- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-29
- Bylos Nr.
- e2-734-343/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00518-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- G. S., A. B.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.3Kaltė
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų geodezija“ atstovui mažosios bendrijos „Nemokumas“ atstovui N. J., atsakovo G. S. atstovui advokatui E. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų geodezija“ ieškinį dėl žalos priteisimo atsakovams G. S., A. B. ir
Aprašomoji dalis
nustatė :.
I. Ieškinio esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – B UAB) „Vakarų geodezija“ ieškinyje prašo priteisti: 1) iš atsakovo G. S. 30153,08 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; 2) iš atsakovų G. S. ir A. B. 10474,83 Eur žalos atlyginimą ir solidariai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; 3) bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Vakarų geodezija“, administratoriumi paskyrė mažąją bendriją (toliau – MB) „Nemokumas“. UAB „Vakarų geodezija“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas nustatė ir konstatavo tyčinio bankroto požymius bei dėl tyčinio bankroto kaltų asmenų veiksmus (prejudiciniai faktai): 1) Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas - įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. 2) ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas - juridinio asmens teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. Bankroto bylos iškėlimo metu galiojusio Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog, likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (kreditoriai) Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjant ieškinį dėl žalos atlyginimo laikoma, kad bankroto metu dėl asmens tyčinės veikos susidarę kreditoriaus reikalavimai buvo tenkinami paskiausiai. Pagal nuo 2020 01 01 įsigaliojusį Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau -JANĮ) 13 straipsnio 1 dalį juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo arba netinkamo vykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam įstatyme nustatyta išskirtinė teisė atstovauti bendrovei, veikti bendrovės vardu jos santykiuose su kitais asmenimis, bendrovės ir kitų bendrovės organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam bendrovei, laikytis konfidencialumo. Šie veiklos principai įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti išimtinai bendrovės interesais, t. y. užtikrinti stabilią, efektyvią, konkurencingą jos, kaip rinkos dalyvės, veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2013). Bendrovės vadovui taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai negu juridinio asmens dalyviui ar eiliniam juridinio asmens darbuotojui. (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-715/2013). Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai, atsiradusi žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2014). Neteisėti veiksmai. Vadovaujantis Kasacinio teismo praktika bei remiantis 2020 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje konstatuotais prejudicinę galią turinčiais faktais ir aplinkybėmis, neteisėti atsakovo G. S. veiksmai pasireiškė tuo, kad jis netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 09 22 nutarties 60, 62, 64 punktai). Atsakovų G. S. ir A. B. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovai nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, ko pasėkoje nuo 2018 m. (kuomet UAB „Vakarų geodezija“ tapo faktiškai nemoki) tęsiant nuostolingą įmonės veiklą, sumažėjo kreditorių galimybės gauti reikalavimų patenkinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 09 22 nutarties 24, 25, 29 punktai). Be to, atsakovai neperdavė teismo paskirtam bankroto administratoriui visų reikšmingų bankroto procesui bendrovės dokumentų, dėl ko administratorius negali visiškai išsiaiškinti įmonės ūkinės-komercinės veiklos, atliki jos veiklos analizės ir įvertinti sudarytus sandorius (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 09 22 nutarties 63 punktas). Šie neteisėti atsakovų veiksmai lėmė, jog kreditoriai negali atgauti savo pinigų. Žala. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pripažinus bankrotą tyčiniu, preziumuojama, jog bankroto byloje nepatenkinti kreditorių reikalavimai yra žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Todėl šiuo atveju žalos dydį sudaro 2020 09 28 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi B UAB „Vakarų geodezija“ bankroto byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai 40 627,91 Eur sumai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, jog, esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Pagal VĮ „Registrų centras“ teikiamą informaciją, nuo 2011 04 11 iki 2019 04 15 UAB „Vakarų geodezija“ generaliniu direktoriumi buvo atsakovas G. S., o nuo 2019 04 23 iki bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovu buvo atsakovas A. B.. Bankroto administratorius nustatė, kad UAB „Vakarų geodezija“ valdymo organų ir dalyvių pasikeitimas buvo fiktyvus. Po įmonės valdymo organų ir dalyvių pasikeitimo tolimesnė įmonės veikla nebebuvo vykdoma. VSDFV niekada nebuvo pateiktas pranešimas apie A. B. priėmimą dirbti UAB „Vakarų geodezija“ direktoriaus pareigose, todėl pagal VSDFV duomenų bazę A. B. UAB „Vakarų geodezija“ niekada nebuvo įdarbintas. UAB „Vakarų geodezija“ kreditoriui VSDFV Mažeikių skyriui pateikus teismui prašymą iškelti įmonei bankrotą bylą, buvęs UAB „Vakarų geodezija“ direktorius G. S. nebuvo perdavęs visų bendrovės apskaitos dokumentų naujajam direktoriui A. B.. Iš dokumentų perdavimo – priėmimo akto matyti, kad dokumentus A. B. perėmė tik 2019 08 14, t.y. praėjus 4 mėn. po registruoto įmonės vadovų ir akcininkų pasikeitimo ir esant jau priimtam VSDFV Mažeikių skyriaus prašymui iškelti įmonei bankroto bylą. Bendrovės direktorius G. S. bei vyr. (duomenys neskelbtini) L. S. ir toliau veikė įmonės vardu, t.y. Valstybinei mokesčių inspekcijai teikė pridėtinės vertės mokesčių, mėnesines (ir metų) pajamų mokesčių deklaracijas bei ataskaitas apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis, 2019 08 01 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos valdybai perdavė dalį UAB „Vakarų geodezija“ buhalterinių dokumentų. G. S. ir L. S. 2019 04 30 sudarė ir pasirašė įmonės balansą bei pelno nuostolių ataskaitą, 2019 05 15 sudarė debitorių sąrašą, 2019 08 14 sudarė pažymą apie kasos likutį ir turimas banko sąskaitas, t.y. G. S. daugiau nei 4 mėnesius veikė įmonės vardu, nors tam jau nebeturėjo teisėto pagrindo. Tai, kad bendrovės valdymo organų ir dalyvių pasikeitimas buvo fiktyvus atvirtinta ir aplinkybė, jog G. S. taip niekada ir neperdavė įmonės turto naujajam įmonės direktoriui A. B., o pastarasis taip ir neperėmė įmonės turto. 2020 05 27 bankroto administratorius nuvyko pas G. S. ir atsiėmė iš jo dalį įmonės turto. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendrovei vadovauja faktinis vadovas, esant paskirtam de jure vadovui, įstatymuose nustatytų valdymo organų narių pareigų privalo laikytis abu įmonės vadovai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018), o pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Žalą, atsiradusią kreditoriams iki 2019 04 15 turi atlyginti atsakovas G. S., o žalą atsiradusią kreditoriams nuo 2019 04 16 iki bankroto bylos iškėlimo, turi atlyginti abu atsakovai solidariai. Per Atsakovo G. S. de jure ir de facto vadovavimo laikotarpį susidarė šie įsiskolinimai kreditoriams, kurių reikalavimai patvirtinti įmonės bankroto byloje - 30153,08 Eur ir šią žalą turi atlyginti atsakovas G. S. kaip de jure ir de facto įmonės vadovas laikotarpiu nuo 2011 04 11 iki 2019 04 15. Per atsakovo A. B. de jure ir atsakovo G. S. de facto vadovavimo laikotarpį susidarė šie įsiskolinimai kreditoriams, kurių reikalavimai patvirtinti įmonės bankroto byloje – 10474,83 Eur. Šią žalą atsakovai turi atlyginti solidariai.
3. Dublike ieškovė nurodo, kad atsakovas G. S. nepagrįstai remiasi 2019 04 30 ieškovės balanso duomenimis, nes jis sudarytas ne nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, todėl jame pateikti duomenys neatspindi realių duomenų apie įmonės turtą, buvusį įmonės bankroto proceso pradžioje. Iškėlus įmonei bankroto bylą, teismo paskirtam nemokumo administratoriui nebuvo perduoti nei įmonės dokumentai, nei įmonės turtas, taip pat nebuvo sudarytas ir perduotas įmonės balansas nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Iš 2019 04 30 įmonės balanso ir atsakovo G. S. į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovės turtą 2019 04 30 dienos duomenimis sudarė 4317,81Eur materialus turtas ir 11 541,10 Eur debitorinės skolos. Administratoriui gavus informaciją, jog įmonės turtas vis dar yra G. S. žinioje, jis nuvyko pas atsakovą ir atsiėmė dalį 2019 04 30 balanse nurodyto įmonės turto (programinę įrangą, 2 automobilius, krūmapjovę, lazerinį tolimatį, droną, tachometrą ir nešiojamąjį kompiuterį). Perimtas turtas yra menkavertis ir jį realizavus, gautų lėšų nepakako net bankroto administravimo išlaidų sąmatai padengti. 2020 05 27 administratoriui per kurjerį buvo atsiųstos kelios dėžės įmonės finansinių dokumentų, tarp kurių buvo rastas įmonės debitorių sąrašas, sudarytas 2019 05 15 duomenimis. Visiems 2019 05 15 sudarytame sąraše nurodytiems debitoriams buvo išsiųstos pretenzijos dėl skolų grąžinimo, tačiau nei vienas debitorius skolos negrąžino. Tikimybė atgauti debitorines skolas yra menkai tikėtina. Didžiausias įmonės debitorius (6659,20 Eur) – (duomenys neskelbtini) nurodė administratoriui, kad ieškovė netinkamai vykdė sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, todėl debitorius neturi pagrindo mokėti lėšų už netinkamai suteiktas paslaugas. Debitorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2299,00 Eur), kuri buvo ieškovės akcininke, nebendradarbiauja su administratoriumi ir į siųstą pretenziją neatsako. Iš administratoriui perduotų dokumentų negalima vienareikšmiškai spręsti dėl minėtos skolos egzistavimo, sąskaita - faktūra nėra pasirašyta, nėra jokio perduoto turto priėmimo - perdavimo akto, ar kitų sandorio realumo įrodymų. Debitorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1418,17 Eur) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (415,03 Eur) yra likviduojamos dėl bankroto. Pagal turimus dokumentus buvęs vadovas nėra atlikęs jokių veiksmų dėl skolų priteisimo ir/ar dėl bendrovės įtraukimo į kreditorių sąrašus. Debitorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (100 Eur) atsakė administratoriui, kad nėra skolinga, pateikė sąskaitų detalizaciją. Debitorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 62,26 Eur permoką yra gražinusi dar iki bankroto bylos iškėlimo, o debitorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (587,44 Eur) į administratoriaus raginimą grąžinti skolą, nereaguoja. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad įmonės bankroto proceso metu būtų galima bent iš dalies tenkinti įmonės kreditorių reikalavimus. Atsakovas G. S. pateikė antstolio V.D. patvarkymą dėl skolos išieškojimo, tačiau įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kad antstolis Luminor Bank AS naudai būtų išieškojęs bent kokią nors dalį sumos nėra, vekselis turėjo būti apmokėtas 2019 04 05, tačiau nėra apmokėtas iki šiol. Luminor Bank AS finansinis reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2020 09 28 nutartimi. Duomenų, kad yra poreikis ar pagrindas tikslinti šio kreditoriaus finansinį reikalavimą nėra, Luminor Bank AS nėra pateikęs nemokumo administratoriui atitinkamo prašymo. Nesant duomenų apie padengtą įsiskolinimą įmonės bankroto procese, darytina išvada, kad ieškinyje pagrįstai reikalaujama priteisti kreditoriaus Luminor Bank AS Klaipėdos apygardos teismo 2020 09 28 nutartimi patvirtintą finansinį reikalavimą kaip žalą, atsiradusią dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo). Dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, jog, esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Konkrečiu atveju, atsakovas G. S., nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, kurių reikalavimai patvirtinti įmonės bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartimi, net jam neatlikus neteisėtų veiksmų, todėl laikytina, kad priežastinio ryšio prezumpcija nėra paneigta. Dėl įmonės teisinio nemokumo konstatavimo ir žalos dydžio nurodo, kad atsakovo G. S. nuomone, ieškovas nemokiu ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme tapo 2019 m. kovo – balandžio mėn., todėl iš jo gali būti reikalaujama atlyginti tik nuo 2019 m. kovo mėn. atsiradusią žalą kreditoriams, kuri, jo vertinimu, sudaro 9934,10 Eur sumą. Ieškovės bankroto bylos iškėlimo metu galiojusio Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje buvo įtvirtinta, jog, likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (kreditoriai) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo. Kai bankrutuojantis juridinis asmuo dar egzistuoja (nėra likviduotas ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro) kaip civilinių santykių subjektas, tokiu atveju visų kreditorių interesus gina bankroto administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Šiuo atveju ieškinys yra ne dėl žalos, atsiradusios dėl nesavalaikio įmonės bankroto, kurio metu turi būti nustatomas tikslus įmonės nemokumo momentas ir įrodinėjama bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, o dėl žalos, atsiradusios dėl įmonės valdymo organų veiksmų (neveikimo), kuriais įmonė buvo privesta prie tyčinio bankroto. Tokiu atveju preziumuojama, jog bankroto byloje nepatenkinti kreditorių reikalavimai yra žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Tikslus momentas nuo kurio atsirado įmonės kreditorių reikalavimai neturi įtakos, nes ieškinyje reikalaujama priteisti visų kreditorių, patvirtintų įmonės bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartimi, reikalavimus. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėjęs klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, išsamiai išanalizavęs 2017-2019 m. įmonės finansinius duomenis, nustatė, kad ieškovas turėjo ne laikinų, o sisteminių finansinių sunkumų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 09 22 nutarties 24 punktas), todėl konstatavo, kad jau 2018 m. B UAB „Vakarų geodezija“ iš esmės buvo nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 09 22 nutarties 29 punktas) ir įmonės vadovas privalėjo imtis atitinkamų veiksmų dėl įmonės (ne)mokumo, tačiau atsakovas nesiėmė jokių priemonių įmonės mokumui atstatyti, neinicijavo bankroto bylos ir tik toliau sąmoningai didino įmonės įsipareigojimus. Atsakovo argumentai, susiję su teisiniu įmonės nemokumo nustatymu bei argumentai, kad atsakovui atsakomybė gali kilti tik už žalą, atsiradusią kreditoriams nuo 2019 m. kovo mėn., yra teisiškai nepagrįsti ir nereikšmingi. Atsakovas turi atlyginti visą, dėl savo neteisėtų veiksmų (neveikimo), privedusių įmonę prie tyčinio bankroto, atsiradusią žalą Klaipėdos apygardos teismo 2020 09 28 nutartimi patvirtintiems kreditoriams. Dėl atsakovo G. S. kaip faktinio vadovo atsakomybės nurodo, kad G. S. net ir perleidęs įmonės akcijas bei valdymą ir toliau faktiškai atliko įmonės vadovui būdingus veiksmus. Po įmonės valdymo organų ir dalyvių pasikeitimo tolimesnė įmonės veikla nebebuvo vykdoma. Antra, šioje byloje prašoma priteisti žalą, atsiradusią dėl įmonės valdymo organų veiksmų (neveikimo), kuriais įmonė buvo privesta prie tyčinio bankroto, o ne žalą, atsiradusią dėl nesavalaikio bankroto. Dėl šios priežasties atsakovo atsiliepime į ieškinį pateikiama teismų praktika, pagal kurią civilinė atsakomybė už pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimą gali būti taikoma tik de jure vadovui, o ne faktiniam vadovui, nėra aktuali. Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Trečia, nors atsakovas G. S. turėjo pareigą inicijuoti įmonei bankroto bylą dar 2018 m. tuomet kai jis buvo teisiškai registruotas ieškovės vadovu, tačiau vietoje to, 2019 m. 04 mėn. jis nusprendė formaliai perregistruoti ne tik faktiškai, bet ir teisiškai nemokią įmonę kitų asmenų vardu ir tokiu būdu bandyti išvengti atsakomybės prieš įmonės kreditorius. Ieškovas savo reikalavimą dėl savo neteisėtų, nesąžiningų G. S. veiksmų, kildina ne iš to, kad išaugo kreditorinių reikalavimų suma dėl nesavalaikio bankroto, o iš to, kad, pripažinus bankrotą tyčiniu, G. S. kyla atsakomybė už jo vadovavimo (tiek de jure, tiek ir de facto) laikotarpiu susidariusius kreditorinių finansinius reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, akcentavo, kad A. B. tapus įmonės vadovui, įmonė veiklos nevykdė, jis turto neperėmė, dokumentus perėmė po bankroto bylos iškėlimo, faktiškai įmonę valdė G. S., todėl jie žalą privalo atlyginti solidariai, debitorinių skolų išieškoti nepavyko, nes nėra buhalterinių dokumentų; skola bankui neišieškota, nemokumo momentas – faktiškai įmonė nemoki buvo 2018 metais ir tai nustatė Lietuvos Apeliacinis teismas, todėl vadovaujasi prezumpcija.
5. Atsakovas A. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
6. Atsakovas G. S. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad UAB „Vakarų geodezija“ pagrindinė ūkinė komercinė veikla buvo architektūros, inžinerijos, geodezijos veikla bei su tuo susijusios techninės konsultacijos. G. S. B UAB „Vakarų geodezija“ vadovu ir vieninteliu akcininku buvo iki 2019 04 15, kuomet iš pareigų jį atšaukė naujasis akcininkas UAB „(duomenys neskelbtini)”. 2017 01 10 bendrovė viešo konkurso būdu sudarė sutartį su valstybės įmone (duomenys neskelbtini) dėl kadastrinių matavimų. Sutarties kaina 15.596,60 Eur. Per sutartyje numatytą terminą bendrovė nesugebėjo įvykdyti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, kadangi sutarties vykdymo metu iškilo iš anksto nenumatytų projektų derinimo su kompetentingomis institucijomis problemų. Bendrovė, vykdydama sutartį, 2018 metų pradžioje buvo pateikusi eilę parengtų bylų Valstybės įmonei „Registrų centras“ derinimui, tačiau gavo atsakymus, jog daugumai žemės sklypų bylų papildomai yra reikalingas Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas. Nepaisant naujai paaiškėjusių nenumatytų ir nuo bendrovės valios tiesiogiai nepriklausiusių aplinkybių, valstybės įmonė (duomenys neskelbtini) galiausiai atsisakė bendradarbiauti su bendrove, termino sutarčiai įvykdyti nepratęsė. Nepaisant faktiškai atliktų darbų apimčių - valstybės įmonė (duomenys neskelbtini) sutartį nutraukė, o už faktiškai atliktus darbus atsiskaityti atsisakė (geodezinių matavimų darbai buvo faktiškai atlikti ir buvo belikę tik parengtų bylų institucinio derinimo veiksmai). Dėl šios priežasties bendrovė patyrė didelių nuostolių. Bendrovei viešųjų pirkimų būdu 2018 06 29 pavyko sudaryti net tris naujas geodezinių paslaugų sutartis, kurių įvykdymas, kaip tikėjosi atsakovas, turėjo stabilizuoti bendrovės būklę, kaip antai: 1) Valstybinės miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio miškų kvartalinių tinklo geodezinių matavimų atlikimo ir georeferencinio miškų pagrindo suformavimo paslaugų pirkimo sutartį Nr. 14. Bendra paslaugų kaina 34.848 Eur. 2) Valstybinės miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio miškų kvartalinių tinklo geodezinių matavimų atlikimo ir georeferencinio miškų pagrindo suformavimo paslaugų pirkimo sutartį Nr. 15. Bendra paslaugų kaina 34.848 Eur. 3) Valstybinės miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio miškų kvartalinių tinklo geodezinių matavimų atlikimo ir georeferencinio miškų pagrindo suformavimo paslaugų pirkimo sutartį Nr. 16. Bendra paslaugų kaina 56.386 Eur. Visas aukščiau minėtas sutartis bendrovė turėjo baigti vykdyti iki 2019 03 31. Šių darbų vykdymui bendrovė į pagalbą pasitelkė subrangovę UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria dėl darbų vykdymo buvo sudaryti žodiniai susitarimai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartais terminais neatliko darbų, dėl ko atitinkamai bendrovė pažeidė naujai sudarytų sutarčių terminus, sutartys buvo nutrauktos. Nepavykus įvykdyti sutarčių ir stabilizuoti bendrovės mokumo, G. S. nusprendė perleisti bendrovės akcijas ir pasitraukti iš jos veiklos. 2019 08 02 VSDFV Mažeikių skyrius kreipėsi su pareiškimu į teismą dėl UAB „Vakarų geodezija“ bankroto bylos iškėlimo. Bankroto byla įmonei iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2019 09 13 nutartimi. Klaipėdos apygardos teismas 2020 08 03 nutartimi atsisakė pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose nustatytais pagrindais ir administratoriaus pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 09 22 nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2020 08 03 nutartį, klausimą išsprendė iš esmės ir bendrovės bankrotą pripažino tyčiniu; tyčinį bankrotą grįsdamas šiais faktiniais požymiais: 1) G. S. laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos UAB „Vakarų geodezija“ iškėlimo, nors Bendrovė nuostolingai veikė nuo 2018 metų (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas); 2) G. S. VĮ „Registrų centras“ nebuvo išviešinęs UAB „Vakarų geodezija“ 2015-2019 m. finansinių ataskaitų (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas); 3) netinkamas UAB „Vakarų geodezija“ apskaitos tvarkymas konstatuotas įsiteisėjusiu Plungės apylinkės teismo 2019 09 13 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-376- 363/2019 (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas); 4) bankroto administratoriui nebuvo perduoti dokumentai už laikotarpį nuo 2019 04 24, kuomet vadovavimas bendrovei buvo perleistas naujajam įmonės vadovui A. B. (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Bankroto administratorius reikalauja atlyginti žalą, kuri, jo teigimu, yra lygi 2020 09 28 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtintų finansinių reikalavimų sumai, t. y. iš viso 40 627,91 Eur. Su pareikštu ieškiniu nesutinka. Pirma, ieškinio tenkinimas reikštų bendrovės pasipelnymą atsakovo sąskaita. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalį, kuria remiasi bankroto administratorius, juridinio asmens vadovas, pripažintas kaltu dėl bendrovės tyčinio bankroto, už bendrovės kreditorinius reikalavimus atsako tik ta apimtimi, kiek pati bendrovė dėl nemokumo nesugeba padengti. 2019 04 30 balanso duomenimis B UAB „Vakarų geodezija“ turėto turto balansinė vertė siekė 19.839 Eur sumą; iš jo - materialaus turto balansinė vertė 4.317,81 Eur, debitorių skolos (gautinos sumos) siekia 11.541,10 Eur sumą. Neabejotina, kad bent dalis šio turto gali būti realizuojama, o iš gautų pajamų dengiami likviduojamos bendrovės įsipareigojimai kreditoriams. Tačiau administratorius nepateikia teismui duomenų, kiek pajamų gauta realizuojant bendrovės turtą, todėl pareikštu ieškiniu reikalaujamos žalos dydis iš principo prieštarauja ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalies nuostatoms ir jose įtvirtintai bendrovės vadovo atsakomybės apimčiai (vadovas neatsako didesne, nei likviduotos įmonės nepadengti reikalavimai, suma). Antra, bendrovės bankroto administratorius apskritai nepagrįstai iš G. S. reikalauja kreditoriui Luminor Bank, AS tenkančios 14.234,02 Eur dydžio reikalavimo dalies, nes, užtikrindamas UAB „Vakarų geodezija“ įsipareigojimus kreditoriui Luminor Bank, AS pagal 2018 04 13 Kredito linijos banko sąskaitos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), G. S. 2018 04 13 banko naudai išdavė vekselį bendrai 15.000 Eur sumai. Bendrovei nustatytais terminais, t. y. iki 2019 03 31, neįvykdžius pareigos grąžinti gautą paskolą, kreditorius Luminor Bank, AS realizavo prievolės užtikrinimo tikslais išduotą G. S. vekselį, o jo vykdymą perdavė antstoliui V. D., kuris vykdomojoje byloje Nr. 0047/19/01766 vykdo išieškojimą iš G. S. gaunamų darbo užmokesčio lėšų, todėl šio kreditoriaus reikalavimas negali būti papildomai įskaičiuojamas į bankroto administratoriaus pareikštu ieškiniu reikalaujamos žalos dydį. Pastaruoju atveju kreditorius Luminor Bank, AS jau yra realizavęs savo teisę į kreditorinio reikalavimo dengimą G. S. sąskaita. Trečia, ieškiniu reikalaujama žala kreditoriams (t. y. jų nepadengtų kreditoriniai reikalavimai) nėra priežastiniu ryšiu susijusi su veiksmais, Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi pripažintais bendrovės tyčinio bankroto priežastimi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio Įmonių bankroto įstatymo nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia įmonių bankroto įstatymo prasme. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo savalaikiškumą apsprendžia momentas, kai asmuo, turintis pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, sužino apie įmonės nemokumą. Bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų - pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pažymi, kad pastarasis santykis Lietuvos apeliacinio teismo, nusprendusio dėl bendrovės tyčinio bankroto, nebuvo analizuotas, t. y. teismas konkrečiai nenustatė momento, kada atsirado ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje numatyta sąlyga. Kaip matyti iš su ieškiniu pateikto bendrovės balanso 2019 04 30 dienai BUAB „Vakarų geodezija“ buvo apskaičiusi turto, kurio balansinė vertė siekė 19.839 Eur, o 2018 12 31 balanse apskaityto balansinio turto vertė siekė 28.339 Eur sumą (turto vertė mažėjo dėl skaičiuojamo turto nusidėvėjimo). Tuo tarpu iš su ieškiniu pateiktų duomenų apie kreditorinių reikalavimų susidarymą matyti, kad iki 2019 02 28 dienos UAB „Vakarų geodezija“ pradelsti įsipareigojimai tesudarė 5.984,96Eur sumą (susidėjo iš įsipareigojimų šiems kreditoriams: 3110,71 Eur skolos kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“; 789 Eur skolos kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“; 241,98 Eur skolos kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“; 1683,40 Eur skolos UAB „(duomenys neskelbtini)“; 159,87 Eur skolos AB „(duomenys neskelbtini)“). Visi kiti Bendrovės pradelsti įsipareigojimai susidarė 2019 m. kovo - balandžio mėn., kuomet UAB „Vakarų geodezija“ ir tapo nemokia ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme. Tapimo nemokia priežastis - suėjęs sutartinis terminas kreditoriaus AB Luminor Bank kreditui dengti, o taip pat VMI priskaičiuotos mokėtinos sumos. Kadangi atsakovas, kaip bendrovės vadovas, remiantis ĮBĮ nuostatomis bei Kasacinio teismo nuostatomis, turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos UAB „Vakarų geodezija“ kėlimo tik šiai Bendrovei tapus nemokia ĮBĮ prasme, todėl ir atsakomybė už savalaikį bankroto bylos neiniciavimą atsakovui gali būti taikoma tik už laikotarpį nuo 2019 m. kovo mėn. Pažymi, kad, galiojant ĮBĮ, esminė sąlyga bendrovės nemokumo konstatavimui buvo būtent matematinis santykis tarp bendrovės balansinio turto vertės bei bendrovės pradelstų įsipareigojimų sumos. Dėl nurodytų priežasčių tik nuo 2019m. kovo mėn., bendrovės nepadengti kreditoriniai įsipareigojimai, kaip žala bendrovei, gali būti laikomi priežastiniu ryšiu susiję su atsakovo veiksmais, Lietuvos apeliacinio teismo, pripažintais tyčinio bankroto požymiais, o būtent su atsakovo savalaikiu bankroto bylos neiniciavimu. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 09 22 nutartyje nurodė, kad šis teismas, spręsdamas dėl tyčinio bankroto pagal ĮBĮ, nevertina kokio konkrečiai asmens veiksmai nulėmė tyčinį įmonės bankrotą, kadangi teismas tik vertina, ar įmonės bankrotas turėjo tyčinio bankroto požymių. G. S. UAB „Vakarų geodezija“ vadovu buvo laikotarpiu nuo 2011 04 01 iki 2019 04 15. Tai reiškia, kad nuo 2019 04 15 G. S., nebūdamas UAB „Vakarų geodezija“ vadovu, nebebuvo atsakingu už bankroto bylos kėlimą šiai bendrovei, todėl jam negali būti taikoma atsakomybė už bendrovės kreditorinius reikalavimus, atsiradusius nuo 2019 04 15, t.y. 10474,83 Eur. Akcentuoja, jog Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta civilinė atsakomybė už pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimą gali būti taikoma tik ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims - formalų įmonės vadovo statusą turinčiam asmeniui (de jure vadovui) ir (ar) jos savininkui (savininkams), tačiau negali būti taikoma faktiniam vadovui (de facto vadovui) ar pagal vadovo suteiktą įgaliojimą veikiančiam asmeniui. G. S., nuo 2019 04 15 nebūdamas teisiniu bendrovės vadovu (o taip pat ir faktiniu bendrovės vadovu), objektyviai nebegalėjo inicijuoti bankroto bylos UAB „Vakarų geodezija“. Todėl G. S. nebegali būti taikoma civilinė atsakomybė už bendrovės nepadengtus kreditorinius reikalavimus, atsiradusius jau po jo vadovavimo bendrovei pabaigos. Dėl nurodytos priežasties nėra pagrindo išvadai, kad po 2019 04 15 susidariusi 10.474,83 Eur bendrovės įsipareigojimų kreditoriams suma yra priežastiniu ryšiu susijusi su G. S. veiksmais ar neveikimu. Po 2019 04 15 ĮBĮ numatytą pareigą, o taip pat ir teisines bei faktines prielaidas inicijuoti bankroto bylą UAB „Vakarų geodezija“ turėjo naujasis bendrovės vadovas. Su bendrovės nepadengtais įsipareigojimais priežastiniu ryšiu nėra susiję ir kiti Lietuvos apeliacinio teismo nustatyti tyčinio bankroto požymiai, kaip antai: faktas, kad G. S. VĮ „Registrų centras“ nebuvo išviešinęs UAB „Vakarų geodezija“ 2015-2019 m. finansinių ataskaitų bei faktas apie netinkamą UAB „Vakarų geodezija“ apskaitos tvarkymą, konstatuotą įsiteisėjusiu Plungės apylinkės teismo 2019-09-13 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-376-363/2019. Pažymi, kad finansinių ataskaitų nepateikimas VĮ „Registrų centras“ neturėjo absoliučiai jokios įtakos UAB „Vakarų geodezija“ veiklai ir/ar jos kreditorių interesams, tuo labiau, kad finansinės ataskaitos buvo tvarkingai sudaromos visą G. S. vadovavimo laikotarpį. Analizuojant kitą Lietuvos apeliacinio teismo nustatytą tyčinio bankroto požymį, kad Plungės apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-376-363/2019 pripažino, kad G. S., būdamas UAB „Vakarų geodezija“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 24 d., į bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukė bendros 3100,00 Eur pajamų sumos, gautos iš klientų už šiems suteiktas paslaugas (geodezinius matavimus) ir Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktose PVM deklaracijose už 2017 metus gruodžio mėnesį, 2018 metus gruodžio mėnesį, 2019 metus balandžio mėnesį deklaravo duomenis apie turtą neatitinkančius tikrovės. Tokiu būdu savalaikiai į valstybės biudžetą nesumokėjo 538,00 Eur PVM sumos bei už 2017-2018 metus deklaravo duomenis, neatitinkančius tikrovės ir nedeklaravo bendros 99,00 Eur pelno mokesčio sumos. Teismas minėtoje byloje G. S. skyrė 1200 Eur baudą. Iki pat 2019 m. vasario mėn. pabaigos bendrovės balanse apskaitytas turtas bent kelis kartus viršijo 2019 m. sausio - vasario mėn. atsiradusius pradelstus įsipareigojimus. Todėl sąlyginai mažų sumų savalaikis neįtraukimas į apskaitą, negalėjo nulemti bendrovės negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais. Plungės apylinkės teismo 2019 09 13 nutarimu nurodyta rasta neapskaityta (t. y. kasoje neužregistruota) pinigų suma (3100 Eur) buvo įtraukta į UAB „Vakarų geodezija“ apskaitą šiais kasos pajamų orderiais: 1) 2017 12 31 - į kasą įnešta 1000 Eur suma; 2) 2018 12 31- į kasą įnešta 1400 Eur suma; 3) 2019 04 05 į kasą įnešta 700 Eur suma. Aptariamų piniginių lėšų užregistravimas yra matomas UAB „Vakarų geodezijos“ kasos knygoje, kuri perduota bendrovės administratoriui. Kadangi aptariama pinigų suma nebuvo bendrovėje nei dingusi, nei iššvaistyta, todėl nėra pagrindo išvadai, kad aptariamos pinigų sumos savalaikiu neužregistravimu bendrovės kasoje bendrovės kreditoriams buvo padaryta žalos. Atsižvelgiant į tai, kad dalis ieškinyje žala įvardijamų kreditorinių įsipareigojimų atsirado iki bendrovės tapimo nemokia (konkrečiai 5.984,96 Eur suma), 14.234,02 Eur sumą atsakovas jau dengia asmeniškai kreditoriui Luminor Bank, AS, o 10.474,83 Eur bendrovės kreditorinių įsipareigojimų dalis susidarė po G. S. atšaukimo iš UAB „Vakarų geodezija“ vadovo pareigų, todėl G. S. iš reikalaujamos bendros 40.627,91 Eur sumos galėtų būti laikomas atsakingu už ne didesnę kaip 9.934,10 Eur neįvykdytų kreditorinių reikalavimų sumą, tačiau tik su sąlyga, kad ši suma nebus padengta iš lėšų, gautų realizavus UAB „Vakarų geodezija“ turtą.
7. Triplike atsakovas nurodo, kad bankroto administratorius nepateikė jokios jo teiginius apie mažavertį įmonės turtą patvirtinančios informacijos. Bankroto administratorius perėmė programinę įrangą, 2 automobilius, krūmapjovę, lazerinį tolimatį, droną, technometrą, nešiojamąjį kompiuterį ir t.t. Iš turto realizavimo turėjo gauti nemažą sumą pajamų, kurios galėjo būti naudojamos kreditorinių reikalavimų dengimui. Dublike nurodoma, kad administratorius apsiribojo pretenzijų bendrovės kreditoriams išsiuntimu, tačiau jokių kitų veiksmų, siekiant atgauti skolas iš bendrovės skolininkų bankroto administratorius nesiėmė (t.y. nesikreipė į teismą dėl skolų priteisimo, taip pat nebandė bendrovės reikalavimų parduoti). Šiuo atveju bankroto administratoriaus pasyvumas siekiant iš debitorių atgauti skolas bei tokiu būdu dengti kreditorinius įsipareigojimus reiškia nukentėjusio asmens - Bendrovės - veiksmus, būtent dėl kurių bendrovė neturi galimybės dengti savo įsipareigojimų kreditoriams. Kadangi pati bendrovė per savo administratorių prisideda prie žalos kreditoriams darymo, todėl šiuo atveju yra pagrindas teismui spręsti klausimą dėl atsakovo G. S. dalinio atleidimo nuo atsakomybės, jeigu tokia jam būtų taikoma. Pažymi, kad atsakovui G. S. atsakomybė gali būti taikoma tik už jo paties veiksmais (neveikimu) bendrovei (jos kreditoriams) padarytą žalą, bet ne už žalą kreditoriams kilusią dėl to, kad bendrovės bankroto administratorius nevykdo savo pareigų ir nesiekia realizuoti bendrovės turto, iš kurio pajamų būtų dengiami kreditorių reikalavimai. Kreditoriui Luminor Bank AS tiesiogiai iš G. S. antstolis V. D. jau yra išieškojęs 852,63 Eur sumą. Reguliariai kas mėnesį G. S. darbdavys iš jo darbo užmokesčio išskaičiuoja antstolio V. D. nurodytas sumas. Tai rodo, kad kreditorius Luminor Bank AS savo teises gina individualia tvarka, išieškodamas skolą pagal bendrovės naudai G. S. išduotas užtikrinimo priemones. Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalis numato, jog tyčinio bankroto atveju už tyčinį bankrotą atsakingas asmuo turi padengti ne absoliučiai visus bendrovės nepadengtus kreditorinius reikalavimus, tačiau tik tuos kurie susidarė dėl tyčinių tokio asmens veiksmų. Atsakomybė už savalaikį bankroto bylos neiniciavimą jam gali būti taikoma tik dėl tų kreditorinių įsipareigojimų, kurie atsirado nuo 2019 m. kovo mėn. ir iki G. S., kaip vadovo, įgaliojimų pabaigos. Pažymi, kad bankroto administratorius nėra nustatęs, kad G. S. būtų sumažinęs bendrovės turtą, jį iššvaistęs ar paslėpęs, kartu tvirtina, kad bendrovės turtas yra mažavertis. Esant tokiai bankroto administratoriaus pozicijai yra pagrindas išvadai, kad, net ir esant savalaikiam bankroto bylos inicijavimui, lygiai tie patys kreditoriniai įsipareigojimai būtų likę nepadengti. Apskritai nėra žinoma, kokia reali žala bendrovės kreditoriams buvo ir/ar galėjo būti padaryta dėl tokių tyčinio bankroto veiksmų, kaip antai, bendrovės finansinių ataskaitų nepateikimas Registrų centrui (ataskaitos buvo parengtos pagal įstatymų reikalavimus, tačiau nebuvo išviešintos) arba dėl nežymių buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų. Dėl tokių veiksmų, atsakovo vertinimu, net teoriškai bendrovei negalėjo kilti žalos, tuo tarpu ieškinyje kalbama vien tik apie žalą, sukeltą savalaikiu bankroto bylos neinicijavimu. Visiškai nepagrįsti dublike dėstomi teiginiai apie tai, kad, pasibaigus G. S. vadovavimo bendrovei laikotarpiui, šis atsakovas turėtų atsakyti kaip faktinis bendrovės vadovas. Pagal kasacinio teismo praktiką asmuo yra pripažintinas įmonės vadovu de facto (faktiniu) tik tuomet, kai jis: atlikinėjo veiksmus, kurie yra būdingi įmonės vadovui; įmonė veikė tokio asmens vadovaujama; vadovui būdingų veiksmų atlikimas ir vadovavimas įmonei buvo nuolatinis ir sistemingas. Asmuo negali būti pripažintas įmonės vadovu de facto, nenustačius nurodytų sąlygų. Atsakovas G. S., perleidęs bendrovės akcijas naujajam akcininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebevadovavo bendrovei nei kaip juridinis, nei kaip faktinis jos vadovas ir nevykdė Akcinių bendrovių įstatyme vadovui nustatytų funkcijų. Visi bankroto administratoriaus nurodyti veiksmai, kaip antai, turto aprašų sudarymas, tarpinės finansinės ataskaitos sudarymas 2019 04 30 datai ir pan. reiškia ne faktinį vadovavimą bendrovei, bet atsakovo G. S. paruošiamuosius veiksmus, siekiant tinkamai perduoti bendrovę naujajam jos akcininkui bei naujai paskirtam vadovui. Pažymi, kad pagal teisės aktus buvęs vadovas naujai paskirtam vadovui privalo perduoti bendrovės veiklos dokumentus bei ataskaitas už savo valdymo laikotarpį. Šiems veiksmams atlikti pirmiausia turi būti parengti atitinkamo turinio dokumentai, ką G. S., kaip buvęs bendrovės vadovas ir padarė. Vien todėl, kad naujasis bendrovės vadovas delsė iš G. S. perimti bendrovės veiklos dokumentus ir/ar turtą, negali būti prilyginama aplinkybei esą jis nesiekė bendrovės turto bei dokumentų perduoti naujajam vadovui. G. S. objektyviai negalėjo perduoti turto ir dokumentų naujajam vadovui, kol pats naujasis vadovas jų nesiteikė priimti. Atsakovas G. S. dar 2019 06 21 naujajam akcininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ siųstame el. laiške nurodė, kad nebeturi prieigų prie PVM sąskaitų faktūrų registro (I.SAF), o taip pat pažymėjo: „visus dokumentus ir buhalteriją jau esame sutvarkę, patikslinkite kaip jums perduoti dokumentus? Ar paštu atsiųsti ar kitaip.” Tai rodo, kad G. S. ne tik faktiškai prieš trečiuosius asmenis nebeveikė kaip bendrovės vadovas, bet ir fiziškai nebeturėjo tam galimybių. Naujajam vadovui fiziškai tik 2019 08 14 atvykus pasiimti dokumentų, atitinkamai tarp atsakovo, kaip buvusio vadovo, ir naujojo vadovo buvo pasirašytas dokumentų perdavimo aktas. Tuo tarpu bendrovės turto naujasis vadovas A. B. dėl atsakovui nežinomų priežasčių iš G. S. bei kitų saugotojų taip ir nepasiėmė. Kita vertus, net jeigu G. S. po jo atšaukimo iš bendrovės vadovo pareigų ir būtų veikęs kaip faktinis bendrovės vadovas (nors taip nebuvo), tai bet kuriuo atveju faktiniam vadovui netaikoma atsakomybė dėl savalaikio bankroto bylos iškėlimo ar tyčinio bankroto. Inicijuoti bankroto bylos iškėlimą gali tik vadovas de jure, todėl atitinkamai tik vadovui de jure yra taikoma atsakomybė, susijusi su pavėluotu bankroto bylos inicijavimu. Pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo vadovautis dublike nurodytais išaiškinimais, pateiktais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose Nr. 3K-3-4-313/2018 bei Nr. 3K-3-427/2013, kadangi nagrinėjama byla bei dublike nurodytos bylos nėra panašios. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori (iš anksto), bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą. Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja.
8. Teismo posėdyje atsakovo G. S. atstovas ieškinį prašė atmesti. Akcentavo, nors Lietuvos Apeliacinis teismas bankrotą pripažino tyčiniu, tačiau nenustatė momento, kada įmonė tapo nemoki; nėra duomenų apie debitorinių skolų išieškojimą, yra vykdomas išieškojimas bankui pagal atsakovo G. S. išduotą vekselį, nėra duomenų, kad G. S. buvo faktinis vadovas, jis veiksmus atliko tam, kad pasiruošti dokumentų perdavimui; duomenis teikė, nes naujas direktorius neturėjo prisijungimo kodų, nėra įrodymų, kad G. S. iššvaistė turtą, paneigtos prezumpcijos dėl žalos dydžio ir priežastinio ryšio; sutinka su 9934,10Eur suma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
II. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai.
Ieškinys patenkintinas iš dalies.
9. 2019 m. rugsėjo 13 d. Klaipėdos apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Vakarų geodezija“. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 24 d. Įmonės bankroto administratoriumi paskirta MB „Nemokumas“.
10. 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas patvirtino patikslintą UAB „Vakarų geodezija“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 40 627,91 Eur sumai.
11. 2019 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Vakarų geodezija“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
12. 2020 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi UAB „Vakarų geodezija“ bankrotas pripažintas tyčiniu.
13. Juridinių asmenų registro informacijos pagrindu nustatyta, kad: 1) nuo 2011 04 11 iki 2019 04 15 UAB „Vakarų geodezija“ generaliniu direktoriumi buvo G. S.; 2) nuo 2019 04 23 iki bankroto bylos iškėlimo, UAB „Vakarų geodezija“ direktoriumi buvo A. B.. 3) Nuo 2011 04 11 iki 2019 04 19 UAB „Vakarų geodezija“ vienintelis akcininkas buvo G. S.; 4) nuo 2019 04 19 iki 2019 06 21 vieninteliu akcininku buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“; 5) nuo 2019 06 21 vienintelis įmonės akcininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai nuo 2019 07 31 iškelta bankroto byla.
Žemesnės instancijos teismas
14. Ieškinys pareikštas Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalies, kurioje įtvirtinta, jog, likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (kreditoriai) Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo.
15. Bankrotas – tai teisės aktų nustatyta tvarka pripažinta įmonės nemokumo būsena, kai siekiama šios būsenos pabaigos iš įmonės turto tenkinant kreditorių reikalavimus ir užtikrinant kreditorių ir įmonės interesų pusiausvyrą. Taigi bankroto proceso pagrindinis tikslas – įstatyme reglamentuota tvarka nustatyti nemokią įmonę, apsaugoti bankrutuojančios įmonės turtinius interesus ir užtikrinti jos kreditorių reikalavimų patenkinimą, įstatyme apibrėžtais terminais pašalinti ją iš rinkos, tenkinant iš jos turto kreditorių reikalavimus, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo nepateisinamai ilgo nemokios įmonės atsiskaitymų kreditoriams uždelsimo ir užtikrinant skolininkės bei jos kreditorių interesų pusiausvyrą. Siekiant šio tikslo Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.) įpareigoja įmonės vadovą ir kitus asmenis pagal kompetenciją, suteiktą atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ar jų steigimo dokumentuose (ĮBĮ 5 straipsnio 2 dalis), paaiškėjus, kad įmonė nemoki, nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos tokiai įmonei iškėlimo. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui (kitam kompetentingam asmeniui) kyla atsakomybė. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad minėti asmenys, nepateikę teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavę jį pateikti, privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai dėl to patyrė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui, kitam asmeniui pagal kompetenciją nustatyta todėl, kad pavėluotas bankroto bylos iškėlimas pažeidžia ar gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas).
16. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, jog teismui pripažįstant bankrotą tyčiniu, yra įvertinama įmonės veiklos visuma ir padaroma išvada, jog buvo kryptingai siekiama bankroto. Todėl galima preziumuoti, kad neatsiskaitymas su kreditoriais yra nulemtas būtent tų veiksmų, kurie privedė įmonę prie tyčinio bankroto. Jei atliekami veiksmai, dėl kurių įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, tuo pačiu atliekami nesąžiningi veiksmai, kurie CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu gali lemti civilinę atsakomybę.
17. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, žalos atlyginimas už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą priteisiamas įmonei, o ne jos kreditoriams, todėl nustatant žalos dydį, turi būti vertinama ne išaugusi skolos apimtis konkrečiam kreditoriui, bet bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku. Įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, kad skola konkrečiam kreditoriui gali būti ir padidėjusi, ir sumažėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Tai reiškia, kad žala, reiškiant reikalavimą dėl savalaikio bankroto bylos neinicijavimo, laikoma ne bendra kreditorių patvirtintų reikalavimų suma, o nepatenkintų kreditorių reikalavimų suma, kuri susidarė dėl savalaikio nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nagrinėjamoje byloje yra pateikta duomenų, kad iš įmonės turto padengta tik dalis administravimo išlaidų. Administratorius nurodė, kad išieškoti debitorinių skolų nėra galimybės dėl buhalterinių dokumentų nepateikimo.
18. 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas nustatė ir konstatavo UAB „Vakarų geodezija“ tyčinio bankroto požymius: 1) Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas - įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. 2) ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas - juridinio asmens teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. Konkrečiai 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas nustatė ir konstatavo tyčinio bankroto požymius bei dėl tyčinio bankroto kaltų asmenų veiksmus (prejudiciniai faktai): 1) G. S. laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos UAB „Vakarų geodezija“ iškėlimo, nors bendrovė nuostolingai veikė nuo 2018 metų (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas); 2) G. S. VĮ „Registrų centras“ nebuvo išviešinęs UAB „Vakarų geodezija“ 2015-2019 m. finansinių ataskaitų (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas); 3) netinkamas UAB „Vakarų geodezija“ apskaitos tvarkymas konstatuotas įsiteisėjusiu Plungės apylinkės teismo 2019 09 13 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-376- 363/2019 (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas); 4) bankroto administratoriui nebuvo perduoti dokumentai už laikotarpį nuo 2019 04 24, kuomet vadovavimas bendrovei buvo perleistas naujajam įmonės vadovui A. B. (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
19. Minėtoje nutartyje Lietuvos Apeliacinis teismas išsamiai išnagrinėjo B UAB „Vakarų geodezija“ nemokumo priežasčių, įmonės finansinės padėties kaitos, įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus. Teismas įvertino B UAB „Vakarų geodezija“ 2017-2019 m. balansus ir pelno (nuostolių) ataskaitą. Byloje nustatyta, kad šių duomenų įmonė Juridinių asmenų registrui neteikė. Remiantis 2017 m. gruodžio 31 d. balansu, 2016 m. įmonė turėjo 87 197 Eur turto, o įsipareigojimų – 13 764 Eur, 2017 m. įmonė turėjo 45 899 Eur turto, o įsipareigojimų – 29 402 Eur, remiantis 2018 m. gruodžio 31 d. balansu, įmonė turėjo 28 339Eur turto, o įsipareigojimų – 48 341 Eur, remiantis 2019 m. balandžio 30 d. balansu, įmonė turėjo 19 839 Eur turto, o įsipareigojimų – 59 518 Eur. Teismo vertinimu, šios aplinkybės reiškia, kad įmonės finansiniai sunkumai buvo ne trumpalaikiai, įmonė susidūrė su sisteminiais finansiniais sunkumais. Taip pat iš pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, kad 2016 m. įmonės pelnas buvo 46 877 Eur, tačiau 2017 m. įmonės nuostoliai buvo 35 305 Eur, 2018 m. įmonės nuostoliai buvo 36 500 Eur, o 2019 m. įmonės nuostoliai buvo 19 678 Eur. Šios aplinkybės rodo, kad įmonės veikla jau 2017 m. buvo nuostolinga ir iki bankroto bylos iškėlimo iš esmės nepagerėjo. Tokios aplinkybės rodo, kad įmonės veikla buvo aiškiai nuostolinga, o jos įsipareigojimai kreditoriams pastoviai augo. Tai rodo, kad įmonė, tęsdama nuostolingą veiką, mažino kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimą. Apeliacinės instancijos teismas reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl įmonės mokumo ir įmonės vadovo pareigų vykdymo, laiko aplinkybę, kad B UAB „Vakarų geodezija“ 2015-2019 m. neteikė finansinių ataskaitų, kadangi įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimas ir pateikimas Juridinių asmenų registrui yra įmonės vadovo pareiga, už kurios pažeidimą taikomos viešojoje teisėje nustatytos sankcijos (Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnis). Šios pareigos sistemingas nevykdymas rodo, kad įmonė vengė išviešinti savo finansinius duomenis. Lietuvos Apelaicinis teismas konstatavo, kad nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad jau 2018 m. BUAB „Vakarų geodezija“ iš esmės buvo nemoki pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 punkte nustatytą nemokumo sampratą. Nustatyti kelis metus trukę įmonės finansiniai sunkumai ir aiškus veiklos nuostolingumas rodo, kad BUAB „Vakarų geodezija“ vadovas turėjo suprasti, kad įmonė turi sisteminių finansinių sunkumų ir privalėjo į juos reaguoti bei tinkamai vykdyti ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą kreiptis dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Tačiau šios pareigos B UAB „Vakarų geodezija“ vadovas neįvykdė.
20. Taigi, Lietuvos Apeliacinis teismas 2020 09 22 nutartyje konstatavo, kad atsakovas G. S. jau 2018 metais turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, tačiau šios pareigos nevykdė. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įmonės vadovo, kito asmens pagal kompetenciją, kuriuos įstatymas įpareigoja kreiptis dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo, kai tokiam kreipimuisi pagal įmonės faktinę turtinę padėtį egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai, įstatyme nustatytos pareigos pažeidimas yra neteisėtas veiksmas, kurio sukeltą žalą privalo atlyginti neteisėtą veiksmą atlikęs asmuo (neteisėtas veiksmas, žala ir priežastinis ryšys tarp jų – CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai), todėl pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo pažeidę asmenys privalo atlyginti kreditoriams padarytą žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis).
21. Ieškovė prašo taikyti solidarią atsakomybę. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 09 22 nutartyje nurodė, kad šis teismas, spręsdamas dėl tyčinio bankroto, nevertina kokio konkrečiai asmens veiksmai nulėmė tyčinį įmonės bankrotą, kadangi teismas tik vertina, ar įmonės bankrotas turėjo tyčinio bankroto požymių. G. S. UAB „Vakarų geodezija“ vadovu buvo laikotarpiu nuo 2011 04 01 iki 2019 04 15. Ieškovė tvirtina, jog G. S., nors nuo 2019 04 23 iki bankroto bylos iškėlimo, UAB „Vakarų geodezija“ direktoriumi buvo A. B., tačiau faktiškai įmonei ir toliau vadovavo G. S.. Ieškovė tokios pozicijos laikosi dėl tokių argumentų: nuo 2011 04 11 iki 2019 04 15 UAB „Vakarų geodezija“ direktoriumi buvo atsakovas G. S., o nuo 2019 04 23 iki bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovu buvo atsakovas A. B.. Bankroto administratorius tvirtina, kad UAB „Vakarų geodezija“ valdymo organų ir dalyvių pasikeitimas buvo fiktyvus. Po įmonės valdymo organų ir dalyvių pasikeitimo tolimesnė įmonės veikla nebebuvo vykdoma. VSDFV niekada nebuvo pateiktas pranešimas apie A. B. priėmimą dirbti UAB „Vakarų geodezija“ direktoriaus pareigose, todėl pagal VSDFV duomenų bazę A. B. UAB „Vakarų geodezija“ niekada nebuvo įdarbintas. UAB „Vakarų geodezija“ kreditoriui VSDFV Mažeikių skyriui 2019 08 02 pateikus teismui prašymą iškelti įmonei bankrotą bylą, buvęs UAB „Vakarų geodezija“ direktorius G. S. nebuvo perdavęs visų bendrovės apskaitos dokumentų naujajam direktoriui A. B.. Iš dokumentų perdavimo – priėmimo akto matyti, kad dokumentus A. B. perėmė tik 2019 08 14, t.y. praėjus 4 mėn. po registruoto įmonės vadovų ir akcininkų pasikeitimo ir esant jau priimtam VSDFV Mažeikių skyriaus prašymui iškelti įmonei bankroto bylą. Bendrovės direktorius G. S. bei vyr. (duomenys neskelbtini) L. S. ir toliau veikė įmonės vardu, t.y. Valstybinei mokesčių inspekcijai teikė pridėtinės vertės mokesčių, mėnesines (ir metų) pajamų mokesčių deklaracijas bei ataskaitas apie kontroliuojamuosius ir kontroliuojančius vienetus bei asmenis, 2019 08 01 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos valdybai perdavė dalį UAB „Vakarų geodezija“ buhalterinių dokumentų. G. S. ir L. S. 2019 04 30 sudarė ir pasirašė įmonės balansą bei pelno nuostolių ataskaitą, 2019 05 15 sudarė debitorių sąrašą, 2019 08 14 sudarė pažymą apie kasos likutį ir turimas banko sąskaitas, t.y. G. S. daugiau nei 4 mėnesius veikė įmonės vardu. Tai, kad bendrovės valdymo organų ir dalyvių pasikeitimas buvo fiktyvus patvirtinta ir aplinkybė, jog G. S. taip niekada ir neperdavė įmonės turto naujajam įmonės direktoriui A. B., o pastarasis taip ir neperėmė įmonės turto. 2020 05 27 bankroto administratorius nuvyko pas G. S. ir atsiėmė iš jo dalį įmonės turto. Ieškovė tvirtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendrovei vadovauja faktinis vadovas, esant paskirtam de jure vadovui, įstatymuose nustatytų valdymo organų narių pareigų privalo laikytis abu įmonės vadovai, o pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui. Žalą, atsiradusią kreditoriams iki 2019 04 15 turi atlyginti atsakovas G. S., o žalą atsiradusią kreditoriams nuo 2019 04 16 iki bankroto bylos iškėlimo, turi atlyginti abu atsakovai solidariai. Per Atsakovo G. S. de jure ir de facto vadovavimo laikotarpį susidarė įsiskolinimai kreditoriams - 30153,08 Eur ir šią žalą turi atlyginti atsakovas G. S. kaip de jure ir de facto įmonės vadovas laikotarpiu nuo 2011 04 11 iki 2019 04 15. Per atsakovo A. B. de jure ir atsakovo G. S. de facto vadovavimo laikotarpį susidarė įsiskolinimai kreditoriams – 10474,83Eur. Šią žalą atsakovai turi atlyginti solidariai.
22. Sprendžiant dėl atsakovų neteisėtų veiksmų kaip civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą nemokiai įmonei nevykdymą, svarbu įvertinti faktines aplinkybes ir laiką, kada atsakovai buvo įmonės vadovai ir kada asmuo, turintis pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, sužino apie įmonės nemokumą. Atsakovo G. S. vertinimu, jis nuo 2019 04 15 nebūdamas UAB „Vakarų geodezija“ vadovu, nebebuvo atsakingu už bankroto bylos kėlimą šiai bendrovei, todėl jam negali būti taikoma atsakomybė už bendrovės kreditorinius reikalavimus, atsiradusius nuo 2019 04 15, t.y. 10474,83 Eur. G. S., nuo 2019 04 15 nebūdamas teisiniu bendrovės vadovu (o taip pat ir faktiniu bendrovės vadovu), objektyviai nebegalėjo inicijuoti bankroto bylos UAB „Vakarų geodezija“. Dėl nurodytos priežasties nėra pagrindo išvadai, kad po 2019 04 15 susidariusi 10.474,83 Eur bendrovės įsipareigojimų kreditoriams suma yra priežastiniu ryšiu susijusi su G. S. veiksmais ar neveikimu. Po 2019 04 15 ĮBĮ numatytą pareigą, o taip pat ir teisines bei faktines prielaidas inicijuoti bankroto bylą UAB „Vakarų geodezija“ turėjo naujasis bendrovės vadovas.
23. Vertindamas aplinkybes ir spręsdamas klausimą, ar atsakovas G. S. ir po 2019 04 15 faktiškai vadovavo bendrovei, teismas daro išvadą, kad šią aplinkybę patvirtina tai, kad atsakovas G. S. ir toliau (po 2019 04 15) teikė duomenis apie įmonę valstybės institucijoms, rengė dokumentus teismui sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nesiėmė aktyvių veiksmų tikslu perduoti naujajam įmonės vadovui dokumentus ir turtą. Iš 2019 08 14 priėmimo - perdavimo akto matyti, jog dokumentai A. B. buvo perduoti tik 2019 08 14, t.y. tuomet, kai jau buvo priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, o turtas niekada nebuvo perduotas. Įmonė veiklos A. B. paskyrus vadovu nevykdė, nemokumas buvo atsiradęs iki jo paskyrimo įmonės direktoriumi. G. S. ir L. S. 2019 04 30 sudarė ir pasirašė įmonės balansą bei pelno nuostolių ataskaitą, 2019 05 15 sudarė debitorių sąrašą, 2019 08 14 sudarė pažymą apie kasos likutį ir turimas banko sąskaitas, todėl akivaizdu, jog naujai paskirtas bendrovės vadovas iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui (2019 08 02) objektyviai neturėjo realios galimybės susipažinti su bendrovės finansine padėtimi, išanalizuoti jos dokumentus ir priimti sprendimą dėl tolimesnės įmonės veiklos.
24. Dėl solidarios atsakovų atsakomybės atlikus neteisėtus veiksmus. Vadovaujantis CK 6.279 straipsnio 1 dalimi kartu padarę žalą asmenys atsako solidariai. Pagal teismų praktiką, solidarioji atsakomybė taikoma, kai: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu; 3) sieja bendra kaltė; 4) kai padaro žalos ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu; 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 26 nutartis Nr. 3K-7-59/2008).
25. Spręsdamas klausimą dėl solidarios atsakomybės taikymo, teismas vertina tokias aplinkybes: atsakovas A. B. įmonės direktoriumi buvo paskirtas įmonei jau esant nemokiai, jis niekada nebuvo priimtas į darbą UAB „Vakarų geodezija“, jam įmonės dokumentai buvo perduoti 2019 08 14, kai jau buvo pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, į bylą nepateikti įrodymai, kad atsakovas A. B. tyčia neperėmė įmonės dokumentų ir turto, kad atsakovas G. S. atliko aktyvius veiksmus tikslu A. B. perduoti įmonės dokumentus ir turtą, įmonė veiklos nevykdė, jis jokių funkcijų kaip vadovas neatliko, laikas nuo jo paskyrimo direktoriumi iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo yra labai trumpas – trys mėnesiai (2019 04 23 – 2019 08 02). Todėl teismas sprendžia esant pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas A. B. neatliko tokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių jam kiltų civilinė atsakomybė; jam esant paskirtu direktoriumi naujų kreditorių neatsirado. Apibendrindamas, teismas daro išvadą, kad ieškinys A. B. atžvilgiu atmestinas.
26. Dėl žalos dydžio. Atsakovas G. S. nesutinka su pareikštu ieškiniu, nes dalis kreditorinių įsipareigojimų atsirado iki bendrovės tapimo nemokia, dalį reikalavimų atsakovas dengia asmeniškai, t.y. kreditoriui Luminor Bank AS, o likę reikalavimai susidarė po atsakovo atšaukimo iš ieškovės vadovo pareigų, todėl iš ieškiniu reikalaujamos bendros 40627,91 Eur sumos, jis galėtų būti laikomas atsakingu už ne didesnę kaip 9934,10 Eur neįvykdytų kreditorinių reikalavimų sumą, tačiau tik su sąlyga, kad ši suma nebus padengta iš lėšų, gautų realizavus ieškovės turtą. Su šiais argumentais teismas nesutinka. Bylos nagrinėjimo metu administratorius patvirtino, kad lėšų, gautų pardavus įmonės turtą, nepakako administravimo išlaidoms apmokėti. Kreditoriui Luminor Bank AS atsakovas dengia įsiskolinimą pagal vekselį. Skola bankui pripažintina žala įmonei, nors ją iš dalies dengia atsakovas G. S.. Ta suma, kurią jis yra atlyginęs bankui, jis gali tapti įmonės kreditoriumi. Pažymėtina, jog ieškiniu prašoma priteisti žalą bendrovei, o ne jos atskiriems kreditoriams. Su kreditoriais bus atsiskaitoma vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Bendrovėje sukauptos lėšos bus skirstomos visiems kreditoriams, todėl, eliminavus skolą bankui, jis gaus kreditorinio reikalavimo patenkinimą kitų kreditorių sąskaita.
27. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje yra įrodytos visos būtinos sąlygos atsakovo G. S. materialinei atsakomybei taikyti: 1) atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog jis nevykdė pareigos ir įmonei tapus nemokia, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovo veiksmų neteisėtumą patvirtina Lietuvos Apeliacinio teismo 2020 09 22 nutartis, kuria UAB „Vakarų geodezija“ bankrotas pripažintas tyčiniu. 2) Dėl atsakovo pareigos nevykdymo įmonei padaryta žala bendrai 40627,91 Eur sumai, kuri nustatyta pagal kreditorių reikalavimus. 3) Atsakovo neteisėti veiksmai ir atsiradusi žala yra priežastiniame ryšyje, kadangi atsakovui tinkamai įvykdžius pareigas ir laiku įmonei iškėlus bankroto bylą, žala nebūtų patirta. 4) Esant teisės aktų nustatytai atsakovo, kaip įmonės direktoriaus, pareigai įmonei tapus nemokia inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, atsakovo veiksmai, nesant jokių objektyvių aplinkybių, įtakojusių tokius neteisėtus veiksmus, vertinami, kaip kalti atsakovo veiksmai. 5) Įmonės patirta žala nustatyta patvirtinus kreditorių finansinius reikalavimus bankroto byloje. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad yra nustatytos visos būtinos sąlygos G. S. materialinei atsakomybei taikyti, kad nustatyta, jog įmonė nemokia tapo nuo 2018 m., sprendžia, kad iš atsakovo G. S. priteistina visa reikalaujama 40627,91 Eur suma, kuri yra kaip kreditoriniai reikalavimai, susidarę bendrovei esant nemokiai.
28. Be to, skolininkas taip pat privalo mokėti kreditoriui įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą mokamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Todėl ieškinys dalyje dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas ir iš atsakovo G. S. priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos – 40627,91 Eur nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 10 06 (ieškinio priėmimo teisme diena) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
III. Laikinosios apsaugos priemonės
Laikinosios apsaugos priemonės nebuvo taikytos.
IV. Bylinėjimosi išlaidos
29. Patenkinus ieškinį, neesant šalių prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; iš atsakovo G. S. valstybei priteistina 834,45 Eur žyminis mokestis, mokėtinas paduodant ieškinį ir 10,91 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, viso 845,36 Eur CPK (Civilinio proceso kodeksas) 80, 96 straipsnių pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Ieškinį atsakovo A. B. atžvilgiu atmesti.
Priteisti iš atsakovo G. S. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų geodezija“ (juridinio asmens kodas 302614498) 40627,91 Eur (keturiasdešimties tūkstančių šešių šimtų dvidešimt septynių eurų 91 euro cento) žalos atlyginimą ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos – 40627,91 Eur nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. spalio 6 d. (ieškinio priėmimo teisme diena) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo G. S. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 845,36 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt penkių eurų 36 euro centų) bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą (išieškotojas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas - 5660, mokėjimo paskirtis - „žyminis mokestis“). Sumokėjus nedelsiant pateikti kvito ar mokėjimo pavedimo originalą pirmosios instancijos teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos Apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.
Nurodyti, jog, vadovaujantis CPK 140 straipsnio 4 dalimi, šalys, nepasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti.