Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarimo, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“nubausta pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 53 straipsnio 1 dalį, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30¹ straipsnio 1 dalį, įspėjimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. birželio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama A. (A.) K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2016 m. vasario 25 d., adresu Danės g. 17, Klaipėda, nepateikė statybos valstybinę priežiūrą atliekančiam pareigūnui O. V. 2016-02-10 privalomuoju nurodymu Nr. PN-108 pareikalautų iki 2016-02-24 pateikti visų su pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), palėpės rekonstrukcija susijusių statybos dokumentų, įskaitant statybos darbų žurnalų, visų projekto dalių, pažymų, susijusių su šilumos tinklų perdavimu, bei paaiškinimų dėl galbūt UAB „(duomenys neskelbtini)“paliktų trūkumų (duomenys neskelbtini), nurodant, kokie ir kodėl buvo įrengti stogo liukai ir aptarnavimo aikštelės, kodėl buvo įrengtos magistralės nuo šilumos punkto iki palėpės per arti elektros skydų ir be tinkamos šilumos izoliacijos, kokiu pagrindu nepašalinti statybos defektai po šiluminės trasos vamzdynų avarijos antroje laiptinėje. Tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“pažeidė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 26 straipsnio 2 dalį bei Statybos įstatymo 53 straipsnio 1 dalį.

Nuobaudos skyrimo taisyklės įtvirtintos ATPK 30 ir 30¹ straipsniuose. ATPK 30 straipsnyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama, neperžengiant norminio akto, reglamentuojančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytų ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N1-1396/2007; Nr. N17-103/2007). Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Taip įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1811/2010). Skiriant mažesnę negu įstatyme numatyta administracinę nuobaudą, teismui kyla pareiga vadovautis ATPK 30¹ straipsniu, kuris įtvirtina mažesnės negu įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo pagrindus ir tvarką. Kadangi šiuo institutu realizuojamas Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo reikalavimas diferencijuoti nuobaudas taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, sprendžiant klausimą dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypač švelninančios jo atsakomybę (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N5-1647/2006, Nr. N16-1481/06, Nr. N9-1499/2006, Nr. N17-148/2006).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, Institucija nesutinka su teismo sprendimu taikyti pažeidėjui ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti administracinėn atsakomybėn patrauktam juridiniams asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ švelnesnę nuobaudą nei Statybos įstatymo 53 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

Statybos įstatymo 53 straipsnyje įtvirtinta, kad už statybos valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą arba trukdymą jiems atlikti savo pareigas skiriama bauda nuo 579 Eur iki 2 896 Eur. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo 1 448 iki 7 240 Eur. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuobaudą, atsižvelgdamas į pažeidimo padarymo aplinkybes, pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovauja ir įmonėje dirba tik A. K., apklausiamas bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu jis prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, nurodė, kad pažeidimas padarytas dėl nežinojimo, jam išvykus į kelionę, teise prašyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą jis nepasinaudojo, asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 30–32 straipsniai). Teismas atsižvelgė ir į padaryto pažeidimo pobūdį – pažeidimu reali žala teisės saugomiems gėriams nebuvo padaryta, pažeidimas formalus, inspekcijos atstovė nurodė, kad jokių naujų gyventojų skundų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), gauta nebuvo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažino, kad yra pagrindas UAB „(duomenys neskelbtini)“ taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Statybos įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti švelnesnę, nei sankcijoje numatyta minimali, administracinę nuobaudą – įspėjimą. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, tokia nuobaudos rūšis nagrinėjamu atveju yra per švelni administracinė nuobauda.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Pagal ATPK 30 straipsnį, reglamentuojantį administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama, neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytų ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų; skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2014).

Apygardos teismo vertinimu, anksčiau paminėtų pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra galimybė skirti švelnesnę nuobaudą, nei minimali Statybos įstatymo 53 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali (579 Eur bauda), todėl apylinkės teismo sprendimas taikyti pažeidėjui ATPK 30¹ straipsnio nuostatas pripažintinas teisingu, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ inkriminuoto straipsnio sankciją apylinkės teismo paskirta nuobauda – įspėjimas – nagrinėjamu atveju yra per aiškiai švelni administracinė nuobauda.

Pažymėtina, jog vienas iš apylinkės teismo argumentų žymiai sušvelninti skiriamą nuobaudą buvo tai, jog pažeidimu reali žala teisės saugomiems gėriams nebuvo padaryta, pažeidimas formalus, inspekcijos atstovė nurodė, kad jokių naujų gyventojų skundų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), nebuvo gauta. Tačiau visų pirma apygardos teismas pažymi, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ inkriminuotas pažeidimas, numatytas Statybos įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje, yra formalus, tai, be kita ko, nurodė ir pats apylinkės teismas, todėl žala nėra būtinasis šio pažeidimo požymis. Antra, jeigu būtų buvę gauti nauji skundai dėl minimo objekto, įmonės veika jau būtų vertinama atskirai ir, esant pagrindui, kvalifikuojama kaip pakartotinis pažeidimas, už kurį tame pačiame straipsnyje numatyta griežtesnė atsakomybė – bauda nuo 1 448 Eur iki 7 240 Eur. Todėl aplinkybės, kad įmonės veiksmais reali žala nebuvo padaryta ir kad naujų skundų nebuvo gauta, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, lemiančiomis nuobaudos švelninimo galimybę.

Kita vertus, negalima nesutikti su tuo, jog padarytas pažeidimas, iki nustatyto termino neįvykdant valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų nurodymo pateikti visus su pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), palėpės rekonstrukcija susijusius statybos dokumentus bei paaiškinimą dėl galbūt UAB „(duomenys neskelbtini)“ paliktų trūkumų minėtame objekte, buvo nežymus, nes, kaip matyti, jokie nauji pažeidimai pagal įmonės atstovo pateiktus dokumentus nebuvo nustatyti, jokie nauji gyventojų skundai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų objekte, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat nebuvo gauti. Taigi vienintelė duomenų nustatytu terminu nepateikimo pagal Institucijos privalomąjį nurodymą pasekmė – ilgesnis skundo išnagrinėjimo terminas. Nors tai nešalina pažeidėjo atsakomybės, tačiau, kaip matyti iš „(duomenys neskelbtini)“ atstovo A. K. parodymų bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, jis ir neginčijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ inkriminuoto pažeidimo, tačiau prašė atsižvelgti į tai, kad reikalaujami duomenys ir prašymas pratęsti terminą privalomajam nurodymui įvykdyti Institucijai nebuvo pateikti dėl to, kad jis buvo išvykęs į užsienį. Tai nurodyta ir bendrovės atstovės O. P. elektroniniu paštu paskutinę privalomojo nurodymo įvykdymo dieną Institucijai pateiktame pranešime (b. l. 8–11). Šie duomenys, priešingai nei nurodoma Institucijos apeliaciniame skunde, neleidžia daryti išvados, kad pažeidimas padarytas tyčiniais kaltais veiksmais, t. y., kaip teigiama Institucijos apeliaciniame skunde, – tyčiniu kaltu neveikimu. Šiuo atveju pažymėtina, kad ATPK 9 straipsnis numato, jog teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Kaip minėta, administracinė atsakomybė pagal Statybos įstatymo 53 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas nevykdė statybos valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų arba trukdė jiems atlikti savo pareigas. ATPK 11 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, jog ne visi administraciniai teisės pažeidimai padaromi esant tyčiai, egzistuoja veikos, kurios gali būti pripažintos priešingomis teisei esant neatsargiai asmens kaltės formai. Šiuo atveju iš administracinėn atsakomybėn patraukto juridinio asmens atstovo A. K. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu duotų parodymų matyti, kad Institucijos privalomasis nurodymas nebuvo laiku įvykdytas dėl to, kad jis buvo išvykęs į užsienį, tai, kaip minėta, nurodyta ir bendrovės atstovės O. P. Institucijai elektroniniu paštu pateiktame pranešime, tai leidžia daryti išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ inkriminuotas pažeidimas buvo padarytas neatsargia kaltės forma, t. y. reikalaujamų dokumentų ir paaiškinimo Institucijai nepateikimą lėmė ne įmonės atstovo tyčia nevykdyti privalomojo nurodymo, o atstovo išvykimas į užsienį, dėl to reikalaujami duomenys buvo pateikti vėliau, tai rodo, kad „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nagrinėjamu atveju elgėsi nerūpestingai.

Atsižvelgiant į visas nustatytas bylos aplinkybes, į tai, kad nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas juridinis asmuo, remiantis Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, administracine tvarka anksčiau nebuvo baustas, nesant duomenų, kad „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis yra sunki ir baudos paskyrimas įmonei būtų per sunki finansinė našta, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, laikytina, kad nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje (nubausti bei auklėti, kad laikytųsi įstatymų, taip pat, kad nepadarytų naujų teisės pažeidimų) gali būti ir bus pasiekti UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskyrus baudą, mažesnę nei Statybos įstatymo 53 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali. Analizuojant teismų praktiką matyti, kad už analogiškus pažeidimus, egzistuojant panašioms aplinkybėms, teismai, taikydami ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, skiria administracines nuobaudas, artimas pusei sankcijoje numatyto baudos minimumo (Klaipėdos apygardos teismo nutartys Nr. ATP-830-361/2015, Nr. ATP-572-557/2016). Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgiant į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, UAB „(duomenys neskelbtini)“ už pažeidimo, numatyto Statybos įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje, padarymą, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, skirtina 289 Eur bauda. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia administracinė nuobauda yra proporcinga padarytam pažeidimui, kur kas labiau atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, teisingumo, protingumo bei individualios atsakomybės principus ir turės tinkamą auklėjamąjį poveikį. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas keistinas, paskiriant UAB „(duomenys neskelbtini)“ už padarytą pažeidimą pusę minimalios baudos, numatytos Statybos įstatymo 53 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarimą pakeisti:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ už Statybos įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirti 289 eurų baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.