Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašo ieškinį tenkinti. Jos nuomone, atsakovė nuotekų vamzdyno priežiūrą vykdė formaliai, nesiėmė jokių jo valymo, remonto darbų, todėl yra atsakinga už kilusią žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė buvo apdraudusi butą, esantį (duomenys neskelbtini), draudimo apsaugos laikotarpis nuo 2021 m. kovo 17 d. iki 2022 m. kovo 16 d. (Gyventojų turto draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). 2021 m. rugsėjo 21 d. iš kanalizacijos vamzdžio išsiliejus vandeniui (nuotekoms), buvo apgadintas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apdrausto buto užliejimas įvyko dėl užsikimšusio bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžio, dėl ko nuotekos išsiveržė per buto WC patalpoje esantį klozetą. 2021 m. rugsėjo 23 d. apžiūros akte nurodyta, kad iš tualeto pradėjo veržtis kanalizacijos vanduo; informuota avarinė tarnyba, kuri atvyko po 2 valandų; draudėjas viską sėmė į kibirus ir pylė pro langą tam, kad išvengti didesnių nuostolių. Butui padaryta žala užfiksuota 2021 m. rugsėjo 23 d. apžiūros akte ir fotonuotraukose. Ieškovė atliko žalos sureguliavimą, įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo draudėjui 296,82 Eur dydžio draudimo išmoką.

Nagrinėjamu atveju ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo daugiabučio namo administratorei, kuri, ieškovės vertinimu, yra atsakinga už padarytą žalą, reikalavimą atsakovei grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau -CK) 6.263 straipsniu, 6.1015 straipsnio 1 dalimi.

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; kt.; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016 ir kt.).

CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Nagrinėjamu atveju aktualūs yra civilinės atsakomybės teisiniai santykiai. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Pagrindas civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.

Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

Ieškovė reikalavimą atsakovei grindžia aplinkybėmis, jog atsakovė netinkamai vykdė daugiabučio namo nuotekų vamzdyno priežiūrą, todėl įvyko draudžiamasis įvykis. Tuo tarpu atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, nurodo, jog ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, teigia, jog ji, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorė, tinkamai vykdo priskirtas funkcijas.

Byloje nėra ginčo, jog atsakovė yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės (bendrojo naudojimo objektų) administratorė.

A. T. yra išaiškinęs, jog sprendžiant dėl namo administratoriaus atsakomybės, vertintina, kaip administratorius atliko jam teisės aktais patikėtas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

Bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu (CK 4.84 straipsnio 5 dalis). CK 4.240 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. Bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 8 dalis).

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai (toliau – Nuostatai), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nauja redakcija patvirtinta 2015 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 831), reglamentuoja bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus, nustato informacijos apie savo veiklą skelbimo tvarką ir apimtį (Nuostatų 1 punktas) Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas). Administratorius privalo nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai keliami reikalavimai taip pat nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (įvykio metu redakcija galiojusi nuo 2021 m. kovo 3 d. iki 2022 m. gegužės 1 d. (toliau – Reglamentas). Gyvenamojo namo būklė ir jos atitiktis privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant: nuolatinius gyvenamojo namo būklės stebėjimus (ne rečiau kaip kartą per du mėnesius); periodines (sezonines) gyvenamojo namo, jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras pavasarį ir rudenį (pasibaigus ir prieš prasidedant pastatų šildymo sezonui); specializuotas apžiūras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir kitų), gyvenamojo namo ar jo dalių griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas (Reglamento 87.1, 87.2, 87.3 punktai). Pagal nuolatinių stebėjimų, apžiūrų, statinio tyrimų ar ekspertizės, energijos vartojimo pastate audito ar pastato energinio naudingumo sertifikavimo, ar šiluminės energijos sąnaudų analizės duomenis ir išvadas nustatytas pastebėtų defektų ir deformacijų šalinimo priemones ir namo atnaujinimo (remonto) darbus valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka planuoja ir organizuoja šių priemonių ir darbų įgyvendinimą (Reglamento 95 punktas).

Nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė 2020 m. lapkričio 6 d. atliko gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), periodinę (kasmetinę) apžiūrą. Kaip matyti įvykis įvyko praėjus beveik metams po atliktos periodinės apžiūros. Duomenų, jog be jau minėtos apžiūros būtų atlikti kiti gyvenamojo namo stebėjimai, konstrukcijų, inžinerinės įrangos apžiūros, profilaktiniai valymai, nuotekų sistemos pralaidumo patikrinimai ar kt. nėra. 2020 m. lapkričio 6 d. Statinio kasmetinės apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini), grafoje „Buitinių nuotekų vamzdynai“, nurodyta, kad vertikalus vamzdynas ketinis, sukorodavęs; stovų vamzdynas, einantis gyvenamose patalpose, ne visur pakeistas į plastikinį vamzdyną su akivaizdžiu korozijos poveikiu; pateiktos rekomendacijos stovų ketinį vamzdyną demontuoti, sumontuoti naują plastikiniu vamzdžiu. Teismas atkreipia dėmesį, kad pateikto Statinio kasmetinės apžiūros akto skiltyje „vamzdynai, šildymas“, nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), todėl lieka neaišku, ar apskritai buvo atlikta namo (duomenys neskelbtini), vamzdynų (tame tarpe ir buitinių nuotekų vamzdynų) apžiūra.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu pripažino, jog vamzdynų būklė prasta, reikalaujanti remonto. Taigi atsakovė žinojo apie netinkamą vamzdyno būklę, poreikį jį remontuoti, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Atsakovės atstovas nurodė, kad gyventojams buvo pateiktos rekomendacijos dėl vamzdyno remonto, gyventojai nereagavo, remontuoti vamzdyno nesutiko, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių minėtas aplinkybės į bylą nėra pateikta. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan. Sutiktina su ieškove, jog atsakovė savo pareigas privalo vykdyti ne formaliai, o imtis faktiškų veiksmų, administruojamąjį namą nuolat stebėti, užtikrinti, kad namo bendro naudojimo objektai atitiktų privalomuosius reikalavimus.

Iš byloje esančių pranešimo apie žalą turtui, apžiūros akto matyti, kad iš klozeto pradėjus veržtis vandeniui buvo iškviesta avarinė tarnyba. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad avarija buvo likviduota atvykus tarnybai ir išvalius stovą. Byloje duomenų, jog vamzdis užsikimšo dėl namo gyventojų neteisėtų veiksmų, netinkamo naudojimosi nuotekų tinklais (pvz. neleistinų atliekų/šiukšlių įmetimo ar pan.), nėra.

Teismo vertinimu atsakovė, būdama bendrojo naudojimo objektų valdytoja, turėjo pareigą organizuoti nuotekų vamzdynų priežiūrą, užtikrinti, kad bendrojo naudojimo objektas atitiktų teisės aktų keliamus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju atsakovė neatliko visų jai nustatytų pareigų tinkamai rūpintis ir prižiūrėti bendro naudojimo vamzdyną, tinkamai (rūpestingai) nevykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, pareigų. Atsakovė nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą priešingai išvadai padaryti (CPK 178 straipsnis). Aplinkybė, kad gyventojai nesikreipė dėl vamzdynų trūkumų, gedimų, nešalina atsakovės atsakomybės.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.).

Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovės, kaip namo administratorės, tinkamas pareigų nevykdymas (neteisėti veiksmai (neveikimas)), žalos butui faktas, priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir žalos atsiradimo, kaltė. Darytina išvada, jog atsakovė tinkamai ir laiku neprižiūrėjo vamzdyno, neužtikrino tinkamos jo būklės, kad jis atitiktų privalomuosius įstatymuose numatytus reikalavimus, pažeidė pareigą tinkamai organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą ir tvarkymą. Tarp atsakovės neveikimo ir butui padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl žalos dydžio.

Žala yra asmens turto netekimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). CK 6.251 straipsnyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Šio principo turinys atskleidžia tai, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti padarytą žalą.

Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką žalos dydį privalo įrodyti asmuo, kuris reikalauja žalos atlyginimo, kadangi žala bei jos dydis nėra preziumuojami. Tuo tarpu atsakovas nesutikdama su ieškovo įrodinėjamu žalos dydžiu, turi paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (teikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindą mažinti ieškovų įrodinėjamą žalos dydį).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 296,82 Eur žalos atlyginimo. Ieškovė draudimo išmokos sumą apskaičiavo iš 356,82 Eur nuostolių sumos atėmus 60 Eur išskaitą. Atsakovė nesutinka su paskaičiuotu žalos dydžiu, teigia, jog nebuvo įvertintas nusidėvėjimas.

Ieškovė žalos dydį įrodinėjo turto apžiūros aktu, fotonuotraukomis, turto žalos įvertinimo skaičiuote, mokėjimo nurodymu. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad apžiūros metu nustatytas turto sugadinimas: laminuotų durų (2 vnt.), komodos (1 vnt.), kilimėlių (3 vnt.), rankšluosčių (3 vnt.). Žala apskaičiuota naudojantis Sistela programa. Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti ieškovės pateiktais skaičiavimais. Nors atsakovė teigia, kad namas yra senas – 1977 m. statybos, tačiau kaip paaiškino ieškovės atstovė teismo posėdžio metu, butas buvo suremontuotas, apdraustas nauja verte, ieškovės ekspertas buvo nuvykęs turto apžiūrai, buvo vertinamas faktinis durų blokų nusidėvėjimas, kurie nebuvo nusidėvėję. Aplinkybę, kad butas buvo suremontuotas patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos, pranešimas apie žalą turtui, kuriame nurodyta, kad butas suremontuotas (prieš) 4 metus. Visa tai paneigia atsakovės atstovo argumentus, kad draudimo išmoka buvo išmokėta už seną daiktą.

Iš Gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad butas buvo apdraustas pagal Gyventojų turto draudimo taisykles, patvirtintas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ valdybos 2020 m. gegužės 19 d. nutarimu (toliau – Taisyklės). Butas apdraustas atkuriamąja verte. Remiantis Taisyklių 14.6.1. punktu, apdrausto pastato atkuriamoji vertė – tai pinigų suma, kurios reikia norint pastatyti naują tos pačios paskirties, konstrukcijų ir kokybės objektą, įskaitant projektavimo, konstravimo, montavimo / transportavimo išlaidas.

Iš byloje esančios turto žalos įvertinimo skaičiuotės matyti, kad apskaičiuojant nuostolius įtrauktas durų blokų keitimas (2 vnt.) ir šiukšlių pakrovimas/išvežimas. Iš pranešimo apie žalą turtui, turto apžiūros akto matyti, kad avarinė tarnyba atvažiavo tik po 2 valandų, todėl abejoti ieškovės atstovės paaiškinimais, jog ištekėjo ne mažas kiekis vandens (nuotekų), ko pasekoje buvo apgadintas turtas ne tik WC patalpoje, nėra pagrindo, juo labiau, jog byloje esančios fotonuotraukos patvirtina padarytos žalos pobūdį.

Atsakovė, kvestionuodama žalos dydį, apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, tačiau jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad paskaičiuota suma yra per didelė, į bylą neteikė. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje teismas nebuvo įstatymo įpareigotas veikti aktyviai rinkdamas įrodymus, o šalys naudojosi kvalifikuota teisine pagalba.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus byloje esančius įrodymus, ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo laikytinas pagrįstas, todėl tenkintinas, iš atsakovės priteistina 296,82 Eur žalos atlyginimo ieškovės naudai.

Dėl procesinių palūkanų.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškinį tenkinus, iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 18 Eur (9+9) žyminio mokesčio. Duomenų apie teisinės pagalbos išlaidas byloje nėra. Ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistinos 18 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 296,82 Eur (du šimtus devyniasdešimt šešis eurus 82 ct) žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos 296,82 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18 Eur (aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.