Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Aleno Piesliako ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Laimos Rokanskienės bei nuteistojo D. R. ir gynėjo advokato Viačeslavo Žarkovo apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalį 300 MGL (15 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis konfiskuotas D. R. priklausantis automobilis „Chrysler Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) .

T. M. išteisintas dėl BK 199² straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

T. M. priklausantis automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir automobilio raktas, palikti saugoti iki sprendimo administracinėje byloje priėmimo. Kratos metu T. M. priklausančiuose pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) rasti pinigai – 10 920 (dešimt tūkstančių devyni šimtai dvidešimt) Eur ir 600 (šeši šimtai) Jungtinės Karalystės svarų, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti T. M. .

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4. Nuteistasis D. R. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde pateikia alternatyvius prašymus: 1) Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 28 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; 2) D. R. pagal BK 199² straipsnio 2 dalį išteisinti, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių tiek dėl inkriminuotų akcizais apmokestinamų prekių – 976 pakelių cigarečių įgijimo, turint tikslą jas realizuoti, tiek dėl ketinimo įgyti iš T. M. akcizais apmokestinamas prekes – 2 000 pakelius cigarečių; 3) D. R. inkriminuotus veiksmus dėl akcizais apmokestinamų prekių – 1 806 pakelių cigarečių įgijimo perkvalifikuoti iš BK 199² straipsnio 2 dalies į BK 199² straipsnio 1 dalį.

4.2. Apeliantai aptardami Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutarties turinį, kuria leista D. R. atžvilgiu naudoti technines priemones ir atlikti slaptą sekimą, kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012, Nr. 2K-168-139/2015) dėl kaltinimo grindimo duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, teigia, kad bylos nagrinėjimo metu kilo pagrįsta abejonė dėl duomenų, gautų atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, leistinumo, t. y. dėl faktinio pagrindo buvimo atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus. Apeliantų teigimu, kriminalinės žvalgybos veiksmai D. R. atžvilgiu buvo atliekami neteisėtai, pažeidžiant įstatymo reikalavimus, nes nurodytos Klaipėdos apygardos teismo nutarties turinys neatitinka įstatymo reikalavimų, kadangi joje tik abstrakčiai nurodytas kriminalinės žvalgybos atlikimo faktinis pagrindas, t. y. joje nurodyta, kad „...yra informacijos apie D. R. <...> daromas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 199² str. 1 d., 199² str. 2 d.“. Tokie duomenys taip pat abstrakčiai buvo nurodyti ir prokuroro teikime. Kriminalinės žvalgybos veiksmai teisėtai gali būti atliekami tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam faktiniam pagrindui – informacijai ne apie bet kokią, o tik apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką ar veikas, ir vykdomi tik siekiant surinkti duomenis apie tokią veiką. BK 199² straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos kvalifikuojantis požymis yra vertė, o ne didelis kiekis, todėl pareigūnai kreipdamiesi į teismą privalėjo disponuoti ir pateikti objektyvią informaciją, kad D. R. disponuoja akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL vertės. Apklausos metu pareigūnas A. J. negalėjo paaiškinti kokiu būdu buvo nustatyta, kad D. R. disponuoja akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL, be to, pareigūnas ir prokurorė vartojo sąvokas „akcizais apmokestinamų prekių didelis kiekis“. Tačiau būtent prekių vertė yra aktuali atribojant BK 199² straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas, taip pat ją atribojant nuo administracinio nusižengimo. Pasak apeliantų, Klaipėdos apygardos teismas sankcionuodamas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimą, neįsitikino minėtų duomenų pakankamumu, todėl šiuo atveju negalima atmesti tikimybės, kad pareigūnai kriminalinės žvalgybos veiksmus atliko dėl administracinio nusižengimo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų, atsiliepimo į apeliacinį skundą bei apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl T. M. išteisinimo pagal BK 199² straipsnio 2 dalį ir šioje kaltinimo dalyje įžvelgiant tik administracinio nusižengimo požymius yra teisingas ir priimtas įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes. Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad D. R. disponavo didelės vertės akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, tačiau nepagrįstai pripažino, kad jis padarė baigtą BK 199² straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertimo D. R. veiksmus ir už tai jam paskyrė teisingą ir proporcingą bausmę. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė klaidą nuspręsdamas konfiskuoti nuteistojo D. R. automobilį, nes pagal nuosprendžiu nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, jis nebuvo nusikalstamos veikos padarymo priemone.

Dėl prokurorės skundų argumentų, susijusių su kaltinimais T. M.

8. Prokurorės apeliaciniame skunde, ginčijant T. M. išteisinimą pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigiama, kad apygardos teismas įrodymus vertino atsietai vienus nuo kitų, savo išvadas grindė vien kaltinamųjų teisme duotais parodymais bei jų iškelta gynybine versija.

9. Teisėjų kolegija įvertinusi surinktų įrodymų visumą, nesutinka su prokurorės skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė, nes vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino visus byloje įstatymų nustatyta tvarka surinktus ir teisme tinkamai, laikantis BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnyje, 290 straipsnyje ir 301 straipsnyje nustatytų reikalavimų ištirtus įrodymus, t. y. pirmosios instancijos teismas išvadas dėl T. M. išteisinimo padarė įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, kartu patikrinęs įrodymų patikimumą. Kaltinimo pozicija šioje bylos dalyje grįsta prielaidomis ir spėjimais, iš kurių negalima daryti jokių kategoriškų ir tvirtų išvadų.

10. T. M. pagal BK 199² straipsnio 2 dalį iš esmės buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai įgijęs 4 782 pakelius cigarečių, pradžioje (ne vėliau kaip iki 2020 m. kovo 21 d.) pardavė D. R. 2 782 pakelius cigarečių, o vėliau (2020 m. kovo 29 d.), tęsdamas vieningą sumanymą, savo automobiliu atgabeno D. R., dar 2 000 pakelių cigarečių, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes D. R. ir T. M. buvo sulaikyti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad prokurorė kaltinimą T. M. iš esmės grindė D. R. naudojamuose garažuose ir T. M. automobilyje rastų cigarečių faktu, kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotais duomenimis (T. M. ir D. R. telefoniniais pokalbiais ir T. M. nustatyta buvimo vieta), T. M. asmens kratos metu paimtu raktu, kuris buvo tinkamas atrakinti garažo esančio (duomenys neskelbtini), spyną ir liudytojo A. J. parodymais. Teisėjų kolegijos įsitikinimu iš šių duomenų galima daryti tik išvadas apie ankstesnį T. M. ir D. R. bendravimą, taip pat ir dėl cigarečių, tačiau vien tik tokių duomenų nepakanka kategoriškoms ir tvirtoms išvadoms apie D. R. naudotuose garažuose rastų cigarečių įgijimą iš T. M. (kaltinimo pateikti duomenys neleidžia atmesti versijos, kad skirtingų rūšių cigaretės (dalis jų ar visos) galėjo būti įgytos iš nenustatytų kitų asmenų).

12. Teisėjų kolegija sutinka, kad iš teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų, taip pat ir iš pirmiau išdėstytų išteisintojo T. M. parodymų matyti, kad T. M. ir D. R. laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 2 d. iki 2020 m. kovo 29 d. bendravo mobiliojo ryšio telefonu ir ne vieną kartą šifruotai kalbėjo apie cigaretes, jų kiekius, pristatymo vietas ir aplinkybes; kad pagal mobiliojo ryšio telefonų judėjimo maršrutą, pagal judėjimo krypties nustatymo duomenis – celes ir jų adresus T. M. naudojamų mobiliojo ryšio telefonų signalas 2020 m. kovo 2 d., 2020 m. kovo 5 d., 2020 m. kovo 8 d., 2020 m. kovo 13 d., 2020 m. kovo 17 d. buvo užfiksuotas teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kur yra garažas Nr. 11; kad iš T. M. paimtas raktas tiko garažo Nr. 148, esančio (duomenys neskelbtini), durų spynai atrakinti (t. 1, b. l. 133–139; t. 2, b. l. 34–59; t. 5, b. l. 59). Įvertinus visų šių įrodymų visumą iš esmės galima daryti prielaidą apie nevienkartinį T. M. cigarečių pristatymą (pardavimą) D. R. į jo naudojamus garažus, tačiau negalima neginčijamai teigti ir pripažinti, kad konkrečiai nagrinėjamoje byloje atlikto tyrimo metu D. R. garažuose surastas akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes – 2 782 pakelius (t. y. tokį kiekį ir tokios rūšies), kaltinime nurodytu laikotarpiu (t. y. iki 2020 m. kovo 21 d.) atvežė ir D. R. pardavė būtent T. M.. Be to, tokių aplinkybių iš esmės neginčijamai nepatvirtino ir prokurorės apeliaciniame skunde nurodytas liudytojas A. J., kuris pirmosios instancijos teisme tik abstrakčiai nurodė, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog T. M. D. R. dideliais kiekiais tiekė cigaretes ir, kad jas pristatydavo į jo garažus (t. 5, b. l. 50–55), tačiau nenurodė nei konkretaus laiko, nei cigarečių kiekio, nei rūšies. Tokių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu, nėra galimybių patikrinti ar nustatyti.

13. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatose įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, o BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą konstatavęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-476/2013, Nr. 2K-529/2013; Nr. 2K-455/2014, Nr. 2K-368-942/2016).

15. Teisėjų kolegija pastebi, kad byloje nėra ginčo dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su T. M. veiksmais 2020 m. kovo 29 d. atvežant 2 000 pakelių akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių, kurių bendra vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 6 760,00 Eur, arba 135,2 MGL. Šių cigarečių vertė nesiekia nei BK 199² straipsnio 1 dalyje, nei 2 dalyje numatytos akcizinių prekių vertės (atitinkamai 150 ir 250 MGL), todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl T. M. išteisinimo pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių yra teisingos (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, prokurorės apeliacinis skundas netenkintinas ir dėl prašymo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti T. M. automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei 10 920 Eur ir 600 Jungtinės Karalystės svarų.

Dėl nuteistojo D. R. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentų

Dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų atlikimo metu gautų duomenų pripažinimo įrodymais

17. Apeliantai skunde kelia abejones dėl baudžiamojoje byloje pateiktų kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų leistinumo, siedami tai su faktinio pastarųjų veiksmų atlikimo pagrindo nebuvimu. Apeliantų teigimu, Klaipėdos apygardos teismo nutartyje dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo D. R. atžvilgiu tik formaliai nurodytas kriminalinės žvalgybos atlikimo faktinis pagrindas, kad yra informacijos apie D. R. disponavimą dideliais kiekiais akcizais apmokestinamomis prekėmis, t. y. apie galimą BK 199² straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų nusikalstamų darymą. Tačiau BK 199² straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų nusikalstamų veikų kvalifikuojantis požymis yra ne didelis kiekis, o didelė vertė, kuri kreipiantis į teismą dėl veiksmų sankcionavimo pateikta nebuvo. Todėl, apygardos teismas nepagrįstai nuteistojo kaltę grindė kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gautais duomenimis. Šie apeliantų teiginiai nepagrįsti.

18. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant neviešo pobūdžio kriminalinės žvalgybos ar tyrimo veiksmus, privalo patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti šiuos veiksmus; ar šie veiksmai atlikti nepažeidžiant įstatymo nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais; ar tokių veiksmų trukmė atitinka pagrįstumo, tikslingumo ir proporcingumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, Nr. 2K-7-8-788/2018, Nr. 2K-33-303/2018ir kt.). Kaip matyti, apeliantai teisinio kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindo neginčija, o dėl faktinio veiksmų atlikimo pagrindo teismų praktikoje nurodyta, jog užtikrinant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumą ir kartu veiksmingą žmogaus teisių apsaugą nuo neteisėto apribojimo, kreipiantis dėl šių veiksmų atlikimo ir juos sankcionuojant turi būti nurodomos aiškios išvados dėl turimos informacijos apie galimą nusikalstamą veiką, kuri bus tiriama, atitikties tokiam BK straipsniui ar jo daliai, dėl kurių atitinkami veiksmai gali būti atliekami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-139/2015, Nr. 2K-57-696/2017).

19. Kriminalinės žvalgybos tyrimas pradedamas, kai kriminalinės žvalgybos institucija disponuoja bendra pakankama informacija apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos (toliau – KŽĮ) 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte, taip pat ir apie BK 199² straipsnyje nustatytas nusikalstamas veikas. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, vertinant teismui pateiktą išslaptintą kriminalinės žvalgybos medžiagą, t. y. Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininko 2020 m. sausio 22 d. Nr. (21/22)-42RN-52(RN) prašymą „Dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka“ bei Klaipėdos apygardos teismui pateiktą Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės teikimą nustatyta, kad prašant teismo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus D. R. atžvilgiu buvo nurodyta ne tik apie galimą disponavimą dideliais kiekiais akcizinėmis prekėmis, bet ir aiškiai įvardintos galimai D. R. daromų nusikalstamų veikų sudėtys. Be to, buvo pateikta medžiaga ne vien tik apie D. R. galimą disponavimą kontrabandinėmis cigaretėmis, bet ir apie grupės asmenų galimus neteisėtus tokio paties pobūdžio veiksmus („medžiagoje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad D. R. <...> neteisėtai disponuoja dideliais kiekiais akcizinėmis prekėmis, t. y. cigaretėmis. Turimais kriminalinės žvalgybos duomenimis minėti asmenys galimai vykdo nusikalstamas veikas, nustatytas LR BK 199² str. 1 d. 2 d.” (t. 2, b. l. 62?64, 67?68) ir pan.).

20. Nurodytos aplinkybės, vertinant jas kartu su pirmosios instancijos teisme apklausto liudytojo A. J. parodymais apie turimą išankstinę informaciją apie D. R. galimą disponavimą dideliais kiekiais (dėžėmis) akcizinių prekių (t. 5, b. l. 51?55), teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl faktinio pagrindo buvimo sankcionuojant byloje ginčijamus kriminalinės žvalgybos veiksmus. Nagrinėjamu atveju BK 199² straipsnio prasme, nereikia žinoti tikslaus disponuojamo akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis kiekio, pakanka pagrindo manyti, kad yra disponuojama dideliais minėtų prekių kiekiais ir, kad tokie veiksmai atitinka BK 199² straipsnio sudėties požymius. Be to, šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, jog informacija, buvusi pagrindu atlikti šiuos veiksmus, dėl disponavimo didelės vertės akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, visiškai pasitvirtino. Vėliau remiantis šiais duomenimis buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tad teigti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartis buvo priimta nesivadovaujant KŽĮ nustatytais reikalavimais, nėra jokio pagrindo.

Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir gautų duomenų pripažinimo leistinais įrodymais

23. Kaip nustatyta, atliekant sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus buvo gauta informacija, kad nuteistasis D. R. galimai daro nusikalstamą veiką (sunkų nusikaltimą). Remiantis šia informacija, D. R. ir T. M. 2020 m. kovo 29 d. buvo sulaikyti darant nusikalstamą veiką (t. 4, b. l. 31, 124). Po faktinio, t. y. po 2020 m. kovo 29 d., 15.30 val. minėtų asmenų sulaikymo, buvo atliktas ginčijamas ikiteisminio tyrimo veiksmas – automobilio ir įvykio vietos (garažo) apžiūra bei minėtą dieną Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo surašytas tarnybinis pranešimas „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ D. R. ir T. M. atžvilgiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 1). Vadovaujantis BPK 171 straipsnio 1 dalimi, kitą dieną apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pranešta prokurorui (t. 1, b. l. 3?4). Taigi, nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir atliktas, vadovaujantis BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir Rekomendacijų 3.2 papunktyje ir 49 punkte nustatyta tvarka, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigūnui nustačius nusikalstamos veikos požymius ir atlikus būtinus pirminius BPK nustatytus procesinius veiksmus bei apie tai vėliau (grįžus į ikiteisminio tyrimo įstaigą) nurodžius tarnybiniame pranešime.

24. Apeliantai teigia, kad byloje nėra minėto tarnybinio pranešimo „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ detalių metaduomenų išrašo, tačiau šiuo atveju į baudžiamąją bylą yra pateiktas apeliantų nurodyto dokumento originalas, t. y. jis yra pasirašytas dokumentą surašiusio pareigūno. Taigi, tai nėra elektroninis dokumentas, todėl baudžiamojoje byloje prie minėto dokumento nėra pateikti ir dokumento metaduomenys, toks dokumentas pagal Rekomendacijų nuostatas turi būti tik užregistruotas įstaigoje nustatyta tvarka. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad minėto dokumento užregistravimo laikas minučių tikslumu pirminių ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimui ir jų metu gautų duomenų leistinumui jokios įtakos ir reikšmės neturi. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą jau kitą dieną buvo pranešta ir prokurorui, o kadangi tai buvo padaryta elektroniniu būdu, tai patvirtina byloje pateiktas metaduomenų išrašas (t. 1, b. l. 3?4).

Dėl kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų

26. D. R. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teisme buvo pažeista nuteistojo teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas ir BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikalstamos veikos kvalifikavimo keitimo tvarka teisme, nes apygardos teismas išteisindamas T. M. dėl BK 199² straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo, savo iniciatyva pakeitė nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, D. R. nuteisiant už neteisėtą tabako gaminių įsigijimą iš nenustatytų asmenų.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos prokuroro kaltinamajame akte, o perdavus bylą į teismą – teisėjo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Iš šios teisės normos matyti, kad bylos nagrinėjimo teisme ribos apibrėžtos pagal subjektus (asmenis, dėl kurių nagrinėjama byla) ir dalyką (faktinį ir teisinį bylos turinį). Ši imperatyvi nuostata teismų praktikoje suprantama kaip draudimas teismui išnagrinėti bylą ir priimti nuosprendį dėl tų asmenų, kurie nėra kaltinamieji, ar pripažinti juos kaltais dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių jie neperduoti teismui. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surašyto kaltinamojo akto (t. 4, b. l. 173?175), jame buvo nurodyta, kad D. R. „<...>ne vėliau kaip iki 2020-03-21, neteisėtai įgijo, <…> iš T. M. 2 782 pakelius akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių <...>. Tęsdamas savo vieningą sumanymą įgyti ir laikyti akcizais apmokestinamas prekes cigaretes 2020-03-29 15.30 val. ketino įsigyti iš T. M. 2 000 pakelių akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių“, tokios pačios faktinės aplinkybės nurodytos teismo nutartyje perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (t. 4, b. l. 193–196). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad D. R. „<...>ne vėliau kaip iki 2020 m. kovo 21 d. neteisėtai įgijo už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sumą iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens 2 782 pakelius akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių <...> Tęsdamas savo bendrą sumanymą įgyti ir laikyti akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, 2020 m. kovo 29 d. 15.30 val. ketino įsigyti iš T. M. 2 000 pakelių akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių“.

28. BPK 255 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Įstatymų leidėjas nereglamentuoja, kokios faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės laikytinos esminėmis. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas bei pan. ir jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą (t. y. ar bendriausia prasme gynyba dėl pakeisto kaltinimo būtų kitokia; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, Nr. 2K-262/2014, Nr. 2K-265-693/2015, Nr. 2K-61-689/2020). Taigi, BPK nuostatos nedraudžia teismui, išnagrinėjus bylą, pagal byloje surinktus įrodymus patikslinti tam tikras faktines nusikalstamos veikos aplinkybes, taip pat iš kaltinimo pašalinti įrodymais nepatvirtintas faktines aplinkybes. Tokios teismo atliekamos korekcijos (faktinių aplinkybių patikslinimas, bet ne iš esmės naujų ar skirtingų konstatavimas) nelaikytinos kaltinimo ribų peržengimu, priešingai – jos yra viena iš būtinų teisingo teismo sprendimo priėmimo sąlygų. Nagrinėjamu atveju esminės D. R. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės, pagal kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, yra analogiškos nurodytoms kaltinamajame akte. Be to, pats nuteistasis D. R. neginčijo nustatyto cigarečių priklausomybės ir įgijimo fakto, todėl teismui konstatavus, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų dėl to, jog D. R. naudotuose garažuose laikytos cigaretės įgytos iš T. M. , ką viso proceso metu ginčijo tiek T. M. , tiek D. R., ir nurodžius, kad D. R. cigaretes įgijo iš nenustatytų asmenų, D. R. teisė į gynybą nebuvo pažeista.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 199² straipsnį

29. Nagrinėjamoje byloje D. R. nuteistas pagal BK 199² straipsnio 2 dalį už tai, kad jis pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. kovo 21 d. neteisėtai įgijo už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sumą iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens 2 782 pakelius akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių, kurių bendra vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 9 821,82 Eur. Tęsdamas savo bendrą sumanymą įgyti ir laikyti akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, 2020 m. kovo 29 d. 15.30 val. ketino įsigyti iš T. M. 2 000 pakelių akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių, kurių bendra vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 6 760,00 Eur, kurias T. M. atgabeno automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , bagažinėje prie garažo Nr. 11, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2020 m. kovo 29 d. 15.30 val. minėtoje vietoje D. R. ir T. M. sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.

30. Pagal BK 199² straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Nusikaltimo objektyviosios pusės realizavimui pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų. Šio nusikaltimo subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis pažeidžia teisės aktuose nustatytą akcizais apmokestinamų prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo ar realizavimo tvarką ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-398-511/2015, Nr. 2K-266-693/2016 ir kt.).

31. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2020 m. kovo 29 d. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), kartoninėse dėžėse buvo rasti 976 pakeliai cigarečių, šalia garažo stovinčio automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje buvo rastos kartoninės dėžės su 2 000 pakeliais cigarečių, o garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rasti dar 1 806 pakeliai cigarečių tiek su Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos banderolėmis, tiek be banderolių, kurių bendra vertė 16 581,82 Eur (t. 1, b. l. 5–9, 53–58, 59, 94–102, 158–159). Tiriamo įvykio vietoje (prie automobilio, kuris stovėjo prie garažo) buvo sulaikyti T. M. ir D. R. .

36. Iš pirmiau aptartų ir byloje esančių įrodymų visumos (T. M. ir D. R. nuolatiniai pokalbiai apie disponavimą akcizais apmokestinamomis cigaretėmis; cigarečių kiekius, rūšis ir pristatymą; abiejų asmenų atvykimo faktas ir cigarečių atvežimas į vietą apie kurią ne kartą buvo kalbėta telefoninių pokalbių metu, nurodant galimas skirtingas cigarečių pristatymo vietas; surastų cigarečių kiekis bei vienodų cigarečių rūšių buvimas visose trijose skirtingose cigarečių buvimo vietose; išteisintojo T. M. parodymai apie cigarečių pardavimą D. R. ir vėliau pardavimą taksistui; nuteistojo D. R. parodymai apie ketinimus parduoti ir užsidirbti („šiek tiek norėjau uždirbti“ – 4 t. b. l. 60)) teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. R. laikė jo garažuose surastas cigaretes ir pasikėsino įgyti T. M. atvežtas ir nespėtas iškrauti cigaretes, turėdamas vieną tikslą, t. y. jas realizuoti ir taip gauti pajamų. Šiuo atveju sprendžiant D. R. atsakomybės klausimą, neturi reikšmės kam ir kada konkrečiai jis norėjo parduoti įsigytas cigaretes. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartų ir byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad D. R. laikydamas ir pasikėsindamas įgyti dar didesnį kiekį akcizais apmokestinamų cigarečių suvokė, kad tą daro neteisėtai ir norėjo taip veikti.

37. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis atmetant kaip neįtikinamus ir nelogiškus D. R. parodymus apie tai, kad jis savo reikmėms laikė 1 806 pakelius cigarečių. Vertinant byloje surinktų įrodymų visumą ir jo paties pripažintą siekį užsidirbti iš cigarečių pardavimo, teismas pagrįstai nustatė, kad D. R. turėjo tikslą visas sulaikytas prekes parduoti. Bylos medžiaga leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad D. R., kaip jis pats teigė bendraudamas su T. M. ne tik dėl cigarečių įsigijimo, bet ir kitais ūkiniais klausimais, turėjo bendrą tyčią bei tikslą kartu sistemingai įsigyti, laikyti ir realizuoti didelės vertės akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, nes iš bylos medžiagos nustatyta, kad per trumpą laikotarpį buvo tariamasi, bendraujama ne dėl vienkartinio cigarečių įsigijimo (taip pat aptariant ir ankstesnius įsigijimo atvejus), taikant panašų veikos įgyvendinimo mechanizmą (susitariama telefoninių pokalbių metu, kad bus atvežama į sutartą vietą – garažus), todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. R. veiksmus vertino ir kvalifikavo kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką.

38. Taigi, įvertinusi baudžiamojoje byloje ištirtų ir pirmiau aptartų įrodymų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas pripažindamas įrodytomis faktines aplinkybes apie tai, kad D. R. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje, tačiau sutinka su apeliantų skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog D. R. padarė baigtą nusikalstamą veiką.

39. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką BK 22 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas kaip tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad D. R. į iš anksto su T. M. sutartą vietą atvyko anksčiau, atidarė garažo duris ir laukė atvykstant T. M. , jam atvykus buvo atidaryta automobilio bagažinė. Taigi, iš esmės neliko kliūčių iškrauti krovinį iš automobilio, t. y. D. R. įgyti cigaretes. Nors fiziškai cigarečių iškrovimas neprasidėjo, tačiau faktiškai buvo sudarytos visos prielaidos iškrauti atvežtas cigaretes. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184/2012), jei cigaretės būtų perkrautos, nusikaltimas būtų laikomas baigtu. Nusikaltimas būtų laikomas baigtu ir tuo atveju, jei būtų perkrauta tik dalis krovinio ir perkrautų cigarečių vertė siektų 150 MGL (veika atitinkanti BK 199² straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius) arba 250 MGL (veika atitinkanti BK 199² straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius). Tačiau nagrinėjamu atveju garažuose D. R. laikytų cigarečių vertė buvo 9821,82 Eur arba 196,4 MGL, taigi viršijo 150 MGL, bet nesiekė 250 MGL, o pareigūnams užkirtus galimybę perkrauti T. M. atvežtas cigaretes, kurių vertė 6760 Eur arba 135,2 MGL, ir taip nutraukus D. R. bendrą sumanymą siekiant disponuoti tiek garažuose jau laikytomis, tiek papildomai atvežtomis cigaretėmis, kurių bendra vertė 16 581,82 Eur arba 331,6 MGL, D. R. veika turi būtų vertinama kaip pasikėsinimas padaryti nusikaltimą, numatytą 199² straipsnio 2 dalyje. Todėl skundžiamo nuosprendžio dalis pakeičiama ir D. R. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

40. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismo įrodytomis pripažintų D. R. nusikalstamos veikos aplinkybių, susijusiu su siekiu įgyti iš T. M. atvežtas cigaretes, aprašyme vartotas žodis ketino gali sukelti abejones, tačiau vien tik tokio žodžio vartojimas niekaip nereiškia, kad D. R. veiksmai šioje dalyje nėra nusikalstami ir nepasiekė pasikėsinimo įvykdyti nusikaltimą stadijos. Baudžiamajame įstatyme kalbant apie rengimąsi ar pasikėsinimą padaryti nusikalstamos veikas vartojama ne bet kokio, o „nusikalstamo ketinimo“ sąvoką (BK 27 straipsnio 3 dalis, 57 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju iš visos nusikalstamos veikos aprašymo ir viso nuosprendžio akivaizdu, kad šiuo atveju D. R. pasikėsino įgyti iš T. M. atvežtas cigaretes, tad nuosprendžio aprašomoji dalis šiuo aspektu tikslintina.

41. BK 199² straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo dalykas gali būti prekės, apmokestinamos akcizais. Būtinas BK 199² straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis yra disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis nustatytos tvarkos pažeidimas, todėl šio straipsnio dispozicija yra blanketinė. Akcizais apmokestinamų prekių laikymo, gabenimo, naudojimo ar realizavimo tvarka nustatyta atitinkamuose teisės aktuose, t. y. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintos „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse“.

42. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog D. R. savo neteisėtais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 4 dalį (2017 m. lapkričio 1 d. įstatymo Nr. I-1143 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 1 d.) bei 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2013 m. rugsėjo 10 d.) 2 punkto, 2.1 ir 2.1.1 papunkčių reikalavimus, 3 punkto, 3.1, 3.1.2 papunkčių reikalavimus.

42.2. Iš 2020 m. kovo 29 d. įvykio vietos apžiūros ir 2020 m. balandžio 1 d. cigarečių apžiūros protokolo matyti, kad tiek D. R. naudojamuose garažuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tiek T. M. automobilio bagažinėje buvo rasti tabako gaminiai, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklinti specialiais ženklais – banderolėmis (Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 4 dalis, Taisyklių Nr. 2, 2.1.1. papunktis). Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad minėtame įstatyme nustatytas draudimas laikyti bet kokius tabako gaminius nepaženklintus banderolėmis, ir jame nėra išskirta, kad be banderolių draudžiama laikyti tik iš trečiųjų šalių įgytas cigaretes, kaip kad teigia apeliantai.

42.3. Apeliantai taip pat ginčija aplinkybes dėl be banderolių surastų cigarečių tikrumo ir teigia, jog D. R. nebuvo kaltinamas dėl falsifikuotų tabako gaminių laikymo, todėl šių cigarečių kiekis jam inkriminuotas nepagrįstai. Iš bylos medžiagos, kratų metu rastų cigarečių apžiūros protokolų, surastų neišpakuotų cigarečių pakuočių, prekės ženklų ir kita akivaizdu, kad banderolėmis nepažymėtos cigaretės buvo tinkamos naudoti, kaip nustatyta D. R. jomis disponavo siekdamas jas realizuoti (D. R. pripažino, kad garaže esančiame (duomenys neskelbtini)ir T. M. automobilyje surastos cigaretės buvo skirtos pardavimui, tarp kurių taip pat buvo ir cigarečių be banderolių), taigi ir pats nuteistasis D. R. iš esmės patvirtino, kad ir be banderolių surastos cigaretės buvo tinkamos naudoti, t. y. nebuvo falsifikuotos. Be to, visose trijose skirtingose vietose be banderolių buvo surastos tokių pačių rūšių cigaretės – garaže esančiame (duomenys neskelbtini) ir automobilyje „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo surastos be banderolių „Winston Blue“ cigarečių pakuotės; garaže esančiame (duomenys neskelbtini) ir automobilyje „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – „NL New line“ cigarečių pakuotės; abiejuose garažuose – „The King original“ cigarečių pakuotės (t. 1, b. l. 94–102). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta minėtus gynybos argumentus kaip nepagrįstus ir nekeičiančius teismo išvadų dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis.

43. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliantų nurodytomis aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino tai, jog D. R. neteisėtai disponuodamas jau minėtomis akcizais apmokestinamomis cigaretėmis pažeidė ir 2004 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 439 patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių 8 punkto, 8.1 ir 8.1.1 papunkčių bei 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3.3 papunkčio reikalavimus.

43.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad procesiniuose dokumentuose, kuriais asmeniui inkriminuojamos atitinkamos veikos ar pripažįstama jo kaltė, nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius.

44. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje pripažintos įrodytomis šios D. R. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės:

- Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi nustatytą tvarką (2017 m. lapkričio 1 d. įstatymo Nr. I-1143 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 1 d.), kurioje numatyta, kad ,,Fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis“;

- 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2013 m. rugsėjo 10 d.) 2 punkto, 2.1 ir 2.1.1 papunkčių reikalavimus, kuriuose numatyta, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius <...>, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus)“, 3 punkto, 3.1 ir 3.1.2 papunkčių reikalavimus, kuriuose numatyta, kad „Fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius <...>, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija <...> 20 pakelių cigarečių <...> kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares <...>“

tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. kovo 21 d. neteisėtai įgijo už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sumą iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų 2 782 pakelius akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių, kurių bendra vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 9 821,82 Eur: 501 pakelį cigarečių „Fest 7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius – 1 824,51 Eur, 400 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius – 1 458 Eur, 22 pakelius cigarečių „Allure Superslims“ be banderolių, kurių vertė įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius – 73,22 Eur, 11 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius – 39,61 Eur, 30 pakelių cigarečių „The King original“ be banderolių, kurių vertė įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius – 98,30 Eur, 10 pakelių cigarečių „Winston Blue“ be banderolių, kurių vertė įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius – 33,10 Eur, 1 pakelį cigarečių „Winston Blue“ su Baltarusijos Respublikos banderole, kurių vertė įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius – 3,51 Eur, 1 pakelį cigarečių „Winston Blue“ su Rusijos Federacijos banderole, kurių vertė įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius – 3,51 Eur, 496 pakelius cigarečių „NL New line“ be banderolių, kurių vertė įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius –1 630,96 Eur, 500 pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius –1 821 Eur, 480 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius – 1 747,80 Eur, 10 pakelių cigarečių „Saint George 7“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių vertė įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius – 33,10 Eur, 10 pakelių cigarečių „Bond Street“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių vertė įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius – 36,10 Eur, 310 pakelių cigarečių „The King original“ be banderolių, kurių vertė įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius – 1 019,10 Eur, kurias, t. y. 976 pakelius cigarečių neteisėtai laikė garaže Nr. 11, esančiame (duomenys neskelbtini), ir 1 806 pakelius cigarečių – garaže Nr. 148, esančiame (duomenys neskelbtini). Tęsdamas savo bendrą sumanymą įgyti ir laikyti akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, 2020 m. kovo 29 d. 15.30 val. pasikėsino įgyti iš T. M. 2 000 pakelių akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių, kurių bendra vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 6 760 Eur: 1 000 pakelių cigarečių „Winston Blue“ be banderolių, kurių vertė įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius – 3 296 Eur, 500 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius – 1 821 Eur, 500 pakelių cigarečių „NL New Line“ be banderolių, kurių vertė įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius – 1 643 Eur, kurias T. M. atgabeno automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , bagažinėje prie garažo Nr. 11, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2020 m. kovo 29 d., 15.30 val. minėtoje vietoje D. R. ir T. M. sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks iš dalies pakeistas ir patikslintas nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymas nebus kartojamas šio sprendimo rezoliucinėje dalyje, nes pagal BPK 305 straipsnio nuostatas įrodytomis pripažintos aplinkybės išdėstomos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas), be to, apie tai ne kartą pasisakyta ir kasacinio teismo praktikoje (pvz. „Apeliacinės instancijos teismas savo sprendimo rezoliucinėje dalyje neturi nurodyti apie pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pakeitimus, apie tai užtenka nurodyti priimamo dokumento aprašomojoje dalyje“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-149/2013), arba „nepriimtina, kad nusikalstamos veikos aprašymas pateikiamas rezoliucinėje nutarties dalyje“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-293-222/2017) ir pan.)

Dėl D. R. paskirtos bausmės

46. Apeliantų skunde taip pat nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog D. R. neteisėti veiksmai nutrūko pasikėsinimo stadijoje, buvo kontroliuojami ikiteisminio tyrimo subjektų, dėl ko realiai jis negalėjo disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis ir padaryti žalos valstybei yra pagrindas D. R. taikyti BK 62 straipsnio ir 57 straipsnio 2 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, D. R. už padarytą nusikaltimą paskirta bausmė nėra per griežta, todėl nėra keistina.

47. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. R. atsižvelgė į tai, kad padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas ekonomikai ir verslo tvarkai, D. R. anksčiau neteistas (t. 4, b. l. 8), per penkerių metų laikotarpį baustas tik už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 4, b. l. 9–11), nedirba (t. 4, b. l. 6–7), nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Taigi, apygardos teismas paskyrė bausmę atsižvelgęs į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes kaip visumą: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Nė vienai iš BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių nebuvo suteikta išskirtinė reikšmė. Taigi, atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes, disponuotų prekių kiekį, D. R. paskirta 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda, kuri yra artima minimaliam BK 47 straipsnio 3 dalyje nustatytam skirtinos baudos dydžiui, nėra per griežta ir yra būtina priemonė užtikrinti BK 41 straipsnio paskirtį. Apygardos teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą nustatė ir pripažino, kad D. R. nespėjo įgyti iš T. M. jo atvežtas akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes. Apeliacinės instancijos teismas tokių faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių niekaip nepakeitė, o vien tai, kad šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas D. R. nusikalstamą veiką kvalifikavo ne kaip baigtą BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, o kaip pasikėsinimą padaryti šį nusikaltimą, t. y. pagal tą pačią BK 199² straipsnio 2 dalį, kartu su nuoroda į BK 22 straipsnio 1 dalį, konstatuodamas, kad nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, jokių naujų faktinių aplinkybių nenustatė. Tokių aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo taikyti apeliantų nurodytų BK 62 straipsnio ir 57 straipsnio 2 dalies nuostatų ir D. R. paskirti mažesnio dydžio bausmę, nei paskyrė apygardos teismas.

48. Nepaisant jau minėtos išvados dėl nuteistajam paskirtos bausmės, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantų bendrą poziciją dėl neteisingos bausmės, nustatė, kad paskiriant nuteistajam galutinę bausmę į ją nebuvo įskaitytas D. R. laikino sulaikymo laikas. Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad D. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas 2020 m. kovo 29 d. nuo 15.30 val. iki 23.50 val. (t. 4, b. l. 31, 32). Pagal BPK 140 straipsnio 9 dalį asmens laikino sulaikymo laikas įskaitomas į suėmimo ir bausmės laiką, todėl nuosprendis šioje dalyje, siekiant išvengti neaiškumų jį vykdant, yra tikslintinas ir D. R. nurodytas laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę – baudą, atitinkamai ją sumažinant 2 MGL (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Dėl BK 72 straipsnio 2 dalies taikymo

49. Nuteistasis D. R. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su taikytu turto – automobilio „Chrysler Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), konfiskavimu, nurodydami, kad ši transporto priemonė neatitinka BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos konfiskuotino turto sąvokos, nes byloje nėra jokių duomenų, kad D. R. savo transporto priemonę naudojo arba ketino panaudoti neteisėtiems veiksmams – akcizais apmokestinamų prekių gabenimui. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

50. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas sąmoningai panaudotas turtas, t. y. įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, Nr. 2K-136-699/2018, Nr. 2K-79-511/2018, Nr. 2K-80-511/2018). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, automobilį „Chrysler Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , konfiskavo kaip nusikalstamos veikos priemonę.

51. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. kovo 30 d. nutarimu, vadovaujantis BPK 91 ir 92 straipsnių nuostatomis nutarta minėtą automobilį, jo registracijos liudijimą Nr. F824049 bei raktą perduoti saugoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Turto valdymo valdybos Pagėgių skyriui (t. 1, b. l. 176). Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2020 m. gegužės 13 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. R. priklausančiam automobiliui „Chrysler Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilis grąžintas jo savininkui. Minėtame nutarime vyriausiasis prokuroras nurodė, kad skundo nagrinėjimo metu pateikti duomenys leidžia įtarti, kad minėtas automobilis buvo panaudotas darant tiriamą nusikalstamą veiką, tačiau taip pat nurodė ir tai, kad skundo nagrinėjimo metu nėra pakankamai duomenų daryti kategorišką išvadą, kad minėtas automobilis buvo tiriamos nusikalstamos veikos priemonė ir, kad būtent dėl šios transporto priemonės konfiskavimo sprendimą priims teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą (t. 1, b. l. 149–152). 2020 m. kovo 29 d. įvykio apžiūros protokole nurodyta, kad automobilis „Chrysler Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjo prie garažo Nr. 11, esančio (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 5–6). Iš liudytojų A. J. ir A. Ž. parodymų matyti, kad D. R. automobiliu „Chrysler Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , atvažiavo prie garažo Nr. 11, esančio (duomenys neskelbtini) ir paliko ten jį stovėti (t. 1, b. l. 16–17, 21–22). Duomenų kurie patvirtintų, kad minėtas automobilis buvo panaudotas atvežant, iškraunant ar laikant jame cigaretes baudžiamojoje byloje nepateikta. Be to, apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje savo sprendimo dėl automobilio „Chrysler Voyager“, konfiskavimo apskritai neargumentavo ir nemotyvavo, taip pat nenurodė kokie baudžiamojoje byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ši transporto priemonė buvo panaudota darant tiriamą BK 199² straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką ir kodėl minėtas turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje konfiskuotino turto požymius.

52. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija, konstatuoja, kad, automobilis „Chrysler Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , konfiskuotas nepagrįstai, todėl skundžiamas nuosprendis dėl BK 72 straipsnio taikymo keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 ir 3 punktais,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 28 d. nuosprendį pakeisti.

D. R. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 199² straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį ir už šios nusikalstamos veikos padarymą paskirti jam 300 MGL, t. y. 15 000 (penkiolikos tūkstančių) Eur baudą.

Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis į D. R. paskirtą bausmę (baudą) įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. kovo 29 d. 15.30 val. iki 23.50 val. (vieną parą) ir D. R. nustatyti galutinę bausmę – 298 MGL, t. y. 14 900 (keturiolikos tūkstančių devynių šimtų) Eur baudą.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl D. R. automobilio „Chrysler Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, taip pat panaikinti nuosprendžio dalį dėl minėtam turtui taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo.

Pašalinti iš Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu įrodytomis pripažintų D. R. nusikalstamos veikos aplinkybių nuosprendyje nurodytus 2004 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 439 patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių 8 punkto, 8.1 ir 8.1.1 papunkčių bei 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3.3 papunkčio reikalavimų pažeidimus, taip pat patikslinti D. R. veiksmų 2020 m. kovo 29 d. aplinkybes, nurodant, jog jis pasikėsino, o ne ketino įgyti iš T. M. 2 000 pakelių akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Laimos Rokanskienės apeliacinį skundą atmesti.