Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko A. J. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. birželio 29 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariate dėl 2016 m. rugsėjo 26 d. įvykusio autoįvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-45694-16 dėl galimos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 1 dalyje, kuris 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimu buvo nutrauktas.

2. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariatas gavęs ikiteisminio tyrimo medžiagą, D. V. 2016 m. gruodžio 19 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 70P-80638218-16. D. V. buvo pripažinta padariusi administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 1 dalyje ir už tai jai buvo paskirta 170 eurų bauda. Nesutikdama su 2016 m. gruodžio 19 d. nutarimu D. V. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams, kuris 2018 m. balandžio 11 d. nutarimu panaikino Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato 2016 m. gruodžio 19 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teisena nutraukė. Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 7 d. nutartimi paliko galioti Alytaus apylinkės teismo nutarimą, konstatuojant, kad institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, neįvykdė pareigos, nesurinko pakankamai įrodymų, galinčių pagrįsti pareiškėjos neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp kilusių pasekmių ir neteisėtų veiksmų.

3. Bylos nagrinėjimo metu galiojęs teisinis reguliavimas ir susiformavusi teismų praktika nesudarė galimybės administracinio nusižengimo byloje teikti bylinėjimosi (advokato) išlaidas. Vadovaudamasi nusistovėjusia praktika D. V. pateikė skundą administracinių bylų teisenos pagrindu ir prašė priteisti patirtas išlaidas, kaip turtinę žalą. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimu tenkino skundą ir priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 5 995,88 eurus turtinės žalos ir 5 procentus metinių palūkanų nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra 2018 m. liepos 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 400 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. spalio 14 d. sprendimu administracinėje byloje pakeitė Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimą, D. V. skundą atmetė.

4. Pareiškėja D. V. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą su prašymu priteisti iš valstybės išlaidas, patirtas už advokato suteiktas paslaugas – 5 395,88 eurus. Pareiškėja pažymi, kad ji elgėsi sąžiningai ir išnaudojo visas teismines galimybes pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, siekiant prisiteisti išlaidas už advokato teisines paslaugas. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. birželio 29 d. nutartimi pareiškėjos D. V. prašymą tenkino ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisė 5 395,88 eurus patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

5. Institucija skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartį ir priimti naują nutartį – netenkinti pareiškėjos D. V. prašymo dėl išlaidų atlyginimo.

5.1. Skunde Institucija nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, tai yra pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta. Nors teisės aktai neriboja ir nevaržo proceso dalyvio teisės pasirinkti, kas jam teiks teisines paslaugas, kokios paslaugos bus teikiamos ir kiek už tokias paslaugas bus mokama, tačiau sprendžiant klausimą dėl patirtų proceso išlaidų atlyginimo priteisimo teisme turi būti vadovaujamasi tam tikrais teismų praktikoje suformuluotais principais ir kriterijais. Pagal teismų praktiką gali būti priteisiamos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos. Priteisiant šias išlaidas turi būti nustatyta ne tik tai, kad jos atitinka faktines bylos aplinkybes, bet ir kad tarp nagrinėtos administracinio nusižengimo bylos ir išlaidų yra atitinkamas priežastinis ryšys. Priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai - jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Pareiškėja į bylą pateikė patirtas proceso išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus, kuriuose nurodyta kokios advokato paslaugos buvo suteiktos (įvardinant suteiktas konkrečias paslaugas ir joms sugaištą laiką valandomis) ir kiek už tas teisines paslaugas buvo sumokėta (nurodant valandos kainą). Pažymėtina, kad ne visos faktiškai sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, be to, negali būti toleruojamas pernelyg didelis ir racionalumo neatitinkantis šalies išlaidavimas. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui, be kita ko, yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį. Nė vienas teisės aktas įsakmiai nenumato, kad administracinio nusižengimo teisenai pasibaigus asmeniui palankia linkme (nutraukus bylą ar pan.), bylinėjimosi išlaidos turėtų būtų priteistos visada ir visos. Tokia pati pozicija iš esmės vyrauja ir paminėtoje kasacinio teismo praktikoje.

5.2. Institucija skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėta autoįvykio situacija buvo sudėtinga dėl objektyvių duomenų trūkumų. Vertinant priteistinas proceso išlaidas advokato veiklos kontekste, pažymėtina, kad procesinių dokumentų rengimas ir dalyvavimas teismo posėdžiuose administracinio teisės pažeidimo byloje nereikalavo ypatingų pareiškėjos atstovo - advokato, intelektinių pastangų ir didelių organizacinės veiklos, darbo ir laiko sąnaudų, kadangi šioje byloje nebuvo sprendžiami nauji ar itin sudėtingi teisiniai (teisės taikymo ir (ar) aiškinimo) klausimai, o bylos baigtį iš esmės nulėmė paskirtos ekspertizės, pagal kompetenciją nagrinėjusios autoįvykio situaciją, ir jų aktų išvados. Atkreiptinas dėmesys, kad kai kurios sąskaitose - faktūrose nurodytos teisinės paslaugos (dalyvavimas teismo posėdžiuose, skundų rengimas, kliento konsultacijos) turėjo apimti tam tikrus veiksmus, kurie įvardijami kaip savarankiški (pasirengimai teismo posėdžiams, susipažinimai su medžiagomis, pozicijų aptarimai ir suderinimai ir kt.). Pažymėtina, kad priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau - ir Rekomendacijos). Manytina, kad sprendžiant dėl administracinio teisės pažeidimo byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš valstybės dydžio turėtų būti aktualios ir mutatis mutandis taikytinos šių Rekomendacijų nuostatos, kuriose valstybės teisėkūros subjektai išreiškė savo poziciją dėl teisinių paslaugų rūšių ir už jas priteistinų išlaidų maksimalių dydžių nustatymo ir įvertinimo. Priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti nebuvo atsižvelgta į Rekomendacijose įtvirtintus koeficientus ir į tai, kad jų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau - VDU). Institucijos nuomone, be jokio teisinio pagrindo į teisinių paslaugų teikimo laiką buvo įtrauktas advokato kelionių laikas į teismo posėdžius ir atgal. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje aiškiai reglamentuota, kad advokatų teikiamos teisinės paslaugos - tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese. Taigi advokato vykimas į teismo posėdį nėra teisinė paslauga, dėl to kelionės į teismo posėdį ir atgal laikas neįskaičiuotinas į teisinės paslaugos - atstovavimo teisme - laiką. Priteisdamas išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Be to, Rekomendacijų 3 punkte numatyta, jog advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Nagrinėjamu atveju advokatas į teismą nevyko teismo iniciatyva - buvo pasirinktas pačios pareiškėjos, taip pat nebuvo jokių duomenų, jog byla būtų buvus ypač sudėtinga teisės taikymo aspektu ar būtų buvęs kitas išskirtinis atvejis, kad būtų buvęs reikalingas reikiamos specializacijos advokato dalyvavimas, dėl ko advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtų buvęs būtinas.

5.3. Institucija pažymi, jog nagrinėjamu atveju į priteistinų išlaidų sumą įtraukti pareiškėjos atstovo advokato, kelionių išlaidas į teismo posėdžius ir atgal nebuvo jokio teisinio pagrindo, todėl į pirmosios instancijos teismo priteistą atlyginimą buvo nepagrįstai įtrauktos išlaidos, kurias advokatas patyrė dėl sąskaitose - faktūrose nurodytų 2017-01-20/23, 2017-02-23, 2017-03-23, 2017-04-26, 2017-05-16, 2018-02-21 ir 2018-04-03/04 kelionių Vilnius-Druskininkai- Vilnius. Kelionė iš Vilniaus į Druskininkus (iš Druskininkų į Vilnių) trunka 1 vai. 45 min. (į abi puses - 3 vai. 30 min.) (oficialaus tinklapio https://www.google.com/maps/ duomenimis), ir priteistinų proceso išlaidų atlyginimas šių kelionių išlaidų neturėjo apimti (7 kelionės, trukusios po 3 vai. 30 min., taikant PVM sąskaitose faktūrose nurodytą kainą 98 Eur, sudarytų apytikriai 2401 Eur (2905 Eur su PVM)). Pažymėtina, kad galėjo ir turėjo būti priteistos tik su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui susijusios išlaidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo priteisti išlaidų už tas teisines paslaugas, kurių sąsajumas ar būtinumas administracinio teisės pažeidimo bylos teisminiam nagrinėjimui ir jos paruošimui teismui kelia pagrįstų abejonių. Nors pareiškėja pateikė patirtas išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus, tačiau jų pagrindu turėjo ir galėjo būti priteistos tik būtinos ir pagrįstos bei aiškiai realiai turėtos išlaidos, kurias ji patyrė sąžiningai naudodamasi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai vykdydama procesines pareigas. Atsižvelgiant į tai, priteistinas atlyginimas neturėjo apimti išlaidų dėl 2017-01-31 žemėlapio, kelių schemų paieškos ir schemos fiksavimo (1 vai. įvertintos 98 Eur (be PVM)) ir 2017-03-20 susitikimo su teismo ekspertu ir konsultacijų su juo (1,5 vai. įvertina 148 Eur (be PVM)). Pažymėtina, kad eismo įvyko schemą fiksavo ir policijos pareigūnai, administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu jokių jos trūkumų nekonstatuota, o bylos nagrinėjimo metu buvo atliktos dvi ekspertizės. Priteista suma taip pat neturėjo apimti 2017-02-15 advokato išvykos į autoįvykio vietą ir jos apžiūrėjimo, 2017-04-26 klausimų ekspertų paruošimo bei 2017-05-15/16 klausimų ekspertui patikslinimo ir papildymo išlaidų, kadangi šios išlaidos buvo patirtos dėl pačios pareiškėjos atstovo pasirinktų gynybos veiksmų.

5.4. Atkreipiamas dėmesys, kad sprendžiant dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti būtinumo ir pagrįstumo ir jas priteisiant bendrosios kompetencijos teismai pagal analogiją taiko BPK 105 straipsnio 5 dalį, numatančią, kad tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Taikant tokią įstatymo analogiją proceso išlaidos priteisiamos ne iš institucijų, t. y. konkrečių policijos įstaigų, bet iš valstybės, be kita ko, teismų sprendimų rezoliucinėse dalyse neįvardijant institucijos priėmusios nutarimą ar surašiusios protokolą administracinių nusižengimų bylose arba kitaip atstovavusios valstybę administracinio nusižengimo byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT- 7-6-303/2021, Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 28 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-362-383/2021, Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo y oje Nr. AN2-76-366/2021 kt.). Dėl šios priežasties kyla abejonių ir nesutiktina su pirmosios instancijos teismo rezoliucinės dalies formuluote dėl patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo priteisimo „iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato“, kuri, atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, turėtų būti tikslinama. Tokio teismo sprendimo, kuris bus vykdomas iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka, rezoliucinė dalis turi būti aiški ir nedviprasmiška, nepaliekanti jokių abejonių ir nesudaranti prielaidų galimam jų netinkamam vykdymui teisės aktų nustatyta tvarka atsirasti.

6. Pareiškėjos D. V. atstovė advokato padėjėja A. P. atsiliepimu į Institucijos skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartį. Taip pat priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas patirtas teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

6.1. Atsiliepime pažymima, kad vertinant pateikto skundo pagrįstumą, būtina akcentuoti, kad Institucija iš esmės nekvescionuoja pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjos turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti turi būti priteistos. Institucijos nuomone, turtinės žalos dydis turėjo būti mažinamas, kadangi procesinių dokumentų rengimas ir dalyvavimas teismo posėdžiuose nereikalavo pareiškėjos atstovo ypatingų intelektinių pastangų, didelės organizacinės veiklos ir laiko sąnaudų. Tačiau nėra nustatytas, reglamentuotas toks atstovo darbo vertinimo kriterijus. Dėl Institucijos atstovų pareigų netinkamo atlikimo byla teisme buvo nagrinėjama 1,5 metų, byla buvo nagrinėjama 9-juose posėdžiuose, kuriuose buvo apklausiami liudytojai, byloje dalyvaujantys asmenys, ekspertai. Bylos išnagrinėjimo laikas, paskirtų posėdžių skaičius neleidžia sutikti su Institucijos pozicija, kad pareiškėjos atstovui bylos nagrinėjimas nereikalavo didelių laiko sąnaudų, kas sudaro pagrindą mažinti pareiškėjai patirtų išlaidų dydį.

6.2. Atkreipiamas dėmesys, kad advokatų teisine padėtį, jų veiklos sąlygas, tvarką, teikiamas paslaugas ir mokėjimą už šias paslaugas reglamentuoja Advokatūros įstatymas. Šio įstatymo 48 straipsnyje nustatyta, kad klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Advokatūros įstatymo 50 straipsnyje reglamentuojamas mokėjimas už advokato teikiamas teisines paslaugas: pagal šio straipsnio 1 dali, advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutarta užmokestį. Advokatas ir klientas turi teisę laisvai susitarti dėl sutarties sąlygų. Pareiškėjos vertinimu, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas reglamentuoja susitarimą taip advokato ir kliento turinį, o rekomendacinio pobūdžio taisyklės, taikytinos teismams, sprendžiant dėl šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios pusės priteistinų turėtų bylinėjimosi išlaidų dydį. Rekomendacijose ir Advokatūros įstatyme reglamentuojamas ne tie patys teisiniai santykiai. Būtent dėl skirtingo teisinio santykio reguliavimo nesutiktina su Institucijos pozicija, kad sutartimi dėl teisnių paslaugų, susitartas valandinis teikiamų paslaugų įkainis viršijo Rekomendacijose nustatytas koeficientus. Pažymėtina ir tai, kad Institucijos nurodytos Rekomendacijos nustato teikiamų paslaugų koeficientus, o ne valandinius maksimalius įkainius. Todėl Institucijos argumentas, kad Pareiškėjos atstovo valandinis teisinių paslaugų įkainis neatitinka Rekomendacijose numatytų koeficientų yra nepagrįstas. Todėl negali būti mažinamas priteistos patirtų išlaidų dydis Institucijos nurodytu metodu.

6.3. Atsiliepime pareiškėjos atstovė pažymi, jog pasirinkti atstovą advokatą atstovaujanti jo interesams byloje yra kiekvieno asmens teisė. Advokato registruota darbo vieta negali apriboti asmens teisės rinktis atstovą iš kito miesto vien dėl aplinkybės, kad rekomendacinio pobūdžio taisyklės numato išlygas dėl advokato vykimo į teismo posėdžius. Teise į teisingą bylos išnagrinėjimą, dalyvaujant pasirinktam atstovui, užtikrina ir Europos Žmogaus Teisių konvencija (6 straipsnis). Administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta policijos pareigūnu priimto sprendimo, kuris buvo panaikintas, konstatuojant iš esmės policijos pareigūnu neteisėtus veiksmus, pagrindu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, gali būti pripažintos bylai būtinu dokumentu gavimo, kelionės ir panašios išlaidos. Taigi, į patirtų išlaidų dydį skaičiuotinos ir advokato/advokato padėjėjo vykimo į teismo posėdžius išlaidos. Pažymima, kad asmens teisę į teisminę gynybą, teisę pasirinkti atstovą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucija, todėl Institucijos subjektyvi nuomonė, ar administracinio nusižengimo byloje buvo būtinas/nebūtinas advokato/advokato padėjėjo dalyvavimas ar jų atlikti tam tikri teisiniai veiksmai negali būti vertinama kaip svarus teisinis argumentas, kurio pagrindu būtų sumažinama patirtų išlaidų dydis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. Nagrinėjamu atveju nekyla ginčo, kad administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1-314/2018 pareiškėja D. V., kurios atžvilgiu buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį, už jai suteiktas teisines paslaugas, tai yra už gynybą Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariato Druskininkų policijos komisariate, Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose, Kauno apygardos teisme. Tačiau apeliaciniame skunde Institucija nesutinka su Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartimi, kuria tenkintas D. V. prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, nors prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir D. V. prašymo dėl išlaidų priteisimo netenkinti, tačiau iš skundo turinio akivaizdu, jog Institucija nesutinka su priteistos sumos dydžiu.

8. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Pagal to paties straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. priėmė nutarimą konstitucinės justicijos byloje Nr. KT45-A-N3/2021, kuriuo pripažino, kad: 1) Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302-1 straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7257) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu; TAR, 2020 m. liepos 3 d., Nr. 15006) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

10. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisės spragų (neišskiriant nė legislatyvinės Komisijos) pašalinimas yra atitinkamo (kompetentingo) teisėkūros subjekto kompetencijos dalykas. Tačiau žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę (inter alia, naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją), taigi taip pat ir aiškinant teisę (inter alia, teisingumą vykdantiems bendrosios kompetencijos bei pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtiems specializuotiems teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiškinti teisę, kad galėtų ją taikyti). Žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas teismai gali užpildyti tik ad hoc, t. y. šiuo – teisės taikymo – būdu teisės spragos yra pašalinamos tik individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje. Kita vertus, teisminis (ad hoc) teisės spragų šalinimas sudaro prielaidas formuotis vienodai teismų praktikai sprendžiant tam tikros kategorijos bylas – teismų precedentuose įtvirtintai teisei, kurią, be abejo, vėliau gali iš esmės pakeisti ar kitaip pakoreguoti įstatymų leidėjas (ar kitas kompetentingas teisėkūros subjektas), tam tikrus visuomeninius santykius sureguliuodamas įstatymu (ar kitu teisės aktu) ir šitaip atitinkamą teisės spragą pašalindamas jau ne ad hoc, bet į ateitį nukreiptu bendro pobūdžio teisiniu reguliavimu (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas). Naujausioje kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į tai, kad specialioji – išlaidų advokato paslaugoms apmokėti – padengimą reglamentuojanti nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ir nustatyta Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo šiuo aspektu dar nėra nustatęs, sprendžiant klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą pagal ANK 666 straipsnį, konstatuota, kad šiai situacijai spręsti turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, Nr. 2AT-7-6-303/2021).

11. Taigi, vadovaujantis Konstitucinio Teismo ir naujausia kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vien dėl to, jog šiuo metu galiojančiame ANK ar BPK nėra tinkamai sureguliuoti proceso išlaidų atlyginimo klausimai tuo atveju, kai byla nutraukiama nenustačius administracinio nusižengimo įvykio ar sudėties, negali būti laikoma, kad jas patyrusiam asmeniui jos nepriklauso. Dėl to remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, kurias D. V. patyrė dėl advokato padėjėjos ir advokatės pagalbos administracinio nusižengimo byloje, atlyginimo, padarė teisingas ir teisiškai pagrįstas išvadas, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti.

12. Iš pateiktų duomenų matyti, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. II-1-314/2018 buvo pateikti dokumentai pagrindžiantys turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti - PVM sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas Nr. 1931 (2017-01-23 ir 2017-03-23), kuriose nurodytos suteiktos paslaugos ir jų kaina – susipažinimas su klientės pateiktais dokumentais; konsultavimas ir atstovavimas Druskininkų policijos komisariate nagrinėjant ATPK bylą; susipažinimas su gauta ikiteisminio tyrimo medžiaga, skundo dėl Kauno apygardos prokuroro priimto nutarimo panaikinimo parengimas; skundo dėl ATPK nutarimo panaikinimo parengimas; klientės konsultavimas, atstovavimo teisme pozicijos parengimas, dalyvavimas apylinkės teismo posėdyje, kelionė iš Vilniaus į teismo posėdį; žemėlapio, bylai aktualaus kelio schemos paieška, klientės konsultavimas, išvykimas į įvykio vietą, vietos apžiūra, faktinių aplinkybių konstatavimo aptarimas su antstole; pasirengimas teismo posėdžiui, klientės konsultavimas, kelionė į teismo posėdį; susitikimas su teismo ekspertu, konsultacija; pasirengimas teismo posėdžiui, klientės konsultavimas, vykimas į teismo posėdį; (paskaičiuota bendra paslaugų kaina 1482,25 + 1660,12 = 3142,37 Eur); PVM sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas Nr. 4 (2018-03-05), kurioje nurodyta suteiktos paslaugos ir jų kaina – pasirengimas teismo posėdžiui, klientės konsultavimas, klausimų ekspertui paruošimas, vykimas į teismo posėdį; pasirengimas teismo posėdžiui, klientės konsultavimas, klausimų ekspertui patikslinimas, vykimas į teismo posėdį; pasiruošimas teismo posėdžiui, susipažinimas su atliktos ekspertizės aktu, vykimas į teismo posėdį; (paskaičiuota bendra paslaugų kaina 1127,00 Eur); PVM sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas Nr. 190-1931 (2018-05-17), kurioje nurodyta suteiktos paslaugos ir jų kaina – pasirengimas teismo posėdžiui, teismo posėdis, vykimas į teismo posėdį; susipažinimas su apeliacinio skundo turiniu, argumentų analizavimas, atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimas, suderinimas su klientu ir pateikimas teismui (paskaičiuota bendra paslaugų kaina 1126,51 Eur); Pinigų priėmimo kvitai LAT Nr. 805101 (2017 m. vasario 14 d.), LAT Nr. 805113 (2017 m. gegužės 16 d.), 2018 m. gegužės 21 d. AB SEB bankas mokėjimo nurodymas, 2018 m. kovo 6 d. Swedbank mokėjimo nurodymas Nr. 36 patvirtina, kad pareiškėja patyrė 5 395,88 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 4-9).

13. Aukštesnės instancijos teismas, spręsdamas atstovavimo išlaidų dydžio proporcingumą suteiktoms paslaugoms vertina tai, kad administracinio nusižengimo byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta per 9 teismo posėdžius, kurių metu apklausti įvykio liudytojai, spręsti pasiruošimo skirti ekspertizę klausimai (ekspertų parinkimas, klausimų ekspertui pateikimas ir kita), nors bylos apimtis nėra didelė (2 tomai), tačiau nagrinėjama autoįvykio situacija sudėtinga dėl išlikusių objektyvių duomenų trūkumo, todėl visas procesas truko pusantrų metų į, advokato padėjėjos parengtus skundus, kurie nėra mažos apimties, jame keliami kaltės, nusižengimo kvalifikavimo klausimai, rinkti įrodymai (paskirta eismo įvykio ir transporto trasologinė ekspertizė eismo įvykio mechanizmo ir priežasties nustatymui, ekspertizę atlikinėjo du atskiri ekspertai savarankiškai) ir kita. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad D. V. priteista išlaidų suma nėra per didelė. Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl taikant įstatymo analogiją nurodytos išlaidos priteistinos ne iš Institucijos, o iš valstybės. Analogiškos nuostatos yra laikomasi ir naujausioje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, Nr. 2AT-7-6-303/2021).

14. Pareiškėjos D. V. atstovė advokatė 2021 m. rugpjūčio 2 d. pateikė prašymą, kuriuo prašo priteisti pareiškėjai turėtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjant apeliacinį skundą. Iš pridėtos sąskaitos Nr. 13 matyti, kad pareiškėja D. V. advokato padėjėjai A. P. už susipažinimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atsiliepimo į skundą parengimą ir pateikimą teismui sumokėjo 400 eurų. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, Konstitucinio Teismo nutarimą, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką sprendžia, kad D. V. prašoma priteisti išlaidų suma, turėta rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, nėra per didelė ir atmetus Institucijos skundą priteistina iš Lietuvos valstybės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 666 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2021 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko A. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Priteisti D. V. iš valstybės 400 (keturis šimtus) eurų patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.