- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- e2-139-943/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00724-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Abadona“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Jurconsult Group“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 9 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3352-912/2019, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Abadona“ ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „HQ Development“ dėl nuosavybės teisių pripažinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Jurconsult Group“
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“ (toliau ir – Bankas) kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3352-912/2019 ir panaikinti joje 2019 m. liepos 3 d. priimtą sprendimą.
2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3352-912/2019 tenkino ieškovės UAB „Abadona“ ieškinį dėl nuosavybės teisių pripažinimo, pareikštą atsakovei RUAB „HQ Development“ ir pripažino ieškovei UAB „Abadona“ nuosavybės teisę į dalį pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (į šiame pastate esančius nebaigtos statybos butus Nr. 20 (preliminarus plotas 55,05 kv. m.) ir Nr. 21 (preliminarus plotas 84,13 kv. m.), terasą (plotas 56 kv. m), automobilio parkavimo vietą: 1/17 dalį automobilių parkavimo aikštelės, kuri lygi 2210/37577 daliai viso automobilių parkavimo aikštelės ploto, bei į žemės sklypo dalį, proporcingą viso pastato ir ieškovės šiame pastate nuosavybės teise įgyto turto plotui). Nurodytu sprendimu atsakovei RUAB „HQ Development“ iš ieškovės UAB „Abadona“ priteista 2016 m. sausio 29 d. preliminariosios būsimo turto pirkimo - pardavimo sutarties 2.2 punkte nustatytos parduodamo turto kainos dalis, t. y. 188 751,82 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pareiškėjos vertinimu, teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų, t. y. Banko, materialiųjų teisių ir pareigų. Banko teigimu, tiek ieškovė, tiek atsakovė neatskleidė teismui aplinkybės, kad ginčo turtas yra apsunkintas hipoteka, ir kad Bankas. kaip hipotekos kreditorius, yra suinteresuotas bylos baigtimi. Teismas, priteisdamas atsakovei iš ieškovės 188 751,82 Eur sumą už turtą, kuris yra įkeistas Bankui, neįvertino aplinkybės, jog atsakovė šiuo metu yra sunkioje finansinėje padėtyje, nevykdo veiklos, turi daug kreditorių, todėl iš ieškovės gauta 188 751,82 Eur suma nebus nukreipta įsiskolinimo Bankui dengimui. Teismo sprendime nenurodyta, kaip turi būti sprendžiamas atsiskaitymo su hipotekos kreditoriumi (Banku) klausimas, taip pat, kaip turi būti išsprendžiamas hipotekos pabaigos klausimas.
4. Be to, teismas, pripažindamas ieškovei UAB „Abadona“ nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, neatsižvelgė į aplinkybę, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) neatitinka išduoto statybos leidimo reikalavimų – statybos eigoje savavališkai buvo keičiamas pastato projektas, pastatas buvo didesnis ir aukštesnis, negu išduotas statybos leidimas, iki šiol yra nepašalinti visi pastato statybos projektiniai trūkumai, statinys akivaizdžiai neatitinka įstatymo reikalavimų.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjos teigimu, šiuo atveju jos pozicija ne tik nebuvo išklausyta ir įvertinta, bet ir teismas priėmė akivaizdžiai neteisingą sprendimą, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė priemonė pašalinti Banko, kaip hipotekos kreditoriaus, teisių ir interesų pažeidimus ir užkirsti kelią galimai žalai atsirasti.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo UAB „Abadona“ (ieškovė prašomoje atnaujinti civilinėje byloje) prašė netenkinti pareiškėjos AB „Šiaulių bankas“ prašymo dėl proceso atnaujinimo ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimą.
7. Atsiliepime nurodė, jog pareiškime tik deklaratyviai teigiama, kad sprendimas turės neigiamų pasekmių Bankui, tačiau kokios tos galimos ar tikėtinos neigiamos pasekmės, pareiškėja nenurodo. Teisme išnagrinėtas ginčas buvo kilęs dėl nuosavybės teisių pripažinimo, o ne dėl hipotekos ar hipotekos turėtojo teisių. Atsižvelgiant į tai, kad hipoteka seka paskui daiktą, hipotekos turėtojo – Banko, teisės nebuvo ir negalėjo būti pažeistos, nes sprendimu nekeičiamos hipotekos kreditoriaus teisės.
8. Ieškovė kartu su ieškiniu dėl nuosavybės teisės pripažinimo teismui buvo pateikusi visą turimą informaciją apie turtą, į kurį nuosavybės teisę prašoma pripažinti, taip pat ir Nekilnojamojo turto registro išrašus iš VĮ „Registrų centras“, restruktūrizavimo planą, reikalavimo perleidimo sutartį (remiantis kuria ieškovė įgijo reikalavimo teisę į turtą), kuriuose buvo visa ir išsami informacija apie turtui taikomus suvaržymus, tarp jų ir hipoteką.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo RUAB „HQ Development“ (atsakovė prašomoje atnaujinti civilinėje byloje) prašė netenkinti pareiškimo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-3352-912/2019 ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą.
10. Atsiliepime nurodė, jog pareiškėjos AB „Šiaulių bankas“ neįtraukimas į teisminį procesą neturėjo jokios įtakos teismo priimto sprendimo teisėtumui. Pripažinus nuosavybės teisę kitam asmeniui į hipoteka apsunkintą turtą, kurio turėtoja (hipotekos kreditorė) yra AB „Šiaulių bankas“, jokių pokyčių hipotekos kreditorės teisėms ir interesams padaryta nebuvo, nes hipoteka ir jos galiojimas priklauso nuo hipoteka užtikrintos prievolės galiojimo.
11. Atsakovė RUAB „HQ Development“ pagal Vilniaus apygardos teismo sprendimą, įpareigojantį UAB „Abadona“ sumokėti už įgyjamą nuosavybę 188 751,82 Eur sumą, panaudotų būtent kreditoriniam reikalavimui hipotekos kreditorei mažinti. Hipoteka yra skirta apsaugoti kreditoriaus interesus į skolininką, neįvykdžiusį savo įsipareigojimų, tačiau tuo pačiu išsauganti visas daiktines teises skolininkui, sąžiningai vykdančiam savo įsipareigojimus, bei seka paskui įkeistą turtą, o tai suteikia visas garantijas kreditoriui, todėl teismo priimtas sprendimas nepažeidžia hipotekos kreditoriaus interesų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
12. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 9 d. nutartimi netenkino pareiškėjos AB „Šiaulių bankas“ prašymo ir neatnaujino proceso Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3352-912/2019.
13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad prievolių įvykdymui užtikrinti Bankui buvo įkeistas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) , su visais jame esančiais butais. Teismas nustatęs, kad pareiškėjos reikalavimai yra užtikrinti hipoteka, sprendė, kad ginčo turto savininko pasikeitimas neturi įtakos pačiai daiktinei teisei, nes kas įgyja daiktą, tas įgyja ir su juo susijusią daiktinę teisę.
14. Teismas konstatavo, kad išnagrinėtoje byloje ieškovė nesiekė pripažinti hipotekos sandorio negaliojančiu, byloje nebuvo nagrinėjamas pats hipotekos sandoris, jo sudarymo aplinkybės, dėl hipotekos sandorio Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendime nepasisakyta. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis teismas nusprendė, kad sprendimas neturėjo įtakos į procesą neįtrauktų asmenų (Banko) teisėms, todėl pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą, grindžiamo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, netenkino.
15. Vertindamas pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą dėl aiškios teisės taikymo klaidos, pažymėjo, kad pareiškėja savo pareiškime nekonkretizuoja, kokia teisės normos taikymo klaida šiuo atveju buvo padaryta, todėl nusprendė, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl statybų teisėtumo, nėra pagrindas proceso atnaujinimui pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
16. Atskiruoju skundu pareiškėja AB „Šiaulių bankas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo arba išspręsti klausimą iš esmės - atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-3352-912/2019.
Žemesnės instancijos teismas
17. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Teismas, spręsdamas proceso atnaujinimo klausimą, neįvertino byloje esančių aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių, kad procese, kuriame Bankas nedalyvavo, buvo sprendžiami tiesiogiai su hipotekos kreditoriumi ir jo interesais susiję klausimai.
17.2. Spręsdamas šį klausimą teismas turėjo įvertinti, kad išnagrinėta byla turi viešojo intereso elementų – byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, atsakovės procesiniu statusu dalyvauja restruktūrizuojama įmonė, kuri, sutikdama su ieškiniu, neturėjo įmonės kreditorių pritarimo ir iš esmės veikė priešingai jų interesams.
17.3. Teisme nagrinėjant tokio pat pobūdžio ginčus dėl nuosavybės teisių pripažinimo į butus, esančius (duomenys neskelbtini) , ieškinio reikalavimai buvo netenkinti, todėl pareiškėjos prašymas turi būti tenkintas siekiant užtikrinti vienodos teismų praktikos formavimą sprendžiant analogiškas situacijas.
17.4. Atsisakius atnaujinti procesą civilinėje byloje paliekamas galioti akivaizdžiai neteisingas ir procesinės bei materialinės teisės normas pažeidžiantis sprendimas, nes vykstant ginčams dėl pastato statybų teisėtumo ir atitikties statybas reglamentuojantiems dokumentams, teismas negalėjo ieškovui pripažinti nuosavybės teisės į butus. Be to, sprendimu ieškovei priteista ir dalis automobilių stovėjimo aikštelės, nors šis turtinis vienetas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
Atsiliepimas
18. Suinteresuoti asmenys UAB „Abadona“ ir RUAB „HQ Development“ atsiliepimuose į pareiškėjos atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir palikti skundžiamą nutartį galioti nepakeistą.
19. Atsiliepimuose teigiama, kad byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, buvo sprendžiamas ginčas dėl nuosavybės teisių pripažinimo, o ne dėl hipotekos ar hipotekos kreditoriaus teisių, sprendimas priimtas civilinėje byloje Nr. e2-3352-912/2019 Banko teisių neįtakojo, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą nurodytoje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktuose numatytais pagrindais, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl proceso atnaujinimo paskirties ir taikymo sąlygų
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013).
22. Šios civilinio proceso stadijos tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisingi ir nepagrįsti teismų procesiniai sprendimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1415-464/2017).
23. Teismų praktikoje, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, pripažįstama, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to, proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-716-370/2017 15 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
24. Siekiant užtikrinti teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą bei įvertinus proceso atnaujinimo instituto išimtinumą CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti byloje dalyvaujančių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių nekintamumą, užkertant galimybę formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu atnaujinti procesą į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis), ir kt.
25. Kaip nurodyta, viena iš pagrindinių prašymo atnaujinti proceso sąlygų – tai asmens, besikreipiančio į teismą su prašymu atnaujinti procesą, pareiga įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
26. Šiuo atveju pareiškėja prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3352-912/2019 pagal ieškovės UAB „Abadona“ ieškinį atsakovei RUAB „HQ Development“ dėl nuosavybės teisės pripažinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktuose numatytais pagrindais.
27. Proceso atnaujinimo institutas pasižymi ypatybe, kad teisė kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje suteikiama ne tik tos bylos šaliai, trečiajam asmeniui, t. y. asmeniui, kurio nenaudai priimtas teismo sprendimas (nutartis), bet ir į bylos nagrinėjimą neįtrauktiems asmenims, jeigu įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, savo praktikoje pabrėžęs, kad proceso atnaujinimą bei jo pakartojimą gali nulemti poreikis suteikti galimybę asmenims, kurie nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą, pasinaudoti visomis procesinėmis teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-295/2008), todėl įvertinus nurodytą kasacinio teismo praktiką bei tai, kad pareiškėja įgyvendino ir kitas kreipimosi dėl proceso atnaujinimo sąlygas, teismas vertina skundžiamos nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktuose numatytais pagrindais, pagrįstumą.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu
28. Remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, procesas civilinėje byloje gali būti atnaujinamas, jeigu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.
29. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).
30. Pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą nurodytu pagrindu, nurodo, kad civilinėje byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, tenkinant ieškovės ieškinį ir pripažįstant jai nuosavybės teisę į dalis ginčo pastato, nebuvo įvertinta, kad pastatas, su visais jame esančiais butais, yra įkeistas bankui, siekiant užtikrinti UAB „HQ Development“ suteiktos paskolos, išduotos vystyti nekilnojamojo turto projektą, įvykdymą. Pirmosios instancijos teismui perdavus nuosavybės teisę į ginčo butus ieškovei, nesant Banko sutikimo bei jam nedalyvaujant bylos nagrinėjime, buvo pažeistos jo, kaip hipotekos kreditoriaus, teisės ir teisėti interesai.
31. Pirmosios instancijos teismas prašymo atnaujinti procesą nurodomu pagrindu netenkino konstatavęs, kad sprendimas neįtakojo Banko teisių, susijusių su hipoteka, nes prašomoje atnaujinti byloje šalys nesiekė pripažinti hipotekos sandorio negaliojančiu ir joje nebuvo nagrinėjamas pats hipotekos sandorio sudarymo ir galiojimo aplinkybės bei pažymėjęs, kad CK 4.170 straipsnio nuostatos įtvirtina hipotekos sekimą paskui daiktą.
32. Nesutikdamas su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliacinis teismas pažymi, kad aiškindamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytą proceso atnaujinimo pagrindą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad juo remiantis procesas gali būti atnaujinamas ne tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų ir teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų, bet ir tuo atveju kai tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2014).
33. Šiuo atveju pagrindinis byloje kilęs klausimas, ar priimant teismo sprendimą, kuriuo buvo pripažinta nuosavybės teisė į patalpas, kurios įkeistos hipoteka, nesant hipotekos kreditoriaus sutikimo, buvo pažeistos Banko teisės ir teisėti interesai, ir tai sudaro pagrindą atnaujinti procesą.
34. Civilinio kodekso normos hipoteką apibrėžia kaip daiktinę teisę į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipotekos paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas tinkamai įvykdytų savo prievolę kreditoriui. Hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius (CK 4.170 straipsnio 3 dalis). Jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, įkeistas daiktas gali būti perleidžiamas kito asmens nuosavybėn. Perleidžiant įkeistą daiktą kito asmens nuosavybėn, hipoteka seka paskui daiktą, jeigu Civiliniame kodekse nenustatyta kitaip (CK 4.170 straipsnio 6 dalis).
35. Nors, teisės normos, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškimo, reiškiamo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nustato, kad hipoteka seka paskui daiktą ir ji neužkerta kelio perleisti hipoteka įkeisto daikto kito asmens nuosavybėn, tačiau ši išlyga galima tik tuomet – jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip (CK 4.170 straipsnio 6 dalis).
36. Šiuo atveju nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 30 d. bankas su UAB „HQ Development“ sudarė Kredito sutartį Nr. KS-2013-31-12, kuria įmonei buvo suteiktas 1 679 796,11 Eur kreditas žemės sklypo su gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu ir kiemo statiniais, esančio (duomenys neskelbtini) , pirkimui, daugiabučio namo nupirktame sklype statybai, parduotuvės su kavine, administracinėmis ir gyvenamosiomis patalpomis bei žemės nuomos teise į po patalpomis esančio žemės sklypo pirkimui, patalpų su komercinėmis patalpomis rekonstrukcijai. UAB „HQ Development“ įsipareigojimas bankui pagal nurodytą kredito sutartį buvo užtikrintas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka. 2014 m. balandžio 30 d. sutartinės hipotekos 3.1. punktu buvo nustatytas draudimas įkeičiamą daiktą apsunkinti paskesne hipoteka, jį bet kokiu būdu perleisti tiek nuosavybės, tiek valdymo teise tretiesiems asmenims <···> be išankstinio kreditoriaus sutikimo (1 t., b. l. 142). Pasikeitus įkeisto daikto duomenims (pastačius naują gyvenamąjį pastatą ir įregistravus adresu (duomenys neskelbtini), atskirus nekilnojamojo turto vienetus – butus) tarp pirmiau nurodytų šalių 2016 m. sausio 8 d. buvo pasirašytas susitarimas dėl sutartinės hipotekos pakeitimo ir papildymo Nr. 1 (1 t. b. l. 148-156), kuriame buvo konkrečiai įvardinti Kredito sutarties įvykdymui įkeičiami daiktai (butai), nustatant, kad kiti sutartinės hipotekos punktai, be kita ko, įtvirtinantys draudimą be hipotekos kreditoriaus perleisti įkeistų daiktų nuosavybės teises, paliekami nepakeisti (Susitarimo II skyriaus 6 punktas) (1 t., b. l. 154).
37. Hipotekos kreditoriaus sutikimas perleisti butą, kaip viena iš esminių pagrindinės sutarties sąlygų buvo įtraukta ir į 2016 m. sausio 29 d. Preliminariosios būsimo buto pirkimo – pardavimo sutarties nuostatas (sutarties 7.2.2.4. punktas) (2 t., b. l. 51). Šios sutarties pagrindu ieškovas UAB „Abadona“ grindė ieškinio dėl nuosavybės teisių pripažinimo reikalavimus, pareikštus atsakovei RUAB „HQ Development“, civilinėje byloje, kurios procesą pareiškėja siekia atnaujinti.
38. Nustačius, kad hipotekos sutartyje jos šalys susitarė, jog įkeistas daiktas negali būti perleistas be kreditoriaus AB „Šiaulių bankas“, pagrįstais laikytini pareiškėjos argumentai, kad jos neinformavus ir neįtraukus į civilinės bylos, kurioje priimtu procesiniu sprendimu hipoteka įkeistas turtas perėjo trečiojo asmens nuosavybėn, buvo suvaržyta hipotekos kreditoriaus teisė išreikšti nuomonę dėl įkeisto turto perleidimo trečiojo asmens nuosavybėn ir pažeisti kreditoriaus AB „Šiaulių bankas“ interesai (CK 4.170 straipsnio 6 dalis). Šios aplinkybės leidžia pripažinti, kad teismo sprendimas, kuriuo bankui įkeistas turtas buvo be kreditoriaus sutikimo perleistas trečiajam asmeniui, neatitinka Hipotekos lakšte nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo sąlygų. Atsižvelgiant į šią sąlygą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius šalių sutartinius įsipareigojimus, turėjo konstatuoti, kad hipotekos kreditoriui yra svarbu žinoti apie teismine tvarka reiškiamus reikalavimus dėl nuosavybės teisių į įkeistą turtą, todėl apie pradėtą procesą turėjo informuoti Banką, o sprendimą priimti tik išklausius jo nuomonės. Teismui išnagrinėjus civilinę bylą nedalyvaujant Bankui, buvo suvaržytos jo teisės ir interesai, kas sudaro pagrindą tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo aptariamu pagrindu.
39. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus, kad apeliantės prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu yra pagrįstas ir tenkintinas, kiti skundo argumentai, susiję su šio pagrindo procesui atnaujinti taikymu, kaip neturintys esminės reikšmės ginčo sprendimui, nevertinami ir dėl jų nepasisakoma.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu
40. Pareiškėja procesą prašė atnaujinti ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu teigdama, kad teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino, jog statybos leidimas pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , statybai yra panaikintas, o RUAB „HQ Development“ įpareigota gauti naują statybos leidimą ir užtikrinti, kad gyvenamojo namo statybos jį atitiktų, todėl nesant išspręstam klausimui dėl statybų teisėtumo, nėra galimybių tinkamai įvertinti ieškovės reikalavimo dėl nurodytų patalpų perdavimo jai nuosavybės teise, pagrįstumo.
41. Vertinant apeliantės prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu pagrįstumą, aktuali yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pasisakyta, jog pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018).
42. Šiuo atveju būtina pažymėti, kad byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, buvo nagrinėjimas reikalavimas pripažinti ieškovei nuosavybės teises į ginčo turtą CK 6.401 ir 4.47 straipsnių pagrindu, todėl pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą dėl teismo padarytos teisės normos taikymo klaidos turi būti susijęs su šio ginčo nagrinėjimo metu teismo padarytomis nurodytų teisės aktų taikymo ir aiškinimo klaidomis. Įvertinus pareiškėjos skundo ir prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu argumentus nustatyta, kad jis nėra grindžiamas konkrečių materialinės ar procesinės teisės normų, taikytų ginčo nagrinėjimui, pažeidimu, todėl prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu pirmosios instancijos teismo netenkintas pagrįstai.
43. Teismo vertinimu, pareiškėja šiuo pagrindu prašydama atnaujinti procesą ir nurodydama argumentus, susijusius su ginčo pastato statybos teisėtumu, iš esmės siekia praplėsti civilinės bylos, kurioje sprendžiamas tik prašymo atnaujinti procesą pagrįstumas, nagrinėjimo ribas, kas nėra leidžiama. Pareiškėjai išaiškinama, kad nesutikimą su ieškovės pareikštu reikalavimu ir su tuo susijusius argumentus, ji turės teisę reikšti civilinės bylos, kurios procesas yra atnaujintas, nagrinėjimo metu.
Dėl procesinės bylos baigties
44. Apeliacinės instancijos teismui, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nustačius, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad proceso atnaujinimo pagrindai, numatyti CPK366 straipsnio 1 dalies 7 punkte, yra nustatyti, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės (337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3352-912/2019.