- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-29
- Bylos Nr.
- 2A-365-613/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01269-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Erinija Kazlauskienė, Larisa Šimanskienė
- Atsakovas
- E. R.
- Ieškovas
- V. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo E. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui E. R. dėl įpareigojimo sugrąžinti nupjautą vamzdį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Kėdainių vandenys“, S. Š., V. Š..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. M. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama teismo įpareigoti atsakovą E. R. (toliau – atsakovas) per 3 dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos sugrąžinti atsakovo nupjautą šalto vandens tiekimo vamzdį į ieškovės butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė prašė leisti teismo sprendimą vykdyti skubiai.
2. Nurodė, kad 2008 metais kaimyninio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė A. B. vedė vandenį į savo namą ir pasiūlė jos vyrui J. M. įsivesti šaltą vandenį į jų namą. A. B. leido tiesti vandentiekio trasą nuo šulinio, kuris buvo jai priklausančiame žemės sklype, su sąlyga, kad J. R. leis įsivesti vandenį ieškovei per savo buto, esančio pirmame aukšte, virtuvės sieną į antrą aukštą į ieškovei priklausantį 6 butą. J. R. sutiko ir ieškovė įsivedė šaltą vandenį. Taip pat kartu vandenį vedėsi kaimynai iš 3 buto. Vandentiekio trasą iki butų tiesė V. D.. Visus darbus atliko V. D., kuris yra miręs, taip pat kaimynas iš 3 buto V. J., E. ir E. R. tėvas – R. D.. Vandentiekis buvo įvestas kaimynų iš 1, 3, 6 butų bendru sutarimu. Vandentiekio projektai buvo paruošti tik nuo trasos šulinio iki namo šulinių, pastato viduje vandentiekio projektų nebuvo. Jie vedėsi vandentiekį per 1 butą, nes tai buvo lengviausias ir trumpiausias kelias, o vedant vandentiekį per bendro naudojimo laiptinę buvo vandens užšalimo grėsmė. Tuometinė 1 buto savininkė J. R. ieškovei nesakydavo, kad iš vamzdžio kažkas varva ar bėga. Pats E. R. jokių pretenzijų nereiškė, nepatenkintas yra jo brolis E. R.. Teigė, kad gavo laišką, kuriame buvo nurodyta, jog bute bus atliekamas kapitalinis remontas, tačiau kad vandentiekio vamzdis blogina atsakovo gyvenimo sąlygas, nebuvo paminėta. Po laiško gavimo ji kreipėsi į UAB „Kėdainių butai“ ir UAB „Kėdainių vandenys“. UAB „Kėdainių vandenys“ griežtai atsisakė įvesti ieškovei vandenį per bendro naudojimo patalpas ir paaiškino, kad jie nutiesia trasą iki namo, kitų darbų jie atlikti neprivalo. UAB „Kėdainių butai“ atstovai paaiškino, kad jiems nebuvo perduotas administruoti vandentiekis, nes nebuvo registruotas nė vieno buto vandentiekis, registruotas yra tik bendro naudojimo šulinys. UAB „Kėdainių butai“ atstovai paaiškino, kad kol visi butai neįsiregistruos vandentiekio, jie negali kviesti matininkų, kad būtų padaryti butų planai ir įregistruotas vandentiekis. Pažymėjo, kad J. R. niekada nėra reiškusi reikalavimo ieškovei pašalinti vamzdį. Be to, jai buvo įvestas vanduo tik su ta sąlyga, kad ji leis įsivesti vandenį į ieškovės 6 butą per savo buto virtuvę. Teigė, kad iš 6 buto vandentiekis taip pat yra įvestas į 4 butą, kuriame gyvena ieškovės dukra su šeima. Nupjovus vamzdį 4 butas taip pat neturi vandens. Ieškovė dabar naudojasi bendro naudojimo šulinio vandeniu, kuris yra kieme, geriamąjį vandenį perka iš parduotuvės.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino. Įpareigojo atsakovą E. R. per 3 (tris) dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sugrąžinti nupjautą šalto vandens tiekimo vamzdį į ieškovei V. M. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Priteisė iš atsakovo E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 476,00 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas. Teismo pagrindiniai motyvai:
3.1. Ieškovei negalint naudotis vandeniu, tiekiamu UAB „Kėdainių vandenys“ į jos butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2008 m. rugpjūčio 26 d. Vandens teikimo ir nuotekų šalinimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad atsakovo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo pašalintas vamzdis, spręstina, kad ieškovės teisės gauti vandenį įregistruotu Nekilnojamojo turto registre vandentiekiu yra pažeistos.
3.2. Ieškovui įrodžius, kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos, turto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai, o priešingai, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.
3.3. Pagal įstatyme nustatytą reglamentavimą, atsakovo bute esantis vandentiekio vamzdis, kuriuo vanduo iki ieškovės teisių pažeidimo buvo tiekiamas į jos butą, yra daugiabučio namo (pastato) inžinerinės sistemos, priskiriamos prie pastato bendrojo naudojimo objektų, dalis. Tai, kad vandentiekio vamzdis nėra perduotas administruoti daugiabučio namo administratorei UAB „Kėdainių butai“, negali keisti įstatyme įtvirtinto pastato inžinerinės sistemos priskyrimo prie bendrojo naudojimo objektų.
3.4. Byloje nėra jokių duomenų, kad, prieš atsakovui pašalinant daugiabučio namo (pastato) bendrojo naudojimo objektą – vandens teikimo sistemos vamzdį, įstatymo nustatyta tvarka buvo šaukiamas daugiabučio namo butų savininkų susirinkimas ir tokiame susirinkime butų savininkų balsų dauguma buvo priimtas sprendimas dėl vandens tiekimo sistemos vamzdžio pašalinimo. Bylos duomenimis, tokį sprendimą priėmė vieno buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas – atsakovas, išsiųsdamas pranešimą ieškovei, kad bus pašalintas vamzdis. Atsakovui nesilaikius nurodytos įstatyme nustatytos tvarkos priimant sprendimus dėl daugiabučio pastato bendrojo naudojimo objektų – vandens tiekimo sistemos vamzdžio, atsakovas neįrodė, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.
3.5. Pažymėtina, kad, atsakovui pašalinus vandentiekio vamzdį ir nutraukus vandens tiekimą į ieškovės butą, trečiasis asmuo UAB „Kėdainių vandenys“ negalėjo vykdyti 2008 m. rugpjūčio 26 d. Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią tiekiamas vanduo į ieškovės butą, sąlygų, t. y. patiekti vandens į ieškovės butą, o ieškovė negalėjo vandens vartoti, dėl ko taip pat galėjo nukentėti privataus ir pelno siekiančio juridinio asmens – uždarosios akcinės bendrovės interesai negautų už vandens vartojimą pajamų forma.
3.6. Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. sausio 26 d. iki 2009 m. balandžio 3 d.) 3.1 punktas numatė, kad reglamentas netaikomas: nesudėtingam statiniui [5.26] ir statinio paprastajam remontui [5.34], kai statinio projektas neprivalomas. Taigi, atliekant statinio paprastąjį remontą, neprivalėjo būti rengiamas projektas, todėl atsakovo atstovo argumentai dėl statybos normatyvinių reikalavimų, techninių sąlygų pažeidimo, statybos leidimo neturėjimo atmetami kaip nepagrįsti.
Atsiliepimas
3.7. Atsakovo atstovo nurodyti argumentai apie atsakovo teisę nutraukti bet kurią sutartį šiuo nagrinėjamu atveju nėra pagrįsti, nes, kaip nurodyta pirmiau, šioje byloje taikytinos bendrosios nuosavybės teisės valdymo, naudojimo tvarką reglamentuojančios, o ne sutarčių teisės nuostatos. Kartu pažymėtina, kad atsakovo atstovų keliami klausimai dėl vandentiekio vamzdžio rasojimo, drėkimo, tinkamos būklės palaikymo spręstini įstatyme numatyta bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo tvarka.
3.8. Atsakovo E. R. įgalioto atstovo E. R. paaiškinimai, liudytojų S. R., S. M., V. K. parodymai, kad buvusi pirmojo buto savininkė J. R. leido ieškovei tik laikinai nutiesti vandentiekio vamzdį per savo butą, ir į bylą pateiktame garso įraše esantys mirusios J. R. paaiškinimai apie laikiną leidimą ieškovei nutiesti vamzdį per jos butą nagrinėjamu atveju neturi juridinės reikšmės, kadangi atsakovas gindamasis nuo negatorinio ieškinio turėjo įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, o, kaip išdėstyta pirmiau nurodytuose motyvuose, atsakovas prieš šalindamas vamzdį nesilaikė įstatyme nustatytos tvarkos, taikomos priimant sprendimus dėl daugiabučio pastato bendrojo naudojimo objektų – vandens tiekimo sistemos vamzdžio.
3.9. Nagrinėjamu atveju nėra sąlygų taikyti bendrosios taisyklės išimtį leidžiant teismo sprendimą vykdyti neįsiteisėjusį, todėl ieškovės prašymas dėl skubaus teismo sprendimo vykdymo atmetamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Atsakovas (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Kauno apylinkės teismo 2024-12-02 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; iš ieškovės atsakovo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:
4.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas, nupjaudamas per savo butą einantį vamzdį, pažeidė ieškovės teisę naudotis Nekilnojamo turto registre įregistruotu komunaliniu vandentiekiu.
4.2. Atsakovas niekada nedavė sutikimo ieškovei tiesti vamzdį per atsakovo bute esančią virtuvę.
4.3. Atsakovo bute buvęs vamzdis niekada nebuvo namo bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos dalimi.
4.4. Net ir tuo atveju, jei atsakovo nupjautas vandens vamzdis būtų laikomas bendrojo naudojimo, ieškovė bet kuriuo atveju įrengė jį nesilaikydama teisės aktų reikalavimų (neturėdama bendraturčių sutikimo), dėl ko vamzdis turi būti pripažintas nutiestu neteisėtai ir atsakovas turėjo teisę jį pašalinti.
4.5. Ieškovė turi visas galimybes vandentiekį prisijungti per šalia esančią laiptinę, nutiesdama vamzdį greta jau egzistuojančio ir į jos butą vedančio kanalizacijos vamzdžio.
4.6. Vamzdis, buvęs atsakovo bute, ne tik gadino atsakovui priklausančio buto virtuvės estetinį vaizdą, tačiau taip pat kėlė ir riziką sveikatai – dėl vamzdžio kaupėsi kondensatas, pelėsis, o vamzdžiui užšalus ir sprogus būtų sugadintas atsakovui priklausantis turtas.
Atsiliepimas
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Atsakovui buvo ir yra žinoma, kad šalto vandens tiekimo vamzdis į namą, esantį (duomenys neskelbtini), nutiestas dar 2008 metais, bendrai susitarus ir bendrai vykdant vandentiekio įrengimo darbus ne tik ieškovės bute Nr. 6, bet ir bute Nr. 1 bei bute Nr. 3. Į šiuo metu atsakovui priklausantį butą Nr. 1, o 2008 metais priklausantį jo motinai J. R., šaltas vanduo buvo įvestas tik su sąlyga, kad bus leista ieškovei per butą Nr. 1 nutiesti šalto vandens vamzdį į ieškovės butą Nr. 6, esantį virš atsakovo buto, ir kartu nutiesti šalto vandens vamzdį į jos butą Nr. 1.
5.2. Atsakovo apeliaciniame skunde esantys pasikartojantys teiginiai, kad ieškovė, nutiesusi šalto vandens vamzdį į savo butą per atsakovui priklausantį butą negavusi atsakovo sutikimo, neabejotinai pažeidė atsakovo teises ir teisėtus interesus, yra nepagrįsti ir nelogiški. Ieškovė niekaip nebūtų galėjusi nutieisti šalto vandens tiekimo vamzdžio 2008 metais per šiuo metu atsakovui priklausantį butą Nr. 1, jeigu nebūtų turėjusi J. R. sutikimo, leidimo ir jų susitarimo nutiesti šalto vandens vamzdyną tiek į butą Nr. 1, tiek į butą Nr. 6
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. A. instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl apeliacinės instancijos teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
8. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams teismo sprendime išdėstytiems motyvams.
Dėl žodinio nagrinėjimo
9. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
Faktinės aplinkybės
10. Nustatyta, kad ieškovei V. M. nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2005 m. birželio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašo grafa „Aprašymas / pastabos“ patvirtina, kad Bute 2008–2009 metais atliktas paprastasis remontas, kuris užbaigtas pasirašyta 2024 m. birželio 19 d. deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). UAB „Kėdainių vandenys“ 2008 m. balandžio 7 d. išdavė butų, esančių (duomenys neskelbtini), vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų prisijungimo sąlygas (b. l. 9). 2008 m. rugpjūčio 26 d. su UAB „Kėdainių vandenys“ buvo sudaryta Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo ieškovei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 3–5). Atsakovui E. R. nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2022 m. gruodžio 20 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 37–44, 50). Pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra daugiabučių pastatų paskirties (b. l. 47–49). Atsakovas E. R. 2024 m. kovo 4 d. rašytiniu pranešimu informavo ieškovę V. M., kad nesusitvarkius vandens teikimo vamzdžio, esančio bute, adresu (duomenys neskelbtini), vamzdį pašalins pats (b. l. 14, 45). Į ieškovės butą nuo 2024 m. balandžio mėn. nebetiekiamas vanduo dėl to, kad atsakovo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo pašalintas vamzdis, kuriuo buvo tiekiamas vanduo į ieškovės butą. Ieškovė kreipėsi į teismą siekdama įpareigoti atsakovą per 3 dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos sugrąžinti atsakovo nupjautą šalto vandens tiekimo vamzdį į ieškovės butą. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino.
Dėl ginčo
11. Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas, nupjaudamas per savo butą einantį vamzdį, pažeidė ieškovės teisę naudotis Nekilnojamo turto registre įregistruotu komunaliniu vandentiekiu. Teisėjų kolegija su apelianto teiginiu nesutinka.
12. Pagal CK 4.98 straipsnį, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Toks ieškinys vadinamas negatoriniu (lot. actio negatoria). Taigi negatorinis ieškinys yra skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018).
13. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra išaiškinęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Vadinasi, bylose, kuriose pareikštas negatorinis ieškinys, atsakovo veiksmų, kuriuos ieškovas nurodo kaip pažeidžiančius jo nuosavybės teisę, (ne)teisėtumą teismai privalo vertinti tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jo nuosavybės teisė yra pažeista (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-381/2024 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 36, 38 punktai).
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad į ieškovei nuosavybės teise priklausantį butą nuo 2024 m. balandžio mėn. nebetiekiamas vanduo dėl to, kad atsakovo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo pašalintas vamzdis, kuriuo buvo tiekiamas vanduo į ieškovės butą. Taigi ieškovė įrodė, kad ji yra buto, į kurį nebetiekiamas vanduo, savininkė ir kad nutraukus vandens tiekimą į jai nuosavybės teise priklausantį butą jos teisės yra pažeistos. Atsakovas šioje byloje turėjo pareigą įrodyti, jog jo elgesys, tai yra šalto vandens vamzdžio, einančio į ieškovės butą, nupjovimas, atitinka teisės aktų reikalavimus.
15. Atsakovas teigė, kad jis ieškovę įspėjo prieš 1 mėnesį 18 dienų, kad bus pašalintas vamzdis, nes nukentėjusi šalis turi teisę vienašališkai nutraukti bet kokią sutartį, nesikreipdama į teismą, pranešusi kitai šaliai per protingą terminą. Be to, buvusi buto savininkė davė tik laikiną žodinį sutikimą naudotis vandentiekio vamzdžiu iki tol, kol ieškovė vamzdį prisijungs per bendrojo naudojimo patalpos, taip pat vamzdis nutiestas per atsakovo butą neturint leidimo, pažeidžiant statybos normatyvinius reikalavimus bei technines sąlygas. Apelianto argumentai atmestini.
16. Kadangi ginčas kilo tarp daugiabučio namo savininkų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiam ginčui nagrinėti taikė Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) nuostatas. Kaip byloje nustatyta, atsakovo bute esantis vandentiekio vamzdis, kuriuo vanduo iki ieškovės teisių pažeidimo buvo tiekiamas į jos butą, yra daugiabučio namo (pastato) inžinerinės sistemos, priskiriamos prie pastato bendrojo naudojimo objektų, dalis (DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalies 1, 2 punktai).
17. DNSBĮ 12 straipsnyje nustatyta, kad sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Šiuo atveju visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo šaukimui ir sprendimų priėmimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 11 straipsnio nuostatos (1 dalis). Sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal bendrojo naudojimo objektų aprašą yra arba gali būti naudojami tenkinti ne visų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų) savininkų, o tik jų dalies poreikius, nepažeidžiant kitų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų) savininkų teisių ir bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, remonto ar atnaujinimo ir tam reikalingų lėšų kaupimo ar skolinimosi, gali būti priimami tos dalies butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų ir yra privalomi tai daliai butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų. Tokie sprendimai priimami mutatis mutandis laikantis šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytos susirinkimų šaukimo ir sprendimų priėmimo tvarkos (2 dalis).
18. Nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad siekiant pašalinti atsakovo bute esantį vamzdį, kuriuo buvo tiekiamas vanduo į ieškovės butą, turėjo būti sušauktas daugiabučio namo savininkų susirinkimas ir sprendimas dėl ieškovei priklausančio vamzdžio pašalinimo turėjo būti priimtas laikantis DSBĮ 11 straipsnyje nustatytos susirinkimų šaukimo ir sprendimų priėmimo tvarkos. Byloje nėra jokių duomenų, kad, prieš atsakovui pašalinant daugiabučio namo (pastato) bendrojo naudojimo objektą – vandens teikimo sistemos vamzdį, įstatymo nustatyta tvarka buvo šaukiamas daugiabučio namo butų savininkų susirinkimas ir tokiame susirinkime būtų atitinkama savininkų balsų dauguma buvo priimtas sprendimas dėl vandens tiekimo sistemos vamzdžio pašalinimo iš atsakovo buto (CPK 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad tik įstatymo nustatyta tvarka galima organizuoti bendrijos susirinkimą ir atitinkama balsų dauguma nuspręsti vandens tiekimo vamzdį perkelti į visiems butų savininkams tinkamą vietą.
19. Iš bylos duomenų matyti, kad sprendimą nupjauti vamzdį priėmė tik atsakovas, išsiųsdamas pranešimą ieškovei, kad bus pašalinamas vamzdis. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas byloje neįrodė, kad jo elgesys atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas nupjaudamas vamzdį, kuriuo buvo tiekiamas vanduo į atsakovės butą, elgėsi neteisėtai, todėl pagrįstai įpareigojo atsakovą vamzdį sugrąžinti.
20. Apeliantas teigia, kad niekada nedavė sutikimo ieškovei tiesti vamzdį per jo bute esančią virtuvę. Apelianto argumentai atmestini.
21. Nagrinėjamu atveju nėra svarbi aplinkybė, ar atsakovas davė ieškovei leidimą tiesti vamzdį. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, atsakovas šioje byloje turėjo įrodyti, kad jo elgesys atitinka teisės aktų reikalavimus. Byloje konstatuota, kad atsakovas prieš šalindamas vamzdį nesilaikė įstatyme nustatytos tvarkos, kuri taikoma priimant sprendimus dėl daugiabučio pastato bendrojo naudojimo objektų – vandens tiekimo sistemos vamzdžio. Pažymėtina ir tai, kad šalto vandens tiekimo vamzdis į namą, esantį (duomenys neskelbtini), nutiestas dar 2008 metais, bendrai susitarus ir bendrai vykdant vandentiekio įrengimo darbus ne tik ieškovės bute Nr. 6, bet ir bute Nr. 1 bei bute Nr. 3. Akivaizdu, kad ieškovė nebūtų galėjusi nutiesti šalto vandens tiekimo vamzdžio 2008 metais per šiuo metu atsakovui priklausantį butą Nr. 1, jeigu nebūtų turėjusi atsakovo mamos J. R. (butas Nr. 1) sutikimo, leidimo ir jų susitarimo nutiesti šalto vandens vamzdyną tiek į butą Nr. 1, tiek į butą Nr. 6. Taip pat atmestini apelianto argumentai, kad jo mama buvo davusi leidimą nusitiesti vamzdyną tik laikinai, nes atsižvelgiant į tai, kad vandens tiekimo vamzdis nutiestas 2008 metais, 15 metų apelianto mama nesikreipė į teismą dėl ieškovės įpareigojimo pašalinti iš jos virtuvės neteisėtai / be jos leidimo pastatytą vamzdį. Nors apeliantas teigė, kad jo teisės dėl neteisėtai nutiesto vamzdžio pažeistos, jis taip pat neteikė nei ieškinio, nei priešieškinio šioje byloje dėl, jo nuomone, pažeistų jo teisių gynimo.
22. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovo bute buvęs vamzdis niekada nebuvo namo bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos dalimi.
23. Kaip byloje nustatyta, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas komunalinis vandentiekis ir komunalinis nuotekų šalinimas (Išrašo grafos „Vandentiekis ir „Nuotekų šalinimas“). 2008 m. rugpjūčio 26 d. su UAB „Kėdainių vandenys“ buvo sudaryta Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo ieškovei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini).
24. Bendrosios pastato inžinerinės sistemos yra pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus) (DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalies 2 punktas). Taigi, pagal įstatyme nustatytą reglamentavimą, atsakovo bute esantis vandentiekio vamzdis, kuriuo vanduo iki ieškovės teisių pažeidimo buvo tiekiamas į jos butą, yra daugiabučio namo (pastato) inžinerinės sistemos, priskiriamos prie pastato bendrojo naudojimo objektų, dalis.
25. Atmestini ir apelianto argumentai, kad vandens tiekimo vamzdis atsakovo bute buvo įrengtas neteisėtai, ieškovė įrengė jį nesilaikydama teisės aktų reikalavimų (neturėdama bendraturčių sutikimo).
26. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytą reglamentavimą, skundžiamame sprendime aiškiai nurodė, kad pagal tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus įrengiant vartotojo inžinerines sistemas, kas atitinka statinio paprastojo remonto, statybos rūšį, statybos leidimas tokiems darbams nebuvo privalomas, kadangi duomenų, jog gyvenamasis namas būtų saugomoje teritorijoje, nėra. Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. sausio 26 d. iki 2009 m. balandžio 3 d.) 3.1 punktas numatė, kad reglamentas netaikomas: nesudėtingam statiniui [5.26] ir statinio paprastajam remontui [5.34], kai statinio projektas neprivalomas. Taigi, atliekant statinio paprastąjį remontą, neprivalėjo būti rengiamas projektas, todėl atsakovo atstovo argumentai dėl statybos normatyvinių reikalavimų, techninių sąlygų pažeidimo, statybos leidimo neturėjimo pagrįstai atmesti.
27. Apeliantas teigia, kad vamzdis, buvęs atsakovo bute, ne tik gadino atsakovui priklausančio buto virtuvės estetinį vaizdą, tačiau taip pat kėlė ir riziką sveikatai – dėl vamzdžio kaupėsi kondensatas, pelėsis, o vamzdžiui užšalus ir sprogus būtų sugadintas atsakovui priklausantis turtas.
28. Kaip jau buvo minėta, siekiant pašalinti atsakovo bute esantį vamzdį turėjo būti sušauktas daugiabučio namo savininkų susirinkimas ir sprendimas dėl ieškovei priklausančio vamzdžio pašalinimo turėjo būti priimtas laikantis DSBĮ 11 straipsnyje nustatytos susirinkimų šaukimo ir sprendimų priėmimo tvarkos. Tokia situacija, kai atsakovas pažeisdamas teisės aktus reikalavimus nupjauna vandens tiekimo vamzdį, kuris yra registruotas Nekilnojamojo turto registre ir dėl kurio UAB „Kėdainių vandenys“ 2008 m. balandžio 7 d. išdavė vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų prisijungimo sąlygas ir 2008 m. rugpjūčio 26 d. su UAB „Kėdainių vandenys“ buvo sudaryta Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo ieškovei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 3–5), neatitinka ne tik nustatyto reglamentavimo, tačiau ir teisingumo bei protingumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis).
Dėl kitų argumentų
29. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinių skundų aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinių skundų argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Ieškovė nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos atsakovui nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.