Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. atstovės advokatės A. G. ir atsakovo A. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-61-475/2021 pagal ieškovės A. K. patikslintą ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir bendro turto padalijimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Swedbank“, Luminor Bank AB, Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialas, AS Inbank filialas, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1) nutraukti santuoką, sudarytą 2009 m. liepos 24 d. tarp ieškovės ir atsakovo A. K. (toliau – atsakovas) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. 1206), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) nepilnamečių vaikų J. K. ir J. K. gyvenamąją vietą nustatyti su motina A. K.;

3) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais J. K. ir J. K. tvarką:

kas antrą savaitgalį atsakovas pasiima nepilnamečius vaikus jų gyvenamojoje vietoje šeštadienį 10 val. ir grąžina į vaikų gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val.;

nepriklausomai nuo aukščiau nustatyto bendravimo su vaikais grafiko, atsakovas su vaikais kiekvienais metais praleidžia Tėvo dieną: vaikai paimami iš jų gyvenamosios vietos birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį 10 val. ir grąžinami tą pačią dieną 19 val. į jų gyvenamąją vietą;

nepriklausomai nuo aukščiau nustatyto bendravimo su vaikais grafiko, jei vaikai gegužės mėnesio pirmą savaitgalį praleidžia su tėvu A. K., kiekvienų metų gegužės mėnesio pirmąjį sekmadienį (Motinos dieną) 10 val. vaikai grąžinami į jų gyvenamąją vietą;

nepriklausomai nuo aukščiau nustatyto bendravimo su vaikais grafiko, poriniais metais (2020, 2022 ir t.t.) vaikai paimami iš jų gyvenamosios vietos gruodžio mėn. 24 d. 10 val. ir grąžinami gruodžio mėn. 25 d. 19 val. į jų gyvenamąją vietą;

nepriklausomai nuo aukščiau nustatyto bendravimo su vaikais grafiko, neporiniais metais (2021, 2023 ir t.t.) vaikai paimami iš jų gyvenamosios vietos gruodžio mėn. 26 d. 10 val. ir grąžinami gruodžio mėn. 27 d. 10 val. į jų gyvenamąją vietą;

nepriklausomai nuo aukščiau nustatyto bendravimo su vaikais grafiko, neporiniais metais (2021, 2023 ir t.t.) vaikai paimami iš jų gyvenamosios vietos Velykų pirmą dieną - sekmadienį 10 val. ir grąžinami tą pačią dieną 19 val. į jų gyvenamąją vietą;

nepriklausomai nuo aukščiau nustatyto bendravimo su vaikais grafiko, poriniais metais (2022, 2024 ir t.t.) vaikai paimami iš jų gyvenamosios vietos Velykų antrą dieną - pirmadienį 10 val. ir grąžinami tą pačią dieną 19 val. į jų gyvenamąją vietą;

kiekvienas moksleivių atostogas ½ dalį atostogų nepilnametės dukros praleidžia su atsakovu. Atsakovas ir ieškovė nepilnamečių vaikų paėmimo ir grąžinimo dienas suderina telefono žinutėmis prieš tris darbo dienas iki atostogų pradžios;

nepriklausomai nuo aukščiau nustatyto bendravimo su vaikais grafiko, nepilnamečiai vaikai J. K. ir J. K. savo gimtadienį liepos 11 d. neporiniais (2021, 2023 ir t.t.) metais švenčia su tėvu A. K., paimant nepilnamečius vaikus liepos 11 d. 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant nepilnamečius vaikus sekančią dieną 10 val. arba kitą šalių sutartą dieną į jų nustatytą gyvenamąją vietą. Poriniais metais (2022, 2024 ir t.t.) J. K. ir J. K. savo gimtadienį švenčia liepos 11 d. su motina A. K., todėl tuo atveju, jeigu vaikai pagal nustatytą grafiką buvo su tėčiu, A. K. grąžina nepilnamečius vaikus liepos 10 d. 19 val. į jų gyvenamąją vietą, o bendravimo dienos, numatytos grafike perkeliamos ir pridedamos prie artimiausio bendravimo su tėčiu savaitgalio ar nustatoma kita šalių sutarta bendravimo diena;

atsakovui neturint galimybės paimti nepilnamečių vaikų pagal nustatytą grafiką, jis nedelsiant informuoja apie tai ieškovę sms ir tarpusavio sutarimu susitaria dėl kito laiko bendravimo su nepilnamečiais vaikais. Šalys įsipareigoja sms informuoti vienas kitą apie negalėjimą įvykdyti šios šalių nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais laiku ir įsipareigoja nedelsiant pranešti vienas kitam bei suderinti kitą bendravimo su dukromis laiką;

ieškovė nedelsiant informuoja atsakovą apie nepilnamečių vaikų svarbius įvykius - ligas, nelaimingus atsitikimus sms ir esant galimybei leidžia atsakovui aplankyti nepilnamečius vaikus šių įvykių metu;

šalys neturi teisės išvežti vaikų iš Lietuvos Respublikos į kitą šalį be išankstinio rašytinio kitos šalies sutikimo ilgiau nei 30 (trisdešimt) dienų laikotarpiui;

tuo atveju, jeigu atsakovas ketina su vaikais vykti atostogų į kitą šalį, jis apie tai praneša ieškovei, kuri perduoda išvykai reikalingus vaikų pasus ar asmens duomenų korteles;

4) priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai J. K. išlaikymą 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki J. K. pilnametystės, piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskiriant ieškovę;

5) priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai J. K. išlaikymą 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki J. K. pilnametystės, piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskiriant ieškovę;

6) priteisti iš atsakovo J. K. 1 008,08 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 25 d. iki ieškinio padavimo, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriant ieškovę;

7) priteisti iš atsakovo J. K. 1 008,08 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 25 d. iki ieškinio padavimo, piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskiriant ieškovę;

8) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą ir prievoles šalims padalinti taip:

ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti kilnojamąjį daiktą stalą – 100 Eur vertės;

ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti turtinės teises ir prievoles pagal 2010 m. rugpjūčio 10 d. lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 10-051760-RK, sudarytą su AB „Swedbank“;

ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti turtines teises ir prievoles pagal Investicinio draudimo Plius sutartį Nr. 3315016676, sudarytą su Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialu;

atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį Toyota Corolla Verso, v/n (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 5 000 Eur vertės;

atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti kilnojamuosius daiktus: spintą 434 Eur, komodą 174 Eur, sofą – lovą 87 Eur, staliuką 13 Eur, televizorių 58 Eur, dviaukštę lovą 580 Eur, komodą 70 Eur, knygų spintą 80 Eur, televizorių 145 Eur, skalbimo mašiną 300 Eur, įmontuojama spintą 434 Eur, virtuvės baldus 300 Eur, šaldytuvą 290 Eur, kaitlentę 148 Eur, elektrinę orkaitę 420 Eur, gartraukį 145 Eur, iš viso 3 678 Eur vertės;

atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti turtines teises ir prievoles pagal 2019 m. vasario 25 d. Lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 13-070928-RK, sudarytą su AB „Swedbank“;

atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti turtines teises ir prievoles pagal Investicinio draudimo Plius sutartį, sudarytą tarp Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialo ir atsakovo;

šalims solidariai priteisti prievolę pagal 2018 m. kovo 30 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 0092-2018-134884, sudarytą su AB „Luminor Bank“, likutis sudaro 5 921,87 Eur, įpareigojant šalis tarpusavyje šią prievolę vykdyti lygiomis dalimis;

šalims solidariai priteisti prievolę pagal 2019 m. kovo 29 d. vartojimo kredito sutartį Nr. KJP90329LLPA, sudarytą su UAB „Mokilizingas“, likutis sudaro 1 319,40 Eur, įpareigojant šalis tarpusavyje šią prievolę vykdyti lygiomis dalimis;

šalims solidariai priteisti prievolę pagal 2019 m. vasario 18 d. vartojimo kredito sutartį Nr. E902144050U, sudarytą su AB SB lizingas, likutis 83,99 Eur (teismo posėdžio metu patikslinta, kad su kreditoriumi AB SB lizingas visiškai atsiskaityta).

priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 4 289 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę santuokinio turto dalį;

priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 2 662,51 Eur kompensaciją už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, (duomenys neskelbtini), atliktus pagerinimus.

3. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Nepilnamečių vaikų J. K. ir J. K. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su jų motina ieškove. Nepilnametės dukros pageidauja likti gyventi su motina; ieškovė gali užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų priežiūrą; dukros šiuo metu gyvena su motina, tarp mergaičių ir motinos yra susiformavęs ypatingai artimas socialinis ryšys. Ieškovė nuo pat vaikų gimimo rūpinasi vaikais, juos auklėja, gamina dukroms valgyti, skalbia jų drabužius, perka būtinus daiktus ir atlieka kitus būtinus veiksmus. Tarp šalių iki šiol nekilo ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos.

4. Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo. Ieškovės prašoma teismo nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais J. K. ir J. K. tvarka atitinka nepilnamečių vaikų ir šalių interesus.

5. Dėl išlaikymo priteisimo. Šiuo metu nepilnamečio vaiko vieno mėnesio poreikiams patenkinti reikalinga pinigų suma sudaro apie 600 Eur. Pagrindą priteisti prašomą išlaikymą patvirtina šios aplinkybės: abiejų tėvų turtinė padėtis yra gera; ieškovė esminę savo laiko dalį skiria nepilnamečių vaikų priežiūrai ir auklėjimui, namų ūkio ruošai ir namų priežiūrai; toks nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką analogiškose civilinėse bylose.

6. Dėl išlaikymo įsiskolinimo. Už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 25 d. iki šio ieškinio pateikimo dienos atsakovo mokėtina išlaikymą vienai dukrai sudaro: 58,08 (už 2019 m. gegužės mėn.) + (300 x 5) + 70 (už lapkričio mėn. 7 dienas) = 1 628,08 Eur. Atsakovas iš viso abiem dukroms šiuo laikotarpiu yra sumokėjęs bendrą 1 240 Eur sumą, taigi kiekvienai dukrai tenka po 620 Eur sumokėta suma. Todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 25 d. iki šio ieškinio pateikimo dienos sudaro po: 1628,08 – 620 = 1 008,08 Eur kiekvienai dukrai.

7. Dėl turto padalinimo. Iš viso dalintino santuokinio turto yra už 8 778 Eur sumą aktyvo ir 7 325,26 Eur pasyvo, kas bendrame balanse sudaro 1 452,74 Eur. Tokiu būdu šalims priteistina po 726,37 Eur turto aktyvo kiekvienam. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise turi būti priteista kilnojamasis daiktas stalas – 100 Eur vertės, kuris reikalingas nepilnamečių dukrų patogesnei namų darbų ruošai. Šalims solidariai turi būti priteistos prievolės: prievolė pagal 2018 m. kovo 30 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 0092-2018-134884, sudarytą su AB „Luminor Bank“, likutis sudaro 5 921,87 Eur, įpareigojant šalis tarpusavyje šią prievolę vykdyti lygiomis dalimis; prievolė pagal 2019 m. kovo 29 d. vartojimo kredito sutartį Nr. KJP90329LLPA, sudarytą su UAB „Mokilizingas“, likutis sudaro 1 319,40 Eur, įpareigojant šalis tarpusavyje šią prievolę vykdyti lygiomis dalimis; prievolė pagal 2019 m. vasario 18 d. vartojimo kredito sutartį Nr. E902144050U, sudarytą su AB SB lizingas, likutis 83,99 Eur. Taigi, ieškovei atitenka turto už - 3 662,63 Eur sumą. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise turi būti priteistos turtinės teisės ir prievolės pagal 2010 m. rugpjūčio 10 d. Lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 10-051760-RK, sudarytą su AB „Swedbank“ ir prievolės pagal Investicinio draudimo Plius sutartį Nr. 3315016676, sudarytą su Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialo. Atsakovui priteistinas automobilis Toyota Corolla Verso, v/n (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi atsakovas ir kuris registruotas atsakovo vardu. Atsakovui atitenka turtas už 5 000 Eur sumą. Atsakovo nuosavybėj lieka daiktai, kurie, šalims pradėjus gyventi skyrium, liko atsakovui priklausančiame bute ir jais naudojasi atsakovas išimtinai vienas, todėl tikslinga priteisti juos atsakovui. Atsakovui tenka turto už 3 678 Eur sumą. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise turi būti priteistos turtinės teisės ir prievolės pagal 2019 m. vasario 25 d. Lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 13-070928-RK, sudarytą su AB „Swedbank“ ir prievolės pagal Investicinio draudimo Plius sutartį, kurios numeris nežinomas, sudarytą su Compensa Life Vienna Insurance Group SE Lietuvos filialo ir atsakovo. Taigi, atsakovui iš viso atitenka turto už 5 015,37 Eur.

8. Dėl kompensacijos už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimus priteisimo. Šalys santuokoje už bendras sutuoktinių lėšas atliko ne mažesnio nei 5 325,01 Eur dydžio atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, (duomenys neskelbtini), pagerinimus (remontą). Todėl ieškovei turi būti priteista kompensacija už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimus. Šalims apsigyvenus bute, butas buvo apleistas, butui buvo būtinas remontas, atsakovo motina G. K. buvo įsiskolinusi už bute suteiktas komunalines paslaugas. Šalys apsigyveno bute dar iki santuokos sudarymo, 2008 m. lapkričio 1 d. Šalys remontavo butą iš esmės. Bute buvo atliktas remontas visuose kambariuose, išskyrus vonios kambarį. Laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gegužės 25 d. iš ieškovės banko sąskaitos apsipirkta statybinių prekių parduotuvėse už bendrą 3 335,37 Eur sumą; butui pakeisti langai, už kuriuos išsimokėtinai lizingu sumokėta 1 248,84 Eur suma; iš ieškovės sąskaitos padengti atsakovo motinos G. K. įsiskolinimai už butą, iš viso 739,80 Eur (įsiskolinimas sukauptas laikotarpiu, kai ieškovė bute dar negyveno); buto remontui imta paskola: 2011 m. sausio 20 d. vartojimo kredito sutartis Nr. 11-002871-GV 7000 Lt (2 027,34 Eur) iš AB Swedbank (prieš vaikų gimimą remontuotas didysis kambarys), po paskolos gavimo 2011 m. sausio vasario mėnesį iš ieškovės banko sąskaitos matyti didelis srautas apsipirkimų statybinių prekių parduotuvėje Senukai, buvo pirktos priemonės remontui; 2009 m. lapkričio 25 d. su AB Swedbank sudaryta vartojimo sutartis Nr. 09-096414-GV, kurios pagrindu suteiktas 3 500 Lt (1 013,67 Eur) kreditas, 2010 m. rugpjūčio 6 d. sutartis pakeista sudarant susitarimą Nr. 09-09614-GV-20100806, gautos lėšos panaudotos buto remontui. Butas pradėtas remontuoti praėjus keletui mėnesių po santuokos sudarymo; buto remontui išleista dalis pinigų, gautų pagal 2019 m. kovo 29 d. vartojimo kredito sutartį Nr. KJP90329LLPA, sudarytą su UAB „Mokilizingas“. Po paskolos gavimo statybinių prekių parduotuvėse išleista 296,18 Eur. Iš viso gauta bendra 3 041,01 Eur paskolų suma pagal 2011 m. sausio 20 d. ir 2009 m. lapkričio 25 d. sutartis, kuri išleista statybinių prekių parduotuvėse: 3 335,37 Eur - 296,18 Eur (išleista po paskutiniosios kredito sutarties sudarymo ) = 3 039,19 Eur. Šalys buto remontui išleido ne mažiau kaip 3 335,37 Eur, kadangi sutampa paskolų ir apsipirkimų laikotarpiai bei sumos. Buto remontui išleista ne mažiau kaip: 3 335,37 Eur + 1 248,84 Eur (langų kaina) = 4 585,21 Eur. Jeigu ieškovė nebūtų padengusi atsakovo motinos skolų, atsakovas įgytų turtą su skolomis. Padengus skolas atsakovo turto vertė padidėjo. Todėl į atsakovo turtą buvo investuota 4 585,21 Eur + 739,80 Eur = 5 325,01 Eur suma, kuri nesant tarp šalių sudarytos vedybų sutarties, laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Dėl šios priežasties atsakovui tenka pareiga kompensuoti ieškovei pusę šalių santuokoje į jo asmeninį turtą investuotų lėšų, t. y. 2 662,51 Eur.

9. Dėl kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę santuokinio turto dalį. Atsakovui priteistino turto vertės bendras balansas sudaro 5 015,37 Eur, o ieškovei sudaro - 3 562,63 Eur. Iš atsakovo priteistina kompensacija už didesnę jam tenkančio santuokinio turto dalį, kuri apskaičiuojama taip: (5 015,37 Eur – (-3 562,63) Eur)/ 2 = 4 289 Eur. Iš atsakovo ieškovei turi būti priteista 4 289 Eur kompensacija.

12. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo. Atsakovas pageidavo dalyvauti dukrų gyvenime maksimaliai, todėl nori, kad kas dvi savaites dukros gyventų su atsakovu. Mano, kad jo siūloma bendravimo tvarka labiau atitinka nepilnamečių vaikų interesus - maksimalų bendravimą su abiem tėvais.

13. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Atsakovas su 300 Eur kas mėnesį mokamu išlaikymu nesutiko. Mano, kad ši suma yra per didelė ir neatitinka realių vaikų poreikių. Atsakovas visada laisva valia teikė išlaikymą, sutinka mokėti po 50 Eur kas mėnesį kiekvienai dukrai ir jomis rūpintis, jei dukros su atsakovu būtų po dvi savaites. Šiuo metu atsakovo mokamas išlaikymas dukroms yra realus, atitinkantis vaikų interesus ir joks išlaikymo įsiskolinimas nėra susidaręs.

14. Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės. Nurodė, kad 2018 metų balandžio mėnesį automobilį pirko už 5 000 Eur. Šiuo metu automobilio vertė 1 000 Eur yra mažesnė. Dalį pas atsakovą esančių daiktų ieškovė gali pasiimti. Kreditą pagal 2018 m. kovo 30 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 0092-2018-134884 su AB Luminor bank moka ir įsipareigoja ateityje mokėti vienas atsakovas. Kreditą UAB „Mokilizingas“ ieškovė ėmė savo automobilio remontui, todėl nesutinka, kad ši paskola būtų vykdoma lygiomis dalimis. Kreditas UAB „SB lizingas“ yra pilnai grąžintas, tad UAB „SB lizingas“ nėra kreditorius. Atsakovas nesutiko mokėti ieškovei 4 289 Eur kompensaciją už tenkančią didesnę turto dalį. Atsakovui tenkančio turto dalis: įmontuojama spinta 434 Eur, virtuvės baldai, kaitlentė 70 Eur (pirkta 2013 metais), automobilis Toyota Corolla Verso 3 900 Eur – iš viso 4 404 Eur, ieškovei tenkanti turto dalis: televizorius 58 Eur, skalbimo mašina 300 Eur, šaldytuvas 290 Eur, elektrinė orkaitė 420 Eur, gartraukis 145 Eur, viso – 1 213 Eur. Už atsakovui tenkantį automobilį atsakovas vienas moka paskolą, tad ieškovei nepriteistina kompensacija. Nurodė, kad 2017 m. vasario 8 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą liudijimu Nr. 1204 atsakovas paveldėjo, o 2017 m. liepos 24 d. dovanojimo sutartimi Nr. 6233 įgijo asmeninės nuosavybės pagrindu butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - butas). Iki to laiko butas priklausė atsakovo tėvams. Iki tėvo mirties atsakovas nebuvo buto savininkas. Jei ieškovė teigia, kad pagerino atsakovo butą, darė remontus, mokėjo skolas nuo 2016 m. spalio 7 d. buvo pakeisti langai (iš plastikinių, keistų 2004 metais, į kitus plastikinius), keistos grindys tik kambaryje (pats atsakovas dėjo). Daugiau jokio remonto nedarė. Buvo daromas tik kosmetinis remontas kambaryje. Atsakovas nesutiko mokėti kompensacijos ieškovei už buto pagerinimą, nes joks pagerinimas bute nuo 2016 m. spalio 7 d. nebuvo darytas, išskyrus pakeistas grindis kambaryje 2019 metais balandžio mėnesį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

28.7. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė šioje byloje turėjo iš viso 1 200 Eur pagrįstas išlaidas. Byloje nėra duomenų dėl kitų apmokėtų sumų, todėl jų negali būti priteista.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

30. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatyta tėvo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarka, priteistas iš atsakovo išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas, padalintas bendras sutuoktinių turtas bei sutuoktinių prievolės kreditoriams bei paskirstytos tarp šalių bylinėjimosi išlaidos – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bendravimo tvarkos

31. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.) Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d., 2 d.). Tėvams nesitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti.

32. Formuodamas teismų praktiką, nustatant tėvų bendravimo su vaiku tvarką, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-1176/2003 civilinėje byloje pagal ieškovo A. U. ieškinį atsakovei G. U., trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo). Minimalaus bendravimas pateisinamas, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma jtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.A. v. A.A., bylos Nr. 3K-3-242/2005).

33. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo su nepilnametėmis dukromis bendravimo tvarką atsižvelgė ne tik į šalių konfliktiškus santykius, bet įvertino ir stiprų abiejų tėvų ryšį su vaikais, vaikų norą bendrauti/gyventi su abiem tėvais. Teismas sutiko su Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriumi, kad šiuo metu šalių vaikų interesus labiau atitiktų ieškovės siūloma bendravimo tvarka ją praplečiant, tai yra maksimaliai išnaudojant laiką, kurį vaikai praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, bei nustatant tam tikrą laiką, per kurį vaikai galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaikų dienos režimui.

34. Apeliantė A. K. nesutinka su nustatytos bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktais, pagal kuriuos kas antrą savaitgalį atsakovas A. K. pasiima nepilnamečius vaikus J. K. gim. (duomenys neskelbtini) ir J. K. gim. (duomenys neskelbtini) jų gyvenamojoje vietoje penktadienį po pamokų ar popamokinės veiklos ir pirmadienį pristato į vaikų ugdymo įstaigą; nepriklausomai nuo aukščiau nustatyto bendravimo su vaikais grafiko, atsakovas vieną kartą per savaitę darbo dieną vaikus pasiima po pamokų ar popamokinės veiklos iš jų gyvenamosios vietos ir pristato sekančią dieną į ugdymo įstaigą. Apeliantės nuomone, nustačius tokią bendravimo tvarką, bus pakenkta vaikų dienos rėžimui, vaikų mokslams bei popamokinei veiklai. Nustatyta bendravimo tvarka apsunkina vaikus ir dėl daiktų vežiojimo, nes susidaro situacija, jog mergaitės bendravimo su tėvu laikui, į mokyklą turi neštis visus vadovėlius, aprangą kelioms dienoms, kūno kultūros aprangą, baseino aprangą, kankles (muzikos užsiėmimams) ir kitus būtinus daiktus. Bendravimo tvarka turi būti pakeista nustatant, jog kas antrą savaitgalį atsakovas pasiima nepilnamečius vaikus jų gyvenamojoje vietoje šeštadienį 10 val. ir grąžina į vaikų gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val.

35. Kadangi pagal nustatytą bendravimo tvarką atsakovas su mergaitėmis bendrauja tik kas antrą savaitgalį, todėl vaikų pasiėmimas penktadienį iš jų gyvenamosios vietos po pamokų ar popamokinės veiklos bei jų pristatymas pirmadienį į ugdymo įstaigą nesutrikdys vaikų dienos režimo ir kitaip nepažeis jų interesų. Atsižvelgiant į tai, kad savaitės eigoje yra nustatyta tik viena diena, kurią po pamokų ar popamokinės veiklos atsakovas pasiima mergaites iš jų gyvenamosios vietos ir sekančią dieną pristato jas į ugdymo įstaigą, todėl taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad tokia tvarka sutrikdys mergaičių dienos režimą. Kadangi atsakovas vaikus paims iš jų gyvenamosios, todėl nebus būtinumo vaikams nešiotis perteklinius vadovėlius ar kitokius daiktus, reikalingus popamokiniam ugdymui.

36. Apeliantė nesutinka su bendravimo tvarkos 3 punktu, pagal kurį A. K. su vaikais kiekvienais metais praleidžia Tėvo dieną, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį 10 val. ir grąžinami sekančią dieną į ugdymo įstaigą. Apeliantės nuomone, siekiant užtikrinti stabilią vaikų aplinką, jie turėtų būti grąžinami į gyvenamąją vietą tą pačią dieną. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, nes siekiant užtikrinti maksimalų tėvo bendravimą su savo dukromis nustatyta bendravimo tvarka Tėvo dieną atitinka nepilnamečių vaikų, o taip pat ir tėvo interesus.

37. Apeliantė skundžia nustatytą bendravimo tvarkos dalį pagal kurią, jos nuomone, vienais metais vaikai Velykas ir Kalėdas sutinka tik su tėvu arba tik su motina ir tai pažeidžia vaikų interesus, neužtikrina vaikams galimybės pabendrauti su abiem tėvais, todėl tokia tvarka neracionali ir negali būti palikta galioti.

38. Bendravimo tvarkos 6 punktu nustatyta, kad nepriklausomai nuo aukščiau nustatyto bendravimo su vaikais grafiko, neporiniais metais (2021, 2023 ir t.t.) A. K. paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio mėn. 26 d. 10 val. ir grąžina gruodžio mėn. 27 d. 10 val. į jų gyvenamąją vietą; 7 punktu nustatyta, kad nepriklausomai nuo aukščiau nustatyto bendravimo su vaikais grafiko, neporiniais metais (2021, 2023 ir t.t.) A. K. paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos Velykų pirmą dieną - sekmadienį 10 val. ir grąžina Velykų antrą dieną 10 val. į jų gyvenamąją vietą; 8 punktu nustatyta, kad nepriklausomai nuo aukščiau nustatyto bendravimo su vaikais grafiko, poriniais metais (2022, 2024 ir t.t.) A. K. paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos Velykų antrą dieną 10 val. ir grąžina tą pačią dieną 19 val. į jų gyvenamąją vietą.

39. Kaip matyti iš nustatytos bendravimo tvarkos, teismas nustatė tokią tvarką, pagal kurią abu tėvai su savo vaikais galėtų būti ir bendrauti ne tik švenčių dienomis, bet ir vaikų atostogų metu, per vaikų gimtadienius, kitu metu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tokia tvarka yra neracionali ar ydinga.

40. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl kiek įmanoma platesnės atsakovo bendravimo tvarkos su savo nepilnamečiais vaikais, todėl atsižvelgiant į tai, kad tarp tėvo ir jo vaikų yra stiprus emocinis ryšys, vaikai būdami su atsakovu būna joms saugioje ir įprastoje aplinkoje, ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo riboti atsakovo su nepilnamečiais vaikais bendravimo, todėl jie atmetami. Pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo tvarką teisėjų kolegija vertina kaip atitinkančią vaikų interesus, todėl ji paliekama nepakeista.

Dėl išlaikymo dydžio

41. Pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (3 dalis).

42. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi, proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.

43. Pirmosios instancijos teismas priteisė nepilnametėms J. K. ir J. K. iš atsakovo išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 220 Eur kiekvienai nuo 2019 m. lapkričio 7 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

44. Apeliantė nurodo, kad teismo sprendimu netinkamai nustatyti vaikų poreikiai, nepagrįstai dalis poreikių lentelėse nurodytų išlaidų eliminuotos ir/ar sumažintos, kaip pavyzdžiui, 80 Eur suma per mėnesį yra nepakankama vaikų drabužių poreikiui, nes būtina ne mažesnė nei 101 Eur suma per mėnesį. Mergaitės yra sparčiai augančios, valgios, todėl turi būti įtraukta ne mažesnė nei 150 Eur suma būtina vaikų maistui. Be to, nurodo, kad nepagrįstai išlaikymas sumažintas valstybės mokamomis vaikų išmokomis. Prašo priteistą iš atsakovo išlaikymą padidinti iki 300 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.

45. Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Nuo 2021-01-01 minimalios mėnesinės algos Lietuvos Respublikoje dydis yra 642,00 Eur, pusė minėtos minimalios mėnesinės algos yra 321,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kiekvienam šalių vaikui būtiniausių poreikių patenkinimui šiuo metu reikia po 510 Eur kas mėnesį, su kuo teisėjų kolegija sutinka, nes tokio dydžio pinigų suma vaikui, kuriam šiuo metu yra 10 metų ir neturinčiam specialiųjų poreikių, gali užtikrinti visus būtinus vaiko poreikius.

46. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, iš šių sumų teismas pagrįstai atėmė pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ieškovės gaunamą išmoką vaikams, kuri nuo 2021 m. sausio 1 d. yra 70 Eur kiekvienam vaikui ir nustatė, kad nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui kas mėnesį reikia 440 Eur kiekvienam vaikui.

47. Nors apeliantės nuomone, teismo nustatytas išlaikymo dydis nepagrįstai sumažintas valstybės mokamomis išmokomis vaikams, tačiau šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas, nes pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo suformuluota tokia teisės aiškinimo taisykle: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-273/2020)

48. Vertinant šalių turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto – dviejų kambarių butą, taip pat šiai dienai turi finansinių įsipareigojimų. Taip pat teismas sprendė, kad atsakovas yra dirbantis, gaunantis pastovias pajamas (apie 970 Eur per mėn. į rankas), gana jauno amžiaus, neturintis didelių sveikatos problemų, ribojančių jo galimybę dirbti, todėl padarė išvadą, kad atsakovas turi galimybę mokėti kiekvieno vaiko išlaikymui po 220 Eur kas mėnesį.

49. Nors pirmosios instancijos teismas neanalizavo ieškovės turtinės padėties, tačiau iš byloje esančių duomenų (ieškinio priedas Nr. 14) matosi, kad ieškovės darbo užmokesčio vidurkis už 2019 metų septynis mėnesius yra 826,11 Eur, todėl įvertinus vidutines abiejų šalių kas mėnesį gaunamas pajamas, bei tai, kad abu tėvai turi užtikrinti vienodas gyvenimo sąlygas abiem vaikams, padarė pagrįstą išvadą, kad ir pati ieškovė negalėtų skirti kiekvieno vaiko išlaikymui po 300 Eur.

50. Nors apeliaciniame skunde ieškovė prašo padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą iš atsakovo iki 300 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, o atsakovas priteistą išlaikymą prašo sumažinti iki 150 Eur kiekvienam vaikui, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu teismo sprendimu nustatytas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, užtikrinta būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl jo didinti ar mažinti šalių apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

51. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-704/2015). Nepilnamečio vaiko tėvo pareigos materialiai išlaikyti vaiką nevykdymas, savaime yra vaiko teisių pažeidimas, todėl visais atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – pirmiausiai užtikrinti vaiko interesus. Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

52. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu priteisė J. K., ir J. K. iš atsakovo A. K. lygiomis dalimis 862,62 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 62 ct) išlaikymo įsiskolinimą, tai yra kiekvienai po 431,31 Eur (keturis šimtus trisdešimt vieną eurą 31 ct).

53. Su priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžiu nesutinka abi šalys: ieškovė prašo padidinti priteistą iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnametėms dukroms J. K. ir J. K. kiekvienai po 1 008,08 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 25 d. iki ieškinio padavimo, o atsakovas prašo sumažinti išlaikymo įsiskolinimą iki 108,30 Eur, t. y. po 54,15 Eur kiekvienai dukrai.

54. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas apeliantės nurodytu laikotarpiu nepakankamai prisidėjo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, todėl buvo pagrindas iš jo priteisti išlaikymo įsiskolinimą.

55. Byloje nustatyta, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 2 016,16 Eur (vienai dukrai 1 008,08 Eur) dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 25 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas minėtu laikotarpiu sumokėjo vaikų išlaikymui 1 240 Eur (620 Eur vienam vaikui). Teismas nustatė, kad iš atsakovo vaikų išlaikymui mokėtina 220 Eur suma kiekvienam vaikui, kuri apskaičiuota jau atėmus pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ieškovės gaunamą išmoką, todėl atsakovo išlaikymo įsiskolinimo dydis už minėtą laikotarpį turėtų būti 1133,16 Eur (2373,16-1240). Iš šios sumos dar kartą išskaičiuoti valstybės mokamas išmokas vaikams (270,54 Eur) nebuvo pagrindo. Esant šiems duomenims iš atsakovo priteistą išlaikymo įsiskolinimą yra pagrindas padidinti iki 1133,16 Eur, t.y. iki 566,58 Eur kiekvienam vaikui.

Dėl prievolės kreditoriui

56. Pirmosios instancijos teismas pripažino prievolę pagal ieškovės A. K. su „AS Inbank filialas“ (buv. UAB „Mokilizingas“) 2019 m. kovo 29 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. KJP90329LLPA, solidaria atsakovo A. K. ir ieškovės A. K. prievole, tarp atsakovo A. K. ir ieškovės A. K. nustatant, kad prievolę kreditoriui „AS Inbank filialas“ vykdys ieškovė A. K..

57. Apeliantas A. K. nesutinka dėl prievolės kreditoriui pripažinimo solidaria jo ir ieškovės A. K. prievole, nes paimtas kreditas yra tik ieškovės asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl paskola neturi būti vykdoma lygiomis dalimis ir yra ieškovės asmeninė prievolė. Nurodo, kad Vartojimo kredito sutartis, nors ir sudaryta šalių santuokos metu, tačiau sudaryta tarp trečiojo asmens ir ieškovės be atsakovo žinios ir sutikimo, todėl atsakovas negali atsakyti už ieškovės prievoles šiam kreditoriui.

58. Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas, civilinė byla Nr. 3K-P-186/2010).

59. Byloje nustatyta, kad ieškovės vardu 2019 m. kovo 29 d. su „AS Inbank filialas“ (buv. UAB „Mokilizingas“) buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. KJP90329LLPA dėl 1 923 Eur, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė nurodė, kad yra likusi tik viena įmoka (pagal kredito sutartį kredito likutis 87,35 Eur, mokėtina įmoka 100,60 Eur). Ieškovė prašė iš šios sutarties kylančią prievolę pripažinti solidaria sutuoktinių prievolę, nes paimtas kreditas buvo panaudotas šeimos interesams: 296,18 Eur buvo išleisti buto remontui, apie 750 Eur ieškovė panaudojo savo automobilio remontui, kuri naudojo bendriems šeimos poreikiams tenkinti – vežioti vaikus į mokyklą ir būrelius, likusi pinigų suma, ieškovės teigimu, buvo panaudota pragyvenimui.

60. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei įrodžius dėl vartojimo kredito sutartimi gautų 1 923 Eur panaudojimo šeimos interesams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai prievolę kreditoriui „AS Inbank filialas“ pripažino solidaria ieškovės A. K. ir atsakovo A. K. prievole.

Dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo

61. Ieškovė A. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamu teismo sprendimu netinkamai įvertinti ir padalinti kilnojamieji daiktai, netinkamai sudarytas sutuoktinių turto balansas ir nepagrįstai atmestas ieškinio reikalavimas priteisti jai 1 018,88 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę santuokinio turto dalį. Apeliantė nurodo, kad nepagrįstai nepadalinti šie santuokoje įgyti daiktai: dviaukštė lova, komoda, knygų spinta, kurių bendra vertė 730 Eur. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, jog minėti daiktai yra skirti vaikų poreikiams tenkinti, todėl nedalintini. Vaikų poreikiams tenkinti, apeliantės teigimu, yra skirta tik dviaukštė lova, tačiau ji nebuvo perduota ieškovei.

62. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 580 Eur vertės dviaukštė lova, 70 Eur vertės komoda, 80 Eur vertės knygų spinta ir ieškovės prašomas priteisti 100 Eur vertės rašomasis stalas yra mergaičių daiktai, šie nekilnojamieji daiktai tarp šalių nedalintini. CK 3.120 straipsnio 1 dalyje numatytas turtas, skirtas nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, yra perduodamas neišieškant kompensacijos tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai (CK 3.120 straipsnio 2 dalis). Teismas įvertino ir tai, kad ieškovė reiškė reikalavimą perduoti tik 100 Eur rašomąjį stalą, taip pat tai, kad mergaitės gana dažnai būna pas atsakovą, ten iki 2019 m. gegužės 25 d. buvo šeimos gyvenamoji vieta, remiantis protingumo sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, ieškovei perdavė 100 Eur rašomąjį stalą, o 580 Eur vertės dviaukštę lovą, 70 Eur vertės komodą, 80 Eur vertės knygų spintą paliko pas atsakovą, neįtraukiant šių daiktų į sutuoktinių dalintino turto balansą.

63. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodytus baldus pripažino turtu, skirtų nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, nes atsižvelgiant į teismo nustatytą atsakovo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką, šalių nepilnamečiai vaikai šiuo turtu naudosis ir ateityje.

64. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad sprendimu nepagrįstai atsakovui nepriteista 87 Eur vertės sofa – lova, 13 Eur vertės staliukas ir jų vertė neįtraukta į balansą skaičiuojant ieškovei priteistinos kompensacijos dydį. Apeliantė taip pat nurodo, kad jai nepargrįstai priteisti šie daiktai: 58 Eur vertės televizorius, 300 Eur vertės skalbimo mašina, 30 Eur vertės šaldytuvas, 420 Eur vertės orkaitė, 145 Eur vertės gartraukis. Ieškovė nurodė, jog gyvena močiutės bute, kuriame nėra pakankamai vietos pasiimti ir laikyti santuokoje įgytus daiktus. Nepaisant to, teismas priteisė ieškovei dalį daiktų. Tokiu būdu susidarys situacija, kuomet daiktai vis gi liks pats atsakovą, tačiau jam neteks pareigos kompensuoti pusę daiktų vertės ieškovei. Be to, apeliantės nuomone, teismas netinkamai nustatė kai kurių kilnojamųjų daiktų vertę. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad motinai pirkta ir jos kambaryje esanti komoda negali būti įtraukta į šalių bendro turto balansą. Taip pat nurodo, kad virtuvės baldus yra atidavęs ieškovės dėdė (liudytojas) R .Ž., todėl jie neįtrauktini į bendro turto balansą.

65. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

66. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamo teismo sprendimo 77-88 punktuose tinkamai nustatė bendrą sutuoktinių turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis), visumos į bylą pateiktų įrodymų pagrindu tinkamai nustatė jų vertę (CK 3.119 straipsnis) ir padalino šalių turtą natūra. Ieškovei atiteko kilnojamųjų daiktų už 953 Eur, o atsakovui – už 1 412 Eur. Ta aplinkybė, kad daiktų ieškovei nebereikia, negali būti pagrindu juos priteisti atsakovui, priteisiant iš jo ieškovei kompensaciją. Taip pat nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai neįtraukė į dalintino turto balansą sofos-lovos, kuri pagal atsakovo parodymus, buvo išmesta ir jos namuose neliko bei 13 Eur vertės staliuko nustačius, kad jis pirktas atsakovo motinai ir tai yra jos daiktas, kuris stovi jos kambaryje.

67. Teismo sprendimo 101 punktu teismas nustatė, kad atsakovui priteistino turto vertės bendras balansas sudaro 832 Eur (3 500 Eur automobilis+1 412 Eur vertės kilnojamieji daiktai – 4 080 Eur kreditorinis įsipareigojimas), o ieškovei sudaro 852,40 Eur (953 Eur vertės kilnojamieji daiktai - 100,60 Eur kreditorinis įsipareigojimas). Kadangi ieškovei atiteko 20,40 Eur daugiau turto, tačiau įvertinus tai, kad atsakovas kompensacijos už didesnę ieškovei tenkančio santuokinio turto dalį priteisti neprašė, atsakovui tenkančio turto vertė labai nežymiai viršija ieškovei tenkančio turto vertę, teismas kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę santuokinio turto dalį nepriteisė.

68. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias santuokinio turto padalijimą bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl santuokinio turto padalijimo ir detaliai į kiekvieną apeliacinių skundų argumentą neatsako. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl kompensacijos už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimus priteisimo

69. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamu teismo sprendimu nepagrįstai atmesta dalis ieškinio reikalavimo priteisti jai 2 038,09 Eur kompensaciją už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, (duomenys neskelbtini), pagerinimus (remontą). Kadangi atsakovės nuomone, į atsakovui priklausančio buto pagerinimus buvo investuota 5 325,01 Eur, todėl jai turėjo būti priteista pusė šios sumos – 2 662,51 Eur

70. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys prieš metus iki santuokos sudarymo apsigyveno atsakovo tėvams priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Vėliau atsakovas asmeninės nuosavybės teise 2017 m. vasario 8 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo ir 2017 m. liepos 24 d. dovanojimo sutarties pagrindu šį butą įgijo, kuriame šalys gyveno kartu su atsakovo motina. Ieškovė nurodė, kad butas buvo apleistas, dėl to remontuojamas, todėl prašė prisiteisti 2 662,51 Eur kompensaciją už atlikus buto pagerinimus.

71. Teismas nustatė, kad šalims gyvenant bute, esančiame (duomenys neskelbtini) buvo atliekami einamieji remonto darbai (tapetavimas, dažymas ir kt.), tačiau į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad dėl atlikto remonto buto vertė iš esmės padidėjo. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas tik dalyje dėl kompensacijos už buto langų keitimą priteisimo, nes šie darbai yra priskiriami prie kapitalinio remonto darbų. Ieškovei nurodžius, kad už langų keitimą buvo išsimokėta lizingu 1 248,84 Eur, ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos už langų keitimą priteisimo teismas tenkintino iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisė 624,42 Eur, kitoje dalyje ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos už buto pagerinimus priteisimo teismas atmetė pagrįstai.

72. Be to, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo jo motinos G. K. įsiskolinimą už butą, iš viso 739,80 Eur. Ieškovė nurodžiusi, kad įsiskolinimas sukauptas laikotarpiu, kai ieškovė bute dar negyveno, nes šalys bute apsigyveno 2008 metais, o atsakovas nuosavybės teises į butą įgijo tik 2017 metais. Todėl teismas padarė tikėtiną išvadą, kad tarp šalių ir atsakovo tėvų, kuriems tuomet priklausė butas, buvo tam tikri susitarimai dėl mokesčių už butą mokėjimų. Be to, vien tai, kad lėšos pervestos iš ieškovės sąskaitos, teismui nebuvo pagrindo pripažinti, kad šios lėšos šalims esant santuokoje nebuvo sutuoktinių bendras turtas (CK 3.98 straipsnio 3 dalis, 3.115 straipsnio 2 dalis).

73. Kadangi ieškovė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų dėl atsakovui priklausančio buto pagerinimo iš esmės, todėl pirmosios instancijos teismo išvada priteisti ieškovei 624,42 Eur kompensaciją už atsakovui priklausančio turto pagerinimą yra pagrįsta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

74. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nu bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

75. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu iš atsakovo A. K. priteisė ieškovei A. K. 511,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas nustatė, kad iš viso buvo patenkinta 59 proc. ieškinio reikalavimų, atmesta – 41 procentas. Teismas nustatė, kad ieškovė byloje yra sumokėjusi 100 Eur žyminį mokestį ir turėjo 1200 Eur atstovavimo išlaidų, o atsakovas byloje turėjo 480 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi buvo patenkinta 59 proc. ieškinio reikalavimų, o atmesta 41 proc., todėl teismas vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei atlikus ieškovės ir atsakovo priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteisė 511,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

76. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai nustatė, jog ieškovė atstovei yra sumokėjusi 1 200 Eur išlaidų. Ji iš viso yra sumokėjusi 1 400 Eur, tačiau sąskaitų išrašyta už bendrą 2 000 Eur sumą. Kadangi ieškovė neturėjo finansinių galimybių sumokėti visų bylinėjimosi išlaidų, todėl buvo sutarta, jog ieškovė kiek galės mokės dalimis po nedidelę 100-200 Eur sumą. Kadangi, apeliantės nuomone, prašoma priteisti 2 000 Eur suma neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, todėl šios bylinėjimosi išlaidos turi būti perskirstytos pagal reikalavimų patenkinimo procentinę dalį.

77. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamo sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo pakeista, padidinant iš atsakovo priteisto išlaikymo įsiskolinimo sumą nuo 862,62 Eur iki 1 133,16 Eur, patenkintų patikslinto ieškinio turtinių reikalavimų dalis nuo 52 procentų (6767,04/13085,71x100) padidėjo iki 54 procentų (7037,58/13085,71x100). Todėl bendra patenkintų patikslinto ieškinio reikalavimų dalis sudaro 60 procentų ((54+50+75)/3), o atmestų patikslinto ieškinio reikalavimų dalis yra 40 procentų.

78. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 1 200,00 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ją atstovavusiai advokatei atliko šiuos mokėjimus: 2019 m. spalio 10 d. grynais sumokėta 100 Eur (Nr. 1058057), 2019 m. lapkričio 4 d. grynais sumokėta 100 Eur (Nr. 1058062), 2019 m. gruodžio 23 d. grynais sumokėta 100 Eur (Nr. 1058065), 2019 m. gruodžio 30 d. grynais sumokėta 100 Eur (Nr. 1058066), 2020 m. vasario 11 d. grynais sumokėta 100 Eur (Nr. 1058068), 2020 m. gegužės 20 d. grynais sumokėta 200 Eur (Nr. 1058072), 2020 m. spalio 8 d. grynais sumokėta 100 Eur (Nr. 1058073), 2020 m. lapkričio 13 d. mokėjimo pavedimu sumokėta 200 Eur, 2020 m. gruodžio 31 d. mokėjimo pavedimu sumokėta 200 Eur, 2021 m. kovo 8 d. mokėjimo pavedimu sumokėta 200 Eur. Taigi realios ir pagrįstos ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 1 400,00 Eur. Dėl atsakovo patirtų 480,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrįstumo ginčo nėra.

79. Ieškovė turi teisę į 840,00 Eur (1400x60/100) advokato pagalbos išlaidų atlyginimą, o atsakovas turi teisę į 192,00 Eur (480x40/100) advokato pagalbos išlaidų atlyginimą. Atlikus ieškovės ir atsakovo priešpriešinių reikalavimų dėl advokato pagalbos išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina advokato pagalbos išlaidoms atlyginti suma sudaro 648,00 Eur (840-192), todėl sprendimo dalis dėl advokato pagalbos išlaidų priteisimo keistina, ieškovei iš atsakovo priteista bylinėjimosi išlaidoms atlyginti suma nuo 511,20 Eur padidintina iki 648,00 Eur.

80. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje turėjo būti sumokėtas 369,00 Eur žyminis mokestis. Dalį žyminio mokesčio (100 Eur) ieškovė yra sumokėjusi, o likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimas ieškovei atidėtas. Skundžiamu sprendimu iš ieškovės priteista valstybei 51,29 Eur, o iš atsakovo 217,71 Eur žyminio mokesčio, iš viso 269,00 Eur. Atsižvelgiant į pasikeitusią patenkintų patikslinto ieškinio reikalavimų dalį, ieškovė privalo atlyginti valstybei 50,04 Eur (51,29/41x40), o atsakovas 218,96 Eur (269-50,04) žyminio mokesčio.

81. Sprendimo dalis dėl žyminio mokesčio priteisimo valstybės naudai keistina, valstybei iš ieškovės priteisto žyminio mokesčio suma nuo 51,29 Eur sumažintina iki 50,04 Eur, o iš atsakovo valstybei priteisto žyminio mokesčio suma nuo 217,71 Eur padidintina iki 218,96 Eur.

Dėl procesinės bylos baigties

82. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias tėvo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarkos nustatymą, išlaikymo priteisimą ir bendrą sutuoktinių turto padalijimą bei proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, tačiau suklydo apskaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl teismo sprendimas iš dalies keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

83. Ieškovės atstovė prašė priteisti iš atsakovo 1 600,00 Eur advokato pagalbos išlaidas, kurias sudaro 1 000,00 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 600,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Iš ieškovės atstovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovė ją atstovavusiai advokatei dalimis sumokėjo iš viso 1 000,00 Eur. Taigi realios ir pagrįstos ieškovės patirtos advokato pagalbai apmokėti išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 1 000,00 Eur, kuriose išskirtina 625,00 Eur (1000/1600x1000) dalis už apeliacinio skundo parengimą ir 375,00 Eur (1000/1600x600) dalis už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 144,00 Eur žyminį mokestį. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyta ginčijama suma 6 130,51 Eur. Ieškovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteista papildomai 270,54 Eur išlaikymo įsiskolinimo. Apeliacinio skundo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 4 procentus (270,54/6130,51x100).

84. Atsakovo apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas sudaro 39,00 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, jo išlaidos dėl sumokėto žyminio mokesčio neatlygintinos.

85. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas patenkintas 4 procentais, o atsakovo apeliacinis skundas atmestas visiškai, ieškovė turi teisę į 4 procentų dalį žyminio mokesčio ir išlaidų už apeliacinio skundo parengimą, t. y. 30,76 Eur ((144+625)x4%) atlyginimą bei į visų 375,00 Eur išlaidų už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą atlyginimą (CPK 93 str. 1 ir 2 d., 98 str.). Ieškovei iš atsakovo priteistina 405,76 Eur (30,76+375) bylinėjimosi išlaidoms patirtoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

J. K., gimusiai (duomenys neskelbtini) ir J. K., gimusiai (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis priteistą 862,62 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 62 ct) išlaikymo įsiskolinimą padidinti iki 1133,16 Eur (vieno tūkstančio trisdešimt trijų eurų 16 centų), tai yra kiekvienai po 566,58 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 58 centus).

Iš atsakovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovei A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą nuo 511,20 Eur (penkių šimtų vienuolikos eurų 20 centų) padidinti iki 648,00 Eur (šešių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų).

Iš ieškovės A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei priteisto žyminio mokesčio sumą nuo 51,29 Eur (penkiasdešimt vieno euro 29 centų) sumažinti iki 50,04 Eur (penkiasdešimt eurų 4 centų).

Iš atsakovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei priteisto žyminio mokesčio sumą nuo 217,71 Eur (dviejų šimtų septyniolikos eurų 71 cento) padidinti iki 218,96 Eur (dviejų šimtų aštuoniolikos eurų 96 centų).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 405,76 Eur (keturis šimtus penkis eurus 76 centus) bylinėjimosi išlaidoms patirtoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.