Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų nutartis

institucijos surašiusios administracinio nusižengimo protokolą ir priėmusios nutarimą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Edvinui Venskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. V. prašymą dėl išlaidų už suteiktas advokato paslaugas priteisimo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1-314/2018, institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą ir priėmusi nutarimą, Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos nagrinėjimo metu galiojęs teisinis reguliavimas ir susiformavusi teismų praktika nesudarė galimybės administracinio nusižengimo byloje teikti bylinėjimosi (advokato) išlaidas. Vadovaudamasi nusistovėjusia praktika pareiškėja teikė skundą administracinių bylų teisenos pagrindu ir prašė priteisti patirtas išlaidas, kaip turtinę žalą. Regionų apygardos administracinis teismas 2018-11-07 sprendimu administracinėje byloje tenkino pareiškėjos skundą ir priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 5995,88 Eur turtinės žalos ir 5 procentus metinių palūkanų nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018-07-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Alytaus apskrities VPK dėl Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi sustabdė administracinės bylos Nr. eA-1506-629/2020 nagrinėjimą iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eA-1888-575/2019. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodytoje byloje pakeitė iš esmės iki tol nusistovėjusią praktiką dėl turtinės žalos priteisimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 27 d. išplėstinės kolegijos sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020, kurioje taip pat buvo nagrinėjamas ginčas dėl turtinės žalos, kurią sudarė atstovavimo išlaidos, patirtos nutrauktoje administracinio nusižengimo byloje, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių ginčo teisinį santykį, taikymo, be kita ko, pažymėjo: „<...> kiekvienam asmeniui privalo būti atlyginama patirta žala, kilusi dėl jo teisių ir laisvių pažeidimo, kurias gina įstatymai, Lietuvos Respublika Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Tačiau tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms, siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu. Šis principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir nagrinėjant bylas administraciniuose teismuose dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriose asmeniui apgynus savo pažeistas teises teismo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal specialias ABTĮ normas, bet ne pagal CK 6.271 straipsnį. Šiuo principu vadovaujamasi ir civiliniame procese (iš Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio galima matyti, kad dėl teismo išlaidų paskirstymo sprendžia bylą, kurioje buvo patirtos tos išlaidos, nagrinėjęs teismas), baudžiamajame procese (tokia pati išvada darytina ir pagal BPK105 straipsnį), todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti išimties dėl administracinių nusižengimų bylų. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose ir Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį.<...> Atsižvelgiant į tai, kad įstatymuose nebėra spragos, šiuo metu galiojančioje ir nagrinėjamam ginčui taikytinoje teisėje (ANK 666 str.) yra eksplicitiškai reglamentuotas tokio pobūdžio išlaidų, kokias nurodė pareiškėja, atlyginimo klausimas, darytina išvada, kad pareiškėjos prašymas netenkintinas, kadangi išlaidos teisinėms paslaugoms administracinio nusižengimo byloje nepriteistinos administraciniuose teismuose pagal CK 6.271 straipsnį, o prašymas dėl tokių išlaidų atlyginimo gali būti teikiamas administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančiuose teismuose, t. y. bendrosios kompetencijos teismuose. Nagrinėjama byla pagal faktines aplinkybes ir taikytiną teisinį reguliavimą yra iš esmės visiškai analogiška minėtai šios nutarties 35 punkte, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos“. Remiantis pakeista teismų praktika Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020-10-14 sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1506-629/2020 pakeitė Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą, Pareiškėjos skundą atmetė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Nagrinėjamos bylos, išnagrinėtos administracinės nusižengimų bylos Nr. II-1-314/218, teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Druskininkų miesto apylinkės teisme 2016 m. gruodžio 30 d. gautas pareiškėjos skundas dėl Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK pareigūno 2016 m. gruodžio 19 d. priimto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 70N-80639282-16 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. balandžio 11 d. nutarimu skundą patenkino ir panaikino Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato 2016 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 70N-80639282-16 bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, nes neįrodyta, kad D. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 1 d. Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 7 d. nutartimi apeliacinio skundo netenkino ir Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nutarimą paliko galioti.

Pareiškėja D. V. su skundu 2018 m. liepos 13 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 5995,88 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimu (Adm. byla Nr. e1-6233-423/2018) skundą tenkino ir priteisė iš Lietuvos valstybės pareiškėjai 5995,88 Eur turtinės žalos, 5 procentus metinių palūkanų nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme bei 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą iki Lietuvos Vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eA-1888-575/2019. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. birželio 17 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir 2020 m. spalio 14 d. sprendimu (Adm. byla Nr. eA-1506-629/2020) atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą tenkino, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, pareiškėjos D. V. skundą atmetė. Priimtame sprendime be kito konstatuota „ 35. Nagrinėjamu atveju prašymo atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas nagrinėjimas yra reglamentuotas ANK 666 straipsnyje ir subsidiariai taikytinose BPK normose. Dėl to konstatuotina, kad įstatymuose nėra spragos ir nėra pagrindo pripažinti, kad teisės į procesinių išlaidų kompensavimą gynimo būdas turėtų būti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai (ar pasirinktinai) prašyti šių išlaidų atlyginimo bendrosios kompetencijos teisme vadovaujantis ANK 666 straipsniu ir administraciniame teisme vadovaujantis CK 6.271 straipsniu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieškinį nėra galimas. Dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017). 36. Iš aptarto teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, kad kiekvienam asmeniui privalo būti atlyginama patirta žala, kilusi dėl jo teisių ir laisvių pažeidimo, kurias gina įstatymai, Lietuvos Respublika Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Tačiau tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu. Šis principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir nagrinėjant bylas administraciniuose teismuose dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriose asmeniui apgynus savo pažeistas teises teismo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal specialias ABTĮ normas, bet ne pagal CK 6.271 straipsnį. Šiuo principu vadovaujamasi ir civiliniame procese (iš CPK 93 straipsnio galima matyti, kad dėl teismo išlaidų paskirstymo sprendžia bylą, kurioje buvo patirtos tos išlaidos, nagrinėjęs teismas), baudžiamajame procese (tokia pati išvada darytina ir pagal BPK 105 straipsnį), todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti išimties dėl administracinių nusižengimų bylų. Taigi, konstatuotina, kad prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose ir Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį. 37. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja savo prašymą sieja su administracinio nusižengimo byloje patirtomis išlaidomis. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymuose nebėra spragos, šiuo metu galiojančioje ir nagrinėjamam ginčui taikytinoje teisėje (ANK 666 str.) yra eksplicitiškai reglamentuotas tokio pobūdžio išlaidų, kokias nurodė pareiškėja, atlyginimo klausimas, darytina išvada, kad pareiškėjos prašymas netenkintinas, kadangi išlaidos administracinio nusižengimo byloje nepriteistinos administraciniuose teismuose pagal CK 6.271 straipsnį, o prašymas dėl tokių išlaidų (žalos) atlyginimo gali būti teikiamas administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančiuose teismuose, t. y. bendrosios kompetencijos teismuose. 38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos D. V. skundas yra nepagrįstas, jį tenkinęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisę, skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas skundžiamą teismo sprendimą, priima naują sprendimą pareiškėjos D. V. skundą atmesti. 39. Įvertinus priimamo sprendimo motyvus, dėl kitų apelianto argumentų (nenustatyto neteisėtumo fakto, netinkamai taikytų Rekomendacijų nuostatų, nepagrįsto neturtinės žalos dydžio parinkimo) atskirai nebepasisakoma. 40. Kadangi sprendimas šioje byloje priimamas ne pareiškėjos naudai, jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).“

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2021-03-19 nutarimu Nr. KT45-A-N3/2021 pripažino, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7257) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Taip pat pripažino, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu; TAR, 2020-07-03, Nr. 15006) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir - BPK) nuostatos. Tačiau pagal BPK 106 straipsnį, kuriame nustatytas apmokėjimas asmens turėtų išlaidų už advokato paslaugas, atsiradiusios dėl kaltinamojo asmens išteisinimo nėra aptartos, todėl tokių išlaidų atlyginimas BPK nėra numatytas. Minėta, kad Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu pripažino, kad Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnyje (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) nustatytas specialus teisinis reguliavimas, pagal kurį atlyginamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms, ir kad šis straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad BPK 106 straipsnyje (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) yra teisės spraga, kurią draudžia Konstitucija.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2021 m. balandžio 28 d. nutartyje (Adm. nusižengimo byla Nr. 2 AT-7-5-303/2021) nurodė, kad „atsižvelgdama į tai, kad specialioji – išlaidų advokato paslaugoms apmokėti – padengimą reglamentuojanti nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ir nustatyta Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo aktualiu šiai bylai aspektu dar nėra nustatęs, išplėstinė septynių teisėjų kolegija, spręsdama šioje byloje keliamą klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą pagal ANK 666 straipsnį, konstatuoja, kad šiai situacijai spręsti turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi.“ Taigi išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad procesą nutraukus ar kaltinamą asmenį išteisinus, išteisintojo asmens turėtos proceso išlaidos už advokato paslaugas apmokamos iš valstybės lėšų taikant analogiją vadovaujantis BPK 105 straipsnio 5 dalimi.

Pareiškėja pateikė tokius dokumentus pagrindžiančius turėtas proceso išlaidas, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. II-1-314/2018, advokato pagalbai apmokėti: 1) PVM sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas Nr. 1931 (2017-01-23 ir 2017-03-23), kuriose nurodytos suteiktos paslaugos ir jų kaina – susipažinimas su klientės pateiktais dokumentais; konsultavimas ir atstovavimas Druskininkų PK nagrinėjant ATPK bylą; susipažinimas su gauta ikiteisminio tyrimo medžiaga, skundo dėl Kauno apygardos prokuroro priimto nutarimo panaikinimo parengimas; skundo dėl ATPK nutarimo panaikinimo parengimas; klientės konsultavimas, atstovavimo teisme pozicijos parengimas, dalyvavimas apylinkės teismo posėdyje, kelionė iš Vilniaus į teismo posėdį; žemėlapio, bylai aktualaus kelio schemos paieška, klientės konsultavimas, išvykimas į įvykio vietą, vietos apžiūra, faktinių aplinkybių konstatavimo aptarimas su antstole; pasirengimas teismo posėdžiui, klientės konsultavimas, kelionė į teismo posėdį; susitikimas su teismo ekspertu, konsultacija; pasirengimas teismo posėdžiui, klientės konsultavimas, vykimas į teismo posėdį; (paskaičiuota bendra paslaugų kaina 1482,25 + 1660,12 = 3142,37 Eur); 2) PVM sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas Nr. 4 (2018-03-05), kurioje nurodyta suteiktos paslaugos ir jų kaina – pasirengimas teismo posėdžiui, klientės konsultavimas, klausimų ekspertui paruošimas, vykimas į teismo posėdį; pasirengimas teismo posėdžiui, klientės konsultavimas, klausimų ekspertui patikslinimas, vykimas į teismo posėdį; pasiruošimas teismo posėdžiui, susipažinimas su atliktos ekspertizės aktu, vykimas į teismo posėdį; (paskaičiuota bendra paslaugų kaina 1127,00 Eur); 3) PVM sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas Nr. 190-1931 (2018-05-17), kurioje nurodyta suteiktos paslaugos ir jų kaina – pasirengimas teismo posėdžiui, teismo posėdis, vykimas į teismo posėdį; susipažinimas su apeliacinio skundo turiniu, argumentų analizavimas, atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimas, suderinimas su klientu ir pateikimas teismui; (paskaičiuota bendra paslaugų kaina 1126,51 Eur); Pinigų priėmimo kvitai LAT Nr. 805101 (2017-02-14), LAT Nr. 805113 (2017-05-16), 2018-05-21 AB SEB bankas mokėjimo nurodymas, 2018-03-06 Swedbank mokėjimo nurodymas Nr. 36 patvirtina, kad pareiškėja patyrė 5395,88 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 4-9;),

Teismų praktikoje nustatyta, kad svarstant klausimą dėl patirtų proceso išlaidų priteisimo išieškotinų išlaidų dydis priklauso nuo bylos apimties bei sudėtingumo, įvertinant prašančiojo asmens atstovo sugaištą laiką teikiant teisinę pagalbą ir tokios pagalbos turinį, teismo posėdžių skaičių, parengtų procesinių dokumentų apimtį ir kita. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. II-1-314/2018 apylinkės teisme vyko 9 posėdžiai, kurių metu apklausti įvykio liudytojai, spręsti pasiruošimo skirti ekspertizę klausimai (ekspertų parinkimas, klausimų ekspertui pateikimas ir kt.), rinkti papildomi duomenys, paskirta eismo įvykio ir transporto trasologinė ekspertizė eismo įvykio mechanizmo ir priežasties nustatymui, ekspertizę atlikinėjo du atskiri ekspertai savarankiškai, nors bylos apimtis nėra didelė (2 tomai), tačiau nagrinėjama autoįvykio situacija sudėtinga dėl išlikusių objektyvių duomenų trūkumo. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad nagrinėjant autoįvykio kilimo mechanizmą ir priežastis, tiek ikiteisminio tyrimo metu (t1, b.l. 20-22;), tiek administracinės teisenos proceso metu pareigūnai nevykdė jiems priskirtos pareigos visapusiškai ir išsamiai ištirti bylos aplinkybes (ATPK 567 straipsnis), bet nepaskyrę šioje situacijoje būtinos eismo įvykio ekspertizės, nusprendė, neturėdami tam objektyvių duomenų, kad dėl kilusio autoįvykio kalta pareiškėja. Įvertinus aptartas aplinkybes bei atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus teismas konstatuoja, kad pareiškėjos prašoma priteisti 5395,88 Eur dydžio suma nėra per didelė, ji atitinka byloje spręstų klausimų sudėtingumui ir apimčiai, todėl pareiškėjos prašymas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsniu, 646 straipsniu, 666 straipsniu

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Priteisti pareiškėjai D. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 5395,88 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt penkis eurus 88 centus) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo bet kuriuos rūmus.