Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-11-08 · Byla Nr. TS-71-369/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-08
Bylos Nr.
TS-71-369/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Nuteistasis
L. A.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-71-369/2019
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 59-193 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. A. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. kovo 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-169-850/2018 pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 189 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 64¹ straipsniu, jam skirta galutinė subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė (a. b. 1 t., 1 d., b. l. 22-25).

Be to, L. A. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1607-825/2018 pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 64¹ straipsniu, jam skirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir L. A. skirta galutinė dvejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2018 m. sausio 22 d. iki bausmės vykdymo pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendį pradžios išbūtas laikas ir bausmės laikas, atliktas pagal Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendį. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (a. b. 1 t., 1 d., b. l. 40-48).

Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-631-485/2018 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendis pakeistas. Panaikinta nuosprendžio rezoliucinė dalis, kuria, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir L. A. skirta galutinė dvejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurią nustatyta atlikti pataisos namuose. Taip pat panaikinta nuosprendžio rezoliucinė dalis, kuria į paskirtą bausmę įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendį. Nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl įskaitymo į paskirtos bausmės laiką pakeista ir, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę įskaitytas L. A. laikiname sulaikyme ir suėmime Lietuvos Respublikoje nuo 2018 m. sausio 22 d. iki bausmės vykdymo pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendį pradžios išbūtas laikas bei kalinimo (suėmimo) laikas Lenkijos Respublikoje pagal Europos arešto orderį nuo 2017 m. balandžio 24 d. iki 2017 m. birželio 2 d., vieną dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista (a. b. 1 t., 1 d., b. l. 61-63).

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi teikimo byloje Nr. T-2590-720/2018, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžiu, paskirta bausmė subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir L. A. skirta galutinė dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. kovo 15 d. nuosprendį ir laikas, išbūtas lakiname sulaikyme bei suėmime Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 22 d. iki bausmės vykdymo pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendį pradžios ir kalinimo (suėmimo) laikas, išbūtas Lenkijos Respublikoje pagal Europos arešto orderį laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 24 d. iki 2017 m. birželio 2 d., vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžio paskelbimo dienos (a. b. 1 t., 1 d., b. l. 72-73).

Bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. sausio 22 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2020 m. birželio 13 d., paskirtos bausmės ? dalį nuteistasis atliko 2018 m. spalio 14 d. Neatliktos bausmės dalis 2019 m. rugsėjo 19 d. – aštuoni mėnesiai ir dvidešimt penkios dienos laisvės atėmimo (a. b. I d., b. l. 98).

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija), remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2019 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus pataisos namuose, 2019 m. rugsėjo 19 d. protokolu Nr. 58-41 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 59-193 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“ nutarė netaikyti nuteistajam L. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Išvadą, jog nuteistasis L. A. nesilaikys įstatymų ir nusikals, Komisija padarė atsižvelgusi į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudaro 78 balus, ankstesnių teistumų skaičių, pažeistą pasižadėjimą neišvykti, gyvenimo stilių ir draugus – žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau linkęs jį mažinti, praeityje jam darė įtaką asociali grupė, suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu, narkotinių medžiagų vartojimo patirtį, mąstymą ir elgesį – nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas, nesugebėjimas pasimokyti iš ankstesnio neigiamo patyrimo, spontaniškas orientavimasis į materialinės gerovės kūrimo galimybes buvo tiesiogiai susiję su jo nusikalstamu elgesiu, nuostatas – nėra orientuotas į nusikalstamo elgesio pasekmių analizavimą platesniu mastu, darbo patirties stoką, Kybartų pataisos namuose ir Vilniaus pataisos namuose nedirbo, nedengiamus finansinius įsipareigojimus ir kitas nutarime išdėstytas aplinkybes.

Du komisijos nariai pateikė atskirąsias nuomones – siūlė nuteistajam L. A. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tai motyvuodami jo turima nuolatine gyvenamąja vieta, jį siejančiais socialiniais ryšiais, įgyta medienos apdirbimo staklininko specialybe, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju turima darbo vieta, vykdomais dienotvarkės ir režimo reikalavimais, nustatytos tvarkos nepažeidimu, skatinimu tris kartus (a. b. 1 t., 1 d., b. l. 98-102).

Šalies argumentai

Nuteistasis L. A. skundu prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Skunde nurodyta, jog Komisijos nutarimas iš esmės argumentuojamas aplinkybėmis, kurios egzistavo iki jo nuteisimo ir buvo įvertintos skiriant bausmę bei nustatant nusikalstamo elgesio riziką, t. y. jo ankstesniais teistumais, kardomosios priemonės pažeidimu, gyvenimo stiliumi ir draugais, darbo patirties stoka, tuo tarpu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką liko neįvertinti. Komisijos nutarime socialinio tyrimo išvada įvertinta kryptingai, iš konteksto atrinktos aplinkybės apie jo orientacijos į nusikalstamų pasekmių analizavimą platesnių mastu nebuvimą, narkotinių medžiagų vartojimo patirtį neatitinka socialinio tyrimo išvadoje nurodytų apsauginių veiksnių, pagrindžiančių, kad jis neturi problemų, susijusių su narkotikų vartojimų, geba laikytis keliamų reikalavimų, yra disciplinuotas, neigiamai vertina savo nusikalstamą elgesį ir panašiai. Jis atliko minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu tris kartus skatintas už gerą mokymąsi, nepriekaištingą elgesį ir aktyvų dalyvavimą įvairiose programose, tuo tarpu nuobaudų neturėjo, jo nusikalstamo elgesio rizika nuolat mažėjo. Atkreiptas dėmesys, kad ankstesniuose pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimuose buvo neįvertinti jo ankstesni teistumai ir padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, todėl pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, lyginant vertinimų rezultatus (61, 58 ir 78 balai), nepadidėjo, nors ir sudarė daugiau balų. Pažymėta, kad dinaminiai veiksniai sumažėjo nuo 41 iki 38 balų, kas rodo jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Įsiskolinimų nepadengimą aiškino tuo, kad dėl darbo vietų trūkumo jam nebuvo suteiktas darbas pataisos įstaigoje, tuo tarpu laisvėje turėtų darbovietę, bausmės atlikimo metu jis baigė septynias klases, šiuo metu tęsia mokslus, todėl Komisijos nutarimas nepagrįstai grindžiamas jo darbo patirties stoka, nedarbu pataisos įstaigoje ir finansinių įsipareigojimų nedengimu. Negana to, paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos jis turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą pas motiną. Visa tai pagrindžia formalaus ir materialaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindų buvimą. Šiai dienai neatlikta bausmės dalis sudaro apie aštuonis mėnesius, todėl, skundą atmetus, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam negalėtų būti taikomas dėl likusios per mažos neatliktos bausmės dalies. Pagaliau, Komisijos nutarimas neteisėtas ir dėl to, kad priimtas pažeidžiant pakartotinio nuteistojo lygtinio paleidimo klausimo svarstymo terminą: pirmasis Komisijos nutarimas priimtas 2019 m. vasario 1 d., tuo tarpu pakartotinai lygtinio paleidimo klausimas svarstytas tik 2019 m. rugsėjo 23 d. (b. l. 2-5).

Atsiliepimas

Vilniaus pataisos namų administracija atsiliepime į skundą nurodė, kad, jeigu būtų priimta nutartis tenkinti nuteistojo L. A. skundą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, Komisija siūlytų teismui nuteistajam nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, iki 2020 m. birželio 13 d., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2020 m. birželio 13 d., dalyvauti elgesio pataisos programoje šešis mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos.

Prokuroras atsiliepimo į skundą dėl Komisijos nutarimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. A. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalies pagrindu laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius.

Susipažinus su bylos medžiaga konstatuotina, jog nuteistasis L. A. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (a. b. 1 t., 1 d., b. l. 96), pateikė Komisijai prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos (a. b. 1 t., 1 d., b. l. 85), jam paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo (a. b. 1 t., 1 d., b. l. 72-73) ir nuteistasis faktiškai atliko vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės (a. b. 1 t., 1 d., b. l. 98). Tai sudaro pagrindą svarstyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam klausimą.

L. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas svarstomas antrą kartą. Prieš tai Komisija taip pat nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir jam siūlė socialinės reabilitacijos bei nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones (a. b. 1 t., 1 d., b. l. 75-77). Komisijos nutarimas buvo patikrintas pirmos instancijos teismo, kuris L. A. skundo netenkino, įvertindamas jo teistumus, nusikaltimų sunkėjimą ir nusikalstamą modelį, didelę likusią neatliktos bausmės dalį, jam nepalankias socialinio tyrimo išvadas ir plačią galimybę mažinti nusikalstamo elgesio riziką (a. b. 1 t., 1 d., b. l. 80-83). Teismo nutarties nuteistasis neskundė.

L. A. socialinis tyrimas atliktas du kartus, tarp socialinių tyrimų praėjo kiek daugiau nei septyni mėnesiai. Socialinio tyrimo išvadų (a. b. 1 t., 1 d., b. l. 91-97; 2 d., b. l. 119-122) palyginimas atskleidžia nevienareikšmius nuteistojo pokyčius. Viena vertus, L. A. vykdo dienotvarkės ir režimo reikalavimus, nepažeidinėja nustatytos tvarkos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įsitraukia į resocializacijos procesą, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi disciplinuotai ir papildomai du kartus skatintas. Kita vertus, nuteistasis pataisos įstaigoje nedirba. Nors L. A. skunde tai aiškino darbo vietų trūkumu, tačiau Kybartų pataisos namuose darbas jam nebuvo siūlytas ir dėl tinkamos kvalifikacijos neturėjimo. Tuo tarpu socialinio tyrimo metu nuteistasis nurodė, kad sprendimą dėl darbo Vilniaus pataisos namuose priimtų atsižvelgdamas į pasiūlyto darbo specifiką. Toks išrankumas verčia abejoti L. A. pasiryžimo dirbti ir iš darbo užmokesčio padengti turimus turtinius įsiskolinimus nuoširdumu. Pastaruoju aspektu taip pat reikšminga, kad socialinių tyrimų metu nuteistasis pripažino esąs materialiai remiamas artimųjų, taip pat pastebėtas jam būdingas per didelis išlaidumas, tačiau turimų finansinių įsipareigojimų jis nedengia. Negana to, L. A. ir toliau menkina savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, taip pat vadovaujasi kriminalinei subkultūrai priskiriamais bruožais: savęs identifikavimu tam tikrai nuteistųjų grupei, elgesio modeliais ir nuostatomis, ir pan. Visa tai neleidžia nuteistojo pokyčių vertinti išimtinai teigiamai.

L. A. pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką neatspindi ir jo nusikalstamo elgesio vertinimai (a. b. 1 t., 1 d., b. l. 126-127; 2 d., b. l. 119-122; pridėta prie a. b. 1 t. viršelio). Pastebėtina, kad antrą ir trečią nusikalstamo elgesio vertinimą skiria mažiau nei vieno mėnesio laikotarpis, todėl analizuojant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką didesnė reikšmė teiktina skirtumams tarp pirmo ir trečio vertinimų, tarp kurių, kaip ir socialinio tyrimo išvadų atveju, praėjo kiek daugiau nei septyni mėnesiai. Šių nusikalstamo elgesio vertinimų gretinimas su socialinio tyrimo išvadomis labiausiai atspindi L. A. pokyčius. Matyti, kad nuteistojo pakartotinio nuteisimo rizika išliko vidutinė ir šiuo metu sudaro 78 balus iš 168 galimų. Priešingai negu nurodyta L. A. skunde įžvelgtinas pakartotinio nuteisimo rizikos svertinių taškų didėjimas: nepaisant išsamesnio nuteistojo teisės pažeidimų istorijos vertinimo, kuris lėmė didžiausią pakartotinio nuteisimo rizikos padidėjimą (15 svertinių taškų), rizikos dalis mąstymo ir elgesio srityje taip pat padidėjo (2 svertiniais taškais). Socialinio tyrimo išvadoje tai aiškinama L. A. mąstymo ir elgesio ypatumais, pastebėjus, kad nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas ir tuometinis orientavimasis į galimus teigiamus rezultatus (finansinę naudą) buvo tiesiogiai susiję su jo nusikalstamu elgesiu. Tai atsispindi dinaminių kriminogeninių veiksnių pokytyje (41 ir 43 svertiniai taškai). Netgi vertinant, kad tokie mąstymo ir elgesio ypatumai susiję su aplinkybėmis, egzistavusiomis iki L. A. nuteisimo, būtų pagrindas išvadai, kad nuteistojo pakartotinio nuteisimo rizika išliko stabili. Pažymėtina ir tai, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių gausa rodo plačias galimybes mažinti pakartotinio nuteisimo riziką, netgi iki žemos. Tai neabejotinai parodytų, kad L. A. yra pasirengęs gyventi nenusikalsdamas ir nekeldamas pavojaus aplinkiniams. Todėl nuteistasis gali ir privalo toliau koreguoti savo pakartotinio nuteisimo riziką, taip demonstruodamas, kad siekia išimtinai teigiamos savo elgesio korekcijos ir išties yra vertas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Apibendrinant socialinio tyrimo ir nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų rezultatai nepatvirtina L. A. pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo skunde nurodytos atskiros jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti priešingai. Pažymėtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems įstatymo numatytą bausmės dalį ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, jog tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Nagrinėjamu atveju L. A. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro tam pagrindo.

Atsakant į L. A. skundo argumentus pažymėtina, kad jo socialiniai tyrimai ir nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai atlikti pagal teisės pažeidėjo įvertinimo sistemą OASys, aprobuotą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211 „Dėl Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“. Todėl Komisija turėjo pagrindą vertinti socialinio tyrimo išvadoje nustatytas aplinkybes, be kita ko, egzistavusias iki L. A. nuteisimo, ir jų įtaką jo nusikalstamo elgesio rizikai. Atskirai paminėtina, kad ankstesni teistumai didina nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rodiklius, kuriems įstatymų leidėjas suteikia itin didelę reikšmę sprendžiant klausimą, ar asmenį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-65-574/2019; 1S-31-211/2019; 1S-10-211/2019). Todėl Komisija pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo kriminalinę patirtį: L. A. teistas septynis kartus (a. b. 1 t., 1 d., b. l. 13-20), paskirtos laisvės atėmimo bausmės savo tikslų nepasiekė, kas taip pat kelia abejonių galimybe nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Tuo tarpu termino pakartotiniam svarstymui Komisijoje praleidimas gali būti vertinamas L. A. teisių pažeidimo aspektu, tačiau Komisijos nutarimo savaime neteisėtu nedaro.

Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog Komisijos nutarimas, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam L. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismo vertinimu, stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai yra nepakankami ir vis dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas sprendžia, kad L. A. dar nėra pasiruošęs išeiti į laisvę, todėl jis negali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Visa tai sudaro pagrindą nuteistojo skundą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo L. A. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 59-193 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“ atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas