Alytaus apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK) atstovui Giedriui Alminui,

administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. V., jos atstovei advokato padėjėjai Akvilei Povilanskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. V. atstovo advokato Prano Makausko skundą dėl Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK pareigūno 2016 m. gruodžio 19 d. priimto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 70N-80639282-16 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Druskininkų savivaldybėje, Neravų kaime, Neravų gatvėje ties gyvenamuoju namu Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugsėjo 26 d. apie 16.20 val. įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė automobilis ir lengvasis motociklas – į automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. V., atsitrenkė lengvasis motociklas „Yamaha YZF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo T. R.. Įvykio metu nežymiai sužalotas lengvojo motociklo vairuotojas, apgadintos abi transporto priemonės. Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK Veiklos skyriaus tyrėjas Egidijus Žagunis 2016 m. gruodžio 19 d. automobilio vairuotojai D. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 70P-80638218-16 dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 1 dalyje, padarymo t. y. kad ji sukdama į kairę (ne sankryžoje) neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavė kelio ją lenkiančiam lengvajam motociklui, ko pasekoje motociklo vairuotojas atsitrenkė į sukančio automobilio priekinę kairės pusės dalį, įvykio metu nežymiai sužalotas lengvojo motociklo vairuotojas, apgadintos abi transporto priemonės, tokiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 ir 106 punktų reikalavimus. Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK Veiklos skyriaus tyrėjas Egidijus Žagunis 2016 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 70N-80639282-16, už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, padarymą D. V. paskyrė 170 Eur baudą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Suprantama, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas buvo įtvirtintas ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 256 straipsnio ir 257 straipsnio nuostatose.

Teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, formuojama laikantis nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-45694-16, b.l. 56-66) nustatyta, kad motocikle „Yamaha YZF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasti tokie sugadinimai: kairėje pusėje keleivio balnelis atšokęs nuo rėmo, odinė dalis apgadinta, žemiau keleivio balnelio esanti plastmasinė apdaila suskilusi, dešinėje pusėje plastmasinės detalės atšokusios nuo sparno-korpuso, dešinė rankena nusimovusi nuo tvirtinimo (nulūžęs varžtas), aerodinaminio gaubto dešinėje pusėje nuskilęs kampas, dešinės pusės posūkio stikliukas įskilęs, išdužusi priekyje lempa.

Specialisto išvada (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-45694-16, b.l. 128-130) nustatyta, kad T. R. kliniškai nustatyta odos nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje ir dešinėje alkūnėje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, kairės čiurnos raiščių patempimas, kraujosruva odoje ir poodyje kairės čiurnos srityje. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Bylos nagrinėjimo metu tiek skundą pateikęs asmuo D. V. ir jos atstovas, tiek autoįvykio metu patyręs sužalojimus asmuo T. R. ir jo atstovai įrodinėdami savo nekaltumą dėl kilusio autoįvykio teikė prašymus skirti eismo įvykio ir transporto trasologinę ekspertizę eismo įvykio mechanizmo ir priežasties nustatymui. Ekspertizę buvo prašoma skirti atlikti ne vienam ekspertui, bet dviem t. y. kiekviena iš šalių prašė skirti ekspertizę suformuluotiems klausimams atsakyti savo pasirinktam ekspertui – D. V. prašė skirti ekspertizę atlikti ekspertui Robertui Švarcui, T. R. atstovai prašė skirti ekspertizę atlikti ekspertui Edgar Sokolovskij. Proceso dalyvių prašymas buvo patenkintas ir 2017-06-08 teismo nutartimi (t1, b.l. 134-136) paskirta eismo įvykio ekspertizė, kuri pavesta atlikti dviem skirtingiems eismo įvykio dalyvių pasirinktiems ekspertams atsakyti į tuos pačius klausimus.

Ištyrus gautus ekspertų atsakymais į užduotus klausimus nustatyta, kad dalis suformuluotų išvadų į pateiktus tuos pačius klausimus iš esmės skiriasi (t1, b.l. 146-167; 168-184).

Atsakant į klausimą Nr. 10, kokia buvo šio eismo įvykio eiga, ekspertas R.Švarcas teikė išvadą, kad automobiliui priartėjus kairėje pusėje esantį šalutinį kelią, vedantį pro (duomenys neskelbtini) namą, D. V. pradėjo kairiojo posūkio manevrą ir tuomet įvyko susidūrimas su T. R. vairuojamu motociklu, transporto priemonių susidūrimas įvyko trišalėje sankryžoje, Neravų g. priešpriešinio eismo juostoje, žiūrint nuo Viečiūnų pusės, neprivažiavus tos vietos, kur yra išsibarsčiusios raudonos spalvos stiklo šukės, pirminio smūgio metu motociklas keleivio balnelio pagrindo dešine puse trenkėsi į automobilio galinį kairįjį žibintą, priekiniu ratu ir priekinio dešiniojo žibinto sritimi motociklas kontaktavo į automobilio galinių kairės pusės durelių vidurinę sritį, pirminio kontakto metu transporto priemonių išilginės ašys buvo artimos lygiagrečioms ašims, po to, kai motociklo keleivio balnelio pagrindo dešinė pusė atsitrenkė į automobilio galinį kairįjį žibintą, motociklas dešinės pusės atsikišusiomis dalimis kontaktavo į automobilio kairės pusės galines dureles, paliekant gilius, įstrižos krypties įbrėžimus, ir judėdamas į priekį, automobilio atžvilgiu, kliudė automobilio kairės pusės išorinį veidrodėlį įdaužiant jo stikliuką ir priekiniu ratu trenkėsi į automobilio kairės pusės priekinį ratą, paliekant ant jo juosvos spalvos braukimo pėdsaką, po šio kontakto motociklas judėjo link namo Nr. (duomenys neskelbtini) tvoros, kur atsitrenkęs liko gulėti ant kairiojo šono taip, kaip matyti nuotraukose, darytose po eismo įvykio, susidūrimo su automobiliu metu motociklininkas atsiskyrė nuo vairuojamo motociklo ir judėjo nuo jo atskira trajektorija, kontaktavo su automobilio kėbulo dalimis padarant siaurus, pailgus subraižymus ant automobilio stogo kairiojo krašto bei variklio dangčio vidurinės srities, kol galiausiai nukrito ant žemės (t1, b.l. 165;).

Atsakant į klausimą Nr. 10, kokia buvo šio eismo įvykio eiga, ekspertas E.Sokolovskij teikė išvadą, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko priešinga jų pirminei važiavimo krypčiai kryptimi važiuoti skirtoje Neravų gatvės važiuojamosios dalies pusėje (eismo juostoje), tuo momentu, kai automobilis pradėjo posūkio į kairę manevrą, motociklas arba jau buvo pradėjęs lenkimo manevrą, arba važiavo arčiau kelio ašinės linijos, susidūrimo metu motociklas iš pradžių atsitrenkė į apie 30° kampu į kairę savo pirminės važiavimo krypties atžvilgiu pasisukusio automobilio kairiojo šono užpakalinę dalį kampu iš galo ir kairiojo šono pusės, vėliau motociklas judėjo link automobilio kairiojo šono priekinės dalies, po to motociklininkas buvo užmestas ant automobilio ir judėjo jo variklio gaubtu kryptimi nuo automobilio galo ir kairiojo šono kampu link automobilio priekio ir kiek į dešinę, po susidūrimo motociklas judėjo smailiu kampu į kairę savo pirminės važiavimo krypties atžvilgiu ir atsitrenkė į už iš kairės prisijungiančio kelio esančio namo tvorą, automobilis dar kiek pavažiavęs sustojo užfiksuotoje padėtyje, įvažiavęs į iš kairės, žiūrint pagal jo pirminę važiavimo kryptį prisijungiančio kelio važiuojamąją dalį (t1, b.l. 189;).

Taigi ekspertas R.Švarcas teikia išvadą, kad pirminio smūgio metu motociklas keleivio balnelio pagrindo dešine puse trenkėsi į automobilio galinį kairįjį žibintą, priekiniu ratu ir priekinio dešiniojo žibinto sritimi motociklas kontaktavo į automobilio galinių kairės pusės durelių vidurinę sritį, kad pirminio kontakto metu transporto priemonių išilginės ašys buvo artimos lygiagrečioms ašims, kad po to, kai motociklo keleivio balnelio pagrindo dešinė pusė atsitrenkė į automobilio galinį kairįjį žibintą, motociklas dešinės pusės atsikišusiomis dalimis kontaktavo į automobilio kairės pusės galines dureles ir judėdamas į priekį, automobilio atžvilgiu, kliudė automobilio kairės pusės išorinį veidrodėlį, įdaužiant jo stikliuką ir priekiniu ratu trenkėsi į automobilio kairės pusės priekinį ratą.

Ekspertas E.Sokolovskij teikia kitokį eismo įvykio mechanizmą, kad pirminio kontakto metu transporto priemonių išilginės ašys nebuvo artimos lygiagrečioms ašims, nes motociklas iš pradžių atsitrenkė į apie 30° kampu į kairę savo pirminės važiavimo krypties atžvilgiu pasisukusį automobilį, kad pirminio smūgio metu motociklas kontaktavo ne keleivio balnelio pagrindo dešine puse ir priekiniu ratu bei priekinio dešinio žibinto sritimi su automobilio galinių kairės pusės durelių vidurine sritimi, bet su automobilio kairiojo šono užpakalinę dalį kampu iš galo ir kairiojo šono pusės.

Teismo posėdžio metu ekspertas R,Švarcas paaiškino, kad savo išvados dėl eismo įvykio mechanizmo nekeičia, gi ekspertas E.Sokolovskij paaiškino, kad nėra kategoriškas dėl teiktos savo išvados šioje dalyje ir neatmetė, kad duotoje situacijoje galimas ir eismo įvykio eigos mechanizmas nurodytas eksperto R.Švarco. Abiejų ekspertų paaiškinimai sutapo dalyje, kad esamoje situacijoje motociklo pirminis kontaktas nebuvo su sukančio automobilio priekine kaire puse, kas nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole ir priimtame 2016 m. gruodžio 19 d. nutarime paskirti D. V. nuobaudą.

Atsakant į klausimą Nr. 20, kieno iš eismo įvykio dalyvių ir kokie veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, ekspertas E.Sokolovskij teikė išvadą, kad nustatytų šio eismo įvykio aplinkybių techninė analizė ir padarytas tyrimas leidžia teigti, kad pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti techniniu požiūriu buvo tai, kad automobilio AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja D. V. šioje situacijoje vykdė posūkį į kairę, esant iš paskos didesniu greičiu artėjančiam lenkimo manevrą pradėjusiam arba arčiau kelio ašinės linijos važiavusiam motociklui YAMAHA, sudarydama jo vairuotojui kliūtį (t1, b.l. 184;).

Teismo posėdžio metu ekspertas E.Sokolovskij paaiškino, kad išvadą dėl pagrindinės sąlygos šiam eismo įvykiui kilti padarė remdamasis automobilio ir motociklo judėjimo greičio skaičiavimais. Buvo pasirinktas automobilio vairuotojos nurodytas judėjimo greitis 10 km/h, ir motociklo vairuotojo nurodytas judėjimo greitis 42 km/h. Tada paskaičiuota, kokiu atstumu buvo motociklas nuo susidūrimo vietos (15,2 metro), kai automobilis pradėjo sukti į kairę ir nustatė, kad motociklo vairuotojas važiuodamas jo nurodytu greičiu (42 km/h) neturėjo techninės galimybės išvengti autoįvykio. Pateiktos eksperto išvados šioje dalyje teismas nepriima ir atmeta, kadangi D. V. ir T. R. nurodyti važiavimo greičiai yra tik subjektyvus buvusios eismo įvykio situacijos vertinimas, kurie nepatvirtinti jokiais bylos duomenimis. Svarbu pažymėti, kad D. V. teismo posėdžio metu nurodė ne 10 km/h greitį, bet ne daugiau 20 km/h greitį, o T. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad pamatęs įvažiuojant į pagrindinę gatvę automobilį dar sumažino savo motociklo važiavimo greitį iki 30-32 km/h (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-45694-16, b.l. 107). Taigi eismo įvykių dalyviai buvo nurodę ir kitokius transporto priemonių judėjimo greičius nei pasirinko ekspertas. Be to, aptariama išvados dalis prieštarauja to paties eksperto pateiktam atsakymui į klausimą Nr. 9 (ar galima nustatyti transporto priemonių automobilio ir motociklo judėjimo greičius prieš pat eismo įvykio kilimą ir jų susidūrimo metu). Atsakydamas į šį klausimą ekspertas nurodo, kad pagal pateiktoje medžiagoje dėl eismo įvykio esančius duomenis nustatyti tikslių automobilio ir motociklo važiavimo greičių susidūrimo metu ir prieš pat eismo įvykį negalima.

Atsakant į klausimą Nr. 20, kieno iš eismo įvykio dalyvių ir kokie veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, ekspertas R.Švarcas teikė išvadą, kad iš ekspertizei pateiktoje medžiagoje esančių objektyvių duomenų negalima nustatyti, kieno iš eismo įvykio dalyvių ir kokie veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (t1, b.l. 166;). Ekspertas teismo posėdžio metu paaiškino, kad kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole bei jo prieduose neužfiksuoti jokie transporto priemonių judėjimo arba stabdymo pėdsakai ant kelio dangos, dėl nurodytų objektyvių duomenų trūkumo nėra galimybės transporto priemonių susidūrimo vietos, judėjimo greičio ir trajektorijos. Teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti eksperto R.Švarco tokia išvada, kurią priima. Teismo posėdžio metu šis ekspertas išsamiai ir nuosekliai paaiškino bei pagrindė pateiktus atsakymus į užduotus klausimus, ekspertas yra šios srities specialistas, turintis tinkamą išsilavinimą bei patirtį, tyrimams atlikti naudoja atitinkamas aprobuotas metodikas.

Be to, pažymima, kad ir kitas ekspertas E.Sokolovskij tyrimo aprašomojoje dalyje nurodė tą pačią aplinkybę, kad pagal pateiktoje medžiagoje dėl eismo įvykio esančius duomenis atlikti išsamios šio eismo įvykio matematinės analizės negalima, kadangi kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole bei plane prie jo neužfiksuota duomenų, pagal kuriuos būtų galima tiksliai nustatyti transporto priemonių susidūrimo vietą (pėdsakų, įbrėžimų, stiklo šukių, nuolaužų ir pan.), taip pat negalima nustatyti tikslių transporto priemonių važiavimo greičių susidūrimo metu ir prieš pat eismo įvykį (neužfiksuota ratų stabdymo, slydimo pėdsakų bei susidūrimo pobūdis, kai po pirminio kontakto motociklas YAMAHA judėjo sudėtingu judesiu) (t1, b.l. 176).

Tokiu būdu byloje nustatyta, kad dėl objektyvių duomenų trūkumo ekspertai negali pateikti kategoriškos išvados, kieno iš eismo įvykio dalyvių ir kokie veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.

Byloje nukentėjusiojo atstovas advokatas pateikė privataus asmens UAB ,,Impulsana“ eksperto V. Mitunevičiaus 2017 m. kovo 21 d. ekspertizės išvadą MV 20147-24 (t1, b.l. 56-72). Ekspertizė atlikta ne teismo posėdžio metu ir ekspertui pateikus ne visus bylos duomenis, todėl tokio dokumento nėra pakankamo pagrindo laikyti eksperto išvada šioje byloje. Šis dokumentas laikytinas, kaip nukentėjusiojo asmens pateiktas rašytinis įrodymas byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-165/2013). Nors teismas ir nelaiko pateikto dokumento eksperto išvada byloje, tačiau pažymi, kad ekspertas nepateikė kategoriškos išvados dėl eismo įvykio kilimo pagrindinės priežasties. Atsakant į užduotą 4 klausimą nurodyta, kad tikėtina, kad buvusio eismo įvykio kilimo pagrindine priežastimi buvo automobilio vairuotojos D. V. veiksmai – sukdama į kairę neįsitikino, kad tai bus saugu ir susidūrė su jį lenkiančiu motociklu. Taigi, nukentėjusiojo atstovo pateiktas rašytinis įrodymas nei patvirtina, nei paneigia D. V. kaltę dėl kilusio autoįvykio.

Taigi aptartų duomenų pagrindu teismas daro išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog automobilio vairuotojai D. V. pradėjus posūkio manevrą į kairę paskui ją ta pačia kryptimi važiavęs nukentėjusiojo T. R. vairuojamas motociklas jau buvo įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą ir D. V. vairuojamą automobilį lenkė. Todėl nėra pagrindo teigti, kad D. V., sukdama į kairę, nepraleido lenkimo manevrą jau atliekančio motociklo ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 101 p., 106 p. reikalavimus.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galioja nekaltumo prezumpcijos principas, kurį paneigti turi pareigą institucija, surašiusi protokolą bei inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo (ANK 567 str. 3 d.) ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Byloje neįrodžius, kad D. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 1 d., pareigūno priimtas nutarimas panaikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato 2016 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 70N-80639282-16 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.