Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atstovei Vaidai Matulionei,

viešuose teismo posėdžiuose (iš dalies per programą „Zoom“) išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Ž. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis mažojoje bendrijoje (toliau – ir MB) (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Ž. M. teismo posėdžio metu nepripažino kaltės padaręs inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Paaiškino, kad jis buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2024 m. gruodžio mėn. Bendrovės veikla buvo nekilnojamojo turto pirkimas–pardavimas, konsultacijos, vertinimas. UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. vasario–kovo mėn. iki 2024 m. turėjo įsiskolinimų VMI. Tiek bendrovė, tiek buhalterinę apskaitą vykdžiusi įmonė nuolat bendravo su VMI dėl avansinio pelno mokesčio. Tuo metu UAB (duomenys neskelbtini) veiklos gal nebuvo, bet mokėjimai vyko. Skolos dydis keitėsi, bet buvo apie 30 000 Eur skola. 2023–2024 m. bendrovė turėjo turto, bet mažiau nekilnojamojo turto objektų, nes dalis objektų jau buvo parduota. Nekilnojamojo turto užtektų įsiskolinimui padengti. UAB (duomenys neskelbtini) taip pat turėjo pajų kredito unijoje. VMI tai žinojo, bet nepalaukė pajaus, todėl teko bankrutuoti. Ne kartą buvo prašyta VMI atidėti ar išdėstyti įsiskolinimo mokėjimą, bet prašymai buvo atmetami (UAB (duomenys neskelbtini) neatitiko visų reikalavimų). Prašant VMI atidėti mokėjimus, buvo teikiami banko sąskaitų išrašai ir kiti dokumentai, kurių reikėjo. Bendrovė turėjo lizinguojamą automobilį, taip pat kreditorių Lietuvos kredito uniją. Buvo kreditas, susijęs su nekilnojamojo turto įkeitimu. Jis mokėjo asmeniškai kreditą (kreditas buvo UAB (duomenys neskelbtini), kurį mokėjo iš savo asmeninės sąskaitos).

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 15 d. nutartis, kuria iškelta UAB (duomenys neskelbtini) bankroto byla (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nutartis įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 10 d.) (1 t., b. l. 86–97).

Lietuvos kredito unijos Klaipėdos kredito unija 2025 m. gegužės 26 d. raštu pateikė informaciją, kad už UAB (duomenys neskelbtini) kreditą mokėjimus atliko Ž. M. (1 t., b. l. 106).

VMI pateikė papildomus dokumentus, susijusius su UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 111–171).

„Paysera LT“ UAB 2025 m. gegužės 30 d. pateikė informaciją, kad banko sąskaita, iš kurios buvo mokamas kreditas už UAB (duomenys neskelbtini) Lietuvos kredito unijos Klaipėdos kredito unijai, priklauso Ž. M. (1 t., b. l. 174–180).

Ž. M. atstovas pateikė teismui atstovaujamojo banko sąskaitos, esančios „Paysera LT“ UAB, išrašą 2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu (1 t., b. l. 191–193).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo ANK 565¹ straipsnio 7 punkto pagrindu

Ž. M. atstovas, duodamas paaiškinimus teisme, tiek pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose teigė, kad nagrinėjamu atveju Ž. M. administracinio nusižengimo byla turi būti nutraukta, nes baigėsi administracinės nuobaudos skyrimo terminas.

ANK 565¹ straipsnis reglamentuoja aplinkybes, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima. ANK 565¹ straipsnio 7 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas.

ANK 39 straipsnyje nurodyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, be kita ko, už kreditorių teisių pažeidimą (tokių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą).

Priešingai, nei tvirtina Ž. M. atstovas, administracinis nusižengimas – kreditorių teisių pažeidimas, susijęs su kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimu – laikytinas trunkamuoju ANK 39 straipsnio prasme. Tokios pozicijos buvo laikomasi ir dėl anksčiau galiojusio administracinio teisės pažeidimo, nustatyto ANK 50⁶ straipsnyje, reglamentavusiame kreditorių teisės pažeidimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-30-696/2016). Įsigaliojus ANK, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat sieja administracinės nuobaudos skyrimo už kreditorių teisių pažeidimo, susijusio kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimu, padarymą termino skaičiavimo pradžios momentą su diena, kai po operatyvaus patikrinimo atlikimo buvo surašytas atitinkamas dokumentas, t. y. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas taip pat laikomas trunkamuoju administraciniu nusižengimu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-12-628/2019, 2AT-28-303/2020).

Nagrinėjamu atveju UAB (duomenys neskelbtini) veikloje galimi pažeidimai nebuvo nustatyti VMI surašius operatyvaus patikrinimo pažymą. Kita vertus, VMI 2024 m. balandžio 29 d. gavo iš AB SEB banko bendrovės sąskaitų finansinių operacijų išrašus laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2024 m. balandžio 28 d. (1 t., b. l. 14–22). Nuo 2024 m. balandžio 29 d. laikytina, kad VMI sužinojo apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini), turėdama įsiskolinimų VMI, galimai atsiskaitė su žemesnės eilės kreditoriais. Duomenų, kad VMI iki tol turėjo informacijos apie bendrovės darytus atsiskaitymus su kitais kreditoriais (UAB (duomenys neskelbtini) anksčiau VMI teikė AB SEB banko sąskaitos išrašus, iš kurių buvo matyti tokia informacija), nėra, juolab nenustatyta, kad VMI tikslingai analizavo minėtą informaciją. Taigi nuo 2024 m. balandžio 29 d. skaičiuojamas administracinės nuobaudos skyrimo terminas ANK 39 straipsnio prasme. Vadinasi, šio nutarimo priėmimo metu (2025 m. birželio 27 d.) dar nėra suėjęs dvejų metų administracinės nuobaudos skyrimo terminas, todėl teismas turi teisinį pagrindą spręsti, ar Ž. M. veikoje yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo

Kaip minėta, ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, be kita ko, už kreditorių teisių pažeidimą (tokių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą). Aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, jos objektyvieji požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš straipsnio dispozicijoje išvardytų pažeidimų padarymą.

CK 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Šio straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta, kad atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.

Pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitinėjant su kreditoriais, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenustato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais neturint galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Lingvistiškai aiškinant CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą reguliavimą, konstatuotina, kad pareiga laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo kyla tuomet, kai asmuo, turintis pareigą atsiskaityti su kreditoriais, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, kad juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį lėšų, nėra pakankama laikyti, jog bendrovės vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuojama atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, kad būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.

Kaip minėta, administracinė atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019, nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-266/2006, 3K-3-130/2011).

Nagrinėjamu atveju Ž. M., kaip buvusiam UAB (duomenys neskelbtini) vadovui, pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos nesilaikymo pažeidžiant kreditorės VMI teises nuo 2023 m. vasario 3 d. iki 2024 m. balandžio 23 d.

Neginčytinai nustatyta, kad Ž. M. buvo vadovas UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2025 m. sausio 2 d. (1 t., b. l. 7). To neginčijo ir pats pareiškėjas. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, teismas pripažįsta, kad Ž. M. yra tinkamas ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo subjektas.

Iš byloje esančių įrodymų neginčytinai nustatyta, kad Ž. M. vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini) bylai reikšmingu laikotarpiu – nuo 2023 m. vasario 3 d. iki 2024 m. balandžio 23 d. – turėjo įsiskolinimų VMI (gyventojų pajamų mokesčio, pelno mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio įsiskolinimai su delspinigiais). To neginčijo ir pats pareiškėjas. Šiuo atveju nėra būtina nustatyti, kad VMI siuntė raginimą ar kitą dokumentą sumokėti mokesčius UAB (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, kad bendrovė dar 2022 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į VMI su prašymu atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą (1 t., b. l. 36–37), o VMI 2023 m. sausio 27 d. priėmė sprendimą neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą (1 t., b. l. 142–145). Vadinasi, kad UAB (duomenys neskelbtini) žinojo, kad ji bylai reikšmingu laikotarpiu turi pareigą atsiskaityti su VMI. Kita vertus, iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos, esančios AB SEB banke, matyti, kad bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais subjektais – mokėjo darbo užmokestį bendrovės vadovui Ž. M., atliko mokėjimus bendrovėms pagal PVM sąskaitas faktūras (pavyzdžiui, 2023 m. vasario 3 d. pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2 831,50 Eur; 2023 m. vasario 7 d. ir 2023 m. vasario 17 d. UAB (duomenys neskelbtini) atitinkamai 152,25 ir 515,97 Eur; 2023 m. kovo 3 d. UAB (duomenys neskelbtini) 166,85 Eur ir kt.) (1 t., b. l. 14–22). Teismas nesutinka su Ž. M. atstovu teiginiu, kad UAB (duomenys neskelbtini) turėjo teisę atsiskaityti su atstovaujamuoju dėl darbo užmokesčio CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nes šiuo atveju nenustatyta, kad buvo išduotas vykdomasis dokumentas dėl išmokų, atsirandančių iš darbo sutarties. Nesant vykdomojo dokumento, atsiskaitinėti su bendrovės direktoriumi dėl darbo užmokesčio išmokėjimo CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nėra pagrindo.

Byloje nenustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) bylai reikšmingu laikotarpiu turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. To nepaneigia aplinkybė, kad, pasak Ž. M., bendrovė turėjo nekilnojamojo turto, kurio pakaktų padengti įsiskolinimus. Pažymėtina, kad bendrovė privalo turėti likvidaus turto, kurį galima būtų laiku (operatyviai) panaudoti atsiskaitymui su kreditoriais. Todėl UAB (duomenys neskelbtini) turėtas nekilnojamasis turtas savaime nereiškia, kad pareiškėjas nepadarė inkriminuojamo administracinio nusižengimo. Be to, tai, kad bendrovė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, įrodo ta aplinkybė, kad ji ne kartą teikė prašymus VMI atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą (1 t., b. l. 36–47). Akivaizdu, kad, UAB (duomenys neskelbtini) iš tiesų turint pakankamai lėšų atsiskaityti su VMI, bendrovė neteiktų tokio pobūdžio prašymų.

Taigi UAB (duomenys neskelbtini) suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais bendrovės kreditoriais, o ne VMI. Ž. M., prisiėmęs atsakomybę už bendrovės mokėjimų organizavimą ir vykdymą, neužtikrino, kad bendrovėje būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimų. Akivaizdu, kad tokie Ž. M. veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Pažymėtina, kad šio administracinio nusižengimo kvalifikavimui neturi reikšmės, kiek kartų turi būti pažeista atsiskaitymų eilės tvarka, nustatyta CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, priešingai, pakanka ir vieno tokios tvarkos pažeidimo pripažįstant, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo Ž. M., kaip buvusiam UAB (duomenys neskelbtini) vadovui, ir administracinės nuobaudos paskyrimo nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes buvo atsiskaitoma su Lietuvos kredito unijos Klaipėdos kredito unija už UAB (duomenys neskelbtini) gautą kreditą. Pažymėtina, kad šiuo atveju nustatyta, kad Lietuvos kredito unijos Klaipėdos kredito unijai buvo daromi mokėjimai iš asmeninės Ž. M. banko sąskaitos, esančios „Paysera LT“ UAB (1 t., b. l. 174–180, 191–193). Fizinio asmens banko sąskaitoje esančios lėšos nelaikytinos kaip priklausančios juridiniam asmeniui, fizinis asmuo turi teisę disponuoti jam priklausančiomis lėšomis savo nuožiūra. Todėl ta aplinkybė, kad Ž. M. iš savo lėšų atliko mokėjimus Lietuvos kredito unijos Klaipėdos kredito unijai už UAB (duomenys neskelbtini), nereiškia CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo. Teismo vertinimu, esant minėtoms aplinkybėms, siaurinamas administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymo laikotarpis.

ANK 2 straipsnio 3 dalies pagrindu asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad ANK 8 straipsnyje numatyta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (2 punktas). Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (3 dalis).

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y., kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-895/2020).

Ž. M., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, suvokė savo, kaip bendrovės vadovo, pareigas, išmanė atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, o aptartų administracinį nusižengimą ir pačio Ž. M. asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad bendrovės vadovas sąmoningai nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių eilės, taip pažeisdamas VMI, kaip kreditoriaus, teises.

Taigi teismas pripažįsta, kad byloje įrodyta, jog Ž. M., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), vadovu ir žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad UAB (duomenys neskelbtini) neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 3 d. iki 2023 m. kovo 7 d. teikė pirmenybę kitiems kreditoriams, t. y. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nors UAB (duomenys neskelbtini) buvo skolinga valstybės biudžetui, taip pažeidė kreditoriaus – VMI – interesus ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismas pažymi, kad ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vien proceso dalyvio ar jo atstovo nesutikimas su pateiktu įrodymų vertinimu savaime neleidžia teigti, kad teismo padarytos išvados yra neteisingos. Ž. M. atstovas, duodamas paaiškinimus teisme, pateikė išsamų byloje surinktų įrodymų vertinimą, tačiau jo pateiktas atskirų įrodymų vertinimas savaime nepaneigia, kad Ž. M. nepadarė administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Taip pat pažymėtina, jog įstatymas nereikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes.

Ž. M. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje nustatytas padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, t. y. Ž. M. jau nebėra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies pažeidimas netruko ilgesnį laiką. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti Ž. M. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, yra vedęs, turi mažametį vaiką (b. l. 194), teigiamai charakterizuojamas (b. l. 195). Jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Jis anksčiau traukas administracinėn atsakomybėn iš esmės už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 55–61). Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nenustatyta, Ž. M. buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn. Nenustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas, individualizuodamas Ž. M. baudos dydį, atsižvelgia ir į tai, kad VMI 2024 m. balandžio 29 d. nustatė UAB (duomenys neskelbtini) veikloje pažeidimus, t. y. administracinės nuobaudos skyrimo terminas skaičiuotinas būtent nuo 2024 m. balandžio 29 d. Kita vertus, VMI pateikė teismui pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo su medžiaga tik 2025 m. kovo 20 d. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių VMI negalėjo kreiptis į teismą greičiau.

Kaip minėta, ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas minimalus baudos dydis yra 1400 Eur. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias Ž. M. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, trukmę nuo administracinio nusižengimo nustatymo iki nutarimo priėmimo, taip pat atsižvelgęs į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, kad net ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir Ž. M. asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnę baudą, nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda, t. y. 700 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Ž. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, jam paskirti 700 Eur (septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB Medicinos bankas;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-72-1100/2025.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.