- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-13
- Bylos Nr.
- e2A-1584-796/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01247-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kristina Domarkienė, Jolanta Gailevičienė, Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Akvaleksas“
- Atsakovas
- S. G.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės (pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akvaleksas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akvaleksas“ patikslintą ieškinį atsakovui S. G. (S. G.) dėl pripažinimo, kad ieškovas yra sumokėjęs 589,23 Eur darbo užmokestį už 2017 metų rugpjūtį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pripažinti, kad ieškovė yra išmokėjusi S. G. visas su darbo santykiais susijusias išmokas. Patikslinusi ieškinio reikalavimus ieškovė prašė pripažinti, kad UAB „Akvaleksas“ yra išmokėjusi S. G. darbo užmokestį už 2017 metų rugpjūčio mėnesį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas – 589,23 Eur, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu S. G. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. DS-(duomenys neskelbtini) pagal kurią atsakovas buvo įdarbintas bendrovėje suvirintoju. Atsakovas apgyvendintas Klaipėdoje ieškovės išnuomotame bute (duomenys neskelbtini). Ieškovė patikrino atsakovo turimą kvalifikaciją bei esamus suvirintojo įgūdžius ir nustatė, kad atsakovas neatitinka pastarojo deklaruojamos kvalifikacijos, todėl pasiūlė jam vykti atgal į Ukrainą. Vėliau ieškovė sutiko palikti atsakovą įdarbintą ir nusiųsti dirbti į ŠIA „Katak“ objektus. Atsakovui buvo laiku ir pagal darbo sutarties sąlygas mokamas darbo užmokestis.
3. 2017-08-28 ieškovė gavo pranešimą iš ŠIA „Katak“ atstovo, kad ieškovės atsiųsti dirbti darbuotojai (ir atsakovas) yra netinkami darbui dėl kvalifikacijos. 2017-08-28 ieškovė pranešė atsakovui apie atleidimą, pastarajam padavė grynaisiais pinigais 500,00 Eur už rugpjūčio mėnesį ir nurodė, kad šis po kelių dienų atvyktų į įmonės administraciją dėl visiško atsiskaitymo. Ieškovė atsakovo nesulaukė, nurodytais atsakovo kontaktais susisiekti nepavyko. Ieškovė priėmė įsakymą, kuriuo konstatavo darbo santykių pasibaigimą, buhalterinį neišmokėtą 29,23 Eur darbo užmokesčio likutį įskaitė kaip atsakovo padarytą žalą įmonei dėl negrąžintų asmeninių apsaugos priemonių, kurių bendra vertė viršijo esantį likutį.
Šalies argumentai
4. Ieškovė nurodė, kad atsakovas kreipėsi į DGK su prašymu išieškoti iš ieškovės su darbo santykiais susijusias išmokas. DGK 2018-01-09 sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo prašymą tenkino iš dalies ir nusprendė išieškoti atsakovo naudai iš ieškovės 589,23 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas. Ieškovės teigimu, DGK sprendimas dėl 589,23 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl to turi būti panaikintas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018-07-19 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės valstybei 9,09 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas, įvertinęs rašytinį įrodymą, kuriuo ieškovė grindžia savo reikalavimą – laisvos formos įrašą apie atsiskaitymą, nustatė, jog ant vienos dokumento pusės yra keturių asmenų pavardės, skaičiai „500“, parašai bei UAB „Akvaleksas“ antspaudas, direktoriaus parašas, data 2017-08-28, o kitoje dokumento pusėje yra 2017-08-31 rangos sutarties Nr. 17/RS-03/20 atliktų darbų priėmimo aktas, pasirašytas rangovo J. L., dokumento kopija patvirtinta A. M.. Teismo posėdžio metu liudytojas A. P. nurodė, kad atsakovas ir kiti darbuotojai nuo 2017 m. birželio 21 d. iki rugpjūčio 31 d. dirbo keliuose objektuose, UAB „Akvaleksas“ sudarė darbo sutartis su darbuotojais. Minėtas liudytojas nurodė, kad jis pats asmeniškai prižiūrėdavo darbuotojus, o praėjus keletui mėnesių po bandomojo laikotarpio nustatė, kad darbuotojai nekvalifikuoti. 2017-08-28 pranešė ieškovei, kad pasamdyti asmenys, tarp jų ir atsakovas, netinkami darbui. Liudytojas neigė vežęs darbuotojus į komandiruotę į Lenkiją, darbuotojai skambino jam po atleidimo, tačiau jokio darbo jis neieškojo, atlyginimų, maistpinigių, būsto išlaidų nemokėdavo, su darbuotojais atsiskaitydavo ieškovė. Ieškovės vadovas S. R. 2017 m. rugpjūčio 28 d. jo paprašė balto lapo, jis matė, kaip ant balto lapo pasirašinėja darbuotojai, tačiau nematė, ką. Liudytojo teigimu, atsakovui ir kitiems darbuotojams nusprendus grįžti į Ukrainą, jis perdavė jiems ieškovės nupirktus kelionės į Ukrainą bilietus.
6. Teismas vertino, ar ieškovės pateikti dokumentai dėl pinigų atsakovui sumokėjimo atitinka Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme apskaitos dokumentui keliamus bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintose Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėse apibrėžtus kasos išlaidų orderio reikalavimus. Teismas nurodė, kad tuo atveju, jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti.
7. Teismas konstatavo, jog ieškovės pateiktas 2017-08-28 lapelis yra laisva forma surašytas dokumentas, kuris neatitinka Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, todėl nelaikytinas apskaitos dokumentu, patvirtinančiu darbo užmokesčio išmokėjimą atsakovui. Ieškovės teiginiai, kad tinkamas dokumentas dėl algos išmokėjimo nebuvo surašytas, nes sirgo buhalterė, o atlyginimo išmokėjimą patvirtina išrašytas kasos išlaidų orderis, išmokėjimo faktą patvirtino ieškovės vadovas S. R., atmesti kaip nepagrįsti. Ieškovės teismui pateiktas įrodymas dėl visiško atsiskaitymo su atsakovu buvo surašytas ant 2017-08-31 atliktą ūkinę operaciją (Rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Atliktų darbų priėmimo aktas) patvirtinančio dokumento kitos pusės, o tai teismas vertino kaip aplinkybę, paneigiančią ieškovės teiginius, jog pinigai buvo išmokėti trimis dienomis anksčiau, t. y. 2017-08-28.
8. Teismas taip pat kritiškai vertino ir ieškovės vadovo S. R. paaiškinimus, kad tinkamo darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščio atsakovui nedavė pasirašyti, nes juos išimtinai ruošia buhalterė, kuri tuo metu sirgo. Iš teismui pateiktų 2017 metų liepos mėnesio mokėjimo žiniaraščių nustatyta, kad juos sudarė bei tiek už kasininką, tiek už buhalterį pasirašė tik bendrovės kasininkė A. L., kurios vienintelės parašas yra ir ant 2017-08-28 kasos išlaidų orderio. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą tinkamu ūkinės operacijos, šiuo atveju darbo užmokesčio, išmokėjimo įforminimu laikomas ir kasos išlaidų orderio išrašymas asmeniui, kuriam išmokamas darbo užmokestis. Teismui nebuvo pateikta duomenų apie tai, kodėl nebuvo išrašyti atsakovui ir dar 3 darbuotojams kasos išlaidų orderiai, nurodant pinigų išmokėjimo pagrindą bei duodant juos pasirašyti patiems darbuotojams. Todėl bendrovės direktoriaus teiginius, kad jam kasininkės A. L. išmokėta 2000 Eur suma patvirtina, jog 500 Eur buvo sumokėti atsakovui, atmesti kaip nepagrįsti ir konstatuota, jog ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių atsiskaitymo su atsakovu faktą.
9. Teismas taip pat konstatavo, kad S. R. negalėjo 2017-08-28 atsakovui išmokėti 500 Eur už darbą rugpjūčio mėn., nes ši data užrašyta ant dokumento, kuriame užfiksuota tik 2017-08-31 įvykusi ūkinė operacija. Teismas pripažino pagrįstais atsakovo teiginius, kad 500,00 Eur jis gavo iš liudytojo A. P. 2017-09-01, vykstant į komandiruotę į Lenkiją, nes ieškovės vadovas S. R. pats teigė, kad su atsakovu susitikęs nebuvo ir jokių pinigų perduoti negalėjo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovė UAB „Akvaleksas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-07-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, kad teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus, nepašalino prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų, dėl to padarė klaidingas išvadas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas konstatavo, kad nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių piniginių sumų atsakovui išmokėjimą, tačiau, apeliantės manymu, teismas neįsiklausė į jos aiškinimus, kad toks pinigų išmokėjimo žiniaraštis nebuvo pateiktas tik dėl to, kad nėra pasirašytas atsakovo, kuris nuo 2017-08-28 darbe nebepasirodė. Vietoj to apeliantė pateikė kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ir siejo su darbo užmokesčio atsakovui išmokėjimu. Apeliantės teigimu, vien tai, kad jos pateikti darbo užmokesčio išmokėjimo įrodymai neatitinka formaliųjų dokumentams keliamų reikalavimų, nereiškia, kad tokie dokumentai netikri.
12. Ieškovės vadovas pagal 2017-08-28 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 2000 Eur ir juos išmokėjo darbuotojams, tarp jų ir atsakovui, nurodė, kad darbo santykiai baigiasi 2017-09-01, ir paragino juos atvykti tą dieną dėl dokumentų įforminimo, nes iki tol įmonės buhalterė, atsakinga už mokėjimo žiniaraščių įforminimą, turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Ieškovės vadovas šių pinigų išmokėjimui patvirtinti paprašė darbuotojų, tarp jų ir atsakovo, pasirašyti.
13. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovui 500,00 Eur išmokėjo S. P. prieš 2017-09-01 išvykstant į Lenkiją, nes paminėtas asmuo nėra įgaliotas išmokėti jokių sumų, be to, jis nebuvo ieškovės darbuotojas tuo metu, kad atsakovas dirbo pas ieškovę.
14. Teismas klaidingai įvertino mokėjimo žiniaraščio svarbą, nes toks dokumentas yra laisvos formos apskaitos dokumentas, kuriam nenustatyti jokie reikalavimai. Be to, visi duomenys į atlyginimo išmokėjimo žiniaraštį yra perkeliami iš darbo užmokesčio žiniaraščio, kuris teismui buvo pateiktas. Teismas nepagrįstai ieškovės išlaidų orderio Nr. 1731 neįvertino kaip atlyginimų išmokėjimą patvirtinančio dokumento. Šiame dokumente buvo įrašyta, kad tai pinigai atsiskaityti su darbuotojais, o nurodyta išmokėta 500,00 Eur suma yra labai artima atsakovo darbo užmokesčiui, t. y. 483,17 Eur. Teismas vertino tik tai, kad skaičiai nesutampa, ir dėl to nepagrįstai konstatavo, kad tai nėra atsakovo atlyginimą patvirtinantis faktas.
Šalies argumentai
15. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas užsiminė, jog ieškovė nepateikė dokumento apie atsakovui išmokėtas sumas su jo vardu ir pavarde originalo, tačiau byloje buvo pateikta skaitmenizuota šio dokumento versija, o originalas yra ieškovės buhalterinėje apskaitoje.
16. Atsakovas S. G. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmestinas.
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
18. Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimo, kuriuo išnagrinėtas ieškovės ieškinys dėl 2018-01-09 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta iš ieškovės išieškoti atsakovui neišmokėtas su darbo santykiais susijusias sumas, t. y. 589,23 Eur darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė kaip neįrodytą, tačiau ieškovė teigia, kad teismas netinkamai, nevisapusiškai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingus įrodymus.
19. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, svarbu ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismui pateiktus šalių bei liudytojų paaiškinimus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
20. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių piniginių sumų atsakovui išmokėjimą, nes, apeliantės manymu, teismas neįsiklausė į jos aiškinimus, kad toks pinigų išmokėjimo žiniaraštis nebuvo pateiktas tik dėl to, kad nėra pasirašytas atsakovo, kuris nuo 2017-08-28 darbe nebepasirodė. Vietoj to apeliantė pateikė kasos išlaidų orderį Nr. 1731, kurį ir siejo su darbo užmokesčio atsakovui išmokėjimu. Apeliantės teigimu, vien tai, kad jos pateikti darbo užmokesčio išmokėjimo įrodymai neatitinka formaliųjų dokumentams keliamų reikalavimų, nereiškia, kad tokie dokumentai netikri. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės pateiktą įrodymą – laisvos formos dokumentą vertino ne tik tuo aspektu, ar jis atitinka įstatymuose nustatytus reglamentavimus. Pirmosios instancijos teismas įvertino šį įrodymą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir su ieškovės pateiktais ankstesniais 2017 m. birželio bei liepos mėn. įmonės dokumentais apie atsiskaitymus su darbuotojais.
21. Taigi esminis bylos ginčas yra dėl to, ar apeliantės laisvos formos žymos ne įmonės dokumentuose laikytinos tinkamais atsiskaitymo su atsakovu įrodymais. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė 2017 m. birželio bei liepos mėn., kai atsakovas buvo įdarbintas pas ieškovę, tinkamai tvarkė mokėjimo darbuotojams apskaitą, pateikti mokomieji žiniaraščiai Nr. 20, 21, 25, 28 (t. 1, b. l. 65–72) patvirtina faktą, kad ieškovė su darbuotojais atsiskaitydavo tinkamai įformindama dokumentus, nurodytos sumos, mėnesiai, taip pat yra darbuotojų, tarp jų ir atsakovo, parašai. Tačiau dėl nenustatytų priežasčių mokėjimą už rugpjūčio mėn. darbą patvirtinančių įstatymų reikalavimus atitinkančių buhalterinių dokumentų ieškovė nepateikė ir remiasi tik laisvos formos dokumentu, kuriame nurodyta tik data 2017-08-28, sumos – po 500,00 Eur bei asmenys, ieškovės teigimu, gavę šias sumas. Be to, kad 2017-08-28 dokumentas surašytas ant kitos įmonės 2017-08-31 atliktų darbų akto (t. 2, b. l. 17–18), jame nėra jokių duomenų apie tai, už ką šios sumos yra išmokėtos nurodytiems asmenims, taip pat nepažymėtas ir laikotarpis, jeigu buvo mokėta už rugpjūčio mėn. darbą.
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog už teisingos, tikslios, išsamios, teisėtos ir savalaikės informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą yra atsakingas įmonės vadovas, t. y. darbdavys (Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnio 23 dalis). Ieškovė yra juridinis asmuo – verslininkas, todėl būtent jis, o ne darbuotojas savo atliktas ūkines operacijas privalo įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. buhalterinės apskaitos dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2003). Duomenys apie darbdavio darbuotojui sumokėtas sumas turi būti aiškiai identifikuojami, atitikti įstatymų nustatytus reikalavimus. Įvertinusi anksčiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantės teiginiais, kad jos pateiktas raštas yra tinkamas atsiskaitymo su darbuotoju įrodymas (CPK 178 str.), tuo labiau kad jis neatitinka ir ankstesnių įmonės atsiskaitymo su darbuotojais dokumentų formos (mokėjimo žiniaraščių ir kt.).
23. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ieškovės teiktų įrodymų (įmonės vadovo žymų kitos įmonės dokumentuose apie darbuotojams išmokėtas sumas), kurie neva patvirtina darbdavio poziciją dėl atsiskaitymo su atsakovu už ginčijamą laikotarpį, pažymi, kad, visų pirma, minėti įrodymai neatitinka leistinumo kriterijų, kadangi darbo užmokesčio išmokėjimo faktas turi būti pagrįstas ne asmeniniais darbdavio užrašais, bet Buhalterinės apskaitos įstatyme nurodytais dokumentais. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą tyrė ir sprendime analizavo bei pasisakė dėl ieškovės teiktų dokumentų, taip pat vertino ieškovės vadovo paaiškinimų, susijusių su žiniaraščių pasirašymu, nenuoseklumą ir prieštaringumą faktinėms bylos aplinkybėms ir įvertinęs įrodymų visetą bei teisinį ieškovės statusą daugiau tikėtinais pripažino atsakovo (darbuotojo) paaiškinimus, kad su atsakovu nebuvo atsiskaityta, ir apeliacinės instancijos teismas su šiais vertinimais sutinka. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog vien tik 2017 m. rugpjūčio 28 d. kasos orderis Nr. 1731, kuriame nurodyta, kad ieškovės vadovas S. R. gavo 2000 Eur, skirtų atlyginimams išmokėti, nesant kitų atlyginimo faktą patvirtinančių aiškių rašytinių įrodymų, nėra pakankamas daryti išvadai, kad ieškovė atsakovui išmokėjo darbo užmokestį už 2017 m. rugpjūčio mėnesį ir tai patvirtina jo parašas lape prie skaičiaus 500. Be to, ieškovės 2017-08-28 darytuose asmeniniuose užrašuose nurodytos atsakovui išmokėtos pinigų sumos (500,00 Eur) neatitiko oficialios informacijos apie atsakovo draudžiamąsias pajamas už išdirbtą laiką, kurią apeliantė teikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (483,17 Eur). Taigi, anksčiau aptartos aplinkybės neteikia pagrindo išvadai, kad ieškovės atsiskaitymo su atsakovu už atliktą darbą rugpjūčio mėn. tvarka buvo skaidri ir aiški, atitiko teisės aktų ir darbo sutarties reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė (CPK 185 str.).
24. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovui 500,00 Eur išmokėjo A. P. prieš 2017-09-01 išvykstant į Lenkiją, nes paminėtas asmuo nėra įgaliotas išmokėti jokių sumų, be to, jis nebuvo ieškovės darbuotojas tuo metu, kai atsakovas dirbo pas ieškovę. Su tokiu apeliantės teiginiu teisėjų kolegija sutinka, nes iš esmės byloje nebuvo duomenų, kuriais remiantis būtų galima padaryti išvadą, jog atsakovui 500,00 Eur išmokėjo A. P.. Visų pirma, tai nebuvo nustatyta ir skundžiamame DGK sprendime, dar daugiau, jame nurodyta, kad paminėtą sumą atsakovui davė J. S.. Tuo tarpu ieškovės vadovas S. R. teigė, kad nei vienas, nei kitas nėra jo darbuotojas ir tuo labiau neatsiskaito su įmonės darbuotojais. A. P., kurį nurodo atsakovas kaip asmenį, išmokėjusį jam 500,00 Eur prieš komandiruotę į Lenkiją, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teigė, kad jokių sumų atsakovui nemokėjo ir į Lenkiją nesiuntė. Nurodytos aplinkybės dar kartą patvirtina anksčiau padarytą išvadą, kad byloje nėra patikimų duomenų apie atsiskaitymą su atsakovu už rugpjūčio mėn. darbą.
25. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija vertina, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
26. Remdamasi išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai išanalizavo ir įvertino byloje pateiktus įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.