo neatliekami veiksmai, kuriuos privalu atlikti, arba atliekami neteisėti veiksmai ar nenutraukiamas kitoks pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-415/2015). Pažymėtina, kad ieškovas vidutinio darbo užmokesčio priteisimą sieja su išeitinės išmokos nesumokėjimu atleidimo iš darbo dieną; ją, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, reikalauti išmokėti ieškovas įgijo atleidimo dieną, taigi vertintina, jog išeitinės išmokos išmokėjimo pažeidimas, jeigu ieškovas būtų turėjęs teisę į ją, galėjo būti padarytas būtent atsiskaitymo su ieškovu dieną (ginčo laikotarpiu galiojusio DK 140 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi išeitinės išmokos nesumokėjimas nelaikytinas tęstiniu pažeidimu, tokiu pažeidimu, jeigu jis būtų padarytas, nelaikytinas ir vidutinio darbo už mokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką neišmokėjimas. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija atmeta ieškovo argumentus dėl pažeidimo vertinimo kaip tęstinio. Pažymėtina, jog toks su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimo kvalifikavimas kaip ne tęstinio pažeidimo konstatuotas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-248/2017.
20. Kadangi ieškovo įrodinėjami pažeidimai nelaikytini tęstiniais, ieškinio senaties termino pradžia nustatytina pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, jog ieškovas nekvestionuoja apylinkės teismo konstatuotos aplinkybės, jog ieškovas apie atleidimą iš pareigų sužinojo 2010 m. balandžio 12 d., kurią ir laikė ieškinio senaties termino pradžia, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis, plačiau dėl ieškovo sužinojimo apie jo galimai pažeistą teisę momento nepasisako.
21. Kaip pagrįstai nustatė apylinkės teismas, ieškinio senaties termino pabaiga laikytina 2013 m. balandžio 13 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas išsamiai pasisakė dėl galimybės atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, todėl ieškovui neginčijant apylinkės teismo argumentų bei neįrodinėjant, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir neprašant jo atnaujinti, išsamiau dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo nepasisako bei pritaria apylinkės teismo pozicijai, jog nėra pagrindo jį atnaujinti.
Dėl ieškovo kaltės atšaukiant jį iš pareigų ir reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį
22. Pagal DK 141 straipsnio 1 dalį darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Pagal šio straipsnio 2 dalį darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį.
23. Pagal ginčo laikotarpiu galiojusio DK 140 straipsnio 2 dalį nutraukus darbo sutartį kitais šiame skirsnyje (išskyrus DK 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jei įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip. Taigi, kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, išeitinės išmokos išmokėjimas atleidžiant darbuotoją susietas su jo kalte.
24. Nagrinėjamu atveju iš atsakovės AB „Lietuvos paštas“ 2010 m. kovo 31 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. V-7 nustatyta, jog svarstant ieškovo atleidimo iš generalinio direktoriaus pareigų klausimą buvo atsižvelgta į atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl ieškovo veiklos, galimai vykdytos iki jį išrenkant bendrovės generaliniu direktoriumi, į ieškovo sulaikymą 48 valandoms bei suėmimą 14 parų, dėl ko būtų sudėtinga užtikrinti nepertraukiamą bendrovės veiklą, pradėtų bendrovės finansinės situacijos stabilizavimo ir veiklos modernizavimo procesų vykdymą ir nuspręsta nutraukti su ieškovu sudarytą darbo sutartį. Taigi matyti, jog valdybos posėdis įvyko sekančią dieną po ieškovo suėmimo, jame buvo svarstoma susiklosčiusi situacija. Ieškovas apeliaciniame skunde pripažino, jog dėl atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų negalėjo ateiti į darbą ir vykdyti jam pavestų darbo funkcijų, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovei, jog dėl ieškovo veiksmų nulemtos situacijos buvo pažeisti atsakovės interesai.
25. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo sprendimu, jog vien formalaus teiginio „atšaukiamas dėl kaltės“ nebuvimas nesudaro pagrindo vertinti, jog nebuvo ieškovo kaltės. Pažymėtina, jog teisės aktuose nėra imperatyviai reglamentuojama, kad atleidžiant vadovą turi būti nurodoma, atleidžiamas vadovas be kaltės ar jai esant; pagal Kasacinio teismo praktiką atleidžiant vadovą iš pareigų pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį, iš DK įtvirtintų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų jam taikomas DK 124 straipsnio 1 punkte nurodytas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas, pagal kurį darbo sutartis baigiasi ją nutraukus DK ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2012), o atšaukimo dėl kaltės aplinkybė gali būti įrodinėjama ir kitomis proceso įstatyme numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Vertintina, jog atsakovė nagrinėjamu atveju įrodė ieškovo atleidimą iš pareigų dėl jo kaltės procesiniuose dokumentuose išdėstytomis aplinkybėmis bei valdybos protokole nurodytomis aplinkybėmis (CPK 178 straipsnis), o pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus (CPK 183 straipsnis).
26. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovui kaip įmonės vadovui keliami kitokie reikalavimai negu kitiems įmonės darbuotojams, taigi ir bendrovės vadovo kaltė dėl atleidimo iš pareigų turi būti vertinama pagal kriterijus, nustatytus atsižvelgiant į jo teisinį statusą, o ne vertinant jo veiksmus drausminių nuobaudų už darbo drausmės pažeidimus skyrimo požiūriu. Bendrovės vadovą renkančio ir atšaukiančio organo teisė atšaukti jo išrinktą bendrovės vadovą nėra sąlygota jokiomis aplinkybėmis ir yra absoliuti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2005 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė įrodė, jog ieškovas dėl savo veiksmų, sudariusių pagrindą ikiteisminio tyrimo institucijoms inicijuoti baudžiamąją bylą, prarado pasitikėjimą, jo veiksmai darė neigiamą įtaką atsakovės geram vardui, formavo visuomenės nuomonę apie atsakovę, kas pagrindžia ieškovo kaltę dėl jo atleidimo iš direktoriaus pareigų.
27. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės valdybos sprendimą atleisti ieškovą iš pareigų nulėmė paties ieškovo veiksmai, todėl atmeta ieškovo argumentą dėl jo kaltės nebuvo atleidžiant iš pareigų kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 178 straipsnis). Kadangi ieškovas neįrodė, jog turi teisę į dviejų mėnesių išeitinę išmoką, t. y. neturi materialiosios reikalavimo teisės, todėl nėra pagrindo atsakovei taikyti ir sankciją, priteisiant iš atsakovės ieškovo naudai vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju neturi aplinkybė, jog ieškovas teismų sprendimais buvo išteisintas, kadangi sprendimo atleisti iš pareigų metu ieškovas buvo praradęs atsakovės pasitikėjimą, o pasitikėjimo praradimas ir nulėmė ieškovo atleidimą iš pareigų.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų papildymų
29. Atsakovė prašo apeliacinės instancijos teismą papildyti skundžiamą sprendimą motyvu, jog dviejų mėnesių išeitinės išmokos priteisimas yra pagrindinis reikalavimas, kurio nekeliant nagrinėjamoje byloje, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas - vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimas.
30. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, jog priimdamas sprendimą apylinkės teismas nepasisakė dėl atsakovės argumentų, nurodytų atsiliepimo 8 ir 9 punktuose, t. y. dėl to, jog ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas ir tuo pagrindu, jog ieškovas nereiškė reikalavimo pripažinti netinkamo atsiskaitymo fakto, dėl ko negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas, kuris formuluojamas ieškinyje, nors tokie atsakovo argumentai buvo suformuluoti atsiliepime, todėl sprendžia papildomai pasisakyti dėl atsakovės argumentų pagal Kasacinio teismo praktiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelsimo atsiskaityti laiką pagal DK 141 straipsnio 3 dalį mokėjimas (išieškojimas) siejamas tik su atleidžiamam iš darbo darbuotojui viso jam priklausančio vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokesčio neišmokėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2011). Kadangi pagal Kasacinio teismo praktiką vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką neišmokėjus išeitinės išmokos nepriteisiamas, todėl nėra pagrindo papildyti apylinkės teismo sprendimo motyvų atsakovės nurodytais argumentais.
31. Be to, dėl galimybės skųsti teismo procesinio sprendimo motyvus kasacinis teismas yra suformulavęs šias teisės aiškinimo ir taikymo taisykles: tais atvejais, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė skundu kvestionuoti šias motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus); aiškinimas, kad byloje dalyvaujantis asmuo visada gali skųsti vien tik tam tikrus teismo sprendimo (nutarties) motyvus, neatitiktų civilinio proceso tikslų ir principų, pagal kuriuos teismo paskirtis yra ginti ne bet kokio, o suinteresuoto asmens, kurio teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, interesus (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015).
32. Vertintina, kad apelianto prašymas pateikti papildomus motyvus apeliacinės instancijos teismui, nėra darantis poveikį apelianto teisiniam statusui, todėl negali būti tenkinamas, be to, šis klausimas sureguliuotas kasacinės instancijos teismo (CPK 4 straipsnis). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neveikia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
33. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ieškovo kaltę dėl jo atleidimo iš direktoriaus pareigų bei taikydamas ieškinio senatį ieškovo reikalavimams įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniuose skunduose nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Ieškovas prašo teismo sumažinti atsakovės naudai priteistas advokato teisinės pagalbos išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, įrodinėdamas, jog priteista suma yra neadekvačiai didelė, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, jos apimtį ir trukmę.
35. Nustatyta, jog atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1764,85 Eur bylinėjimosi išlaidų: pagal 2016 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija APB Nr. 8005 mokėtina suma sudaro 917,58 Eur, ji pagal ataskaitą susideda iš tokių veiksmų: susipažinimo su teismo atsiųstais procesiniais dokumentais (00:20 val. 33,33 Eur suma), derybos dėl taikos su kitos pusės advokatu (00:15 val. 25 Eur), ieškovo ieškinio analizė ir atsiliepimo į ieškinį parengimas bei pateikimas (7:00 val. 700 Eur); pagal 2016 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija APB Nr. 8113 mokėtina suma sudaro 847,00 Eur, ji pagal ataskaitą susideda iš tokių veiksmų: pasirengimo bylai ir dalyvavimo parengiamajame posėdyje (03:00 val. 300 Eur), patikslinto ieškinio įvertinimas, VSDF pažymų apie draudžiamąsias pajamas analizė, atsiliepimas į patikslintą ieškinį (02:00 val. 200 Eur) ir pasirengimas bylai, dalyvavimas posėdyje (02:00 val. 200 Eur). Pirmosios instancijos teismas vertino, jog atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma yra adekvati.
36. Bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius (nauja redakcija nuo 2015.03.20). Ieškinio pateikimo metu pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali rekomenduotina suma už atsiliepimo parengimą sudarė 1929,75 Eur (2.5 koeficientas x 771,90 Eur bruto, galiojęs 2016 m. II ketv.), todėl atsakovės atstovo prašoma priteisti 700 Eur suma (be PVM) neviršija rekomenduojamo dydžio. Susipažinimo su teismo atsiųstais dokumentais bei derybų dėl taikos sutarties teisinės paslaugos neskaičiuojamos, kadangi už kiekvieną iš suteiktų paslaugų laiko trukmė mažiau nei 30 min (Rekomendacijų 9 punktas). Nors Rekomendacijose atskirai neišskirtos teisinės paslaugos, vertinant patikslintą ieškinį ar rengiant atsiliepimą į patikslintą ieškinį, tačiau teismas vertina, jog advokato paskaičiuota 200 Eur suma už tokių paslaugų suteikimą yra protinga. Pasirengimas bylai, dalyvavimas parengiamajame bei teismo posėdžiuose iš viso advokato nurodyta truko 5 val., suma – 500 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą numatytas mokėtinas atlygis už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto užmokesčio dydžio, todėl nagrinėjamu atveju suapvalinus darytų 386,00 Eur (0,1 koef. x 5 val. x 771,90 Eur bruto, galiojęs 2016 m. II ketv. sudaro 385,95 Eur). Taigi pagal Rekomendacijas visa suma už pasirengimą posėdžiams bei atstovavimą parengiamajame ir teismo posėdžiuose sudarytų 386,00 Eur.
37. Kadangi pasirengimo posėdžiams bei atstovavimo parengiamajame ir teismo posėdžiuose suma viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius, todėl vertintina, jog nėra pagrindo priteisti visos sumos už suteiktą minėtą teisinę pagalbą. Teisėjų kolegija nuomone, nors likusios nurodytos sumos ir neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, tačiau jos pagal bylos sudėtingumą nėra proporcingos. Pažymėtina, kad Rekomendacijose nustatyti dydžiai ir jų neviršijimas nėra pagrindinis kriterijus nemažinti advokato teisinės pagalbos išlaidų. Rekomendacijų 2 punkte numatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama vertinant priteistinų advokato teisinės pagalbos išlaidų dydį, todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, keliamus klausimus, civilinės bylos sudėtingumą, keliamo klausimo naujumą, specialių žinių reikalingumą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus sprendžia, jog atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme mažintinos iki 1000 Eur (su PVM).
38. Atsakovė pateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 968 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 200 Eur apeliacinio skundo rengimas (be PVM) ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas – 600 Eur (be PVM). Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestas, atsakovei iš ieškovo nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
ieškovo A. U. ir atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sumažinant atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos paštas“ (j.a. k. 121215587) iš ieškovo A. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) sumos.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.