Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-168-1119/2021

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-06-17
Bylos Nr.: e2-168-1119/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-04096-2020-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurga Žulpė
Ieškovas: UAB „Dažom LT“
Atsakovas: MB „Metalplasta“

Kategorijos

2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris

Civilinė byla Nr. e2-168-1119/2021Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04096-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1.; 2.1.6.2.; 2.1.6.3.; 2.4.2.12.1.; 2.6.11.1.; 2.6.16.1.; 2.6.17.; 3.1.4.6.; 3.1.7.4.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.11.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 17 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Jurga Žulpė,sekretoriaujant E. A.,dalyvaujant ieškovės UAB „Dažom LT“ atstovui A. D., atstovui advokato padėjėjui E. B.,atsakovės MB „Metalplasta“ kuratorei advokatei D. B.,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų. K. G. atstovei advokatei V. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Dažom LT“ ieškinį atsakovei MB „Metalplasta“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, K. G. dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė UAB „Dažom LT“ (toliau taip pat ieškovė) ieškiniu (el. b. medž. 1 t., 1-4 l.) prašo išreikalauti žirkles metalui kirpti Nr. IT012 iš neteisėto atsakovės MB „Metalplasta“ valdymo ir įpareigoti atsakovę nedelsiant jas perduoti ieškovei bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė 2018-03-29 iš UAB „Eugenija“ už 2000,00 Eur (be PVM) (2420,00 su PVM) įsigijo žirkles metalui kirpti Nr. IT012 (toliau - Daiktas), už kurias buvo išrašyta sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sąskaita - faktūra). Sąskaitoje-faktūroje nurodyta suma buvo apmokėta įskaitant UAB „Eugenija“ skolą ieškovei. Minėtos Sąskaitos - faktūros pagrindu ieškovė iš UAB „Eugenija“ įgijo ir kitus Sąskaitoje-faktūroje nurodytus daiktus (keturios skirtingos staklės bei galtavimo įrenginys), kuriuos ieškovė išsigabeno iš karto, o Daikto nepavykus išgabenti vienu kartu su kitais stambių gabaritų daiktais buvo sutarta, jog bus išsigabentas vėliau, laikinai jį paliekant UAB „Eugenija“ teritorijoje. Praėjus maždaug mėnesiui nuo Daikto įsigijimo, 2018-04-28 UAB „Eugenija“ vadovo pareigas pradėjo eiti J. J., tarp kurio ir ieškovės vadovo kilo konfliktinės situacijos, todėl pastarasis ėmė vengti perduoti Daiktą ieškovei. Atsakovė ieškovės vadovą kaltino UAB „Eugenija“ vardu atlikus neteisėtus sandorius, tačiau šis ginčas buvo išspręstas teisme.

Žemesnės instancijos teismas

2. Šiaulių apygardos teismas 2019-04-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-437-210/2019 UAB „Eugenija“ atžvilgiu iškėlė bankroto bylą ir šios įmonės administratoriumi paskyrė UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą (toliau – bankroto administratorius). Bankroto byla baigta 2019-11-04 Šiaulių apygardos teismo nutartimi pripažinus įmonę bankrutavusia. Daiktas UAB „Eugenija“ dokumentacijoje fiksuotas kaip UAB „Dažom LT” nuosavybė, todėl ieškovė tikėjosi, jog prasidėjus bankroto procedūroms Administratorius perduos ieškovei priklausantį Daiktą, tačiau Daiktas nebuvo perduotas, kadangi, kaip paaiškėjo, tarp buvusio UAB „Eugenija“ vadovo J. J. bankroto administratoriui perduoto turto Daiktas nebuvo rastas.

3. Atsakovei buvo pateikta 2020-02-06 pretenzija „Dėl UAB „Dažom LT“ priklausančio turto perdavimo“, reikalaujant perduoti ieškovei priklausantį Daiktą, tačiau MB „Metalplasta“ ir/ar jos vadovas J. J. nesureagavo bei Daikto neperdavė. 2020-02-10 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta bei konstatuota, jog ieškovei priklausantis Daiktas faktiškai yra MB „Metalplasta“ valdomose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). 2020-05-20 MB „Metalplasta“ buvo išsiųstas registruotas laiškas su 2020-05-20 raštu „Dėl UAB „Dažom Lt“ priklausančio turto atsiėmimo“, kuriuo nurodyta, jog 2020-05-25 bus atvykta atsiimti ieškovei priklausantį Daiktą, tačiau atvykus nurodytu adresu, buvo rasta užrakinta teritorija ir į vidų patekti nebuvo galimybės, nors buvo galima matyti, jog darbuotojai viduje dirbo ir įmonė vykdė savo veiklą. Ieškovei nepavykus atsiimti Daikto iš atsakovės, buvo kreiptasi į Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato antrąjį veiklos skyrių prašant padėti susigrąžinti UAB „Dažom LT“ priklausantį turtą, tačiau 2020-06-04 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes tarp subjektų yra atsiradę civiliniai santykiai. Taigi atsakovė į ieškovės raginimus nereaguoja ir toliau neteisėtai valdo ieškovei priklausantį Daiktą.

Šalies argumentai

4. Ieškovė nurodė, kad Daiktas yra nesunaikintas, natūra, jį galima laisvai atskirti nuo kitų panašių daiktų ir perduoti teisėtam jo savininkui. Daiktas atitinka ieškovės pateiktoje Sąskaitoje- faktūroje nurodytus Daikto požymius - žirklės metalui kirpti bei registracijos numeris užfiksuotas Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole sutampa su numeriu Sąskaitoje-faktūroje. Ieškovė niekuomet neturėjo valios savo turtą perduoti MB „Metalplasta“, tarp šalių nebuvo sudaryti nei žodiniai, nei rašytiniai susitarimai dėl galimo Daikto pardavimo, perdavimo ar perleidimo atsakovei, taigi ieškovė Daiktą prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, t. y. be savo valios. Ieškovė nei žodžiu, nei raštu neišreiškė sutikimo atsakovei naudotis ieškovei priklausančiu Daiktu bei nesudarė jokio pagrindo atsakovei manyti kitaip. Pažymėjo, jog ieškovės ir atsakovės nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai, nėra jokių kitų CK įtvirtintų pagrindų, kurių pagrindu atsakovė turėtų teisę valdyti ir/ar naudoti ieškovei nuosavybės teise priklausantį Daiktą.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdyje ieškovės atstovai A. D. ir advokato padėjėjas E. B. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai. Be ieškinyje nurodytų aplinkybių ieškovės atstovas A. D. papildomai paaiškino, kad jis apie 6 mėnesius dirbo UAB „Eugenija“ vadovu, tuo metu akcininkas buvo J. J.. Abi įmonės (UAB „Dažom LT“ ir UAB „Eugenija“) veiklą vykdė tame pačiame pastate, adresu (duomenys neskelbtini). UAB „Eugenija“ turėjo daug įsiskolinimų, taip pat ir UAB „Dažom LT“, todėl UAB „Eugenija“ akcininkas priėmė sprendimą už skolas perduoti dalį įrenginių. Buvo sudarytas įrenginių kainynas (įmonės antspaudas lyg ir buvo, dėl parašo - nežino), iš kurio įrenginius rinkosi tiek ieškovė, tiek ir kiti asmenys. Jis su J. J. susitarė, kad pagal Sąskaitą – faktūrą perims iš UAB „Eugenija“ tam tikrus įrenginius (gręžimo, kirtimo, galandinimo stakles, Daiktą, kitus daiktus). Sandoris buvo sudarytas pas J. J. namuose. Sąskaitą – faktūrą išrašė ir pasirašė UAB „Eugenija‘ vadybininkas E. D. (A. D. sąskaitų nepasirašinėdavo), ji buvo išsiųsta įmonės buhalterei ir J. J. elektroniniu paštu, mano, kad akcininkas patvirtino sandorį, nes Sąskaita – faktūra buvo įtraukta į UAB „Eugenija“ buhalterinę apskaitą, tačiau jis neturi rašytinio akcininko patvirtinimo, šis patvirtinimas buvo siųstas elektroniniu paštu, kuris greičiausiai nebeegzistuoja, nes įmonė yra bankrutavusi. Klientų pateiktos sąskaitos -faktūros buvo vežamos į buhalteriją, o kitas sąskaitas – faktūras siųsdavo buhalterei ir J. J. elektroniniu paštu. Beveik visus daiktus, nurodytus Sąskaitoje – faktūroje ieškovė pasiėmė per 2-3 dienas nuo Sąskaitos – faktūros išrašymo dienos, o Daiktą paliko, nes UAB „Eugenija“ akcininkas prašė leisti daiktu pasinaudoti 1 mėnesį, kad užbaigti užsakymą. Tuo metu nebuvo kliūčių Daiktą pasiimti iš UAB „Eugenija“ patalpų, tačiau tam, kad pasiimti jį, reikėjo specialios įrangos, nes daiktas sveria apie 5 t, pernešti reikėjo į kitas patalpas, už maždaug 60 m. Specialios įrangos neužsakinėjo. Daiktų perdavimo – priėmimo aktas pagal Sąskaitą – faktūrą nebuvo sudarytas, nes vienus daiktus ieškovė pasiėmė, o kitų – ne. Taip pat nebuvo tikslo pasirašinėti 2 sąskaitų – faktūrų (išankstinės Daiktui ir dėl parduotų kitų daiktų), nes jis pasitikėjo J. J., santykiai buvo draugiški, jie tolimi giminės, buvo susitarę, kad leis UAB „Eugenija“ pasinaudoti Daiktu 1 mėnesį. Po 1 mėnesio, A. D. einant UAB „Eugenija“ vadovo pareigas, buvo pateiktas ilgalaikio turto sąrašas, ant kurio buvo J. G. parašas. Jis minėto sąrašo nepasirašė, nes jame nurodyti duomenys neatitiko tikrovės, o būtent buvo nurodyti objektai, kurių nebuvo įmonėje, ant to paties įrenginio buvo nurodyti 2 inventorizavimo numeriai. Dėl šios priežasties tarp jo ir J. J. kilo konfliktas, jis nebesutiko ieškovei perduoti Daikto, kvietė policiją dėl neva įvykdytos vagystės, prasidėjo bylinėjimasis. A. D. reikalavo ieškovei perduoti Daiktą, rašė J. J. laiškus, tačiau Daikto ieškovei neperdavė. Be to, ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos iš UAB „Eugenija“ priteisimo. Teismas skolą priteisė. Tuomet UAB „Eugenija“ skolos buvo sudengtos perduodant ieškovei įrengimus. Dėl Daikto tarp UAB „Eugenija“ ir A. D. buvo kilęs ginčas dėl to, kad kai kurie įrenginiai buvo parduoti neatsižvelgiant į įrenginių rinkos kainą, byla baigėsi taikos sutartimi. Visi Daikto individualieji požymiai užfiksuoti antstolio faktinių aplinkybių protokole, MB „Metalplasta“ patalpose rastos žirklės metalui kirpti yra ginčo Daiktas.

Šalies argumentai

6. Ieškovės atstovas advokato padėjėjas E. B. teismo posėdyje papildomai nurodė, kad tikroji ieškovės ir UAB „Eugenija“ valia dėl sudaryto sandorio dėl Daikto perdavimo ieškovei atsiskleidžia iš visumos byloje esančių įrodymų, o būtent 2018 m. UAB „Eugenija“ akcininkas J. J. priėmė sprendimą, kuriuo nutarė parduoti įmonės turtą, buvo atliktas turto vertinimas ir turtas buvo parduodamas. Pažymėjo, kad UAB „Eugenija“ buvo skolinga ieškovei, sprendimas dėl Daikto pardavimo priimtas paties akcininko, Sąskaita – faktūra išrašyta ir pasirašyta įgalioto asmens – vadybininko E. D., Sąskaita – faktūra įtraukta į abiejų įmonių buhalterinę apskaitą, vėliau buvo atliktas skolų įskaitymas. UAB „Eugenija“ reiškė ieškinį A. D., kuriuo prašė priteisti ieškovei perleistų įrenginių kainos skirtumą, įrenginių perleidimo neginčijo, grąžinti Daiktą neprašė, ieškinyje yra ne vienoje vietoje teigiama, kad įrenginius (taip pat ir Daiktą) UAB „Eugenija“ perleido ieškovei. Pažymėjo, kad leidimas UAB „Eugenija“ laikinai pasinaudoti Daiktu, nereiškia, jog ieškovei nebuvo perleista nuosavybės teisė į Daiktą. O jei įmonės vadovas sudarė sandorį viršydamas savo įgaliojimus, įmonė gali reikšti ieškinį teisme dėl žalos iš vadovo priteisimo, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.

7. Paaiškino, kad visi sandoriai, sudaryti po Sąskaitos – faktūros išrašymo turėtų būti pripažinti niekiniais ex officio, nes UAB „Eugenija“ perleido trečiajam asmeniui K. G. Daiktą, kurio neturėjo nuosavybės teise. Atkreipė dėmesį į tai, kad visi sandoriai buvo sudaromi tarp susijusių asmenų – šeimos narių. Sandorius neva patvirtinantys dokumentai nebuvo perduoti bankroto administratoriui, todėl neįmanoma patikrinti jų autentiškumo. Iš policijos nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad atsakovė nurodė aplinkybes dėl buvusių ginčų tarp įmonės dalyvio ir vadovo, kurios nesusijusios su kilusiu ginču dėl Daikto perdavimo. Iš bankroto administratoriaus ataskaitos, kuri buvo parengta remiantis UAB „Eugenija“ buhalterinės apskaitos sistemoje buvusiais duomenimis, nes buhalterinės apskaitos dokumentai nuo 2018 m. bankroto administratoriui nebuvo perduoti, matyti, kad Daiktas nurodytas kaip perduotas ieškovei, o ne trečiajam asmeniui K. G., ataskaitoje taip pat yra įsiskolinimo suma K. G. ir nurodyti daiktai, kurie jai perleisti pagal taikos sutartį, tačiau tarp jų nėra Daikto, o perleistų daiktų vertė sutampa su taikos sutartyje, sudarytoje tarp UAB „Eugenija“ ir K. G., nurodyta skolos suma bei ilgalaikio turto perdavimo – priėmimo akte bei PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta suma. Tačiau minėtame akte, PVM sąskaitoje faktūroje ir bankroto administratoriaus ataskaitoje kitos užfiksuotos aplinkybės nesutampa: skiriasi perduoti daiktai, keliose vietose kartojasi daiktai, nesutampa perduotų daiktų numeriai, kainos, taigi neaišku, koks buvo sandorio turinys. Be to, K. G. perdavė pagal nuomos sutartį MB „Metalplasta“ naudotis daiktus anksčiau, nei buvo sudaryta nuomos sutartis, ir iki 2021-06-01 teismo posėdžio nebuvo jokių duomenų apie panaudos sutartį, tuo tarpu 2021-06-01 teismo posėdyje paaiškėjo, kad iki nuomos sutarties sudarymo tarp šalių buvo sudaryta panaudos sutartis. Taip pat taikos sutartis tarp K. G. ir UAB „Eugenija“ buvo sudaryta tą pačią dieną kaip ir išduotas teismo įsakymas. Mano, kad tikrąją padėtį atspindi bankroto administratoriaus ataskaita. Prašė vertinti kritiškai liudytojos A. B. parodymus, nes ji buvo UAB „Eugenija“ buhalterė ir dalyvavo turto perdavimo schemose, pripažino, kad neperdavė bankroto administratoriui tam tikrų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, teigė, kad neva ketinta išrašyti kreditinę sąskaitą dėl Daikto, tačiau objektyvių priežasčių, dėl ko ji nebuvo išrašyta – nenurodė. Pažymėjo, kad UAB „Eugenija“ veikla iškėlus bankroto bylą buvo sustabdyta, todėl neįmanoma sudaryti sandorių dėl turto perleidimo. Kiti ieškovės prašymu apklausti darbuotojai nežinojo apie tarp ieškovės ir UAB „Eugenija“ sudarytą sandorį, jį sudarant nedalyvavo, jiems buvo žinomi gandai, J. J. nuomonė, be to, jie buvo suinteresuoti teikti atsakovei naudingus parodymus, kadangi iš pradžių dirbo UAB „Eugenija“, o po to – MB „Metalplasta“. Ieškovės atstovo teigimu, šioje byloje yra savarankiškas pagrindas atsisakyti ginti galimai pažeistas teises, konstatavus piktnaudžiavimą teisėmis, nes iš pradžių buvo atliktas UAB „Eugenija“ skolų įskaitymas ieškovei, po to teismas tenkino UAB „Eugenija“ ieškinį dėl Daikto kainos skirtumo priteisimo, Daiktu naudojosi UAB „Eugenija“ ir po to – MB „Metalplasta“, o dabar teigiama, kad neva ketinta išrašyti kreditinę sąskaitą, paaiškėja, kad ne visi buhalterinės apskaitos dokumentai perduoti bankroto administratoriui. Šiais veiksmais iš esmės siekiama maksimalios naudos.

8. Papildomai nurodė, kad byloje atsakovas yra tinkamas, nes ieškinys dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo reiškiamas tam asmeniui, pas kurį faktiškai yra daiktas. Kad Daiktas yra pas atsakovę patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, taip pat atsakovės atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. O tuo tarpu tretysis asmuo K. G., laikanti save Daikto savininku, taip pat dalyvauja bylos nagrinėjime. Prašė skirti juridinio asmens (UAB „Eugenija“) ir jo dalyvio (akcininko) valią dėl sudaromų sandorių, pažymėjo, kad akcininko sprendimas dėl UAB „Eugenija“ priklausiusių daikto pardavimo yra priimtas, o Sąskaitą - faktūrą išrašė ir pasirašė vadybininkas E. D., kurio darbo funkcijos buvo susijusios su įmonės pardavimų vykdymu, ir PVM sąskaitų faktūrų išrašymu. Įprasta praktika įrodinėti sandorio sudarymą PVM sąskaita faktūra. UAB „Eugenija“ ir ieškovės skolų įskaitymas galėjo būti atliktas, nes tarpusavio prievolės buvo vienarūšės – piniginės, tačiau UAB „Eugenija“ neturint piniginių lėšų nutarta perduoti ieškovei daiktus, kurių vertė yra lygi įsiskolinimo sumai. Pažymėjo, kad UAB „Eugenija“ sandorio dėl daiktų bei Daikto perleidimo ieškovei neginčijo, buvo pareikštas ieškinys dėl galimai A. D. kaip UAB „Eugenija“ vadovo įgaliojimų viršijimo sudarant daiktų perleidimo sandorius, todėl buvo priteistas UAB „Eugenija“ žalos atlyginimas, po to – sudaryta taikos sutartis. Pažymėjo, kad nėra įrodymų dėl neteisėto UAB „Eugenia“ priklausiusių daiktų pasisavinimo, ikiteisminio tyrimo įstaiga nepradėjo ikiteisminio tyrimo. Atkreipė dėmesį į tai, kad K. G. sumokėjo mokesčius ne nuo Daikto vertės, o nuo visos pagal taikos sutartį gautų daiktų vertės, tačiau bankroto administratoriaus ataskaitoje nėra nurodyta, kad K. G. yra perduotas Daiktas.

Atsiliepimas

9. Atsakovė MB „Metalplasta“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas (el. b. medž. 1 t., 34-37 l.). Nurodė, kad Daiktą atsakovė nuomos sutarties pagrindu nuomojasi iš teisėto savininko K. G. (buvusi J.), o iš nuomos mokesčio pagal teisinį reglamentavimą juridinis asmuo išskaičiuoja ir sumoka už nuomotoją (fizinį asmenį) gyventojų pajamų mokestį. Pagal atsakovės ilgalaikio turto žiniaraštį, atsakovė 2018-09-10 yra įsigijusi Hidrosiurblį T3C, 2019-04-04 mobilųjį telefoną Samsung S10 128 GB 4G++. Daugiau jokio ilgalaikio turto atsakovė neturi. Paaiškino, kad teisme buvo nagrinėjamos trys bylos tarp UAB „Eugenija“ ir UAB „Dažom LT“ ir jos direktoriaus A. D.: civilinė byla Nr. e2-7630-907/2018 pagal ieškovės UAB „Dažom LT“ ieškinį atsakovei UAB „Eugenija“ dėl skolos, delspinigių, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo; civilinė byla Nr. e2-13289-772/2018 pagal ieškovės UAB „Eugenija“ ieškinį atsakovės UAB „Dažom LT“ vadovui A. D. dėl žalos (nuostolių ir negautų pajamų) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo; civilinė byla Nr. e2-9501-772/2018 pagal ieškovės UAB „Dažom LT“ vadovo A. D. ieškinį atsakovei UAB „Eugenija“ dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Bylos baigėsi taikos sutartimi ir nė vienoje taikos sutartyje šalys nesusitarė perduoti Daiktą ieškovei UAB „Dažom LT“ ir/ar jos vadovui A. D., tokio reikalavimo ieškovė nereiškė ir sąlygos taikos sutartyse nenumatė. Daiktas ieškovei pagal jos vadovo A. D. išsirašytą Sąskaitą - faktūrą niekada nebuvo perduotas, J. J. sąskaitos nepasirašė, o E. D., kuris sąskaitą pasirašė, perleisti UAB „Eugenija“ turto kitai įmonei – UAB „Dažom LT“ įgaliojimai niekada nebuvo suteikti. Taigi UAB „Dažom LT“ niekada nebuvo ir netapo teisėtu daikto savininku. Ieškovė nepateikė ir negali pateikti Daikto perdavimo – priėmimo akto, nes Daiktas, prasidėjus teisminiam ginčams, perduotas ieškovei nebuvo, dviejų įmonių vienu metu direktoriaus veiksmų teisėtumas buvo ginčijamas, o ieškovė Daikto teisėta savininke, ginčams pasibaigus taikos sutartimi, netapo.

10. Paaiškino, kad ieškovės direktorius A. D. laikotarpiu 2017-11-02 – 2018-04-27 dirbo UAB „Eugenija“ direktoriumi, bei tuo pačiu buvo savo 2016 metais įkurtos įmonės UAB „Dažom LT“ direktorius ir akcininkas. Laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės mėnesio iki 2018 m. kovo mėnesio UAB „Eugenija“ akcininkui J. J. buvo atliktos dvi operacijos, reabilitacija, ilga laiką J. J. turėjo nedarbingumo pažymėjimą, todėl įmonės vadovu dirbo A. D.. 2017-10-18 bankroto administratorius J. G. atliko UAB „Eugenija“ kilnojamojo turto vertinimą. 2018-03-21 UAB „Eugenija“ akcininkas J. J. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl ilgalaikio turto pardavimo“, kuriuo nurodė parduoti ilgalaikį turtą pagal nepriklausomo turto vertintojo nustatytą tikrąją rinkos kainą. Įsakyme taip pat nurodyta, kad „nesutikus pirkėjui mokėti nustatytą kainą, jeigu neatsiranda mokančių tokią kainą, atskirais atvejais pirkėjui įrodžius konkretaus įrenginio trūkumus, turinčius lemiamos įtakos kainai, kainą galima sumažinti iki 30 %”. Tuo tarpu A. D., būdamas UAB „Eugenija“ direktoriumi ir UAB „Dažom LT“ direktoriumi, bandė perleisti UAB „Eugenija“ priklausančius įrenginius UAB „Dažom LT“ už daug mažesnę kainą, nei nustatyta turto vertintojo. Vertintojo nustatyta įrengimų, kuriuos UAB „Dažom LT“ direktorius perleido savo įmonei UAB „Dažom LT“ vertė yra 10 164,00 Eur (PVM 1 764,00 Eur), tai yra 5 330,00 Eur (be PVM) didesnė nei perleista UAB „Dažom LT“ daiktų vertė. Paaiškėjus šiai aplinkybei, UAB „Eugenija“ kreipėsi į teismą dėl UAB „Dažom LT“ direktoriaus A. D. padarytos žalos atlyginimo. Kaip minėta, bylos baigėsi taikos sutartimi, daikto perduoti ieškovė neprašė, o UAB „Eugenija“ neprašė perduoti jai UAB „Dažom LT“ pasiimtų daiktų pagal Sąskaitą-faktūrą: gręžimo staklių, vamzdelių pjovimo staklių, galtavimo įrengimo, galandimo stalių – šmirgelio, gręžimo staklių. Kiti UAB „Eugenija“ priklausę įrengimai buvo perduoti kitiems kreditoriams, o Daiktas pagal 2018-06-04 turto perdavimo – priėmimo aktą kreditorei K. G., kuri buvo prisiteisusi 21 455,00 Eur skolą už patalpų iš nuomą iš UAB „Eugenija“ civilinėje byloje Nr. eL2-8509-776/2018.

11. Teismo posėdyje atsakovės MB „Metalplasta“ kuratorė advokatė D. B. palaikė atsiliepimą į ieškinį, prašė ieškinį atmesti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Be atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų papildomai paaiškino, kad nuomos sutartis pasibaigė 2020-12-31, Daikto savininkė yra K. G., taigi ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Nurodė, kad tiek taikos sutartis, tiek ir ilgalaikio turto perdavimo – priėmimo aktas, kuriais K. G. buvo perduotas Daiktas yra galiojantys, nėra įrodymų, kad tretysis asmuo valdė Daiktą neteisėtai. Pažymėjo, kad akcininko sprendime nėra nurodytas perleidžiamų daiktų sąrašas, sprendimu nurodyta už parduotus daiktus gautas lėšas panaudoti skolai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos padengti, o ne trečiųjų asmenų skoloms sudengti. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad UAB „Eugenija“ akcininkas sutiko perleisti Daiktą ieškovei, Sąskaitoje – faktūroje nėra J. J. parašo, ji išrašyta J. J. vardu, bet pasirašyta vadybininko E. D., Daiktas buvo pagrindinis įrenginys, naudotas įmonės veikloje, todėl jo perleidimas prieštarautų verslo logikai, ir paaiškėjus, kad Daiktas bei kiti daiktai pagal sąskaitą – faktūrą perleisti ieškovei, J. J. kvietė policiją. Taigi nebuvo J. J. valios dėl Daikto perleidimo ieškovei. Tuo tarpu pagal taikos sutartį ir perdavimo – priėmimo aktą Daiktas perleistas K. G., abu dokumentai pasirašyti ne vadybininko, o J. J., sandoris įtrauktas į UAB „Eugenija“ buhalterinę apskaitą, nuo sandorio sumos sumokėtas PVM mokestis. Mano, kad šiuo atveju ieškovė piktnaudžiauja teisėmis, nes sudarant sandorį pagal Sąskaitą – faktūrą A. D. viršijo savo įgaliojimus.

12. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas (el. b. medž. 1 t., 73-77 l.). Nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismas 2018-06-01 priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-8509-776/2018, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės UAB „Eugenija“ 21 455,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018-06-01 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 121,00 Eur žyminį mokestį kreditorei K. G.. Tą pačią dieną K. G. ir UAB „Eugenija“ sudarė taikos sutartį civilinėje byloje Nr. eL2-8509-776/2018, pagal kurią UAB „Eugenija“ negalėdama atlyginti visos priteistos sumos – 21 576,00 Eur, perdavė K. G. (J.) nuosavybėn UAB „Eugenija“ priklausančius kilnojamus daiktus pagal pridedamą turto priėmimo – perdavimo aktą. Pagal minėtą taikos sutartį, K. G. likusios skolos sumos atsisakė, taip pat K. G. buvo perduotas Daiktas, kurio dabar reikalauja UAB „Dažom LT“. 2018-06-01 ginčo turtui nebuvo nustatyta jokių apribojimų, turtas priklausė UAB „Eugenija“, UAB „Eugenija“ nebuvo iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla. Šiuo metu Daiktas pagal 2020-01-02 Įrenginių nuomos sutartį yra perduotas nuomininkei MB „Metaplasta“. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių leistinų įrodymų, kurie patvirtintų Sąskaitos - faktūros autentiškumą, o būtent, kad ūkinė komercinė operacija, nurodyta Sąskaitoje - faktūroje tikrai įvyko. Pažymėjo, kad PVM sąskaita faktūra išrašoma jau po prekių pateikimo, iki prekių pateikimo išrašoma išankstinė PVM sąskaita faktūra. Šiuo atveju ieškovės UAB „Dažom LT“ direktoriaus A. D. vadovavimo UAB „Eugenija“ laikotarpiu išrašyta (nepasirašyta) Sąskaita - faktūra kelia abejonių dėl jos autentiškumo ir sandorio tikrumo, nes sunkiai paaiškinama ir suvokiama, kodėl buvo išrašyta Sąskaita - faktūra, jei joje nurodyta prekė taip ir nebuvo pristatyta. Dar daugiau abejonių kelia ir tai, kodėl UAB „Dažom LT“ direktorius A. D. 2018-05-21 išrašė buhalterinę pažymą, jei realiai prekės įmonei nebuvo perduotos. Byloje nėra jokių duomenų ar įrodymų, patvirtinančių J. J. vengimą perduoti Daiktą, taip pat nėra UAB „Dažom LT“ raginimų ar pretenzijų, adresuotų UAB „Eugenija“ direktoriui J. J. iki įmonės bankroto bylos iškėlimo. Atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Dažom LT“ pretenziją pareiškė tik 2020-02-05, t. y., praėjus beveik 2 metams nuo Sąskaitos - faktūros, pagal kurią neva buvo įsigytas Daiktas išrašymo dienos, be to, Daiktas neva buvo įsigytas 2018-03-29, A. D. UAB „Eugenija“ direktoriaus pareigas ėjo iki 2018-04-28, todėl nesuprantama, kodėl per tą laikotarpį (t.y. mėnesį laiko) daikto nepasiėmė, nepristatė UAB „Dažom Lt“, nors jam, t.y. A. D. jokių kliūčių tai padaryti nebuvo. Mano, kad tiek UAB „Eugenija“, tiek UAB „Dažom LT“ taikos sutarčių sudarymo metu buvo žinoma, kad Daiktas yra perduotas ir priklauso K. G..

13. Trečiojo asmens K. G. atstovė advokatė V. V. teismo posėdyje atsiliepimą į ieškinį palaikė, prašė priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai be atsiliepime nurodytų argumentų paaiškino, kad UAB „Eugenija“ buvo skolinga K. G. 21 455,00 Eur už patalpų nuomą, nežino patalpų adreso ir laikotarpio, už kurį susidarė skola. Ši suma buvo priteista iš UAB „Eugenija“ teismo įsakymu. Tai, kad tą pačią dieną buvo sudaryta taikos sutartis nereiškia išankstinio šalių susitarimo, UAB „Eugenija“ žinojo apie susidariusią skolą K. G. ir sudarė taikos sutartį su ja. Atstovė negalėjo atsakyti, ar PVM sąskaita – faktūra, pagal kurią UAB „Eugenija“ perdavė K. G. daiktus, buvo perduota bankroto administratoriui, ar apie ją buvo žinoma kitoms valstybės institucijoms, taip pat, kodėl bankroto administratoriaus ataskaitoje nėra nurodytas K. G. perduotas Daiktas, kodėl skiriasi PVM sąskaitos – faktūros ir daiktų perdavimo priėmimo akto turinys, daiktų kainos, mano, kad abu dokumentai patvirtina daiktų perdavimą, o jei žirklės paminėtos 2 kartus, tai turbūt yra techninė klaida. Šiuos dokumentus sudarė ne K. G., o buhalterė. Daiktų kainos iš esmės atitinka turto vertinime nurodytas daiktų vertes, sandoriui pritarė akcininkas J. J., PVM sąskaita – faktūra įtraukta į buhalterinę apskaitą, UAB „Eugenija“ deklaravo 3236,40 Eur gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM) už perduotus K. G. daiktus, o K. G. sumokėjo GPM už gautus daiktus bei už nuomą. Gyventojų pajamų mokestis buvo sumokėtas už visus daiktus, ne tik už Daiktą. Patvirtino, kad K. G. yra J. J. dukra, nežino, ar dirbo UAB „Eugenija“, tačiau galėjo turėti pagal taikos sutartį perduotų kilnojamųjų daiktų, taip pat tai, kad sandoriai sudaryti tarp šeimos narių, nereiškia, kad jie niekiniai. Tuo tarpu ieškovė nepateikė įrodymų, kad sandoriui pagal Sąskaitą – faktūrą pritarė akcininkas J. J., nors toks pritarimas būtinas sudarant sandorį, dėl kurio kyla interesų konfliktas. Teigė, kad ieškovė neįrodė, kad ji turi nuosavybės teisę į Daiktą, sandoris dėl Daikto perleidimo faktiškai nėra įvykęs, J. J. grįžus iš reabilitacijos jis suprato, kad nedavė leidimo sudaryti sandorį su ieškove dėl Daikto perleidimo, todėl kilo ginčai teisme. Teismas 2018-10-24 sprendimu pripažino, kad A. D. veikė neturėdamas įgaliojimų, sprendimas yra įsiteisėjęs. Mano, kad būtent ieškovės su UAB „Eugenija“ sudarytas sandoris yra niekinis, o trečiojo asmens pateiktuose dokumentuose esantys smulkūs netikslumai nepaneigia tarp UAB „Eugenija“ ir K. G. sudaryto sandorio. Paaiškino, kad iki nuomos sutarties sudarymo su MB „Metalplasta“, atsakovė naudojosi K. G. daiktais panaudos sutartimi, tačiau nežino, kodėl buvo nuspręsta vėliau sudaryti nuomos sutartį, tokia buvo sutarties šalių valia. Pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, jog turi nuosavybės teisę į daiktą, nes neįrodė, kad buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, už Daiktą pinigai UAB „Eugenija“ nebuvo sumokėti, įskaitymas negalėjo būti atliktas, nes prievolės nevienarūšės (piniginė prievolė sudengta daiktais), ieškovės atstovas neturėjo įgaliojimų sudaryti sandorio, nes jei kyla interesų konfliktas, tokiam sandoriui sudaryti privalo būti rašytinis įmonės dalyvių pritarimas, o tokio pritarimo ieškovė nepateikė, įrodinėjo pritarimą A. D. paaiškinimais ir liudytojo E. D. parodymais, kuriuos siūlo vertinti kritiškai, nes A. D. ir E. D. dirbo UAB „Eugenija“ vienu metu, taip pat vienu metu jie buvo atleisti. Kad nebuvo J. J. valios sudaryti sandorį su ieškove patvirtina liudytoja apklaustos UAB „Eugenija“ buhalterės A. B. parodymai, iš kurių matyti J. J. reakcija sužinojus apie sandorį – jis iš karto kreipėsi į policiją, taigi apie sandorį nežinojo ir jam nepritarė. Be to, UAB „Eugenija“ akcininko sprendime yra aiškiai nurodyta, kam bus panaudotos lėšos pardavus įmonės turtą – mokesčiams sumokėti. Paaiškino, kad nėra pagrindo vertinti kritiškai liudytojais apklaustų buvusių UAB „Eugenija“ ir MB „Metalplasta“ darbuotojų parodymų, nes jie neturi suinteresuotumo, įmonės vadovas yra miręs, MB „Metalplasta“ veiklos nebevykdo. Pažymėjo, kad pagal Sąskaitą – faktūrą daiktus paėmė A. D., kuriam buvo žinomi įmonės apsaugos sistemos kodai, daiktai paimti po darbo valandų, buvo sugadintos kameros. Nors ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, tačiau teisme buvo nagrinėjamos civilinės bylos. Ginčų nagrinėjimas teisme nepatvirtina sandorio su ieškove sudarymo, nes liudytoja A. B. paaiškino, jog buvo planuota išrašyti kreditinę sąskaitą bei nurodė aplinkybes, dėl ko ji nebuvo išrašyta (nes A. D. kreipėsi su skundais į įvairias institucijas, buvo pradėti tyrimai, dėl ko buhalterė nespėjo ruošti ir teikti dokumentų).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatytos aplinkybės.

14. Iš procesinių dokumentų, šalių atstovų paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018-03-29 buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (taip pat – Sąskaita – faktūra) tarp pardavėjos UAB „Eugenija“ ir pirkėjos UAB „Dažom LT“ dėl žirklių metalui kirpti IT012 (taip pat – Daiktas), kurių kaina 2000,00 Eur be PVM, ir kitų daiktų (gręžimo staklių IT000569, vamzdelių pjovimo staklių IT032, galtavimo įrengimo IT060, galandinimo staklių – šmirgelio IT021, gręžimo staklių IT00490 ir IT122) pardavimo (el. b. medž. 1 t., 5, 38, 56 l.). Byloje nėra ginčo, o liudytojas E. D. teismo posėdyje patvirtino, kad Sąskaitą – faktūrą išrašė ir pasirašė tuo metu UAB „Eugenija“ vadybininku dirbęs E. D.. Sąskaita – faktūra buvo įtraukta į abiejų įmonių buhalterinę apskaitą (el. b. medž. 1 t., 89-92 l.). Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė pagal Sąskaitą – faktūrą nepasiėmė Daikto iš UAB „Eugenija“, tačiau kitus Sąskaitoje – faktūroje nurodytus daiktus pasiėmė. Kaip matyti iš A. D. ir J. J. susirašinėjimo, ieškovės atstovas 2018-05-31 prašė UAB „Eugenija“ perduoti ieškovei Daiktą, tačiau J. J. informavo, kad jis kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl turto vagystės, todėl klausimas dėl Daikto perdavimo nespręstinas (el. b. medž. 1 t., 95 l.). Kreditinė PVM sąskaita faktūra dėl Daikto neišrašyta. Iš šių aplinkybių matyti, kad Sąskaitos – faktūros šalys laikė, kad sudarytas vienas sandoris dėl visų Sąskaitoje – faktūroje nurodytų daiktų perleidimo ieškovei, tačiau vėliau kilo ginčas dėl Daikto perdavimo ieškovei.

15. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato antrojo veiklos skyriaus 2020-06-04 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovės pareiškimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas), nes šalis sieja civiliniai teisiniai santykiai ir nėra visų požymių, reikalingų konstatuoti esant nusikalstamą veiką (el. b. medž. 1 t., 8-13 l.). Teikdama paaiškinimą ikiteisminio tyrimo institucijai, atsakovė nurodė aplinkybes dėl kilusių ginčų tarp ieškovės atstovo ir buvusio UAB „Eugenija“ akcininko.

16. Iš 2020-02-06 pretenzijos ir 2020-05-20 rašto matyti, kad ieškovė reikalavo perduoti jai Daiktą (el. b. medž. 1 t., 16-18, 25 l.), tačiau atsakovė ieškovei daikto neperdavė.

17. Antstolio T. U. 2020-02-10 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 1 t., 19-24 l.) (toliau – antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas) bei liudytojų A. B., R. G., V. K. ir J. G. parodymai patvirtina, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas daiktas yra ginčo Daiktas, kuriuo naudojosi savo veikloje UAB „Eugenija“, o po to – MB „Metalplasta“, kad kitų žirklių metalui kirpti nebuvo.

18. Kaip matyti iš 2018-05-21 UAB „Dažom LT“ buhalterinės pažymos (el. b. medž. 1 t., 6 l.), ieškovė nurodydama, kad Sąskaitoje – faktūroje nurodytą sumą (3714,70 Eur) apmoka sudengdama UAB „Eugenija“ skolą sąskaitoms DAZ 0000156 305,20 Eur sumai, DAZ 000180 1043,99 Eur sumai ir DAZ 000209 2365,51 Eur sumai, likusi nesudengta skola yra 16 432,34 Eur, iš esmės atliko priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 str. 1 d. - šalis siejo abipusės teisės ir pareigos, prievolės piniginės, reikalavimai priešpriešiniai, duomenų, kad reikalavimai negaliojantys ar nevykdytini ar kad yra kiti pagrindai draudžiantys įskaityti reikalavimus, byloje nėra). Dar daugiau, iš UAB „Dažom LT“ išrašo iš buhalterinės apskaitos sistemos (el. b. medž. 1 t., 94 l.) ir iš 2019-01-16 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto (el. b. medž. 1 t., 93 l.) matyti, kad atsakovė neginčijo įskaitymo, taip pat pripažino, jog galutinė įsiskolinimo suma ieškovei po įskaitymo yra 10754,13 Eur. Bankroto byloje UAB „Dažom LT“ patvirtintas kreditorinis reikalavimas – 10 466,92 Eur (el. b. medž. 1 t., 144 l.). Atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, trečiojo asmens atstovės teiginys, kad įskaitymas nebuvo galimas atmestinas kaip nepagrįstas.

19. Iš byloje esančių įrodymų, prijungtų civilinių bylų, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ esančių duomenų nustatyta, kad A. D. 2018-05-31 pareiškė ieškinį UAB „Eugenija“ dėl 13 875,01 Eur skolos, kuri susidarė jam dirbant UAB „Eugenija“ vadovu ir skolinant įmonei asmenines lėšas įmonės skoloms apmokėti, priteisimo (civilinė byla Nr. e2-9501-772/2018). Šioje civilinėje byloje UAB „Eugenija“ reiškė priešieškinį A. D. dėl 15 870,00 Eur žalos atlyginimo; žalą be kitų sumų sudarė 5 330,00 Eur nuostolis, patirtas įmonės direktoriui A. D. perleidus UAB „Dažom LT“ daiktus pagal Sąskaitą – faktūrą, pagal Sąskaitą – faktūrą sudaryto sandorio UAB „Eugenija“ neginčijo. Teismas 2018-09-10 nutartimi atsisakė priimti priešieškinį ir 2018-11-05 tenkino A. D. ieškinį. Byla buvo užbaigta teismui patvirtinus 2018-12-19 nutartimi taikos sutartį, pagal kurią A. D. atsisakė dalies reikalavimo, ir skolos sumokėjimas jam buvo išdėstytas (el. b. medž. 1 t., 41-43 l.).

20. Be to, teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-13289-772/2018, kurioje ieškinį dėl 15 870,00 Eur žalos atlyginimo A. D. pareiškė UAB „Eugenija“ (el. b. medž. 1 t., 96-101 l.). Ieškinyje nurodytos tos pačios aplinkybės, kaip ir priešieškinyje, civilinėje byloje Nr. e2-9501-772/2018. Teismas 2018-12-19 nutartimi patvirtino taikos sutartį, pagal kurią taikos sutarties šalys susitarė, jog, patvirtinus taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-9501-772/2018, A. D. nebėra skolingas UAB „Eugenija“ (el. b. medž. 1 t., 44-45 l.).

21. Šiaulių apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-7630-907/2018 pagal ieškovės UAB „Dažom LT“ ieškinį UAB „Eugenija“ dėl 16 432,34 Eur skolos už atliktus darbus pagal išrašytas PVM sąskaitas - faktūras, 5883,15 Eur delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas 2018-10-24 sprendimu, nustatęs, kad dalis sandorių buvo sudaryta negavus UAB „Eugenija“ akcininko sutikimo, iš dalies tenkino ieškinį, taip pat teismas nustatė, kad pagal 2017-08-04 PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) dalis sumos yra apmokėta, o likusi nesumokėta dalis yra 2486,59 Eur. Skola pagal minėtą PVM sąskaitą – faktūrą, be kitose PVM sąskaitose – faktūrose nurodytų sumų, buvo priteista iš UAB „Eugenija“ (el. b. medž. 1 t., 102-110 l.).

22. Šiaulių apygardos teismas 2019-04-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-437-210/2019 iškėlė bankroto bylą UAB „Eugenija“. Įmonė pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti 2019-11-04 Šiaulių apygardos teismo nutartimi (el. b. medž. 1 t., 39-40 l.). Iš priedo Nr. 1 prie BUAB „Eugenija“ administratoriaus veiklos ataskaitos už 2018 m. matyti, kad 2018-03-29 ieškovei buvo parduoti Sąskaitoje – faktūroje nurodyti daiktai bei Daiktas (el. b. medž. 1 t. 7, 155 l.).

23. Taip pat nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. eL2-8509-776/2018 pagal K. J. pareiškimą 2018-06-01 išdavė teismo įsakymą dėl 21 453,00 Eur skolos ir 121,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš UAB „Eugenija“ (el. b. medž. 1 t., 46 l.). Kreditorė nurodė, kad skola susidarė pagal 2013-01-01 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią skolininkei buvo išnuomotos kreditorei asmenine nuosavybės teise priklausančios 83,05 kv.m. gamybinės patalpos, adresu (duomenys neskelbtini). Teismo įsakymas įsiteisėjo 2018-06-26, duomenų, kad teismas patvirtino šalių 2018-06-01 pasirašytą taikos sutartį (el. b. medž. 1 t., 48, 116 l.) (toliau – Taikos sutartis), nėra. Pasak trečiojo asmens, jai 2018-06-01 ilgalaikio turto perdavimo – priėmimo aktu (el. b. medž. 117-119 l.) (toliau – Aktas) ir 2018-06-01 PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 1 t., 125-127 l.) (toliau – Sąskaita) buvo perduoti daiktai, kurių kaina be PVM yra 21 576,00 Eur. Minėta sąskaita buvo įvesta į UAB „Eugenija“ buhalterinę apskaitą (el. b. medž. 1 t., 122 l.), PVM buvo deklaruotas (el. b. medž. 1 t., 123 l., 2 t., 77-78 l.), o tretysis asmuo sumokėjo VMI 3236,40 Eur GPM už pagal Sąskaitą ir Aktą gautus daiktus (el. b. medž. 1 t., 124 l., 2 t., 76 l.). Iš Sąskaitos ir Akto nustatyta: skiriasi abejuose dokumentuose nurodytų daiktų kainos, o būtent Akte tekinimo staklių (IT-013) kaina 10,00 Eur, o Sąskaitoje – 600,00 Eur, Akte malūno plastikui (IT003) kaina 200,00 Eur, o Sąskaitoje – 10,00 Eur, Sąskaitoje Daiktas nurodytas 2 kartus ir vieną kartą kaina – 100,00 Eur, o kitą – 120,00 Eur, o Akte – 4000,00 Eur, Sąskaitoje koordinatinio tekinimo staklių (IT017) kaina yra 10,00 Eur, o Akte – 1000,00 Eur, Sąskaitoje dyzelinio krautuvo IT037 kaina 10,00 Eur, o Akte – 95,00 Eur, Sąskaitoje užgalandinimo – šlifavimo staklių IT041 kaina 10,00 Eur, o Akte -500,00 Eur, Sąskaitoje nurodytos fasoninio šlifavimo staklės IT048, kurių kaina 10,00 Eur, o Akte – 1500,00 Eur, Sąskaitoje kieto kuro katilo Atmos IT062 kaina -10,00 Eur, o Akte – 220,00 Eur, Sąskaitoje kietojo kuro pečiaus „Atmos100“ IT081 kaina 10,00 Eur, o Akte – 600,00 Eur; skiriasi daiktai – Sąskaitoje yra nurodytas orinis presas (IT008), hidraulinis presas 800kN (IT011), orinis presas (IT005), šalto įsodinimo aparatas (IT009), Fason. Šlif. Įrankių spinta su įrankiais IT023, Apvl. Šlif. Spinta ir įrankiai IT027, Fasoninio šlifavimo spinta su įrankiais IT028, darbastaliai IT029 ir IT030, Met. Pjovimo staklės (duomenys neskelbtini) Nr. IT033, kniedijimo staklės IT038, plėvelės virinimo įrengimas IT039, plastiko padavimo įrenginys IT042, maišelių suvirinimo įrenginys IT043, įvorių presavimo įrengimas IT044, resiveris IT045, presas 100t Nr. IT049, matrica ir puansonas IT076, spausdintuvas IT090, kurių nėra Akte, Akte nurodyta koordinatinių staklių spinta su įrankiais IT026, hidraulinis presas IT010, orinis presas 40t IT050, ekscentrinis presas 40t IT051, seifas IT063, galastuvas elektrinis IT064, hidrauliniai apliejimo įrengimai IT068, IT069, IT070, priekaba NEPTUN IT077, automobilis „NISSAN Petrol“, automobilis „Ford Transit“, buhalterinė sistema „Centas“, tačiau šių daiktų nėra Sąskaitoje; skiriasi daiktų numeriai - Akte vertikalių frezavimo staklių Nr. IT-005, o Sąskaitoje – IT006, Akte alkūninio preso 16 t ir universalaus šlifavimo pusautomačio numeriai tokie pat – IT-018, o Sąskaitoje alkūninio preso Nr. IT018, o universalaus šlifavimo pusautomačio – IT019, Sąskaitoje Nr. IT044 yra pažymėtas įvorių presavimo įrengimas, o Akte – hidraulinis presas, Sąskaitoje IT066 yra pažymėtas štampas, o Akte – hidraulinis plastiko apliejimo įrengimas; nors abejuose dokumentuose nurodyta, kad perduotos vamzdelių pjovimo staklės IT03, tačiau pagal Sąskaitą – faktūrą jos buvo perduotos ieškovei, Akte nurodytos galandinimo staklės – šmirgelis IT021, tačiau pagal Sąskaitą – faktūrą jos perduotos ieškovei; Akte du kartus nurodytas siurblys liejimo mašinai, koordinatinės tekinimo staklės IT017 ir kt. Abejuose dokumentuose sutampančių perduotų daiktų pavadinimai ir numeriai (tačiau skiriasi kai kurių daiktų kainos) yra šie: tekinimo staklės IT003, krautuvas elektrinis IT002, malūnas plastikui IT003, orinis presas IT007, Daiktas, plokščias šlifavimo pusautomatis IT015, apvalaus šlifavimo staklės IT016, koordinatinės ištekinimo staklės IT017, alkūninis presas 16t IT018, koordinatinių staklių įrankiai su spinta IT024, vamzdelių pjaustymo įrenginys IT032, galtavimo būgnas IT036, dizelinis krautuvas IT037, suvirinimo aparatas elektr. IT040, užgalandymo-šlifavimo staklės IT041, fasoninio šlifavimo staklės IT048, smūginis grąžtas „STIHL“ IT057, kampinis šlifuoklis „STIHL“ IT059, kieto kuro katilas „Atmos“ IT062, hidraulinis plastiko apliejimo įrenginys IT065, hidraulinis plastiko apliejimo įrenginys IT067, liejimo mašina „KUASY“ IT071, džiovykla plastikui IT072, sriegimo mašina (vinių) IT073, kieto kuro pečius „Atmos 100“ IT081, kompresorius IT084, vaizdo stebėjimo kameros ir monitorius IT086, spausdintuvas IT090, kompiuteris su monitoriumi (stacion.) IT093, kompresorius IT097, liejimo forma „Girdykla“ IT101, televizorius LED32nv STAR IT103, užuovėjų liejimo forma IT105, poliravimo staklės IT106, šaldytuvas IT112, kondicionierius IT113, štampas IT120, kavos aparatas „PHILIPS“ IT126, sofa IT127, vandens siurblys IT128, vandens siurblys 1 IT129vandens aušinimo siurej.maš.blys IT130, mechaninis pakėlėjas IT132, padavimų – juostų lyginimo staklės IT133, mob. telefonas iPhone 5S S. G. IT144, kompiuteris ASUS K56CB IT145, kompiuteris nešioj. ASUS IT147, akumuliatorinių atsuktuvų rinkinys IT149, korpusiniai baldai IT150, vejapjovė benz. „GRIZZLY“ BRM IT161, liejimo mašina 315t DKS IT176, liejimo mašina LKS IT179, ekscentrinis presas 40t IT249, pjūklas turbo Rems su cirkonio disku HSS IT300, spausdintuvas etiketėms TE-00 S IT302, kompiuteris neš. ASUS VOVOBOOK IT303, kompiuteris ACER ASPIRE IT304, pjūklas benzininis CS2250S24 IT305, dviratis „DICITY 28“ 10, telefonas mobilus S5 G9004G IT307, vartai IT308, vienos alkūnės presas 5t IT692, ekscentrinis presas 100t IT733. Tiek Sąskaitą, tiek ir Aktą pasirašė tie patys asmenys – UAB „Eugenija“ vardu J. J., o K. G. (J.) vardu pagal įgaliojimą A. J.. Pažymėtina, kad 2018-05-29 turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo areštuoti šie daiktai: ekscentrinis presas 40t IT050, seifas IT063, fasoninio šlifavimo spinta su įrankiais IT023, matrica ir puansonas IT076, apvalaus šlifavimo staklių įrankių spinta su įrankiais IT027, fasoninio šlifavimo įrankių spinta su įrankiais IT028, darbastalis IT029, frezavimo staklių įrankių spinta IT031, vamzdelių poliravimo staklės IT033, kniedijimo staklės IT038, plėvelės virinimo įrengimas IT039, galandinimo įrengimas IT041, plastikų padavimo įrengimas IT042, maišelių suvirinimo įrengimas IT043, įvorių presavimo įrengimas IT044, resiveris IT045, seifas IT146, grandinis benzininis pjūklas „Makita“ IT104, štampas IT105, pakavimo įrenginys IT241, šlifavimo staklės IT107, pjovimo įrenginys „EINHELL“ IT108, pakavimo įrengimas IT109, dulkių nutraukimo įrenginys IT204, galandinimo staklės IT110, orinis presas IT142, pakavimo linija IT116, pakavimo įrenginys IT117, dulkių nusodintuvas (ciklonas) IT118, pakavimo prietaisas IT119, termoprinto įrenginys M12/P1 IT124, ekscentrinis presas 40t IT051 (el. b. medž. 1 t., 140-141 l.), tačiau pagal Sąskaitą (2018-06-01) minėti daiktai perduoti K. G. (J.). Taip pat pažymėtina, kad iš priedo Nr. 1 prie BUAB „Eugenija“ administratoriaus veiklos ataskaitos 2018 m. nuo 13. eilutės iki 132 eilutės matyti, kad K. G. (J.) perduota didžioji dauguma daiktų sutampa su Sąskaitoje nurodytais daiktais, tačiau jai nebuvo perduotas Daiktas (el. b. medž. 1 t., 156-159 l.). Bankroto administratorius (pripažinus, kad likviduojama dėl bankroto UAB „Eugenija“ pasibaigė, likviduojama BUAB „Eugenija“ pašalinta iš dalyvaujančių byloje asmenų 2021-05-31 nutartimi) savo atsiliepime į ieškinį (el. b. medž. 1 t., 182-183 l.) nurodė, jog Daiktas bankroto administratoriui nebuvo perduotas, ką patvirtina ir 2019-06-06 ilgalaikio turto sąrašas (el. b. medž. 1 t., 184 l.).

24. Atsakovė ir tretysis asmuo ieškovės reikalavimus ginčija teigdami, kad Daiktas nuosavybės teise pagal Taikos sutartį, padengiant UAB „Eugenija“ skolą trečiajam asmeniui, perleistas trečiajam asmeniui, bei kad atsakovė juo naudojasi 2020-01-02 įrenginių nuomos sutarties pagrindu (el. b. medž. 1 t., 50, 111 l.) (toliau – Nuomos sutartis). Visgi iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad nors Nuomos sutarties 3.1. punktas nustatė pareigą nuomotojai iki 2020-01-02 perduoti įrenginius atsakovei pasirašant perdavimo – priėmimo aktą kaip sutarties priedą, tačiau tokio priedo Nuomos sutartis neturi. Išrašas iš 2018-06-04 turto perdavimo – priėmimo akto (el. b. medž. 1 t., 49 l.) patvirtina, kad Daiktas perduotas atsakovei dar 2018-06-04, t. y., iki Nuomos sutarties sudarymo (2020-01-01) ir iki Nuomos sutartyje nustatyto termino trečiajam asmeniui perduoti įrenginius atsakovei (2020-01-02). Taip pat nors Nuomos sutartyje nurodytas kitas Daikto inventorinis numeris ((duomenys neskelbtini) tačiau 2018-06-04 turto perdavimo – priėmimo akte daikto inventorinis numeris yra toks pat, kaip Sąskaitoje – faktūroje (IT012). Visgi iš liudytojų parodymų ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad tiek Nuomos sutartyje, tiek ir 2018-06-04 turto perdavimo – priėmimo akte nurodytas Daiktas su skirtingais inventoriniais numeriais yra tas pats ginčo Daiktas.

25. Ieškovė pareiškė vindikacinį ieškinį. Byloje kilo ginčas dėl to, ar tarp ieškovės ir UAB „Eugenija“ buvo sudaryta Daikto pirkimo - pardavimo sutartis, ar Daiktas teisėtai buvo perleistas trečiajam asmeniui K. G., ar jį teisėtai valdo ir juo naudojasi atsakovė.

Dėl Daikto pirkimo – pardavimo sutarties tarp ieškovės ir UAB „Eugenija“

26. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95 straipsnį savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Jeigu kilnojamasis daiktas atlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, ir įgijėjas to nežinojo ir neturėjo žinoti (sąžiningas įgijėjas), tai savininkas turi teisę išreikalauti šį daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jų valios nustojo būti jų valdomas (CK 4.96 str. 1 d.).

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. K. v. A. B. , bylos Nr.3K-3-44/2009; ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vindikacijos instituto aiškinimo, yra nurodęs, kad, reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti, jog jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą, ir turi ieškinio pareiškimo momentu; daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktą valdo atsakovas; daiktą atsakovas valdo neteisėtai; daiktas yra natūra; bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,DGD“ v. BAB ,,Properta“, bylos Nr. 3K-3-452/2010).

29. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė vindikacinį ieškinį atsakovei dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, nurodydama, kad jos nuosavybės teisė į daiktą atsirado pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

30. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pagal pirkimo–pardavimo sutartį pagrindinė pardavėjo pareiga – tai jo pareiga perduoti daiktus pirkėjui (CK 6.317 straipsnio 1 dalis), o pirkėjo pareiga – sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnio 1 dalis).

31. Bendrosios sandorių sudarymo taisyklės nustato, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Kadangi įstatymas neįtvirtina, kad kilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartis turi būti sudaryta raštu (paprasta ar notarine forma), ji gali būti sudaryta šalių pasirinkta forma. Tačiau sudaromo sandorio formos pasirinkimas lemia įrodinėjimo dalyką ir paties įrodinėjimo proceso sudėtingumą, siekiant nustatyti pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir sprendžiant dėl jų įvykdymo.

32. Sutarčių teisėje galiojantis sutarties laisvės principas suteikia šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 1 ir 4 dalys). Pagal CK 6.156 straipsnio 5 dalį, jeigu sutarties sąlygas nustato dispozityvioji teisės norma, tai šalys gali susitarti šių sąlygų netaikyti arba susitarti dėl kitokių sąlygų. Jeigu tokio šalių susitarimo nėra, sutarties sąlygos nustatomos pagal dispozityviąją teisės normą. Pirkimo–pardavimo sutartyje ginčo šalims nesusitarus dėl kainos sumokėjimo terminų, teismas, nustatydamas kainos sumokėjimo sąlygas, turi remtis CK 6.314 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta dispozityvia teisės norma, nurodančia, kad jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečiu laiku, jis privalo ją sumokėti, kai pardavėjas pagal sutartį ar šį kodeksą perduoda pirkėjui daiktus arba disponavimo jais dokumentus (CK 6.314 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, pirkėjas privalo iš karto sumokėti visą kainą (CK 6.314 straipsnio 4 dalis).

33. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutartis ir iš jos kylančios pareigos galioja tol, kol ji įstatymo nustatyta tvarka nėra pakeičiama, pabaigiama ar pripažįstama negaliojančia. Kai sudaryta sutartis ir viena jos šalis reikalauja sutartį vykdyti, tai kita šalis arba turi tam paklusti ir ją vykdyti, arba nuo vykdymo gintis tokiais teisių gynimo būdais, kurie leidžia sustabdyti ar panaikinti vykdymo prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2010).

34. Kadangi nagrinėjamu atveju pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta raštu, o jos sudarymas buvo grindžiamas Sąskaita – faktūra (PVM sąskaita faktūra) ir kitais įrodymais, įrodinėjimo pareiga apėmė pareigą įrodyti šalių susitarimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, šio susitarimo sąlygas dėl kainos dydžio, kainos sumokėjimo terminų, taip pat aplinkybes, susijusias su sutarties vykdymu, t. y. pirkimo–pardavimo sutarties dalyko (perkamų kilnojamųjų daiktų) perdavimą pirkėjui.

Žemesnės instancijos teismas

35. Pagal LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 2 straipsnio 30 dalį PVM sąskaita faktūra yra PVMĮ nurodytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. PVM sąskaitos faktūros privalomi rekvizitai nustatyti PVMĮ 80 straipsnyje. Prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) arba asmens, kuris įformina PVM sąskaitą faktūrą, taip pat ir prekių arba paslaugų pirkėjo (kliento) parašas (elektroninis parašas) įstatymų leidėjo nėra priskirtinas prie privalomų PVM sąskaitos faktūros rekvizitų. Šią išvadą patvirtina ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 8 dalis, kurioje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyti apskaitos dokumentų rekvizitai (dėl asmens, kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardo, pavardės, parašo ir pareigų nurodymo) yra neprivalomi PVM sąskaitai faktūrai.

36. Įstatymų leidėjas, PVMĮ 79 straipsnyje reglamentuodamas prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimą PVM sąskaita faktūra, įtvirtino, kad asmuo, kuris pagal šį įstatymą privalo įforminti PVM sąskaitą faktūrą arba užtikrinti jos įforminimą, taip pat turi nustatyti būdus, kuriais užtikrinamas PVM sąskaitos faktūros kilmės autentiškumas, turinio vientisumas ir įskaitomumas. PVM sąskaitos faktūros kilmės autentiškumu šiame įstatyme laikomas prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) arba asmens, kuris įformina PVM sąskaitą faktūrą, tapatybės tikrumas. PVM sąskaitos faktūros turinio vientisumas – rekvizitų, kurie PVM sąskaitoje faktūroje nurodomi pagal šį įstatymą, pakeitimų nebuvimas.

37. Kaip matyti iš PVMĮ 79 straipsnio 11 dalyje įtvirtinto reglamentavimo, PVM sąskaitos faktūros kilmės autentiškumą, turinio vientisumą ir įskaitomumą asmuo gali užtikrinti bet kokiomis verslo kontrolės priemonėmis, kuriomis sudaroma galimybė patikimai patikrinti PVM sąskaitos faktūros ir ja įforminto prekių tiekimo arba paslaugų teikimo sąryšį. Kitomis PVM sąskaitos faktūros kilmės autentiškumą ir turinio vientisumą patvirtinančiomis priemonėmis taip pat galėtų būti konkrečios PVM sąskaitos faktūros įtraukimas į ją išrašiusios (gavusios) įmonės buhalterinę apskaitą, gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenų pateikimas mokesčių administratoriui, PVM pagal konkrečią PVM sąskaitą faktūrą sumokėjimas (atskaitymas) ir kt., jeigu šie duomenys yra patvirtinami atitinkamais įrodymais. Sprendžiant dėl PVM sąskaitos faktūros autentiškumo ir turinio vientisumo, turi būti vertinama įrodymų visuma.

38. Nors įforminant PVM sąskaitas faktūras joms keliami kilmės autentiškumo, turinio vientisumo ir įskaitomumo reikalavimai yra nustatyti apmokestinimo PVM tikslais, kartu šie reikalavimai turi teisinę reikšmę ir sprendžiant dėl PVM sąskaitos faktūros kaip dokumento įrodomosios reikšmės, kai, nesant raštu sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, PVM sąskaitų faktūrų pagrindu, kurių kilmės autentiškumas, turinio vientisumas teismui nekelia abejonių, reikia nustatyti pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei spręsti dėl pardavėjo pareigos perduoti daiktus įvykdymo ir pirkėjo pareigos sumokėti daiktų kainą atsiradimo.

39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Remiantis PVM sąskaita faktūra, galima patvirtinti patį šalių sutartinių santykių faktą, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo–pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009, kt.).

40. Pažymėtina, kad, kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjami visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012 ir kt.).

41. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Sąskaitą – faktūrą pasirašė vadybininkas E. D., kuris turėjo teisę išrašyti ir pasirašyti pardavimų PVM sąskaitas faktūras, Sąskaita – faktūra buvo įtraukta į ieškovės ir į UAB „Eugenija“ buhalterinę apskaitą. Sąskaitoje - faktūroje nurodyti daiktų, kuriuos ieškovė pirko iš UAB „Eugenija“, pavadinimai, jų identifikavimo numeriai, kiekis, kainos, bendra mokėtina už daiktus kaina, taigi teismui nekelia abejonių Sąskaitos – faktūros autentiškumas ir turinio vientisumas. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad visų Sąskaitoje – faktūroje nurodytų daiktų perdavimas ir atsiskaitymas už daiktus neįvyko Sąskaitoje – faktūroje nurodytą datą, o būtent ieškovė dalį daiktų pasiėmė po Sąskaitos – faktūros išrašymo praėjus tam tikram laikui, o Daikto nepasiėmė, ir už visus daiktus atsiskaityta 2018-05-21 atlikus įskaitymą. Taigi Sąskaita – faktūra tik iš dalies patvirtina pirkimo - pardavimo sandorio sudarymą, todėl ieškovė turėjo įrodyti visas pirkimo - pardavimo sandorio aplinkybes kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 178 str.).

42. Byloje be kita ko kilo ginčas dėl to, ar buvęs UAB „Eugenija“ akcininkas J. J. pritarė pirkimo – pardavimo sandoriui pagal Sąskaitą – faktūrą ir kokios yra nepritarimo tokiam sandoriui pasekmės.

43. Pažymėtina, kad pagal CK 2.87 straipsnio 1–6 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, ir kt. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai. Didžioji dalis bendrovės vadovo, kaip valdymo organo ir atstovo, pareigų ir teisių nustatytos įstatymu (Akcinių bendrovių įstatymas 19 straipsnio 6, 8 dalys, 37 straipsnio 5, 8, 9, 10 dalys, CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1 dalis, 2.87 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys ir kt.). Pagal šias įstatymų nuostatas įmonės vadovo pareigos yra priskirtinos civilinio teisinio pobūdžio pareigoms - vienvaldiškai veikti bendrovės vardu jos santykiuose su kitais asmenimis, bendrovės ir kitų bendrovės organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai ir kt. CK 2.87 straipsnio 6 dalis numato, kad juridinio asmens organo narys gali sudaryti sandorį su juridiniu asmeniu, kurio organo narys jis yra. Apie tokį sandorį jis privalo nedelsdamas pranešti kitiems juridinio asmens organams raštu arba įrašant į juridinio asmens organų posėdžio protokolą arba juridinio asmens dalyviams, jei juridinio asmens steigimo dokumentai ar atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai aiškiai nenustato kitos informavimo tvarkos.

44. Ieškovė J. J. pritarimą sandoriui pagal Sąskaitą – faktūrą įrodinėjo A. D. paaiškinimais ir liudytojo E. D. parodymais, kurie teigė, jog abu dalyvavo pokalbyje su J. J. dėl šio sandorio sudarymo, nurodė, kad akcininkas pritarė šiam sandoriui, su juo buvo suderinta daiktų kaina, bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, kad Sąskaita – faktūra įtraukta į abiejų įmonių buhalterinę apskaitą, 2018-09-17 ieškiniu (el. b. medž. 1 t., 96-101 l.). Tuo tarpu atsakovė įrodinėjo priešingą aplinkybę – kad UAB „Eugenija“ akcininkas J. J. nepritarė sandoriui – netiesioginiais rašytiniais įrodymais: 2018-03-21 akcininko sprendimu dėl ilgalaikio turto pardavimo (el. b. medž. 1 t., 57 l.), 2017-10-18 apžiūros aktu (el. b. medž. 1 t., 52-53 l.), nurodydama, kad Daikto kaina neatitiko jo vertės, nurodytos apžiūros akte, ir kad akcininko sprendimu už daiktus gautos sumos turėjo būti pervestos VMI, o ne sudengiamos skolos tretiesiems asmenims, ir liudytojų A. B., R. G., J. G. ir V. K. parodymais.

45. Kaip matyti iš A. D. paaiškinimų bei iš liudytojo E. D. parodymų, jų paaiškintos aplinkybės sutampa, paaiškinimai ir parodymai yra nuoseklūs – abu buvo pas J. J. namuose, J. J. sutiko dėl visų Sąskaitoje – faktūroje nurodytų daiktų perleidimo ieškovei, su juo buvo suderintos visų daiktų kainos, Sąskaitą – faktūrą išrašė ir pasirašė vadybininkas E. D., ji buvo nusiųsta el. paštu J. J. ir UAB „Eugenija“ buhalterei A. B.. UAB „Eugenija“ akcininko pritarimą minėtam sandoriui iš dalies patvirtina UAB „Eugenija“ veiksmai, t. y., įmonė įtraukė Sąskaitą – faktūrą į buhalterinę apskaitą, neinicijavo teisme ginčo dėl minėto sandorio (Sąskaitos – faktūros) pripažinimo negaliojančiu, šio sandorio neginčijo, o 2018-09-17 ieškinyje patvirtino, jog sandoris yra įvykęs ir ieškiniu prašė priteisti iš A. D. turto vertintojo nustatytos vertės ir likutinės vertės (Sąskaitoje - faktūroje nurodytos daiktų kainos) skirtumą. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo atmesti minėtų įrodymų ir laikytina, kad ieškovė įrodė, jog sudarydamas sandorį pagal Sąskaitą - faktūrą A. D. turėjo J. J. žodinį sutikimą.

46. Tuo tarpu vertinant atsakovės nurodytus įrodymus pastebėtina, kad visų pirma, akcininko sprendimas dėl ilgalaikio turto pardavimo buvo priimtas 2018-03-21, jame nėra nurodyti parduotini daiktai ir daiktų kaina, nurodyta, kad ją turėtų nustatyti nepriklausomas vertintojas, taigi nėra pagrindo teigti, jog sudarant pirkimo – pardavimo sandorį reikėjo vadovautis 2017-10-18 apžiūros akte nurodyta kaina, nes minėtas aktas buvo sudarytas iki akcininko sprendimo. Antra, kaip matyti iš akcininko sprendimo, A. D. buvo įpareigotas minėtu sprendimu pervesti gautas lėšas VMI. Tačiau iš UAB „Eugenija“ veiksmų matyti, kad įmonei priklausęs ilgalaikis turtas buvo perleistas už skolas ne tik ieškovei, bet ir kitiems tretiesiems asmenims (atsakovės atsiliepime nurodyta aplinkybė), taip pat ir trečiajam asmeniui K. G. pagal taikos sutartį. Taigi šio akcininko sprendimo nevykdė ne tik A. D., bet ir pats UAB „Eugenija“ akcininkas J. J.. Trečia, UAB „Eugenija“ 2018-09-17 ieškinio negrindė aplinkybe, kad įvykus sandoriui pagal Sąskaitą – faktūrą buvo sudengta skola trečiajam asmeniui, ne pervesta skola VMI, tuo pripažindama, kad įmonėje buvo susiformavusi praktika sudarius ilgalaikio turto pirkimo – pardavimo sutartis įskaityti įmonės skolas tretiesiems asmenims. Taigi atsakovės nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad sudarant sandorius dėl UAB „Eugenija“ ilgalaikio turto perleidimo nebuvo vadovaujamasi 2018-03-21 akcininko sprendimu ir 2017-10-18 apžiūros aktu.

47. Vertinant atsakovės nurodytų liudytojų parodymus, pastebėtina, kad sandorio sudarymo metu buhaltere dirbusi A. B. nurodė, jog ji gavo Sąskaitą – faktūrą ir ją įtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą, ką patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (Sprendimo 14. p.). tačiau nei vienas atsakovės nurodytas liudytojas nedalyvavo sudarant sandorį pagal Sąskaitą – faktūrą, negalėjo nurodyti sandorio aplinkybių, teigė manantys, jog J. J. nepritarė sandoriui dėl to, kad daiktai buvo paimti J. J. sergant, po ko buvo iškviesti policijos pareigūnai. Visgi iš SoDra pažymos (el. b. medž. 1 t., 178 l.) matyti, kad J. J. ligos išmoka buvo mokama laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-03-08, taigi jis buvo darbingas po 2018-03-08 ir galėjo dalyvauti sudarant sandorį pagal Sąskaitą - faktūrą. Kaip matyti iš civilinėje byloje Nr. e2-9501-772/2018 esančio 2018-06-05 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai) nutarimo, J. J. pareiškimą ikiteisminio tyrimo įstaigai pateikė 2018-05-29 (civilinės bylos Nr. e2-9501-772/2018 45 l.), taigi policijos pareigūnai dėl galimos vagystės buvo iškviesti nuo Sąskaitos – faktūros išrašymo praėjus daugiau nei 1 mėnesiui, kai A. D. UAB „Eugenija“ direktoriumi nebedirbo ir nebeturėjo galimybių patekti į įmonės naudojamas patalpas. Taigi liudytojų parodymų nepatvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, jų parodymai nėra išsamūs, jie negalėjo nurodyti sandorio sudarymo aplinkybių, nes sudarant sandorį nedalyvavo. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad atsakovė neįrodė (CPK 178 str.), jog J. J. nepritarė sandoriui pagal Sąskaitą – faktūrą. Be to, esant priešingoms aplinkybėms, UAB „Eugenija“ būtų galėjusi pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį reikšti ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo (kurį UAB „Eugenija“ pareiškė, bet šalys sudarė taikos sutartį, nurodydamos, jog A. D. nebėra skolingas UAB „Eugenija“ (Sprendimo 20. p.)), tačiau šios aplinkybės nėra pagrindas pripažinti sandorį pagal Sąskaitą – faktūrą negaliojančiu ar paneigti nuosavybės teisę į Daiktą.

48. Taip pat paminėtina ir tai, kad liudytoja A. B. nurodė, jog buvo ketinimai išrašyti ieškovei kreditinę sąskaitą už Daiktą, ir ji neišrašyta dėl to, kad A. D. nuolat kreipėsi į įvairias valstybės institucijas, dėl ko buvo pradėti tyrimai, o ji nespėjo ruošti buhalterinės apskaitos dokumentų, o vėliau – įmonei iškelta bankroto byla. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų buvus ketinimą ieškovei išrašyti kreditinę sąskaitą – faktūrą dėl Daikto, nėra kitų įrodymų dėl UAB „Eugenija“ atžvilgiu pradėtų tyrimų, o bankroto byla įmonei iškelta 2019-04-05, t. y., nuo Sąskaitos - faktūros išrašymo praėjus daugiau nei 1 metams. Dėl to minėti liudytojos A. B. parodymai, kuriais neva įrodinėta, kad sandoris (be kitų Sąskaitoje – faktūroje nurodytų daiktų) dėl Daikto pirkimo – pardavimo nesudarytas, atmestini kaip nepagrįsti.

49. Minėta, kad ieškovė byloje turėjo įrodyti daiktų perdavimą jai. Kaip matyti iš A. D. paaiškinimų, jis visus daiktus, išskyrus Daiktą, kurį leido UAB „Eugenija“ naudoti dar 1 mėnesį po Sąskaitos – faktūros išrašymo, kol UAB „Eugenija“ įvykdys užsakymą, pasiėmė per 2-3 dienas nuo sąskaitos - faktūros išrašymo. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoju apklaustas buvęs UAB „Eugenija“ vadybininkas E. D.. Liudytojais apklausti R. G., J. G. ir V. K. tikslaus laiko, kada A. D. pasiėmė Sąskaitoje – faktūroje nurodytus daiktus (išskyrus Daiktą), negalėjo nurodyti: liudytojas R. G. nurodė, kad jis tuo metu dirbo kitame objekte, apie daiktų paėmimą girdėjo iš bendradarbio, tačiau nieko daugiau negalėjo nurodyti. Pasak liudytojo J. G., A. D. turėjo UAB „Eugenija“ prisijungimo prie apsaugos sistemos duomenis, raktus, daiktus vežė po darbo valandų. Liudytojas V. K. patvirtino, kad A. D. išsivežė po darbo valandų daiktus, nurodytus Sąskaitoje – faktūroje (išskyrus Daiktą). Iš šių aplinkybių spręstina, kad Sąskaitoje – faktūroje nurodytus daiktus (išskyrus Daiktą) A. D. galėjo paimti dirbdamas UAB „Eugenija“ direktoriumi, t. y., iki 2018-04-27 (el. b. medž. 1 t., 55 l.). Tačiau daiktų paėmimą liudytojai J. G. ir V. K. susiejo su J. J. grįžimu po ligos į darbą ir policijos pareigūnų dėl daiktų vagystės iškvietimu. Visgi iš SoDra pažymos (el. b. medž. 1 t., 178 l.) matyti, kad J. J. ligos išmoka buvo mokama laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-03-08, taigi jis buvo darbingas po 2018-03-08. Kaip matyti iš civilinėje byloje Nr. e2-9501-772/2018 esančio 2018-06-05 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai) nutarimo, J. J. pareiškimą ikiteisminio tyrimo įstaigai pateikė 2018-05-29 (civilinės bylos Nr. e2-9501-772/2018 45 l.), taigi policijos pareigūnai dėl galimos vagystės buvo iškviesti tuo metu, kai A. D. UAB „Eugenija“ direktoriumi nebedirbo, o Sąskaita – faktūra buvo išrašyta pasibaigus J. J. nedarbingumo laikotarpiui. Taigi liudytojų J. G. ir V. K. parodymų nepatvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, jų ir liudytojo R. G. parodymai nėra tikslūs, liudytojai negalėjo nurodyti laiko, kada buvo paimti daiktai, dar daugiau, šie liudytojai nedalyvavo ieškovei ir UAB „Eugenija“ sudarant pirkimo – pardavimo sandorį, apie jo sąlygas nieko nežino, todėl priimant šį Sprendimą minėtų liudytojų parodymai vertintini kritiškai ir jais nesivadovautina. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad ieškovė įrodė (CPK 178 str.), jog daiktus, nurodytus Sąskaitoje – faktūroje, išskyrus Daiktą, UAB „Eugenija“ turėjo perduoti ieškovei per 2-3 dienas nuo Sąskaitos – faktūros išrašymo dienos, o Daiktą sutarta perduoti praėjus 1 mėnesiui nuo Sąskaitos – faktūros išrašymo dienos, kol UAB „Eugenija“ įvykdys užsakymą.

50. Minėta taip pat, kad ieškovė turėjo įrodyti atsiskaitymą su UAB „Eugenija“ pagal Sąskaitą – faktūrą. Ieškovė atsiskaitė pagal Sąskaitą – faktūrą su UAB „Eugenija“ atlikdama 2018-05-21 tarpusavio priešpriešinių piniginių prievolių įskaitymą (el. b. medž. 1 t., 6 l.), kurį atlikus buvo sumažinti ieškovės reikalavimai UAB „Eugenija“ (žr. Sprendimo 18., 21. punktai). Paminėtina, kad nors bendroji pirkėjo pareiga yra sumokėti pardavėjui kainą gavus daiktus ar disponavimo jais dokumentus (CK 6.314 str. 2 d.), tačiau šalys gali susitarti dėl kitokių mokėjimo už daiktus sąlygų (CK 6.156 str. 1, 4 d.). Šiuo atveju laikytina, kad sutarties šalys susitarė dėl visų Sąskaitoje – faktūroje nurodytų daiktų pirkimo – pardavimo kaip vieno sandorio, ką patvirtina Sąskaitos - faktūros įtraukimas į abiejų įmonių buhalterinę apskaitą bei kreditinės sąskaitos už daiktą neišrašymas. Kadangi UAB „Eugenija“ neginčijo daiktų perdavimo ieškovei iki apmokėjimo už juos įskaitymu, bei šalys susitarė, jog Daiktas bus perduotas praėjus 1 mėnesiui nuo Sąskaitos – faktūros išrašymo, todėl nagrinėjamu atveju 2018-05-21 apmokėjimas įskaitymu už ieškovei perduotus daiktus pagal Sąskaitą – faktūrą laikytinas tinkamu. Taigi ieškovė visiškai įrodė sumokėjusi visą daiktų, taip pat ir Daikto, kainą pagal Sąskaitą - faktūrą.

51. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu nustatyti nuosavybės teisės perėjimo momentą. Pagal bendrąją taisyklę nuosavybės teisė į daiktą pereina nuo daikto perdavimo momento arba gavus pardavėjo sutikimą, kad pirkėjas pradėtų daiktą valdyti, ir pašalintos bet kokios kliūtys valdyti daiktą (CK 6.317 str. 4 d.). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė neturėjo jokių kliūčių iki 2018-05-29 (kai J. J. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl vagystės) pasiimti daiktus, nurodytus Sąskaitoje – faktūroje, taip pat ir Daiktą. Minėta, kad kitus daiktus pagal Sąskaitą – faktūrą ieškovė pasiėmė per 2-3 dienas nuo jos išrašymo. Todėl laikytina, kad UAB „Eugenija“ davė sutikimą ieškovei, kad ši pradėtų minėtus daiktus valdyti, ir nuosavybės teisė į Daiktą perėjo ieškovei pasiėmus daiktus (išskyrus Daiktą) iš UAB „Eugenija“ patalpų. Pažymėtina, kad UAB „Eugenija“ neginčijo sandorio pagal Sąskaitą – faktūrą, taip pat nebuvo išrašyta ir kreditinė sąskaita ieškovei dėl dalies sandorio, t. y., dėl Daikto, o pareiškus 2018-09-17 ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-13289-772/2018 UAB „Eugenija“ iš esmės pripažino nuosavybės teisės į Daiktą perleidimą ieškovei. Taigi ieškovė visiškai įrodė visas esmines pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei tai, kad ji turi nuosavybės teisę į Daiktą ir nuosavybės teisę į Daiktą turėjo ieškinio pareiškimo momentu, nes neperleido nuosavybės teisės į Daiktą tretiesiems asmenims.

52. Minėta, kad ieškovė turi įrodyti, jog daikto valdymo teisę prarado be savo valios ir bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė reikalavo Daikto 2018-05-31 iš UAB „Eugenija“, tačiau tarp A. D. ir J. J. kilo konfliktas, dėl kurio UAB „Eugenija“ atsisakė perduoti Daiktą ieškovei (2018-05-31 susirašinėjimas el. paštu tarp A. D. ir J. J.). UAB „Eugenija“ vadovas kreipėsi 2018-05-29 į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo dėl vagystės pradėjimo, tačiau ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti. Po ko, tarp A. D. ir UAB „Eugenija“ bei tarp ieškovės ir UAB „Eugenija“ buvo nagrinėjami ginčai teisme. 2019-04-05 iškelta bankroto byla UAB „Eugenija“ (ieškinys Šiaulių apygardos teisme gautas 2019-03-05 – Šiaulių apygardos teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. B2-173-372/2020 duomenys, esantys Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“). Ieškovė prašė bankroto administratoriaus perduoti jai priklausantį Daiktą. Kaip matyti iš bankroto administratoriaus ataskaitos ir iš atsiliepimo į ieškinį, Daiktas bankroto administratoriui nebuvo perduotas, pagal buhalterinės apskaitos duomenis Daiktas buvo nurodytas kaip perduotas ieškovei pagal Sąskaitą – faktūrą, tačiau paaiškėjo, kad Daiktą faktiškai valdo atsakovė. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad Daikto valdymą ieškovė prarado be savo valios, taip pat ieškovės ir atsakovės ir/ar trečiojo asmens K. G. nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai.

53. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Daiktą valdo ir juo naudojasi atsakovė, kuri teigia, jog Daiktas nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui K. G., tačiau byloje kilo ginčas dėl atsakovės ir trečiojo asmens sąžiningumo.

Dėl atsakovės ir trečiojo asmens sąžiningumo

54. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė vindikacinį ieškinį, reikalaudama iš atsakovės priteisti ieškovei priklausantį Daiktą. Be kita ko, ieškovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad po Sąskaitos – faktūros išrašymo dienos sudaryti sandoriai turėtų būti pripažinti negaliojančiais, kadangi UAB „Eugenija“ Taikos sutarties, Sąskaitos ir Akto pagrindu perleido jai nuosavybės teise nebepriklausantį Daiktą trečiajam asmeniui K. G., o K. G. perdavė Daiktą valdyti ir naudoti Nuomos sutarties ir perdavimo – priėmimo akto pagrindu atsakovei, nors ji neturi nuosavybės teisės į Daiktą. Taigi kyla klausimas dėl minėtų sandorių pripažinimo negaliojančiais ir/ar dėl trečiojo asmens ir atsakovės (daikto įgijėjo) sąžiningumo.

55. Minėta, kad daikto savininkui pareiškus vindikacinį ieškinį, jis privalo įrodyti įstatymo nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumą, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra, t. y. įrodinėjimo pareiga tenka daikto savininkui (CPK 178 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., byla Nr. 3K-3-569/2003; išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas v. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-229/2007; kt.).

56. Civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo principas (CK 1.5 straipsnis), kuris, be kita ko, reiškia, kad kiekvienas asmuo yra laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Įrodinėjimo požiūriu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti savo sąžiningumo, jeigu įstatymas nepreziumuoja konkretaus subjekto nesąžiningu arba kaltu. Jeigu asmuo yra turto valdytojas, tai jo valdymas laikomas atsiradęs sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.26 straipsnio 2 dalis). Asmuo, ketinantis nutraukti valdymą ar turintis kitokių reikalavimų turto valdytojui, jeigu tai yra nagrinėjamos bylos dalykas, turi įrodyti aplinkybę, kad valdymas nesąžiningas. Iš to išplaukia, kad turto valdytoju esantis asmuo preziumuojamas esąs sąžiningas. Jo nesąžiningumą turi įrodyti asmuo, tai teigiantis (CPK 178 straipsnis). Sąžiningumas gali būti nuginčytas, nes tai nuginčijamoji prezumpcija (CK 4.26 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. N. S. v. J. N., bylos Nr. 3K-3-328/2006).

57. Vertinant daikto įgijėjo sąžiningumą visais atvejais būtina atsižvelgti į faktines sandorio sudarymo aplinkybes, įgijėjų teisinį statusą, tarpusavio santykius, jų subjektyvias savybes, veiklos specifiką, įsigyjamo turto panaudojimo galimybes ir tikslus, sutarties šalių elgesį iki ir po jos sudarymo, įsigyjamo turto kainą, vertę, pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo laiką ir kitas konkrečioje situacijoje reikšmingas aplinkybes, nes tai atitinka CK 1.5 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias reikia vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas v. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-229/2007).

58. Vertinant trečiojo asmens K. G. sąžiningumą svarbios yra šios faktinės aplinkybės: visų pirma, sandoris pagal Sąskaitą, Aktą ir Taikos sutartį buvo sudarytas tarp šeimos narių. Antra, kaip matyti iš Lietuvos informacinėje sistemoje „LITEKO“ esančių civilinės bylos Nr. eL2-8509-776/2018 duomenų pareiškimą dėl skolos, susidariusios už daugiau nei 5 metus, K. G. pateikė teismui per EPP sistemą 2018-05-30, t. y., iš karto po to, kai J. J. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl galimos vagystės, o teismo įsakymas dėl skolos priteisimo išduotas 2018-06-01. Įsakymo išdavimo dieną skolininkė ir kreditorė pasirašė Taikos sutartį, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad procesiniai dokumentai UAB „Eugenija“ išsiųsti paštu, o gavimo pažyma patvirtina, kad UAB „Eugenija“ direktorius gavo procesinius dokumentus 2018-06-05, t. y., po to, kai buvo sudaryta Taikos sutartis. Dar daugiau, kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, UAB „Eugenija“ akcininkas priėmė sprendimą dėl ilgalaikio turto pardavimo 2018-03-21, turtas buvo įvertintas 2017-10-18. Bankroto administratoriaus ataskaitoje nurodyti turto perleidimo/nurašymo už 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo duomenys, iš kurių matyti, kad didžioji UAB „Eugenija“ priklausiusių kilnojamųjų daiktų masė buvo perleista pagal Taikos sutartį K. G.. Šių aplinkybių visuma, įvertinus tai, kad Sąskaitoje ir Akte skiriasi daiktų kainos, daiktai, daiktų numeriai, kai kurie daiktai nurodyti du kartus, nurodyti daiktai, kurie pagal Sąskaitą – faktūrą buvo perleisti ieškovei ir šio perleidimo UAB „Eugenija“ neginčijo, perleisti daiktai, kuriems taikomas areštas, daiktai nesutampa su buhalterinės apskaitos sistemoje, buvusiais duomenimis, leidžia daryti išvadą, kad Taikos sutarties šalys siekė ne faktinio atsiskaitymo, o UAB „Eugenija“ turto perleidimo akcininko šeimos nariui su tikslu išvengti jo perleidimo tretiesiems asmenims (ieškovei ir kitiems kreditoriams, bankroto administratoriui). Todėl teismas sprendžia, kad K. G. negalima laikyti sąžininga Daikto įgijėja.

59. Sprendžiant, ar atsakovė yra sąžininga Daikto valdytoja, paminėtina visų pirma tai, kad atsakovė iš esmės užsiėmė ta pačia ūkine veikla, kaip ir UAB „Eugenija“, veiklą vykdė tose pačiose patalpose, kaip ir UAB „Eugenija“, atsakovės darbuotojai prieš tai dirbo UAB „Eugenija“, atsakovės vadovas buvo ir UAB „Eugenija“ akcininkas, o atsakovės vadovas ir tretysis asmuo K. G. yra šeimos nariai. Antra, Daiktas (ir kiti daiktai pagal Taikos sutartį, Sąskaitą ir Aktą) perduotas 2018-06-04 atsakovei perdavimo - priėmimo aktu, t. y., po 3 dienų nuo Sąskaitos išrašymo ir Akto pasirašymo tarp K. G. ir UAB „Eugenija“, kas leidžia spręsti, kad Daiktas ir kiti daiktai, perduoti K. G. pagal Sąskaitą, Aktą ir Taikos sutartį, nebuvo reikalingi jai kaip fiziniam asmeniui, ji neketino jų naudoti pagal paskirtį, juo labiau, kad visi minėti dokumentai buvo pasirašyti ne asmeniškai K. G., kurios nuolatinė gyvenamoji vieta yra JAV, o jos atstovės pagal įgaliojimą A. J. (K. G. mamos ir J. J. sutuoktinės). Paminėtina taip pat tai, kad perdavimo - priėmimo aktas buvo pasirašytas iki Nuomos sutarties sudarymo, ir nepateikta jokia rašytinė sutartis, kuri buvo pagrindas pasirašyti perdavimo – priėmimo aktą ir pagal jį perduoti daiktus atsakovei. Taip pat nors trečiojo asmens atstovė teismo posėdyje teigė, kad iki Nuomos sutarties sudarymo atsakovė naudojosi Daiktu pagal panaudos sutartį, tačiau neįrodinėjo esminių panaudos sutarties sąlygų, t. y., nežinoma, kokie daiktai, kokiais požymiais apibūdinami, buvo perduoti atsakovei naudotis, kokiam terminui jie buvo perduoti naudotis ir kt. (CPK 178 str.). Pažymėtina ir tai, kad panaudos sutartis, sudaryta ilgesniam nei vienerių metų terminui turi būti rašytinės formos (CK 6.629 str. 2 d., 6.478 str. 1 d.). Abejones buvus panaudos teisinius santykius sustiprina taip pat nenuoseklios atsakovės ir trečiojo asmens pozicijos (atsiliepimuose į ieškinį neminimi panaudos teisiniai santykiai, teikiant paaiškinimus atsakovės ir trečiojo asmens atstovės nenurodė, kad tarp trečiojo asmens ir atsakovės buvo sudaryta panaudos sutartis, priešingai Daikto (ir kitų daiktų) perdavimą atsakovei grindė Nuomos sutartimi ir neva jos pagrindu sudarytu perdavimo – priėmimo aktu, ir tik ieškovės atstovui atkreipus dėmesį į tai, kad Daiktas buvo perduotas atsakovei anksčiau nei sudaryta Nuomos sutartis, trečiojo asmens atstovė nurodė, kad buvo sudaryta panaudos sutartis, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl po to buvo sudaryta Nuomos sutartis). Dar daugiau, kaip matyti iš Nuomos sutarties, nors Daiktui suteiktas kitas numeris (Sprendimo 24. punktas), tačiau faktiškai šis numeris nepakeistas (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas), iš liudytojų R. G., J. G. ir V. K. parodymų matyti, kad Daiktas buvo naudojamas tiek UAB „Eugenija“, tiek ir atsakovės veikloje, tai yra tas pats Daiktas. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad atsakovė nėra sąžininga daikto valdytoja.

60. Sąskaitoje nurodytų daiktų bei Daikto pirkėja yra K. G., o pardavėja – UAB „Eugenija“. Minėta, kad pagal Sąskaitą UAB „Eugenija“ deklaravo PVM, o K. G. sumokėjo GPM. Tuo tarpu iš Taikos sutarties ir Akto matyti, kad UAB „Eugenija“ nurodė perduodanti K. G. daiktus pagal Aktą, o K. G. laiko, kad UAB „Eugenija“ savo skolinius įsipareigojimus (priteistus civilinėje byloje Nr. eL2-8509-776/2018) visiškai įvykdė. Taigi šiais sandoriais iš esmės buvo atliktas įskaitymas.

61. CK 6.130 straipsnyje nustatyta, kad tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdytini; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012).

62. Nagrinėjamu atveju, nors Sąskaitoje pirkėja nurodyta K. G., o pardavėja nurodyta UAB „Eugenija“, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Sąskaitos šalys sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią pirkėjai kilo pareiga sumokėti pardavėjai Sąskaitoje nurodytą daiktų kainą, o pardavėjai kilo pareiga perduoti pirkėjai Sąskaitoje nurodytus daiktus. Teigiant, kad tarp šalių buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kurios sudarymą patvirtina Sąskaita, sutarties šalys (o šiuo atveju tretysis asmuo K. G.) turėjo įrodyti esmines pirkimo – pardavimo sandorio sąlygas, o būtent, dėl kokių daiktų pardavimo ir dėl kokios kainos sumokėjimo šalys susitarė, tačiau kaip matyti iš Sprendimo 23. punkto, Akte, Sąskaitoje ir bankroto administratoriaus ataskaitoje nurodytų K. G. perduotų daiktų pavadinimai, kainos, numeriai skiriasi. Taigi Taikos sutarties šalių nesiejo abipusės teisės ir pareigos ir jos neturėjo priešpriešinių reikalavimų. Dar daugiau, pagal Taikos sutartį ir Aktą K. G. perduota nuosavybės teisė į daiktus už UAB „Eugenija“ piniginę prievolę, kas leidžia daryti išvadą, jog nėra vienarūšių reikalavimų. Galiausiai, reikalavimai turi būti apibrėžti, tačiau kaip nustatyta Sprendimo 23. punkte, Sąskaitoje ir Akte skiriasi daiktų kainos, daiktai, daiktų numeriai, kai kurie daiktai nurodyti du kartus, nurodyti daiktai, kurie pagal Sąskaitą – faktūrą buvo perleisti ieškovei ir šio perleidimo UAB „Eugenija“ neginčijo, perleisti daiktai, kuriems taikomas areštas, daiktai nesutampa su buhalterinės apskaitos sistemoje, pagal kurią bankroto administratorius parengė administratoriaus veiklos ataskaitą, buvusiais duomenimis. Esant šioms aplinkybėms, teismas vadovaujantis CK 1.80 straipsniu, 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ex officio konstatuoja, kad Taikos sutartis, Aktas ir Sąskaita yra niekiniai.

63. CK 6.477 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nustatyta, kad nuomotojas gali būti išnuomojamo daikto savininkas arba asmenys, kuriems teisę išnuomoti svetimą daiktą suteikia įstatymai ar to daikto savininkas. Pripažinus Taikos sutartį, Aktą ir Sąskaitą niekiniais, konstatuotina, kad tretysis asmuo K. G. Nuomos sutarties ir perdavimo – priėmimo akto pagrindu perdavė Daikto valdymo ir naudojimo teises atsakovei, neturėdama nuosavybės teisės į Daiktą, t. y., nebūdama Daikto savininke. Trečiajam asmeniui teisės išnuomoti Daiktą taip pat nesuteikė ir Daikto savininkas – ieškovė. Taigi Nuomos sutartis ir perdavimo – priėmimo aktas prieštarauja imperatyviajai įstatymo normai, todėl teismas ex officio Nuomos sutartį ir perdavimo – priėmimo aktą vertina kaip niekinius (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis).

64. Konstatavus, kad Taikos sutartis, Sąskaita ir Aktas bei Nuomos sutartį ir perdavimo – priėmimo aktas yra niekiniai, spręstina, kad tretysis asmuo nėra Daikto savininkas, o atsakovė neteisėtai valdo Daiktą, todėl ieškovei įrodžius visas vindikacinio ieškinio sąlygas, ieškinys tenkintinas visiškai ir atsakovė įpareigotina perduoti ieškovei Daiktą (CPK 270 str.).

Dėl piktnaudžiavimo teise ir atsisakymo ginti teises

65. Teismo posėdyje ieškovės atstovas pareiškė prašymą dėl atsisakymo ginti atsakovės ir trečiojo asmens teises vadovaujantis CK 1.137 straipsnio 3 dalimi, nes UAB „Eugenija“ už Daiktą buvo sumokėta, UAB „Eugenija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos priteisimo iš ieškovės vadovo, galimai sudarius sandorį esant interesų konfliktui, ir galiausiai – atsakovė naudoja Daiktą savo veikloje, gauna iš to naudą, nepagrįstai atsisako grąžinti Daiktą ieškovei. Pasak ieškovės atstovo tokiais veiksmais iš esmės buvo siekiama maksimalios naudos.

66. CK 1.137 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad: piktnaudžiavimas teise yra neatsiejamas nuo subjektinės teisės ir jos įgyvendinimo; įstatyme nustatytas draudimas piktnaudžiauti teise yra privalomas ir galioja vienodai tiek dėl piktnaudžiavimo materialiosiomis subjektinėmis teisėmis, tiek dėl piktnaudžiavimo procesinėmis subjektinėmis teisėmis; piktnaudžiaujantis savo teise asmuo nebūtinai turi turėti tiesioginį tikslą padaryti žalą kitų asmenų interesams, tačiau žala kitiems asmenims gali atsirasti, asmeniui nesąžiningai siekiant savo interesų patenkinimo; asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis, kad, įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Ar asmuo laikosi šių reikalavimų, nustatoma analizuojant, ar jis elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi rūpestingas, sąžiningas ir protingas žmogus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-916/2018, nutarties 34–35 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

67. Analizuojant šiuos ieškovės atstovo teiginius nustatyta, kad viena vertus, ieškovės atstovas iš esmės nedetalizavo, kokias konkrečiai atsakovės ir trečiojo asmens teises teismas turėtų atsisakyti ginti, kaip atsisakymas ginti šių asmenų teises turėjo būti taikytas konkrečioje byloje, nepagrindė naudos, jos dydžio. Kaip matyti, šioje byloje buvo vertinami sandoriai, sudaryti tarp UAB „Eugenija“, trečiojo asmens ir atsakovės, todėl kyla klausimas, apie kokio asmens naudą kalbama. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės atstovo prašymas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

68. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, todėl yra teisinis pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

69. Ieškovė šioje byloje sumokėjo 54,00 Eur žyminį mokestį už materialinį reikalavimą(el. b. medž. 1 t., 26 l.) bei 38,00 Eur žyminį mokestį už procesinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (el. b. medž. 2 t., 5 l.), iš viso 92,00 Eur, turėjo 2928,20 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (el. b. medž. 2 t., 37-44 l.), 128,10 Eur išlaidas už kuratorės darbą (el. b. medž. 2 t., 81 l.).

70. Pažymėtina, kad pirma, išlaidos advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos rašytiniais byloje esančiais įrodymais, ir nėra per didelės, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, bylos pobūdį, teiktų procesinių dokumentų ir jų priedų apimtį, teismų praktikos ir teisės normų analizę, bylos nagrinėjimo trukmę ir teismo posėdžių trukmę, kad prašomas priteisti advokato padėjėjo pagalbos išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

71. Antra, ieškovės prašomos priteisti išlaidos už kuratorės darbą yra priskirtinos prie CPK 88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Kuratorė buvo paskirta teismo nutartimi, ji faktiškai atstovavo atsakovę, kuri mirus vadovui, neturėjo byloje atstovo, kuratorės darbo išlaidos byloje yra pagrįstos (el. b. medž. 2 t., 56-58 l.), neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 344 patvirtintoje Išlaidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu, dydžių ir jų išmokėjimo tvarkoje (Žin., 2002, Nr. 117-5274; 2003,2011, Nr. 120-5662) nustatytų dydžių.

72. Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, o atsakovė nėra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinas 92,00 Eur žyminis mokestis, 2928,20 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir 128,10 Eur išlaidos už kuratorės darbą (CPK 80 str., 88 str. 1 d. 5 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

73. Kuratorei advokatei D. B. iš teismo depozitinės sąskaitos pervestina ieškovės įmokėta 128,10 Eur suma kuratorės darbui apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 5 p.).

74. Iš atsakovės priteistinos valstybei 30,64 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais papildymais ir pakeitimais; CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

75. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos teismo 2021-02-22 nutartimi paliktinos galioti iki visiško sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Išreikalauti žirkles metalui kirpti Nr. IT012 iš neteisėto atsakovės MB „Metalplasta“, į. k. 304787933, valdymo ir įpareigoti atsakovę MB „Metalplasta“, į. k. 304787933, nedelsiant jas perduoti ieškovei UAB „Dažom LT“, į. k. 304159241.

Priteisti iš atsakovės MB „Metalplasta“, į. k. 304787933, ieškovei UAB „Dažom LT“, į. k. 304159241, bylinėjimosi išlaidas - 92,00 Eur (devyniasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį, 2928,20 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų dvidešimt aštuonių eurų, 20 ct) išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir 128,10 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų, 10 ct) išlaidas už kuratorės paslaugas.

Priteisti iš atsakovės MB „Metalplasta“, į. k. 304787933, valstybei 30,64 Eur (trisdešimties eurų, 64 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos).

Nurodyti Šiaulių apylinkės teismo Finansų ir apskaitos skyriui sumokėti 128,10 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų, 10 ct) kuratorei advokatei D. B., pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), už kuratorės darbą iš ieškovės UAB „Dažom LT“ į Šiaulių apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įmokėtų lėšų.

Pripažinti niekiniais ex officio 2018-06-01 taikos sutartį, sudarytą tarp UAB „Eugenija“ ir K. G. (buv. J.) ir jos pagrindu pasirašytus dokumentus - 2018-06-01 ilgalaikio turto perdavimo – priėmimo aktą ir 2018-06-01 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), - ir 2020-01-02 įrenginių nuomos sutartį, sudarytą tarp MB „Metalplasta“ ir K. G. (buv. J.), bei 2018-06-04 turto perdavimo – priėmimo aktą.

Palikti galioti iki visiško sprendimo įvykdymo laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių apylinkės teismo 2021-02-22 nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Jurga Žulpė