- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-19
- Bylos Nr.
- e2-508-516/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00113-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- M. J., mažosios bendrijos „Stelmeta“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Techranga“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų M. J. ir mažosios bendrijos „Stelmeta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutarties netenkinti prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo civilinėje byloje Nr. e2-848-638/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Techranga“ ieškinį atsakovams M. J. ir mažajai bendrijai „Stelmeta“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismas 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimu patenkino ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Techranga“ ieškinį ir priteisė iš atsakovo M. J. 36 681,86 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 020,68 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė ieškovei iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Stelmeta“ 64 242,38 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7 149,32 Eur bylinėjimosi išlaidų; nustatė, kad MB „Stelmeta“ neišsigalint įvykdyti sprendimo, prievolė subsidiariai vykdytina iš atsakovo M. J.; priteisė iš atsakovo M. J. 5 Eur, o iš atsakovės MB „Stelmeta“ 9 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
2. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 3 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė ieškovei iš atsakovų M. J. ir MB „Stelmeta“ po 1 311,83 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
3. Atsakovai M. J. ir MB „Stelmeta“ pateikė prašymą išdėstyti Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimo vykdymą, kuriuo ieškovei iš atsakovų M. J. ir MB „Stelmeta“ priteistas 114 717,66 Eur žalos atlyginimas ir bylinėjimosi išlaidos, nustatant, kad atsakovai M. J. ir MB „Stelmeta“ subsidiariai mokės po 300 Eur į mėnesį iki kiekvieno mėnesio 1 dienos, mokant 382 mėnesius, paskutinį mokėjimą 383 mėnesį sumokant 117,66 Eur.
4. Nurodė, kad atsakovui M. J. sudėtinga įvykdyti teismo sprendimą. M. J. šiuo metu gauna tik 924 Eur mėnesio atlyginimą, todėl priteistos pinigų sumos sumokėti neturi objektyvių galimybių. Atsakovas neturi nekilnojamojo turto, vienintelis nekilnojamasis turtas yra namas, kuriame gyvena jis ir jo šeima (sutuoktinė ir nepilnamečiai vaikai). Gyvenamąjį namą pardavus, atsakovas su šeima atsidurtų beviltiškoje padėtyje. Kilnojamojo turto taip pat neturi. Iš gaunamų mėnesio pajamų M. J. turi išlaikyti du mažamečius vaikus, pirkti maistą, tenkinti kitus būtinuosius poreikius. Atsakovas prižiūri sunkiai sergantį tėvą, kuriam nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Atsakovo motina taip pat serga įvairiomis ligomis, dėl kurių jai nustatytas 50 procentų darbingumo lygis.
5. MB „Stelmeta“ šią dieną nevykdo veiklos ir neturi lėšų atsiskaityti už žaliavas, paslaugas, todėl ruošiamas ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo.
6. Atsakovui M. J. diagnozuota tachikardija, padažnėję širdies susitraukimo dažniai, nuolat skauda galvą, pykina, mirga dešinėje akyje, o dėl negalėjimo išmokėti priteistą sumą jaučia nuolatinį stresą. Atsakovų pateikti duomenys patvirtina jų sunkią finansinę padėtį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi atsakovų prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo netenkino.
8. Teismas nurodė, kad išimtiniais atvejais taikomą sprendimo įvykdymo atidėjimą arba jo vykdymo išdėstymą turi lemti objektyvios (nepriklausančios nuo asmenų valios, veiksmų ir (ar) jų ketinimų), o ne subjektyvios priežastys. Remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, teismas konstatavo, kad skolininko bloga turtinė būklė nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą.
9. Teismas, remdamasis ieškovės pateiktais antstolės R. P. sudarytais turto aprašais (2023 m. rugpjūčio 28 d. ir 2023 m. rugsėjo 8 d. bei rugsėjo 13 d.), nustatė, kad antstolė, vykdydama Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra aprašiusi tokį turtą: pinigines lėšas penkiose sąskaitose, iš viso 195 000 Eur, gyvenamąjį namą (45 000 Eur vertės), du žemės sklypus (bendra vertė – 8 500 Eur), transporto priemones VICTORY CROSS COUNTRY TOUR, AUDI A4, TOYOTA COROLLA (bendra vertė – 19 500 Eur).
10. Teismas taip pat nustatė, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, pasinaudojęs situacija, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos, atsakovas M. J. 2023 m. spalio 24 d. dovanojimo sutartimi perleido sutuoktinei I. J. 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), o bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) atsakovas M. J. su I. J. pasidalijo taip, kad sklypas tapo asmenine I. J. nuosavybe. Teismas nustatė, kad atsakovo M. J. vardu registruotos transporto priemonės, teikiant prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ pažymą jau yra išregistruotos.
11. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas tretiesiems asmenims perleido ne tik nekilnojamąjį turtą, bet ir turėtas transporto priemones, o 2023 m. rugsėjo 13 d. fiksuotų piniginių lėšų pilnai pakanka atlyginti padarytą žalą – įvykdyti teismo sprendimą. Teismo vertinimu, atsakovas M. J. yra nesąžiningas, slepia savo turtą ir pajamas. Nurodė, kad atsakovai, aprašydami savo sunkią finansinę padėtį, nepateikė teismui jokių duomenų apie ketinimą ateityje iš kokios nors veiklos gauti pajamų ir įvykdyti teismo sprendimą. Byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovai, patvirtindami savo ketinimus įvykdyti sprendimą, būtų sumokėję nors dalį priteistų sumų, t. y. įvykdę bent dalį teismo sprendimo. Tokios aplinkybės leido teismui teigti, kad atsakovai nesiima net minimalių pastangų įvykdyti teismo sprendimą, todėl prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo netenkino.
12. Teismas konstatavo, kad sprendimo vykdymo išdėstymas, nesant pagrindo išvadai, jog atsakovų turtinė padėtis yra bloga arba pačiam atsakovui ją dirbtinai pabloginus, pažeistų šalių teisių ir interesų pusiausvyrą, paneigtų teisėtus ieškovės lūkesčius, kad sprendimas bus įvykdytas kuo ekonomiškiau ir operatyviau, taip pat pažeistų teisinio apibrėžtumo principą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovai M. J. ir MB „Stelmeta“ pateikė atskirąjį skundą, prašydami Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – atsakovų prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Atsakovai neslepia nei turto, nei pajamų. Nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įgytas santuokoje, t. y. bendroji jungtinė M. J. ir jo žmonos I. J. nuosavybė. Be to, šiam turtui taikoma hipoteka ir jis nėra susijęs su Kauno apygardos teismo procesiniu sprendimu priteistomis sumomis. Šalys dovanojimo sutartimi ir turto pasidalijimo sutartimi pasidalino turtą, kurio pusė ir taip jau priklausė I. J..
13.2. Ieškovė neturi reikalavimo teisės į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), (kuris priklauso atsakovei I. J.), ji nereiškė jokių kreditorinių reikalavimų I. J., todėl išieškojimas, nukreiptas į I. J. turtą, yra nepagrįstas, grubiai pažeidžiantis I. J. ir jos mažamečių vaikų teises bei teisėtus interesus. Tai yra vienintelė šeimos gyvenamoji vieta. Sutuoktiniai, sudarydami ieškovės ginčijamus sandorius, tik realizavo savo teises į jiems priklausančią nuosavybę.
13.3. Žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas už asmenines I. J. pinigines lėšas, tai patvirtina teikiami rašytiniai įrodymai. Manytina, kad notaras, tvirtindamas pirkimo–pardavimo sandorį, per klaidą ar nesusipratimą šį juridinį faktą įregistravo kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, nors žemės sklypas buvo įsigytas už I. J. gaunamą darbo užmokestį, jos asmenines lėšas.
13.4. Nekilnojamojo bei kilnojamojo turto dovanojimą ir pasidalinimą su sutuoktine lėmė pablogėję šalių tarpusavio santykiai, siekis apsaugoti sutuoktinės I. J. ir mažamečių vaikų interesus, vaikų išlaikymo užtikrinimą.
13.5. Dar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme MB „Stelmeta“ iš esmės sunkiai vykdė veiklą, nesugeneravo pajamų, nes vos pateikus ieškinį buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės M. J. ir MB „Stelmeta“ turtui, buvo areštuotos visos piniginės lėšos, esančios banko sąskaitose, dėl to įmonė negalėjo vykdyti veiklos.
13.6. Ieškovė jokių objektyvių duomenų, kad atsakovai turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdami sukliudyti teismo sprendimo įvykdymą, nepateikė.
13.7. Teikiant prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo buvo nurodyta, kad MB „Stelmeta“ materialinės padėties pablogėjimą lėmė M. J. suprastėjusi sveikata, ypač po įsiteisėjusio Kauno apygardos teismo sprendimo, kuriuo priteistos itin didelės sumos, kurių jis neišgali išmokėti. M. J. diagnozuota tachikardija, padažnėję širdies susitraukimo dažniai, nuolat skauda galvą, pykina, mirga dešinėje akyje, dėl negalėjimo išmokėti priteistą sumą jis jaučia nuolatinį stresą. M. J. taip pat tenka našta prižiūrėti sunkiai sergantį tėvą V. J., kuriam nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. M. J. motina L. J. taip pat serga įvairiomis ligomis, dėl kurių jai nustatytas 50 procentų darbingumo lygis.
13.8. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi I. J. atiteko transporto priemonė VICTORY bei transporto priemonė AUDI A4. Šis sandoris buvo sudarytas dėl to, kad transporto priemonė AUDI A4 reikalinga I. J. nuvežti ir parvežti vaikus į mokyklą, į užsiėmimus, o kitos transporto priemonės sutuoktiniai neturi. Transporto priemonė VICTORY buvo perleista, siekiant nepažeisti I. J. nuosavybės teisių, nes šia transporto priemone I. J. naudojasi asmeniškai, ji yra įgyta už jos asmeninius pinigus.
13.9. Ieškovės interpretuojamos aplinkybės dėl M. J. ir I. J. sudarytos santuokos 2011 metais ir sandorių sudarymo 2023 metais neturi teisinės reikšmės, nes sandorių sudarymo privalomumas atsirado tik 2023 metais.
Atsiliepimas
13.10. Atsakovo bankų sąskaitose esančios pinigų sumos buvo nurodytos neteisingai. Nei MB „Stelmeta“ banko sąskaitoje, nei M. J. banko sąskaitoje nebuvo minimų tūkstantinių sumų. Šias aplinkybes pagrindžia pridedami bankų sąskaitos išrašai.
13.11. Atsakovams šiuo metu yra išties sudėtinga įvykdyti teismo sprendimą. Pateikti duomenys patvirtina jų sunkią finansinę padėtį. M. J. stengsis susirasti naują darbą, kuris būtų tinkamas, atsižvelgus į jo galimybes, sveikatos būklę, aukštą kraujospūdį bei imsis visų būtinų priemonių, kad pagerintų susidariusią turtinę padėtį ir kad užtikrintų teismo procesiniu sprendimu priteistos skolos grąžinimą.
14. Ieškovė UAB „Techranga“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovų 484 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu neatlygintinai perleido savo sutuoktinei pusę jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusio vertingo nekilnojamojo turto, t. y. pusę žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ant kurio vėliau buvo pastatytas gyvenamasis namas. Tai nebuvo vienintelis atsakovo turėtas nekilnojamasis turtas, kurį jis bylos nagrinėjimo metu perleido savo sutuoktinei. Atsakovas M. J. su I. J. 2023 m. kovo 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgijo 0,8900 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovas M. J., siekdamas nuslėpti turimą nekilnojamąjį turtą, iš kurio būtų galima vykdyti išieškojimą ieškovės reikalavimų įvykdymui, su sutuoktine I. J. pasidalijo santuokinį turtą: minėtas žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise atiteko atsakovo sutuoktinei, o M. J. neatiteko joks turtas. Byloje ne tik kad nepateikta duomenų apie tai, kad minėtas žemės sklypas buvo įgytas iš atsakovo sutuoktinės I. J. banko sąskaitoje esančių asmeninių piniginių lėšų, tačiau atsakovo M. J. santuoka sudaryta dar 2011 m., dėl to piniginės lėšos, net ir esančios atsakovo sutuoktinės I. J. banko sąskaitoje, laikytinos bendromis sutuoktinių lėšomis, o įgytas žemės sklypas – bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Vien faktas, kad atsakovas aukščiau išvardintą nekilnojamąjį turtą padovanojo ir atsidalijo iškart po laikinųjų apsaugos priemonių šioje civilinėje byloje panaikinimo, patvirtina išskirtinį atsakovo nesąžiningumą ir siekį išvengti finansinių įsipareigojimų vykdymo, padarant save beturčiu.
14.2. Atsakovo SEB banko išrašai, kurie teikiami su šiuo atsiliepimu, patvirtina, kad atsakovas pirko bilietus į eilę brangių renginių ir dalyvavo pramoginiuose renginiuose Žalgirio arenoje, vakarieniaudavo ir pietaudavo kavinėse, savaitgalius ir šventes praleido kelionėse. Akivaizdu, kad M. J., įsigydamas prabangos prekes ir paslaugas, tiek prieš pasidalindamas turtą su sutuoktine, tiek po turto pasidalinimo gyvena pasiturintį gyvenimą.
14.3. Visiškai nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad atsakovui M. J., pačiam turinčiam problemų su sveikata, vienam tenka visa itin sunkiai sergančių tėvų priežiūros našta. Pažymi, kad atsakovas turi dar du brolius – G. J. ir P.-D. J.. Tiek atsakovas, tiek abu jo broliai, ieškovės žiniomis, gyvena pasiturinčiai, dėl to motyvai, kad atsakovui vienam tenka visa tėvų priežiūros našta neatitinka tikrovės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovų prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. CPK 18 straipsnyje yra nustatytas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.
18. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
19. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
20. Pažymėtina, kad net ir sunki skolininko turtinė padėtis nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-250-798/2021, 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-330/2022; 2024 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-373-516/2024, 28 punktas).
21. Nei teisės normose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta, kokios aplinkybės yra pripažįstamos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą išdėstyti ar atidėti teismo sprendimo vykdymą, todėl teismas, spręsdamas tokio pobūdžio prašymą, faktinę situaciją turi vertinti individualiai kiekvienoje byloje.
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovų prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, tokį sprendimą motyvuodamas tuo, kad atsakovas M. J., pasinaudodamas situacija, jog nagrinėjamoje byloje buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, nedelsiant sudarė dovanojimo ir turto pasidalijimo sutartis, pagal kurias perleido savo sutuoktinei I. J. tiek nekilnojamąjį turtą, tiek ir transporto priemones, taip nesąžiningai pablogindamas savo turtinę padėtį, taip pat nustatęs, kad banko sąskaitose esančių lėšų visiškai pakako atlyginti padarytą žalą, tačiau atsakovai nesiėmė priemonių bent iš dalies įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą.
23. Apeliantų (atsakovų) M. J. ir MB „Stelmeta“ teigimu, jų prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo turėjo būti patenkintas, nes abiejų atsakovų turtinė padėtis yra bloga, t. y. MB „Stelmeta“ šią dieną veiklos nevykdo ir negali atsiskaityti už paslaugas ir žaliavas, savo ruožtu M. J. neišgali sumokėti priteistų sumų dėl prastos sveikatos būklės, be to, turi išlaikyti mažamečius vaikus bei prižiūrėti sergančius tėvus. Įrodinėja, kad M. J. turto pasidalijimą nulėmė ne siekis pabloginti savo turtinę padėtį, tokiu būdu apsunkinant teismo sprendimo įvykdymą, o objektyvios aplinkybės – pablogėję santykiai šeimoje ir siekis apsaugoti tiek sutuoktinės, tiek mažamečių vaikų interesus bei užtikrinti jų išlaikymą.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino tiek apeliantų, tiek ir ieškovės pateiktus dokumentus, pagrindžiančius atsakovų turtinę padėtį, ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovų turtinė padėtis nėra bloga, priešingai, pats M. J. nesąžiningai dirbtinai ją pablogino, todėl nėra pagrindo taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą.
25. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi, ieškovės UAB „Techranga“ reikalavimų užtikrinimui, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovų MB „Stelmeta“ ir M. J. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, turtinių teisių, o tokio turto nesant – piniginių lėšų areštas. Antstolė R. P., vykdydama paminėtą teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2023 m. rugpjūčio 28 d. ir 2023 m. rugsėjo 8 d. ir rugsėjo 13 d. aprašė tokį turtą: pinigines lėšas penkiose sąskaitose, iš viso – 195 000 Eur, gyvenamąjį namą 45 000 Eur vertės, du žemės sklypus 8 500 Eur vertės, transporto priemones VICTORY CROSS COUNTRY TOUR, AUDI A4, TOYOTA COROLLA, kurių bendra vertė – 19 500 Eur. Bylos duomenys patvirtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartis ir klausimas išspręstas iš esmės – prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas M. J., pasinaudodamas tokia situacija, netrukus po jam taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, 2023 m. spalio 24 d. sudarė dovanojimo sutartį, pagal kurią perleido savo sutuoktinei I. J. 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ant kurio vėliau buvo pastatytas gyvenamasis namas. Be to, atsakovas M. J. pasidalijo ir kitą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi atsakovo sutuoktinei I. J. atiteko transporto priemonės VICTORY ir AUDI A4, o bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), tapo asmenine I. J. nuosavybe.
26. Nors, apeliantų teigimu, turto pasidalijimą nulėmė ne siekis pabloginti turtinę padėtį, o neva objektyvios aplinkybės – atsakovo M. J. pablogėję santykiai su sutuoktine bei siekis apsaugoti jos ir mažamečių vaikų interesus, taip pat tai, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pirktas už asmenines I. J. lėšas, tačiau pažymėtina, kad tokioms aplinkybėms pagrįsti nepateikta įrodymų. Nustatyta, kad atsakovo M. J. ir jo sutuoktinės I. J. santuoka buvo sudaryta 2011 m. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise atsakovui M. J. ir jo sutuoktinei priklausęs žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris vėliau buvo perleistas asmeninėn I. J. nuosavybėn, įgytas 2023 m. kovo 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, t. y. santuokos metu. Remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 punktu, tiek pajamos (piniginės lėšos), gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos, tiek turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu laikytinas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Vadinasi, santuokos metu įgytas turtas, nepaisant to, pirktas vieno ar abiejų sutuoktinių bendromis lėšomis, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Įrodymų, kad turtas (žemės sklypas), kaip teigia apeliantai, buvo įgytas už asmenines I. J. lėšas, teismui pateikta nebuvo (CPK 178 straipsnis).
27. Įvertinęs paminėtas aplinkybes ir tai, kad nekilnojamojo turto dovanojimo bei turto pasidalijimo sutartys buvo sudarytos nedelsiant po to, kai buvo panaikintos atsakovams taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovui M. J. neabejotinai žinant, kad, ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju, išieškojimas būtų nukreiptas į jo turimą turtą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik patvirtina apelianto nesąžiningumą ir siekį išvengti finansinių įsipareigojimų vykdymo. Apeliantai iš esmės nepagrindė, kokios skubotos priežastys nulėmė, kad tiek dovanojimo, tiek turto pasidalijimo sutarčių sudarymo būtinybė iškilo būtent po taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, be to, turtą padalijant tokiu būdu, kad beveik visas jis atiteko M. J. sutuoktinei. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad negalėjimą atsiskaityti su ieškove, sumokant įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistas sumas, iš esmės nulėmė ne prasta atsakovo M. J. turtinė padėtis, o jo nesąžiningas elgesys, pačiam dirbtinai pabloginus savo turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesąžiningo skolininko interesai, sąmoningai save padarant beturčiu, neturėtų būti užtikrinami, taikant sprendimo vykdymą atidėjimo ar išdėstymo institutą.
28. Sprendimo įvykdymo išdėstymo instituto taikymo būtinybės nepagrindžia ir apeliantų nurodytos aplinkybės apie atsakovo M. J. sveikatos būklę ir poreikį prižiūrėti sergančius tėvus.
29. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad sprendimo įvykdymo atidėjimas (išdėstymas) neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, teismas turi siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus prieš tai aptartas byloje nustatytas aplinkybes, teismo sprendimo vykdymo išdėstymas net 383 mėnesiams (t. y. daugiau negu 31 metams) pažeistų šalių teisių ir interesų pusiausvyrą, paneigtų teisėtus ieškovės interesus ir lūkesčius, jog sprendimas butų įvykdytas kuo ekonomiškiau ir operatyviau.
30. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktinę bylos situaciją, tinkamai taikė teismo sprendimo vykdymo išdėstymą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas ir jas išplėtojančią kasacinio teismo praktiką bei pagrįstai nusprendė, jog apeliantų nurodytos aplinkybės nesuponuoja pagrindo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą.
31. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.