Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi išieškotojos K. Š. prašymą skolininkui I. Š. dėl vykdomojo rašto išdavimo po taikos sutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-736-1119/2023 patvirtino tarp šalių K. Š. ir I. Š. sudarytą taikos sutartį. Taikos sutartimi šalys susitarė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. e2-15065-1003/2018 patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 17 ir 18 punktus, padidindami nepilnamečiams vaikams skirtino išlaikymo sumą.

Prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdį pranešta byloje dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 646 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Pagal teismų praktiką, teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2014-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1818/2014). Taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad, jos šaliai nevykdant sutartimi jai nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013, 2010-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010).

Vykdomojo rašto išdavimo tvarką reglamentuoja CPK VI dalies XLIV skyrius, kurio 646 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad sudarytos taikos sutarties, kurią teismas patvirtino priimdamas 2023 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-736-1119/2023, 2 punktu šalys susitarė, kad vaikų L. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), ir L. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui vaiko tėvas I. Š. mokės kiekvienam po 250 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant mokamą išlaikymą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtintą Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašą. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. kovo 20 d.

Išieškotoja K. Š. pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą, nes skolininkas I. Š. tinkamai nevykdo teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2 punkto, nurodė, kad skolininkas keturis mėnesius nemoka nepilnamečiams vaikams pilno išlaikymo – vietoje bendrai mokamų 500 Eur, išieškotojai skolininkas I. Š. pervedė po 300 Eur, susidariusi skola – 800 Eur.

Skolininkas I. Š. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, kuriame nurodė, jog nesutinka su pareiškėjos prašymu, nes susidariusi situacija yra išskirtinė ir laikina, teikti vaikams didesnio išlaikymo negali dėl objektyvių priežasčių. Taip pat pažymėjo, jog vaikais rūpinasi ne tik teikdamas išlaikymą, tačiau vaikus vežioja į būrelius, perka būtinus daiktus.

Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Teismo sprendimu vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas savaime nereiškia, kad tėvai negali gera valia teikti vaikui papildomo išlaikymo tiek teismo sprendime nustatyta, tiek ir kitokia forma. Toks tėvų elgesys atitinka CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, taip pat ir geros moralės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016). Atkreiptinas suinteresuoto asmens dėmesys, jog teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog išieškomų sumų dydžio ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumažinimas remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui galimas tik esant išieškotojo (vaiko) atstovo išlaikymo teisiniuose santykiuose, t. y. vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens sutikimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

Teismas vertindamas suinteresuoto asmens I. Š. atsiliepime nurodytas aplinkybes, visų pirma pažymi, jog I. Š. tik deklaratyviai nurodė, jog šiuo metu neturi nuolatinių pajamų, yra registruotas užimtumo tarnyboje, tačiau tai pavirinančių duomenų į bylą nepateikė. Visų antra, laikinas darbo netekimas, vaikų tėvo neatleidžia nuo prievolės teikti vaikams tinkamo dydžio išlaikymą. Teismas taip pat pažymi, kad pareigos teikti vaikams išlaikymą negalima atsisakyti ar savo nuožiūra teikti mažesnio dydžio išlaikymą, nei šalys buvo susitarusios, todėl I. Š. turi dėti visas pastangas gauti pajamas, kurių pakaktų vaikų poreikiams tenkinti, juolab, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti savo pasirengimą auginti vaikus. Priešingu atveju, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmės tenka patiems tėvams. Be to, suinteresuotam asmeniui pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalyje įvirtinta nuostata, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog I. Š. tokia savo teise nėra pasinaudojęs ir nesiekė, jog būtų sumažintas nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydis (CPK 185 straipsnis).

Atsižvelgiant į anksčiau aptartą, teismas konstatuoja, kad skolininkas I. Š. geranoriškai tik iš dalies vykdo taikos sutarties nuostatas (teikia tik dalį išlaikymo, be to, pastebėtina, išlaikymo dydis, prašymo nagrinėjimo metu didesnis nei po 250 Eur, kadangi išlaikymo dydis privalo būti indeksuotas: nuo 2024 m. vasario 1 d. – 253 Eur (250 Eur * 101,2/100), nuo 2025 m. vasario 1 d. – 258 Eur (253 * 102,1/100)), nes pareiga indeksuoti periodinėmis išmokomis priteistą išlaikymą yra numatyta tiek įstatymu, tiek ir šalys yra/buvo susitarusios; įvertinus tai, kad gavus pareiškėjos K. Š. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, I. Š. neįrodė, jog tinkamai ir visiškai vykdė teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nurodytus įsipareigojimus, t. y. mokėjo tinkamo dydžio ir indeksuoto dydžio išlaikymą vaikams, todėl, siekiant užtikrinti tinkamą teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymą ir apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkintinas ir vykdomasis raštas dėl taikos sutarties vykdymo išieškotojai K. Š. išduotinas (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas. Teismo nutarties pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas yra pagrindas vykdymo veiksmams atlikti (CPK 586 straipsnis, 587 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 646 straipsnio 3 dalimi, teismas,

nutaria:

išieškotojos K. Š. prašymą tenkinti.

Išduoti išieškotojai K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-736-1119/2023 dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 9 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2 punkte nustatytų pareigų tinkamo nevykdymo.

Nutarties kopiją išsiųsti šalims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.