- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-25
- Bylos Nr.
- 1-620-1011/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- S. M.
kaltinamajam S. M.
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „M“ staliumi-baldininku, teistas 2005 metais (teistumas išnykęs)
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ str. 1 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. M. vairavo kelių transporto priemonę esant neblaivumo požymiams ir vengė neblaivumo patikrinimo, o būtent:
2020-01-03 apie 20.06 val., Vilniuje, Narkyčių gatvėje, vairavo automobilį Nissan Juke, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir įvažiavo į griovį, atvykus policijos pareigūnams ir pareigūnams tikrinimo metu nustačius neblaivumo požymius, atsisakė neblaivumo patikrinimo.
Tokiais veiksmais S. M. padarė Baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą.
Kaltinamasis S. M. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo prisipažino ir paaiškino, kad nagrinėjamu atveju grįžęs namo išgėrė butelį alaus, prasidėjo su seserimi konfliktas. Pažymėjo, kad prieš 7 mėnesius mirė mama, kurį laiką buvo viskas ramu, nes laukė paveldėjimo. Po to prasidėjo konfliktas, kad reikia pardavinėti butą. Ant jo, kaip vyresniojo brolio visi rėkė, kad reikia parduoti butą. Tačiau šeimoje iš 6 asmenų 3 nori parduoti butą, o 3 nenori, nes nėra kur gyventi. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame bute, kartu su 3 seserimis ir jų vaikais. Tokios konfliktinės situacijos neištvėrė, neatlaikė, susipyko, atsisėdo į mašiną ir galvoju išvažiuoti pas draugą. Manė, kad yra blaivas. Važiuojant apie 20 val., kiek pamena galimai Narkyčių gatvėje, užsidegė automobilio lemputė, pradėjo gesti. Tada jis pasuko į šalikelę, kad nestovėtų kelyje, ir pagal draudimą ruošėsi paskambinti ir iškviesti tralą, nes automobilis lizinginis, jis pats net „kapoto negali atidaryti“. Laukdamas tralo išgėrė su savimi turėtą butelį alaus. Tuo metu privažiavo policija, sustoję policijos pareigūnai paprašė jo „papūsti“. Išsigando, nes buvo gėręs alaus, todėl galvojo, kad bus mažesnis girtumas kai bus nuvežtas į policijos komisariatą ir ten pasitikrins blaivumą, mažiau „pripūs“. Todėl policijos pareigūnų reikalaujamas pasitikrinti neblaivumą atsisakė, sutiko važiuoti į policijos komisariatą. Manė, kad bus panašiai kaip kine – komisariate bus daktaras, pasitikrins neblaivumą. Tačiau atvykus į komisariatą, jam niekas daugiau „papūsti“ nepasiūlė, o paėmė dokumentus ir uždarė. Suprato, kad padarė savo gyvenime klaidą. Nurodė, kad labai daug investuoja į vaiką, save riboja, nes nori, kad vaikui gyvenime geriau sektųsi. Uždirba 1200–1300 Eur, todėl, jeigu teismas paskirtų baudą, nežino kaip ją įstengtų sumokėti. Prašo teismo laiduotoja paskirti seserį. Labai gailisi dėl savo poelgio.
Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamasis S. M., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo (BK 11 str. 3 d.) padarymu, po kaltinimų paskelbimo teismui davė išsamius parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:
2020-01-03 įtariamuoju apklausto S. M. parodymais, jog jis prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jis gyvena kartu su savo 4 seserimis, P(duomenys neskelbtini), Teisę vairuoti transporto priemones turi, jo vardu yra išduotas vairuotojo pažymėjimas. Turi automobilį, įsigyta išperkamąja nuoma, jo vardu registruotą automobilį Nissan Juke, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2020-01-03 vakare, tikslaus laiko nežino, galimai apie 19.30 val., susipykęs su seserimi, sėdo į automobilį, ten išgėręs vieną alaus butelį, kuriame yra 5,2 proc. alkoholio koncentrato išvažiavo pas savo draugus, vedamas navigacijos. Važiuojat automobiliu suveikė daviklis, kad kažkas negerai su automobilio ratu. Kaltinamasis teigė, jog jis neįvažiavo į griovį, o tiesiog pasistatę automobilį šalikelėje, galimai, tam, kad apžiūrėti automobilio būklę. Išlipus S. M. iš automobilio, privažiavo pareigūnai. Policijos pareigūnai nurodė, kad reikia pasitikrinti girtumą. S. M. atsisakė pūsti į alkotesterį, kadangi galimai jis jautėsi blaivus. Po to pareigūnams jis nurodė, kad išvis ne jis vairavo automobilį. Pareigūnai S. M. įspėjo apie už vengimo nustatyti girtumą gresiančią baudžiamąją atsakomybę (b. l. 35).
2019-04-28 liudytoju apklaustos L. Š. parodymais, kad 2020-01-03 nuo 18.30 val. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu D. A. pagal iš anksto patvirtintą grafiką su automobiliu kurio borto numeris V1831. 2020-01-03 apie 20.09 val. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad Narkyčių g. Vilniuje vairuotojas automobiliu Nissan Juke v.n. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į griovį. Atvykus nurodytu adresu, pamatė į griovį įvažiavusį minėtą automobilį Nissan, prie kurio sėdėjo vyriškis su kastuvu ir kasė smėlį, kadangi automobilio padangos buvo įklimpę į smėlį. Daugiau jokių asmenų prie automobilio nebuvo. Priėjus prie vyriškio, paklausė, ar jis vairavo automobilį, jis patvirtino, kad važiavo iš namų ir jo automobilį sumėtė, todėl nuvažiavo į griovį ir užklimpo. Bendraujant su vyru, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Paklausus, ar vartojo alkoholį, atsakė, kad vartojo 2020-01-02 vakare. Vairuotojui buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, tačiau jis kategoriškai atsisakė. Vairuotojui buvo išaiškinta, kad atsisakymas pasitikrinti blaivumą prilyginamas sunkiam girtumui. Po šio išaiškinimo vairuotojas pradėjo neigti jog vairavo automobilį. Paprašius vairuotojo pateikti asmens dokumentą, jis atsisakė. Tikrinant per POLIS II naršyklę kam priklauso a/m NISSAN, nustatyta, kad jis priklauso S. M., gim. (duomenys neskelbtini). Paklausus vyriškio, ar tai jis, šis patvirtino, kad tai jis. Vykstant į komisariatą, S. M. prisipažino, kad šiandien padarė klaidą, nes vairavo automobilį, tada jį užmetė ir nuvažiavo į griovį. Šis įrašas turi būti išsaugotas automobilyje V1831, kurio salono vidus yra filmuojamas (b. l. 24 ).
2020-01-03 Vilniaus aps. VPK patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyriausiosios patrulės L. Š. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos analogiškos aplinkybės, kurios buvo nurodytos apklausos metu (b. l. 10).
2020-01-03 neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, jog S. M. 2020-01-03 20.30 val. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali; asmuo vengia neblaivumo patikrinimo, įspėtas apie atsisakymo pasitikrinti neblaivumą teisnius padarinius (b. l. 47).
VĮ „Regitra“ išrašas liudija, kad automobilio Nissan Juke, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininke yra UAB „Luminor lizingas“, valdytojas-savininkas – S. M. (b. l. 20).
VŠĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Nissan Juke rinkos vertė (su PVM) 2020 m. sausio mėnesį buvo 9 660 Eur (b. l. 18).
Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo
BK 281¹ str. 1 d. be kita ko, numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.
Iš BK 281¹ str. 1 d. nuostatų analizės matyti, kad šioje straipsnio dalyje nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs – vairavimas transporto priemonės, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; neblaivumo patikrinimo vengimas esant neblaivumo požymiams; alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Aptartos alternatyvios nusikalstamos veikos turi savarankišką baudžiamąją teisinę reikšmę, nes kiekviena iš jų gali būti savarankišku asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai visiškai patvirtino S. M. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme S. M. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad prieš vairuodamas automobilį vartojo alkoholį, pareigūnams pareikalavus atsisakė pasitikrinti neblaivumą.
Tai, jog S. M. nagrinėjamu atveju vairavo automobilį esant neblaivumo požymiams, taip pat vengė neblaivumo patikrinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – 2020-01-03 neblaivumo nustatymo aktas; liudytojos L. Š. ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai bei jos 2020-01-03 tarnybinis pranešimas.
Žemesnės instancijos teismas
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad S. M. 2020-01-03 apie 20.06 val., Vilniuje, Narkyčių g., vairavo automobilį Nissan Juke, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esant neblaivumo požymiams, ir vengė pasitikrinti neblaivumą.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad tokiais veiksmais S. M. padarė BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą.
S. M. vengė neblaivumo patikrinimo, todėl kaltinamajam neblaivumas ir nebuvo nustatytas. Taigi, nėra pagrindo teigti, jog S. M. vairavo automobilį būdamas neblaivus.
Atsižvelgus į tai, S. M. pareikšti kaltinimai tikslintini, šalinant iš jų įrodymais nenustatytą ir nagrinėjamu atveju veikos kvalifikavimui teisiškai nereikšmingą aplinkybę – vairavimą automobilio esant neblaiviame stovyje ir taip pažeidus Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus.
Dėl S. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisme gautas kaltinamojo S. M. sesers E. M. prašymas perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą jos atsakomybei, tokiu būdu atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės.
BK 40 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 str. 3 d.). Šio straipsnio 2 d. nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 str. 1–3 d. nurodytų sąlygų visumai. Pagal BK 40 str. 4 d., laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų.
Sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, įvertintina tai, kad S. M. veikdamas tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, apklaustas ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu pilnai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi dėl neteisėtų veiksmų, savo poelgį vertino išskirtinai kritiškai.
Pažymėtina, kad nors S. M. anksčiau buvo teistas lygtinai, bausmės vykdymas pasibaigė Vilniaus miesto 2006-04-25 nutartimi atleidus jį nuo nuosprendžiu paskirtos bausmės (b. l. 48).
Teisminėje praktikoje išaiškinta, kad svarstant klausimą, ar asmuo nusikalto pirmą kartą, būtina turėti galvoje, jog ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir leidžia teigti, kad asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs, pvz.: nors asmuo padarė dvi pakartotines veikas, tačiau dėl pirmosios suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas; asmuo už anksčiau padarytą nusikaltimą buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas; asmuo anksčiau buvo nuteistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą ir atliko paskirtą bausmę; asmuo anksčiau buvo nuteistas už nusikalstamą veiką ir nors bausmės neatliko, tačiau suėjo apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas; asmuo atleistas nuo visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir neatliktos bausmės pritaikius jam amnestiją arba suteikus malonę; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už ankstesnę veiką BK 36, 37, 39, 39-1, 93 straipsnių numatytais pagrindais; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis per vienerius metus padarytų nusikalstamą veiką ar be pateisinamų priežasčių nevykdytų teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų bei tvarkos; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis laidavimo metu būtų padaręs naują nusikalstamą veiką, ir pan. (plenarinės sesijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008).
Remiantis aptartoje teisminėje praktikoje pateiktais išaiškinimai, taip pat atsižvelgus į tai, jog dėl S. M. anksčiau padarytos nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs, darytina išvada, kad BK 40 str. 2 d. 1 p. aiškinimo bei taikymo prasme laikytina, jog jis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą.
Vilniaus UAB „M“ pateiktoje charakteristikoje S. M. apibūdinamas iš esmės tik teigiamai, kaip tvarkingas, laiku atliekantis jam skirtas užduotis, draugiškas, lengvai bendraujantis; darbo drausmės pažeidimų neturi (b. l. 79). Išrašas iš administracinių nusižengimų registro patvirtina, kad S. M. per 5 pastaruosius metus administracine tvarka buvo baustas vieną kartą, jo padarytas nusižengimas laikytinas nešiurkščiu, paskirta 15 Eur bauda sumokėta (b. l. 50).
Aptartos aplinkybės, charakterizuojančios kaltinamąjį, leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad S. M. ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 str. 1 ir 3 d. taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 str. taikymo laiduotojas turi atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, Nr. 2K-P-82/2010 ir kt.).
S. M. laiduotoja norinti būti E. M. teisme paaiškino, kad yra kaltinamojo sesuo, kartu su juo gyvena viename 3 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl su juo matosi kiekvieną dieną. Nuo 15 metų prarado tėvą, todėl S. M. rūpinosi visomis trimis seserimis, prižiūrėjo, kad eitų į mokyklą, pirko būtinus daiktus, padėjo jas auginti. Tvirtino, kad su broliu S. M. jos santykiai labai geri, myli jį, abu vienas su kita pasitaria gyvenimiškais klausimais; brolis klauso jos patarimų. Patvirtino, kad S. M. jai papasakojo apie nagrinėjamą įvykį kitą dieną. Nors brolis visą laiką elgėsi atsakingai, šiuo atveju jo veiksmus vertina kritiškai.
S. M. patvirtino, kad su seserimi E. M. gyvena nuo vaikystės kartu viename 3 kambarių bute, kur be to dar gyvena kitos dvi seserys. Taigi su E. M. matosi kiekvieną dieną, klauso jos patarimų, sesuo jam turi didelę įtaką.
Vertindamas laiduotoją charakterizuojančius duomenis teismas pažymi, kad E. M. neteista, administracine tvarka per 5 pastaruosius metus nebausta. Teismui pateiktoje darbovietės charakteristikoje ji apibūdinama tik teigiamai – darbšti, tvarkinga, pareiginga, korektiška, pavestas užduotis atliekanti atsakingai.
Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad E. M. yra ne tik S. M. artimas, bet ir vertas teismo pasitikėjimo asmuo, neabejotinai galintis daryti teigiamą ir reikalingą įtaką kaltinamajam.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra visi BK 40 str. 1–3 d. numatyti pagrindai S. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jo sesers E. M. atsakomybėn pagal laidavimą. Atsižvelgus į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jo asmenybę, taip pat laiduotojos prisiimtą atsakomybę, jų tarpusavio ryšį, nustatytinas kiek mažesnės negu vidutinės trukmės, t. y. 1 metų 6 mėnesių, laidavimo terminas ir laidavimas skirtinas be užstato.
Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo, paskirtų kardomųjų priemonių tolimesnio taikymo motyvai
BK 67 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 d., be kita ko, nustatyta, kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str.), turto konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p., 72 str.).
E. M. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, susijusį su transporto priemonių vairavimu. Todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones – paskyrimas, nustatant mažesnį negu vidutinės trukmės, t. y. 1 metų 6 mėnesių, tokio draudimo terminą (BK 68 str.). Vadovaujantis teismine praktika, teisės vairuoti uždraudimo terminas skaičiuotinas nuo teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos, t. y. 2020-01-04 (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Pagal BK 72 str. 2 d., konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281 str. 7 d. numatytas nusikaltimas (nuo 2019-04-01 BK 281 str. 7 d. nusikaltimo sudėtis – vairavimas transporto priemonės, kai nustatytas 1,50 ir daugiau promilių neblaivumas – yra numatyta BK 2811 str. 1 d.) yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 str. 2 d. numatyto konfiskuotino turto požymius (kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017 ir kt.). BK 72 str. 5 d., be kita ko, nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Taigi, S. M. nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis Nissan Juke, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, remiantis išrašu iš VĮ „Regtitra“ duomenų bazės, minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso UAB „Luminor lizingas“, t. y. trečiajam asmeniui (b. l. 20). Todėl minėtas automobilis negali būti konfiskuotas, o svarstytinas klausimas dėl BK 72 str. 5 d. taikymo ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo.
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio Nissan Juke, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo S. M., vertė 2020 m. sausio mėn. (su PVM) Lietuvoje – 9 660 Eur.
Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017 ir kt.). Be to, ir Konstitucinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2004-01-26, 2009-04-10 nutarimai ir kt.). Teisminėje praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 str. 5 d. nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijai, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą, o jos dalis (Vilniaus apygardos teismo 2017-10-24 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018-03-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018).
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju S. M. vairuotas automobilis Nissan Juke priklauso ne jam, o trečiajam asmeniui. Šį automobilį kaltinamasis įsigyja lizingo būdu. Be to, kaip minėta kaltinamasis savo būsto neturi, nors sutaria gerai, kartu gyvena viename trijų kambarių bute su kitomis trijų seserų šeimomis. Nors kaltinamojo gaunamas atlyginimas ir nėra labai mažas (Liteko duomenimis), įvertinus aptartas aplinkybes nelaikytina, kad jo turtinė padėtis yra gera, jis, be to, turi mokėti įmokas pagal lizingo sutartį, tinkamai rūpintis savo mažamečiu vaiku, ką šiuo metu ir daro (b. l. 69–70, 75–76). Be to, vertinant S. M. charakterizuojančius duomenis, jo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus bei nuoširdų gailėjimąsi prasikaltus, galima daryti išvadą, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio.
Taigi, teismui nusprendus taikyti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę pilna apimtimi ir išieškant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, kaltinamasis patirtų iškirtinai dideles neigiamas turtines pasekmes.
Įvertinus aptartas aplinkybes, akivaizdu, kad automobilio Nissan Juke, vertę atitinkančios visos pinigų sumos išieškojimas iš S. M. būtų neproporcinga ir neadekvati poveikio priemonė, nes ji kaltinamajam ženkliai didesnes neigiamos turtines pasekmes, negu siekiama baudžiamosios atsakomybės taikymu.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog taikant BK 72 str. 5 d. nuostatas bei vadovaujanti teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo S. M. išieškotina ne visa, o tik dalį automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertės atitinkanti pinigų suma, t. y. 2 000 Eur. Teismo vertinimu, tokios sumos išieškojimas atitiktų balansą tarp kaltinamojo turtinės padėties, jo padarytos nusikalstamos veikos bei aptartai baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų.
Kaltinamajam S. M. 2020-01-04 nutarimais (b. l. 39, 41, 45) paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas ir teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos; vairuotojo pažymėjimas perduotinas saugoti VĮ „Registra“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 4 d., 304–307 str., teismas
nusprendžia:
S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusį Baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti S. M. Baudžiamojo kodekso 68 str., 72 str. 5 d. numatytas baudžiamojo poveikio priemones:
1) 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020-01-04;
2) išieškoti iš S. M. dalį transporto priemonės Nissan Juke, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2 000 (du tūkstančius) Eur.
S. M. paskirtas kardomąsias priemones – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio) paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus:
1) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti VĮ „Regitra“;
2) rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą – panaikinti.
1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
3) automobilio vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2 000 (du tūkstančius) Eur, jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 6610.
Išaiškinti laiduotojai E. M., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.