Alytaus apylinkės teismo nutartis

susipažinusi su Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro I. V. pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje

Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, susituokęs, dirbantis Danijoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apylinkės teisme 2022 m. liepos 26 d. gautas prokuroro I. V. pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio tvarka baudžiamojoje byloje, kurioje Ž. K. kaltinamas tuo, kad jis tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2022 m. birželio 18 d. 3.29 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo pramoniniu būdu pagamintą kastetą – smogiamojo-triuškinamojo poveikio nešaunamąjį šaltąjį ginklą, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 7 punktą draudžiamas Lietuvos Respublikoje, jį neteisėtai laikė iki 2022 m. birželio 18 d. 3.29 val. ir panaudojo mušdamas nukentėjusįjį G. K., suduodamas šešis kartus į galvą, ir dėl muštinės žaizdos nosies ir galvos plaukuotosios dalies srityje padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu jį realizavo, tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 258 straipsnio 1 dalyje.

Baudžiamoji byla su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu perduodama prokurorui.

Motyvuojamoji dalis

BPK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais (kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu); 3) nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais.

BPK 420 straipsnyje tiesiogiai nėra numatyta galimybės teisėjui perduoti baudžiamąją bylą prokurorui trūkumams ištaisyti. Dėl to šiame kontekste yra svarbi teismų formuojama praktika, kurioje išaiškinta, kad atskirų BPK straipsnių ar dalių negalima aiškinti atsietai nuo visumos, nes BPK turi būti taikomas sistemiškai, todėl nustačius BPK 234 straipsnio 2 dalies pagrindus, baudžiamoji byla gali būti perduodama prokurorui ir tuo atveju, kai yra kreipiamasi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-307-1121/2021, 2018 m. birželio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-208-891/2018, Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. e1S-356-493/2021, kt.).

BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudžiamoji byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas (šiuo atveju prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu) ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. BPK 219 straipsnio 3 punkte reglamentuota, jog kaltinamajame akte turi būti tiksliai nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; taip pat turi būti nurodytas BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką (BPK 219 straipsnio 5 punktas). Atitinkamai ir BPK 419 straipsnyje, reglamentuojančiame prokuroro pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu turinį, nurodyti analogiški reikalavimai (BPK 419 straipsnio 1-5 punktai).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis Ž. K. kaltinamas pagal BK 258 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2022 m. birželio 18 d. 3.29 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo pramoniniu būdu pagamintą kastetą – smogiamojo-triuškinamojo poveikio nešaunamąjį šaltąjį ginklą, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 7 punktą draudžiamas Lietuvos Respublikoje, jį neteisėtai laikė iki 2022 m. birželio 18 d. 3.29 val. ir panaudojo mušdamas nukentėjusįjį G. K., suduodamas šešis kartus į galvą, ir dėl muštinės žaizdos nosies ir galvos plaukuotosios dalies srityje padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu jį realizavo, tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 258 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, kas neteisėtai gamino turėdamas tikslą realizuoti arba realizavo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą įtaisą. Minėti veikos požymiai (gamino, turėdamas tikslą realizuoti arba realizavo) suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame straipsnyje nurodytų veikų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Nusikaltimas yra baigtas nuo nešaunamojo ginklo gaminimo turint tikslą jį realizuoti ar realizavimo pradžios momento.

Teismui pateiktoje baudžiamojoje byloje Ž. K. kaltinamas nešaunamojo ginklo – kasteto įgijimu, jo laikymu ir realizavimu, kurį prokuroras apibrėžia kaip panaudojimą mušant nukentėjusįjį G. K..

Teismo nuomone, kaltinamajam inkriminuotas nešaunamojo ginklo – kasteto realizavimas šioje byloje prokuroro nepagrįstai sutapatintas su jo panaudojimu mušant nukentėjusįjį G. K.. Nešaunamojo ginklo realizavimas teismų praktikoje suprantamas kaip pagaminto arba neteisėtai įgyto nešaunamojo ginklo pardavimas, iškeitimas, padovanojimas ir kiti panašūs veiksmai. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad nešaunamojo ginklo (kasteto) panaudojimas mušimui negali būti laikomas jo realizavimu BK 258 straipsnio 1 dalies prasme. Todėl kaltinamojo veiksmuose galimai nėra jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 258 straipsnio 1 dalyje, objektyviosios pusės požymio – realizavimo, o kartu ir nusikaltimo sudėties.

BK 258 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Neteisėtas nešaunamojo ginklo įgijimas yra jo pirkimas, išmainymas į kitus daiktus, gavimas kaip dovanos, rasto ginklo pasisavinimas ir pan. Ginklo ir šaudmenų nešiojimosi sąvoka pateikta Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 13 punkte, numatančiame, kad ginklo (taip pat ir nešaunamojo) nešiojimasis – tai ginklo turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą galima panaudoti nedelsiant.

Kaltinamasis galimai neteisėtai įgijo ir nešiojo pramoniniu būdu pagamintą kastetą – smogiamojo-triuškinamojo poveikio nešaunamąjį šaltąjį ginklą, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 7 punktą draudžiamas civilinėje apyvartoje Lietuvos Respublikoje. Esant nustatytoms aplinkybėms, kaltinamojo Ž. K. veika galimai atitinka BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Dėl to spręstinas klausimas dėl kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos perkvalifikavimo.

Įvertinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, kad prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam pareikšti kaltinimai neatitinka BK 219 straipsnio 3 bei 5 punktų reikalavimų, o teismui paduotas pareiškimas neatitinka BPK 419 straipsnio nuostatų.

Pastebėtina, jog šioje byloje nėra pagrindo perduoti bylą nagrinėti teisme, kadangi bylos aplinkybės yra pakankamai aiškios – kliūtis priimti teismo baudžiamąjį įsakymą yra ne bylos aplinkybių (ne)aiškumas, bet pareikštų kaltinimų neatitikimas byloje nustatytoms aplinkybėms ir byloje esantiems duomenims bei galimas netinkamas nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Teismui savo iniciatyva baudžiamajame įsakyme tikslinant kaltinimą bei sprendžiant dėl galimo pareikšto kaltinimo perkvalifikavimo būtų pažeista kaltinamojo teisė į gynybą, užkirstas kelias prokurorui skųsti teismo procesinį sprendimą. Perduodant bylą BPK 423 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėti teisiamajame posėdyje, esant tokiems kaltinimo trūkumams, taip pat būtų pažeista kaltinamojo teisė į gynybą bei teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, jo teisėti lūkesčiai dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Be to, nors daugeliu atvejų kaltinamojo akto trūkumus galima pašalinti bylą nagrinėjant teisme, tačiau visais atvejais turi būti įvertinama, koks būdas taisant padarytus pažeidimus yra greičiausias ir labiausiai atitinka proceso dalyvių bei teisingumo interesus. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad teismui byla perduota nagrinėti supaprastinto proceso tvarka, pagal kurį procesas turėtų būti užbaigiamas greičiau, efektyviau ir optimaliau. Tokiam procesui reguliuoti numatytos baudžiamojo proceso normų specialiosios taisyklės, kurių laikymasis turėtų užtikrinti pagreitinto proceso kokybę, o nagrinėtinos aplinkybės tiriamos greičiau dėl to, jog yra aiškios ir jų nustatymas nereikalauja naudoti sudėtingos tyrimo metodikos. Pagreitinto proceso atveju teismas jokių papildomų įrodymų neberenka, o visi reikalingi duomenys procesiniam sprendimui priimti turi būti prokuroro pateikti pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei prokuroras nesurinko visų reikiamų duomenų ar padarė įstatymo taikymo klaidas, teismas gali surengti teismo posėdį ir pats susirinkti trūkstamus duomenis ir ištaisyti klaidas, tačiau tai bus aiškiai ilgesnis ir šia prasme proceso dalyvių teisę į greitą procesą pažeidžiantis procesas, be to, tai jau nebebus supaprastintas procesas, su kuriuo sutiko kaltinamasis. Todėl perdavus bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo tvarka jau nebūtų galimybės. Šiuo atveju prokuroro pareigos vykdymas būtų perkeltas teismui, nevertinant kitų proceso dalyvių interesų, nes turės būti rengiamas teisiamasis posėdis, prokuroras, tikėtina, turės tikslinti kaltinimą, taip pat turės būti siunčiami paštu šaukimai proceso dalyviams, jų neatvykimo atveju priimamos nutartys atvesdinti, o atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba Danijoje, galbūt netgi turės būti skelbiama jo paieška tuo atveju, jei jis nevyks į posėdžius, kitaip tariant, ikiteisminio tyrimo spragas bus bandoma užpildyti teisme (Kauno apygardos teismo nutartys Nr. 1S-624-238/2019, e1S-356-493/2021). Šioje byloje, teismo vertinimu, nustatyti pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu trūkumai perduodant bylą prokurorui gali būti pašalinti per gana trumpą laiką ir greičiau, mažesnėmis teismo ir visų proceso dalyvių laiko bei lėšų sąnaudomis, nei tai būtų įmanoma padaryti teisiamojo posėdžio metu.

Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta aukščiau, baudžiamoji byla perduotina prokurorui nustatytiems pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu trūkumams pašalinti (t. y. pareikštam kaltinimui bei veikos kvalifikavimui patikslinti) (BPK 232 straipsnio 3 punktas, 234 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 2 dalimi ir 418-420 straipsniais,

nutaria:

Baudžiamąją bylą, kurioje surašytas pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriame Ž. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 1 dalyje, perduoti prokurorui šios nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu trūkumams pašalinti.

Nurodytiems trūkumams pašalinti nustatyti 2 (dviejų) mėnesių terminą, šį terminą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismą.