- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-30
- Bylos Nr.
- 2A-1709/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Rasa Gudžiūnienė, Algirdas Gailiūnas
- Ieškovas
- UAB „Niklita“
- Atsakovas
- Tauragės rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- UAB „Gabutis“
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno, Rasos Gudžiūnienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Niklita“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-772-622/2013 pagal ieškovo UAB „Niklita“ ieškinį atsakovui Tauragės rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų viešame pirkime pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo, trečiasis asmuo UAB „Gabutis“.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Niklita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Tauragės rajono savivaldybės administracijai, prašydamas panaikinti atsakovo sprendimą, kuriuo nuspręsta suteikti konkurse dalyvavusiems tiekėjams tokius balus – Tauragės Martyno Mažvydo pagrindinėje mokykloje UAB „Niklita“ skirti 33,00, o UAB „Gabutis“ – 44,20, Tauragės Jovarų pagrindinėje mokykloje UAB „Niklita“ skirti 33,20, o UAB „Gabutis“ – 44,50 balus, atsakovo sprendimą atmesti ieškovo 2012 m. spalio 18 d. pretenziją; įpareigoti perkančiąją organizaciją tiekėjų pasiūlymus nagrinėti iš naujo, detalizuoti pirminių pasiūlymų kriterijaus T balo vertinimus ir atsiųsti UAB „Gabutis“ pirminiuose pasiūlymuose pateiktus valgiaraščius; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas UAB „Niklita“ nurodė, kad pateikė pasiūlymą dėl atsakovo vykdyto supaprastinto atviro konkurso „Mokinių ir personalo maitinimo paslaugos: Tauragės rajono Sartininkų pagrindinėje mokykloje, Tauragės Martyno Mažvydo pagrindinėje mokykloje, Tauragės Jovaro pagrindinėje mokykloje“, tačiau jo pasiūlymas buvo neteisingai įvertintas ir nepagrįstai nepripažintas laimėjusiu. Ieškovo teigimu, jo pateiktas pasiūlymas buvo ekonomiškai naudingesnis, nes valstybės biudžetas būtų sutaupęs 92 386 Lt, tačiau pagal bendro ekonominio naudingumo balo skaičiavimą komisija nusprendė, kad pateiktas pasiūlymas nėra ekonomiškai naudingas ir nugalėtoju pripažino trečiąjį asmenį UAB „Gabutis“. Ieškovas nurodė, kad atsakovas netinkamai taikė ir aiškino pirkimo sąlygas, neaišku kuo vadovaujantis taikė bei vertino valgiaraščio kokybės skaičiavimo formulę, pagal kurią nustatomas viešojo pirkimo laimėtojas, neužtikrino VPĮ įtvirtino racionalaus lėšų naudojimo principo. Siekdamas išsiaiškinti, kaip atsakovas vertino valgiaraščių kokybę, kaip paskaičiavo ekonominio naudingumo T balus ir nusprendė suteikti tiekėjams tokius balus, ieškovas 2012 m. spalio 18 d. pateikė atsakovui pretenziją, kurią atsakovas atmetė, motyvuodamas, kad praleistas įstatyme nustatytas 15 dienų terminas pretenzijai pateikti. Apelianto teigimu, atsakovas neteisingai aiškino VPĮ 94 straipsnio nuostatas, nes termino pretenzijai pateikti nepraleido.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 13 d. tiekėjams išsiuntė informaciją apie jiems skirtus ekonominio naudingumo balus už valgiaraščių kokybę (T kriterijus). 2012 m. spalio 11 d. buvo paskelbtas konkurso laimėtojas – UAB „Gabutis“. Ieškovas neteisingai skaičiuoja terminą pretenzijai pateikti. 2012 m. spalio 16 d. ieškovui išsiųstame rašte buvo tik paaiškinta, kaip buvo apskaičiuoti ekonominio naudingumo balai už valgiaraščių kokybę ir pasiūlymo bendras ekonominis naudingumas (T ir S balai). Apie sprendimą tiekėjams už valgiaraščių kokybę (T kriterijus) skirti atitinkamus balus, ieškovui buvo pranešta 2012 m. rugsėjo 13 d., todėl ieškovas jau 2012 m. rugsėjo 13 d., o ne 2012 m. spalio 16 d. žinojo apie jam už valgiaraščių kokybę (T kriterijus) skirtą mažesnį balą nei trečiajam asmeniui. Ieškovas ekonominio naudingumo balus už valgiaraščių kokybę (T kriterijus) turėjo ginčyti per 15 dienų terminą, skaičiuojamą nuo 2012 m. rugsėjo 13 d., o ne nuo 2012 m. spalio 16 d., todėl pretenziją turėjo pateikti iki 2012 m. rugsėjo 28 d. imtinai. Kadangi ieškovas pretenziją pateikė tik 2012 m. spalio 22 d., todėl ji nebuvo priimta ir nagrinėta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. sausio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas nustatė, kad supaprastintas atviras konkursas bei konkurso sąlygos, kuriose ir buvo pateikti pasiūlymų vertinimo kriterijai, buvo viešai paskelbtos Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2012 m. kovo 27 d., ieškovas prieš dalyvaudamas konkurse buvo susipažinęs su jo sąlygomis, taip pat ir 10 skyriuje numatyta neatmestų pasiūlymų vertinimo pagal ekonominį naudingumą tvarka, dėl jų išaiškinimo iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos į atsakovą nesikreipė bei jų laiku neginčijo, pirkimo sąlygos nebuvo keičiamos, todėl darytina išvada, kad ieškovui jos buvo aiškios ir suprantamos.
Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas apie ginčijamą atsakovo 2012 m. rugsėjo 13 d. priimtą sprendimą konkurse dalyvavusiems tiekėjams nustatyti ekonominio naudingumo kriterijaus T balus (už valgiaraščių kokybę) jau žinojo 2012 m. rugsėjo 13 d., tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovas po atsakovo priimto sprendimo kreipėsi į atsakovą ir kėlė klausimus dėl ekonominio naudingumo balų skaičiavimo. Teismas pažymėjo, kad pretenziją dėl šios perkančiosios organizacijos sprendimo galėjo pateikti iki 2012 m. rugsėjo 28 d., tačiau pateikė tik 2012 m. spalio 19 d. Dėl to konstatavo, kad ieškovas ženkliai praleido VPĮ 94 straipsnio 1 dalyje nustatytą 15 dienų terminą pretenzijai pareikšti.
Teismas konstatavo, aplinkybė, kad ieškovas 2012 m. spalio 15 d. pateikė atsakovui paklausimą, prašydamas paaiškinti kaip buvo skaičiuojamas ekonominio naudingumo balas ir atsakovas 2012 m. spalio 16 d. pateikė ieškovui paaiškinimus, vadovaudamasis konkurso sąlygų 10 skyriuje nustatytais pasiūlymų vertinimo kriterijais, kaip buvo apskaičiuoti ekonominio naudingumo balai už valgiaraščio kokybę ir pasiūlymo bendras ekonominis naudingumas (T ir S balai), neįrodo, kad ieškovas tik tada sužinojo apie atsakovo priimtą sprendimą bei konkurso pirkimo sąlygas.
Teismas pažymėjo, kad pagal VPĮ 94 straipsnį pretenzijos pateikimo termino pradžios nesieja su tiekėjo sužinojimu apie galimą jo teisių pažeidimą, priešingai termino pradžia sietina su perkančiosios organizacijos sprendimų paskelbimu. Kiekvienas tiekėjas privalo domėtis viešo konkurso vykdymo eiga bei sąlygomis.
Šalies argumentai
Teismas nusprendė, kad ieškovas perilgai delsė ir nesikreipė į atsakovą dėl jam kilusių neaiškumų dėl konkurso pirkimo sąlygų taikymo, pateikdamas ieškinį taip pat nenurodė, dėl kokių objektyvių bei svarbių priežasčių jis laiku nesikreipė į atsakovą, sužinojęs apie tiekėjams skirtus balus bei jų skaičiavimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad ieškovas nesilaikė VPĮ 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, nepateikė laiku pretenzijos dėl konkurso pirkimo sąlygų bei atsakovo priimtų sprendimų, pagrindo atnaujinti praleistą terminą pretenzijai pateikti nėra. Dėl to ieškovas neteko teisės ginčyti konkurso pirkimo sąlygų bei atsakovo priimtų sprendimų teisme.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas UAB „Niklita“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Niklita“ ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, neatskleidė bylos esmės bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Teismas netinkamai išanalizavo ieškovo pareikštą nuomonę, netinkamai vertino pateiktus į bylą įrodymus, todėl jais vadovaujantis neteisingai konstatavo faktines aplinkybes.
2. Perkančioji organizacija padarė procedūrinius VPĮ pažeidimus. Viešojo pirkimo procedūros gali būti laikomos teisėtomis tik griežtai laikantis VPĮ reikalavimų, dėl ko net formalūs VPĮ pažeidimai reiškia viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo principų pažeidimą.
3. Atsakovas būtent apie pažeistas jo subjektines teises sužinojo tik 2012 m. spalio 16 d., t.y. atsakovui pateikus ieškovo paaiškinimus, kaip buvo apskaičiuoti pateiktų pasiūlymų ekonominio naudingumo balai. Tik šių paaiškinimų pasekoje tapo žinoma, kad atsakovas pažeidė VPĮ 3, 93, 94 straipsnių nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
4. Teismas nepagrįstai neįtraukė į bylą Viešųjų pirkimo tarnybos. Teismui, siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, įstatymas numato teisę gauti bei remtis atitinkamos institucijos išvada.
Žemesnės instancijos teismas
5. Perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas. UAB „Niklita“ pasiūlymas perkančiajai organizacijai yra ekonomiškai naudingiausias, kadangi valstybės biudžetas sutaupytų 92 386 Lt.
Atsakovas Tauragės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, Klaipėdos apygardos 2013 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas tinkamai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, atskleidė bylos esmę bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
2. Apelianto teiginiai dėl neva atsakovo padarytų procedūrinių viešojo pirkimo vykdymo pažeidimų yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas laikėsi VPĮ reikalavimų ir viešojo pirkimo procedūras tinkamai vykdė VPĮ nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad net nustačius grynai formalius nukrypimus nuo VPĮ nuostatų ar pirkimo dokumentuose nustatytos konkrečios procedūros ar jų vykdymo eigos, kurie iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti viešųjų pirkimo principų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2011).
3. Apelianto argumentai, kad neva apie pažeistas jo subjektines teises sužinojo tik 2012 m. spalio 16 d., t.y. gavęs atsakovo paaiškinimą, kaip buvo apskaičiuoti ekonominio naudingumo balai už valgiaraščių kokybę ir pasiūlymo bendras ekonominis naudingumas, atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovas apie viešojo pirkimo sąlygas turėjo galimybę ir galėjo laisvai ir nekliudomai susipažinti, iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos į atsakovą dėl jų išaiškinimo nesikreipė, todėl darytina išvada, kad apeliantui jos buvo žinomos ir suprantamos. Apeliantas nei teikdamas pretenziją, nei ieškinį teismui nenurodė dėl kokių objektyvių ir svarbių priežasčių laiku nesiėmė galimai savo pažeistų teisių gynybos.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismui nusprendus į bylą neįtraukti Viešųjų pirkimų tarnybos, CPK nenumato galimybės teismo sprendimą skųsti.
Trečiasis asmuo UAB „Gabutis“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Niklita“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 22 d. sprendimo, sprendžia, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, nurodydamas, jog ieškovas žinojo konkurso sąlygas, nesilaikė VPĮ 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, nepateikė laiku pretenzijos dėl konkurso sąlygų bei atsakovo priimtų sprendimų, pagrindo atnaujinti praleistą terminą pretenzijai pateikti nėra, ieškovas neteko teisės ginčyti konkurso sąlygų bei atsakovo priimtų sprendimų teisme, tenkinti ieškinį nėra pagrindo.
Apeliantas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, apeliaciniame skunde iš esmės nurodo dviejų grupių motyvus: pirma, apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog atsakovas 2012 m. spalio 16 d. raštu Nr. 19-4608 pateikė apeliantui paaiškinimą, kuo vadovaujantis apskaičiavo ekonominio naudingumo balus už valgiaraščių kokybę ir pasiūlymo bendrą ekonominį naudingumą ir kad šis paaiškinimas neįrodo, jog apeliantas tik 2012 m. spalio 16 d. sužinojo apie atsakovo priimtą sprendimą jam skirti atitinkamo dydžio balus už valgiaraščių kokybę (T balas) bei konkurso pirkimo sąlygas. Antra, apelianto nuomone, perkančioji organizacija padarė procedūrinius VPĮ pažeidimus. Viešojo pirkimo procedūros gali būti laikomos teisėtomis tik griežtai laikantis VPĮ reikalavimų, dėl ko net formalūs VPĮ pažeidimai reiškia viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo principų pažeidimą. Dėl šių priežasčių, apelianto teigimu, atsakovas turėjo panaikinti 2012 m. spalio 16 d. sprendimą ir tiekėjų pasiūlymus nagrinėti iš naujo.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nėra pagrindas keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 185, 263 str.).
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl ieškovo laikymosi VPĮ nustatytos išankstinės ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, atsakovo atsisakymo priimti ir nagrinėti ieškovo pateiktą pretenziją, atsakovo taikymo konkurso sąlygų ir vertinimo tiekėjų pasiūlymų, t.y. dėl viešojo pirkimo teisinių santykių, perkančiosios organizacijos ir viešojo pirkimo dalyvių veiksmų.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas Tauragės rajono savivaldybės administracija vykdė supaprastintą atvirą konkursą „Mokinių ir personalo maitinimo paslaugos: Tauragės rajono Sartininkų pagrindinėje mokykloje, Tauragės Martyno Mažvydo pagrindinėje mokykloje, Tauragės Jovaro pagrindinėje mokykloje“ (toliau – konkursas). Atsakovas 2012 m. rugsėjo 13 d. raštu informavo tiekėjus, taip pat ir ieškovą apie jiems skirtus ekonominio naudingumo balus už tiekėjų pateiktų valgiaraščių kokybę (T kriterijus) ir apie tai, kad antrasis komisijos posėdis vyks 2012 m. spalio 1 d. 2012 m. spalio 1 d. antrajame komisijos posėdyje nė vienas tiekėjas nedalyvavo. Atsakovas 2012 m. spalio 11 d. raštu informavo tiekėjus, kad įvertinęs pasiūlymų kainas ir bendrą tiekėjų pateiktų pasiūlymų ekonominį naudingumą, konkurso nugalėtoju pripažino trečiąjį asmenį UAB „Gabutis“ ir nurodė, kad ketina su juo sudaryti pirkimo sutartį 2012 m. spalio 30 d., bet ne anksčiau negu pasibaigs atidėjimo terminas (15 dienų laikotarpis nuo pranešimo apie sprendimą sudaryti sutartį išsiuntimo dienos). Atsakovas, gavęs ieškovo paklausimą, kaip buvo apskaičiuoti tiekėjų pateiktų pasiūlymų ekonominio naudingumo balai už valgiaraščio kokybę (T kriterijus) ir bendras pasiūlymo ekonominio naudingumas, 2012 m. spalio 16 d. pateikė ieškovui paaiškinimą. Atsakovas 2012 m. spalio 22 d. CVP IS priemonėmis gavo ieškovo 2012 m. spalio 19 d. pretenziją, pagal kurią ieškovas prašė panaikinti atsakovo 2012 m. spalio 16 d. sprendimą ir tiekėjų pasiūlymus nagrinėti iš naujo. Atsakovas atsisakė priimti ir nagrinėti ieškovo pretenziją, nes ji pateikta praleidus VPĮ nustatytą pretenzijų pateikimo terminą.
Dėl ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos ir terminų
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino aplinkybes, kad atsakovas 2012 m. spalio 16 d. raštu Nr. 19-4608 pateikė apeliantui paaiškinimą, kuo vadovaujantis apskaičiavo ekonominio naudingumo balus už valgiaraščių kokybę ir pasiūlymo bendrą ekonominį naudingumą, ir kad šis paaiškinimas neįrodo, jog apeliantas tik 2012 m. spalio 16 d. sužinojo apie atsakovo priimtą sprendimą jam skirti atitinkamo dydžio balus už valgiaraščių kokybę (T balas) bei konkurso pirkimo sąlygas. Pasak apelianto, atsakovo 2012 m. spalio 16 d. pateikti jam paaiškinimai buvo tas momentas, kada jis galėjo sužinoti apie jo galimai pažeistas subjektines teises ir interesus. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas, atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja VPĮ, kurio paskirtis – vadovaujantis jo (šio įstatymo) reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 str. 2 d.), laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 str. 1 d.). Visų paminėtų principų privaloma laikytis visos viešojo pirkimo procedūros metu, t. y. nuo viešojo pirkimo paskelbimo iki pirkimo pabaigos. Tuo (principų laikymusi) užtikrinama, kad viešųjų pirkimų konkurso tikslai bus pasiekti, o konkurso procedūroje bus išvengta nesąžiningos konkurencijos prielaidų. Pirkimo procesas turi būti skaidrus, t. y. atviras, aiškus, be situacijų, sudarančių galimybę interpretuoti tą patį veiksmą skirtingai ir suabejoti proceso (viešo konkurso) skaidrumu. Tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nusipirktų tai, ko reikia, perkančiosios organizacijos pateikiami pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs ir be dviprasmybių (VPĮ 24 str.). Perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva, nesibaigus pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui, paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus, taip pat ir pirkimo objektą (VPĮ 27 str.). Kandidatai, dalyviai taip pat turi teisę prašyti paaiškinti pirkimo dokumentų nuostatas, skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus, kuriais nustatomas reikalavimas pirkimo objektui, bei kitas sąlygas, ribojančias kandidato, dalyvio galimybę dalyvauti konkurse.
Taigi dalyvaujantys viešųjų pirkimų procedūrose tiekėjai įgyvendina savo teises ir jas gina skirtingais būdais: tuo atveju, jei pirkimo dokumentuose yra neaiškumų, ar tiekėjui, norint pateikti tinkamą pasiūlymą, trūksta tam tikros informacijos, jis turi teisę kreiptis į perkančiąją organizaciją su prašymu paaiškinti pirkimo dokumentus ar suteikti jam trūkstamą informaciją. Jei tiekėjas mano, kad jo teisės yra pažeidžiamos perkančiosios organizacijos priimamais sprendimais ir tiekėjas siekia ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar sprendimus, atliktus iki pirkimo sutarties sudarymo, tiekėjas turi perkančiajai organizacijai pateikti pretenziją (VPĮ 93 straipsnio 2 dalis), o toks pretenzijos pateikimas yra laikomas būtina sąlyga siekiant pasinaudoti ikiteisminiu savo teisių gynimo būdu; tuo atveju, kai tiekėjas pasinaudoja ikiteismine savo teisių gynimo procedūra ir jo pretenzija nėra patenkinama, tiekėjas turi teisę perkančiosios organizacijos veiksmus skųsti teismui.
Pagal atsakovo vykdyto supaprastinto viešojo pirkimo „Mokinių ir personalo maitinimo paslaugos: Tauragės rajono Sartininkų pagrindinėje mokykloje, Tauragės Martyno Mažvydo pagrindinėje mokykloje, Tauragės Jovaro pagrindinėje mokykloje“ sąlygų (toliau – viešojo pirkimo sąlygos) 10.1 punktą, perkančiosios organizacijos neatmesti pasiūlymai vertinami pagal ekonominį naudingumą. Viešojo pirkimo sąlygų 10.7 punkte nustatyta, kad komisija patikrinusi ir įvertinusi pasiūlymų techninius duomenis, apie jų rezultatus praneša tiekėjams. Neatmestini pasiūlymai vertinami toliau. Pasiūlymai baigiami vertinti vadovaujantis ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijumi tik po antrojo vokų (vokų su kainomis) atplėšimo posėdžio, kai yra sužinomos tiekėjų pasiūlytos kainos. Bylos duomenys patvirtina, kad 2012 m. rugsėjo 13 d. atsakovas raštu informavo tiekėjus, tame tarpe ir ieškovą apie pretenzijoje nurodytus pasiūlymų techninės dalies jiems skirtus ekonominio naudingumo balus už valgiaraščių kokybę (T kriterijus). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad iki 2012 m. spalio 16 d., kada ieškovas pateikė atsakovui paklausimą dėl pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo, apeliantas nepateikė nei prašymo, nei pretenzijos dėl konkurso sąlygose nustatytų pasiūlymų vertinimo kriterijų, taip pat dėl pasiūlymų techninės dalies ekonominio naudingumo vertinimo rezultatų.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog konkursas ir konkurso sąlygos, kuriose buvo pateikti pasiūlymo vertimo kriterijai, 2012 m. kovo 27 d. buvo viešai paskelbtos Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (tekste taip pat nurodoma – CVP IS). Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija, laikydamasi įstatymų reikalavimų, informavo suinteresuotus asmenis apie vykdomą konkursą, darytina išvada, kad kiekvienas tiekėjas apie konkursą tinkamai informuotas ir turi operatyviai ginti galimai pažeistas subjektines teises. Iš viešojo pirkimo sąlygų 7.1 punkto nustatyta, kad konkurso sąlygos gali būti paaiškinamos, patikslinamos tiekėjų iniciatyva, jiems CVP IS susirašinėjimo priemonėmis kreipiantis į perkančiąją organizaciją. Bylos duomenys patvirtina, kad pagal viešojo pirkimo sąlygų 7.1 punktą tiekėjai turi būti aktyvūs ir pateikti klausimus ar paprašyti paaiškinti konkurso sąlygas iš karto jas išanalizavę, atsižvelgdami į tai, kad pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui, pasiūlymo turinio keisti nebus galima, o tai reiškia, jog ieškovas galėjo prašyti iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos paaiškinti ar patikslinti neaiškias viešojo pirkimo sąlygas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nustatė, kad ieškovas dėl konkurso sąlygų išaiškinimo, tame tarpe ir dėl neatmestų pasiūlymų vertinimo pagal ekonominį naudingumą tvarkos iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos į atsakovą nesikreipė bei šių sąlygų neginčijo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirkimo sąlygos nebuvo keičiamos. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir sprendžia, kad ieškovui konkurso sąlygos buvo aiškios ir suprantamos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog įstatymo leidėjas nustatė terminus viešuosiuose pirkimuose, siekiant viešojo pirkimo procedūrų operatyvumo, ir tai įpareigoja tiekėjus ginčų dėl viešojo pirkimo procedūrų metu elgtis apdairiai ir laiku imtis priemonių savo interesų apsaugai bei teisių gynybai. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal VPĮ V skyriaus nuostatas, kurios reglamentuoja viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo procedūras, privaloma laikytis ikiteisminės procedūros ir apskundimo teisme tvarkos ir sąlygų.
Pretenzijų nagrinėjimas ir ginčų sprendimas yra neatsiejama viešojo pirkimo proceso dalis. Tiekėjų teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar priimtus sprendimus reglamentuojama VPĮ 93-94¹ straipsniuose. VPĮ 93 straipsnis numato tiekėjo teisę ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar priimtus sprendimus, o jo 3 dalis įtvirtina privalomą ikiteisminę viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo procedūrą: „Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai šiame skyriuje nustatyta tvarka. <...>. Perkančiosios organizacijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus tiekėjo pretenziją, gali būti skundžiamas teismui šiame skyriuje nustatyta tvarka“. VPĮ redakcija, galiojusi ginčo nagrinėjimo metu, nustatė, kad „Tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus ieškinį dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia): 1) per 15 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos; 2) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos, jeigu šiame įstatyme nėra reikalavimo raštu informuoti tiekėjus apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus“.
Kaip minėta, įstatymo leidėjas nustatė terminus viešuosiuose pirkimuose, siekdamas viešojo pirkimo operatyvumo, ir tai įpareigoja tiekėjus ginčų dėl viešojo pirkimo procedūrų metu elgtis apdairiai ir laiku imtis priemonių savo interesų apsaugai bei teisių gynybai. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas tik 2012 m. spalio 22 d. CVP IS priemonėmis pateikė atsakovui 2012 m. spalio 19 d. pretenziją dėl perkančiosios organizacijos sprendimo, kuriuo nuspręsta suteikti konkurse dalyvavusiems tiekėjams tokius balus – Tauragės Martyno Mažvydo pagrindinėje mokykloje UAB „Niklita“ skirti 33,00, o UAB „Gabutis“ – 44,20, Tauragės Jovarų pagrindinėje mokykloje UAB „Niklita“ skirti 33,20, o UAB „Gabutis“ – 44,50 balus. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad toks apelianto subjektinių teisių gynimas nepripažintinas nuosekliu. Apeliantas, būdamas apdairiu, rūpestingu ir atidžiu tiekėju bei vertindamas VPĮ nustatytus privalomos teisių ikiteisminės gynybos terminus, jau 2012 m. rugsėjo 13 d., gavęs ginčijamą atsakovo priimtą sprendimą konkurse dalyvavusiems tiekėjams nustatyti ekonominio naudingumo kriterijaus T balus (už valgiaraščių kokybę) turėjo imtis aktyvių veiksmų, siekdamas išsiaiškinti, ar balai už valgiaraščių kokybę jam buvo skirti tinkamai, esant reikalui pateikti prašymus pateikti paskaičiavimus, ir pretenziją pateikti per 15 dienų, skaičiuojant nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos. Dėl to, apelianto argumentas, kad atsakovo 2012 m. spalio 16 d. pateiktas paaiškinimas dėl pasiūlymo vertinimo kriterijų buvo tas momentas, kada ieškovas galėjo sužinoti apie pažeistas jo subjektines teises ir interesus, atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas ženkliai praleido VPĮ 94 straipsnio 1 dalyje nustatytą 15 dienų terminą pretenzijai pateikti, nes pretenziją dėl šios perkančiosios organizacijos sprendimo turėjo ir galėjo pateikti iki 2012 m. rugsėjo 28 d. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas nepateikė įrodymų ir argumentų, patvirtinančių, kad atsakovas 2012 m. spalio 19 d. apelianto pretenziją nepagrįstai atsisakė priimti. Pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad tokių terminų reguliavimu siekiama užtikrinti viešojo pirkimo procedūrų operatyvumą bei teisinės situacijos apibrėžtumą. Antra, ta aplinkybė, kad ieškovas 2012 m. spalio 15 d. pateikė raštą atsakovui, prašydamas paaiškinti kaip buvo skaičiuojamas ekonominio naudingumo balas ir atsakovas 2012 m. spalio 16 d. pateikė ieškovui paaiškinimus, vadovaudamasis konkurso sąlygų 10 skyriuje nustatytais pasiūlymų vertinimo kriterijais, kaip buvo apskaičiuoti ekonominio naudingumo balai už valgiaraščio kokybę ir pasiūlymo bendras ekonominis naudingumas (T ir S balai), neįrodo, kad ieškovas tik tada sužinojo apie atsakovo priimtą sprendimą bei konkurso pirkimo sąlygas. Teisėjų kolegija pažymi, kad termino pradžia sietina su perkančiosios organizacijos sprendimų paskelbimu ar išsiuntimu. Trečia, atsakovas turi teisę spręsti, ar tiekėjo pretenzija atitinka reikalavimus, ar ji priimtina ir ar nagrinėtina iš esmės, taip pat teisė spręsti dėl pretenzijos pateikimo atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2009). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas priėmė ir neišnagrinėjo ieškovo pretenzijos, kadangi pretenzija atsakovui buvo pateikta praleidus pretenzijos pateikimo terminą ir pretenzijoje nėra nurodyta objektyvių priežasčių, kurios pateisintų praleistą terminą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis formuojama ETT praktika, galima teigti, jog nors procesinių terminų, ribojančių tiekėjų teisių gynimą viešuosiuose pirkimuose, nustatymas nacionalinėje teisėje ir jų taikymas yra teisėtas pagal Europos Sąjungos direktyvas dėl tiekėjų teisių gynimo, tokie terminai negali būti taikomi, taip pat draudžiama atsisakyti nagrinėti tas pretenzijas ar ieškinius, kurie pateikiami nors ir praleidus nustatytus terminus, tačiau dėl nepakankamo žinojimo tiekėjas negalėjo inicijuoti savo teisių gynimo anksčiau. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal Lietuvos teismų formuojamą praktiką VPĮ 94 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, laikytina, kad VPĮ 94 straipsnyje numatytas terminas yra atnaujinamasis. Vadinasi, sprendžiant pretenzijos pateikimo termino atnaujinimo klausimą, turi būti atsižvelgiama į anksčiau šioje nutartyje paminėtą kiekvieno asmens teisę teisme ginti tariamai pažeistas teises bei teisėtus interesus, o taip pat į viešąjį interesą, jog tokio pobūdžio pirkimai vyktų skaidriai, laikantis įstatymo reikalavimų ir kiek įmanoma būtų pašalintos abejonės dėl tokių pirkimų teisėtumo (VPĮ 3 str.). Taip pat privalu įvertinti tai, kad nustatant šiuos terminus siekiama, jog viešieji pirkimai vyktų kiek galima operatyviau, ekonomiškiau, o asmuo, nesutinkantis su perkančiosios organizacijos sprendimais, savo teisėmis naudotųsi sąžiningai, neturėtų galimybės vilkinti proceso ir pan. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad VPĮ reikalavimai suponuoja visų dalyvių lygias teises, sąžiningą naudojimąsi savo teisėmis. Apeliantas nepateikė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme įrodymų ir argumentų, patvirtinančių, kad terminą praleido dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo ieškovui atnaujinti praleistą terminą pretenzijai pateikti.
Dėl turinčių reikšmės bylai aplinkybių
Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo praleidimas termino pateikti pretenziją nepanaikina ieškovo teisės kreiptis į teismą ginti savo teises, kadangi ieškovas nors ir pavėluotai, tačiau pateikė pretenziją ir todėl teismo turi būti išaiškintos ir nustatytos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai ir viešajam pirkimui. Konstatavus ieškovo reikalavimų nepagrįstumą, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, o ne dėl termino pateikti pretenziją praleidimo.
Dėl viešojo pirkimo procedūrų
Apeliantas apeliacinį skundą taip pat grindžia argumentu, kad perkančioji organizacija padarė procedūrinius VPĮ pažeidimus. Su tokiu apelianto argumentu teisėjų kolegija nesutinka.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal nusistovėjusią kasacinę praktiką VPĮ ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams yra nustatyti ne tam, kad kaip savitikslės būtų atliktos formalios procedūros, kuriose perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas ar atitinkamas pirkimo sąlygas (dokumento formos reikalavimai), o siekiant viešųjų pirkimo tikslo, atsirandančio iš VPĮ 3 straipsnio ir viešųjų pirkimų reguliavimo (siekis užtikrinti ir skatinti tiekėjų konkurenciją). Viešojo pirkimo teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus. Šis vertinimas atliekamas atsižvelgiant inter alia į aktualias teisės normas dėl tiekėjų kvalifikacijos ir pasiūlymų vertinimo bei viešųjų pirkimų principus (VPĮ 3, 32, 39 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011).
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas laikėsi VPĮ reikalavimų ir viešojo pirkimo procedūras vykdė VPĮ nustatyta tvarka. Atsakovas visus tiekėjus, tame tarpe ir apeliantą, apie sprendimą tiekėjams už valgiaraščių kokybę skirti atitinkamus balus informavo, apie posėdžio, kuriame bus atplėšiami vokai su pasiūlymų kainomis, datą pranešė, apie pasiūlymų eilę nustatytą ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka informavo, konkurso laimėtoją įvardijo ir kt. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, darytina išvada, kad apeliantas nepateikė įrodymų ir argumentų, patvirtinančių, kad atsakovas viešojo pirkimo procedūras vykdė ne pagal viešojo pirkimo konkurso sąlygas ir VPĮ nustatyta tvarka.
Dėl supaprastinto atviro konkurso sąlygų ir ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų
Apeliantas, nesutikdamas su atsakovo 2012 m. rugsėjo 13 d. raštu dėl konkurse dalyvaujantiems tiekėjams balų suteikimo bei atsakovo 2012 m. spalio 11 d. raštu dėl supaprastinto atviro konkurso nustatytos pasiūlymų eilės ir konkurso nugalėtojo, teigia, kad perkančiajai organizacijai nusprendus ieškovo pasiūlymą įvertinti kaip ekonomiškai nenaudingą ir laimėtoju pripažinti UAB „Gabutis“, perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1-2 dalyse įtvirtintą viešųjų pirkimų tikslą – sudaryti pirkimo sutartį įsigyjant paslaugas racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Ieškovas galimą VPĮ ir viešojo pirkimo tikslo pažeidimą argumentuoja tuo, kad palyginus tiekėjų pasiūlytas kainas, UAB „Niklita“ pasiūlymas perkančiajai organizacijai yra ekonomiškai naudingiausias, nes valstybės biudžetas sutaupytų 92 386 Lt, tačiau pagal bendro ekonominio naudingumo balo skaičiavimus perkančioji organizacija nusprendė, kad apelianto pasiūlymas nėra ekonomiškai naudingas ir nugalėtoju pripažino UAB „Gabutis“. Su tokiu apelianto argumentu teisėjų kolegija nesutinka.
Pagal VPĮ perkančioji organizacija turi užtikrinti ne tik privatų tiekėjų (dalyvių), dalyvaujančių viešėjame pirkime, interesą, bet ir viešąjį interesą, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir teisėtai, racionaliai naudojant pirkimams skirtas lėšas bei užtikrinant tiekėjų konkurenciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas VPĮ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis Nr. 3K-3-416/2005, 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-623/2005, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-458/2007), yra konstatavęs, kad VPĮ siekiama užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Todėl VPĮ nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į viešąjį interesą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad VPĮ 39 straipsnio 4 dalis nustato perkančiajai organizacijai teisę pasirinkti pasiūlymų vertinimo kriterijus: ekonomiškumo arba mažiausios kainos. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad šiame pirkime pasirinktas ekonomiškai naudingesnio pasiūlymo kriterijus. Pagal viešojo pirkimo 10 skyriaus sąlygas, perkančiosios organizacijos neatmesti pasiūlymai vertinami pagal ekonominį naudingumą, yra nustatyti du vertinimo kriterijai, kurių svoriai ekonominio naudingumo įvertinime atitinkamai yra: kainos C – 40, kokybės (T) – 60. Kadangi maitinimo kokybė yra prioritetas renkantis vaikų maitinimo paslaugą teiksiantį tiekėją, šiam kriterijui perkančioji organizacija skyrė didesnį lyginamąjį svorį ir reikšmę nei siūlomai kainai. Atsakovo į bylą pateiktas 2012 m. spalio 16 d. ieškovui pranešimas dėl pasiūlyme pateikto ekonominio naudingumo balo apskaičiavimo ir kiti bylos duomenys patvirtina aplinkybę, kad atsakovas atliko skaičiavimus laikantis viešojo pirkimo sąlygose nustatytos metodikos. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad perkančioji organizacija viešojo pirkimo skaidrumo, nediskriminavimo principų ir tikslų nepažeidė, pranašumo nei vienam iš konkurentų nesuteikė. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad konkurso sąlygose nustatyti pasiūlymų vertinimo kriterijai prieštarauja viešojo pirkimo „Mokinių ir personalo maitinimo paslaugos: Tauragės rajono Sartininkų pagrindinėje mokykloje, Tauragės Martyno Mažvydo pagrindinėje mokykloje, Tauragės Jovaro pagrindinėje mokykloje“ tikslams, kad perkančioji organizacija netinkamai taikė konkurso sąlygas.
Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos
Apeliantas apeliacinį skundą taip pat grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė į bylą Viešųjų pirkimo tarnybos, kadangi teismui, siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, įstatymas numato teisę gauti bei remtis atitinkamos institucijos išvada. Teisėjų kolegija su tokiu apelianto teiginiu nesutinka.
Pagal VPĮ 8 straipsnio 1 dalį Viešųjų pirkimų tarnyba yra valstybės biudžetinė įstaiga, įgyvendinanti viešųjų pirkimų politiką ir prižiūrinti, kaip laikomasi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų. CPK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų numatytais atvejais gali būti teismo įtraukiamos proceso dalyviais arba įstoti į procesą savo iniciatyva, kad duotų išvadą byloje, siekiant įvykdyti jiems pavestas funkcijas, jeigu tai yra susiję su viešojo intereso apsauga. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei VPĮ, nei kituose teisės aktuose nėra nustatyta, kad įgyvendindama savo funkcijas Viešųjų pirkimų tarnyba teikia išvadas nagrinėjant perkančiosios organizacijos ir tiekėjų ginčus viešųjų pirkimų bylose. Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijų, apibrėžtų VPĮ bei tarnybos nuostatuose, analizė leidžia daryti išvadą, kad ši valstybės institucija neatlieka funkcijų, susijusių su išvadų teikimu dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų vertinant dalyvių pasiūlymus, taip pat ir dėl pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų kainos ir/ar jos pagrindimo. Tokiu atveju VPT įtraukimo į procesą išvadai gauti sprendimo teisė suteikta teismui, kuris sprendžia, ar konkrečioje byloje reikalinga tam tikru nagrinėjamu klausimu šios valstybės institucijos išvada. Nagrinėjant viešųjų pirkimų bylas dalyvaujantys joje asmenys savo procesiniuose dokumentuose turi pareikšti nuomonę dėl būtinumo gauti kompetentingų valstybės institucijų išvadas (CPK 423³ str. 1 d. 10 p., 423⁵ str. 2 d. 2 p.), tačiau tokia nuomonė teismo nesaisto, reikalingumo gauti valstybės institucijų išvadą klausimu galutinį procesinį sprendimą priima teismas (CPK 232 str. 7 p., 423⁶ str. 3 d.).
Dėl teisės normų taikymo ir įrodymų vertinimo
Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu, teigia, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, neatskleidė bylos esmės bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, nes netinkamai išanalizavo ieškovo pareikštą nuomonę, netinkamai vertino pateiktus į bylą įrodymus, todėl jais vadovaujantis neteisingai konstatavo faktines aplinkybes.
Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apelianto argumentu ir pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino šioje byloje šalių pateiktus įrodymus pagal CPK nustatytas ir teismų praktikos suformuotas įrodymų vertinimo taisykles. Tai, kad teismas ieškovo pateiktus argumentus vertino, vadovaudamasis bylos medžiaga ir atmetė, remdamasis atsakovo pateiktais motyvais, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir/ar netinkama savo sprendimą motyvavo. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pakankamai išsamiai ištirtos bylos teisiniam rezultatui reikšmingos aplinkybės ir nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis sprendimą.
Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti ar pakeisti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovas prašo priteisti 4 560,07 Lt išlaidas už advokato pagalbą, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, atsižvelgdama į atsakovo pateikto prašymo dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti apskaičiavimo pagrįstumą, nagrinėjamos bylos sudėtingumą, ginčo pobūdį, atsakovo advokatų atliktus procesinius veiksmus – paruoštą atsiliepimą į apeliacinį skundą, į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus užmokesčių dydžius, sprendžia, kad priteistina atsakovui Tauragės rajono savivaldybės administracijai iš ieškovo UAB „Niklita“ 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo (CPK 3 str. 7 d., 93 str., 98 str. 2 d., Rekomendacijų 8.11).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Niklita“, kodas 135541970, atsakovui Tauragės rajono savivaldybės administracijai, kodas 188737457, 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.