Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-390-998/2024

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-05-15
Bylos Nr.: e2-390-998/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-04890-2023-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Diana Bučienė
Ieškovas: akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „SI Contracting“
Trečiasis asmuo: M. R.
Advokatai: Andrejus Proškinas

Kategorijos

2.1.5.1.2.6Iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams
2.1.5.2Ieškinio senaties termino pradžia ir ieškinio senaties termino pabaigos teisiniai padariniai
2.1.5.4Ieškinio senaties termino taikymas
2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
2.6.39.1Bendrosios draudimo nuostatos
2.6.39.2.6.1Transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės draudimas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.2.6.5Galutinis sprendimas

Civilinė byla Nr. e2-390-998/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04890-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.6; 2.1.5.2; 2.1.5.4; 2.6.10.5.1; 2.6.39.1; 2.6.39.2.6.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Bučienė,sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, Neringai Čilinskaitei,

dalyvaujanti ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovėms A. G., M. V.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SI Contracting“ atstovui advokatui Andrejui Proškinui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SI Contracting“ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, trečiasis asmuo M. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 13 175,63 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodo, kad 2018 m. gruodžio 5 d. Belgijoje R. M., vairuodamas transporto priemonę KIA RIO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė ir apgadino transporto priemonę Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio kaltininku, vadovaujantis Federalinės policijos protokolu, yra pripažintas R. M., kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos ir vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo.

3. Seesam Insurance AS Lietuvos filialas 2020 m. liepos 1 d. buvo prijungtas prie ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Prijungimo metu visos Seesam Insurance AS teisės ir pareigos perėjo draudimo bendrovei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“.

4. Ji, ieškovė, su UAB „SI CONTRACTING“ (buvęs pavadinimas UAB „FET CONTRACTING“) buvo sudarę įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria buvo apdrausta automobilio KIA RIO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė, todėl draudikui kilo pareiga atlyginti šiuo eismo įvykiu padarytą žalą. Draudikas 2023 m. birželio 2 d. iš viso išmokėjo 13 175,63 Eur draudimo išmoką deklaruojamu eismo įvykiu padarytai žalai atlyginti, todėl įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Draudikas kreipėsi į atsakovę su pretenziniu reikalavimu Nr. (duomenys neskelbtini)bei jį pagrindžiančiais dokumentais, tačiau atsakovė su pretenzija nesutiko bei atmetė ją, kaip teisiškai nepagrįstą.

Šalies argumentai

5. Ieškovė nurodo, kad atsakovė 2023 m. birželio 19 d. pateiktame atsakyme į pretenziją laiko praleidus senaties terminą reikšti reikalavimus dėl įvykio. Ieškovė pažymi, kad draudimo išmoką žalai atlyginti išmokėjo 2023 m. birželio 2 d., todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ji turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą draudimo išmoką – 13 175,63 Eur – regreso tvarka.

Atsiliepimas

6. Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7. Nurodo, kad ieškovės ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui. Ieškovė kartu su savo ieškiniu nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog tariamas eismo įvykio kaltininkas R. M. kada nors būtų susijęs su ja (atsakove) kokiais nors darbo teisiniais santykiais. R. M. nėra ir niekada nebuvo UAB „SI Contracting“ darbuotoju, o UAB „SI Contracting“ nėra ir niekada nebuvo R. M. darbdaviu. Taip pat R. M. niekada nebuvo UAB „FET Contracting“ darbuotoju, o UAB „FET Contracting“ niekada nebuvo R. M. darbdaviu. Tariamas eismo įvykio kaltininkas R. M. niekur nenurodo savęs, kaip UAB „SI Contracting“ ar UAB „FET Contracting“ darbuotoją, niekur netvirtina, kad tokia įmonė būtų jo darbdaviu. Automobilio KIA RIO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivis A. B., teikdamas policijai paaiškinimus, niekur netvirtina, kad jis ar R. M. dirbtų įmonėje UAB „SI Contracting“ ar įmonėje UAB „FET Contracting“. Jis tiesiog nurodė, kad „jie čia dirba“, o kurioje įmonėje jie įdarbinti, lieka neaišku. Atsakovė pažymi, kad A. B. irgi niekada nebuvo UAB „SI Contracting“ ar UAB „FET Contracting“ darbuotoju. Antverpeno kelių policijos protokole yra užfiksuota, kad 2018 m. gruodžio 10 d., t. y. praėjus penkioms dienoms po įvykio, „R. M. atvyko į policijos biurą, jį lydėjo P. N., kuris yra įmonės, kurioje dirba R., vadybininkas“. Tačiau ir čia nėra nurodyta, kurioje gi įmonėje jie abu dirba. Atsakovės teigimu, vadybininkas P. N. irgi niekada nebuvo UAB „SI Contracting“ ar UAB „FET Contracting“ darbuotoju. Pastebi, kad policijai R. M. buvo aiškiai nurodęs, jog jis vairavo transporto priemonę būtent savo sąskaita ir atsakomybe. Už padarytą žalą vairuojant transporto priemonę atsako šios transporto priemonės valdytojas, valdęs ją eismo įvykio metu. Tai, kad R. M. vairavo jai (atsakovei) priklausančią transporto priemonę KIA RIO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dar savaime nereiškia, jog R. M. ir UAB „SI Contracting“ siejo darbo santykiai. R. M. laisvai galėjo vairuoti šią transporto priemonę ir kitokiu teisėtu pagrindu, nebūdamas darbuotoju, kas matomai ir įvyko. Atsakovės teigimu, ieškinio pareiškimas netinkamam atsakovui yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.

8. Be to, ieškovė nurodo daug tikrovės neatitinkančių aplinkybių. Federalinės policijos protokolas niekaip nepatvirtina R. M. tariamos kaltės dėl eismo įvykio: 1) R. M. niekur nėra pripažinęs savo kaltės dėl eismo įvykio. Ieškovė pateikė į bylą Federalinės policijos protokolą su priedais, kuriame pagal R. M. paaiškinimus nurodyta: „susidūrimas įvyko dėl / neįskaitoma – vertėjo pastaba / priekyje važiavusio automobilio“. Ieškovė remiasi byloje net vertėjui iš dalies neįskaitomais dokumentais apie eismo įvykio esmines aplinkybes, kuriose nėra nustatyta ar pripažinta R. M. kaltė; 2) transporto priemonės KIA RIO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivis A. B. niekur savo paaiškinimuose netvirtina, kad R. M. būtų kaltas dėl eismo įvykio. Savo paaiškinimuose policijai A. B. nurodė, kad kelio jis nestebėjo, naudojosi išmaniuoju telefonu. Atsakovės teigimu, keleivis A. B. eismo įvykio nematė; 3) ieškovės minimame Federalinės policijos protokole R. M. niekur nėra nurodytas, kaip 2018 m. gruodžio 5 d. eismo įvykio kaltininkas. Šiame policijos protokole R. M. visur yra nurodytas tik kaip „susijęs su įvykiu asmuo“ arba „susijęs vairuotojas“. Tačiau lygiai taip pat kaip „susijęs su įvykiu asmuo“ arba „susijęs vairuotojas“ policijos protokole yra nurodomas ir vilkiko Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas T. A. F. D. J.. Atsakovės teigimu, niekur bylos dokumentuose nėra objektyviai užfiksuota R. M. tariama kaltė dėl eismo įvykio, policija niekur neįvardijo R. M., kaip įvykio kaltininką; 4) Federalinės policijos protokole dėl eismo įvykio aplinkybių yra nurodyta, kad „eismo įvykio eiga greičiausiai buvo tokia“. Atsakovės teigimu, policija nėra tikra, kad eismo įvykio eiga buvo būtent tokia – policija tai surašė tik pagal vilkiko vairuotojo žodinius pasisakymus, kurie nėra objektyvus ir patikimas informacijos šaltinis, nes vilkiko vairuotojas duodamas paaiškinimus policijai galimai pats siekė išvengti atsakomybės; 5) Federalinės policijos protokole yra pažymima, kad jame yra pavaizduota tik „numatoma transporto priemonių važiavimo kryptis“. Atsakovės teigimu, policija nėra tikra, kad eismo įvykio kryptis buvo būtent tokia – policija tai surašė tik pagal vilkiko vairuotojo žodinius pasisakymus, kurie nėra objektyvus ir patikimas informacijos šaltinis, nes vilkiko vairuotojas duodamas paaiškinimus policijai galimai pats siekė išvengti atsakomybės; 6) R. M. policijoje buvo apklaustas tik kaip eismo įvykio dalyvis/liudytojas, o ne kaip eismo įvykio kaltininkas; 7) duodamas paaiškinimus policijoje R. M. nurodė, kad eismo įvykio metu buvo „vilkiko vairuotojo apgadintas KIA RIO markės transporto priemonės galas“. Visa bylos medžiaga irgi patvirtina, kad būtent vilkiko vairuotojas įvažiavo į automobilio KIA RIO galą. O tą jis galėjo padaryti ir dėl savo kaltės – galimai nesilaikydamas saugaus atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės; 8) Federalinės policijos protokole pažymėta, kad nėra jokio eismo įvykio vaizdo įrašo; 9) R. M. jokiu policijos nutarimu ar teismo sprendimu nėra pripažintas kaltu dėl 2018 m. gruodžio 5 d. įvykusio eismo įvykio Belgijoje, jo kaltė nenustatyta, jam nebuvo paskirta jokia bauda, jis nebuvo niekaip nubaustas, kaip tariamas eismo įvykio kaltininkas, jo atžvilgiu nebuvo pritaikytos jokios teisinės sankcijos. Atsakovės teigimu, ieškovė be jokio teisinio pagrindo nurodo R. M. eismo įvykio kaltininku; 10) žalą Belgijoje administruojantis Belgijos automobilių draudikų biuras – tai nėra policijos įstaiga ir nėra teisminė institucija. Šis biuras neturi teisės ir įgaliojimų nustatyti kalto asmens dėl eismo įvykio. Federalinės policijos protokole pažymima, kad šis protokolas ir visa byla yra perduota Antverpeno policijos teismui, tačiau ieškovas nepateikė jokio teismo sprendimo, priimto išnagrinėjus šią bylą, o R. M. kaltę iš esmės grindžia vien tik savo nepagrįstomis prielaidomis ir Belgijos automobilių draudikų biuro deklaratyviais pasisakymais. Jeigu ieškovė išmokėjo draudimo išmoką Belgijos automobilių draudikų biurui remiantis vien tik šio biuro pasisakymais dėl eismo įvykio kaltininko, nesiaiškindama tikro kaltininko ir tikrų eismo įvykio aplinkybių – tai yra vien tik pačios ieškovės pasirinkimas, rizika ir atsakomybė. Atsakovė nurodo, kad nei ji, nei R. M. dėl to nėra atsakingi; 11) ieškovė savo ieškinyje akcentuoja, kad R. M. eismo įvykio metu buvo neblaivus. Tačiau atsakovė pastebi, kad joks R. M. neblaivumas nebuvo nustatytas ir niekur nėra užfiksuotas. Transporto priemonės KIA RIO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivis A. B. irgi niekur savo paaiškinimuose netvirtina, kad R. M., vairuodamas transporto priemonę, būtų neblaivus. Atsakovės teigimu, nėra jokio pagrindo laikyti, kad R. M. 2018 m. gruodžio 5 d. eismo įvykio metu buvo neblaivus. Be to, įstatymu yra leidžiamas vairuotojų neblaivumo laipsnis iki 0,4 prom. Be to, jei R. M. ir buvo neblaivus eismo įvykio metu, tai dar savaime nereiškia, kad jis kaltas dėl eismo įvykio ir įvykis įvyko dėl jo kaltės – pagal bylos medžiagą ne R. M. įvažiavo į vilkiką, o būtent vilkikas įvažiavo į R. M. vairuojamos transporto priemonės KIA RIO galą (nes galimai nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės); 12) Federalinės policijos protokole nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 10 d., t. y. praėjus penkioms dienoms po įvykio, R. M. atvyko į policiją pavartojęs alkoholio. Tačiau, atsakovės teigimu, šios aplinkybės savaime nepatvirtina, kad R. M. vartojo alkoholį eismo įvykio dieną, t. y. 2018 m. gruodžio 5 d. Taip pat šios aplinkybės nereiškia, kad dėl eismo įvykio būtų kaltas R. M.. Be to, net ir 2018 m. gruodžio 10 d. policija netyrė ir nenustatė R. M. jokio neblaivumo laipsnio; 13) policijos protokole pažymėta, kad R. M. 2018 m. gruodžio 10 d. atvykęs į policiją dėl avarijos galvoje turėjo didelę žaizdą, dėl ko jo akys buvo pasruvusios krauju. Atsakovės teigimu, tikėtina, kad dėl 2018 m. gruodžio 5 d. avarijos metu gautos galvos traumos R. M. dėl patirto skausmo, išgąsčio ir pasimetimo pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tačiau tai nereiškia, kad būtent jis buvo kaltas dėl eismo įvykio. Tikėtina, kad prieš atvykstant 2018 m. gruodžio 10 d. į policiją R. M. buvo pavartojęs alkoholio, kad numalšintų skausmą dėl didelės žaizdos galvoje. Tačiau tai nereiškia, kad būtent jis buvo kaltas dėl eismo įvykio; 14) pagal ieškovės pateiktą į bylą informaciją nėra galimybės išsamiai nustatyti eismo įvykio aplinkybių ir kaltininko. Be to, pati ieškovė yra pažeidusi įstatymo jai nustatytas pareigas ištirti visas aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, kaltininkui ir pasekmėms nustatyti. Ieškovės pateiktų į bylą įrodymų nepakanka išvadai, jog eismo įvykį sukėlė būtent R. M., kad R. M. kada nors buvo jo, atsakovės, darbuotoju. Todėl ieškinys turėtų būti atmestas ne tik dėl to, kad R. M. nėra ir niekada nebuvo jos, atsakovės, darbuotojas ir ji nėra atsakinga už šio asmens veiksmus, bet ir dėl to, kad ieškovė neįrodė jos (atsakovės) ar / ir R. M. veiksmuose būtinų sąlygų (neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės) civilinei atsakomybei atsirasti.

Šalies argumentai

9. Dėl pareikštos aiškiai nepagrįstos pretenzijos ieškovė ieškinyje neteisingai nurodo, kad neva „kreipėsi į atsakovę su pretenziniu reikalavimu Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį pagrindžiančiais dokumentais“. Ieškovė pretenzijoje 2023 m. birželio 1 d. nepridėjo absoliučiai jokių priedų, pačios pretenzijos tekste nėra nurodyto jokio vairuotojo (transporto priemonės valdytojo) vardo ir pavardės, pretenzijos tekste net nėra nurodyta jokios datos, kada ieškovė buvo išmokėjusi draudimo išmoką žalai atlyginti. Atsakovė nurodo, kad atsakyme į pretenziją buvo aiškiai paaiškinta, nurodant atitinkamą teismų praktiką: ne atsakovė turėjo prašyti, kad ieškovė pateiktų visus jos pretenziją pagrindžiančius įrodymus, o pati ieškovė privalėjo pateikti tokius įrodymus, kartu su savo pretenzija, be atskiro prašymo ar paaiškinimo. Iš ieškovės 2023 m. birželio 1 d. pretenzijos turinio matosi, kad prie šios pretenzijos nėra pridedami jokie priedai, o ieškovės pateikti į bylą dokumentų vertimai yra atlikti vėliau, jau po pretenzijos pareiškimo, ir jie irgi nebuvo pateikti papildomai, o pateikti tik iš karto teismui į civilinę bylą. Ieškovė pasirinko nebendradarbiauti, pasirinko neteikti absoliučiai jokių dokumentų, galinčių nors kažkaip pagrįsti jos pretenziją. Vietoj to ieškovė pasirinko pateikti ieškinį teismui, nurodydama savo ieškinyje akivaizdžiai tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie darbuotojus, apie atsakomybę, apie eismo įvykio aplinkybes ir apie eismo įvykio kaltininką.

10. Trečiasis asmuo M. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ‒ CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką byloje dalyvaujantys asmenys informuoti tinkamai, į teismo posėdį neatvyko trečiasis asmuo, informuotas CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, byla nagrinėtina trečiajam nedalyvaujant.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Pažymėjo, kad atsakovė nesilaikė pareigos nedelsiant pranešti apie eismo įvykį, todėl būtent dėl šios pareigos nevykdymo atsakovei kyla neigiamos pasekmės.

Atsiliepimas

12. Atsakovė prašė ieškinį atmesti atsikirtimų į ieškinį argumentais. Akcentavo, jog byloje nėra pateikti galutiniai duomenys, kas kaltas dėl eismo įvykio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

faktinės bylos aplinkybės

13. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2018 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė ir atsakovė sudarė įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo apdraustas atsakovei UAB „SI CONTRACTING“ (buvęs pavadinimas iki 2023 m. kovo 7 d. UAB „FET CONTRACTING“) priklausantis automobilis KIA RIO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

14. 2018 m. gruodžio 5 d. 17.00 val. Belgijoje, (duomenys neskelbtini) kryptis (Al2) (88,4 km), įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo atsakovei priklausantis lengvasis automobilis KIA RIO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamas M. R., bei vilkikas MERCEDES, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamas T. A. F. D. J.

15. 2023 m. balandžio 27 d. Bureau Belge dės Assureurs Automobiles pateikė ieškovei sąmatą dėl vilkiko remonto 13 175,63 Eur sumai, kurią sudaro: 11 457,07 Eur ‒ draudimo išmoka, išorinės išlaidos – 0,00 Eur, 1 718,56 Eur ‒ administravimo mokestis. Prie sąmatos pateikė ekspertizės išvadą, pagrindžiančią patirtas išlaidas dėl remonto.

16. 2023 m. birželio 1 d. ieškovė nusiuntė atsakovei pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo regreso tvarka byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, jog ieškovė buvo apdraudusi transporto priemonės KIA RIO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinę atsakomybę pagal įprastinę transporto priemonių valdytojų CA privalomojo draudimo sutartį (draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini)), kai 2018 m. gruodžio 5 d. įvykio metu ši transporto priemonė atsitrenkė į kitą transporto priemonę MERCEDES BENZ 2544, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl draudikas išmokėjo 13 175,63 Eur draudimo išmoką žalai atlyginti ir, vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu (vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo), įgijo teisę reikalauti šios sumos grąžinimo iš atsakovės. Prašė per 14 kalendorinių dienų pervesti į ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 13 175,63 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

17. 2023 m. birželio 2 d. ieškovė BELGIAN MOTOR INSURER'S BUREAU pervedė 13 175,63 Eur.

18. 2023 m. birželio 19 d. atsakovė atsakė į ieškovės pretenziją, kurioje akcentavo ieškinio senatį. Teigė, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Įvertinus, kad eismo įvykis įvyko 2018 m. gruodžio 5 d. ir apie tai draudikas žinojo ir turėjo žinoti, pripažintina, kad draudikas praleido senaties terminą reikšti reikalavimus klientui, ir vien todėl draudiko pretenzija laikytina visiškai nepagrįsta. Pažymėjo ir tai, kad pagal draudiko pateiktus dokumentus visiškai nėra aišku, kaip buvo apskaičiuota žala, kokie objektyvūs dokumentai ją patvirtina, kada ji buvo išmokėta bei nėra pateikta visiškai jokių duomenų, įrodančių žalos dydį bei jos faktinį atlyginimą ir šio atlyginimo datą. Draudikas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos dydį, žalos išmokėjimo faktą bei kitas kliento civilinės atsakomybės sąlygas. Todėl atsakovė nesutiko su pretenzija dėl 13 175,63 Eur žalos atlyginimo ir atmetė šią pretenziją, kaip teisiškai nepagrįstą.

19. Atsakovei, nesutikus grąžinti draudimo išmokos, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama regreso tvarka priteisti iš atsakovės 13 175,63 Eur žalos atlyginimą.

Dėl ieškovės teisės reikalauti žalos atlyginimo bei žalos atlyginimo (ne)priteisimo

20. Su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu susijusius santykius reglamentuoja specialusis – Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo – įstatymas ((toliau ‒ TPVCAPDĮ), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.254 straipsnio 1 dalis). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas yra imperatyviųjų teisės normų reguliuojama sutartis.

21. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste būtina pažymėti, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslai iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo ir patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumą atlygino draudikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009). Įstatyme nustatyta išimtis – TPVCAPDĮ 22 straipsnis, – suteikianti teisę draudikui pareikšti reikalavimą į draudėją atlyginti išmokėtas draudimo sumas, nepaneigia civilinės atsakomybės draudimo tikslų. Ši išimtis paremta draudėjo neteisėtais veiksmais, kurie panaikina jo interesų draudimo apsaugą (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis).

22. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis: 1) vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo; 2) vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties; 3) padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę; 4) pasišalino iš įvykio vietos; 5) padarė žalos tyčia.

23. Išimčių, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytų TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011). Teismas kiekvienu atveju privalo detaliai išnagrinėti bylos aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar šios išimtys gali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015; 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019).

24. Pagal kasacinio teismo suformuotą įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

25. TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo apie eismo įvykį nedelsdamas pranešti policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais. Iš ieškovės į bylą pateiktų duomenų, t. y. 2018 m. gruodžio 5 d. Federalinės policijos Antverpeno kelių policijos (toliau policija) pradinio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog 20218 m. gruodžio 5 d. 17.00 val. 2040 Antverpene, (duomenys neskelbtini) kryptis (A 12) (88,4 km) įvyko eismo įvykis, su kuriuo susiję lengvojo automobilio KIA RIO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. R. ir vilkiko Mercedes, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas T. A. F. D. J.. Iš policijos 20218 m. gruodžio 5 d. 17.40 val. protokolo nustatyta, jog policija užfiksavo, kad atvykus į įvykio vietą nustatė, jog kelkraštyje, netoli išsukimo į N. gatvę, stovi apgadintas transporto priemonių junginys, kurį sudaro vilkikas „Mercedes“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabė „Parcisa“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apgadintas vilkiko „Mercedes“ priekis dešinėje. Įvykio vietoje pagal pateiktą asmens dokumentą nustatyta, kad vairuotojas yra T. F. D. J., jis nesužeistas (toliau – B šalis). Eismo įvykio dalyvio teigimu, jis atsitrenkė į balto lengvojo automobilio galą po to, kai šis jį aplenkė ir staigiai stabdė priešais. Eismo įvykio dalyvio tvirtinimu, automobilio vairuotojas ir keleivis išlipo, pavaikščiojo aplink transporto priemonę, po to vairuotojas įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. Eismo įvykio vietoje liko lengvojo automobilio keleivis A. B.. Policija paprašė jo paskambinti vairuotojui ir paprašyti grįžti į įvykio vietą. B., pakalbėjęs su vairuotoju M. R., informavo, kad šis nenori sugrįžti. Policija paprašė dar kartą paskambinti vairuotojui, kad patys su juo pabendrautų. Keleiviui perdavus telefoną, kitame linijos gale buvo girdėti tik neaiškus kalbėjimas. B šalis parodė transporto priemonės, kuri pasišalino iš įvykio vietos, nuotrauką. Joje matyti valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (LT). Iš ieškovės teismui pateikto priedo (duomenys neskelbtini) prie oficialaus pranešimo nustatyta, jog A. B. davė paaiškinimus dėl eismo įvykio, kuriame nurodė, kad „2018 m. gruodžio 5 d. greitkelyje iš L. į B., apie 17.00 val., įvyko eismo įvykis. Su vairuotoju M. R. važiavau kaip keleivis apie 80 km/h greičiu dešiniąja eismo juosta prieš išvažiavimą. Aš nestebėjau kelio, nes žiūrėjau į išmanųjį telefoną, kai pajutau, kaip automobiliai stabdo, o paskui atsitrenkia. Patikrinęs savo ir vairuotojo sveikatą, nuėjau pažiūrėti, kas atsitiko. Po trumpo pokalbio su TIR vairuotoju, pamačiau, kad vairuotojas, su kuriuo važiavau, nuvažiavo. Likau įvykio vietoje, kol atvyko policija. Po trumpų paaiškinimų grįžau į namus L. mieste. Į įvykį pateko KIA RIO automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

26. Įvertinus ieškovės į bylą pateiktus duomenis, susijusius su eismo įvykiu, darytina išvada, jog pastarieji patvirtina, kad atsakovės vardu registruotą transporto priemonę KIA RIO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavęs M. R. pasišalino iš eismo įvykio, todėl darytina išvada, jog ieškovė turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas, [...] sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).

28. Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, jog M. R., vairavęs atsakovei priklausančią transporto priemonę, 2018 m. gruodžio 5 d. dalyvavo eismo įvykyje. Pats vairuotojas po kelių dienų, t. y. 2018 m. gruodžio 10 d. 11.30 val., atvykęs į policijos nuovadą patvirto aplinkybę, kad dalyvavo eismo įvykyje. Kaip matyti iš vairuotojo duotų paaiškinimų, aplinkybių, kodėl neliko eismo įvykio vietoje po įvykio, nenurodė. Iš kito eismo įvykio dalyvio T. F. D. J. paaiškinimų nustatyta, jog iš karto po eismo įvykio M. R. buvo išlipęs iš transporto priemonės, tačiau įvykio vietoje neliko. Analogiškas aplinkybes nurodė ir kartu su M. R. važiavęs keleivis A. B., nurodęs, kad po eismo įvykio vairuotojas M. R. neliko įvykio vietoje, išvažiavo. Iš pateiktų policijos protokolų taip pat nustatyta, jog vairuotojo M. R. buvo prašoma grįžti į eismo įvykio vietą, tačiau jis negrįžo ir paaiškinimų nedavė. Vertinant tokias faktines aplinkybes, darytina išvada, kad M. R. remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, ne tik turėjo, bet ir suvokė, jog įvyko eismo įvykis, kuriuo įvykyje dalyvavusioms transporto priemonėms padaryta žala, tačiau tyčia arba dėl neatsargumo iš eismo įvykio vietos pasišalino.

29. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Nagrinėjamu atveju atsakovė pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės pagrindu (CK 6.270 straipsnio 2 dalis). Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Tokiu atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai.

30. Bylos duomenimis nustatyta, jog eismo įvykio metu transporto priemonė KIA RIO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė atsakovei. Atsakovė teigė, kad M. R. nebuvo jos darbuotojas, tačiau, kokiu pagrindu šią transporto priemonę vairavo trečiasis asmuo M. R., atsakovė nurodyti negalėjo. Jos teigimu, keitėsi įmonės vadovai ir dabartinei vadovei nepavyko rasti duomenų, kokia 2018 m. gruodžio 5 d. buvo įmonės automobilių naudojimo tvarka ir apskaita, kodėl įvykio metu transporto priemonę vairavo M. R.. Atsakovė taip pat nurodė ir tai, kad nėra duomenų, jog M. R. eismo įvykio metu transporto priemonę valdė neteisėtai. Taigi, šiuo atveju nesant duomenų, kad atsakovė dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų būtų praradusi galimybę valdyti transporto priemonę KIA RIO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepaisant to, kad, kaip teigia atsakovė, M. R. nebuvo jos darbuotojas, atsakovei šiuo atveju pareiga atlyginti žalą kyla kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojai, valdant šį šaltinį nuosavybės pagrindu (CK 6.270 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

31. Teisės aktai draudiko teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtas sumas, sieja su priežastinio ryšio tarp nustatytų pareigų pažeidimo ir eismo įvykio buvimu. Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, ir kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

32. Pasisakydamas dėl draudiko atgręžtinio reikalavimo tenkinimo sąlygų, kasacinis teismas išaiškino, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurios pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu).

33. Atsakovės teigimu, byloje nėra pateikta duomenų, kad dėl eismo įvykio kaltu būtų pripažintas M. R., t. y. kad byloje nėra nei policijos, nei prokuratūros sprendimo, kad M. R. kaltas dėl eismo įvykio. Tačiau šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovės neteisėti veiksmai kildinami iš jos, kaip draudėjo pareigų nevykdymo pranešti apie eismo įvykį bei pasišalinimo iš eismo įvykio vietos.

34. Pagal Privalomojo draudimo sutarties 1.5.2 e punktą draudėjas įsipareigoja per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, o taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas. Bylos duomenims, atsakovė tokios Privalomojo draudimo sutartyje numatytos pareigos neįvykdė. Be to, teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad 2019 m. balandžio 2 d. buvo kreiptasi į atsakovę, kad ši pateiktų informaciją, susijusią su eismo įvykiu, tačiau atsakovė nepateikė tokios informacijos. Atsakovė tokios aplinkybės neneigė. Taigi, atsakovė, dar 2019 m. balandžio mėn. būdama informuota apie eismo įvykį, neteikė jokių duomenų nei apie eismo įvykio aplinkybes, nei kam ir kokiu pagrindu buvo perduotas automobilis, nei ginčijo galimą kaltę dėl eismo įvykio ar žalos dydį.

35. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, darytina išvada, kad atsakovė pažeidė vieną pagrindinių apdraustojo pareigų, todėl šiuo atveju tarp draudiko reikalavimo grąžinti išmokėtas sumas yra priežastinis ryšis tarp atsakovės nustatytų pareigų pažeidimo pranešti apie eismo įvykį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Be to, atsakovė, kaip padidinto pavojaus šaltinio savininkė, turi pareigą kontroliuoti, kaip valdoma transporto priemonė. Šiuo atveju M. R., kuris atsakovei priklausančią transporto priemonę vairavo teisėtu pagrindu, suvokdamas, kad padarė eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Taigi, nors pasišalinimo iš eismo įvykio vietos ir draudiminio įvykio nesieja tiesioginis priežastinis ryšys, bet tai suteikia ieškovei teisę reikalauti žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise iki 100 procentų išmokėtos draudimo išmokos (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog žala nėra preziumuojama ir aplinkybė, kad draudikas atlygino eismo įvykio vietos draudiko eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims išmokėtas sumas, automatiškai nelemia atsakovo pareigos atlyginti būtent tokio dydžio žalą. Todėl išmokėtos draudimo išmokos dydžiui nustatyti nepakanka aplinkybės, kad draudikas išmokėjo atitinkamo dydžio draudimo išmoką, turi būti nustatyta, ar tokia išmoka išmokėta pagrįstai ir ar ji atitinka realų nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2020).

37. Ieškovė į bylą pateikė transporto priemonės Mercedes defektų ekspertizės išvadą bei remonto išlaidas pagrindžiančius kaštus, taip pat duomenis, jog ieškovė 2023 m. birželio 2 d. apmokėjo 2023 m. balandžio 27 d. Bureau Belge dės Assureurs Automobiles pateiktą 13 175,63 Eur sąskaitą, kurią sudaro: 11 457,07 Eur ‒ draudimo išmoka, išorinės išlaidos – 0,00 Eur, 1 718,56 Eur ‒ administravimo mokestis.

38. Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus, sprendžia, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad atitinkamo dydžio draudimo išmoka buvo išmokėta nepagrįstai ar neatitinka realios nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydžio. Ieškovė pateikė savo reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, patvirtinančius išmokėtos draudimo išmokos pagrįstumą ir realumą, tuo tarpu atsakovė juos neigiančių duomenų nepateikė, o vien tik reikšti abejones, kad neaišku, kaip ir kokiu pagrindu apskaičiuota žala, nepakanka (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

39. Apibendrinant tai, kas paminėta, vadovaujantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, taip pat vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistinas 13 175,63 Eur žalos atlyginimas (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 6.246–6.249 straipsniai, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

40. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų ieškovės bei atsakovės argumentų

41. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

42. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kiti ieškinio, atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

44. Visiškai tenkinus ieškovės ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 696,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 296 Eur žyminis mokestis bei 1 400,88 Eur procesinių dokumentų vertimų išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „SI Contracting“ 13 175,63 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 13 175,63 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 696,88 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Diana Bučienė