- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-26
- Bylos Nr.
- 2K-128/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Skundas atmestas.
- Teisėjai
- Gintaras Goda (pirm.), Antanas Klimavičius, Albinas Sirvydis (pran.)
- Nuteistasis
- R. S.
- Nukentėjusysis
- N. B.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Pritaikius BK 75 straipsnį paskirtos bausmės vykdymas R. S. atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis BK 68 straipsniu R. S. uždrausta dvejus metus vairuoti kelių transporto priemones.
Nuosprendžiu iš R. S. priteista nukentėjusiajam N. B. 180 Lt už turtinę žalą ir 5000 Lt už neturtinę žalą bei Vilniaus teritorinei ligonių kasai 3533 Lt už išlaidas dėl nukentėjusiojo gydymo ligoninėje.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis, kuria nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2006 m. vasario 1 d., apie 20.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį ir sankryžoje sukdamas į dešinę, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkė pėsčiąjį N. B.. Teismai konstatavo, kad R. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 54, 68, 72, 75 punktų reikalavimus. Dėl šio eismo įvykio buvo sunkiai sutrikdyta N. B. sveikata.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu R. S., neginčydamas savo kaltės ir veikos kvalifikacijos, prašo panaikinti teismų sprendimus ir remiantis BK 38 straipsniu bylą jam nutraukti, panaikinti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę arba nustatyti minimalų šios priemonės terminą ir pakeisti jam paskirtą BK 75 straipsnyje numatytą įpareigojimą į kitą – įpareigojimą pradėti dirbti. Kasatorius nurodo, kad jis susitaikė su nukentėjusiuoju, jam atlygino turtinę ir neturtinę žalą, pasirašė susitaikymo protokolą ir jį pateikė apeliacinės instancijos teismui, prašydamas bylą nutraukti. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas dėl BK 38 straipsnio taikymo padarė neteisingas išvadas. Kolegija nurodė, kad byloje nėra vienos iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, nes nėra atlyginta Vilniaus teritorinei ligonių kasai padaryta 3533 Lt žala. Tačiau Vilniaus teritorinė ligonių kasa laikytina ne nukentėjusiuoju, o civiliniu ieškovu, todėl šiuo atveju, kasatoriaus nuomone, byloje buvo pagrindas taikyti jam BK 38 straipsnio nuostatas. Be to, kasatorius su Vilniaus teritorine ligonių kasa pasirašė sutartį, pagal kurią susitarė dėl jai priteistų 3533 Lt atlyginimo, ir jis vykdo šią sutartį. R. S. taip pat nurodo, kad jam netinkamai pritaikytos BK 68 ir 75 straipsnių nuostatos. Jis, anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka už KET pažeidimus, padarė neatsargų nusikaltimą, dėl kurio prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiuoju susitaikė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, kasatorius, siekdamas kuo greičiau atlyginti žalą, įsidarbino vairuotoju, tačiau šis darbas yra susijęs su komandiruotėmis užsienyje, kurios trunka ilgiau kaip septynias dienas. Todėl R. S. laiko, kad dėl šių aplinkybių bausmės paskirtis ir tikslai jam galėtų būti pasiekti ir be BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės arba nustatant minimalų šios priemonės terminą, o taikant BK 75 straipsnį, jam paskirtas įpareigojimas galėtų būti pakeistas į kitą – įpareigojimą pradėti dirbti, nes dabar esanti situacija apsunkina jo siekio atlyginti žalą įgyvendinimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, svarstydamas analogiškus kasatoriaus argumentus, minėtas aplinkybes įvertino netinkamai ir taip iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
R. S. neginčija, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio padarė jam inkriminuotus KET pažeidimus ir kad dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta N. B. sveikata. Kasatorius neginčija ir savo veikos kvalifikacijos pagal BK 281 straipsnio 4 dalį. Jo teiginiai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo yra atmestini.
Dėl BK 38 straipsnio taikymo
BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką irsavo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, irsusitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Byloje esančiame 2007 m. rugsėjo 13 d. susitaikymo protokole nurodyta, kad R. S. susitaikė su nukentėjusiuoju N. B., jo atsiprašė ir jam atlygino turtinę bei neturtinę žalą. Kasatorius taip pat nurodo, kad su Vilniaus teritorine ligonių kasa pasirašė sutartį, pagal kurią susitarė dėl jai priteistų 3533 Lt atlyginimo, ir jis vykdo šią sutartį. Tačiau minėtos aplinkybės nėra pagrindas šioje byloje taikyti R. S. BK 38 straipsnį.
Šioje byloje turi būti įvertinta ir tai, kad R. S. BK 281 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus. Jis, vairuodamas automobilį apsvaigęs nuo alkoholio (medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu R. S. nustatytas sunkus girtumo laipsnis), partenkė pėsčiąjį nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje sukdamas į dešinę. Be to, tokia veika sukėlė sunkius padarinius – pėsčiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis), teismas turi ne tik nustatyti ir motyvuoti nuosprendyje visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą, bet papildomai nurodyti dar ir kitus motyvus, kodėl tokiam asmeniui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Tik esant visoms šioms sąlygoms teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Kolegijos nuomone, šio eismo įvykio aplinkybės neleidžia remiantis BK 38 straipsniu R. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
BK 38 straipsnio nuostatos leidžia teismui atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės šiam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos visų pirma yra susijusios su nukentėjusiu asmeniu. Nukentėjęs asmuo šioje byloje yra N. B.. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad BK 38 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos šioje byloje nėra dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtų 3533 Lt išlaidų neatlyginimo. Tačiau ši aplinkybė dėl jau pirmiau nurodytų motyvų nėra pagrindas tenkinti kasacinį skundą.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam, be kita ko, laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi nuodugniai išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šioje byloje teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, nusprendė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas paskiriant nuteistajam vieną ar kelis įpareigojimus. Taikydamas BK 75 straipsnį teismas turi paskirti tik tokius įpareigojimus, kurie yra numatyti BK 75 straipsnio 2 dalyje. Šioje byloje teismas R. S. paskyrė įpareigojimą – be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms – atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, tarp jų – nurodytas ir kasaciniame skunde, ir BK 75 straipsnio nuostatų nepažeidė. Kasatoriaus prašymas pakeisti jam paskirtą BK 75 straipsnyje numatytą įpareigojimą į kitą – įpareigojimą pradėti dirbti – buvo išsamiai apsvarstytas apeliacinės instancijos teismo nutartyje ir pagrįstai atmestas. Kasatoriaus nurodomos aplinkybės, kurios yra analogiškos nurodytoms jo apeliaciniame skunde, nėra pagrindas pakeisti jam paskirtą įpareigojimą kitu. Teismo paskirto įpareigojimo tikslingumą apeliacinės instancijos teismas patikrino laikydamasis įstatymo reikalavimų.
Dėl BK 68 straipsnio taikymo
BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Kasatoriaus teiginiai dėl BK 68 straipsnio taikymo yra atmestini.
Iš teismų sprendimais nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad kasatorius nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones. Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šią veiką jis padarė šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus, nes vairavo automobilį stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkė pėsčiąjį, ir kad tokia veika sukėlė sunkius padarinius – pėsčiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apkaltinamąjį nuosprendį, įvertino paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės tikslingumą ir nurodė išsamius motyvus, kodėl laiko, kad R. S. baudžiamojo poveikio priemonė yra paskirta pagrįstai. Kolegija su šiais motyvais sutinka ir jų nekartoja. Laikyti, kad R. S. baudžiamojo poveikio priemonė paskirta pažeidžiant įstatymą, nėra pagrindo.
Pagal BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Šiame straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymas yra teismo teisė. Konkretų terminą teismas parenka atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Šioje byloje buvo atsižvelgta į kasatoriaus asmenybę, kaltės formą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat – į pirmiau nurodytas aplinkybes. Iš teismų sprendimų matyti, kad R. S. asmenybė, šioje byloje nagrinėjamo eismo įvykio aplinkybės ir kitos aplinkybės buvo teismui pagrindas nustatyti kasatoriui ne minimalų ir ne maksimalų baudžiamosios poveikio priemonės terminą – dvejus metus. Laikyti, kad toks terminas prieštarauja BK nuostatoms, nėra pagrindo.
Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo laikyti, kad kasatoriui buvo nepagrįstai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas dvejus metus vairuoti kelių transporto priemones.
Dėl kitų kasacinio skundo motyvų
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra:
sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Todėl nuteistojo teiginiai, kad jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė arba dėl bausmės vykdymo atidėjimo teismo paskirtas įpareigojimas yra neteisingi, nes nėra palankūs ir sukelia tam tikrus nepatogumus bei apribojimus, atmestini.
Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Teismai savo išvadas dėl BK 68 ir 75 straipsnių nuostatų taikymo grindė įrodymų visuma, kasatoriaus nurodomos aplinkybės taip pat buvo įvertintos. BPK 20 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad teismai, padarydami minėtas išvadas, nesilaikė minėtų BPK reikalavimų, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo R. S. kasacinį skundą atmesti.