- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-07
- Bylos Nr.
- e2-4347-1178/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00774-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Jasmontienė
- Atsakovas
- M. S., R. L.
- Ieškovas
- Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos, Darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Petras Remeika, Edita Pocienė
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei R. L. dėl motinos valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turto administratoriaus paskyrimo ir atsakovui M. S. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, priteisto išlaikymo dydžio ir turto administratoriaus pakeitimo, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų namai.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir Skyrius) pateikė ieškinį atsakovams M. S. ir R. L.. Ieškiniu prašoma:
1.1. neterminuotai apriboti motinos valdžią R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), į sūnų M. S., (duomenys neskelbtini);
1.2. priteisti iš atsakovės R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;
1.3. priteisti iš R. L. vaiko išlaikymo įsiskolinimą po 150 eurų už kiekvieną mėnesį, nuo laikinosios rūpybos nustatymo dienos, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 11 d. iki ieškinio padavimo teismui (iš viso – 2700 eurų);
1.4. neterminuotai apriboti tėvo valdžią M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), į sūnų M. S., gimusį (duomenys neskelbtini);
Žemesnės instancijos teismas
1.5. pakeisti 2018 m. balandžio 9 d. Plungės apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo sumą iš M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), mokėti vaiko M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 100 eurų į 200 eurų periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio sprendimo priėmimo dienos, mokant iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;
1.6. nustatyti nepilnamečio M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), rūpybos vietą (duomenys neskelbtini) (iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos vaikui nustatymo įsiteisėjimo);
1.7. paskirti laikinąjį rūpintoją (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), turto administratoriumi ir priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos įsiteisėjimo dienos.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovai neįgyvendina tėvų valdžios, kurios turinį reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis. Nurodė, kad R. L. turi nepilnametį sūnų M. S., gimusį (duomenys neskelbtini). Su vaiko tėvu M. S. R. L. yra išsituokusi. Tėvas gyvena skyriumi nuo šeimos. Skyriui R. L. šeima yra žinoma. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau —SPIS) duomenimis, R. L. šeima nuo 2015 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, vaikų nepriežiūros. Nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. lapkričio 26 d. ir nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2020 m. spalio 20 d. R. L. šeimai (duomenys neskelbtini) rajone taikyta atvejo vadyba. Nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki šios dienos R. L. šeimai vykdoma atvejo vadyba, teikiamos paslaugos (duomenys neskelbtini) rajone. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, M. S. jau tris kartus buvo nustatyta laikinoji globa: nuo 2017 m. liepos 14 d. iki 2017 m. rugsėjo 25 d. – (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose; nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2018 m. birželio 28 d. – fizinio asmens šeimoje; nuo 2020 m. gegužės 29 d. iki 2021 m. gegužės 5 d. – (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų namų Globos centre. 2018 m. M. S. grėsmės lygiai vertinti du kartus, 2019 m. grėsmės lygiai vertinti aštuonis kartus. M. S. 31 kartą fiksuoti vaiko teisių pažeidimai. M. S. 2022 m. lapkričio 11 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl vaiko laikinosios globos nustatymo M. S." nustatyta vaiko laikinoji globa (rūpyba), vaiko globėju (rūpintoju) paskirti (duomenys neskelbtini). Nuo M. S. laikinosios globos/rūpybos nustatymo momento, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 11 d., R. L. yra nusišalinusi nuo vaiko auklėjimo, priežiūros, sveikatos priežiūros, neprisideda prie jo išlaikymo, nededa jokių pastangų susigrąžinti vaiką į šeimą. Šiuo metu nėra jokio pagrindo manyti, kad nuo vaiko paėmimo momento besitęsianti situacija šeimoje ateityje galėtų pasikeisti. Atsakovės elgesys atitinka motinos valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. piktnaudžiavimą tėvų valdžia, vengimą atlikti savo pareigas, visišku nesirūpinimu, o atsakovės kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. atsakovė nuo globos/rūpybos skyrimo sūnui M. momento juo nesirūpino, neprižiūrėjo, neauklėjo, nededa pastangų, siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą. Kadangi atsakovė piktnaudžiauja motinos valdžia, daro žalingą įtaką vaikui savo elgesiu ir nesirūpina juo, egzistuoja pagrindas tėvų valdžios apribojimui. Kadangi byloje nėra jokių duomenų, jog ateityje padėtis gali pasikeisti, todėl motinos valdžia R. L. į sūnų M. S. apribotina neterminuotai. SODROS duomenų bazės išrašo duomenimis, R. L. yra pensijų kaupimo dalyvė, pagal NDNT informacinės sistemos duomenų bazę, R. L. paskirta netekto darbingumo negalios pensija. R. L. dirbanti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė R. L. gauna pajamas iš darbovietės, taip pat ir negalios pensiją, Skyrius, įvertinęs šias aplinkybes ir atsižvelgdamas į teismų praktiką bei vaiko interesus gauti išlaikymą, kuris užtikrintų būtiniausius jo poreikius, prašo iš atsakovės R. L. priteisti po 200 eurų dydžio išlaikymą nepilnamečiui M. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo skolos už laikotarpį, kada atsakovė nesirūpino vaiku, neteikė vaikui jokio išlaikymo, priteisimas, Skyriaus manymu, visiškai atitiktų nepilnamečio M. S. interesus. Tikslinga priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo laikinosios rūpybos nustatymo dienos, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 11 d. po 150 eurų iki ieškinio padavimo dienos Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmams. Atsižvelgiant į vaiko amžių, jo poreikius, sveikatos būklę ir dabartinius pragyvenimo kaštus prašoma priteisti suma vaiko išlaikymui yra reali ir protinga. Įsiskolinimo suma sudaro 2700 eurų. Skyrius taip pat pažymi, jog nuo M. S. laikinosios globos/rūpybos nustatymo momento, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 11 d., M. S. yra nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, priežiūros, sveikatos priežiūros, neprisideda prie jo išlaikymo, nededa jokių pastangų susitvarkyti savo gyvenimo, kad galėtų gyventi kartu su sūnumi M.. Šiuo metu nėra jokio pagrindo manyti, kad nuo vaiko paėmimo momento besitęsianti situacija šeimoje ateityje galėtų pasikeisti. Atsakovo elgesys atitinka tėvo valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. piktnaudžiavimą tėvų valdžia, vengimą atlikti savo pareigas, visišku nesirūpinimu, o atsakovo kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. atsakovas nuo globos/rūpybos skyrimo sūnui M. momento juo nesirūpino, neprižiūrėjo, neauklėjo, nededa pastangų, siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą. Kadangi atsakovas piktnaudžiauja tėvo valdžia, daro žalingą įtaką vaikui savo elgesiu ir nesirūpina juo, yra pagrindas tėvo valdžios apribojimui. Kadangi byloje nėra jokių duomenų, jog ateityje padėtis gali pasikeisti, todėl tėvo valdžia M. S. į sūnų M. S. atžvilgiu apribotina neterminuotai. 2018 m. balandžio 9 d. Plungės apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš M. S. priteistas išlaikymas M. S. po 100 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Gaunamų lėšų administratoriumi uzufrukto teise paskirta R. L. (S.), todėl dabar tikslinga priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju paskirti rūpintoją (duomenys neskelbtini). Skyrius prašo padidinti vaiko išlaikymo dydį ir iš M. S. sūnaus išlaikymui priteisti po 200 eurų kas mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas advokatas Petras Remeika pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad šiuo atveju byloje pateikta informacija patvirtina faktą, jog atsakovas visiškai nededa jokių pastangų matytis bei rūpintis vaiku. Atsakovas savo tėvo valdžią supranta tik kaip pasikalbėjimą su sūnumi telefonu. Atsakovas yra valkataujantis, nuolatinio darbo, atitinkamai ir stabilių pajamų, neturintis asmuo. Kadangi neturi ir asmens dokumento, tikėtina, kad negauna jokių valstybės skiriamų išmokų. Todėl akivaizdu, kad jam mokėti prašomą padidintą išlaikymą nėra jokių realių galimybių. Asmuo, be kita ko, neturi jokio kilnojamo ar nekilnojamo turto. Pats yra priklausomybių turintis asmuo, kuriam reikalingas gydymas. Todėl prašė palikti 2018 m. balandžio 9 d. Plungės apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo sūnaus M. S. poreikiams tenkinti priteistą 100 Eur dydžio sumą.
4. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinio dalį dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo R. L. atmesti, nustatyti M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina R. L., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šioje situacijoje laikinoji globa buvo nustatyta ne dėl to, kad mama vengė auginti savo sūnų ar siekė išvengti savo, kaip motinos, pareigų, tačiau dėl to, kad atsakovė susidūrė su sunkumais auginant savo vaiką ir stengiantis pakeisti jo maištaujantį elgesį. Siekdama suvaldyti sūnaus netinkamą elgesį atsakovė ne kartą kreipėsi į įvairias institucijas pagalbos. Visuose atvejo nagrinėjimo posėdžiuose atsakovė nurodydavo, kad sūnų myli, nori jį auginti, tačiau susiduria su netinkamu sūnaus elgesiu ir įvairiausiais būdais siekia jį pakeisti. Dar prieš 2022 m. spalio 18 d. įvykusį M. S. paėmimą iš šeimos, atsakovė rugsėjo mėn. kreipėsi su sūnumi pas psichiatrą, sūnus gydėsi vaikų psichiatrijos skyriuje nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d., lankėsi su sūnumi pas psichologą, tačiau teigiamų rezultatų nepavyko pasiekti. Atsakovė yra skambinusi į Kauno sukarintą mokyklą, kadangi norėjo, jog sūnus išmoktų drausmės ir baigtų mokyklą, tačiau mokyklos atstovai nurodė, kad negali priversti mokinio lankyti šios mokyklos. Taigi atsakovė jokiu būdu nenusišalino nuo vaiko priežiūros ir auginimo, nevengė savo, kaip motinos, pareigų, tačiau visą laiką ieškojo pagalbos ir tinkamų būdų pakeisti savo sūnaus maištingą elgesį (negrįžimas į namus, alkoholio vartojimas, mokyklos nelankymas ir pan.). Atsakovė nori pati auginti sūnų, tai ne kartą nurodė su jų šeima dirbantiems specialistams. Atsakovė dalyvavo visuose atvejo nagrinėjimo posėdžiuose, domėjosi proceso eiga, išklausydavo specialistų pastebėjimus, kas įrodo, kad atsakovė visą laiką buvo suinteresuota M. S. grįžimu į šeimą. Priešingai, nei nurodoma ieškinyje, atsakovė noriai bendrauja su sūnumi, domisi jo gyvenimu. Atsakovė su sūnumi bendrauja telefonu, taip pat per programą „Messenger“ vaizdo skambučiais. Atsakovė ir sūnus susitinka, kai yra iš anksto suderinamas susitikimas per globos centro koordinatorių. Susitikimų metu atsakovė nusiveda sūnų papietauti į kavinę, aptaria jo kasdienybę, ugdymo pasiekimus, sveikatos ir kt. klausimus. Mama ir sūnus turi artimą ryšį, pasiilgsta vienas kito, susitikę rodo šiltus jausmus. Ieškinyje klaidingai teigiama apie atsakovės socialinių ir tėvystės įgūdžių trūkumą. Atsakovė, siekdama maksimaliai stiprinti savo tėvystės įgūdžius ir ieškoti efektyvių vaikų elgesio formavimo ir auklėjimo būdų, ne kartą dalyvavo įvairiuose užsiėmimuose. Atsakovė domisi M. S. sveikata ir ugdymu. Ieškinyje pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad atsakovė nesidomi M. S. ugdymo procesu ir sveikatos priežiūra. Atsakovė beveik kas dieną susiskambina su sūnumi M. ir domisi, kaip jam sekasi mokykloje. Atsakovė prašo dukters M. S. pagalbos jungiantis prie TAMO dienyno, su dukros pagalba peržiūri informaciją apie sūnų. Sūnus M. S. neserga lėtinėmis ligomis, esant trumpalaikiam sveikatos pablogėjimui apie sūnaus savijautą mama sužino kalbėdamasi tiek su sūnumi, tiek ir su budinčia globotoja. Atsakovės įsitikinimu, ieškinyje nurodomi teiginiai apie visiškai nesidomėjimą sūnaus ugdymu bei sveikata yra nepagrįsti jokiais įrodymais bei prieštaraujantys faktinei situacijai. Atsakovė prisideda prie M. S. išlaikymo pagal turimas galimybes. Susitikimų metu atsakovė duoda grynaisiais pinigais M. po 10-15 Eur (tiek, kiek tuo metu turi su savimi pinigų), nusiveda vaiką papietauti, yra nupirkusi vaikui kelis telefonus, ausines. Atsakovė šiuo metu yra dirbanti, ilgą laiką iki tol buvo finansiškai priklausoma išimtinai nuo savo vyro R. L.. Atsakovė turi įsipareigojimų, turi sudariusi kelias vartojimo paskolos sutartis (dėl telefonų ir susijusių priedų įsigijimo), dėl ko turi mokėti mėnesio įmokas. Atsakovė turi papildomų išlaidų perkant būtiną šeimos poreikiams tenkinti buitinę techniką, taip pat atsakovė turi tenkinti ir kitus šeimos (šiuo metu 4 asmenų) poreikius ir aprūpinti finansiškai šeimą. Šiuo metu išmokas vaikui, kurias gaudavo atsakovė ir papildomai skirdavo M. S. poreikiams tenkinti, gauna budinti globotoja. Atsakovė įdėjo maksimalias pastangas, siekdama susigrąžinti sūnų, vykdė institucijų siūlymus ir įpareigojimus, tačiau sūnus nėra grąžinamas į šeimą. Atsakovė įvykdė visus įpareigojimus, kurie buvo jai nustatyti 2023 metais, t. y. inicijuoja susitikimus su sūnumi, dažnai bendrauja su juo telefonu, domisi jo ugdymu, tačiau M. S. nėra grąžinamas į atsakovės šeimą. Iš esmės vienintelis siūlymas – didesnio gyvenamojo būsto susiradimas nėra įvykdytas, tačiau atsakovė šiuo metu neturi tam finansinių galimybių. Atsakovė pastebi, kad sūnaus M. S. elgesys ir požiūris į gyvenimą su amžiumi tapo brandesnis, sūnus atsakingiau kalba apie savo ateitį, mokymosi galimybes (pastaruoju metu kalba, jog norėtų baigti vidurinę mokyklą, o ne apsiriboti pagrindiniu išsilavinimu). Atsakovė mano, kad sūnui toliau bręstant yra tikimybė, kad jo elgesys pasikeistų ir vaikas taptų drausmingesnis, mažiau maištautų, šeimos tarpusavio santykiai būtų geresni. Atsakovė savo elgesiu nerodo jokio neigiamo pavyzdžio vaikams. Ieškinyje nurodoma neva atsakovė demonstruoja vaikui neatsakingą gyvenimo būdą. Viena vertus, ieškinyje niekaip nėra paaiškinama, ką reiškia „neatsakingas gyvenimo būdas“, o koks gyvenimo būdas būtų laikomas atsakingu. Kita vertus, atsakovė nevartoja alkoholio, nerūko, įsidarbino, prižiūri namų aplinką, gamina namuose maistą, todėl nėra suprantama, koks atsakovės elgesys lemia jos „neatsakingo gyvenimo būdo“ demonstravimą. Atsakovės teigimu, ieškovas neįrodė nei vieno iš pagrindų tam, kad atsakovės atžvilgiu būtų teisinga apriboti jos, kaip motinos, valdžią. Priešingai, atsakovės įsitikinimu, šiuo atveju yra pagrindas grąžinti vaiką į šeimą, tačiau dėl atsakovei nežinomų priežasčių vaikas nėra grąžintas. Dėl nuolatinio specialistų teigimo apie galimą kitų vaikų paėmimą, teisių į M. S. praradimą atsakovė jautė beviltiškumą susidariusioje situacijoje, tačiau vis tiek stengėsi dėl sūnaus, palaikė nuolatinį bendravimą, susitikdavo su sūnumi, rūpinosi juo, domėjosi visais su vaiku susijusiais klausimais. Atsakovė jaučia perdėtą specialistų kišimąsi į jos privatų šeimos gyvenimą, pastovus nurodymų ir priekaištų gavimas lemia dar didesnius nesutarimus jų šeimoje, nemotyvuoja atsakovės bendradarbiauti su specialistais, kadangi, nors atsakovė ir vykdo siūlymus / nurodymus, tačiau vis tiek M. S. nėra grąžinamas į šeimą. Dar daugiau, atsakovei, kaip vienintelė išeitis, kokiu atveju ji galėtų auginti M. S., yra nurodomas apsigyvenimas (duomenys neskelbtini) Krizių centre. Atsakovė nenori ir nemato poreikio būti nuolat prižiūrima ir stebima Krizių centro specialistų. Šiuo metu turi puikų ryšį su savo sūnumi, juo rūpinasi, susitinka, domisi jo gyvenimu. Atsakovės įsitikinimu, šiuo atveju jos atžvilgiu nėra teisinio pagrindo apriboti jos valdžią į sūnų M. S.. Visą laiką išimtinai atsakovė rūpinosi savo vaikais, nutraukus santuoką su M. S. tėvu atsakovė negavo jokios vaiko tėvo pagalbos auginant ir auklėjant sūnų (nei moralinės, nei materialinės). Viena turėjo rūpintis kaip išlaikyti vaikus ir užtikrinti jų poreikius. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė piktnaudžiautų savo kaip motinos valdžia, žiauriai elgtųsi su savo vaiku ar apskritai nedėtų pastangų matytis bei rūpintis vaiku. Atsakovė yra dirbanti, neturi jokių žalingų įpročių, rūpinasi savo sūnumi, nuolat bendrauja, domisi sūnaus ugdymu, sveikata, kasdieniais rūpesčiais, myli sūnų ir nori pati jį auginti. M. S. visada noriai susitinka su mama, nori su ja gyventi, bendrauti ir gyventi.
5. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu sutinka.
6. Teismo posėdžio metu ieškovo įgaliotas asmuo Eglė Tolvaišienė palaikė ieškinius juose nurodytų argumentų pagrindu ir prašė juos tenkinti. Vėliau patikslino reikalavimą ir motinos valdžią į sūnų prašė apriboti laikinai. Jeigu teismas atmestų ieškinį dėl motinos valdžios apribojimo, prašė tenkinti reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovės priteisimo. Papildomai nurodė, kad tiek M. S., tiek R. L. šeima Skyriui yra žinoma. M. S. ir R. L. sūnui M. S. laikinoji globa buvo nustatyta jau tris kartus. Fiksuota daugybė smurtinių ir nesmurtinių vaiko teisių pažeidimų. M. S. girtauja, valkatauja, buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, turi priklausomybę vaistams ir alkoholiui. Nors jam buvo pasiūlyta pagalba, suteikta galimybė gydytis, tačiau atsakovas gydymą nutraukė. Jis nepriima vaiko gyventi kartu, nes tiesiog neturi kur gyventi. Pažymėjo, jog R. L. nuolat kaltino Skyrių, kad jis kišasi į jos šeimą, kad nepagrįstai paėmė vaiką. Vaikas norėjo gyventi pas globėją, pas mamą norėjo grįžti tik tuomet, jeigu ji išsiskirs su R. L.. L. su Vaiko teisių apsaugos skyriumi pradėjo labiau bendrauti tik nuo 2024 m. sausio mėn. Tikėtina, jog išsigando, kad iš jos gali būti paimta ir dukra M.. Mergaitė sakydavo, kad mama su ja nebendrauja, vaikas eidavo į gatvę, negrįždavo į namus. R. L. nesutarė ir su M., ir su M.. Atsakovės gyvenamoji vieta nėra tinkama auginti tris vaikus, kadangi ten tėra vienas kambarys. Moteris su vyru ir jauniausiu sūnumi miega virtuvėje. R. L. skundžiasi, jog sutuoktinė rodo mažai dėmesio jų sūnui N.. Šiuo metu R. L. jau kai kurias rekomendacijas vykdo. Pažymėjo, jog į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo kreipėsi tik po 18 mėn., nes vis tikėjosi, jog R. L. ims vykdyti visas rekomendacijas ir bus galima sugrąžinti vaiką į šeimą. Atsakovei buvo ne kartą siūlyta apsigyventi Krizių centre, tačiau ji visuomet atsisakydavo, sakydama, jog nenori būti kontroliuojama. Po ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovė pasikeitė ir ėmė vykdyti rekomendacijas. Pradėjo bendrauti su vaiku – anksčiau sakydavo, kad bendrauti negali, nes yra pavargusi. Mano, jog atsakovė turėtų dažniau aplankyti sūnų, nes vien pokalbiai telefonu nėra pakankami. Atsakovė nuo balandžio mėn. pabaigos iki liepos mėn. nebuvo nuvykusi pasimatyti su sūnumi ir vaikas dėl to labai pergyveno. Vaikas labai nori bendrauti su mama. Šių metų liepos mėn. atvejo vadybos posėdyje atsakovė nurodė, kad ketina skirtis su sutuoktiniu, bet nesutinka išsikraustyti – nuomai pinigų neturi, o į Krizių centrą eiti atsisako. Atsakovė ir savo kitais dviem vaikais labiau rūpintis pradėjo tik po šio ieškinio pateikimo teismui – pradėjo rūpintis mažiausiojo sūnaus sveikata, pradėjo daugiau bendrauti su dukra. Atsakovė yra išklausiusi tėvystės kursus, tačiau jų nauda nebuvo tokia didelė. Atsakovė neteikia išlaikymo vaikui, nors dirba. Nėra aišku, kodėl ji neįsidarbino anksčiau. Šiuo metu esminės kliūtys, dėl kurių vaikas negali būti grąžintas į šeimą, yra netinkama gyvenamoji vieta, tačiau ne dėl vietos trūkumo, o dėl itin blogų R. L. ir M. S. santykių. Vyras nesutinka, jog vaikas grįžtų gyventi į jo butą. Per šią vasarą nebuvo fiksuota nei vieno vaikų teisių pažeidimo. Skyriaus atstovės teigimu, būtų galima svarstyti ir laikiną motinos valdžios apribojimą. Ir jeigu atsakovė per tam tikrą laiką pasirūpintų gyvenamąja vieta, tinkama gyventi vaikui, būtų galima kreiptis į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo. Atsakovė vengė rūpintis savo vaiku ir piktnaudžiavo motinos valdžia, todėl egzistuoja pagrindas motinos valdžios apribojimui. Šiandien situacija yra pasikeitusi, tačiau nepakankamai – vaikas kol kas negali būti grąžintas atsakovei. Atkreipė dėmesį, jog teisme apklausiamas vaikas nurodė, jog nutikus bėdai visų pirma kreiptųsi pagalbos į institucijas, o tai, pasak ieškovo įgalioto asmens, patvirtina, jog vaiko ir motinos ryšys nėra artimas bei tvirtas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad su ieškiniu kategoriškai nesutinka ir mano, jog jis nepagrįstas. Sutinka, kad šiuo metu jos situacija sudėtinga, nes ketina skirtis su sutuoktiniu, o išeiti neturi kur, tačiau mano, jog problemą galima bus išspręsti, kai sūnus grįš į namus ir ji nusiraminusi galės apsvarstyti visus galimus variantus. Dabar ji turi vieną tikslą – susigrąžinti vaiką į šeimą. Nurodė, kad nesutinka apsigyventi Krizių centre, kadangi, viena vertus, ji jau yra ten gyvenusi ir žino, jog ten labai sudėtingos gyvenimo sąlygos. Kita vertus, ten apsigyvenusi ji nebegalės dirbti – ji dirba pilnu etatu pamaininį darbą (duomenys neskelbtini) (nuo 6 val. iki 14.30 val. arba nuo 14.30 val. iki 23 val.), todėl dirbant nebūtų galimybės pasirūpinti savo vaikais, kadangi nebūtų kas juos prižiūri, kai ji išeina anksti ryte į darbą arba grįžta naktį. Šiuo metu ji neturi pakankamai pinigų išsinuomoti kito būsto, o pateikti paraiškos dėl socialinio būsto gavimo ji negali, nes neturi galimybių nuvykti į (duomenys neskelbtini), iš kurios yra kilusi. Situacija yra komplikuota, tačiau grąžinus sūnų į šeimą, ji sprendimą rastų. Mano, jog kraustytųsi gyventi į (duomenys neskelbtini), nes šiame krašte jaučiasi svetima, čia nėra jokių jos artimųjų. Paaiškino, kad 2022 m. susidūrė su sūnaus paauglystės iššūkiais – maištavimu, taisyklių nesilaikymu, konfliktais su R. L.. Tuomet vežė sūnų pas psichologą, taip pat vyko į Kauną pas priklausomybių konsultantą. Vaiko tėvas nuo rūpinimosi vaiku visiškai nusišalinęs – visi rūpesčiai tenka jai vienai. Tai yra, neneigia, jog buvo kilusių iššūkių auginant sūnų, būtent dėl jo ji kreipėsi pagalbos ir į psichologus, psichiatrus, vaiko teisių apsaugos specialistus, bet nesutinka, jog yra pagrindas apriboti jos valdžią į vaiką. Supranta, kad jai trūksta žinių ir įgūdžių auginti vaikus, tačiau tam gali turėti įtakos ir tai, jog jos pačios neaugino tėvai – jos tėvams valdžia buvo apribota, o ją užaugino močiutė. Tačiau pažymėjo, jog ji labai stengiasi rūpintis savo vaikais. Nurodė, kad šiuo metu jos sutuoktinis jau sutinka, kad M. grįžtų, mano, jog bus galima kartu gyventi. Sūnų aplanko tuomet, kai gauna darbovietėje „mamadienį“, nes kitaip atvykti negalėtų – savaitgaliais susitikimai neorganizuojami, o darbo dienomis jos darbo grafikas sudaro kliūtis nuvykti pas sūnų. Tačiau ji nuolat bendrauja su vaiku telefonu – tiek vaizdo, tiek garso skambučiais. Jų ryšys artimas ir labai draugiškas. Ji labai pasiilgo vaiko ir nori, kad jis kuo greičiau grįžtų į namus. Labai sunku emociškai ištverti atskyrimą nuo vaiko. Yra labai dėkinga budinčiai globėjai už tai, kad labai gražiai augina jos sūnų, kad išmokė daug buities ir kitų darbų. Vaikas labai pasikeitęs, subrendęs. Tikisi, jog bus lengviau susitvarkyti su sūnaus paauglystės keliamais iššūkiais. Išlaikymo vaikui neteikė dėl to, kad tiesiog neturėjo galimybių – įsidarbino neseniai (anksčiau negalėjo, nes augino mažąjį sūnų), kurį laiką negaudavo net minimalios algos; iš tų pinigų pirko būtinus namų apyvokos daiktus, maistą, rūbus ir pan., M. pirko du pigius išmanius (kad galėtų kalbėti vaizdo skambučiais) telefonus (antrą pirko, nes pirmas sugedo), ausines, apmoka vaiko pokalbių sąskaitas, duodavo šiek tiek pinigų susitikus, nusivesdavo jį į kavinę. Jos buvęs sutuoktinis prie vaikų išlaikymo neprisideda. R. L. rūpinasi tik savo ir sūnaus N. poreikiais. Į susitikimus veždavosi ir dukrą, nes norėjo, kad sesuo ir brolis neatitoltų vienas nuo kito. Šiuo metu jos ir sūnaus ryšys labai artimas ir šiltas, jie labai vienas kito pasiilgsta, susitikę kalbasi kaip bus, kai jis grįš gyventi į namus, taip pat kalbasi apie vaiko ateities planus. Apie tai, kaip sūnus mokosi, ji žino, nes jai dukra padeda prisijungti prie Tamo dienyno. Vaikas neturi lėtinių ligų, todėl nuolat ji nesiteirauja apie jo sveikatą, tačiau, jeigu suserga, tai ji sužino kalbėdama su vaiku telefonu. Mano, jog jos nenoras iš pradžių aktyviai bendradarbiauti su specialistais buvo susijęs su tuo, jog ji jautė psichologinį spaudimą – jai būdavo sakoma, kad jeigu nedarys vieno ar kito, tai atims vaiką. Ir taip buvo nuolat – grasinama, kad atims vaiką. Mano, jog M. saugu grįžti į namus, nes ir vaikas jau pasikeitęs, ir ji su sutuoktiniu padarė išvadas, jau turi daugiau žinių kaip bendrauti su paaugliu.
8. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė ieškinį atsakovei R. L. atmesti. Atstovės teigimu, ieškovas neįrodė egzistuojant nors vieną pagrindą būtiną laikino motinos valdžios apribojimui. Pažymėjo, kad specialistai, dirbantys su šeima, patvirtino, jog atsakovė dėjo pastangas siekdama susigrąžinti vaiką į šeimą. Atsakovė lankė vaiką, su juo bendravo telefonu, pirko daiktus, davė pinigų, kuriuos vaikas panaudojo savo reikmėm, motyvavo jį geriau mokytis. Vaiko ir mamos susitikimai buvo apriboti dėl atstumo (nuo atsakovės gyvenamosios vietos iki (duomenys neskelbtini) yra apie 35 km); atsakovė nevairuojanti, taip pat dirba pamaininį darbą; turi dar du kitus vaikus. Į tai, kad atsakovė dirba pamaininį darbą nebuvo atsižvelgta ir susitikimai nebuvo organizuojami savaitgaliais. Atsakovė atvykdavo į visus suplanuotus susitikimus, kartais atsiveždavo dukrą ir sutuoktinį. Advokatė taip pat akcentavo, jog mažas būstas negali būti laikoma pagrįsta priežastimi negrąžinti ieškovei vaiko. Taip pat pagrindo apriboti motinos valdžią nesudaro ir R. L. bei M. konfliktų tikimybė – viena vertus, tai tik tikimybė; kita vertus, tai sudarytų pagrindą šeimai teikti pagalbą, o ne apriboti motinos valdžią į vaiką. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė dėjo pastangas susigrąžinti vaiką, vykdė visas rekomendacijas, išskyrus, susirasti didesnį būstą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad vaiką sugrąžinus į šeimą jam grėstų pavojus. Pažymėjo, kad atsakovė įvykdė reikalavimą įsidarbinti, tačiau dėl neaiškių priežasčių, ši aplinkybė vertinama neigiamai. Akcentavo, kad atsakovė lankė pozityvios tėvystės kursus, lankėsi pas psichologus, pagal galimybes teikė išlaikymą. Išlaikymą teikė tiesiogiai vaikui ir tokio dydžio, kokį pajėgė – jos darbo užmokestis nėra didelis, turi skolinių įsipareigojimų, taip pat išlaiko dar du kitus vaikus. Pažymėjo, jog nuo 2024 m., kai atsakovė įvykdė iš esmės visas rekomendacijas nepagrįstai nebuvo svarstomas klausimas dėl vaiko grąžinimo į šeimą. Mano, jog vaiko tolimesnis gyvenimas globėjos šeimoje, kai atsakovė įvykdė visas rekomendacijas, neatitinka geriausių vaiko interesų.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdžio metu atsakovo M. S. atstovas advokatas Petras Remeika nurodė, kad su atsakovu bendravo telefonu ir pastarasis nurodė, jog sutinka su ieškiniu visiškai – neprieštarauja, jeigu jam būtų neterminuotai apribota valdžia į sūnų ir sutinka, kad būtų padidintas priteistas išlaikymas vaikui. Atsakovas advokatui pažymėjo, jog ketina įsidarbinti ir tuomet teiks dydžio 200 Eur išlaikymą sūnui.
10. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens vadovas Gediminas Raudonius nurodė, kad M. S. gyvena (duomenys neskelbtini), jo poreikiai yra visiškai patenkinami. Vaikas lanko baseiną, dalyvauja įvairiuose renginiuose. Nurodė, kad susitikimai su mama vyksta. Vaikas turėjo problemų mokykloje, kai smurtavo prieš kitą vaiką, taip pat buvo problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau su šiais iššūkiais yra dorojamasi. Sprendimą prašė priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Faktinės aplinkybės ir byloje kilusio ginčo esmė
11. R. L. ir M. S. turi nepilnametį sūnų M. S., gimusį (duomenys neskelbtini) Plungės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta R. L. ir M. S. santuoka, šalims paliktos santuokinės pavardės, patvirtinta šalių (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys, be kita ko, susitarė, kad nepilnamečių pareiškėjų vaikų M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma kartu su motina R. S.; M. S. įsipareigoja vaikų M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. S., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui teikti po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kasmėnesinių periodinių išmokų nuo pareiškimo pateikimo teismui dienos (2018 m. kovo 20 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; vaikų motina R. S. skiriama vaikams išlaikyti skirtų lėšų ir turto tvarkytoja. R. L. kartu su R. L. augina sūnų N. L., gimusį (duomenys neskelbtini). R. L. ir M. S. yra susilaukę dukros M. S., gimusios (duomenys neskelbtini).
12. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenimis, atsakovų šeima nuo 2015 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, vaikų nepriežiūros. Nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. lapkričio 26 d., ir nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2020 m. spalio 20 d. R. L. šeimai (duomenys neskelbtini) rajone taikyta atvejo vadyba. 2019 m. lapkričio 28 d. iki šios dienos R. L. šeimai vykdoma atvejo vadyba, teikiamos paslaugos (duomenys neskelbtini) rajone. Nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2021 m. rugsėjo 27 d. ir nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d. iki šios dienos M. S. šeima vykdoma atvejo vadyba, teikiamos paslaugos (duomenys neskelbtini) rajone. SPIS duomenimis, M. S. jau tris kartus buvo nustatyta laikinoji globa: nuo 2017 m. liepos 14 d. iki 2017 m. rugsėjo 25 d. – (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose; nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2018 m. birželio 28 d. – fizinio asmens šeimoje; nuo 2020 m. gegužės 29 d. iki 2021 m. gegužės 5 d. – (duomenys neskelbtini). 2018 m. M. S. grėsmės lygiai vertinti du kartus, 2019 m. grėsmės lygiai vertinti aštuonis kartus. 31 kartą fiksuoti M. S. teisių pažeidimai. 2017 m. liepos 25 d., 2018 m. sausio 11 d., 2018 m. liepos 24 d., 2019 m. vasario 27 d., 2019 m. rugpjūčio 12 d., 2020 m. balandžio 23 d., 2022 m. kovo 12 d. nustatytas galimas smurtas prieš M. S.. 2018 m. rugpjūčio 13 d., 2019 m. gegužės 6 d., 2019 m. liepos 22 d., 2020 m. sausio 6 d., 2020 m. balandžio 23 d., 2021 m. birželio 23 d., 2021 m. lapkričio 12 d., 2021 m. lapkričio 26 d., 2022 m. sausio 12 d., 2022 m. kovo 25 d., 2022 m. liepos 31 d., 2022 m. rugpjūčio 18 d., 2022 m. rugsėjo 29 d., 2022 m. spalio 3 d., 2022 m. spalio 10 d., ir 2022 m. spalio 18 d. nustatyti galimi nesmurtiniai M. S. teisių pažeidimai. 2019 m. spalio 14 d., 2019 m. gruodžio 5 d., 2019 m. gruodžio 30 d., 2020 m. sausio 16 d., 2020 m. vasario 3 d., 2020 m. vasario 4 d., 2020 m. gegužės 11 d., 2021 m. birželio 19 d. nustatytas galimas smurtas prieš M. S. ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. M. S. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl vaiko laikinosios globos nustatymo M. S.“ nustatyta vaiko laikinoji globa (rūpyba), vaiko globėju (rūpintoju) paskirtas (duomenys neskelbtini).
13. 2022 m. spalio 18 d., 11 val. 09 min., elektroniniu paštu buvo gautas (duomenys neskelbtini) socialinės darbuotojos pranešimas, kuriame nurodyta, kad nepilnamečio M. S. mama R. L. 2022 m. spalio 18 d., ryte, apie 7 val. 30 min. kreipėsi į socialinį darbuotoją, kad jos sūnus M. S. į namus sugrįžo ryte (apie 02.00 val.), ji nebežinanti ką su sūnumi daryti. Pasak motinos, vaikas nesikelia ir nenori eiti į mokyklą. Socialiniam darbuotojui nuvykus į šeimą, nepilnametis M. S. guodėsi, kad prastai jaučiasi, svaigsta galva, pykina ir skauda koją. Motina specialistui nurodė, kad apie vaiko savijautą žino, tačiau, pasak jos, „jai tas nerūpi, ji nori, kad sūnus kaip ir visi vaikai eitų į mokyklą“. Atkreiptas dėmesys, kad ant M. S. rankų matėsi daugybė įbrėžimų. Tą pačią dieną gauta informacija iš mokyklos sveikatos priežiūros specialistės, kad M. S. dalyvauja žaidime „Mėlynasis banginis“. Skyriuje registruotas vaiko teisių pažeidimas ir pradėtas pranešimo nagrinėjimas. Aiškinantis galimo vaiko teisių pažeidimo aplinkybes Skyriaus specialistai pradėjo pranešimo nagrinėjimą. 2022 m. spalio 18 d. Skyriaus specialistai nuvykę į M. gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), vaiko nerado. M. S. specialistai surado (duomenys neskelbtini), uždarbiaujantį pas senyvo amžiaus močiutę. Bendraujant su vaiku, specialistai pastebėjo matomus įbrėžimus ant jo rankų iki pat alkūnių. M. S. teigė, kad save žaloja, nes žaidžia žaidimą „Mėlynasis banginis“ per socialinių tinklų TIK TOK programėlę ir gauna užduotis žaloti save. Specialistai taip pat pastebėjo, kad vaiko dešinės kojos čiurna yra sužalota (patinusi). Pats M. S. teigė, kad koją susižalojo bėgdamas. Vaiko motina R. L. teigė, kad prieš vaiką niekas nesmurtavo, jis pats susižalojo. M. S. specialistai pristatė į VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono ligoninės Priėmimo skyrių. Motina matė vaiko sužalojimus, tačiau nesiekė išsiaiškinti priežasčių, negydė sužeistų vietų, atsisakė su vaiku vykti į gydymo įstaigą, nors vaikas pageidavo, kad mama į ligoninę vyktų kartu su juo. Motina telefonu nurodė, kad „neturi laiko“. Motina atsisakė kitą dieną atvykti į Skyrių pokalbiui, paaiškindama, kad „nuo visko nori pailsėti“. Po medikų apžiūros 2022 m. spalio 18 d. M. S. laikinai apgyvendintas (duomenys neskelbtini). Skyriaus specialistas 2022 m. spalio 19 d. bendravo su M. S., kuris specialistui paaiškino, kad maždaug prieš dvi savaites, paėmęs motinos sutuoktinio telefoną prisijungė prie TIK TOK programėlės puslapio FOR YOU ir susidomėjo žaidimu „Mėlynasis banginis“. Pasak M., jis norėjo išbandyti šį žaidimą. M. teigė, kad apie žaidimą „Mėlynasis banginis“ papasakojo mokyklos sesutei, mamai nepasakojo. Mama matė sužeistas rankas, bet nieko nedarė. Vaikas nurodė, kad koją susižalojo bėgdamas į degalinę, o ranką susižalojo į vinį, šokdamas per tvorą. Bendraujant su M., vaikas specialistams nurodė, kad pinigų nei mama, nei mamos vyras R. jam neduoda, jis jų užsidirba dirbdamas atsitiktinius darbus. Pasak M., jis vartoja alkoholį, rūko, dalyvavo automobilio vagystėje, nelanko mokyklos. Vaikas teigė, kad dažnai negrįžta į namus, nes nenori matyti mamos vyro, su kuriuo jis labai nesutaria, nuolat konfliktuoja. Pasak M., jis prašė mamos eiti gyventi atskirai nuo jos vyro, tačiau mama nesutiko. Vaikas aiškino, kad patėvis „žiauriai“ jo nemėgsta, nuolat pyksta už netvarkingai padėtus daiktus, negrįžimą į namus. Su patėviu jie neturi jokių bendrų veiklų, vyksta nuolatiniai tarpusavio konfliktai. M. nurodė, kad mama ant jo šaukia, jis stengiasi kuo greičiau išeiti iš namų, kad negirdėtų mamos šaukimo. Pasak M., jis dažnai važiuoja į (duomenys neskelbtini), nes ten turi draugę, kuriai 12 metų. M. S. teigė, kad nori grįžti į namus, kad galėtų ir toliau bendrauti su drauge. 2022 m. spalio 19 d. Skyriaus specialistams M. S. pareiškė, kad sutinka gyventi (duomenys neskelbtini), bet nori, kad ji leistų bendrauti su drauge (duomenys neskelbtini), labai nori nuvykti į (duomenys neskelbtini) pas draugę. Vaiko vienintelis prašymas – padėti išspręsti klausimą dėl susitikimų su drauge.
14. Skyrius apie susidariusią situaciją šeimoje 2022 m. spalio 19 d. informavo Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Skyriaus specialistai atliko mažamečio M. S. situacijos vertinimą. Nustačius rizikos veiksnius, nustatytas vaiko apsaugos poreikis ir priimtas sprendimas paimti nepilnametį M. S. iš nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinti saugioje aplinkoje – (duomenys neskelbtini) bei kreiptis į teismą dėl teismo leidimo gavimo paimti mažametį M. S. iš jo motinos R. L. ir jo tėvo M. S.. Nustatyta, kad vaiko motina negeba suvaldyti vaiko autodestruktyvaus elgesio (savižala, psichoaktyvių medžiagų vartojimas ir kt.), negeba užtikrinti vaiko teisės į mokslą (vaikas nelanko mokyklos, nesimoko, bėga iš pamokų), į tinkamas gyvenimo sąlygas (vaikas išeina iš namų dėl konfliktiškų santykių su mama ir patėviu, jo netenkina gyvenimo sąlygos patėvio namuose), į saviraiškos laisvę, poilsį ir laisvalaikį (vaikas valkatauja, negrįžta laiku namo, rūko, vartoja alkoholį). Vaiko tėvas tuo metu atliko bausmę (duomenys neskelbtini), su vaiku nebendravo, nelankė jo, išlaikymo neteikė, buvo nusišalinęs nuo vaiko priežiūros. M. S. liko be įstatyminių atstovų.
15. Skyriaus specialistas 2022 m. spalio 20 d. bendravo su R. L., kuri paaiškino, kad nori pati auginti sūnų M., bet nežino ką daryti ir kaip elgtis su juo, kad M. būtų kaip visi vaikai. Moters teigimu, jos vyras M. nemuša, jis tik nori, kad M. bent minimaliai elgtųsi padoriai, namo grįžtų laiku, lankytų mokyklą. Vaiko mama nurodė, kad M. piktybiškai neklauso nei jos, nei jos sutuoktinio. Pasak moters, M. seka savo tėvo pėdomis. Tėvas atlieka bausmę bausmės atlikimo vietoje. R. L. nurodė, kad nieko nežinojo, kad M. žaidė žaidimą „Mėlynasis banginis“. Vaiko mama paaiškino, kad sūnus prieš kokius 4-5 metus (tuo metu jie gyveno (duomenys neskelbtini)) jau žaidė šį žaidimą, pjaustėsi rankas. Mato sužeistas rankas pastebėjo neseniai. Vaikas jai paaiškino, kad rankas subraižė katinas, o kairę ranką persibrėžė į vinį, kai šoko per tvorą. Vaiko motina paaiškino, kad rugsėjo mėnesį sūnų vežė pas gydytoją psichiatrą, lankėsi pas psichologą, jų šeimai paslaugas teikė psichologė iš Klaipėdos, tačiau jokių rezultatų nebuvo pasiekta. M. su psichologais bendravo mažai arba visiškai nebendravo, padėtis šeimoje nepasikeitė. R. L. kategoriškai atsisakė su vaiku apsigyventi (duomenys neskelbtini) Krizių centre, nurodė, kad nenori, jog specialistai kištųsi į jos asmeninį gyvenimą. Moteris patvirtino, kad žino, jog sūnus gyvena pas budinčią globotoją. Pasak R. L., ji pripažįsta, jog auklėti sūnų M. jai yra per sunku, prašė „įrankių“ vaiko auklėjimui.
16. 2022 m. spalio 24 d. Skyriaus specialistas nuotoliniu būdu per ZOOM programą bendravo su vaiko tėvu M. S., kuris atliko bausmę (duomenys neskelbtini). M. S. supažindintas, kad 2022 m. spalio 20 d., įvertinus sūnaus M. S. situaciją, Skyrius nustatė vaiko apsaugos poreikį ir priėmė sprendimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą ir laikinai jį apgyvendinti (duomenys neskelbtini). M. S. informuotas, kad Skyrius ruošia dokumentus teismui dėl leidimo gavimo paimti M. S. iš įstatyminių atstovų.
Žemesnės instancijos teismas
17. 2022 m. lapkričio 7 d. Tauragės apylinkės teismas, įvertinęs aplinkybes, byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad abu nepilnamečio vaiko tėvai negeba/nenori/nesutinka užtikrinti vaikui saugių gyvenimo sąlygų, negeba tinkamai pasirūpinti vaiko priežiūra bei jo saugumu, tenkino Skyriaus prašymą (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir leido paimti nepilnametį M. S. iš tėvų R. L. ir M. S..
18. 2022 m. spalio 24 d. Skyrius kreipėsi į Skyriaus vedėją dėl Mobilios komandos sudarymo R. L.. 2022 m. lapkričio 3d. R. L. atsisakė priimti intensyvią mobiliosios komandos pagalbą, nurodydama, kad pagalba nereikalinga.
19. 2022 m. spalio 21 d. (duomenys neskelbtini) Skyriui pateikė Motyvuotą pasiūlymą dėl M. S. situacijos. Motyvuotame pasiūlyme nurodoma, kad nuo 2019 m. lapkričio 28 d. R. L. šeimai skirtas atvejo vadybininkas, šeimai pradėtos teikti socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos, sudarytas Pagalbos planas. Buvo organizuota 13 R. L. šeimos atvejo nagrinėjimo posėdžių, kadangi šeimoje nuolat buvo nustatomi vaiko teisių pažeidimai. Motyvuotame pasiūlyme pateikta R. L. nuomonė. R. L. teigė, kad patiria sunkumų auklėdama sūnų M., vaikas jos neklauso, nesilaiko namuose nustatytų taisyklių, namo grįžta vėlai arba išvis negrįžta. Pasak moters, sūnus susideda su netinkama kompanija, vartoja alkoholį, sūnui blogą įtaką daro draugai. Motina nurodė, kad tiek ji, tiek sutuoktinis pavargo nuo netinkamo sūnaus elgesio, ji susirūpinusi tokiu sūnaus elgesiu, tačiau nežino kaip spręsti problemas. Pati R. L. išreiškė bejėgiškumo jausmą dėl sūnaus elgesio.
20. 2022 m. lapkričio 9 d. (duomenys neskelbtini) vyko atvejo vadybos posėdis, kuriame buvo aptartas šeimos pagalbos plano vykdymas, nes buvo nustatytas vaiko teisių pažeidimas, o nepilnametis apgyvendintas (duomenys neskelbtini) Globos centro budinčiojo globotojo šeimoje. Atvejo vadybos posėdyje R. L. paaiškino, kad jai nepavyksta sustabdyti sūnaus M. netinkamą elgesį. Ji dėjo visas pastangas, tačiau nieko nepavyksta padaryti. Jai buvo pasiūlyta eiti gyventi į Krizių centrą, tačiau jos toks gyvenimas netenkina. Ji nenori, kad būtų kišamasi į jos asmeninį gyvenimą, nurodoma kada ir ką turi daryti. Socialinė darbuotoja paaiškino, kad R. L. šeimoje lankosi pagal pagalbos plano numatytas rekomendacijas. Apsilankymo metu R. L. bendrauja, išklauso, bet teikiamą pagalbą priima tik iš dalies. Jos vyras ne visada bendrauja, nenori priimti siūlomos pagalbos. Atvejo vadybininkė paaiškino, kad M. S. yra paimtas iš šeimos ir apgyvendintas (duomenys neskelbtini). Ji bendravo su M. S., kuris išsakė savo nuomonę, kad nori gyventi su mama, ji labai jam reikalinga, tačiau mama nesidomi jo gyvenimu. R. L., kaip nurodė socialines paslaugas teikianti įstaiga, turi įsiskolinimų, negeba tinkamai paskirstyti gaunamas pajamas, neužtikrina būtiniausių vaikų poreikių. Nesikeičiant situacijai šeimoje bus priimtas sprendimas riboti vaikų išmokas. Posėdžio metu nutarta tęsti socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugą, gilinti tėvystės įgūdžius, užtikrinti būtinas sveikatos priežiūros paslaugas vaikams, užtikrinti tinkamą vaikų švietimą ir ugdymą, stiprinti šeimos narių emocinę savijautą.
21. 2023 m. vasario 9 d. (duomenys neskelbtini) vyko atvejo vadybos posėdis, kuriame buvo aptartas šeimos pagalbos plano vykdymas bei paskirti nauji įpareigojimai. Atvejo vadybos posėdyje R. L. paaiškino, kad pati nori auginti vaikus. Nepritaria, kad dėl sūnaus M. S. bus kreiptasi į teismą dėl nuolatinės globos. Taip pat ji vyrui paprieštaravo, kad jis nenori, kad su jais kartu gyventų sūnus M.. Taip pat skundėsi, kad sutuoktinis neduoda pinigų pragyvenimui. VVTAĮT vyr. specialistė paaiškino, kad R. L. ne vieną kartą buvo pasiūlyta su vaikais apsigyventi Krizių centre, bet ji visada atsisako. Ji taip pat atsisako tvarkytis jai priklausančios sodybos dalį (duomenys neskelbtini) rajone. M. S. Skyriui yra pateikęs nuomonę, kad jis norėtų gyventi su mama tik tuo atveju, jei mamos sutuoktinis negyventų kartu. Jei jis išvyks dirbti į užsienį, pasak M., jis sutinka grįžti pas mamą, kitu atveju nesutinka, nes jis su jais gyvendamas blogai jaučiasi. Atvejo vadybininkė paaiškino, kad R. L. šeimoje niekas nesikeičia. Dukra M. taip pat nenori gyventi su mama. Mažojo sūnaus N. sveikata mažai rūpinamasi. R. L. neina pasiimti sūnaus iš darželio, nesidomi kaip jam sekasi. N. priežiūra visada rūpinasi jo tėvas. Šeimoje pastoviai vyksta pykčiai ne tik dėl vaikų, bet ir dėl sutrikusių sutuoktinių tarpusavio santykių. R. L. nesutinka išeiti iš sutuoktinio namų. R. L. šeimos namuose yra filmuojama, bet jos tai netrikdo. R. L. nesutinka, kad į namus gyventi pareitų M. S., nes jis šeimoje kelia daug problemų. Šeima nenoriai vykdo kai kurias pagalbos plano priemones, kitų visai nevykdo. Posėdžio metu nutarta pakoreguoti ir papildyti pagal esamą šeimos situaciją pagalbos planą. Bendru atvejo vadybos posėdyje dalyvavusių specialistų nutarimu, buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvų R. L. ir M. S. valdžios apribojimo sūnaus M. S. atžvilgiu.
22. 2023 m. gegužės 9 d. (duomenys neskelbtini) vyko atvejo vadybos posėdis, kuriame buvo aptartas šeimos pagalbos plano vykdymas bei paskirti nauji įpareigojimai, o tie kurie nėra įvykdyti, toliau tęsiami. Atvejo vadybos posėdyje R. L. paaiškino, kad su sūnumi M. bendrauja telefonu, ji negali pasakyti, ką galėtų padaryti, kad M. grįžtų į šeimą. Taip pat ji išsakė, kad ne tokio gyvenimo ji norėjo, tikėjosi kitokių santykių su sutuoktiniu. Ji jaučiasi labai pavargusi, nelaiminga, kad nesusiklostė gyvenimas su sutuoktiniu. Sutuoktinis nepripažįsta jos vaikų iš pirmos santuokos. R. L. teigė, kad į krizių centrą nenori eiti gyventi, nes ten nuolat ją kontroliuos socialiniai darbuotojai. Ji yra finansiškai priklausoma nuo sutuoktinio, nes gauna tik vaiko išmoką ir išmoką iš Sodros. Kadangi jos mažos pajamos, todėl eiti atskirai gyventi nuo sutuoktinio ji negali, nes neturės pinigų iš ko nuomoti būstą. Posėdžio metu Skyriaus specialistas paaiškino, kad R. L. reikalingas sanatorinis gydymas, kad atgauti emocinę ir fizinę pusiausvyrą. Ji yra finansiškai priklausoma nuo sutuoktinio ir jei nedės pastangų keisti dabartinio savo gyvenimo, tikėtina, kad bus sprendžiamas klausimas dėl kitų vaikų paėmimo iš šeimos. Socialinė darbuotoja paaiškino, kad R. L. šeimoje lankosi kartą per savaitę, jei yra poreikis, tai apsilanko ir dažniau. Apsilankymo metu R. L. būna namuose viena, laisvalaikį praleidžia socialiniuose tinkluose. Pabendravus su R. L., ji paaiškina, santykiai su sutuoktiniu konfliktiški, nesijaučia namuose laiminga. R. L. gyvenime nerodo jokios iniciatyvos keisti savo gyvenimą. R. L. atsisako lankytis pas psichoterapeutą kartu su vyru, taip pat nenori leisti laisvalaikio su šeima. Nededa jokių pastangų, kad susigrąžinti sūnų M. į namus. (duomenys neskelbtini) koordinatorė paaiškino, kad R. L. per tris mėnesius tik vieną kartą buvo susitikusi su sūnumi M.. Susitikimai vyksta M. iniciatyva. R. L. nerodo jokios iniciatyvos bendravimui, nesidomi ir nedalyvauja vaiko gyvenime, nesidomi ugdymo procesu, neteikia finansinio išlaikymo. M. labai pasiilgsta mamos ir labai ją myli, bet iš motinos R. L. nėra jokio šilto emocinio ryšio su vaiku. Posėdžio metu nutarta tęsti socialinės priežiūros paslaugas, keliant motyvaciją šeimos pokyčiams, gilinti tėvystės įgūdžius, užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugas vaikams, stiprinti šeimos emocinę savijautą.
23. 2023 m. rugpjūčio 17 d. (duomenys neskelbtini) vyko atvejo vadybos posėdis, kuriame buvo aptartos R. L. šeimos problemos dėl N. L. nepriežiūros, M. S. grįžimo į šeimą, M. S. auklėjimo klausimų bei R. ir R. L. tarpusavio santykių. Atvejo vadybos posėdyje R. L. paaiškino, kad įsidarbino, darbas pamaininis ir ji labai pavargsta. Pasak motinos, vaikai patys turi išmokti įvairiausių dalykų, nes jos niekas vaikystėje neugdė, ji pati visko išmoko. Motina priekaištavo, kad specialistai kalti dėl jos susiklosčiusios situacijos šeimoje. Ji vis akcentavo, kad jei reikalinga materialinė pagalba. R. L. sutuoktinis paaiškino, kad jis labai daug bendrauja su sūnumi N., su juo užsiima. Jis išsakė, kad sutuoktinės R. L. mąstymo, suvokimo nepakeis dėl vaikų priežiūros, auklėjimo. Jis ne kartą sutuoktinei sakė, kad ji gali prisiregistruoti jų bute. Socialinė darbuotoja paaiškino, kad R. L. šeimoje lankosi kartą per savaitę, jei yra poreikis, tai apsilanko ir dažniau. Apsilankymo metu R. L. reiškia specialistams pretenzijas, kad jie per daug kišasi į jos gyvenimą, nurodinėja kaip jai gyventi. Pastebima, kad R. L. nevaldo emocijų, atsisakė kreiptis į psichiatrą. Dėl N. L. buvo pateiktos rekomendacijos tėvams. R. L. atsisakė vykdyti rekomendacijas ir mokyti vaiką, nurodydama, kad vaikas turi išmokti pats savarankiškai. Posėdžio metu nutarta tęsti socialinės priežiūros paslaugas, keliant motyvaciją šeimos pokyčiams, gilinti tėvystės įgūdžius, užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugas vaikams, stiprinti šeimos emocinę savijautą. Siekti, kad šeima vykdytų pagalbos plane nurodytas priemones.
24. 2023 m. lapkričio 23 d. (duomenys neskelbtini) vyko atvejo vadybos posėdis, kuriame buvo aptartas R. L. šeimos problemos dėl N. L. sveikatos priežiūros paslaugos, M. S. grįžimo į šeimą, M. S. auklėjimo klausimų bei R. ir R. L. tarpusavio santykių. Atvejo vadybos posėdyje R. L. paaiškino, kad atėjo į posėdį pasiklausyti pilamo purvo ant jos. Nurodė, kad specialistų nuomonės neklausys, nes tai yra šmeižtas. Dukrai M. leidžia viską ir nesikiša į jos auklėjimą, nes dirba. Neišklausius specialistų nuomonių, paliko atvejo vadybos posėdį. R. L. sutuoktinis paaiškino, kad labai daug laiko leidžia su sūnumi N., skaito knygas, eina pasivaikščioti. Pasak sutuoktinio, R. neįdomus vaiko dienos ritmas. Jai labiausiai patinka pramogos, puoštis, gražiai rengtis. Ji savo uždarbį išleidžia savo poreikiams. Namuose maisto negamina. Sutuoktinė toleruoja tokį M. gyvenimo būdą, kad pareina į namus kada nori, daro ką nori. Socialinė darbuotoja paaiškino, kad apsilankymo metu pas R. L. šeimoje, ją R. L. išvadina necenzūriniais žodžiais, dažnai reiškia priekaištus ir pretenzijas, pagalbos priimti nenori, su specialistais nebendrauja. Paskutiniu metu R. L. socialinio darbuotojo neįsileidžia į namus, į telefono skambučius neatsiliepia, neperskambina. Vaikų sveikata ir ugdymu nesirūpina. Socialinei darbuotojai paskambinus į Kauno klinikas, dėl N. reabilitacijos, ji buvo informuota, kad skambino R. L., kuri pareiškė, kad nori, jog būtų panaikintas medicininis įrašas apie sūnų N., nes dokumentuose parašyta melaginga informacija ir, kad pas ją nesilankytų specialistai ir netrikdytų šeimos ramybės. Posėdžio metu nutarta tęsti socialinės priežiūros paslaugas, keliant motyvaciją šeimos pokyčiams, gilinti tėvystės įgūdžius, užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugas vaikams, stiprinti šeimos emocinę savijautą. Siekti, kad šeima vykdytų pagalbos plane nurodytas priemones.
25. 2023 m. kovo 13 d. (duomenys neskelbtini) vyko atvejo vadybos posėdis, kuriame buvo aptartas R. L. šeimos problemos dėl N. L. sveikatos priežiūros paslaugos, M. S. grįžimo į šeimą, M. S. auklėjimo klausimų bei R. ir R. L. tarpusavio santykių. Atvejo vadybos posėdyje R. L. paaiškino, kad po darbo grįžta pavargusi, todėl mažai laiko turi bendrauti su vaikais. Santykiai su sutuoktiniu sunkūs, ji tikėjosi geresnio gyvenimo, tačiau nepavyko, namuose vien problemos. Ji jaučiasi „asociali‘, nes jos šeimoje pastoviai lankosi socialiniai darbuotojai, nurodinėja kaip gyventi, todėl su ja nebendrauja giminaičiai. Socialinė darbuotoja paaiškino, kad šeima pagalbos planą vykdo iš dalies. R. L. turi pretenzijų specialistams, nenori priimti pagalbos, su specialistais nebendradarbiauja. R. L. per mažai skiria dėmesio vaikams, o labiausiai dukrai M. S.. (duomenys neskelbtini) koordinatorė paaiškino, kad R. L. susitinka su sūnumi M. (duomenys neskelbtini), išlaikymo neteikia, nededa pastangų susigrąžinti sūnų į šeimą, nes galbūt jai patogu, kad sūnumi rūpinasi (duomenys neskelbtini). Posėdžio metu nutarta tęsti socialinės priežiūros paslaugas, keliant motyvaciją šeimos pokyčiams, gilinti tėvystės įgūdžius, užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugas vaikams, stiprinti šeimos emocinę savijautą. Siekti, kad šeima vykdytų pagalbos plane nurodytas priemones.
26. (duomenys neskelbtini) apibendrinę turimus duomenis ir tai, jog R. L. patiria sunkumų auklėdama sūnų M. ir negeba juo rūpintis, nes M. jos neklauso, nesilaiko namuose nustatytų taisyklių, namo grįžta vėlai arba išvis negrįžta, motina vengia atlikti mamos pareigas, rekomenduoja kreiptis į teismą, dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo į sūnų M. S..
Žemesnės instancijos teismas
27. Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (duomenys neskelbtini) rajone vykdo nepilnamečio M. S. laikinosios rūpybos priežiūrą. 2022 m. gruodžio 7 d. nepilnametis M. S. Skyriaus specialistui aplankymo metu išreiškė savo nuomonę, jog nori grįžti gyventi pas mamą, bet, kad namuose nebūtų jos sutuoktinio, kad namuose praktiškai nevalgydavo, pirkdavo maisto pusgaminius, valgydavo degalinėje, o namuose maistas buvo normuojamas. M. pasakojo, kai naktį grįždavo į namus, labai norėdavo valgyti, tačiau patėvis neleisdavo lįsti į šaldytuvą. (duomenys neskelbtini) gyventi gerai, suteiktos visos sąlygos. 2023 m. gegužės 18 d. ((duomenys neskelbtini) Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai aplankė nepilnametį M. S., užpildė globojamo/rūpinamo vaiko aplankymo aktą. Aplankymo metu nepilnametis specialistui nurodė, kad su mama buvo susitikęs paskutinį kartą balandžio mėnesį. Su mama bendrauja telefonu. Apie ką kalbasi, nepasakoja. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad M. bendrauja su mama ir tėvu telefonu. Mama, (duomenys neskelbtini) teigimu, su sūnumi susitiko vos keletą kartų. Su (duomenys neskelbtini) koordinatoriumi mama bendrauja retai. 2023 m. lapkričio 17 d. ((duomenys neskelbtini) Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai aplankė nepilnametį M. S., užpildė globojamo/rūpinamo vaiko aplankymo aktą. Aplankymo metu nepilnametis specialistui nurodė, kad su mama susitinka retai. Jis rodo iniciatyvą, kad susitiktų su mama. Kaip buvo susitikę su mama per gimtadienį, dovanų nuo jos negavo. Pinigų neduoda, sumokėjo už telefono taisymą, bet vis tiek jis neveikia. M. nurodė, kad yra patenkintas gyvenimo sąlygomis, džiaugiasi atskiru kambariu. M. suvokia, kad grįžti pas mamą ar gyventi su tėčiu nėra galimybių, nes situacija nei mamos šeimoje, nei tėvui grįžus iš įkalinimo įstaigos, nėra pasikeitusi. Jis pats pripažįsta, jeigu grįžtų pas mamą, jis vėl „darytų nesąmones“. Nepilnametis M. S. mokosi (duomenys neskelbtini). Ugdymo įstaiga Skyriui pateiktose charakteristikos apie M. S. nurodo, kad vaiku domisi (duomenys neskelbtini). Tėvai nebuvo susitikę ir nebendravo su vaiko auklėtoja ir mokytojais.
28. 2024 m. liepos 2 d. (duomenys neskelbtini) vyko atvejo vadybos posėdis, kuriame buvo aptartas R. L. šeimos problemos dėl N. L. sveikatos priežiūros paslaugos, M. S. grįžimo į šeimą, M. S. auklėjimo klausimų bei R. ir R. L. tarpusavio santykių. Atvejo vadybininkė A. M. nurodė, kad situacija šiuo metu sudėtinga dėl sutrikusių sutuoktinių tarpusavio santykių. Rekomenduota R. L. apsvarstyti galimybę išeiti gyventi į Krizių centrą arba ieškotis nuomojamo būsto. A. M. taip pat nurodė, kad buvo išsakytos rekomendacijos dėl kitų vaikų priežiūros (N. atpratinimo nuo sauskelnių ir gėrimo iš butelio, rūpinimosi M. mokslais ir kt.) Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė Danguolė Jakštienė rekomendavo R. L. su vaikais apsigyventi Krizių centre, pateikė pasiūlymą L. šeimai suorganizuoti psichologo konsultaciją jų namuose. Pažymėjo, jog M. ir N. yra netinkamai auklėjami, šeimai reikalinga intensyvi specialistų pagalba; mamai reikalinga psichologo ir psichiatro pagalba. Socialinė darbuotoja E. B. nurodė, kad rekomenduojama sutuoktiniams užsiregistruoti psichologo konsultacijoms, pažymėjo, jog mama sūnui M. yra davusi pinigų, tačiau reguliaraus išlaikymo neteikia. Globos koordinatorė I. K. nurodė, kad mama su sūnumi M. nebuvo susitikusi du mėnesius, sūnus labai pasiilgsta mamos, nuliūdo, kai neatvyko į jo sutvirtinimo šventę. Mama psichologiškai traumuoja sūnų neatvykdama į susitikimą, ignoruodama jį. Pasak I. K., R. L. turi ieškotis erdvesnio būsto, jeigu ji nori, kad sūnus grįžtų namo. Specialistės teigimu, M. S. turi stiprų potraukį alkoholiui, buvo juo apsinuodijęs ir atsidūręs priėmimo skyriuje, pamatęs alkoholį „dreba“. Mama. R. L. globos koordinatorei neskambina, nesidomi kaip sūnui sekasi gyventi pas (duomenys neskelbtini).
29. Iš 2024 m.rugpjūčio mėn. (duomenys neskelbtini) rašto nustatyta, kad socialinis darbuotojas R. ir R. L. šeimoje lankosi 1 kartą per savaitę, esant poreikiui ir dažniau. Pagalbos planą tėvai vykdo iš dalies, raginami socialinio darbuotojo. Nuolat fiksuojami pokyčiai ir apsilankymai šeimoje. Teikiama socialinio darbuotojo pagalba, palaikymas, stiprinant šeimos narių motyvaciją priimti siūlomą pagalbą, vykdyti paskirtus įsipareigojimus ir pagalbos plano priemones. Pastaruoju metu mama R. L. su socialiniu darbuotoju bendrauja geranoriškai, išsako šeimoje kylančias problemas į namus įsileidžia, sudaro sąlygas socialinių paslaugų teikimui. Paslaugų teikimo metu su sutuoktiniais kalbama ne tik apie mažamečių M. S. ir N. L. priežiūrą, bet taip pat aptariamas ir nepilnamečio M. S. susigrąžinimo į šeimą klausimas. Mama skatinama gerinti gyvenimo sąlygas ieškant erdvesnio būsto, daugiau pačiai inicijuoti susitikimus su sūnumi, nuolat bendrauti telefonu, domėtis jo ugdymosi procesu mokykloje. R. L. išsako, kad tikrai nori susigrąžinti ir auginti sūnų pati. Sutuoktinis R. L. išsako, kad jį neramina, ar M. S. grįžus į namus jo netinkamas elgesys nesikartos. Pažymima, kad mama R. L. išlaikymo nepilnamečiui sūnui M. S. neteikia. Nuo 2024 m. birželio 1 d., įvyko du (liepos 16 d. ir rugpjūčio 2 d.) R. L. susitikimai su sūnumi M. S.. Pagal finansines galimybes, susitikimo metu mama su sūnumi nueina pavalgyti į miesto užkandinę. R. L. teigimu, ji su sūnumi M. S. dažnai bendrauja telefonu.
30. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus (5 metų laikotarpiu) patvirtina, kad R. L. bausta administracine tvarka 6 kartus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnius: 73 straipsnio 1 dalį, 73 straipsnio 2 dalį; paskirtos administracinės nuobaudos – įspėjimai, piniginės baudos; piniginės baudos sumokėtos.
Žemesnės instancijos teismas
31. 2023 m. rugsėjo 8 d. (duomenys neskelbtini) vyko atvejo vadybos posėdis, kuriame buvo nutarta kreiptis į (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyrių dėl socialinės priežiūros šeimoms paslaugų skyrimo M. S. šeimai. Vykdyti pagalbos plane numatytas priemones. Atvejo vadybos posėdyje M. S. paaiškino, kad jam jokia pagalba nereikalinga. Pripažino, kad turi priklausomybę alkoholiui ir vaistams. Kiekvieną vakarą bendrauja su sūnumi, su dukra nebendrauja. Laukia teismo posėdžio, nes yra įvykdęs nusikaltimą. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja E. G. paaiškino, kad M. S. seniūnijoje yra neatidirbęs 96 val., tai šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl pašalpos mokėjimo nutraukimo, daugiau jokių pajamų jis negauna. Išreiškė norą važiuoti gydytis ilgalaikiai reabilitacijai. M. dažnai vartoja alkoholį, Jis turi priklausomybę vaistams. Pagalbos plane buvo nurodyta M. S. konsultuotis su psichologu, užsiregistruoti ir dalyvauti pozityvios tėvystės įgūdžių programoje, nevartoti alkoholio, lankytis pas psichiatrą. 2024 m. vasario 21 d. (duomenys neskelbtini) vyko atvejo vadybos posėdis, kuriame buvo nutarta tęsti socialinių paslaugų teikimą M. S., vykdyti pagalbos plane numatytus įsipareigojimus. Atvejo vadybos posėdyje M. S. paaiškino, kad turi priklausomybę alkoholiui. Gydėsi kelias dienas, bet grįžęs toliau vartoja alkoholį. Norėtų susimokėti baudą susitvarkyti asmens tapatybės kortelę, išvykti į užsienį užsidirbti, nusipirkti butą ir pasiimti gyventi sūnų M. pas save. Jis išreiškė nepasitenkinimą, kad pas jį lankosi darbuotoja. Jis mano, kad jam paslaugos nereikalingos ir jis nenurodys, kur gyvens ir kaip nebus namuose, tai su darbuotoja nebendraus. (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja E. G. paaiškino, kad M. S. paslaugas teikti labai sudėtinga. Jis keičia telefono numerius, savo buvimo vietas, neturi asmens dokumento, nedeklaruota gyvenamoji vieta. Bendraujant su M. S., jis būna agresyvus, vartoja necenzūrinius žodžius. Jam negali teikti paslaugų, nes vis dirba kituose miestuose. Posėdžio metu nutarta vykdyti plane numatytas priemones ir įsipareigojimus, tęsti socialinių paslaugų teikimą, kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo sūnaus M. S. atžvilgiu. 2024 m. gegužės 12 d. ((duomenys neskelbtini)) Skyriuje gautas iš (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro raštas, kad M. S. nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d. teikiama atvejo vadyba bei socialinės priežiūros paslaugos. M. S. turi priklausomybę alkoholiui, vaistams. Vyras gydėsi kelis kartus, tačiau grįžęs ir toliau vartoja alkoholį. Pas psichiatrą lankosi nereguliariai, vaistus vartoja kartu su alkoholiu. Pas psichologą nesilanko, tėvystės įgūdžių mokymuose nedalyvauja. Jis keičia telefono numerius, savo buvimo vietas, neturi asmens dokumento, nedeklaruota gyvenamoji vieta. Bendraujant su M. S., jis būna agresyvus, vartoja necenzūrinius žodžius. Jam negali teikti paslaugų, nes vis dirba kituose miestuose. Paskutiniu metu M. S. gyvena landynėse, galbūt dalyvauja nusikalstamose veikose. Pas savo motiną pareina tik apsiprausti, atgauti jėgas ir pavalgyti. M. S. šeimoje pokyčiai nevyksta, šiai dienai jis nėra motyvuotas keisti gyvenimo būdo. 2023 m. gegužės 18 d. ((duomenys neskelbtini) Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai aplankė nepilnametį M. S., užpildė globojamo/rūpinamo vaiko aplankymo aktą. Budinti globotoja nurodė, kad M. bendrauja su mama ir tėvu telefonu. Tėvas M. skambina kone kiekvieną vakarą, jį maitina pažadais, kuriais M. besąlygiškai tiki. M., išgirdęs, jog tėvas nededa pastangų ir iniciatyvos susigrąžinti sūnų, susinervino, susigraudino, užsidarė savo kambaryje. Nuraminus berniuką, šis teiravosi, ką tėvas turėtų padaryti, kad jis galėtų gyventi su tėvu. 2023 m. lapkričio 17 d. ((duomenys neskelbtini) Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai aplankė nepilnametį M. S., užpildė globojamo/rūpinamo vaiko aplankymo aktą. M. paaiškino, kad su tėvu kalbasi telefonu dažnai. Apie ką kalbasi, nepasakoja. Prasitaria, kad tėvas keliauja iš vienos vietos į kitą, neturi pastovaus darbo. Sūnaus aplankyti taip ir nebuvo atvykęs. Šiuo metu, vaiko nuomone, tėvas gyvena (duomenys neskelbtini). M. kalba, kad tėvas jam skambina neblaivus, todėl M. juo ir jo gyvenimo būdu yra labai nusivylęs. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus (5 metų laikotarpiu) patvirtina, kad M. S. baustas administracine tvarka 49 kartus pagal ANK straipsnius: 108 straipsnio 1 dalį, 446 straipsnio 5 dalį, 493 straipsnio 1 dalį, 115 straipsnio 1 dalį, 484 straipsnio 2 dalį; paskirtos administracinės nuobaudos – įspėjimai, piniginės baudos; piniginės baudos sumokėtos.
32. Skyriaus teigimu, ieškinyje nurodytos aplinkybės ir pridėti įrodymai patvirtina, kad yra pagrindas atsakovui neterminuotai, o atsakovei laikinai apriboti tėvų valdžią į sūnų M. S.. Ieškovo teigimu, atsakovo elgesys atitinka dvi tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas ir nesirūpinimą vaiku, o jo kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. atsakovas nesidomi savo vaiku, juo nesirūpina, neprižiūri, neauklėja, vaikui išlaikymo neteikia, nededa pastangų, siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą. Atsakovės dedamos pastangos vykdyti savo motinos pareigas šiuo metu dar nėra pakankamos išvadai, jog vaikas gali būti grąžintas motinai. Taip pat atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus ir gali susirasti darbą, atitinkantį išsilavinimą ir gebėjimus, neturi sveikatos problemų, Skyrius prašo iš atsakovo priteistą išlaikymą vaikui padidinti nuo 100 Eur iki 250 Eur, o iš atsakovės prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kadangi atsakovė sūnui gyvenant (duomenys neskelbtini) neteikė jam būtino išlaikymo.
Dėl neterminuoto/laikino tėvų valdžios apribojimo
33. Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą (22 straipsnis), įtvirtina diskriminacijos draudimą (29 straipsnis), nustato valstybės pareigą saugoti ir globoti šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę (38 straipsnis). Vaiko teisės detalizuotos Vaiko teisių apsaugos įstatyme: valstybė pripažįsta vaikų teisę gyventi ir sveikai vystytis (6 straipsnis), turėti tėvus (7 straipsnis), mokytis (8 straipsnis), būti išklausytam (11 straipsnis), bendrauti su tėvais ir giminaičiais (12 straipsnis), turėti tinkamas gyvenimo sąlygas (13 straipsnis), būti apsaugotam nuo smurto (20 straipsnis) ir kt. Be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnyje atskleistas tėvų asmeninių teisių ir pareigų savo vaikams turinys – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Tėvai privalo sudaryti sąlygas savo vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus (CK 3.165 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-378/2022).
34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad valstybei visų pirma kyla pareiga užtikrinti, kad šeimai, kuri pati neįstengia tinkamai pasirūpinti vaikais, būtų suteikta būtina pagalba ir parama, siekiant, kad ji vėl galėtų tinkamai pasirūpinti savo vaikais, o esant reikalui, valstybė vaiką nuo netinkamos priežiūros turi apsaugoti. Valstybės prioritetas siekiant vaiko interesų užtikrinimo – visų pirma teikti pagalbą ir paramą šeimai. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021, 38 punktas).
35. CK 3.180 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog tuo atveju, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje pabrėžiama, jog sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Pažymima, jog kiekvienu iš CK 3.180 straipsnyje nurodytų priešingų teisei veiksmų ar neveikimo tėvai daro ypatingą žalą vaikui. Žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas.
36. Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas,, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Tačiau pabrėžiama, jog šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).
37. Siekiant išsamiai išnagrinėti bylą ir nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes, teisme buvo apklausti liudytojai ir išklausyta vaiko nuomonė.
38. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. Z. nurodė, jog ji yra budinti globėja ir M. S. globoja jau dvejus metus. Per tą laiką vaikas pasikeitė – pradėjo geriau mokytis, tapo paklusnus, padeda namuose dirbti buities ir kitus darbus. Berniukas nuo pat atvykimo į jos namus pradžios bendravo su mama, su seserimi. Jie kasdien kalbėdavosi telefonu. Vaikas yra pasakojęs, kad pykosi su mamos vyru R. L.. Berniukas labai nori grįžti į namus. Liudytojos teigimu, vaikas neturi priklausomybės alkoholiui. Yra buvę keletą kartų, kai jis pavartojo alkoholio su draugais, tačiau šie kartai buvo epizodiniai. Vienu metu vaikas vis pavartodavo alkoholio, kuris buvo jų namuose, tačiau tai pastebėjus, problema buvo išspręsta. Pasak liudytojos, vaikas labai išgyvena, kad negali gyventi kartu su mama. Liudytoja dalyvauja mamos ir vaiko susitikimuose – iš pradžių jie visi kartu su koordinatore kalbasi kabinete, aptaria rūpimus klausimus, vėliau mama su sūnumi (dažnai ir jo seserimi) eina pasivaikščioti, į kavinę. Susitikimų metu vaiko ir mamos santykiai labai šilti, jie vaikšto susikabinę rankomis, mama „nučiupinėja“ vaiką, berniukas dažnai apsikabina mamą. R. L. susitikimų metu vaiką vedasi į kavinę, duoda jam pinigų, kiek tuo metu turi. Jos žiniomis, atsakovė sūnui yra nupirkusi du telefonus, ausines, apmoka jo telefono sąskaitą. Vaikas ir mama labai dažnai bendrauja telefonu ir garso, ir vaizdo skambučiais. Iš esmės bendravimas vyksta kiekvieną dieną. Kai tik berniukas apsigyveno pas ją, iš pradžių nenorėjo į namus, panašu, jog labai pyko dėl susidariusios situacijos, tačiau labai greitai nuomonę pakeitė ir dabar labai laukia, kada galės grįžti pas mamą. Vaikas nerimauja kaip jam seksis bendrauti su mamos sutuoktiniu, baiminasi ar greitu metu neteks vėl grįžti atgal pas globėją. Su tėvu vaikas kartais bendrauja telefonu, vieną kartą tėvas nieko neįspėjęs buvo atvykęs su sūnumi pasimatyti į globėjos namus. Tą kartą vaikui atsakovas nieko neatvežė. Per globojimo laikotarpį vaikas namuose svečiavosi tik vieną kartą.
39. Teismo posėdžio metu apklausta (duomenys neskelbtini) atvejo vadybininkė A. M. paaiškino, kad L. šeimai atvejo vadybą vykdo nuo 2022 m. birželio mėn. Procesas šeimoje yra „banguojantis“ – būna, kad šeima pagalbą priima ir vykdo nurodymus, o būna, kad juos ignoruoja. Nuo šių metų gegužės mėnesio situacija yra pasikeitusi – R. L. bendrauja su specialistais, atskleidžia sunkumus, su kuriais susiduria, ėmė labiau rūpintis mažesniaisiais vaikais. Mama visada norėjo rūpintis sūnumi, tačiau jos sutuoktinis prieštaraudavo vaiko grąžinimui į šeimą. R. L. emocingas žmogus, jis nerimauja ar vaikas nebus toks, koks buvo, t. y. ar vėl nekils problemų dėl jo elgesio (maištavimo, neklausimo, alkoholio vartojimo ir pan.). Liudytojos teigimu, tėvai ne visiškai suvokia, jog dėl tokio vaiko elgesio yra kalti ir jie patys, o ne tik vaikas. Matyt, tėvams trūksta ir tėvystės įgūdžių, ir žinių. Institucija teikia pagalbą šeimai – teikia rekomendacijas, aiškina vaikų poreikius ir kaip juos reikia tenkinti. Ieškojo būdo padėti atsakovei gauti socialinį būstą (duomenys neskelbtini), tačiau kol kas kliūtis sudaro jos santuoka ir jos turimas nekilnojamasis turtas. Atvejo vadybos posėdžiuose atsakovei buvo aiškinta, kad ji turi dažniau susitikti su sūnumi, pasidomėti sūnaus ugdymu mokykloje ir pan. Atsakovė iš esmės po kiekvieno posėdžio daugiau ar mažiau rekomendacijas vykdė, ji stengėsi. Anksčiau atsakovė netinkamai auklėjo ir rūpinosi sūnumi – nesidomėjo kur jis būna, kada grįžta į namus, ar vartoja alkoholį. Šiuo metu R. L. jau supranta, kad būtina nustatyti sūnui ribas. Mano, jog šiuo metu jau yra galimybė grąžinti vaiką mamai.
40. Teismo posėdžio metu apklausta (duomenys neskelbtini) koordinatorė I. K. paaiškino, kad su M. susiduria ne pirmą kartą. Pirmas kartas buvo 2020 m. , antras – 2022 m. Su atsakove ir M. yra susitikusi yra 20 kartų. R. L. visada atvyksta į suplanuotus susitikimus. Atvyksta blaivi, dažniausiai kartu būna ir dukra (M. sesuo). Susitikimai vyksta nuo dviejų iki trijų valandų. R. L. atvyksta pakeleivingomis mašinomis. Iš pradžių susitinkama kabinete, ten pasikalbama, o po to vaikas su mama eina pasivaikščioti, kartais nueina į kavinę. Jų bendravimas atrodo draugiškas ir šiltas. Matosi, kad vaikas būna labai pasiilgęs mamos. Iš pradžių vaikas buvo piktas, pyko, jog yra paimtas iš šeimos, vėliau santykiai šiltėjo. Mama aiškina, kad domisi vaiko mokymusi – padedant dukrai ji prisijungia prie Tamo dienyno, pažiūri sūnaus gautus pažymius, motyvuoja vaiką geriau mokytis. R. L. sūnui yra nupirkusi du telefonus, ausines, duoda pinigų, kai jie susitinka. Nurodė, kad susitikimai galėtų būti vykdomi ir savaitgaliais, tačiau mama turėtų rašyti prašymą ir pateikti įrodymus, kad dėl slenkančio darbo grafiko ji negali su vaiku susitikti darbo dieną. 2024 m. liepos 2 d. atvejo vadybos posėdyje nurodyta neteisinga informacija, kad R. L. neatvyksta į susitikimus, nes ji visuomet atvažiuoja. Nedalyvavo vaiko sutvirtinimo šventėje, nes negalėjo atvykti. M. alkoholį yra vartojęs tik du kartus, jis neturi priklausomybės alkoholiui. Tėvas vaiką yra aplankęs du kartus – vieną kartą nuvyko pas budinčią globėją, o kitą kartą atvyko į suplanuotą susitikimą. Vaikui davė 10 Eur.
41. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. L. paaiškino, kad M. buvo paimtas iš šeimos, nes labai neklausydavo, bėgdavo iš namų, maištavo. Mama dėjo pastangas, kad vaiko elgesys pasikeistų, bet M. tiesiog neklausė. Gal blogą įtaką jam darė netinkami draugai. Būdavo, kad ir gerai su vaiku sutardavo. M. nenorėjo laikytis taisyklių, nesitvarkydavo kambario, neklausydavo prašymo išnešti šiukšles ir pan. Pasekmių dėl to, kad vaikas neklausydavo, nebūdavo. Dabar jis su M. bendrauja telefonu, buvo susitikę. Vaikas jam atrodo pasikeitęs, būdamas pas globėją daug ko išmoko. Jeigu grįžęs į namus jis vis tiek neklausys, tai kreipsis pagalbos į socialines darbuotojas. Jis pats yra išklausęs kursus, turi ir praktinės patirties auginant vaikus – nuo 12 metų jis prižiūri vaikus. Nei jis, nei sutuoktinė negeria ir nerūko, rodo vaikams gerą pavyzdį.
42. 2024 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio metu dalyvaujant psichologei buvo išklausyta vaiko M. S. nuomonė. Vaikas paaiškino, kad jau beveik dvejus metu gyvena pas globėją. Prieš tai gyveno su mama, sese, broliu. Apie tėtį nelabai ką žino, su juo kartais pabendrauja telefonu, vieną kartą jis buvo atvykęs aplankyti, tą kartą jam davė 10 Eur. Su tėvu gyventi nenorėtų, kadangi jis nuolat geria (kad geria, supranta iš pokalbių telefonu). Net nelabai ir bendrauti su juo nori. Paaiškino, kad anksčiau jo elgesys buvo blogas – neklausydavo mamos ir patėvio, nesitvarkydavo kambario, nesimokydavo, bėgdavo iš pamokų ir namų. Todėl vaikų teisės ir nusprendė jį paimti iš mamos. Dabar jis jau pasikeitė. Per tuos dvejus metus suprato, kad jo elgesys buvo netinkamas, kad mamai ir patėviui buvo sunku su juo susitvarkyti. Mama ir patėvis yra geri žmonės, jie būna ir geros, ir blogos nuotaikos – lygiai taip pat, kaip ir bet kurie kiti žmonės. Išvadas dėl savo elgesio jam padėjo padaryti pokalbiai su psichologu. Su mama bendravimas nebuvo nutrūkęs – jie susiskambina telefonu, susitinka socialinių paslaugų namuose. Per tuos dvejus metus, kai jis gyvena pas globėją, su mama nebuvo susipykęs. Ir su patėviu nesipyksta. Patėvis buvo atvažiavęs jo aplankyti, pakalba su juo ir telefonu. Mama į susitikimus atsiveža ir jo seserį. Susitikimų metu mama duoda pinigų (15-20 Eur), kuriuos jis išleidžia savo poreikiams arba taupo (iš sutaupytų pinigų yra nusipirkęs meškerę) nusiveda į kavinę pavalgyti. Mama yra nupirkusi jam du telefonus. Su seserimi kalbėjosi, kad jis nori grįžti į namus, sesuo irgi to nori. Nurodė, kad didžiausia konfliktų namie priežastis buvo ta, kad jis nenorėjo klausyti jokių taisyklių. Su mama yra kalbėjęs, kad jis privalės lankyti mokyklą, daryti namų darbus – pažadėjo viską daryti. Mano, jog per tą laiką jis subrendo, pasikeitė, išmoko pas globėją daug dalykų. Tiki, kad daugiau tokių problemų kaip buvo, jau nebūtų. Anksčiau, kai buvo supykęs, yra sakęs, kad netrukus po to, kai bus grąžintas į šeimą, jis vėl grįš pas globėją, tačiau iš tikrųjų taip negalvoja – pasakė taip tik todėl, kad piktas buvo. Iš pradžių, kai jis buvo apgyvendintas pas globėją, labai pyko, norėjo ten likti gyventi, bet vėliau nurimo ir suprato, kad labai nori grįžti namo. Pyksta ant vaikų teisių, nes jį vaikų teisės vis erzina, kad leis gyventi su mama ir po to pakeičia sprendimą. Jaučia, kad po tokių pažadų nebetiki niekuo. Jei kas jam nutiktų blogo, pirmiausia kreiptųsi pagalbos į institucijas, po to pasikalbėtų su globėja ir mama. Labiausiai nori sugrįžti pas mamą ir kad jo elgesys nebepasikeistų. Su mama paskutinį kartą buvo susitikęs rugpjūčio mėn. Susitikus su mama vėliau nebenori išsiskirti. Susitikimus suplanuoja mama. Mano, jog grįžęs į namus jis jaustųsi saugus.
43. Nagrinėjamu atveju byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, jog Skyriui atsakovų šeima tapo žinoma nuo 2015 m. lapkričio 6 d. Nuo tos dienos iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, vaikų nepriežiūros. Nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. lapkričio 26 d., ir nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2020 m. spalio 20 d. R. L. šeimai (duomenys neskelbtini) rajone taikyta atvejo vadyba. 2019 m. lapkričio 28 d. iki šios dienos R. L. šeimai vykdoma atvejo vadyba, teikiamos paslaugos (duomenys neskelbtini) rajone. Nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2021 m. rugsėjo 27 d. ir nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d. iki šios dienos M. S. šeima vykdoma atvejo vadyba, teikiamos paslaugos (duomenys neskelbtini) rajone. M. S. 2022 m. lapkričio 11 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl vaiko laikinosios globos nustatymo M. S." nustatyta vaiko laikinoji globa (rūpyba), vaiko globėju (rūpintoju) paskirtas (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų namai. Šio sprendimo 13-31 punkte išsamiai aprašyti vaiko teisių pažeidimo atvejai ir priemonės, kurios buvo taikytos šiems atvejams spręsti.
44. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas M. S. jam teikiamos pagalbos nepriėmė, specialistų rekomendacijų nevykdė ir visiškai jokių pastangų keisti savo elgesį nedėjo. Iš bylos duomenų matyti, kad atvejo vadybos posėdyje M. S. paaiškino, jog turi priklausomybę alkoholiui, nors ir gydėsi, tačiau priklausomybės įveikti jam nepavyko. Atsisakė specialistams nurodyti savo gyvenamąją vietą ir patvirtino jokios pagalbos nepriimsiantis. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovas M. S. keičia telefono numerius, savo buvimo vietas, neturi asmens dokumento, nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos. Teisme apklaustas M. S. nurodė, kad kartais su tėvu pabendrauja telefonu, o vieną kartą M. S. buvo atvykęs jo aplankyti. Vaikas pažymėjo, jog bendraudamas su tėvu telefonu, jis supranta, kad tėvas yra neblaivus, todėl M. nemalonu su juo bendrauti. Nurodė, kad tėvas jam susitikimo metu yra davęs 10 Eur ir tai buvo vienintelis kartas kada tėvas jam davė pinigų. Berniukas nurodė, kad su tėvu nenorėtų kartu gyventi, nes jis turi priklausomybę alkoholiui ir jų ryšys yra silpnas. Teismo posėdžio metu atsakovo M. S. atstovas advokatas nurodė, kad pokalbio telefonu metu atsakovas nurodė, jog neprieštarauja, kad jam būtų neterminuotai apribota valdžia į sūnų.
45. Nustatyta, kad atsakovui M. S. buvo stengiamasi teikti įvairias paslaugas ir konsultacijas, tačiau jos teigiamo poveikio neturėjo – atsakovas vengė priimti siūlomą pagalbą ir nerodė iniciatyvos keisti savo elgesį. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas gera valia neteikia iš jo priteisto išlaikymo sūnui – už jį šią pareigą iš dalies vykdo valstybė; atsakovas iš esmės su juo nebendrauja (keletą kartų yra paskambinęs telefonu ir vieną kartą atvyko jo aplankyti), nesirūpina vaiku, be kita ko, M. S. nurodė, jog neprieštarauja, kad jam būtų apribota valdžia į sūnų. Taigi atsakovas savo vaiku nesirūpina, nesidomi jo auklėjimu ir ugdymu, priežiūra, beveik nebendrauja (šios aplinkybės yra detaliai nurodytos anksčiau šiame sprendime). Tai yra, atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo pareigų savo vaikui vykdymo.
46. Taigi byloje nustatytos ir anksčiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovas M. S. yra abejingas savo kaip tėvo pareigoms, aktyvių veiksmų pakeisti gyvenimo būdą nededa ir byloje nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).
47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pasisakyta, jog esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013. Teismų praktika. 2013, 39, p. 32-61). Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas M. S. savo tėvo valdžios nepilnamečio vaiko atžvilgiu neįgyvendina, savo gyvenimo būdo nekeičia ir pastangų išspręsti problemas nededa, yra abejingas specialistų siūlomai pagalbai, savo ruožtu aplaidumas ar abejingumas savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015), kas sudaro pakankamą pagrindą apriboti atsakovo tėvo valdžią į nepilnametį vaiką.
48. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovo M. S. tėvo valdžią į sūnų į sūnų M. S., gimusį (duomenys neskelbtini) (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, 406 straipsnis).
49. Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
50. Tėvų valdžios apribojimas taikomas tik dėl tų vaikų ir tik tam iš tėvų, dėl kurio priimtas teismo sprendimas (CK 3.180 straipsnio 5 dalis).
51. Laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 6 dalis).
52. Sprendimas dėl tėvo valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).
53. Tačiau analogiška išvada, t. y., jog yra pagrindas neterminuotai ar laikinai apriboti atsakovės R. L. motinos valdžią į vaiką, nagrinėjamu atveju nėra galima. Ši išvada bus grindžiama toliau nurodomais argumentais.
54. Atsakovė R. L. atsiliepime į ieškinį teigė, jog šioje situacijoje laikinoji globa jos sūnui buvo nustatyta ne dėl to, kad ji vengė auginti savo sūnų ar siekė išvengti savo, kaip motinos, pareigų, tačiau dėl to, kad atsakovė susidūrė su sunkumais auginant savo vaiką ir stengiantis pakeisti jo maištaujantį elgesį. Atsakovė aiškino, kad siekdama suvaldyti sūnaus netinkamą elgesį ji ne kartą kreipėsi į įvairias institucijas pagalbos: 2022 m. spalio 18 d. ji kreipėsi į socialinį darbuotoją, prašydama suteikti pagalbą, kadangi sūnus grįžo namo tik naktį, nurodė, kad nebežino, kaip pakeisti sūnaus elgesį; 2022 m. spalio 20 d. ieškovo specialistui atsakovė taip pat nurodė, kad nebežino, kokių priemonių imtis siekiant pakeisti vaiko elgesį ir prašė ieškovo specialistų pagalbos. Atsakovė nurodė, kad visuose atvejo nagrinėjimo posėdžiuose ji nurodydavo, jog sūnų myli, nori jį auginti, tačiau susiduria su netinkamu sūnaus elgesiu ir įvairiausiais būdais siekia jį pakeisti. Dar prieš 2022 m. spalio 18 d. įvykusį M. S. paėmimą iš šeimos, atsakovė rugsėjo mėn. kreipėsi su sūnumi pas psichiatrą, sūnus gydėsi vaikų psichiatrijos skyriuje nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d., lankėsi su sūnumi pas psichologą, tačiau teigiamų rezultatų nepavyko pasiekti. Atsakovė nurodė, kad yra skambinusi į Kauno sukarintą mokyklą, kadangi norėjo, jog sūnus išmoktų drausmės ir baigtų mokyklą, tačiau mokyklos atstovai nurodė, kad negali priversti mokinio lankyti šios mokyklos. Taigi atsakovė įrodinėja, kad ji nenusišalino nuo vaiko priežiūros ir auginimo, nevengė savo, kaip motinos, pareigų, tačiau visą laiką ieškojo pagalbos ir tinkamų būdų pakeisti savo sūnaus maištingą elgesį (negrįžimą į namus, alkoholio vartojimą, mokyklos nelankymą ir pan.). Atsakovė akcentavo, jog tai, kad ji nori pati auginti sūnų, ką ne kartą nurodė su jų šeima dirbantiems specialistams. Ji dalyvavo visuose atvejo nagrinėjimo posėdžiuose, domėjosi proceso eiga, išklausydavo specialistų pastebėjimus. Atsakovė nurodė, kad ji noriai bendrauja su sūnumi, domisi jo gyvenimu – ji su sūnumi bendrauja telefonu, taip pat per programą „Messenger“ vaizdo skambučiais. Atsakovė ir sūnus susitinka, kai yra iš anksto suderinamas susitikimas per globos centro koordinatorių. Susitikimų metu atsakovė nusiveda sūnų papietauti į kavinę, aptaria jo kasdienybę, ugdymo pasiekimus, sveikatos ir kt. klausimus. Mama ir sūnus turi artimą ryšį, pasiilgsta vienas kito, susitikę rodo šiltus jausmus. Nurodė ir tai, kad ji, siekdama maksimaliai stiprinti savo tėvystės įgūdžius ir ieškoti efektyvių vaikų elgesio formavimo ir auklėjimo būdų, ne kartą dalyvavo įvairiuose užsiėmimuose. Ji domisi M. S. sveikata ir ugdymu: ji beveik kas dieną susiskambina su sūnumi M. ir domisi, kaip jam sekasi mokykloje; atsakovė prašo dukters M. S. pagalbos jungiantis prie TAMO dienyno, su dukros pagalba peržiūri informaciją apie sūnų. Jos teigimu, sūnus M. S. neserga lėtinėmis ligomis, esant trumpalaikiam sveikatos pablogėjimui apie sūnaus savijautą mama sužino kalbėdamasi tiek su sūnumi, tiek ir su budinčia globotoja. Atsakovės įsitikinimu, ieškinyje nurodomi teiginiai apie visiškai nesidomėjimą sūnaus ugdymu bei sveikata yra nepagrįsti jokiais įrodymais bei prieštaraujantys faktinei situacijai. Atsakovė taip pat teigia, jog ji prisideda prie M. S. išlaikymo pagal turimas galimybes: susitikimų metu atsakovė duoda grynaisiais pinigais M. po 10-15 Eur (tiek, kiek tuo metu turi su savimi pinigų), nusiveda vaiką papietauti, yra nupirkusi vaikui kelis telefonus, ausines. Atsakovė šiuo metu yra dirbanti, ilgą laiką iki tol buvo finansiškai priklausoma išimtinai nuo savo vyro R. L.. Atsakovė turi įsipareigojimų, turi sudariusi kelias vartojimo paskolos sutartis (dėl telefonų ir susijusių priedų įsigijimo), dėl ko turi mokėti mėnesio įmokas; ji turi papildomų išlaidų perkant būtiną šeimos poreikiams tenkinti buitinę techniką; taip pat atsakovė turi tenkinti ir kitus šeimos (šiuo metu 4 asmenų) poreikius ir aprūpinti finansiškai šeimą. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, jog ji įdėjo maksimalias pastangas, siekdama susigrąžinti sūnų, vykdė institucijų siūlymus ir įpareigojimus, tačiau sūnus nėra grąžinamas į šeimą. Nurodė, kad tiek 2023 m. kovo 30 d., tiek ir 2023 m. birželio 9 d. trečiojo asmens raštuose ieškovui buvo nurodoma, kad dirbant su atsakovės šeima „nuolat aptariamas M. S. susigrąžinimo į šeimą klausimas. Mama skatinama gerintis gyvenimo sąlygas ieškant erdvesnio būsto, įdėti daugiau pastangų susitinkant su sūnumi, pačiai inicijuoti susitikimus, nuolat bendrauti telefonu, domėtis jo ugdymo procesu “. 2024 m. balandžio 30 d. trečiojo asmens pateiktame rašte yra patvirtinta, kad atsakovė su sūnumi susitinka kiekvieną mėnesį. Kaip nurodo trečiasis asmuo „Specialistų pastebėjimu R. L. būna pasiilgusi sūnaus, apsikabina, prisiglaudžia, domisi vaiko ugdymu ir laisvalaikiu. M. visad vedasi papietauti į kavinukę, vaikui išlaikymo neteikia, tačiau sūnui yra nupirkusi kelis telefonus, ausines. Telefonu R. L. su sūnumi bendrauja labai dažnai, galima teigti beveik kasdien. Specialistams moteris iš anksto pasiskambina paprašydama suorganizuoti susitikimus su sūnumi. Į susitikimus R. L. visad atvyksta su dukra M., nevėluoja“. Taigi lyginant pateiktus siūlymus 2023 metais, t. y. inicijuoti susitikimus su sūnumi, dažnai bendrauti su juo telefonu, domėtis jo ugdymu, atsakovės teigimu, ji visus šiuos pasiūlymus įvykdė, tačiau M. S. nėra grąžinamas į atsakovės šeimą. R. L. pažymėjo, jog iš esmės vienintelis siūlymas – didesnio gyvenamojo būsto susiradimas nėra įvykdytas, tačiau atsakovė šiuo metu neturi tam finansinių galimybių, tačiau bet kokiu atveju finansinės aplinkybės nesudaro pagrindo apriboti motinos valdžią savo sūnaus atžvilgiu. Atsakovė pastebi, kad sūnaus M. S. elgesys ir požiūris į gyvenimą su amžiumi tapo brandesnis, sūnus atsakingiau kalba apie savo ateitį, mokymosi galimybes (pastaruoju metu kalba, jog norėtų baigti vidurinę mokyklą, o ne apsiriboti pagrindiniu išsilavinimu). Atsakovė mano, kad sūnui toliau bręstant yra tikimybė, kad jo elgesys pasikeistų ir vaikas taptų drausmingesnis, mažiau maištautų, šeimos tarpusavio santykiai būtų geresni. Atsakovė akcentavo, jog savo elgesiu nerodo jokio neigiamo pavyzdžio vaikams – ji nevartoja alkoholio, nerūko, įsidarbino, prižiūri namų aplinką, gamina namuose maistą.
55. Teismo vertinimu, šiame sprendime anksčiau nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad esminė problema, su kuria susidūrė ir su kuria nepajėgė susidoroti atsakovė, – sūnaus M. paauglystės iššūkiai (netinkamas elgesys, nepaisymas namuose nustatytų taisyklių, mokyklos nelankymas, nesimokymas, alkoholio vartojimas, negrįžimas į namus nustatytu metu ir kt.). Šiuo atveju nėra paneigtos aplinkybės, jog atsakovė kreipėsi pagalbos į specialistus prašydama jai padėti susitvarkyti su netinkamu sūnaus elgesiu. Dėl pagalbos jai suteikimo R. L. kreipėsi ne tik į socialinį darbuotoją, tačiau ir savo iniciatyva sūnų vežė pas gydytoją psichiatrą, lankėsi pas psichologą, jų šeimai paslaugas teikė psichologė iš Klaipėdos, tačiau jokių rezultatų nebuvo pasiekta, kadangi M. su psichologais bendravo mažai arba visiškai nebendravo. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas atsakovės sutuoktinis R. L.. Jis paaiškino, kad prieš dvejus metus M. visiškai nepaisė namuose nustatytų taisyklių, nepadėdavo tvarkytis namuose, nesimokė, negrįždavo į namus ir pan. Tiek jo sutuoktinei, tiek ir jam nepavyko paveikti vaiko, kad jis keistų savo elgesį. Teismo posėdžio metu apklaustas M. taip pat paaiškino, jog tuo metu jo elgesys buvo visiškai netinkamas – jis neklausė mamos ir jos sutuoktinio, priešgyniaudavo, atsikalbinėdavo, nedarydavo ko yra prašomas, nelankė mokyklos ir pan. Tačiau vaikas patikino, jog per tuos dvejus metus, kai gyvena pas globėją, jo elgesys visiškai pasikeitė – jis suprato, kad esminė nesutarimų šeimoje buvo būtent jo netinkamas elgesys. Pasak vaiko, psichologai ir dveji metai gyvenimo pas globėją padėjo jam suprasti kaip jis turi elgtis, kad nekiltų konfliktai.
56. Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų apie žalingus atsakovės ar jos sutuoktinio įpročius, kurie galbūt keltų grėsmę vaikui dėl netinkamo pavyzdžio. Bylos duomenimis, atsakovė keletą kartų yra pasirinkusi netinkamus vaiko drausminimo būdus – įžnybė, pasuko ausis, tačiau, teismo vertinimu, nors toks elgesys nėra pateisinamas, tačiau savaime nelemia išvados, jog atsakovė sistemingai taiko fizines bausmes sūnui ir taip jį žaloja. Viena vertus, tokie netinkamo drausminimo būdai užfiksuoti keletą kartų. Kita vertus, netinkamų vaiko drausminimo priemonių parinkimas galėjo būti nulemtas tiek žinių trūkumo, tiek savitvardos praradimo, tiek tik tinkamo pavyzdžio neturėjimas – atsakovė, jos motinai apribojus valdžią ir nesant žinių apie tėvą, buvo auginama močiutės. Teismo vertinimu, šiuo atveju svarbų vaidmenį vaidina būtent vaikų teises ginančios institucijos – atsakovei turi būti suteikiama informacija apie vaiko psichologiją, jo raidą, iššūkius ir tinkamus būdus spręsti problemas.
57. Tai, kad iš pradžių atsakovė galbūt netinkamai reaguodavo į jai siūlomą specialistų pagalbą ir priemones, teismo vertinimu, galima pateisinti tiek baime prarasti sūnų, tiek atsakovės įsitikinimu, jog specialistai pernelyg kišasi į jos privatų gyvenimą ir pan. Kaip nurodė pati atsakovė, dėl nuolatinio specialistų teigimo apie galimą kitų vaikų paėmimą, teisių į M. S. praradimą ji jautė beviltiškumą susidariusioje situacijoje, tačiau vis tiek stengėsi dėl sūnaus, palaikė nuolatinį bendravimą, susitikdavo su sūnumi, rūpinosi juo, domėjosi visais su vaiku susijusiais klausimais. Atsakovė nurodė, kad ji jaučia perdėtą specialistų kišimąsi į jos privatų šeimos gyvenimą, nuolatinis nurodymų ir priekaištų gavimas lemia dar didesnius nesutarimus jų šeimoje, nemotyvuoja jos bendradarbiauti su specialistais, kadangi, nors atsakovė ir vykdo siūlymus / nurodymus, tačiau vis tiek M. S. nėra grąžinamas į šeimą. Atsakovė ypač akcentavo tai, jog jai, kaip vienintelė išeitis, kokiu atveju ji galėtų auginti M. S., yra nurodomas apsigyvenimas (duomenys neskelbtini) Krizių centre, tačiau atsakovė nenori ir nemato poreikio būti nuolat prižiūrima ir stebima Krizių centro specialistų.
58. Teismo vertinimu, specialistų teikiamas siūlymas atsakovei su vaikais apsigyventi Krizių centre iš tiesų kelia abejonių dėl šio pasiūlymo tinkamumo šioje konkrečioje situacijoje. Kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovė, ji dirba pilnu etatu pamaininį darbą (duomenys neskelbtini) (nuo 6 val. iki 14.30 val. arba nuo 14.30 val. iki 23 val.), todėl dirbant nebūtų galimybės pasirūpinti savo vaikais, kadangi nebūtų kas juos prižiūri, kai ji išeina anksti ryte į darbą arba grįžta naktį. Taigi, akivaizdu, kad apsigyvenusi su vaikais Krizių centre, atsakovė netektų galimybės dirbti, o tokiu būdu būtų nevykdomas specialistų nurodymas įsidarbinti.
59. Teismas taip pat pažymi, kad ieškovo nurodyta aplinkybė, dėl kurios vaikas negali būti grąžinamas į šeimą, – mažas atsakovės ir jos sutuoktinio būstas, taip pat negali būti vertinama kaip pakankamas pagrindas riboti motinos valdžią. Šioje byloje nėra įrodymų, jog atsakovė turi finansines galimybes įsigyti didelio (didesnio) ploto gyvenamąjį būstą, tačiau sąmoningai nesiima veiksmų gerinti gyvenimo ir buities sąlygas. Teismo vertinimu, nei mažos pajamos, nei mažo ploto gyvenamasis būstas negali būti pagrindu motinos valdžios apribojimui.
60. Šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį į gana artimą ir šiltą vaiko ir motinos ryšį. Nors teismo posėdžio metu ieškovo įgaliotas asmuo suabejojo artimu vaiko ir mamos ryšiu atkreipdamas dėmesį į vaiko išsakytą nuomonę, jog atsitikus nelaimei, jis visų pirma kreiptųsi pagalbos į institucijas, o tik po to į mamą ir globėją, teismas pažymi, kad toks vaiko atsakymas gali būti nulemtas ir vaiko amžiaus (jam netrukus sukaks 16 metų), ir noro būti suaugusiu (teismo posėdžio metu vaikas nurodė labiausiai laukiantis, kol sulauks pilnametystės). Tai, kad vaiko ir mamos ryšys yra gana artimas, patvirtina nei tik atsakovės paaiškinimai, tačiau ir liudytojų parodymai. Globėja R. Z. parodė, kad susitikimų metu vaiko ir mamos santykiai labai šilti, jie vaikšto susikabinę rankomis, mama „nučiupinėja“ vaiką, berniukas dažnai apsikabina mamą. Turint omenyje vaiko amžių, toks jo elgesys – mamos apkabinimas viešoje vietoje, vaikščiojimas susikabinus rodo ypač artimą ir šiltą vaiko ir motinos ryšį. Teismas pastebi, jog vaiko ir motinos bendravimas nebuvo nutrūkęs – jie dažnai skamba vaizdo ir garso skambučiais.
61. Mama taip pat padedama dukros domisi M. rezultatais mokykloje (per TAMO dienyną). Vaikas patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes, jog susitikimų metu ji jam duoda pinigų, yra nupirkusi du telefonus. Globėja patvirtino, jog atsakovė apmoka sūnaus telefono pokalbių sąskaitas. Byloje nėra duomenų apie lėtines M. S. ligas, todėl nėra galima išvada, jog atsakovė nesidomi vaiko sveikata. Kaip nurodė atsakovė, apie tai, jog sūnus serga, ją informuoja globėja.
62. Ieškovas šiuo atveju akcentuoja ir tai, jog atsakovė deda mažai pastangų siekdama susitikti su sūnumi. Teismas šį argumentą vertina kritiškai. Viena vertus, byloje pateikti duomenys ir liudytojų parodymai patvirtina, jog atsakovė atvyksta į kiekvieną suplanuotą susitikimą. Kita vertus, dažnesnį susitikimų skaičių riboja atsakovės pamaininis darbas ir kitos aplinkybės. Kaip nurodė atsakovė, ji dirba pamaininį darbą (duomenys neskelbtini), susitikimą suplanuoti gali tik kartą per mėnesį gavusi „mamadienį“. Savaitgaliais vaiko ir motinos susitikimai nėra organizuojami. Susitikimai vyksta (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų namuose, nuo jos gyvenamosios vietos nutolusiais apie 35 km. Atsakovė nevairuojanti, todėl turi derintis prie visuomeninio transporto tvarkaraščio. Nagrinėjamų atveju įvertinus tai, kad susitikimai su vaiku gali vykti tik institucijos darbo valandomis, o atsakovė yra dirbanti pamaininį darbą ir gyvenanti kitoje vietoje, nesant duomenų, kad atsakovė turėtų savo transportą, teisę vairuoti ir galėtų bet kuriuo metu atvykti, atsižvelgus, jog nebuvo svarstytas klausimas susitikimus organizuoti atsakovės gyvenamojoje vietoje, spręstina, jog dažnesni vaiko ir motinos susitikimai nebuvo galimi dėl objektyvių priežasčių.
63. Aplinkybės, jog galbūt atsakovei ateityje vėl kils sunkumų dėl sūnaus netinkamo elgesio savaime nereiškia pagrindo riboti motinos valdžią. Teismo vertinimu, vaiko teises ginančios ir užtikrinančios institucijos privalo teikti pagalbą tėvams, susiduriantiems su sunkumais auginant vaikus, tėvams nebijant, jog kilus problemoms, vaikas iš jų bus paimtas.
64. Taip pat teismas nesutinka, jog pagrindą apriboti motinos valdžią sudaro aplinkybės, jog atsakovė savo elgesį ėmė keisti tik nuo to momento, kada buvo pareikštas ieškinys teismui. Viena vertus, tai patvirtina, jog atsakovė pradėjo keisti elgesį ir deda pastangas. Kita vertus, šie jos veiksmai ir pastangos tęsiasi jau ilgą laiką, t. y. nėra pagrindo išvadai, jog atsakovės pastangos buvo trumpalaikės ir/ar epizodinės.
65. Taigi apibendrinat tai kas nurodyta ir aptarta, konstatuotina, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo apriboti atsakovės valdžią į sūnų nei neterminuotai, nei laikinai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė piktnaudžiautų savo kaip motinos valdžia, žiauriai elgtųsi su savo vaiku ar apskritai nedėtų pastangų matytis bei rūpintis vaiku (CPK 178 straipsnis). Todėl ieškinio reikalavimas dėl laikino atsakovės motinos valdžios į sūnų apribojimo atmestinas. M. S. grąžintinas į šeimą. M. S. gyvenamoji viena nustatytina su atsakove, biologine vaiko motina R. L. (CK 3.168 straipsnis).
Dėl priteisto išlaikymo padidinimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
66. CK 3.183 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.
67. Apribojus tėvo M. S. valdžią, atsakovo pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka (CK 3.195 straipsnis).
68. Bylos duomenimis, 2018 m. balandžio 9 d. Plungės apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš M. S. priteistas išlaikymas vaikui M. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 100 Eur. Ieškovas prašo šią sumą padidinti iki 200 Eur.
69. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiui vaikui turi būti vykdomas nuolat ir pastoviai, ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8 straipsniai, 11-14 straipsniai ir 18 straipsnis). Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas, kad jis užaugtų sveika, intelektuali ir tvirta asmenybė. Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines išmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis gali būti sumažintas arba padidintas. Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas.
70. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. balandžio 9 d. teismo sprendimas, kuriuo nustatytas šiuo metu galiojantis 100 Eur išlaikymo dydis priteistas iš atsakovo M. S. M., buvo priimtas prieš daugiau nei 6 metus. Per šį laikotarpį nepilnametis vaikas išaugo, atitinkamai padidėjo ir vaiko poreikiai, taip pat iš esmės pakito ir šalies ekonominė situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotinas vaiko poreikių padidėjimas ir laikytina, jog šiuo metu nustatytas išlaikymo dydis nėra pakankamas.
71. Bylos duomenimis, atsakovas M. S. išlaikymo vaikui neteikia. Duomenų apie tai, kad atsakovas dirba, byloje nėra pateikta. Nustatyta, kad atsakovas neturi registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Antstolių kontorose yra vykdoma daugiau nei 30 vykdomųjų bylos dėl skolų iš atsakovo M. S. išieškojimo. Byloje nėra duomenų apie atsakovo sveikatos sutrikimus, ribojančius jo galimybes susirasti savo gebėjimus ir išsilavinimą atitinkantį darbą (CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovas yra darbingo amžiaus, turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai. Pažymėtina, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
Žemesnės instancijos teismas
72. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Ieškovas byloje prašo padidinti iš atsakovo M. S. priteistą vaiko išlaikymui sumas iki 200 Eur kas mėnesį mokamų išmokų, t. y. prašomas padidintas išlaikymo dydis net nesiekia pusę mėnesinės algos.
73. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, jog šiuo metu galiojantis išlaikymo dydis nėra pakankamas vaiko poreikiams tenkinti, taip pat konstatavus, jog atsakovas yra darbingas ir sveikas, spręstina, kad jis gali teikti vaikui 200 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (CK 3.192 straipsnis).
74. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
75. Ieškovas taip pat prašo iš atsakovės priteisti išlaikymo įsiskolinimą, t. y. iš R. L. priteisti vaiko išlaikymo įsiskolinimą po 150 eurų už kiekvieną mėnesį, nuo laikinosios rūpybos nustatymo dienos, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 11 d. iki ieškinio padavimo teismui (viso suma 2700 eurų). Teismo posėdžio metu ieškovo įgaliotas asmuo teigė, jog šis reikalavimas nebūtų reiškiamas, jeigu atsakovė būtų kas mėnesį bent po 10-20 Eur pervedusi vaiko globėjai.
76. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).
77. Šioje byloje nėra ginčo, jog nuo laikinosios rūpybos nustatymo dienos, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 11 d., valstybės mokamos išmokos vaikui yra mokamos ne vaiko motinai, o globėjai. Taip pat nėra ginčo, jog atsakovas M. S. gera valia neteikia priteisto išlaikymo vaikui – šią pareigą iš dalies vykdo valstybė. Taip pat nustatyta, kad atsakovė kiekvieno susitikimo su sūnumi metu jam duoda 10-15 Eur, nusiveda pavalgyti į kavinę, yra nupirkusi du telefonus ir apmoka jo telefono pokalbių sąskaitas. Bylos duomenimis, atsakovės vardu nėra registruota kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, ji turi dar du kitus išlaikytinius (prie dukros M. S. išlaikymo tėvas M. S. taip pat neprisideda). Atsakovė nuo 2023 m. rugpjūčio įsidarbino, gauna minimalų darbo užmokestį, turi skolinių įsipareigojimų.
78. Todėl įvertinus aplinkybes dėl atsakovės turtinės padėties ir atsižvelgus, jog atsakovė kiekvieno susitikimo metu vaikui duodavo grynaisiais pinigais tokią sumą, kokią iš esmės nurodo ir ieškovas, ir šiuos pinigus vaikui panaudojus savo poreikiams tenkinti, taip pat remiantis teisingumo principu, manytina, jog šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo iš atsakovės priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Priešinga išvada lemtų itin ženklų kitų jos išlaikytinių padėties pabloginimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
79. Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu atsakovai yra 100 proc. atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei. Nors šiuo atveju ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies – atmesti reikalavimai atsakovei R. L., teismo vertinimu, nėra pagrindo iš ieškovo valstybei priteisti bylinėjimosi išlaidų, kurias valstybė patyrė suteikdama atstovavimo paslaugas atsakovei.
80. CPK 96 straipsnis expressis verbis (liet. tiesiogiai) neatleidžia Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bylose dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-666-1092/2023 yra atkreipęs dėmesį į CPK 96¹ straipsnyje nustatytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš valstybės biudžeto lėšų taisykles, kurios vertintinos kaip lex specialis (liet. specialioji įstatymo norma) CPK 96 straipsnio atžvilgiu. Pagal šias taisykles tais atvejais, kai yra visiškai ar iš dalies atmestas prokuroro, valstybės ar savivaldybės institucijos ieškinys viešajam interesui ginti, atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš prokuratūrai ar ieškinį pareiškusioms valstybės ar savivaldybės institucijoms skirtų biudžeto lėšų (1 dalis). Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinys dėl tėvų valdžios apribojimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra iš principo valstybės institucijos ieškinys dėl viešojo intereso gynimo, o pagal CPK 96¹ straipsnio reglamentavimą atmetus tokį ieškinį bylinėjimosi išlaidos turi būti atlyginamos tik atsakovui, t. y. tokiu atveju turi būti atlyginamos pačio atsakovo išlaidos, o ne valstybės išlaidos, patirtos tiekiant teisinę pagalbą atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas išaiškino, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog valstybės patirtos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą atsakovui, tokiais atvejais nėra atlyginamos (Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-666-1092/2023).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į vaiką M. S., gimusį (duomenys neskelbtini).
Pakeisti 2018 m. balandžio 9 d. Plungės apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo sumą iš M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokėti vaiko M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 100 eurų į 200 eurų periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio sprendimo priėmimo dienos (nuo 2024 m. birželio 6 d.), mokant iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Panaikinti nepilnamečio M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymą budinčios globėjos gyvenamojoje vietoje ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su motina R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , jos gyvenamojoje vietoje.
Grąžinti M. S., gimusį (duomenys neskelbtini), motinai R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Sprendimo dalį dėl tėvo M. S. valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai, kitą sprendimo dalį vykdyti teismo sprendimui įsiteisėjus.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.