- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-02
- Bylos Nr.
- 2-12924-1144/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01269-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ignas Podlipskas
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- E. R.
- Advokatai
- Antanas Jarašius, Vytautas Bučius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui E. R. dėl įpareigojimo atstatyti nupjautą vamzdį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Kėdainių vandenys“, S. Š., V. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė V. M. (toliau – ieškovė) prašo teismo įpareigoti atsakovą E. R. (toliau – atsakovas) per 3 dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos atstatyti atsakovo nupjautą šalto vandens tiekimo vamzdį į ieškovės butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė prašė leisti teismo sprendimą vykdyti skubiai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė V. M. prašė ieškinį tenkinti visiškai ir paaiškino, kad 2008 metais kaimyninio namo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė A. B. vedė vandenį į savo namą ir pasiūlė jos vyrui J. M. įsivesti šaltą vandenį į jų namą. A. B. leido vesti vandentiekio trasą nuo šulinio, kuris buvo jai priklausančiame žemės sklype, su sąlyga, kad J. R. leis įsivesti vandenį ieškovei per savo buto, esančio pirmame aukšte, virtuvės sieną į antrą aukštą į ieškovei priklausantį (duomenys neskelbtini) butą. J. R. sutiko ir ieškovė įsivedė šaltą vandenį. Taip pat kartu vandenį vedėsi kaimynai iš (duomenys neskelbtini) buto. Vandentiekio trasą iki butų vedė V. D.. Visus darbus atliko V. D., kuris yra miręs, taip pat kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto V. J., E. ir E. R. tėvas – R. D.. Vandentiekis buvo įvestas kaimynų iš (duomenys neskelbtini) buto bendru sutarimu. Vandentiekio projektai buvo paruošti tik nuo trasos šulinio iki namo šulinių, pastato viduje vandentiekio projektų nebuvo. Jie vedėsi vandentiekį per (duomenys neskelbtini) butą, nes tai buvo lengviausias ir trumpiausias kelias, o vedant vandentiekį per bendro naudojimo laiptinę buvo vandens užšalimo grėsmė. Tuometinė (duomenys neskelbtini) buto savininkė J. R. ieškovei nieko nesakydavo, kad iš vamzdžio kažkas varva ar bėga. Pats E. R. jokių pretenzijų nereiškia, labiau nepatenkintas yra jo brolis E. R.. Ji gavo laišką, kuriame buvo nurodyta, kad bute bus atliekamas kapitalinis remontas, tačiau kad vandentiekio vamzdis blogina jo gyvenimo sąlygas nebuvo paminėta. Po laiško gavimo ji kreipėsi į bendroves „Kėdainių butai“ ir „Kėdainių vandenys“. „Kėdainių vandenys“ griežtai atsisakė įvesti ieškovei vandenį per bendro naudojimo patalpas ir paaiškino, kad jie atveda trasą iki namo, o toliau jiems nepriklauso. Bendrovės „Kėdainių butai“ atstovai paaiškino, kad jiems nebuvo perduota administruoti vandentiekis, nes nebuvo registruotas nei vieno buto vandentiekis, registruotas yra tik bendro naudojimo šulinis. Bendrovės „Kėdainių butai“ atstovai paaiškino, kad kol visi butai neįsiregistruos vandentiekio, jie negali kviesti matininkų, kad būtų padaryti butų planai ir įregistruotas vandentiekis. J. R. niekada nėra reiškusi reikalavimo ieškovei pašalinti vamzdį. Jai buvo įvestas vanduo tik su tą sąlyga, kad ji leis vestis į ieškovės (duomenys neskelbtini) butą, per savo buto virtuvę. Iš (duomenys neskelbtini) buto vandentiekis taip pat įvestas į (duomenys neskelbtini) butą, kuriame gyvena ieškovės dukra su šeima. Nupjovus vamzdį (duomenys neskelbtini) butas taip pat neturi vandens. Ieškovė dabar naudojasi bendro naudojimo šulinio vandeniu, kuris yra kieme. Geriamąjį vandenį perka iš parduotuvės. Šiais metais tyrė vandenį iš šio šulinio savo lėšomis, gavo atsakymą, kad jis atitinka higienos reikalavimams.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas advokatas Vytautas Bučius nurodė, kad ypatingas sąlygas teismo sprendimą vykdyti skubiai sudaro aplinkybės, jog vandens teikimo neteko dvi šeimos, vienoje šeimoje auga nepilnamečiai vaikai. Vandens teikimo nebuvimas atsiliepia ieškovės ir jos vyro sveikatai.
Atsiliepimas
Atsakovo E. R. atstovas advokatas Antanas Jarašius su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad įstatymas numato, kad galima nutraukti bet koką sutartį su sąlyga, kad kita šalis būtų įspėta prieš trisdešimt dienų. Nuo įspėjimo praėjo 1,5 mėnesio, todėl E. R. laikydamas, kad ši sutartis pažeidžia jo kaip buto savininko teises, pažeidimą pašalino. V. M. nepateikė jokių duomenų, kad per atsakovo duotą terminą būtų ėmusi kokių tai veiksmų konfliktą pašalinti, todėl E. R. gindamas savo teises turėjo teisę šį vamzdį nupjauti. Bute kapitalinis remontas nevyksta, nes laukiama teismo proceso pabaigos. V. M. visą šį laiką nesirūpino savo nuosavybe – vamzdžiu. Atstovo manymu, tolimesnius darbus susijusius su vandentiekio vedimu per bendro naudojimo koridorių turi atlikti pati ieškovė.
Atsakovo E. R. įgaliotas atstovas E. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad E. R. nupjaudamas vamzdį elgėsi tinkamai. Ieškovei buvo sakyta žodžiu ir pranešta, kad vandentiekio vamzdis daro žalą jo mamos J. R. sveikatai. Taip pat buvo duotas 1 metų terminas pravesti vamzdį per bendro naudojimo koridorių, tačiau ieškovė į tai nekreipė dėmesio. Jie ilgą laiką laukė ir nebetonavo grindų, kad suteiktų kaimynams galimybę pravesti vandentiekį į bendrą koridorių ir į savo butus. Jo manymu, argumentas, kad vanduo gali užšalti bendro naudojimo koridoriuje, netinkamas, nes vamzdį galima apšiltinti. Jo žiniomis V. J. D. nėra miręs. Bendrovė „Kėdainių vandenys“ nustatė tik techninės prisijungimo sąlygas, o vandentiekį vedė A. D., kuris yra miręs. Jis buvo minėjęs mamai neleisti vesti vandentiekio per savo butą. Su ieškove buvo žodinis susitarimas, kad jo mama J. R. leidžia tik laikinai pravesti vandentiekio vamzdį per savo butą ir buvo nustatytas 1 metų terminas, per kurį V. M. turi susitvarkyti, t. y. pravesti vandentiekį į savo butą per bendro naudojimo koridorių. Mama J. R. tik žodžiu ragino kaimynę susitvarkyti ir pravesti vandentiekį kitur, į jokias institucijas nesikreipė. Dabartinis buto savininkas, jo brolis E. R. nenori, kad šis vamzdis būtų virtuvėje, nes jis šlampa, drėksta, pelija siena. Jis išsiuntė V. M. laišką su pranešimu, kad ruošiasi atlikti kapitalinį remontą ir nustatė jai 1 mėnesio terminą pašalinti vamzdį, tačiau ji net nebuvo atėjusi. Tada UAB „Kėdainių vandenys“ paprašė palaukti dar dvi savaitės, nes norėjo išsiaiškinti šią situaciją. Po dviejų savaičių E. R. paprašė jo panaikinti vamzdį. Jis dar nuėjo pas V. M. ir įspėjo, kad jis naikina vamzdį. Tai gali paliudyti jo sesuo, nes ji buvo kartu, tačiau V. M. uždarė jam duris. Jis suprato, kad V. M. vamzdžio nereikia ir jį atjungė. Vamzdžio šalinimo darbus atliko jis, E. R. pavedimu, paliko apie metrą nuo lubų ir kelis centimetrus žemiau grindų. Bute gyvena brolis E. R. ir tėvas. Vamzdis darė žalą butui ir mamos sveikatai, nes šlapo, drėko, kondensavo, pelijo sienos. Jo manymu, izoliuoti vamzdį nėra tikslo, nes izoliavus yra tikimybę, kad prakiurs, o šalia yra elektros instaliacija. Dabar virtuvėje remonto darbai nevyksta, nes laukia kol V. M. paims likusią vamzdžio dalį, o kituose kambariuose remontas vyksta. Vandentiekio vamzdis gali būti įvestas per bendro naudojimo koridorių tinkamai jį apšiltinus. Nesutinka padengti V. M. dalį išlaidų reikalingų, vamzdžio pravedimui per bendro naudojimo koridorių.
Trečiasis asmuo S. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko ieškovės ieškinį ir žino, kad buvo tartasi su A. B. dėl vandentiekio įvedimo. A. B. leido tėčiui įsivesti vandenį su sąlyga, kad buto savininkė leis vestis per savo buto sieną. Jeigu (duomenys neskelbtini) buto savininkė nebūtų leidusi įsivesti vandenį per savo butą, tai nei vienas namo butas vandens nebūtų turėjęs. Tą dieną, prieš nupjaudamas, vamzdį E. R. buvo atėjęs pas juos ir sakė, jai kad nupjaus vamzdį, tačiau ji jam nieko neatsakė. Dukra nuėjo maudytis, jai besimaudantis vamzdis buvo nupjautas. Su E. R. mama J. R. vasara bendravo, buvo ir jo brolis E. R., jokių konfliktų nebuvo. Įvedant vandenį ji gyveno su tėvais (duomenys neskelbtini) bute. Į (duomenys neskelbtini) butą su šeima persikėlė 2011 metais. Vanduo atvestas per tėvų butą. Iš (duomenys neskelbtini) buto į (duomenys neskelbtini) butą vanduo vestas per laiptinę, po grindimis, vamzdis izoliuotas. Niekada dar nebuvo užšalęs. Laišką, kad bus šalinamas vamzdis gavo tik mama, ji negavo. Viskas prasidėjo po nesutarimų su E. R. dėl automobilių statymo, E. R. pastatė garažą bendrame pravažiavime į kiemą. Ji gyvena su vyru ir dukromis 11 ir 15 metų amžiaus. Vyras turi negalią. Dabar naudojasi bendro naudojimo šulinio vandeniu, kuris yra kieme. Geriamąjį vandenį perka iš parduotuvės.
Trečiasis asmuo V. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko ieškinį ir aplinkybes, kurias nurodė jo sutuoktinė S. Š.. Apie vandens įvedimą nieko pasakyti negali. Į jį niekas nesikreipė su laišku ar pranešimu, kad bus nupjautas vandentiekio vamzdis. Naudoja vandenį iš bendro šulinio, vartojimui vandenį perka parduotuvėje. J. R. niekada nieko jam dėl šio vamzdžio nesakė ir jokių pretenzijų iš jos nesulaukė.
Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir – UAB) „Kėdainių vandenys“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad bendrovė 2008 m. balandžio 7 d. išdavė gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų prisijungimo sąlygas. 2008 m. rugpjūčio 26 d. buvo pasirašyta sutartis su J. M., gyvenančiu (duomenys neskelbtini) prie sutarties pridėtame plane pavaizduota vandens prisijungimo vieta ir ribos. Pagal galiojančius teisės aktu bendrovė vandens prisijungimo vietą nurodo išduodamose techninėse sąlygose, o daugiabučio namo gyventojai sprendžia kokiu būdu bus tiekimas vanduo į kiekvieną butą.
Liudytoja S. R. teismo posėdžio metu parodė, kad yra E. R. žmona. R. J. R. šią vasarą jai pasakojo, kad tiesiant vamzdyną ji turėjo daug nuostolių, nes leido jį tiesti per savo buto virtuvę. Paskui ji turėjo virtuvę susitvarkyti pati savo lėšomis, nors vandentiekį ir kanalizacijos vamzdžius vedėsi visi. Sakė, kad leido vamzdį pravesti laikinai. Kaimynai jai iškėlė sąlygą, kad ji galės vestis vandenį tik tuo atvejų, jeigu leis kaimynams iš (duomenys neskelbtini) buto vesti vandentiekį per jos butą, tačiau vaikai nesutiko, todėl ji leido pravesti laikinai, minėjo apie 1 metų terminą. Sąlyga buvo tokia, kad jeigu ji būtų neleidusi vesti per savo butą, tai ji taip pat neturėtų vandens. J. R. papasakojo jai apie šią situaciją, nes jau vyko teismo procesas. Konfliktai su V. M. vyko nuolat. Mano, kad buvo tikrai įmanoma susitarti draugiškai, tačiau po kovo mėnesio įspėjimo V. M. į E. R. nesikreipė, nieko nedarė, su jais nekalbėjo, skundė jos vyrą darbovietei.
Liudytoja A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad daugiau nei prieš 10 metų pasiūlė kaimynams iš (duomenys neskelbtini) namo pasijungti vandentiekį nuo savo vandentiekio šulinio. Ieškovei vandentiekis buvo vedamas per J. R. butą. Ji pati buvo sakiusi J. R., kad jeigu ji neleis pasijungti vandenį V. M. per jos butą, tai ir pati neturės vandens. Vestis vandentiekį per J. R. butą V. M. norėjo, nes bijojo, jog žiemą užšals vandentiekio vamzdžiai. J. R. pradžioje lyg tai ir nenorėjo leisti vesti vandentiekio vamzdį per savo butą, tačiau ji pasakė J., kad jeigu ji neleis vesti vandentiekį per savo kambarį, tai ir pati vandens neturės ir J. R. sutiko. Jokio raštiško susitarimo tarp jų nebuvo. Apie tai, kad J. R. leidžia pravesti vandentiekį laikinai, nieko jai nesakė, jokių priekaištų ar nusiskundimų iš jos pusės taip pat nėra girdėjusi.
Liudytojas J. M. teismo posėdžio metu parodė, kad vedėsi vandentiekį per atsakovo butą, nes buvo žodinis susitarimas su atsakovo motina J. R.. A. B. pasakė J. R., kad pastaroji galės įsivesti vandentiekį su sąlyga, kad vandentiekio vamzdis į jų butą bus pravestas per J. R. butą ir jį sutiko. Vesti vandentiekį per J. R. butą jie nusprendė patys, nes bijojo, kad žiemą užšals vamzdis. Jokių priekaištų iš J. R. dėl vandentiekio vamzdžio nėra buvę. Pretenzijas pradėjo reikšti E. R., kuris pasakė, kad vamzdis drėksta. Mano, kad šis vamzdis yra jo nuosavybė. Vamzdis yra plastmasinis ir priežiūros nereikalauja. Pranešimą, kad vamzdį yra ruošiamasi nupjauti jis gavo, tačiau nieko nedarė.
Liudytoja S. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jos mama J. R. sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) namas vedasi vandenį nuo (duomenys neskelbtini) namo šulinio, kuris priklauso Bujanauskų šeimai ir paprašė A. B. leisti nuo jos šulinio įsivesti vandenį. A. B. leido su sąlyga, kad paskui būtų sutvarkytas jos kiemas. K. M. taip pat jungėsi ir paprašė mamos leidimo pravesti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius per jos virtuvę. Mama kategoriškai nesutiko, nes ji tuo metu jau buvo neįgali, sunkiai judėjo, o iškastos tranšėjos virtuvėje ir koridoriuje stipriai ribojo judėjimą, be to brolis E. nuo vaikystės taip pat turi negalią. Buvo galimybė vesti vandenį aplink namą ir mama būtų tikrai sutikusi, tačiau kaimynams buvo per brangu. Galiausiai mama sutiko ir leido vesti vamzdžius po savo buto grindimis. Tą dieną, kai vedė vamzdžius jos brolio E. ir tėvo nebuvo namuose, o mama nepamatė, kai kaimynai įsivedė vamzdį per jos virtuvę. Kai ji pamatė tą vamzdį, nuėjo pas kaimynę V. M. ir išreiškė savo pretenzijas, tačiau kaimynė pasakė, kad jai taip geriau ir pigiau. Prieš žiemą mama buvo priversta užpilti tranšėją žemėmis ir užbetonuoti grindis, nes šalia tos tranšėjos stovėjo pečius. Prieš užkasant tranšėją mama pasakė, kad kaimynai M. per metus laiko turi susitvarkyti savo vamzdį, pravesti po grindimis. Mama prašė V. M. pravesti vamzdį kitur, nes ant sienų jau atsirado pelėsis, o mama sirgo astma. V. M. visiškai nereagavo į mamos prašymus iki tada, kai jos brolis parašė V. M. laišką. K. M. nebuvo atėję nei pas mamą, nei pas brolį tartis dėl vamzdžio. Prieš nupjaunant vamzdį ji su broliu E. nuėjo pas V. M. paklausti ar jiems supjaustyti vamzdį ar jį išsitrauks patys. V. M. nubėgo į (duomenys neskelbtini) butą pas savo dukrą, nes jau buvo iškviesta policija. Kai jos brolis tapo buto savininku, jis nusprendė darytis remontą. Jis nenorėjo rūpintis svetimu vamzdžiu ir amžinai valyti nuo jo kondensatą, todėl paprašė brolio E. pagalbos. E. prašė bendrovės „Kėdainių butai“ pašalinti tą vamzdį, tačiau jie atsakė, kad negali ir patarė duoti kaimynams protingą – 1 mėnesio terminą susitvarkyti. Jie registruotu laišku išsiuntė įspėjimą, kuriame nurodė, kad jų bute bus daromas remontas ir paprašė pašalinti vamzdį, bei nustatė 1 mėnesio terminą. Po termino, dar kurį laiką jie laukė, nes bendrovė „Kėdainių vandenys“ dar sprendė problemą kaip V. M. įvesti vandenį. Kai bendrovės „Kėdainių vandenys“ atstovai pasakė, kad nieko nedarys, E. R., E. R. prašymu, nupjovė minėtą vamzdį.
Liudytoja V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad 2008 metais jos mama J. R. susitarė su A. B., kad nuo A. B. šulinio vesis vandenį. Kaimynai susitarė prasivesti vandentiekį iki bendro naudojimo laiptinės, o V. M. norėjo į savo butą prasivesti vandenį per mamos butą. Mama sutikti nenorėjo. Tada buvo pasiūlyta kitam kaimynui, vestis per jo butą, kad nereikėtų vestis aplink namą, tačiau jis sutiko su sąlyga, kad jam pilnai sutvarkys grindis. V. M. tai buvo per brangu ir ji pradėjo prašyti mamos leidimo prasivesti vandentiekio vamzdį per jos butą. Tą dieną, kai vykdė darbus brolio ir tėvo namuose nebuvo, mama buvo kitame kambaryje. Vamzdį virtuvėje pamatė, tik kai jau buvo viskas padaryta. Mama nuėjo pas V. M. aiškintis, tačiau pokalbio metu nusileido ir sutiko, kad tas vamzdis būtų jų virtuvėje, tačiau leidimas buvo duotas laikinai – 1 metams. Mama prašė V. M. sutvarkyti vamzdį, norėjo išspręsti tą klausimą draugiškai ir į jokias kitas įstaigas nesikreipė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovei V. M. nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini, pagal 2005 m. birželio 21 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašo grafa „Aprašymas/pastabos“ patvirtina, kad Bute 2008-2009 metais atliktas paprastasis remontas, kuris užbaigtas pasirašyta 2024 m. birželio 19 d. deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). UAB „Kėdainių vandenys“ 2008 m. balandžio 7 d. išdavė esančių (duomenys neskelbtini) vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų prisijungimo sąlygas (b. l. 9). 2008 m. rugpjūčio 26 d. su UAB „Kėdainių vandenys“ buvo sudaryta Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo ieškovei priklausančiam butui, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 3–5). Atsakovui E. R. nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2022 m. gruodžio 20 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 37–44, 50). Pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) yra daugiabučių pastatų paskirties (b. l. 47–49). Atsakovui E. R. nustatytas 35 proc. darbingumo lygis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), jis 2024 m. balandžio 25 d. yra išdavęs įgaliojimą E. R. atstovauti jį teisme ir kitose institucijose (b. l. 35–36, 52–53). Atsakovas E. R. 2024 m. kovo 4 d. rašytiniu pranešimu išsiųstu paštu informavo ieškovę V. M., kad nesusitvarkius vandens teikimo vamzdžio, esančio bute, (duomenys neskelbtini), vamzdį pašalins pats (b. l. 14, 45).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnis nustato, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013; 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2013).
Ieškovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (b. l. 13) matyti, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas komunalinis vandentiekis ir komunalinis nuotekų šalinimas (Išrašo grafos „Vandentiekis ir „Nuotekų“ šalinimas). 2008 m. rugpjūčio 26 d. su UAB „Kėdainių vandenys“ buvo sudaryta Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo ieškovei priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini).
Ieškovės bei atsakovo atstovų paaiškinimai patvirtina ir ginčo dėl to nėra, kad į ieškovės butą nuo 2024 m. balandžio mėn. nebetiekiamas vanduo dėl to, kad atsakovo bute, esančiame (duomenys neskelbtini) buvo pašalintas vamzdis, tiekęs vandenį į ieškovės butą. Taigi, ieškovei negalint naudotis vandeniu, tiekiamu UAB „Kėdainių vandenys“ į jos butą, esantį (duomenys neskelbtini) pagal 2008 m. rugpjūčio 26 d. Vandens teikimo ir nuotekų šalinimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to, kad atsakovo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo pašalintas vamzdis, spręstina, kad ieškovės teisės gauti vandenį per įregistruotą nekilnojamojo turto registre vandentiekį yra pažeistos.
Kaip nurodyta pirmiau, ieškovui įrodžius, kad jis yra turto savininkas ir, kad jo teisės yra pažeistos, turto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai, o priešingai atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.
Atsakovas savo elgesio teisėtumą pašalinant iš jo buto vamzdį, tiekusį vandenį į ieškovės butą, per savo atstovus teisme grindė tuo, kad jis ieškovę įspėjo prieš 1 mėnesį ir 18 dienų, kad bus pašalintas vamzdis, nes nukentėjusi šalis turi teisę vienašališkai nutraukti bet kokią sutartį, nesikreipiant į teismą, pranešus kitai šaliai per protingą terminą. Be to, buvusi buto savininkė R. J. R. (mirusi (duomenys neskelbtini)) davė tik laikiną žodinį sutikimą naudotis vandentiekio vamzdžiu iki tol, kol ieškovė vamzdį pasijungs per bendrojo naudojimo patalpas, o taip pat vamzdis pravestas per atsakovo butą neturint leidimo, pažeidžiant statybos normatyvinius reikalavimus bei technines sąlygas.
Kadangi ginčo šalių butai yra daugiabučiame name, šiuo atveju, aktualios ir taikytinos Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) nuostatos. DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalyje yra nustatyti daugiabučio pastato bendrojo naudojimo objektai: bendrosios pastato konstrukcijos (1 punktas); bendrosios pastato inžinerinės sistemos (2 punktas); pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys (3 punktas). Bendrosios pastato inžinerinės sistemos yra pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus) (DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalies 2 punktas).
Taigi, pagal įstatyme nustatytą reglamentavimą, atsakovo bute esantis vandentiekio vamzdis, kuriuo vanduo iki ieškovės teisių pažeidimo buvo tiekiamas į jos butą yra daugiabučio namo (pastato) inžinerinės sistemos, priskiriamos prie pastato bendrojo naudojimo objektų, dalis. Tai, kad vandentiekio vamzdis nėra perduotas administruoti daugiabučio namo administratoriui UAB „Kėdainių butai“, negali keisti įstatyme įtvirtinto pastato inžinerinės sistemos priskyrimo prie bendrojo naudojimo objektų statuso. Šiuo atveju liudytojo J. M. duoti parodymai, kad vamzdis yra jo nuosavybė, negali keisti įstatyme nustatyto pastato inžinerinės sistemos priskyrimo prie bendrojo naudojimo objektų statuso, juolab, kad šis liudytojas nėra teisininkas ir jo įsivaizdavimas apie vamzdžio nuosavybę, neturi reikšmės teisiniam įvertinimui.
Kadangi pastato namo pastato inžinerinė sistema (vandens sistemos vamzdynai) yra pastato bendrojo naudojimo objektas, nagrinėjamu atveju aktualios Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios, bendrosios nuosavybės teisės valdymo, naudojimo tvarką.
Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus šaukia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, arba savivaldybės vykdomoji institucija. Taip pat sušaukti susirinkimą gali raštu pareikalauti ne mažiau kaip 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų. Jeigu šioje dalyje nurodyti subjektai per vieną mėnesį nuo reikalavimo pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, susirinkimą šaukia 1/4 butų ir kitų patalpų savininkų (CK 4.85 straipsnio 5 dalis).
Byloje nėra jokių duomenų, kad, prieš atsakovui pašalinant daugiabučio namo (pastato) bendrojo naudojimo objektą – vandens teikimo sistemos vamzdį, buvo šaukiamas daugiabučio namo butų savininkų susirinkimas įstatymo nustatyta tvarka ir tokiame susirinkime butų savininkų balsų dauguma buvo priimtas sprendimas dėl vandens tiekimo sistemos vamzdžio pašalinimo. Bylos duomenimis tokį sprendimą priėmė vieno buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas –atsakovas, išsiųsdamas pranešimą ieškovei, kad bus pašalinamas vamzdis. Atsakovui nesilaikius nurodytos įstatyme nustatytos tvarkos priimant sprendimus dėl daugiabučio pastato bendrojo naudojimo objektų – vandens tiekimo sistemos vamzdžio, atsakovas neįrodė, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti (CK 4.98 straipsnis).
Pažymėtina, tai, kad atsakovui pašalinus vandentiekio vamzdį ir nutraukus vandens tiekimą į ieškovės butą, trečiasis asmuo UAB „Kėdainių vandenys“ negalėjo vykdyti 2008 m. rugpjūčio 26 d. Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią tiekiamas vanduo į ieškovės butą, sąlygų, t. y. patiekti vandenį į ieškovės butą, o ieškovė negalėjo vandens vartoti, dėl ko taipogi galėjo nukentėti privataus ir pelno siekiančio juridinio asmens – uždarosios akcinės bendrovės interesai, negautų už vandens vartojimą pajamų forma (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu dėstė argumentus, kad vandentiekio vamzdis buvo pravestas per atsakovo butą neturint tam leidimo, pažeidžiant statybos normatyvinius reikalavimus bei technines sąlygas. Nors šie argumentai nekeičia pirmiau padarytų teismo išvadų, bet jie atmetami kaip nepagrįsti dėl toliau išdėstytų motyvų.
UAB „Kėdainių vandenys“ vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų prisijungimo sąlygos dėl (duomenys neskelbtini) buvo išduotos 2008 m. balandžio 7 d., Vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Kėdainių vandenys“ buvo sudaryta 2008 m. rugpjūčio 26 d., todėl sprendžiant dėl statybos normatyvinių reikalavimų atitikimo, taikytini tuo metu statybą reglamentavę teisės aktai.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2007 m. gegužės 15 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d.) 23 straipsnio 1 dalis numatė, kad Statybos leidimas statinio statybai privalomas, išskyrus: 1) nesudėtingų statinių statybą. Nesudėtingų statinių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija; 2) statinio paprastąjį remontą. Atvejus, kuriais statybos leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą saugomoje teritorijoje yra privalomas, nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Taigi, statinio paprastajam remontui, statybos leidimas nėra reikalingas, išskyrus, kai statinio parastasis remontas atliekamas saugomoje teritorijoje.
Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (redakcija galiojusi nuo 2004 m. balandžio 7 d. iki 2010 m. sausio 1 d.) 14 punkte išdėstyti statinio paprastojo remonto darbai, tarp jų, kai rengiamos ar pertvarkomos vartotojo inžinerinės sistemos ir jų apskaitos prietaisai, neviršijant sutartyse su tiekėjais nustatytų sistemos pajėgumų (14.19 punktas).
Taigi, pagal tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus įrengiant vartotojo inžinerines sistemas, kas atitinka statinio paprastojo remonto, statybos rūšį, statybos leidimas tokiems darbams nebuvo privalomas, kadangi duomenų, jog gyvenamasis namas būtų saugomoje teritorijoje nėra.
Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ (redakcija galiojusi nuo 2007 m. sausio 26 d. iki 2009 m. balandžio 3 d.) 3.1. punktas numatė, kad reglamentas netaikomas: nesudėtingam statiniui [5.26] ir statinio paprastajam remontui [5.34], kai statinio projektas neprivalomas. Taigi, atliekant statinio paprastąjį remontą, neprivalėjo būti rengiamas projektas, todėl atsakovo atstovo argumentai dėl statybos normatyvinių reikalavimų, techninių sąlygų pažeidimo, statybos leidimo neturėjimo atmetami kaip nepagrįsti.
Atsakovo atstovo nurodyti argumentai apie atsakovo teisę nutraukti bet kurią sutartį, šiuo nagrinėjamu atveju nėra pagrįsti, nes kaip nurodyta pirmiau šioje byloje taikytinos bendrosios nuosavybės teisės valdymo, naudojimo tvarką, reglamentuojančios, o ne sutarčių teisės nuostatos. Tuo pačiu pažymėtina, kad atsakovo atstovų keliami klausimai dėl vandentiekio vamzdžio rasojimo, drėkimo, tinkamos būklės palaikymo, spręstini įstatyme numatyta bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo tvarka (CK 4.85 straipsnis).
Atsakovo. E. R. įgalioto atstovo E. R. paaiškinimai, liudytojų S. R., S. M., V. K. parodymai, kad buvusi pirmojo buto savininkė J. R. leido ieškovei tik laikinai pravesti vandentiekio vamzdį per savo butą, bei į bylą pateiktame garso įraše mirusios J. R. paaiškinimai apie laikiną leidimą ieškovei pravesti vamzdį per jos butą, nagrinėjamu atveju neturi juridinės reikšmės, kadangi atsakovas gindamasis nuo negatorinio ieškinio turėjo įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, o kaip išdėstyta pirmiau nurodytuose motyvuose, atsakovas prieš šalindamas vamzdį nesilaikė įstatyme nustatytos tvarkos priimant sprendimus dėl daugiabučio pastato bendrojo naudojimo objektų – vandens tiekimo sistemos vamzdžio.
Dėl teismo sprendimo skubaus vykdymo
Ieškovė prašė leisti teismo sprendimą vykdyti skubiai, t. y. jam neįsiteisėjus. CPK 283 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį arba nutartį: 1) dėl išmokų žalai, atsiradusiai sužalojus fizinio asmens sveikatą ar atėmus gyvybę, atlyginti priteisimo; 2) dėl atlyginimo, priklausančio autoriui už naudojimąsi jo autorinėmis turtinėmis teisėmis, išradėjui, turinčiam patentą, – už naudojimąsi jo išradimu, priteisimo;3) dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo; 4) visose kitose bylose – kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą ar nutartį įvykdyti.
Ieškovės atstovas prašė teismo sprendimą vykdyti skubiai dėl to, kad vandens teikimo neteko dvi šeimos, vienoje šeimoje auga nepilnamečiai vaikai, taip pat vandens teikimo nebuvimas atsiliepia ieškovės ir jos vyro sveikatai.
Įstatyme numatyta bendroji taisyklė, kad teismo sprendimai gali būti vykdomi, kai jie įsiteisėja (CPK 18 straipsnis, 281 straipsnis), išskyrus atvejus, kai jie vykdomi skubiai arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo pats. Šiuo atveju, ieškovės atstovas prašo taikyti bendrosios taisyklės išimtį ir leisti teismo sprendimą vykdyti skubiai dėl ypatingų aplinkybių. Įstatyme įtvirtintas skubus teismo sprendimo vykdymas siejamas ne tik su ypatingų aplinkybių egzistavimu konkrečioje ginčo situacijoje, bet ir sieja su didelės žalos išieškotojui padarymu, neįvykdžius teismo sprendimo skubiai bei sieja su tuo, kad vėliau teismo sprendimo vykdymas gali pasidaryti negalimas ar labai sunkus.
Ieškovė teikdama paaiškinus nurodė, kad naudojasi bendro naudojimo šulinio vandeniu, kuris yra kieme. Šis vanduo buvo tirtas ir atitinka higienos reikalavimus. Geriamąjį vandenį perka iš parduotuvės. Trečiasis asmuo S. Š. taip pat nurodė, kad šiuo metu naudojasi šulinio vandeniu. Tiek ieškovei, tiek trečiajam asmeniui naudojantis ir galint toliau naudotis šulinio vandeniu, spręstina, kad nėra ypatingų aplinkybių dėl kurių delsimas įvykdyti teismo sprendimą galėtų padaryti didelę žalą ieškovei. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad delsiant įvykdyti teismo sprendimą, ateityje jo vykdymas pasunkėtų ar taptų negalimas. Byloje pateikti ieškovės medicinos dokumentų išrašai nepatvirtina, kad ieškovei nustatytos diagnozės yra nulemtos vandentiekio nebuvo bute ar, kad sveikatos priežiūros specialistai yra nustatę ieškovei judėjimo, daiktų kėlimo, nešimo apribojimus dėl jai diagnozuotų sveikatos sutrikimų. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra sąlygų taikyti bendrosios taisyklės išimtį leidžiant teismo sprendimą vykdyti neįsiteisėjusį, todėl ieškovės prašymas dėl skubaus teismo sprendimo vykdymo atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteisiamos ieškovei 476,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 146,00 Eur žyminis mokestis, 330,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 7,93 Eur, kurios yra mažesnės už minimalią (8,00 Eur) valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411, todėl valstybei nepritiesiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Įpareigoti atsakovą E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 3 (tris) dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti nupjautą šalto vandens tiekimo vamzdį į ieškovei V. M., asmenes kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei V. M., asmenes kodas (duomenys neskelbtini) 476,00 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt šešių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Atmesti ieškovės prašymą dėl teismo sprendimo skubaus vykdymo.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.