Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nerijaus Masiulio, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį ir nuteistas areštu 42 (keturiasdešimt dviem) paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. M. nustatyta galutinė bausmė – areštas 28 (dvidešimt aštuonioms) paroms.

Arešto bausmę M. M. paskirta atlikti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime.

M. M. išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 dalį nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 4 dalį nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą.

Arešto bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo M. M. atvykimo į arešto bausmės atlikimo vietą arba jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, jei to prireiktų.

Nuspręsta, nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš M. M. išieškoti pradinę iš nusikalstamos veikos gauto turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 156,29 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus 29 ct).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis M. M. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir veikos kvalifikavimo neginčija, kelia tik bausmės individualizavimo klausimą – prašo skirti jam švelnesnę bausmę.

6. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019). Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

7. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. M. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

8. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Pirmosios instancijos teismas M. M. už šią nusikalstamą veiką paskyrė areštą 42 paroms, ir, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, šią bausmę sumažino iki arešto 28 paroms. Byloje nustatyta, kad M. M. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstama veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Bylos duomenimis, M. M. nusikalto būdamas anksčiau teistas 12 kartų, neišnykus teistumui, po jo paleidimo iš pataisos įstaigos, atlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, praėjus vos 4 mėnesiams. Po nusikalstamos veikos, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo M. M. priimti dar 6 apkaltinamieji nuosprendžiai, kuriais pastarasis nuteistas už analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje, bei nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, ir iš kurių penki nuosprendžiai jau yra įsiteisėję (1 t., b. l. 54–73, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), M. M. yra labai daug kartų baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalį už smulkias vagystes ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 75–158). Visa tai rodo, kad M. M. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus, jo padaryta veika nėra atsitiktinė, tai yra dėsningas jo netinkamo elgesio rezultatas. Be to, nuteistasis nedirba (1 t., b. l. 160), nėra registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 162), nustatyta viena M. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti tik paskyrus M. M. už jo padarytą baudžiamąjį nusižengimą arešto bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais apeliantui vieną kartą buvo skirta švelnesnė bausmė negu laisvės atėmimas ir areštas – bauda, 3 kartus buvo skirtos pačios griežčiausios bausmės – terminuotas laisvės atėmimas, ir net 8 kartus buvo skirtos analogiškos bausmės – areštas, tačiau tai M. M. teigiamo poveikio nepadarė – jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, nedirba, skirti jam už padarytą nusikalstamą veiką švelnesnę bausmę negu areštas (viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą) būtų netikslinga.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik paskyrus M. M. arešto bausmę, jis bus tinkamai nubaustas, jam bus atimta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam 42 parų arešto bausmė paskirta nepažeidžiant BK 49 straipsnio 3 dalies nuostatų, be to, ši bausmė, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta iki arešto 28 paroms (už baudžiamąjį nusižengimą skiriamos arešto bausmės vidurkis yra 27,5 paros), todėl daryti išvadą, kad apeliantui paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ir ją švelninti, nėra pagrindo.

11. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 3 mėnesių iki 1 metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Taikant šias nuostatas, pirmą kartą nuteisiamu arešto bausme laikytinas asmuo, anksčiau neteistas šia bausme, t. y. apkaltinamuoju nuosprendžiu jam nebuvo paskirta arešto bausmė arba nors nuosprendžiu tokia bausmė ir buvo paskirta, tačiau iki naujo nusikaltimo padarymo teistumas jam išnykęs arba nustatyta tvarka panaikintas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192-511/2021). Kadangi M. M. skundžiamu nuosprendžiu arešto bausme nuteistas nebe pirmą kartą – šios rūšies bausmės pastarajam iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo jau buvo paskirtos 8 kartus, teistumas iki naujos nusikalstamos veikos padarymo jam nebuvo neišnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, svarstyti apeliantui skundžiamu nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo klausimą nėra teisinio pagrindo.

12. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu M. M. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji yra tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir švelninti jam paskirtą bausmę nėra pagrindo.

13. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2024 m. gegužės 10 d. pažymą Nr. APD-2024-05137, kurioje prašoma priteisti valstybei iš M. M. 97,92 Eur išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjos advokatės Sofijos Kručienės nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 69).

14. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

15. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

16. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 18 d. nuosprendį apskundė tik nuteistasis M. M.. Apeliacinės instancijos teisme pats nuteistasis gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi nuteistajam M. M. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja advokatė Sofija Kručienė (2 t., b. l. 66).

17. Atsižvelgus į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, taip pat į tai, kad nuteistasis yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad jo finansinė padėtis sunki, įvertinus bylos sudėtingumą, taip pat tai, kad prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra pagrįsta minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma bei gynėjos pateiktu prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo (2 t., b. l. 70–72), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už M. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo M. M. valstybės 97,92 Eur (devyniasdešimt septynis eurus 92 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.