- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-06-14
- Bylos Nr.
- 1-43-836/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-00924-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Nukentėjusysis
- R. L., V. M.
- Civilinis ieškovas
- A. K.
- Civilinis atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB DK „PZU Lietuva“
- Kaltinamasis
- D. B.
- Advokatai
- Valda Grigonytė
nukentėjusiajam R. L., nukentėjusiajam V. M., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. K., jos advokatei Valdai Grigonytei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, spec. vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-ekspeditoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis D. B. 2010 m. rugsėjo 27 d. apie 15 val. 14 min., Kėdainių r., Medėkšių kaime, kelio Jonava-Kėdainiai-Šeduva 25 kilometre, vairuodamas uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį SKANIA 93H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132 ir 136.1 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), atsižvelgdamas į greitį, privalėdamas laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma (KET 132 p.), neatsižvelgdamas į važiavimo greitį pasirinko nesaugų atstumą, bei atsitrenkė į toje pačioje eismo juostoje priešais jį stabdžiusį ir besiruošusį sukti į kairėje kelio pusėje esantį keliuką automobilį ,,Citroen C3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą A. K., po smūgio automobilis „Citroen C3“ išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su ja važiavusiu automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu R. L., dėl ko dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų automobilio ,,Opel Astra“ vairuotojui R. L. ir keleiviui V. M. padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, o automobilio „Citroen C3“ vairuotojai A. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis D. B. kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino pilnai ir parodė, kad jis nuo 2008 m. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, vairuotoju-ekspeditoriumi. 2010-09-27 d. apie 15.10 val., darbo metu, vykdydamas darbo funkcijas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu Skania, važiavo nuo Šeduvos pusės link Kauno. Važiavimo sąlygos buvo geros, šviesus paros metas, matomumas geras. Važiuodamas Medėkšių kaimu priešais, maždaug už 100-200 metrų, pamatė važiuojantį automobilį „Citroen“. Kai pravažiavo Medėkšių kaimą, jam ant žemės nukrito raktai, jis nukreipė žvilgsnį žemyn nuo kelio ir pasilenkė paimti raktų. Paėmęs raktus ir pakėlęs galvą pamatė, kad maždaug už 20 metrų yra pilkos spalvos lengvasis automobilis, kuris stojo arčiau kairės kelio pusės. Jis važiavo tuo metu apie 80-82 km/val. greičiu. Bandė išvengti susidūrimo, bandė stabdyti, suko vairą į dešinį šoną, bet priekiniu kairiuoju automobilio kampu kliudė automobilio galinį dešinį kampą. Po smūgio jo automobilis kelis metrus pačiuožė į dešinį kelkraštį ir sustojo. Kas vyko su „Citroen“ automobiliu nepastebėjo, nes stengėsi sustabdyti savo automobilį ir tuo metu nieko nematė, bet kaip vėliau suprato „Citroen“ automobilis susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu. Išlipęs pamatė, kad ant kelio guli apvirtęs automobilis „Citroen“, jo viduje ant keleivio sėdynės buvo moteriškė, jos iš automobilio netraukė, nes to daryti nepatarė šalia buvę žmonės. Dar buvo nuvažiavęs nuo kelio kitas automobilis „Opel“, jame buvo du vyriškiai. Kaip suprato, tas automobilis buvo iš priešpriešinės eismo juostos. Policiją ir medikus iškvietė kažkas iš pravažiuojančių. Mano, kad eismo įvykis įvyko dėl jo neatidumo, jei vairuodamas sunkvežimį nebūtų nukreipęs dėmesio nuo kelio į raktus, eismo įvykio galėjo ir nebūti. Nurodė, jog šiuo metu gyvena Kaune, nuomoja butą, nes ten dirba. Pragyvena iš darbo užmokesčio. Darbas susijęs su automobilio vairavimu. Pagrindinės darbo funkcijos yra automobilio vairavimas. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo pilno prisipažinimo jo kaltė pilnai įrodyta šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.
Nukentėjusysis V. M. teismo posėdyje parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ –vairuotoju ekspeditoriumi. 2010-09-27 d. apie 15.00 val. jis su kolega R. L., kuris vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį Opel Astra, važiavo iš Jonavos į Kėdainius. Kadangi automobilį vairavo ne jis, kelio gerai nestebėjo. Neprivažiavus Medėkšių kaimo pamatė, kad į jų eismo juostą iš priešpriešinės eismo juostos iššoko automobilis „Citroen“, atsiskiria jo galinis bamperis ir kampu trenkėsi į jų automobilį, vertėsi per jų automobilį ir nukrito ant stogo, kelio viduryje. Jų automobilis buvo griovyje, kairėje pusėje nuo Jonavos pusės, nuo smūgio užsisuko už sunkvežimio. Dar iš to automobilio link jų skrido akumuliatorius ir trenkėsi jam ar per ranką ar per krūtinę, nepamena. Eismo įvykio metu buvo prispausti šonkauliai, buvo apdegintas akumuliatoriaus rūgšties, ranka traumuota. Dėl sužalojimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Civilinio ieškinio nereiškia, žalą atlygino draudimas. Kaltinamasis jo atsiprašė ir jis jam atleidžia.
Nukentėjusysis R. L. teismo posėdyje parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. inžinieriumi. 2010-09-27 d. apie 15 val. jis bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu Opel Astra, kurį ir vairavo, su kolega V. M. važiavo iš Jonavos į Kėdainius. Kelias buvo geras, greitis apie 80 km/h. Netoli Medėkšių kaimo priešais savo automobilį pamatė, jog iš priešingos eismo juostos iššoko kitas automobilis, kuris buvo išstumtas sunkvežimio į jų eismo juostą. Iki to automobilio buvo apie 10 metrų, nespėjo sustabdyti savo automobilio ir tuoj buvo smūgis. Buvo netekęs sąmonės, atsipeikėjo griovyje. „Citroen“ automobilis vertėsi per jų automobilį, jo akumuliatorius įlėkė į jų automobilį. Jam buvo perkirsta galva, ji susiūta, lūžo kairė ranka, rankoje įdėtas metalas. Civilinio ieškinio nereiškia, žalą atlygino draudimas. Kaltinamasis jo atsiprašė ir jis jam atleidžia.
Nukentėjusioji A. K. teismo posėdyje parodė, kad 2010-09-27 d. apie 15 val. važiavo jai priklausančiu automobiliu „Citroen C3“ keliu Kėdainiai – Jonava į Kudžionių k., pas brolį. Pravažiavus Medėkšių kaimą, maždaug už pusės kilometro yra posūkis į Kudžionių kaimą. Maždaug apie 160-170 metrų iki sankryžos pradėjo mažinti greitį, o iki to važiavo apie 80 km/val. greičiu. Važiavo viena, užsisegusi saugos diržus. Matė, kad iš paskos apie 100 m atstumu važiuoja sunkvežimis, todėl anksčiau pradėjo rodyti posūkio signalą, persirikiavo arčiau vidurio linijos. Prieš sukant į kairę pusę, sustojo praleisti iš priekio atvažiuojantį lengvąjį automobilį. Pro galinio vaizdo veidrodėlį matė, kad sunkvežimis važiuoja labai dideliu greičiu. Kas vyko toliau, nieko neprisimena. Smūgio nejuto. Sąmonę atgavo ligoninėje, Kaune. Eismo įvykio metu buvo sužalota, nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Eismo įvykio metu buvo netekusi sąmonės, padaryti šie sužalojimai: kaukolės pamato lūžis, raktikaulio lūžis, dešinės rankos nykščio nervas nupjautas, dešinės plaštakos pirštas lūžęs ir išdaužti dantys. Nuo rugsėjo 27 d. apie dvi savaites gydėsi ligoninėje, po to iki vasario 17 d. namuose. 2011-02-17 d. nustatytas 50 % darbingumo netekimas pusei metų. Dabar dirba, tačiau gydosi ambulatoriškai. Iki įvykio jokių negalavimų nebuvo, buvo sveikas žmogus, dabar svaigsta galva, neturi koordinacijos, negali tiesiai eiti, pasidarė dirglus žmogus, spengia ausyje, nes pažeistas ausies nervas, kuris sukelia nemalonų pojūtį ir gydytoja sakė, kad tai nepraeis, pablogėjo rega, klausa. Taip pat turi miego sutrikimų. Buvo nupjautas dešinės rankos nykštys ir liko nejautrus, visą laiką jį dilgčioja. Dar vienas pirštas laužtas, bet suaugo kreivai, tai kelia nepatogumus, nes yra dešiniarankė. Nuo saugos diržo buvo sulaužytas kairės pusės raktikaulis, kuris dar nesugijęs, sukabintas metalu ir yra 6 sraigtai. Tai sukelia nepatogumus, nes negali pakelti rankos, vėliau reikės daryti operaciją. Patyrė labai didelį skausmą, ji ir vaikai patyrė dvasinius išgyvenimus, po avarijos nebegalėjo nuvykti pas savo mamą kurią slaugė. Po įvykio gulėjo ligoninėje ir negalėjo vaikščioti. Pirmą savaitę nebuvo galima keltis. Namuose galėdavo pavaikščioti, kai kas pakeldavo, o šiaip gulėdavo lovoje, buvo sugipsuotos abi rankos, visą laiką buvo reikalinga kitų priežiūra, nes pati negalėdavo savimi pasirūpinti, pavalgyti. Vasario mėnesį buvo paskirtos fizioterapinės procedūros dėl raumenų atpalaidavimo, paskui mankšta, masažai. Dėl rankos reikės daryti operaciją, išimti geležis. Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos prašo priteisti 73 828 litus neturtinės žalos, neskaitant išmokėtos draudimo išmokos už neturtinę žalą, turtinės žalos 3421 Lt atsisako. Draudimas padarytą žalą atlygino dalinai. Atlygino 6172 Lt neturtinės žalos, 950 Lt turtinės žalos, 10 000 litų atlygino už nepataisomai sugadintą automobilį. Neturtinė žala pilnai neatlyginta. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog jei kaltinamasis atlygintų patirtus nuostolius, ji jam atleistų. Prašo netenkinti kaltinamojo prašymo dėl laidavimo.
Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė paaiškino, jog civilinis atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ su nukentėjusios civiliniu ieškiniu sutinka tik iš dalies. Dėl turtinės žalos nesutinka, nes visą turtinę žalą turi atlyginti „PZU Lietuva“, kadangi atsakomybė buvo drausta. Dėl neturtinės žalos dydžio nesutinka, mano, kad sutinkamai su Aukščiausiojo teismo praktika analogiškose bylose, kai buvo padarytas sunkus sveikatos sužalojimas, minėta suma neturtinei žalai atlyginti yra 30 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei yra išmokėta 6172 Lt neturtinės žalos, tai sutiktų išmokėti 23 828 Lt neturtinės žalos. Jei būtų sprendžiamas klausimas bendru sutikimu, tai įmonė sutiktų sumokėti ir 30 000 Lt neturtinės žalos, neminusavus draudimo išmokos.
Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo su priedais (eismo įvykio planu ir fotonuotraukomis) matyti, kad 2010-09-27 15.30-16.30 val., apžiūrėta įvykio vieta, kuri yra Kėdainių rajone, kelio Jonava- Kėdainiai- Šeduva 25 kilometre. Apžiūros metu nustatyta, kad po įvykio automobilis Scania (duomenys neskelbtini) stovi dešinėje šalikelėje, automobilis Citroen C3, (duomenys neskelbtini) rastas gulintis ant stogo kelio važiuojamojoje dalyje, automobilis Opel Astra (duomenys neskelbtini) rastas dešiniajame kelkraštyje. Išmatuoti atstumai tarp automobilių, stabdymo kelias. Su įvykio vietos apžiūros protokole ir plane įrašytais duomenimis kaltinamasis D. B. sutiko, pasirašė (b.l.4-23).
Iš byloje esančio protokolo apie transporto priemonės apžiūrą ir techninės būklės patikrinimą nustatyta, kad apžiūrint automobilį Scania 93H v.n. (duomenys neskelbtini), po įvykio nustatyti sugadinimo požymiai: kairės pusės priekinis žibintas, priekinis bamperis, variklio dangtis. Apžiūros metu automobilio techninių gedimų neužfiksuota (b.l. 26-27).
Iš vairuotojo pažymėjimo kopijos matyti, kad D. B. išduotas B, C, kategorijų vairuotojo pažymėjimas ( b. l. 28).
Iš VĮ Regitra registracijos liudijimo matyti, kad automobilis Skania 93H, priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, reg. Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini). (b.l. 29)
Iš automobilio Scania techninės apžiūros rezultatų ataskaitos matyti, kad automobilis buvo tikrintas 2009-11-30, išvada- transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Patikra galioja iki 2010-11-30. (b.l. 30)
Iš byloje esančio protokolo apie transporto priemonės apžiūrą ir techninės būklės patikrinimą nustatyta, kad apžiūrint automobilį Citroen C3, v.n. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad po įvykio automobilis sugadintas visiškai (b.l. 32-33).
Iš vairuotojo pažymėjimo kopijos matyti, kad A. K. išduotas B kategorijos vairuotojo pažymėjimas ( b. l. 34).
Iš VĮ Regitra registracijos liudijimo matyti, kad automobilis Citroen C3 v.n. (duomenys neskelbtini) priklauso A. K. (b.l. 35).
Iš automobilio Citroen techninės apžiūros rezultatų ataskaitos matyti, kad automobilis buvo tikrintas 2010-07-07, išvada- transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Patikra galioja iki 2012-07-07 (b.l. 36).
Iš byloje esančio protokolo apie transporto priemonės apžiūrą ir techninės būklės patikrinimą nustatyta, kad apžiūrint automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti šie automobilio sugadinimai: priekinis bamperis, variklio dangtis, grotelės, visi priekiniai žibintai su posūkio signalais, stogas, priekinis stiklas, kairės pusės abejos durelės, abu priekiniai sparnai, galinis kairės pusės sparnas, bagažinės dangtis. (b.l. 38-39)
Iš vairuotojo pažymėjimo kopijos matyti, kad R. L. išduotas A, B, C, kategorijų vairuotojo pažymėjimas ( b. l. 41).
Iš VĮ Regitra registracijos liudijimo matyti, kad automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 42).
Iš automobilio Opel Astra techninės apžiūros rezultatų ataskaitos matyti, kad automobilis buvo tikrintas 2009-10-15, išvada- transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus. Patikra galioja iki 2010-10-15 (b.l. 43).
Iš byloje esančio rašto matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl padarytos žalos kelyje, kur įvyko 2010 m. rugsėjo mėnesį pretenzijų neturi (b.l.45).
Iš byloje esančio blaivumo nustatymo testo matyti, kad D. B. 2010-09-27 buvo blaivus. (b.l. 46)
Iš byloje esančių specialisto išvadų matyti, kad ištyrus D. B., R. L. ir A. K. kraują, jame etilo alkoholio nerasta (b.l. 48, 50, 52).
Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kėdainių poskyrio specialisto išvados Nr. G283/10(12) matyti, kad V. M. padaryti šie sužalojimai: krūtinės ląstos kairės pusės ir kairio alkūnės sąnario sumušimas. Minėti sužalojimai galėjo būti padaryti autoįvykio metu kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Kadangi dėl išsivysčiusios potrauminės krūtinės ląstos kairės pusės tarpšonkaulinių nervų neuralgijos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl V. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 59-60)
Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kėdainių poskyrio specialisto išvados Nr. G282/10(12) matyti, kad R. L. padaryti šie sužalojimai: uždaras kairio žastikaulio diafizės lūžimas. Minėtas sužalojimas galėjo būti padarytas autoįvykio metu kontaktuojant su kietais bukais daiktais. R. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 67-68).
Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kėdainių poskyrio specialisto išvados Nr. G312/10(12) matyti, kad A. K. nustatyti šie sužalojimai: nubrozdijimai ir muštinė žaizda kaktos srityje, poodinės kraujosruvos apie kairę akį ir kairio paausio srityse, galvos smegenų sukrėtimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais smegenų dangalais, kaukolės pamato ir 21 danties karūnos lūžimas, muštinė žaizda dešinės plaštakos srityje, kairio raktikaulio lūžimas, poodinė kraujosruva kairio klubo srityje. Minėti sužalojimai galėjo būti padaryti autoįvykio metu kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Dėl kaukolės pamato lūžimo A. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 74-75).
Iš byloje esančio rašto matyti, kad automobilis Scania 93H, valst. nr. (duomenys neskelbtini) yra apdraustas draudimo bendrovėje „PZU Lietuva“, Eigulių g. 21, LT-03150, Vilnius (b.l. 78).
Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymu atitinkančio elgesio, taip pat tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo sudėtį (BK 2 str. 3d., 4d.).
D. B. kaltinamas ir atiduotas teismui teisti pagal BK 281 str. 3 d., kurioje aprašyti nusikaltimo kelių eismo saugumui sudėties požymiai atsispindi kaltinamojo veikoje. Esminiai objektyviosios pusės nusikaltimo sudėties požymiai yra kaltininko padaryti kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimai, kurie buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų R. L. ir V. M., kuriems padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, o A. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą, t.y. 2010 m. rugsėjo 27 d. apie 15 val. 14 min., Kėdainių r., Medėkšių kaime, kelio Jonava-Kėdainiai-Šeduva 25 kilometre, vairuodamas uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį SKANIA 93H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132 ir 136.1 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), atsižvelgdamas į greitį, privalėdamas laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma (KET 132 p.), neatsižvelgdamas į važiavimo greitį pasirinko nesaugų atstumą, bei atsitrenkė į toje pačioje eismo juostoje priešais jį stabdžiusį ir besiruošusį sukti į kairėje kelio pusėje esantį keliuką automobilį ,,Citroen C3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą A. K., po smūgio automobilis „Citroen C3“ išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su ja važiavusiu automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu R. L., dėl ko dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų automobilio ,,Opel Astra“ vairuotojui R. L. ir keleiviui V. M. padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, o automobilio „Citroen C3“ vairuotojai A. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Teisiamojo posėdžio metu neginčytinai nustatyta, kad kaltinamojo padaryti KET taisyklių 9, 132 ir 136.1 punktų reikalavimų pažeidimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pasekmėmis – eismo įvykiu, dėl kurio R. L. ir V. M. padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, o A. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo t.y. nors kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti pagrindai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (LR BK 16 str. 3 d.). Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad kaltinamasis atsižvelgdamas į greitį, privalėdamas laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma (KET 132 p.), neatsižvelgdamas į važiavimo greitį pasirinko nesaugų atstumą, bei atsitrenkė į toje pačioje eismo juostoje priešais jį stabdžiusį ir besiruošusį sukti į kairėje kelio pusėje esantį keliuką automobilį ,,Citroen C3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą A. K., vairuotojas turėjo būti itin atidus, laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, tinkamai pasirinkti saugų atstumą. Tai, kad dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų R. L. ir V. M. padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, o A. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kėdainių poskyrio specialisto išvados. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka LR BK 281 str. 3 d.
Iš byloje esančio V. B. ir V. B. prašymo matyti, jog jie prašo atleisti jų sūnų D. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 281 str. 3 d. perduodant jų atsakomybėn pagal laidavimą. Prašyme nurodė, jog D. B. pirmą kartą padarė neatsargų nusikaltimą, kas leidžia manyti, jog ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, visiškai prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, iš dalies yra atlyginta padaryta žala, sūnus dirbantis, todėl mano, kad jis visiškai atlygins padarytą žalą (1t., b.l.130-138).
Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir tik esant įstatyme nustatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką, visumai. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pagal suformuotą teismų praktiką, atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), teismas turi ne tik nustatyti ir motyvuoti nuosprendyje visų BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų buvimą, bet papildomai nurodyti dar ir kitus motyvus, kodėl tokiam asmeniui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Tik esant visoms šioms sąlygoms teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose Nr. 2K-128/2008, 2K-73/2008, 2K-298/2007).
Nors iš byloje esančių duomenų apie D. B. matyti, kad jis anksčiau nėra teistas, tačiau ne kartą buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Padarytas nusikaltimas yra neatsargus, sukėlęs sunkias pasekmes. Draudimo bendrovė visiškai atlygino nukentėjusiems R. L. ir V. M. padarytą turtinę ir neturtinę žalą, jie dėl žalos pretenzijų neturi, tačiau nukentėjusioji A. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 80 000 litų neturtinės žalos atlyginimo, dalį turtinės ir neturtinės žalos jai atlygino draudimo bendrovė ir jį teismo prašo priteisti likusią 73 828 litų sumą neturtinės žalos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbuotojas, kuris valdė didesnio pavojaus šaltinį dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (darbdaviu) tiesiogiai neatsako už padarytą žalą. Teismas žalos atlyginimą tokiu atveju priteisia ne iš nuteistojo, o iš jo darbdavio, tačiau byloje yra ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo, jos dydžio. Nukentėjusioji A. K. teismo posėdyje nurodė, jog sutiktų, jog kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik jei atlygintų jai padarytus nuostolius. Kadangi byloje padaryta žala nepašalinta, nėra įsipareigojimo jos atlyginti dėl žalos dydžio yra ginčas, todėl nėra pagrindo manyti, jog žala bus atlyginta ar pašalinta visiškai. Be to sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, jog nuteistasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas) teismas atsižvelgia į tai, kad nors kaltinamasis darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas teigiamai, neteistas, kad šiuo metu dirba, tačiau padaryto nusikaltimo metu buvo sužaloti net trys asmenys, iš kurių vienas sužalotas sunkiai, kitiems dviem nukentėjusiesiems padaryti nesunkus sveikatos sutrikdymai. Nusikaltimą, kaltinamasis padarė pažeisdamas net tris Kelių eismo taisyklių punktus, kas tiesiogiai ir sąlygojo kelių eismo įvykio kilimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. B. teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones įgijo 2002-09-04, vairuoti C kategorijos transporto priemones įgijo 2007-02-22 (b.l. 28) ir per laikotarpį iki kelių eismo įvykio septynis kartus buvo baustas administracine tvarka už padarytus KET pažeidimus (1 t., b.l. 91-93), nors nusikaltimo padarymo dieną šios administracinės nuobaudos negaliojo. Visos nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad D. B. padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinė jo elgesio pasekmė, todėl nėra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys nusikalstamų veikų ir tokiu būdu nėra įstatyminio pagrindo taikyti jam BK 40 str. nuostatas. Paminėtos aplinkybės, teismo nuomone, leidžia daryti išvadą, kad byloje nėra BK 40 str. 2 d. 3-4 punktuose numatytų sąlygų atleisti D. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teismas D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas neatsargus ( BK 11str.), tačiau pasekmės sunkios. Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. Jis neteistas, administracine tvarka baustas už KET pažeidimus (1 t. b.l. 90-93), kaltu prisipažino. Kaltinamasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b.l.95), jis yra jauno amžiaus, gyvena nuomojamame bute, gaunamos pajamos sudaro apie 970 litų per mėnesį. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog kaltinamajam turi būti skiriama sankcijoje numatyta bausmė – bauda mažesnė nei vidutinio dydžio.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos BK 68 str. 1 d. nurodyta tik viena privaloma uždraudimo naudotis specialia teise, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemonę, taikymo sąlyga – kai asmuo, naudodamasis ta specialia teise, padaro nusikalstamą veiką. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą uždraudimas naudotis specialia teise yra terminuotas draudimas naudotis tokia teise, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nors Lietuvos Respublikos BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas Lietuvos Respublikos BK 281 str. nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Kaltinamasis D. B. nurodė, kad pragyvena iš darbo užmokesčio. Darbas susijęs su automobilio vairavimu. Pagrindinės darbo funkcijos yra automobilio vairavimas. Vien tai, kad Lietuvos Respublikos BK 281 str. nurodytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti Lietuvos Respublikos BK 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas iš esmės reikštų atėmimą dirbti šį darbą). Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-366/2008, 2K-353/2009, 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalga dėl teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (Lietuvos Respublikos BK 281 str.) baudžiamosiose bylose, Teismų praktika Nr. 30).
D. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeisdamas KET, taip sukeldamas sunkias pasekmes –dviem nukentėjusiems padaryti nesunkūs ir vienai nukentėjusiajai sunkus sveikatos sutrikdymas. Iš pateiktų duomenų apie kaltinamojo baustumą administracine tvarka matyti, kad D. B. pažeidinėja kelių eismo taisykles, nors atsižvelgtina, kad ankščiau padaryti administraciniai pažeidimai, negalioja. Toks elgesys rodo jo neatsakingumą ir lengvabūdiškumą vairuojant transporto priemonę. D. B. teiginys, kad kaltinamojo darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, nelaikytina pakankamu pagrindu neskirti šios baudžiamosios poveikio priemonės. Nei baudžiamasis kodeksas, nei kiti įstatymai nenumato išimčių, susijusių su asmens profesine veikla, taikant uždraudimą naudotis specialia teise asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padaręs nusikaltimą kaltu visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, įvykio metu buvo blaivus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d., 68 str. kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, atėmimas naudotis specialia teise – atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę minimaliam terminui.
Civilinis ieškinys pareikštas nukentėjusiosios A. K. 73 828 lt sumai, neskaitant išmokėtos draudimo išmokos už neturtinę žalą, už nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo D. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“, draudimo kompanijos PZU Lietuva tenkintinas iš dalies. LR CK 6.270 str. nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba dėl nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Šioje byloje nustatyta D. B. kaltė dėl įvykusio eismo įvykio, kurio metu R. L. ir V. M. padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, o A. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kai darbuotojas nusikalstama veika padaro žalos, eidamas darbines (tarnybines) pareigas, žalą nukentėjusiajam atlygina darbdavys (LR CK 6.264 str. 1 d.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbuotojas, kuris valdė didesnio pavojaus šaltinį dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (darbdaviu), nelaikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir tiesiogiai neatsako už padarytą žalą. Teismas žalos atlyginimą tokiu atveju priteisia ne iš nuteistojo, o iš jo darbdavio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-21 Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 6.4 p., Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2007-01-16 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235/2007). D. B. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju – ekspeditoriumi. Eismo įvykio metu jis vykdė savo darbines pareigas – nustatytu maršrutu vairavo automobilį SKANIA 93H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi šiuo atveju žalą, atsiradusią dėl D. B. kaltės privalo atlyginti jo darbdavys – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (LR BPK 111 str. 1 d.). Transporto priemonė SKANIA 93H, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią eismo įvykio metu vairavo D. B. drausta UAB DK „PZU Lietuva“ privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius ir pagal draudimo sutartį (LR CK 6.254 str., 6.987 str.). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-21 Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 6.5 p.). UAB DK „PZU Lietuva“ LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatytose ribose ir atsižvelgiant į LR Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 22 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis išmokėjo R. L. 1680 Lt neturtinės žalos, V. M. 780 litų neturtinės žalos, A. K. 6172 Lt neturtinės žalos, t.y. 2500 EUR (8632 Lt) neturtinės žalos (1t. b.l.179-180). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už kitas jo veikas materialiai atsakingas asmuo, kuris šiuo konkrečiu atveju yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas daro išvadą, kad 73 828 lt sumai, neskaitant išmokėtos draudimo išmokos už neturtinę žalą, t.y. iš viso būtų 80 000 Lt neturtinė žala šiuo konkrečiu atveju yra pernelyg didelė. LR CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusioji patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą (eismo įvykio metu jau buvo padaryti sužalojimai: nubrozdijimai ir muštinė žaizda kaktos srityje, poodinės kraujosruvos apie kairę akį ir kairio paausio srityse, galvos smegenų sukrėtimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais smegenų dangalais, kaukolės pamato ir 21 danties karūnos lūžimas, muštinė žaizda dešinės plaštakos srityje, kairio raktikaulio lūžimas, poodinė kraujosruva kairio klubo srityje), nukentėjusioji patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, gydimosi periodas buvo ilgas (nuo 2010-09-27 iki 2011-02-17) ir dar nebaigtas (1t., b.l. 147, 149, 150,155-156, 158-165), neteko 50 procentų darbingumo - nustatytas 50 procentų darbingumo lygis iki 2011-08-16 (1t., b.l. 157). Kaip nurodė pati nukentėjusioji iki įvykio jokių negalavimų neturėjo, buvo sveikas žmogus, dabar svaigsta galva, neturi koordinacijos, negali tiesiai eiti, pasidarė dirgli, spengia ausyje, nes pažeistas ausies nervas, kuris sukelia nemalonų pojūtį, pablogėjo rega, klausa. Taip pat turi miego sutrikimų, nupjautas dešinės rankos nykštys liko nejautrus, visą laiką jį dilgčioja. Dar vienas pirštas laužtas, bet suaugo kreivai, tai kelia nepatogumus, nes yra dešiniarankė. Nuo saugos diržo buvo sulaužytas kairės pusės raktikaulis, kuris dar nesugijęs, sukabintas metalu ir yra 6 sraigtai. Tai sukelia nepatogumus, nes negali pakelti rankos, vėliau reikės daryti operaciją. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-511/2004). Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Tuo pačiu pažymėtina, jog Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008 nustatyta, kad teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio nėra galutinai suformuota, todėl vadovautis vien gynybos ir civilinio atsakovo atstovo nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis nėra pakankamo pagrindo. Teismas įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įvertinant tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnijimo šaltiniu, neturtinę žalą mažina iki 40000 litų. Atsižvelgiant į tai, kad dalis (6172 Lt) neturtinės žalos A. K. yra atlyginta UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėta draudimo išmoka, nukentėjusiajai iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 33 828 Lt, likusioje dalyje ieškinys atmestinas.
Daiktai turintys reikšmės bylai-eismo įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis „Citroen C3“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas Kėdainių r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas automobilio savininkui (1t. b.l.4-7).
2011-03-28 teismo nutartimi apribotas nuosavybes teises civiliniam atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas 133470250, Tulpių g. 40, Karmėlava, Kauno r., į jo nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: krovininį automobilį VOLVO FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivinį automobilį Opel Astra valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivinį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neviršijant pareikštų reikalavimų sumos – 74939,60 Lt (septyniasdešimt keturių tūkstančių devynių šimtų trisdešimt devynių litų 60 ct), uždraudžiant nekilnojamus daiktus parduoti, dovanoti, įkeisti, išnuomoti, ar kitaip realizuoti, tačiau paliekant civiliniam atsakovui teisę nekilnojamuosius daiktus valdyti ir naudotis jais, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti (2t. b.l.1).
Sutinkamai su LR BPK 105 str. 106 str. iš kaltinamojo priteistina proceso išlaidos: 52,06 Lt (pašto) išlaidos valstybei, bei 2000 Lt (už advokatės Valdos Grigonytės suteiktas paslaugas nukentėjusiai 1 t., b.l. 139-140), nukentėjusiosios A. K. naudai.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 302-307 str., 313 str. teismas
nusprendė:
D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 281 str. 3 d. ir paskirti 20 MGL (dviejų tūkstančių šešių šimtų) litų baudą, įpareigojant baudą sumokėti į teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per keturis (4) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Sutinkamai su LR BK 67 str. 3 d. BK 68 str.1 d. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti D. B. naudotis specialia teise - atimti teisę vairuoti transporto priemones vieneriems (1) metams.
Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiosios A. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo 80 000 Lt sumai už nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, tenkinti iš dalies. Priteisti iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 33 828 Lt, nukentėjusiosios A. K. naudai. Likusią ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.
Priteisti iš nuteistojo D. B. proceso išlaidas - 52,06 Lt valstybei, bei 2000,00 Lt nukentėjusiosios A. K. naudai.
Daiktai turintys reikšmės bylai-eismo įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis „Citroen C3“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas Kėdainių r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas automobilio savininkui.
Apribotas nuosavybes teises civiliniam atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Kauno r., į jo nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: krovininį automobilį VOLVO FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivinį automobilį Opel Astra valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivinį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudžiant nekilnojamus daiktus parduoti, dovanoti, įkeisti, išnuomoti, ar kitaip realizuoti, tačiau paliekant civiliniam atsakovui teisę nekilnojamuosius daiktus valdyti ir naudotis jais, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Kėdainių rajono apylinkės teismui.