- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-01-03
- Bylos Nr.
- 2-2844-918/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-09847-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- E. M.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas, G. M.
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, sekretoriaujant Ivetai Bartkevičienei, dalyvaujant ieškovui G. M., jo atstovei advokatei R. G., atsakovei E. M., jos atstovui advokatui T. J., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovei E. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovės E. M. priešieškinį ieškovui G. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio katės, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys AB SEB bankas, G. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu (I t. 60-64 b.l.) ir patikslintu ieškiniu (II t. 68-75 b.l.) prašo nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą, ieškovui priskiriant žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), transporto priemonę CITROEN XSARA PICASO, palydovinę lėkštę, juodos spalvos skystųjų kristalų televizorių, namų kino imtuvą, namų kino kolonėles, televizoriaus stalelį, kompiuterį, fiksuoto ryšio telefoną, magnetolą, navigacinę sistemą, laisvų rankų įrangą (4 vnt.), routerį, darbo įrankius, filmavimo kamerą, 15903,10 Lt, buvusius G. M. banko sąskaitoje bei 11068,87 Lt asmeninėje pensijų sąskaitoje sukauptas lėšas, kitą turtą (½ dalį buto (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį žemės sklypo, 3333/10000 dalis gyvenamojo namo, 3333/10000 dalis kiemo statinių, 1/3 dalį garažo, 1/3 dalį ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), transporto priemones OPEL VECTRA ir NISSAN X-TRAIL, svetainės baldus (stalelį, sofą-lovą, du fotelius, sekciją), šaldytuvą, virtuvės baldus (apvalų stalą, tris kėdes, dvi pakabinamas ir dvi pastatomas spinteles), tualeto spintelę, televizorių Sharp, sofą-lovą, medicininę lempą Bioptron PR01, dulkių siurblį Karcher, spintą slankiojančiomis durimis su veidrodžiais, UAB „MP Pension Funds Baltic“ asmeninėje atsakovės pensijų sąskaitoje sukauptas lėšas, UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ pagal atsakovės investicinio gyvybės draudimo sutartį sukauptą sumą, atsakovės sąskaitoje buvusius 562,89 Lt) priskiriant atsakovei, priteisti iš atsakovės 33000 Lt kompensaciją už didesnę tenkančią turto dalį, pripažinti, jog kreditorinis įsipareigojimas AB SEB bankui yra asmeninė G. M. prievolė. Nurodė, kad santuokinis gyvenimas nebuvo darnus paskutinius gyvenimo kartu metus. Atsakovė nepraleisdavo progos pasityčioti ir pažeminti ieškovo, kaip vyro, orumą. Atsakovė dažnai be preteksto kalbėdavo pakeltu tonu, terorizuodavo ieškovą, dėl to ieškovas patyrė didelį psichologinį stresą. Būtent dėl nebepakeliamo psichologinio streso ieškovas buvo priverstas išsikraustyti. Ieškovas jautė neigiamą atsakovės požiūrį savo atžvilgiu. Atsakovė nuolatos priekaištaudavo dėl ieškovo atliekamų buities darbų. Ieškovui besiprausiant vonioje atsakovė specialiai išjunginėdavo šviesas, nuėjus miegoti, be priežasčių įjungdavo kambaryje šviesas. Kartais iš ieškovo būdavo paimami namų raktai, todėl ieškovas negalėdavo patekti į namus. Atsakovė, gyvendama su ieškovu, buvo jam neištikima. Ieškovė vakarais susiskambindavo su vyriškiu, kuris atvažiuodavo jos pasiimti ir jie kartu išvažiuodavo praleisti vakaro. Ieškovas šeimos bute nebuvo deklaruotas. Įsigyjant butą, kuriame gyveno, dalis buvo užrašyta dukters vardu, ieškovas apie tą sandorį nežinojo, tai įrodo atsakovės nelojalumą, nepagarbą sutuoktiniui. Dėl tokio atsakovės elgesio ieškovas iš namų išsikraustė 2011 metų lapkričio 4 d. Ieškovui išsikrausčius, atsakovė toliau darė psichologinį spaudimą, rašinėjo melagingas SMS žinutes apie tai, kad mirė ieškovo motina ar tėvas, aiškintis santykių buvo atvykusi į ieškovo darbovietę bei pas draugus. Ieškovas kiek galėdamas dirbo ir rėmė šeimą finansiškai, kad galėtų susikurti geresnę namų aplinką. Sprendžiant šeimos klausimus atsakovė nepaisė ieškovo nuomonės ir sprendimus priimdavo viena. Ieškovas sutinka prisiimti vienas vykdyti kreditorinį įsipareigojimą AB SEB bankui, jei jam būtų priskirti sodo pastatas (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypai (duomenys neskelbtini). Priskyrus ieškovui asmeniškai vykdyti kreditorinį įsipareigojimą, ieškovui priteistino turto vertė mažintina kreditorinio įsipareigojimo suma, todėl iš atsakovės ieškovui turėtų būti priteista kompensacija už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį (II t. 54-60 b.l.) nurodė, kad atsakovės nurodomos aplinkybės dėl santuokos iširimo priežasčių yra visiškai nepagrįstos jokiais įrodymais. Ieškovas niekada nenaudojo psichologinio smurto prieš atsakovę, ją visada mylėjo ir gerbė. Iš namų išsikraustė ne dėl kitos moters, o dėl atsakovės elgesio, sukeliamo psichologinio streso. Atsakovė neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų neturtinės žalos atlyginimui. Atsakovė nurodo nepagrįstas dalintino turto vertes, jai priskirtino turto vertę sumažindama, o ieškovui – padidindama. Automobilis VW TOUAREG faktiškai priklausė atsakovės broliui, kuris šią transporto priemonę pardavė ir pasiėmė pinigus sau. Butas (duomenys neskelbtini) įgytas iš santuokos metu buvusių lėšų, apie paskolą G. M. ieškovui tapo žinoma tik bylos nagrinėjimo metu, gavus atsakovės atsiliepimą. Paskola, jei ji buvo suteikta, nebuvo panaudota šeimos reikmėms, šeima turėjo pakankamai sutaupytų lėšų buto daliai įsigyti. Asmenine atsakovės prievole G. M. santuokoje įgytas turtas negali būti mažinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžių metu ieškovas, jo atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus reikalavimus ir paaiškino faktines aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimais (I t. 86-91 b.l., II t. 130-133 b.l.) su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad paskutiniais bendro gyvenimo metais ieškovas pats nuolat ieškojo priekabių, atsakovės atžvilgiu nuolat išsakė nepagrįstus kandžius komentarus. Pats ieškovas dažnai taikė psichologinį smurtą – visiškai ignoravo atsakovę, su atsakove nekalbėdavo keletą dienų. Paskutiniu metu atsakovas nebeleisdavo laisvalaikio su atsakove, atsisakė kartu spręsti bet kokius buitinius klausimus, šaipėsi iš atsakovės. Ieškovas iš buto pasiėmė daiktus, to nederinęs su atsakove, ir išsikraustė gyventi pas kitą moterį. Ieškovas netinkamai nurodo dalintiną turtą ir dalintino turto vertes. Be to, ieškovas neįtraukė ir kreditorinio įsipareigojimo G. M., iš kurio pasiskolinta 60000 Lt pinigų suma buvo panaudota ½ dalies buto (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Ieškovo nurodomos konfliktinės situacijos kilo ieškovui išsikrausčius iš namų, rodo tik atsakovės reakciją į santuokos iširimą dėl ieškovo kaltės. Atsakovė pripažįsta, kad reakcija nebuvo korektiška, tačiau ieškovo neištikimybė ir išsikraustymas iš namų sukėlė atsakovei didelį psichologinį šoką ir stresą. Atsakovė turėjo lankytis pas psichologą, vartoti vaistus. Santuokos iširimo priežastis buvo ieškovo neištikimybė, ieškovas jau nuo 2010 metų ieškojo įvairiuose interneto portaluose ieškojo seksualinio pobūdžio nuotykių. Iš G. M. gauta paskola buvo panaudota butui iš atsakovės brolio įsigyti, bute šeima gyveno iki šeimos iširimo. Šiame bute šeima gyveno dar iki įsigyjant šį butą. Šalys buto įgijimui lėšų neturėjo, paskolos iš banko imti taip pat negalėjo, nes jau buvo gavę kreditą sodo sklypui ir pastatui įsigyti. Kiekvieną mėnesį šalys turėjo mokėti po 1000 Lt kredito įmokų, likusios lėšos buvo naudojamos pragyvenimui (automobilių įsigijimui ir išlaikymui, dukters išlaikymui, remontams ir kt.), 2011 m. jokių santaupų neturėjo.
Šalies argumentai
Atsakovė priešieškiniu (II t. 4-13 b.l.), patikslintu priešieškiniu (II t. 134-144), pareiškimu dėl priešieškinio dalyko patikslinimo (III t. 20-23 b.l.) prašo nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes, priteisti iš atsakovo 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, padalinti santuokoje įgytą turtą, ieškovui priskiriant žemės sklypą ir sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), palydovinę lėkštę, juodos spalvos skystųjų kristalų televizorių, namų kino sistemą, namų kino kolonėlių sistemą, televizoriaus stalelį, kompiuterį, fiksuoto ryšio telefoną, magnetolą, navigacinę sistemą, laisvų rankų įrangą (4 vnt.), routerį, darbo įrankius, filmavimo kamerą, sodo pastate esančius baldus (odinę sofą ir fotelį, stalelį, virtuvės spinteles, komodą), sodo pastate esančią buitinę techniką ir įrenginius: televizorių, šaldytuvą, žoliapjovę, medžio apdirbimo stakles, traktoriuką žolei pjauti, sodo pastate ir žemės sklype esančias statybines medžiagas (statybines medžiagas pirties įrengimui, statybinius blokelius), 15903,10 Lt, buvusius G. M. banko sąskaitoje AB DNB banke, 90,71 Lt, buvusius G. M. banko sąskaitoje AB SEB banke, bei 11068,87 Lt asmeninėje pensijų sąskaitoje sukauptas lėšas, o atsakovei priskiriant ½ dalį buto (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį žemės sklypo, 47/300 dalis gyvenamojo namo, 47/300 dalis kiemo statinių, 1/3 dalį garažo, 1/3 dalį ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), transporto priemones OPEL VECTRA ir NISSAN X-TRAIL, svetainės baldus (stalelį, sofą-lovą, du fotelius, sekciją), šaldytuvą, virtuvės baldus (apvalų stalą, tris kėdes, dvi pakabinamas ir dvi pastatomas spinteles), tualeto spintelę, medicininę lempą Bioptron PR01, dulkių siurblį Karcher, spintą su slankiojančiomis durimis, UAB „MP Pension Funds Baltic“ asmeninėje atsakovės pensijų sąskaitoje sukauptas lėšas, UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ pagal atsakovės investicinio gyvybės draudimo sutartį sukauptą sumą, atsakovės sąskaitoje buvusius 562,89 Lt, prašo kreditorinius įsipareigojimus AB SEB bankui palikti vykdyti asmeniškai ieškovui, o kreditorinius įsipareigojimus G. M. - atsakovei, iš atsakovės priteisti ieškovui 7102,99 Lt kompensaciją už ieškovui tenkančią mažesnę turto dalį, iš ieškovo priteisti kompensaciją atsakovei už parduotą automobilį Citroen Xsara Picaso bei kompensaciją už parduotą automobilį VW Touareg. 2013-10-09 posėdžio metu atsakovė atsisakė reikalavimo dėl kompensacijos už transporto priemonę VW Touareg priteisimo ((III t., 33 b.l.). Nurodė, kad ieškovas jau nuo 2010 m. liepos mėnesio paskelbė savo anketą pažinčių tinklapyje draugas.lt, nuo šio laikotarpio ieškovas ieškojo kitų moterų ir seksualinių nuotykių. Ieškovas savo anketą yra paskelbęs ir tinklapyje flirtas.lt, nurodo, kad yra laisvas ir ieško moters kūniškiems malonumams, rimtiems santykiams, bendravimui. Ieškovo intymius santykius su R. Š. patvirtina bendros ieškovo ir R. Š. nuotraukos, jų santykius atspindintis sveikinimo radijo stoties EXTRA FM laidoje įrašas, ieškovo ir R. Š. tarpusavio susirašinėjimas. Ieškovas, būdamas neištikimas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Ieškovas nepagrįstai ir nesąžiningai apkaltino atsakovę dėl šeimos iširimo. Santuoka su ieškovu truko daugiau kaip 20 metų. Ieškovo elgesys sukėlė sunkius išgyvenimus atsakovei, buvo sutrikdyta jos gyvenimo rutina, susiklostę ryšiai su bendrais draugais. 53/100 dalys gyvenamojo namo ir 53/300 dalys kiemo statinių (duomenys neskelbtini), atsakovei buvo padovanota, todėl yra asmeninė atsakovės nuosavybė, nėra dalintinas turtas. Automobilis Opel Vectra faktiškai buvo parduotas atsakovės seseriai, tik nebuvo perregistruotas, ši aplinkybė ieškovui yra žinoma. Televizorius SHARP ir sofa-lova seniai buvo padovanoti dukrai, jais naudojasi dukra, todėl šie daiktai negali būti dalinami kaip sutuoktinių turtas. Žemės sklypai turėtų būti dalinami natūra, todėl žemės sklypas su sodo pastatu priteistinas ieškovui, o šalia esantis žemės sklypas – atsakovei. Taip padalinus būtų išvengta didelių piniginių kompensacijų mokėjimo. Ieškovas į dalinamą turtą neįtraukė automobilio VW TOUAREG, kurį pardavė, tačiau gautų lėšų dalies atsakovei neatidavė, todėl iš ieškovo atsakovei turėtų būti priteista 13818 Lt kompensacija.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžių metu atsakovė, jos atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus reikalavimus ir paaiškino faktines aplinkybes.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime (I t. 116-117 b.l.) nurodė, kad sutinka modifikuoti prievolę. 2006-09-08 kredito sutartimi ieškovui ir atsakovei buvo suteiktas kreditas, šios sutarties įvykdymui užtikrinti įkeistas ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: žemės sklypai (duomenys neskelbtini). Bei sodo pastatas (duomenys neskelbtini). Kreditorius neprieštarauja, kad visos prievolės pagal kredito sutartį būtų pripažintos asmeninėmis ieškovo prievolėmis. Kreditorius taip pat neprieštarauja, kad įkeistas turtas būtų pripažintas asmenine ieškovo nuosavybe. Atsiliepime dėl įkeisto turto padalijimo (III t. 7-8 b.l.) trečiasis asmuo nurodė, kad priimdamas sprendimą dėl prievolės modifikavimo įvertino ne tik ieškovo finansines galimybes vienam perimti vykdyti kreditorinius įsipareigojimus, bet ir aplinkybę, jog šios prievolės įvykdymui užtikrinti bankui įkeistas turtas atiteks skolą perimančio ieškovo asmenine nuosavybe. Skolininkas, nevaldantis nuosavybės teise nors dalies įkeisto turto, gali būti nesuinteresuotas tinkamai vykdyti kreditorinį įsipareigojimą. Atsakovė, būdama įkeisto turto savininke ir nebūdama skolininke gali atsisakyti pasirašyti svetimo turto hipotekos sutartį ar vėlesnius jos pakeitimus ar tiesiog atsisakyti vykdyti banko kaip kreditoriaus reikalavimus. Trečiasis asmuo sutikęs modifikuoti prievolę nesutinka su atsakovės priešieškinyje reiškiamu reikalavimu priteisti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), asmeninėn atsakovės nuosavybėn. 2013-10-09 teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė advokatė D.kemežytė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, paaiškino aplinkybes. Nurodė, kad padalinus į keistą turtą natūra , t.y. vieną iš įkeistų žemės sklypų priteisiant atsakovei, prievolė bankui turėtų būti palikta solidaria.
Trečiasis asmuo G. M. atsiliepime (I t. 120-121 b. l.) nurodė, kad 2011-04-11paskolos sutartimi suteikė 60000 Lt paskolą ½ daliai buto (duomenys neskelbtini) įsigyti, paskolos jokia dalis nėra grąžinta. Trečiojo asmens suteikta paskola turi būti įtraukta į sutuoktinių dalijamas prievoles. Trečiasis asmuo neprieštarauja, kad kreditorinio įsipareigojimo vykdymas būtų priskirtas asmeniškai atsakovei, jei atsakovės asmeninėn nuosavybėn būtų priskirtas butas, kuriam įsigyti buvo suteikta paskola. Rašytiniuose paaiškinimuose (III t. 39-40 b. l.) nurodė, kad santaupas laiko ne banko sąskaitoje, bet namuose. Trečiasis asmuo kartu su sutuoktine 2010-10-08 pardavė sodo sklypą, be to, gavo pakankamai nemažą darbo užmokestį. Suteiktos paskolos nedeklaravo, kadangi nebuvo tokio įstatyminio reikalavimo. 2004 metais trečiasis asmuo su sutuoktine deklaravo turintys 80000 Lt grynais pinigais. Atsakovei paskolos sumą perdavė grynaisiais pinigais. 2013-04-15 teismo posėdžio metu trečiasis asmuo G. M. paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies.
Iš santuokos liudijimo nustatyta, kad ieškovas G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovė E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) susituokė 1992-07-11 Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. 1970). Šalys nepilnamečių vaikų neturi.
Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.
Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.
Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).
Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek ir atsakovė), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių.
Ieškovas atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo įrodinėja teigdamas, kad ši yra konfliktiško charakterio, nuolatos ieškojo priekabių, naudojo psichologinį smurtą ieškovo atžvilgiu išjunginėdama šviesas šiam prausiantis vonioje ir įjunginėdama šviesas šiam miegant, buvo neištikima, kėlė konfliktines situacijos ieškovo darbovietėje bei pas draugus. Atsakovė ieškovo kaltę įrodinėja aplinkybėmis, jog ieškovas buvo neištikimas, internetiniuose pažinčių portaluose ieškojo moterų. Atsakovė į bylą pateikė išrašus iš internetinio tinklapio www.draugas.lt (II t. 14-18 b.l.), iš kurio matyti, kad asmenį, pasivadinusį pseudonimu „Gimons“, domina susirašinėjimas, draugystė. Iš internetinio tinklapio www.flirtas.lt (II t. 19 b.l.) išrašo matyti, kad asmuo, pasivadinęs pseudonimu „Gimon“, yra laisvas ir ieško moters kūniškiems malonumams, rimtiems santykiams, bendravimui. Atsakovas teismo posėdžio metu neneigė, kad internetinėje erdvėje naudojasi slapyvardžiais „Gimon“ ar „Gimons“. Kita vertus, aplinkybė, kad asmuo yra įsiregistravęs tokio pobūdžio internetiniuose puslapiuose kaip www.draugas.lt ar www.flirtas.lt ir jo anketa yra peržiūrima kitų asmenų gali įrodyti tik asmens vienokius ar kitokius ketinimus, tačiau nepatvirtina paties neištikimybės fakto. Į bylą pateiktas ieškovo ir R. Š. susirašinėjimas, vykęs nuo 2011-10-18 (II t. 26-31 b.l.), patvirtina, kad ieškovą ir R. Š. dar iki ieškovui išsikraustant iš šeimos namų siejo artimi ryšiai. Ieškovo R. Š. rašomos tokios frazės kaip „norėčiau apsikabinęs kartu pamiegoti <...> ne apie miegą kalbu“, „tavęs noriu <...> ir myliu“, „dabar tau bučinukas į žanduką <...>ir į lūpytes, ir akytes, visur“ patvirtina, kad ieškovas nebuvo lojalus savo sutuoktinei, jos negerbė. Vis dėlto, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad ieškovas buvo neištikimas atsakovei dar iki faktinio šeimos iširimo. Atsakovė pripažino, kad santykiai su ieškovu pakito 2010-2011 metais (atsakovė šį laikotarpį įvardijo kaip prasidėjusias emocines skyrybas), šalys nustojo kartu leisti laisvalaikį, aptarti buities reikalus. Atsakovė pripažino, kad tuo metu, kai buvo įsigyjamas butas (duomenys neskelbtini). (t.y. 2011 m. balandžio mėnesį), ji su sutuoktiniu beveik nebendravo, neinformavo jo apie imamą paskolą iš G. M.. 2013-04-05 teismo posėdžio metu atsakovė nurodė (II t. 163-164, 166 b.l.), kad „santykiai suprastėjo nuo 2010 metų“, „neinformavau ieškovo apie paskolos sutartį, nes nebegyvenom taip, kaip reikėjo šeimoje gyventi, emocinės skyrybos jau buvo prasidėjusios, šeimoje viskas blogėjo“, „mes nebesikalbėjom tuo metu“, „viskas buvo susiję su ieškovo noru išbandyti kažką naujo“, „paskutiniu metu aš ieškovui nesakydavau, su kuo einu susitikti“, „mano pykčio priepuoliai buvo su tuo susieti, buvau ignoruojama visą laiką“. Atsakovė iš esmės neginčijo ieškovo nurodytų aplinkybių dėl jos charakterio, konfliktiško elgesio santuokos metu, neatsižvelgimo į ieškovo nuomonę šeimos gyvenimo klausimais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, teisiškai reikšmingos yra tik tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o tos aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis 3K-3-24/2010). Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, svarbu atsižvelgti į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad šalys dar iki 2011-11-04, kai iš šeimos namų išsikraustė ieškovas, nebegyveno kaip šeima, šeima jau buvo faktiškai iširusi. Šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu. Iš šalių paaiškinimų akivaizdu, kad jau nuo 2010 metų pabaigos - 2011 metų pradžios ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiuose nebebuvo tarpusavio supratimo, pagalbos, emocinio prieraišumo, t.y. ieškovas ir atsakovė jau nebelaikė vienas kito šeimos nariais, nepasakojo vienas kitam savo planų, išgyvenimų.
Šalių nurodomos aplinkybės dėl kiekvienos jų elgesio [po faktinio šeimos iširimo nevertintinos kaip neturinčios įrodomosios reikšmės santuokos iširimo priežastims nustatyti.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinus tiek ieškovo, tiek atsakovės paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, pripažintina, kad nei ieškovas, nei atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad šeima iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Akivaizdu, kad šalims gyvenant santuokoje, trūko moralinės paramos vienas kitam, įsiklausymo į vienas kito poreikius ir nuomonę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesant akivaizdžių ir vienareikšmiškų ieškovo ar atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų, nėra pagrindo išvadai, kad santuoka nutrūko išimtinai dėl ieškovo ar dėl atsakovės kaltės. Viena iš bendro šeimos gyvenimo ypatybių yra sugebėjimas derinti sutuoktinio ir savo interesus, priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikų susitarimą, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų, prisiimti atsakomybę už šeimos išsaugojimą. Teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras dėti pastangas, kad būtų išsaugota šeima. Taigi, viena esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šalys nebuvo lojalios ir negerbė viena kitos, neprisidėjo prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nerėmė vienas kito moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo, pakantumo ir moralinės pagarbos vienas kitam, abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas (CK 3.27 str.).
Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių duomenų nustatyta, jog šalys neketina atkurti iširusių sutuoktinių ryšių, nesistengia rasti tarpusavio sutarimo, santuoka faktiškai iširo ir jos išsaugoti neįmanoma. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimo. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, patirtą neturtinę žalą įvertindama 10000 Lt. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas (CK 3.70 str. 2 d.).
Dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo ir turto padalijimo.
Bendro turto padalijimo klausimas, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išspręstas nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatymu nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.), dėl šio reikalavimo teismas nėra aktyvus. Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010-05-20 nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 yra išaiškinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtyje. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais, todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Kauno apygardos teismas 2012-09-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1796-480/2012 yra nurodęs, jog nagrinėjant santuokinio turto padalinimo klausimus, skirtingai nei klausimus, susijusius su nepilnamečiais vaikais, teismas nėra aktyvus ir byla nagrinėjama laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.). Pagal bendrąsias taisykles įrodinėjimo našta tenka asmeniui, kuris remiasi tokiomis aplinkybėmis (CPK 178 str.).
Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendime išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą teismas vadovaujasi CK 3.87-3.91 straipsniais. Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). Dalytiną bendrą turtą teismas nustato atsižvelgdamas į CK 3.127 str. 1 ir 2 d., kuriose nustatyta, kad padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o esant sutuoktinio prašymui – įgytas bendrai iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.
Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 str. reikalaujama, kad dalijamo turto vertė būtų nustatoma, pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, kitais įstatymų nustatytais atvejais. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, taip pat šalys gali susitarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos A. T. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Teismo posėdžių metu ieškovas ir atsakovė susitarė dėl dalijamo turto vertės, taip pat šalys iš esmės susitarė dėl kilnojamojo turto bei dalies nekilnojamojo turto padalijimo.
Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto su rūsiu, pažymėtu R-12, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė šalių sutarimu – 44450 Lt (I t. 19-20, 35-36 b.l.), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė šalių sutarimu – 34000 Lt (I t. 21-22, 37-38 b.l.), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė šalių sutarimu - 29000 Lt (I t. 25-26, 41-42 b.l.), sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė šalių sutarimu - 52000 Lt (I t. 23-24, 39-40 b. l.), 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė šalių sutarimu - 2900 Lt, 1/3 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė šalių sutarimu - 530 Lt, 1/3 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė šalių sutarimu - 513 Lt, taip pat 47/300 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio vertė šalių sutarimu - 17860 Lt, ir 47/300 dalys kiemo statinių, (duomenys neskelbtini), kurio vertė šalių sutarimu - 141 Lt (I t. 29-311 b.l.). Nors ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodo, kad gyvenamojo namo ir kiemo statinių (duomenys neskelbtini), šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso po 3333/10000 dalis, tačiau iš Registrų centro išrašo matyti, kad dalis gyvenamojo namo bei kiemo statinių buvo įgyta ne tik pirkimo – pardavimo, bet dovanojimo sandorio pagrindu. Į bylą pateikta dovanojimo sutartis patvirtina, kad 1998-12-31 B. S. lygiomis dalimis savo trims vaikams padovanojo 53/100 dalis gyvenamojo bei kiemo statinių (II t. 34-35 b.l.), t.y. po 53/300 dalis kiekvienam vaikui. Iš šios aplinkybės darytina išvada, kad šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 47/300 dalis gyvenamojo namo ir 47/300 dalis kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini).
Be to, atsakovė dovanojimo sutarčių pagrindu yra įgijusi 1/3 dalį pastato - vaistinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (I t. 232-33 b.l.). Jau minėta, kad atsakovė dovanojimo sutarties pagrindu atsakovė įgijo 53/300 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 53/300 dalis kiemo statinių, (duomenys neskelbtini). Šis turtas yra įgytas asmeninės nuosavybės teise ir yra nedalintinas (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.).
VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad atsakovės vardu yra įregistruotos transporto priemonės OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), bei NISSAN X-TRAIL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (I t. 44 b.l.). Ieškovo vardu įregistruotų transporto priemonių nebėra (III t. 17 b.l.), tačiau ieškovui inicijuojant bylą dėl santuokos nutraukimo, jo vardu buvo registruota transporto priemonė CITROEN XSARA PICASSO, valst. Nr,. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Į bylą pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma patvirtina, kad transporto priemonės OPEL VECTRA vidutinė kaina yra apie 6190 Lt (I t. 99 b.l.), transporto priemonės NISSAN X-TRAIL kaina yra apie 19210 Lt (I t. 103 b.l.), CITROEN XSARA PICASSO – 7550 Lt (I t. 107 b.l.). Teismo posėdžio metu šalys sutarė ir dėl transporto priemonių verčių (III t. 11 b.l.). Remiantis šalių susitarimu nustatytina, kad automobilio OPEL VECTRA vertė yra 5000 Lt, automobilio NISSAN X-TRAIL vertė yra 13800 Lt, CITROEN XSARA PICASSO – 6000 Lt. Ieškovo vardu buvo įregistruota transporto priemonė VW TOUAREG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ši transporto priemonė 2012-04-11 buvo parduota S. V. (I t. 45 b.l.), atsakovė teismo posėdžio metu nurodė atsisakanti reikalavimų dėl kompensacijos už šią transporto priemonę priteisimo.
Nustatyta, kad, be kito turto, ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė 15903,10 Lt piniginių lėšų, buvusių ieškovo G. M. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB banke, 62,09 Lt piniginių lėšų, buvusių ieškovo G. M. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke (I t. 139 b.l.), asmeninėje ieškovo pensijų sąskaitoje Nr. MP23023871 sukauptos 11068,87 Lt lėšos (I t. 137-138 b.l.), asmeninėje atsakovės pensijų sąskaitoje Nr. MP23024247 sukauptos 7651,92 Lt lėšos (I t. 150-151 b.l.), 562,89 Lt piniginių lėšų, buvusių atsakovės E. M. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, o pagal UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ pagal E. M. gyvybės draudimo sutartį NR. PZUGD013249 sukaupta 2656,41 Lt suma.
Šalys 2013-08-19 posėdžio metu susitarė dėl kilnojamų daiktų verčių, 2013-12-09 posėdžio metu tiek ieškovas, tiek atsakovė patvirtino, kad tarp šalių neliko jokio ginčo tiek dėl kilnojamojo turto verčių, tiek dėl šio turto padalijimo nutraukiant santuoką. Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso toks neregistruojami kilnojamieji daiktai: palydovinė lėkštė (1000 Lt vertė), juodos spalvos skystųjų kristalų televizorius (3000 Lt vertė), namų kino sistema su kolonėlėmis (1700 Lt vertė), juodos spalvos televizoriaus stalelis (400 Lt vertė), kompiuteris SONY VAIO LS1 (800 Lt vertės), fiksuoto ryšio telefonas (200 Lt vertės), magnetola (200 Lt vertė), navigacinė sistema (325 Lt vertė), 4 vnt. laisvų rankų įrangos (300 Lt vertė), maršrutizatorius (šalių vadinamas „routeriu“) (150 Lt vertė), darbo įrankiai (el.atsuktuvai, elektrinis grąžtas ir kt.) (500 Lt vertė), filmavimo kamera JVC (300 Lt vertė), sodo pastate esantys baldai: odinė sofa ir fotelis (500 Lt vertė), stalelis (50 Lt vertė), virtuvės spintelės (200 Lt vertė), komoda (50 Lt vertė), sodo pastate esanti buitinė technika ir įrenginiai: televizorius (500 Lt vertė), šaldytuvas (100 Lt vertė), žoliapjovė (500 Lt vertė), medžio apdirbimo staklės (700 Lt), traktoriukas žolei pjauti (700 Lt vertė), sodo pastate ir žemės sklype esančios statybinės medžiagos: statybinės medžiagos pirties įrengimui (3000 Lt vertės), statybiniai blokeliai (6000 Lt vertė),svetainės baldai: stalelis (150 Lt vertės), sofa-lova (600 Lt vertė), du foteliai (600 Lt vertė), 3 dalių sekcija (600 Lt vertė), šaldytuvas (2000 Lt vertė),virtuvės baldai: apvalus stalas (50 Lt vertė), trys kėdės (200 Lt vertė), dvi pakabinamos ir dvi pastatomos spintelės (400 Lt vertė), tualeto spintelė (100 Lt vertė), medicininė lempa Bioptron PR01 (1000 Lt vertė), dulkių siurblys Karcher DS5500VEX (350 Lt), spinta su slankiojančiomis durimis (800 Lt vertės).
2006-09-08 ieškovas G. M. ir trečiasis asmuo AB SEB bankas sudarė kredito sutartį, pagal kurią ieškovui ir atsakovei buvo suteiktas 112590 Lt kreditas, atsakovė sutartį patvirtino (I t. 46-53 b.l.). Kredito paskirtis buvo pirkti sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (Sutarties 2.1 ir 7.1 p.), sutarties įvykdymo užtikrinimui įkeistas perkamas turtas bei žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ši prievolė yra solidari abiejų sutuoktinių prievolė ir turėtų būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto. Trečiasis asmuo AB SEB bankas nurodė, kad sutinka prievolę modifikuoti, t. y. po santuokos nutraukimo prievolę palikti asmenine ieškovo prievole, jei ieškovui asmeninės nuosavybės teise atiteks visas įkeistas turtas.
CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į turto vertę ir abiejų sutuoktinių turto dalis, jeigu taip galima padalinti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, jį įpareigojant kompensuoti antrajam sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto dalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Tarp šalių kilo ginčas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), padalijimo. Tiek ieškovas, tiek atsakovė šį žemės sklypą prašo priteisti kiekvieno jų nuosavybėn, kitam sutuoktiniui išmokant kompensaciją. Sprendžiant klausimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, įstatymų leidėjas teikia prioritetą turto padalijimui natūra, nes būtent toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises, kiti padalijimo būdai gali būti naudojami tik esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Jau minėta, kad nurodytas žemės sklypas, kaip ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini) bei šiame sklype esantis sodo pastatas yra įkeisti trečiajam asmeniui AB SEB bankui prievolės pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui. Nurodytą prievolę po santuokos nutraukimo siekia prisiimti ieškovas, tokiam reikalavimui kreditorius neprieštarauja. Atsakovė, nors ir siekdama ginčo sklypo priteisimo jai natūra, prievolės, kuriai užtikrinti įkeistas žemės sklypas po santuokos nutraukimo prisiimti vykdyti neketina, siekia, kad prievolė bankui neliktų solidari. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad nors žemės sklypai (duomenys neskelbtini) turi skirtingus adresus ir unikalius numerius, faktiškai šie sklypai yra naudojami kaip vienas sklypas. Atsakovė neįrodinėjo aplinkybės, kad šie sklypai, atsižvelgiant į esamą užstatymą, galėtų būti naudojami kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusius konfliktinius santykius, į tai, kad turtą padalijus natūra abiems šalims juo naudotis pagal paskirtį būtų pernelyg sudėtinga, taip pat į hipotekos kreditoriaus poziciją dėl įkeisto turto padalijimo, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), natūra priteistinas viena iš sutuoktinių, kitam išmokant kompensaciją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), priteistinas ieškovui (CK 3.127 str. 3 d.).
2011-04-11 atsakovė E. M. ir trečiasis asmuo G. M. pasirašė paskolos sutartį (I t. 98 b.l.), kurios 1 p. nurodoma, kad paskolos davėjas perdavė paskolos gavėjo nuosavybėn paskolos sumą – 60000 Lt buto dalies įsigijimui, šios sutarties 2 p. nurodoma, kad paskolos gavėjas patvirtina, kad paskolos sumą – 60000 Lt gavo prieš pasirašydamas sutartį. Atsakovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai asmeniškai vykdyti prievolę kreditoriui G. M., kreditorius tokiam reikalavimui neprieštarauja. Kita vertus, atsakovė, prašydama šios prievolės vykdymą pripažinti po santuokos nutraukimo jos asmenine prievole siekia jai priskiriamo turto vertę mažinti grąžinamos paskolos sumos dydžiu, t.y. siekia, kad ši prievolė būtų pripažinta sutuoktinių bendra prievole.
Nors ieškovas teismo posėdžių metu abejojo šių paskolinių santykių buvimu, tačiau reikalavimų dėl sandorio ginčijimo nereiškė. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad trečiojo asmens G. M. pajamos, turimas turtas yra pakankami, jog trečiasis asmuo turėtų galimybę suteikti 60000 Lt beprocentę paskolą. Ieškovas nurodė, kad apie sudarytą ½ dalies buto pirkimo sandorį sužinojo tik rengiant ieškinį dėl santuokos nutraukimo, o apie sudarytą paskolos sutartį sužinojo tik gavęs atsiliepimą į ieškinį. Atsakovė šių ieškovo nurodomų aplinkybių neginčijo, atvirkščiai, patvirtino, kad laikotarpiu, kai buvo sudaroma buto dalies pirkimo – pardavimo sutartis bei paskolos sutartis, su ieškovu nebendravo, jo apie sudaromus sandorius (tiek buto dalies pirkimo, tiek paskolos) visiškai neinformavo.
Iš į bylą pateiktų VSDFV išrašų matyti ieškovas ir atsakovė 2003 metais iš viso iš gavo 23650 Lt pajamų, susijusių su darbo santykiais neatskaičius mokesčių (t.y. vidutiniškai po 1971 Lt per mėnesį), 2004 metais - 27774,04 Lt (t.y. vidutiniškai po 2315 Lt per mėnesį), 2005 m. - 38743,48 Lt (t.y. vidutiniškai po 3229 Lt per mėnesį), 2006 m. - 46785,66 Lt (t.y. vidutiniškai po 3899 Lt per mėnesį), 2007 m. - 84483,94 Lt (t.y. vidutiniškai po 7040 Lt per mėnesį), 2008 m. - 87319,83 Lt (t.y. vidutiniškai po 7277 Lt per mėnesį), 2009 m. - 74390,39 Lt (t.y. vidutiniškai po 6199 Lt per mėnesį), 2010 m. - 81453,63 Lt (t.y. vidutiniškai po 6788 Lt per mėnesį), 2011 m. - 71280,25 Lt (t.y. vidutiniškai po 5940 Lt per mėnesį). Iš šių aplinkybių matyti, kad šalys nuo 2007 metų gavo pakankamai dideles pajamas , kad galėtų turėti santaupų. Vis dėl to pažymėtina, kad pats santaupų turėjimo ar neturėjimo faktas savaime nepatvirtina prievolės pagal paskolos sutartį bendrumo.
Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota specialiosiose CK trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus nuostatose. Remiantis jomis, sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles, kurios gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Šios prievolių rūšys vertintos ir dėl jų pasisakyta kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2013). Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Kasacinio teismo plenarinės sesijos išaiškinta, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Paskolos sutarties pagrindu kylanti prievolė galėtų būtų laikoma solidariąja, jeigu šalys taip susitartų (CK 6.6 straipsnis), arba nustačius, kad lėšos panaudotos šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ar bendro turto tvarkymui (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei konstatavus, jog konkrečiu atveju taikytinas lex specialis įtvirtintas solidariosios prievolės atsiradimo pagrindas (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Tokia kasacinio teismo plenarinės sesijos išaiškinimų pagrindu padaryta išvada reiškia, kad, sprendžiant dėl bendros sutuoktinių prievolės solidarumo, turi būti pateikti argumentai tiek dėl prievolės priskyrimo bendroms sutuoktinių prievolėms, tiek dėl jos kvalifikavimo solidariąja prievole. Svarbu pažymėti, kad sutuoktinių atsakomybės solidarumas gali būti dvejopo pobūdžio. Pirma, solidarioji sutuoktinių civilinė atsakomybė gali kilti iš solidariosios jų prievolės (CK 6.6 straipsnis), tokiais atvejais tiek pati prievolė nuo sukūrimo, tiek dėl jos nevykdymo ar netinkamo vykdymo kylanti sutuoktinių civilinė atsakomybė yra solidari. Antru atveju sutuoktinių solidarumas gali atsirasti tik jų civilinės atsakomybės už prievoles kontekste, kai sutuoktiniams kyla solidarioji pareiga atsakyti už bendromis pripažintų prievolių nevykdymą. Tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, nereikalaujama, jog kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu, o paskola gali būti pripažinta bendra sutuoktinių prievole, jei ji sudaryta šeimos interesais (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Teismas nustatė prievolei kaip sudarytai šeimos interesais kvalifikuoti teisiškai reikšmingas aplinkybes, tačiau jas įvertinęs nekonstatavo šeimos interesų.
CK 3.92 str. 3 d. reglamentuotas sutuoktinio prezumpcijos principas taikomas tik sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 str. prasme. Pagal CK 3.109 str. 3 d. solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012). Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie dažniausiai įgyja, veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, inter alia prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Toks teisinis reguliavimas per se nesukuria prievolės bendrumo, visais atvejais konkrečioje byloje būtina nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu teismas gali padaryti išvadą, jog prievolė laikytina bendra ar asmenine.
Iš šalių bei trečiojo asmens G. M. ieškovės paaiškinimų matyti, kad ieškovas G. M. nesudarė paskolos sutarčių su G. M., pinigų suma buvo skolinama būtent E. M.. Vien aplinkybė, jog šalys paskolos ėmimo metu gyveno kartu bei tai, kad tuo laikotarpiu, kaip buvo imama paskola, buvo įsigyta ½ dalis buto, neįrodo, jog paskola buvo panaudota šeimos interesais. Byloje nėra duomenų, kad paskolos sutartis buvo sudaryta ir gauti pagal ją pinigai panaudoti šeimos interesais. Jau minėta, kad ieškovui G. M. nebuvo žinoma apie buto dalies įsigijimą, buto dalį ieškovė pirko jau pašlijus sutuoktinių tarpusavio santykiams. Pagal CPK 178 straipsnį ir kasacinio teismo praktikoje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovė, reikalaudama, kad prievolė G. M. būtų vykdoma iš bendro sutuoktinių turto, t.y. pagal paskolos sutartį atsakytų ir jos nesudaręs asmuo (t.y. ieškovas G. M.) privalėjo įrodyti, kad šis sandoris buvo sudarytas šeimos interesais (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.). Pažymėtina, dalis½ dalis buto buvo įsigyta jau pašlijus sutuoktinių santykiams. Nors šio buto dalis įgyta kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau yra akivaizdus atsakovės siekis, jog nurodyta buto dalis priklausytų jai asmeninės nuosavybės teise, siekiant užsitikrinti gyvenamąją būstą po santuokos iširimo. Dėl šios aplinkybės darytina išvada, kad buto dalis buvo įgyta ne dėl šeimos, bet dėl asmeninių ieškovės interesų. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad prievolė G. M. yra asmeninės atsakovės prievolė, vykdytina iš asmeninio atsakovės turto.
Pažymėtina, kad dėl kito turto padalijimo bylos nagrinėjimo eigoje šalys susitarė. Atsižvelgiant į šalių susitarimą dėl kilnojamojo turto bei dalies nekilnojamojo turto pasidalijimo, teismo motyvus dėl įkeisto žemės sklypo padalijimo, nustatytina, kad ieškovui po santuokos nutraukimo tenka toks turtas:
žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (34000 Lt vertė), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (29000 Lt vertė), sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). (52000 Lt vertė),palydovinė lėkštė (1000 Lt vertė), juodos spalvos skystųjų kristalų televizorius (3000 Lt vertė), namų kino sistema su kolonėlėmis (1700 Lt vertė), juodos spalvos televizoriaus stalelis (400 Lt vertė), kompiuteris SONY VAIO LS1 (800 Lt vertės), fiksuoto ryšio telefonas (200 Lt vertės), magnetola (200 Lt vertė), navigacinė sistema (325 Lt vertė), 4 vnt. laisvų rankų įrangos (300 Lt vertė), maršrutizatorius (šalių vadinamas „routeriu“) (150 Lt vertė), darbo įrankiai (el.atsuktuvai, elektrinis grąžtas ir kt.) (500 Lt vertė), filmavimo kamera JVC (300 Lt vertė), sodo pastate esantys baldai: odinė sofa ir fotelis (500 Lt vertė), stalelis (50 Lt vertė), virtuvės spintelės (200 Lt vertė), komoda (50 Lt vertė), sodo pastate esanti buitinė technika ir įrenginiai: televizorius (500 Lt vertė), šaldytuvas (100 Lt vertė), žoliapjovė (500 Lt vertė), medžio apdirbimo staklės (700 Lt), traktoriukas žolei pjauti (700 Lt vertė), sodo pastate ir žemės sklype esančios statybinės medžiagos: statybinės medžiagos pirties įrengimui (3000 Lt vertės), statybiniai blokeliai (6000 Lt vertė).15903,10 Lt piniginių lėšų, buvusių G. M. banko sąskaitoje Nr. LT11 4010 0425 17540 AB DNB banke, 90,71 Lt piniginių lėšų, buvusių G. M. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, 11068,87 Lt UAB „MP Pension Funds Baltic“ ieškovo asmeninėje pensijų sąskaitoje Nr. MP23024247 sukauptas lėšas
Atsižvelgiant į šalių susitarimą dėl kilnojamojo turto bei dalies nekilnojamojo turto pasidalijimo, teismo motyvus dėl įkeisto žemės sklypo padalijimo, nustatytina, kad atsakovei po santuokos nutraukimo tenka toks turtas:
½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (44450 Lt vertė),1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2900 Lt vertė), 1/3 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (530 Lt vertė) 1/3 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (513 Lt vertė ), 47/300 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (17860 Lt vertė), 47/300 dalys kiemo statinių, (duomenys neskelbtini) (141 Lt vertė) transporto priemonė OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (5000 Lt vertė), transporto priemonė NISSAN X-TRAIL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (13800 Lt vertė) svetainės baldai: stalelis (150 Lt vertės), sofa-lova (600 Lt vertė), du foteliai (600 Lt vertė), 3 dalių sekcija (600 Lt vertė), šaldytuvas (2000 Lt vertė),virtuvės baldai: apvalus stalas (50 Lt vertė), trys kėdės (200 Lt vertė), dvi pakabinamos ir dvi pastatomos spintelės (400 Lt vertė), tualeto spintelė (100 Lt vertė), medicininė lempa Bioptron PR01 (1000 Lt vertė), dulkių siurblys Karcher DS5500VEX (350 Lt), spinta su slankiojančiomis durimis (800 Lt vertės),7651,92 Lt lėšų, sukauptų asmeninėje atsakovės pensijų sąskaitoje Nr. MP23024247 562,89 Lt piniginių lėšų, buvusių atsakovės E. M. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, 2656,41 Lt lėšų, sukauptų pagal UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ pagal E. M. gyvybės draudimo sutartį NR. PZUGD013249.
Atsakovė prašo priteisti kompensaciją už be jos sutikimo parduotą transporto priemonę – automobilį CITROEN XSARA PICASSO. Teismo posėdžio metu šalys susitarė dėl šios transporto priemonės vertės. CK 3.98 straipsnio 3 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su prievolių, pagal CK 3.109 straipsnį vykdomų iš bendro sutuoktinių turto, vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad pinigų suma, gauta pardavus transporto priemonę CITROEN XSARA PICASSO, buvo panaudota bendrų šeimos poreikių tenkinimui, todėl ieškovei priteistina kompensacija už ½ dalį transporto priemonės vertės, t.y. 3000 Lt (CK 3.98 str. 3 d.).
Iš viso ieškovui tenkančio turto vertė sudaro 163237,68 Lt. Kadangi ieškovas po santuokos nutraukimo prisiima asmeniškai vykdyti prievolę trečiajam asmeniui AB SEB bankui, kuri turėtų būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto, jam tenkančio turto vertė mažintina likusio išmokėti kreditorinio įsipareigojimo dydžiu, t. y. 78850,91 Lt. Taigi, iš viso ieškovui tenkančio turto (aktyvo ir pasyvo) vertė yra 84386,77 Lt.
Iš viso atsakovei tenkančio turto vertė sudaro 102915,22 Lt. Kadangi atsakovei po santuokos nutraukimo liekanti jos asmeninė 60000 Lt dydžio prievolė trečiajam asmeniui G. M. turėtų būti vykdoma iš asmeninio atsakovės turto, jai tenkančio turto vertė nemažintina likusio išmokėti kreditorinio įsipareigojimo dydžiu. Jau minėta, kad iš ieškovo atsakovei priteistina 3000 Lt kompensacija už ½ dalį parduoto automobilio CITROEN XSARA PICASSO kainos.
Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovei tenka turto 18528,45 Lt daugiau nei ieškovui, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina kompensacija už ½ dalį atsakovei tenkantį didesnės vertės turto, t. y. 9264,23 Lt. Įskaičius šalims viena kitai mokėtinas sumas, iš atsakovės ieškovui priteistina 6264,23 Lt kompensacija.
Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo
Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 str. nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 str. 1 ir 4 d.).
Konstatavus abiejų šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nespręstinas.
Dėl sutuoktinių pavardžių
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė – M., atsakovui – M..
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šioje byloje ieškovas už ieškinio reikalavimus sumokėjo 796 Lt žyminio mokesčio, dalies mokėjimas atidėtas (I t. 72 b.l.). Teismo sprendimu nustačius dalijamo turto vertes, už ieškinio turtinius reikalavimus mokėtinas 2900 Lt žyminis mokestis, už neturtinį reikalavimą 142 Lt žyminis mokestis, iš viso už ieškinio reikalavimus mokėtinas 3042 Lt žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad dalis žyminio mokesčio sumokėta, ieškovas turėtų sumokėti 2246 Lt žyminio mokesčio. Neturtinį reikalavimą tenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 725 Lt jo sumokėto žyminio mokesčio dalis. Be to, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina ieškovo likusi sumokėti žyminio mokesčio dalis už turtinius reikalavimus, t.y. 2246 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 ir 5 p., 93 str., 96 str.).
Atsakovė už priešieškinio reikalavimus sumokėjo 400 Lt žyminio mokesčio, likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimas buvo atidėtas. Už atsakovės turtinio pobūdžio reikalavimus (reikalavimą dėl turto padalijimo bei reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo) mokėtina 3113 Lt žyminio mokesčio bei 144 Lt už neturtinio pobūdžio reikalavimą, t.y. iš viso 3257 Lt žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad dalis žyminio mokesčio sumokėta, atsakovė turėtų sumokėti 2857 Lt žyminio mokesčio. Neturtinį reikalavimą tenkinus iš dalies, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 328 Lt jos sumokėto žyminio mokesčio dalis. Be to, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina atsakovės likusi sumokėti žyminio mokesčio dalis už patenkintus turtinius reikalavimus, t.y. 2644 Lt, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 213 Lt žyminio mokesčio dalis už nepatenkintus turtinius reikalavimus(CPK 80 str. 1 d. 1 ir 5 p., 93 str., 96 str.) .
Atsakovė pateikė duomenis, jog patyrė 5000 Lt atstovavimo išlaidų (III t. 79-82), ieškovas patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė. Teismo sprendimu patenkinta 80 procentų atsakovės reikalavimų, todėl remiantis CPK 96 str. bei 93 str. 2 d., iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 4000 Lt teisinės pagalbos išlaidų.
Apibendrinus tai kas išdėstyta, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 4328 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės ieškovui – 725 Lt bylinėjimosi išlaidų. Remiantis protingumo principu, atliktinas įskaitymas ir iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 3603 Lt bylinėjimosi išlaidų. Be to, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 2644 Lt žyminio mokesčio, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina iš viso 2459 Lt.
Be to, šioje byloje teismas patyrė 80 Lt su procesinių dokumentų siuntimu susijusių išlaidų, šios išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovo ir atsakovės, t.y. po 40 Lt iš kiekvieno. Dėl nurodytų aplinkybių iš viso iš ieškovo į valstybės biudžetą 2684 Lt su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 2499 Lt su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovo G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 1992 m. liepos 11 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. 1970), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovui G. M. palikti pavardę – M., atsakovei E. M. palikti santuokinę pavardę – M..
Padalinti santuokoje įgytą turtą ir po santuokos nutraukimo ieškovui G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). (34000 Lt vertė), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (29000 Lt vertė), sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (52000 Lt vertė), palydovinę lėkštę (1000 Lt vertė), juodos spalvos skystųjų kristalų televizorių (3000 Lt vertė), namų kino sistemą su kolonėlėmis (1700 Lt vertė), juodos spalvos televizoriaus stalelį (400 Lt vertė), kompiuterį SONY VAIO LS1 (800 Lt vertės), fiksuoto ryšio telefoną (200 Lt vertės), magnetolą (200 Lt vertė), navigacinę sistemą (325 Lt vertė), 4 vnt. laisvų rankų įrangos (300 Lt vertė), maršrutizatorių (150 Lt vertė), darbo įrankius (el.atsuktuvai, elektrinis grąžtas ir kt.) (500 Lt vertė), filmavimo kamerą JVC (300 Lt vertė), sodo pastate esančius baldus: odinę sofą ir fotelį (500 Lt vertė), stalelį (50 Lt vertė), virtuvės spinteles (200 Lt vertė), komodą (50 Lt vertė), sodo pastate esančią buitinę techniką ir įrenginius: televizorių (500 Lt vertė), šaldytuvą (100 Lt vertė), žoliapjovę (500 Lt vertė), medžio apdirbimo stakles (700 Lt), traktoriuką žolei pjauti (700 Lt vertė), sodo pastate ir žemės sklype esančias statybines medžiagas: statybines medžiagas pirties įrengimui (3000 Lt vertės) ir statybinius blokelius (6000 Lt vertė), 15903,10 Lt piniginių lėšų, buvusių G. M. banko sąskaitoje Nr. LT11 4010 0425 17540 AB DNB banke, 90,71 Lt piniginių lėšų, buvusių G. M. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, 11068,87 Lt G. M. asmeninėje UAB „MP Pension Funds Baltic“ pensijų sąskaitoje Nr. MP23024247 sukauptų lėšų.
Padalinti santuokoje įgytą turtą ir po santuokos nutraukimo atsakovei E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (44450 Lt vertė), 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2900 Lt vertė), 1/3 dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (530 Lt vertė), 1/3 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (513 Lt vertė ), 47/300 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (17860 Lt vertė), 47/300 dalis kiemo statinių, (duomenys neskelbtini) (141 Lt vertė), transporto priemonę OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (5000 Lt vertė), transporto priemonę NISSAN X-TRAIL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (13800 Lt vertė), svetainės baldus: stalelį (150 Lt vertės), sofą-lovą (600 Lt vertė), du fotelius (600 Lt vertė), 3 dalių sekciją (600 Lt vertė), šaldytuvą (2000 Lt vertė), virtuvės baldus: apvalų stalą (50 Lt vertė), tris kėdes (200 Lt vertė), dvi pakabinamas ir dvi pastatomas spinteles (400 Lt vertė), tualeto spintelę (100 Lt vertė), medicininę lempą Bioptron PR01 (1000 Lt vertė), dulkių siurblį Karcher DS5500VEX (350 Lt), spintą su slankiojančiomis durimis (800 Lt vertės), 7651,92 Lt lėšų, sukauptų E. M. asmeninėje UAB „MP Pension Funds Baltic“ pensijų sąskaitoje Nr. MP23024247, 562,89 Lt piniginių lėšų, buvusių E. M. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, 2656,41 Lt lėšų, sukauptų pagal UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ E. M. gyvybės draudimo sutartį NR. PZUGD013249.
Nustatyti, kad prievolė trečiajam asmeniui AB SEB bankui pagal 2006-09-08 kredito sutartį Nr. 0350618033977-96, po santuokos nutraukimo lieka asmenine ieškovo G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) prievole.
Pripažinti, kad prievolė trečiajam asmeniui G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal 2011-04-11 paskolos sutartį yra asmeninė E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) prievolė.
Priteisti iš atsakovės E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 6264,23 Lt (šeši tūkstančiai du šimtai šešiasdešimt keturi Lt 23ct) kompensaciją.
Kitą ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovo G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 3603 Lt (trys tūkstančiai šeši šimtai trys litai) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 2684 Lt (du tūkstančiai šeši šimtai aštuoniasdešimt keturi Lt) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovės E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 2499 Lt (du tūkstančiai keturi šimtai devyniasdešimt devyni Lt) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas išsiųsti Kauno m. CMB santuokos nutraukimo faktui įregistruoti, Vedybų sutarčių registrui turto pasidalijimo faktui įregistruoti, VĮ Registrų centrui bei VĮ „Regitra“ nuosavybės teisės pasikeitimo faktui įregistruoti .
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.