Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. kasacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Taikyta BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 3, 7 punktai ir bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Be to, taikyti BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnis ir uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejų metų laikotarpiui.

Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, kuria D. K. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, nukentėjusiosios įstatyminio atstovo, prašiusių skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. nuteistas už tai, kad 2007 m. kovo 15 d., apie 15 val., Kėdainių rajono (duomenys neskelbtini) miestelyje, Kauno gatvėje, ties namu Nr. 10, vairuodamas nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,Audi 80“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 68, 164, 173, 174 punktų reikalavimus – būdamas eismo dalyvis ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 53 punktas), apsvaigęs nuo alkoholio (KET 68 straipsnis), privalėdamas važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (KET 164 punktas), o gyvenvietėje – ne didesniu kaip 50 km/h greičiu (KET 174 punktas), kelyje atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams (KET 173 punktas), viršijo leistiną greitį gyvenvietėje važiuodamas 90 km/h greičiu, kelyje atsiradus kliūčiai – į gatvės važiuojamąją dalį įžengus pėsčiajai nepilnametei V. G. ir dėl to iškilus grėsmei eismo saugumui, nesugebėjo visiškai sustabdyti savo vairuojamo automobilio arba apvažiuoti kliūtį nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams, nutolo nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto stabdydamas automobilį, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, parbloškė V. G.; dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Kasatorius nurodo, kad jis visiškai pripažino savo kaltę, atlygino nukentėjusiosios patirtus nuostolius, atsiprašė jos ir jos artimųjų, padeda nukentėjusiajai ir dabar, apibūdinamas teigiamai, per paskutiniuosius dvejus metus administracinių teisės pažeidimų nepadarė. Apeliacinės instancijos teismui jis, nukentėjusioji V. G. ir nukentėjusiosios įstatyminis atstovas V. G. pateikė susitaikymo protokolą, kuriame išdėstytas prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti, tačiau teisėjų kolegija šį prašymą atmetė, motyvuodama tuo, kad teismas neprivalo atleisti nusikaltusio asmens nuo baudžiamosios atsakomybės, nors ir yra BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos visos sąlygos, be to, nurodė, kad padarytas nusikaltimas sukėlė sunkias pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. K. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 38 straipsnio taikymo

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje klausimas dėl D. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, nebuvo svarstomas.

Apeliaciniame skunde D. K. prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl jo nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 4 dalį, taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja atleisti, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Pagal teismų praktiką, atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis), teismas turi ne tik konstatuoti nuosprendyje, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismo išvados dėl BK 38 straipsnio taikymo turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-298/2007).

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo D. K. apeliacinį skundą, nutartyje nurodė, kad nėra visų būtinų sąlygų, numatytų BK 38 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja. Teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos (yra pagrindo manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų) nebuvimo yra visų tuo klausimu reikšmingų bylos aplinkybių vertinimo rezultatas. Tokią teismo išvadą lėmė tai, kad D. K. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje nustatyta 1,61 promilių etilo alkoholio), viršydamas leistiną greitį net 40 km/h, išvažiuodamas į priešingos krypties eismui skirtą eismo juostą, laikotarpiu nuo 2000 m. birželio 24 d. iki 2005 m. birželio 22 d. buvo šešis kartus baustas administracine tvarka, iš jų penkis kartus už įvairius Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimus, tačiau išvadų dėl ankstesnių pažeidimų nepadarė.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant byloje nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 38 straipsnio 1 dalį) ir pagrįstai neatleido D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės.

Dėl BK 68 straipsnio taikymo

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, (t. y. ir BK 75 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas naudotis specialia teise; 2) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas; 3) nemokami darbai; 4) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą; 5) turto konfiskavimas.

Kokią paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, kiekvienu atveju sprendžia teismas. Pirmosios instancijos teismas D. K. paskyrė BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams ir nurodė nuosprendyje motyvus. Kolegija konstatuoja, kad teismas, parinkdamas šią poveikio priemonę, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

Taigi nuteistojo D. K. kasaciniame skunde išdėstyti argumentai neteikia pagrindo keisti byloje priimtus teismų sprendimus.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo D. K. kasacinį skundą atmesti.