- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-28
- Bylos Nr.
- e2-956-467/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00113-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- M. J., mažosios bendrijos „Stelmeta“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Techranga“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų M. J. ir mažosios bendrijos „Stelmeta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Techranga“ ieškinį atsakovams M. J. ir mažajai bendrijai „Stelmeta“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Techranga“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovų M. J. ir mažosios bendrijos (toliau – MB) „Stelmeta“ solidariai priteisti 85 440 Eur nuostolius, iš atsakovo M. J. taip pat priteisti 15 484 Eur nuostolius, iš atsakovų M. J. ir MB „Stelmeta“ priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Kauno apygardos teisme 2023 m. rugpjūčio 23 d. gautas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovo M. J. įspėjimo. Ieškovė prašė įspėti ir įpareigoti atsakovą M. J. nedaryti poveikio liudytojams, taip pat UAB „Techranga“ reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų M. J. ir MB „Stelmeta“ piniginių lėšų, kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, turtinių teisių, priklausančių atsakovams ir esančių pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, areštą už 100 924 Eur, turtą pavedant surasti antstoliui.
3. Prašymą grindė tuo, kad šioje byloje ieškovė tiek ieškinyje, tiek posėdyje yra pareiškusi prašymą liudytojais apklausti UAB „Techranga“ darbuotojus, kuriems yra žinomos ieškiniu įrodinėjamos aplinkybės. Tačiau 2023 m. birželio 12 d. ieškovei pateikus į bylą rašytinius paaiškinimus ir nurodžius aplinkybes, kurias patvirtins ieškovės pakviesti liudytojai, po kelių dienų atsakovas M.J. pradėjo skambinti liudytojams siekdamas daryti jiems poveikį, kad šie neliudytų byloje, t. y. skambino iš nežinomo numerio ir darė poveikį liudytojams J. N., P. P. – darbuotojams, kuriems duodavo nurodymus atlikti jo asmeninius užsakymus. Be to, byloje esantys duomenys yra pakankami ir patvirtina aiškiai nesąžiningą atsakovų M. J. ir MB „Stelmeta“ elgesį, todėl, nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių ir atsakovui M. J. perleidus turtą, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Atsakovui M. J. kaip fiziniam asmeniui ieškinio suma yra didelė, o MB „Stelmeta“ savo vardu neturi registruoto nekilnojamojo turto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino – uždraudė atsakovui M. J. imtis tam tikrų veiksmų, t. y. uždraudė atsakovui M. J. byloje dalyvaujantiems liudytojams daryti poveikį. Ieškovės UAB „Techranga“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštavo atsakovams MB „Stelmeta“ ir M. J. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei turtines teises, esančius pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, iš viso 85 440 Eur vertės, ir M. J. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei turtines teises, esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, iš viso 15 484 Eur vertės, leidžiant atsakovams areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti. Nustačius, kad atsakovai neturi pakankamai materialaus turto, areštuoti atsakovų pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, leidžiant atsakovei MB „Stelmeta“ iš areštuotų piniginių lėšų mokėti įmonės darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, o atsakovui M. J. leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove bei kiekvieną mėnesį disponuoti piniginių lėšų dalimi, kuri reikalinga būtiniausiems atsakovo poreikiams tenkinti.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų šioje bylos nagrinėjimo stadijoje spręsti, jog pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas. Teismas, įvertinęs prašyme nurodytus motyvus, ieškovės prie ieškinio ir prašymo pateiktus rašytinius įrodymus bei aplinkybes, kad prašoma priteisti suma pakankamai didelė tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui, taip pat, jog atsakovė MB „Stelmeta“ neturi nekilnojamojo turto, sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nurodė, jog pirmiausia areštuotinas atsakovų nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o šio turto nesant ar esant nepakankamai – areštuotinos atsakovų turimos piniginės lėšas bankuose ir (ar) turtinės teisės. Teismas vertino, kad nekilnojamojo turto areštas atsakovo M. J. materialinių gyvenimo sąlygų nepablogins, teisių neproporcingai nesuvaržys, o ieškinį atmetus pritaikytos priemonės bus panaikintos.
6. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl galbūt daromo poveikio liudytojams sudaro pagrindą ieškovės prašymą tenkinti – uždrausti atsakovui M. J. imtis tam tikrų veiksmų, t.y. uždrausti atsakovui byloje dalyvaujantiems liudytojams daryti poveikį.
7. Apie prašymo nagrinėjimą atsakovams nepranešta, kadangi nepripažinta, jog atsakovams apie prašymo nagrinėjimą pranešti yra būtina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 147 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovai MB „Stelmeta“ ir M. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų atžvilgiu atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
8.1. Atsakovas M. J. niekada niekam nedarė jokio poveikio – nurodytiems liudytojams neskambino ir tai nėra pagrįsta įrodymais. Poveikis ieškovės nurodytiems liudytojams nebuvo daromas, o ir negalėjo būti daromas, nes nurodytu laikotarpiu ieškovė jų dar nebuvo prašiusi apklausti teismo posėdyje liudytojais.
8.2. Atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas prašyme dėl daromo poveikio liudytojams, teismas privalėjo surinkti papildomus duomenis ir tik tada priimti procesinį sprendimą, todėl privalėjo pranešti atsakovams dėl galimybės pateikti atsiliepimą. Mano, kad teisėja D. Labokaitė turi išankstinį nusistatymą ir palankumą ieškovei.
8.3. Atsakovas M. J. turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos reikia išlaikyti, turi kreditorinių įsipareigojimų. MB „Stelmeta“ pagal nuomos sutartį moka nuomos mokestį, tačiau nutartyje nėra nurodyta, kad būtų galima tokius mokėjimus atlikti. Atsakovams reikalingos nemažos piniginės lėšos, kuriomis jie vykdo turimus įsipareigojimus. CPK 145 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones draudžiama areštuoti lėšas, nurodytas CPK 668 ir 739 straipsniuose. Tačiau teismas šiomis normomis nesivadovavo.
8.4. Kadangi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams motyvuojamas melagingais, neteisėtais ir nepagrįstais motyvais, akivaizdu, jog ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Teismo nutarties motyvai skiriasi nuo suformuotos teismų praktikos dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, taikant laikinąsias apsaugos priemones, kas leidžia daryti išvadą, jog sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Vien reiškiamo reikalavimo faktas nesudaro pagrindo manyti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo priėmimo atveju jis gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas
9. Ieškovė UAB „Techranga“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovė atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:
9.1. Atsakovo atskirajame skunde pateikta pozicija, jog nebuvo daromas poveikis liudytojams, yra melaginga ir tą patvirtina su atskiruoju skundu pateikti raštiški įrodymai.
9.2. Atsakovas M. J. manipuliuoja ir sąmoningai neteisingai interpretuoja bylos duomenis nurodydamas, kad ieškovė UAB „Techranga" liudytojus prašė apklausti tik parengiamajame teismo posėdyje 2023 m. rugpjūčio 21 d., todėl neva jis neskambino ir negalėjo skambinti liudytojams šių metų birželio mėnesį. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei atsakovo M. J. įspėjimo buvo nurodyta, kad 2023 m. birželio 12 d. į bylą buvo pateikti rašytiniai paaiškinimai ir nurodytos aplinkybės, kurias patvirtins ieškovės pakviesti liudytojai. Būtent po šių rašytinių įrodymų pateikimo praėjus kelioms dienoms – 2023 m. birželio15 d. – atsakovas M. J., skambindamas iš nepažįstamo numerio, siekė daryti įtaką liudytojams.
9.3. Sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmęs teismas neprivalėjo sudaryti atsakovams sąlygų atsikirtimams pateikti, nes CPK apskritai nėra imperatyvios normos, numatančios būtinybę atsakovui pateikti atsiliepimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dėl to toks atsakovų argumentas yra nepagrįstas.
9.4. Nepagrįstas atsakovo M. J. skundo argumentas, kad areštavus jam priklausančias pinigines lėšas, leidžiant atlikti tam tikras būtinas operacijas, teismas nenurodė, kokia pinigų suma jis gali naudotis operacijoms atlikti. CPK 145 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Teismas detaliai nurodė kokiu būdu ir kaip nutartis turi būti vykdoma.
Žemesnės instancijos teismas
9.5. Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi areštuotas atsakovui M. J. priklausantis turtas neatitinka turto, iš kurio negalima vykdyti išieškojimo, požymių bei sąlygų (CPK 668 ir 739 straipsniai).
9.6. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi tiek ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytais motyvais, tiek ieškovės UAB „Techranga" byloje pateiktais rašytiniais įrodymais apie atsakovų turimą turtą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Būtinybės peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nenustatyta.
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
12. Atsakovai kartu su atskiruoju skundu pateikė: kredito sutartį Nr.(duomenys neskelbtini); transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį; ERGO transporto priemonių Kasko draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini); lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); įmokų grafiką Nr.(duomenys neskelbtini); 2021 m. birželio 1 d. patalpų nuomos sutartį; vaikų gimimo liudijimus. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė: nuotraukas iš vaizdo skambučių programėlės, 2023 m. rugsėjo 6 d. liudytojo parodymus notarui, susirašinėjimą programėle „Messenger“. Kiekviena iš šalių teikiamais naujais įrodymais siekia pagrįsti savo procesinių dokumentų argumentus ir motyvus.
13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
14. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).
15. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl poreikio pridėti prie bylos šalių teikiamus įrodymus pažymi, kad jie iš dalies yra susiję su sprendžiamo klausimo (laikinųjų apsaugos priemonių) nagrinėjimu, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl tiek atsakovų, tiek ieškovės pateiktus įrodymus priima, prideda prie bylos ir vertins bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).
Dėl rašytinių paaiškinimų ir prie jų pridėtų įrodymų
16. Apeliantas M. J., reaguodamas į ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus teiginius, 2023 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą priimti papildomus paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus – pokalbio telefonu garso įrašą – motyvuodamas tuo, kad jis – atsakovas M. J. nė vienam liudytojui nedarė poveikio ir tokio tikslo neturėjo, prašo priimti juos į bylą.
17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį (atskirąjį) skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai, o terminui pasibaigus, draudžiama keisti (papildyti) skundą (CPK 323, 338 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-321-464/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2022; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-942-464/2022).
18. Taigi apelianto pateiktas prašymas priimti rašytinius paaiškinimus vertinamas atskirojo skundo papildymu. Tačiau pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti ar pildyti atskirąjį skundą naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis, 338 straipsnis). Todėl apeliacinės instancijos teismas atsakovo M. J. pateiktus rašytinius paaiškinimus ir prie jų pridėtus įrodymus atsisako priimti, nes jie pateikti pavėluotai, be to, išeina už atskirojo skundo nagrinėjimo ribų, kadangi juose nurodomos aplinkybės sudaro ginčo nagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme dalyką.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo pagrindų
19. Ieškovė UAB „Techranga“ prašė teismo taikyti atsakovams M. J. ir MB „Stelmeta“ keletą laikinųjų apsaugos priemonių: kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 3 punktas); draudimą dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų (nedaryti poveikio bylos liudytojams) (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
20. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliacinės. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
21. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys preliminariai pagrįstas, todėl pripažino, jog pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra įrodyta. Atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir kelia klausimą dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, kaip vienos iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, egzistavimo. Kitaip tariant, apeliantai nesutinka, jog ieškovės ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
22. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų, iš pirmo žvilgsnio) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).
23. Taigi preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar yra antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
24. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuri kildinama iš atsakovo M. J. neteisėtų veiksmų, pasinaudojant jo užimamomis pareigomis ir piktnaudžiaujant jam suteiktais įgaliojimais. Ieškovė teigia, kad atsakovas M. J., dirbdamas gamybos vadovu ieškovės įmonėje, tiesiogiai ar per savo įsteigtą MB „Stelmeta“ teikė paslaugas ieškovės klientams pasinaudodamas ieškovės resursais, darbuotojų darbu bei įranga ir iš to gavo finansinę naudą.
25. Nurodytoms aplinkybėms pagrįsti ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, jos manymu, pagrindžiančius ieškinyje dėstomas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad ji savo interesus ėmėsi ginti aiškiai netinkamu būdu. Ieškinys grindžiamas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją išreiškiančiais teisiniais pagrindais (su ginčo dalyku susijusios aplinkybės bus patvirtintos arba paneigtos tik išnagrinėjus bylą iš esmės, bet jos negali būti nustatytos sprendžiant tik tarpinį procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), todėl pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Duomenų, paneigiančių šią išvadą, apeliantai nepateikė.
26. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas – įvertino prašyme nurodytus motyvus, ieškovės prie ieškinio ir prašymo pateiktus rašytinius įrodymus bei aplinkybes, kad prašoma priteisti suma yra pakankamai didelė tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui, jog atsakovė MB „Stelmeta“ neturi nekilnojamojo turto, ir nusprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantai su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir apeliacinės instancijos teismas jų pozicijai pritaria.
27. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju teismo išvadą dėl ieškinio sumos reikšmingumo suponuoja ieškinyje išdėstytas reikalavimas (ieškinio dalykas). Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Ieškinio sumos kriterijus priklauso išimtinai nuo ieškovo valios, todėl byloje nesant duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, reikalavimo sumos dydis negali būti vienintele priežastimi laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-516/2019 ir joje nurodyta praktika). Vadinasi, ieškovės nurodoma ir kaip atsakovei reikšminga įvardijama ieškinio suma savaime nepatvirtina grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių teiginius, neturi pagrindo manyti, kad jie pakankamai pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinami atliekami ar realiai ketinami atlikti atsakovų veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) tokiu būdu, kad būtų apsunkintas ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, kuriai tenka pareiga surinkti ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos poziciją bei argumentus, nepateikė faktinių duomenų apie atsakovų ketinimą perleisti, paslėpti ar kitomis prievolėmis apsunkinti nuosavybės teise turimą turtą ar turtines teises, iki teismas išspręs šalių ginčą. Taip pat nepateikta duomenų, iš kurių būtų galima daryti bent labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovai tiek iki bylos iškėlimo, tiek jos nagrinėjimo metu ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant nuslėpti, perleisti turtą ar kitaip jį sumažinti dėl ieškovės reiškiamų turtinių reikalavimų.
29. Nesant objektyvių duomenų, kurie patvirtintų atsakovų nesąžiningumą siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ar jį apsunkinti, argumentai dėl ieškinio sumos reikšmingumo atsakovams negali būti vertinami kaip teisiškai svarbūs ginčo nagrinėjimui, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017).
30. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo teigti, jog atsakovų konkretūs veiksmai patvirtina grėsmės ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
31. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams, remdamasis ieškovės pateiktu prašymu, nutarties rezoliucinėje dalyje uždraudė atsakovui M. J. imtis tam tikrų veiksmų, t. y. uždraudė atsakovui M. J. daryti poveikį byloje dalyvaujantiems liudytojams.
32. Apeliacinio teismo vertinimu, toks nurodymas proceso dalyviui nelaikytinas laikinąja apsaugos priemone, nes, pirma, tai neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslo, siekio užtikrinti būsimo teismo sprendimo tinkamą įvykdymą. Antra, neaišku kaip turėtų būti užtikrinamas šio įpareigojimo tinkamas vykdymas. Trečia, pritaikytas draudimas nėra konkretus – teismas nenurodė konkrečių liudytojų, kuriems atsakovas (ne)gali daryti poveikio. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, daroma išvada, jog teismo nustatytas įpareigojimas atsakovui skirtas neteisėtai ir nepagrįstai, nes jis neatitinka CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Dėl to ieškovės prašymas dėl atsakovo M. J. įspėjimo negalėjo būti tenkinamas. Aplinkybės, susijusios su galimu poveikiu liudytojams, gali būti vertinamos nagrinėjant bylą iš esmės (apklausus liudytojus ir vertinant jų parodymus), sudarant ginčo šalims galimybę pateikti savo nuomonę nurodytu klausimu, o teismui, nustačius atitinkamus įstatymų ar kitų teisės normų pažeidimus, spręsti dėl atskirosios nutarties priėmimo.
33. Atskirajame skunde akcentuojamas pirmosios instancijos teismo šališkumas, kurį apeliantai sieja su skundžiamos nutarties rezultatu bei su procesinių prašymų išsprendimu, taip pat ir su prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjimo operatyvumu. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo sutikti su prielaidomis grindžiamomis apeliantų abejonėmis dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, kurios, nesant konkrečių šias abejones galinčių patvirtinti įrodymų, negali paneigti preziumuojamo asmeninio teisėjo nešališkumo principo ir nesudaro pagrindo išvadai, kad objektyviąja prasme teismas buvo šališkas.
34. Tokią išvadą pagrindžia tai, kad atsakovas M. J. bylą nagrinėjusiai teisėjai nušalinimą CPK 68 straipsnyje nustatyta tvarka jau reiškė ir jis buvo atmestas kaip nepagrįstas, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui nustačius, jog atsakovas nenurodė pagrįstų aplinkybių, galinčių kelti abejonių teisėjos nešališkumu. Naujų aplinkybių ir įrodymų, pagrindžiančių galimą teisėjos šališkumą, apeliantai nenurodo ir neteikia. Be to, aplinkybė, kad teismas priėmė galbūt vienai šaliai (šiuo atveju – atsakovams) nepalankų procesinį sprendimą, nesant kitų konkrečių šiai abejonei patvirtinti nurodytų aplinkybių, nesuponuoja išvados dėl teismo šališkumo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo atliktas aplinkybių vertinimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas instancine tvarka, t. y. nagrinėjant atsakovų atskirąjį skundą.
35. Nurodytų argumentų pagrindu sprendžiama, kad nei apeliantų nurodyti argumentai, nei bylos medžiaga nesudaro pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė nešališkumo pareigą (CPK 64–66 straipsniai).
36. Atsakovai savo interesų pažeidimą sieja ir su tuo, kad jiems nebuvo suteikta procesinė galimybė pirmosios instancijos teisme pasisakyti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes CPK 147 straipsnio 1 dalyje nenustatyta pareiga teismui, kuris sprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, apie tai informuoti kitus proceso dalyvius. Kiekvienu atveju teismas įvertina, ar pakanka pateiktų duomenų išnagrinėti prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ar būtina informuoti apie pateiktą prašymą atsakovą. Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad teismas paprastai nagrinėja tokio pobūdžio prašymus, nedelsdamas ir apie juos nepranešęs kitai šaliai ir tik kai teismas mano, jog tai yra būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą praneša atsakovui.
37. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nemanė, jog apie ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra būtina pranešti atsakovams ir skundžiama nutartis buvo priimta nesuteikus teisės atsakovams atsikirsti (atsiliepti) į prašymą, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovų teisės pažeidimą. Kaip jau minėta, pranešti atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra tokį prašymą sprendžiančio teismo diskrecijos teisė, o teisę išreikšti savo poziciją laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimu atsakovai įgyvendino pateikdami atskirąjį skundą. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nepranešęs atsakovams apie prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir jį išnagrinėjęs, nepažeidė proceso teisės normų ir (ar) atsakovų teisių.
Dėl procesinės bylos baigties
38. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nutartyje išdėstytus argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje buvo nepagrįstai nustatyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga (grėsmė teismo sprendimo vykdymui ir nesąžiningi apeliantų veiksmai siekiant ateityje išvengti galimai jiems nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo), todėl atsakovų atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiuo konkrečiu atveju nebuvo pagrindo, dėl to skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas.
39. Teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžiama, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą; proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteiktų nepagrįsto prioriteto. Šiuo atveju, be teisėto pagrindo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo pažeisti nurodyti principai.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Techranga“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šios nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.