Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos antrojo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos R. B. skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Institucijos skundas tenkintinas iš dalies

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje.

13. Atsiliepime į Institucijos skundą E. Š. atstovas advokatas Laimonas Judickas nurodo, kad šiuo atveju E. Š. įvykdė būtinąją sąlygą specialiajai teisei atgauti – baigė papildomus vairuotojų mokymus, o pastarosios veiksmų pavojingumas ANK 424 straipsnio 3 dalies atžvilgiu pasireiškė tik tuo, jog E. Š. tinkamai neinformavo AB „Regitra“. Akcentuotina, kad vertinant Įsakymo 15 punkte įtvirtintą tvarką, numatančią mokymosi įstaigai pateikti duomenis AB „Regitra“ apie papildomą vairuotojų mokymą išklausiusį asmenį, savaime nereiškia, kad norinčiam susigrąžinti prarastą teisę vairuoti vairuotojui į AB „Regitra“ nebereikia kreiptis, kadangi minėtas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad mokymo įstaiga atsakinga tik už informacijos apie vairuotojo, kuriam teisė vairuoti buvo atimta, užbaigtą papildomą vairuotojų mokymą perdavimą AB „Regitra“. Taigi, vien baigti papildomus vairuotojų mokymus šiuo atveju nepakanka, būtina vadovaujantis Aprašo 9 punktu kreiptis į AB „Regitra“ su prašymu grąžinti teisę vairuoti ir pateikti reikalingus dokumentus. Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis). Dėl to, aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – E. Š. nepateikė AB „Regitra“ prašymo grąžinti teisę vairuoti, o tik baigė papildomą vairuotojų mokymą, nepašalina jos atsakomybės.

16. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti E. Š. administracinio poveikio priemonės neskiriant, įvertino aplinkybes, susijusias su mažesniu E. Š. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad anksčiau E. Š. bausta už nešiukščius KET pažeidimus, o teisė vairuoti pastarajai būtina, kad galėtų pasirūpinti savo senyvo amžiaus ligotais tėvais, taip pat vykdyti darbines funkcijas. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą taikyti E. Š. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, netinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti apskritai E. Š. neskiriant administracinio poveikio priemonės.

17. Nagrinėjamu atveju vertintina, kad pirmosios instancijos teismo ANK 34 straipsnio 6 dalies aspektu įvertinos aplinkybės (past. – kurios taip pat minimos ir atsiliepime į Institucijos skundą), gali būti reikšmingos tik sprendžiant klausimą dėl E. Š. skirtinos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, nustatyto sankcijos ribose (ANK 424 straipsnio 3 ir 7 dalys), tačiau nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad svarstant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą ir administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skyrimą, turi būti vadovaujamasi ne formaliais motyvais, o visapusiškai įvertinus susidariusią situaciją, o būtent padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, pavojingumą ir paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę.

18. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino E. Š. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, neįvertindamas jos, kaip eismo dalyvės, charakteristikos. Iš byloje esančios administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad E. Š. asmenybės charakterizavimas nėra išimtinai teigiamas – praeityje ji ne kartą bausta administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus. Penkerių metų laikotarpyje E. Š. daug kartų bausta už transporto priemonės statymą neleistinose vietose, be kita ko, ir su tuo susijusios vietinės rinkliavos nemokėjimą (ANK 417 straipsnio 2 dalis, 418 straipsnio 1, 2 dalys) (past. – tokio pobūdžio nusižengimai ne kartą metų laikotarpyje padaryti pakartotinai); ne kartą bausta už tai, kad būdama UAB „R. L.“ vadove, neatliko transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriui nepateikė reikalingų asmens duomenų apie naudojimąsi transporto priemone „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (ANK 431 straipsnio 1 dalis); ne kartą fiksuotas ir nustatyto greičio viršijimas (ANK 416 straipsnio 2 dalis), tačiau buvo priimti nutarimai nutraukti/nepradėti teiseną remiantis ANK 39 straipsniu; taip pat bausta ir už tai, kad įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą geležinkelio pervažą ir ją pravažiavo pakaitomis mirksint dviem raudoniems signalams, kurie draudžia eismą (ANK 421 straipsnio 1 dalis) (b. l. 26–40). Priešingai nei pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nepaisant to, kad minėti KET pažeidimai nėra itin šiurkštūs, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jų kiekis ir sistemiškumas, rodo, kad E. Š. nėra drausminga eismo dalyvė. Duomenys apie ankstesnius E. Š. baustumus, charakterizuoja ją kaip nedrausmingą eismo dalyvę ir leidžia daryti išvadą, kad 2024 m. kovo 30 d. padarytas pažeidimas nebuvo atsitiktinis ir vienkartinis – E. Š. yra linkusi nepaisyti teisės aktais įtvirtintų, ypatingai su eismo dalyvių elgesiu susijusių, privalomų elgesio taisyklių.

19. ANK 424 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas įpareigojimas skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų, rodo, kad šis administracinis nusižengimas, kitų su transportu ir kelių ūkiu susijusių administracinių nusižengimų kontekste, įstatymų leidėjo vertinamas kaip gana pavojingas. Pagrindą taip manyti sustiprina ir ta aplinkybė, kad asmenims, netekusiems teisės vairuoti transporto priemones, teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Atsižvelgiant į tai, nekyla abejonių, jog atėmus teisę vairuoti transporto priemones, pažeidėjui, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, bus sunkiau organizuoti savo kasdienę veiklą ar atlikti darbines funkcijas, tačiau nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

20. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad E. Š. žinojo apie jai ankstesniu sprendimu taikytą administracinio poveikio priemonę. Dėl to, nesutiktina su apylinkės teismo išvada, kad E. Š. galėjo dėl nežinojimo klaidingai manyti, kad teisę vairuoti ji turi. Pažymėtina, kad prieš sėsdama vairuoti E. Š. turėjo įsitikinti, kad teisė vairuoti jai sugrąžinta teisės aktuose nustatyta tvarka. Kitaip tariant, ji, būdama rūpestinga ir atsakinga vairuotoja, turėjo ir galėjo žinoti jai, kaip vairuotojai, anksčiau netekusiai teisės vairuoti dėl padaryto administracinio nusižengimo, nustatytas atitinkamas ne tik ANK 686 straipsnio 4 dalyje pareigas, bet ir specialiame teisės akte (Apraše) nustatytą teisės vairuoti sugrąžinimo tvarką, o kartu ir taikomą atsakomybę. Priešingas aiškinimas sudarytų nepagrįstas prielaidas tik pagal asmens deklaruojamą subjektyvų teisės aktų suvokimą ar nesuvokimą netaikyti administracinio poveikio priemonės iš esmės kiekvienam panašioje situacijoje atsidūrusiam transporto priemonės vairuotojui ir taip keltų sumaištį teisinėje sistemoje bei neatitiktų teisingumo principo reikalavimų (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-179-1072/2024, AN2-305-957/2023). Spręstina, kad administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios tiek E. Š. padaryto nusižengimo pavojingumui, tiek ir jos asmenybei. Šiuo konkrečiu atveju administracinio poveikio priemonės paskyrimas yra būtinas, siekiant ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų administracinės nuobaudos skyrimo tikslų, be asmens nubaudimo taip pat siekiant atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir asmenį paveikti laikytis įstatymų, taip pat atimti ar apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

21. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiamoje nutartyje ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas E. Š. negali būti pripažintas kaip pagrįstas ir teisėtas. Nors iš Institucijos 2024 m. birželio 15 d. nutarimo matyti, kad E. Š. buvo skirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas devyniems mėnesiams, t. y. iš esmės laikantis ANK 34 straipsnio 3 dalies nuostatų, nenustačius E. Š. atsakomybę lengvinančių ir jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir paskyrus ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės trukmės vidurkį. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad ANK 34 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta pareiga nuobaudą skiriančiai institucijai atsižvelgti ne tik į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tačiau ir į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę. Tokias aplinkybes aptarė pirmosios instancijos teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalį.

22. Dar kartą pažymėtina, kad nors skundžiamoje nutartyje paminėtos aplinkybės, susijusios su mažesniu E. Š. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumu ir pobūdžiu, aplinkybės, susijusios su E. Š. elgesiu baigiant papildomus vairuotojų mokymus, nėra pakankamos ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui, tačiau sudaro pagrindą skirti jai administracinio poveikio priemonę, lygią ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatytam šios administracinio poveikio priemonės minimumui. Pastebėtina, kad E. Š. už šio administracinio nusižengimo padarymą paskirta nuobauda – 375 Eur dydžio bauda, o tokio dydžio nuobauda ir teisės vairuoti atėmimas minimaliam ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytam terminui, priešingai nei teigiama atsiliepime į Institucijos skundą, bus pakankamos poveikio priemonės, siekiant ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų.

23. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartis naikintina, o Institucijos 2024 m. birželio 15 d. nutarimas keistinas dalyje ir E. Š. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas nustatytinas lygus ANK 424 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytam minimaliam dydžiui, t. y. šešiems mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos antrojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. B. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir priimti naują nutartį –

Pakeisti policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2024 m. birželio 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-110702-2024 (ROIK: 24238580443) dalį, kuria E. Š. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams ir šį terminą sutrumpinti iki 6 (šešių) mėnesių.

Kitą policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2024 m. birželio 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-110702-2024 (ROIK: 24238580443) dalį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.