Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. balandžio 21 d. nutarimo R. S. administracinių nusižengimų bylose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. S. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimais Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad:

1.1. būdamas MB „A. R.“ vadovu, pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnio 2 dalyje bei ANK 611 straipsnyje nustatytus reikalavimus juridinio asmens vadovui, nes laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. 10 val. 23 min. iki 2020 m. rugsėjo 14 d. 10 val. 00 min. Institucijai nepateikė duomenų apie asmenį, kuris vairavo MB „A. R.“ priklausantį automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. liepos 19 d. 18.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeidė KET reikalavimus (Institucijos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), paskirta 225 Eur bauda);

1.2. būdamas MB „A. R.“ vadovu, pažeidė SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje bei ANK 611 straipsnyje nustatytus reikalavimus juridinio asmens vadovui, nes laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. 10 val. 46 min. iki 2020 m. rugsėjo 14 d. 11 val. 10 min. Institucijai nepateikė duomenų apie asmenį, kuris vairavo MB „A. R.“ priklausantį automobilį „Peugeot Expert“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. rugpjūčio 24 d. 14.57 val., (duomenys neskelbtini) pažeidė KET reikalavimus (Institucijos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), paskirta 225 Eur bauda);

1.3. būdamas MB „A. R.“ vadovu, pažeidė SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje bei ANK 611 straipsnyje nustatytus reikalavimus juridinio asmens vadovui, nes laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. 10 val. 52 min. iki 2020 m. rugsėjo 14 d. 10 val. 50 min. Institucijai nepateikė duomenų apie asmenį, kuris vairavo MB „A. R.“ priklausantį automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. rugpjūčio 24 d. 14.57 val., (duomenys neskelbtini), pažeidė KET reikalavimus (Institucijos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), paskirta 225 Eur bauda);

1.4. būdamas MB „A. R.“ vadovu, pažeidė SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje bei ANK 611 straipsnyje nustatytus reikalavimus juridinio asmens vadovui, nes laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. 8 val. 55 min. iki 2020 m. rugsėjo 25 d. 14 val. 30 min. Institucijai nepateikė duomenų apie asmenį, kuris vairavo MB „A. R.“ priklausantį automobilį „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. rugpjūčio 25 d. 6.49 val., (duomenys neskelbtini), pažeidė KET reikalavimus (Institucijos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), paskirta 225 Eur bauda);

1.5. būdamas MB „A. R.“ vadovu, pažeidė SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje bei ANK 611 straipsnyje nustatytus reikalavimus juridinio asmens vadovui, nes laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. 9 val. 07 min. iki 2020 m. rugsėjo 25 d. 15 val. 00 min. Institucijai nepateikė duomenų apie asmenį, kuris vairavo MB „A. R.“ priklausantį automobilį „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. rugpjūčio 26 d, 6.58 val., (duomenys neskelbtini), pažeidė KET reikalavimus (Institucijos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), paskirta 225 Eur bauda);

1.6. būdamas MB „A. R.“ vadovu, pažeidė SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje bei ANK 611 straipsnyje nustatytus reikalavimus juridinio asmens vadovui, nes laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. 9 val. 18 min. iki 2020 m. rugsėjo 25 d. 15 val. 15 min. Institucijai nepateikė duomenų apie asmenį, kuris vairavo MB „A. R.“ priklausantį automobilį „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. rugpjūčio 29 d. 11.02 val., (duomenys neskelbtini) pažeidė KET reikalavimus (Institucijos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), paskirta 225 Eur bauda);

1.7. būdamas MB „A. R.“ vadovu, pažeidė SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje bei ANK 611 straipsnyje. nustatytus reikalavimus juridinio asmens vadovui, nes laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. 9 val. 02 min. iki 2020 m. rugsėjo 25 d. 15 val. 30 min. Institucijai nepateikė duomenų apie asmenį, kuris vairavo MB „A. R.“ priklausantį automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. rugpjūčio 25 d. 6.49 val., (duomenys neskelbtini), pažeidė KET reikalavimus (Institucijos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), paskirta 225 Eur bauda).

2. Nesutikdamas su priimtais nutarimais, R. S. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui, prašydamas Institucijos 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimus Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir administracinių nusižengimų teisenas jo atžvilgiu nutraukti bei priteisti jo naudai iš Institucijos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Institucija atsiliepime prašė skundą atmesti ir nutarimus palikti nepakeistus bei nepriteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų.

3. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. balandžio 21 d. nutarimu R. S. skundą tenkino: panaikino Institucijos 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimus administracinių nusižengimų bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinių nusižengimų teiseną R. S. atžvilgiu nutraukė bei nepriteisė R. S. bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra pakankamai duomenų, pagrįstų objektyviais įrodymais, kad R. S. tyčia vengė atlikti SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje bei ANK 611 straipsnyje nustatytą pareigą, t. y. jo veikoje nėra subjektyvaus požymio – kaltės, dėl to nenustatyta ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis. Teismas taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normos, į kurias nukreipia ANK 666 straipsnis, nenumato galimybės priteisti nuteistajam/išteisintajam jo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

4. Apeliaciniame skunde R. S. prašo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir R. S. naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Institucijos.

4.1. Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas byloje Nr. 10-A/2020 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45-A-83/2021 pripažino, kad ATPK 302¹ straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, bei BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Dėl to skundžiamame nutarime taikytos normos dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir jų pagrindu išdėstyti motyvai prieštarauja Konstitucijai.

4.2. Skunde teigiama, jog R. S. turi būti priteistos visos bylinėjimosi išlaidos administracinėje byloje, kurioje jo atžvilgiu priimti Institucijos nutarimai buvo panaikinti ir administracinė teisena nutraukta. Šiuo atveju apeliantui nepriteisus bylinėjimosi išlaidų, buvo nepagrįstai ribojamos jo konstitucinės teisės kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo ir turėti advokatą. Apelianto nuomone, jam turi būti atlygintos būtinos ir pagrįstos išlaidos patirtos advokato pagalbai apmokėti, nes be jo pagalbos jis nebūtų sugebėjęs gintis teisme, rengti procesinius dokumentus. Pažymima, jog tik turėdamas teisinį išsilavinimą turinčią atstovę R. S. laimėjo bylą, t. y. visi nutarimai buvo panaikinti ir administracinė teisena jo atžvilgiu buvo nutraukta.

4.3. Skunde taip pat teigiama, kad Institucijos pareigūnai, piktnaudžiaudami nebaudžiamumu, klaidino teismą, nutylėdami apie apelianto ir jo advokatės teiktus paaiškinimus tyrimo metu. Institucijos pareigūnai akivaizdžiai aplaidžiai vykdė savo pareigas, neištyrė visų aplinkybių ir tendencingai priėmė net septynis neteisėtus nutarimus. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti prašymą dėl patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo, paskatino Institucijos pareigūnus ir ateityje priimti neteisėtus nutarimus, apkrauti darbu teismų sistemą ir už tai išvengti atsakomybės.

5. Institucija atsiliepime į R. S. apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

5.1. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ANK ir BPK nuostatas bei teismų praktikos išaiškinimus ir pagrįstai netenkino apelianto prašymo dėl bylinėjimosi (advokato) išlaidų atlyginimo. Atsiliepime nurodoma, kad BPK nenumato išteisintojo išlaidų, patirtų pačiam savo nuožiūra pasikvietus gynėją advokatą, atlyginimo, nes tokias išlaidas advokato teisinėms paslaugoms atlyginti pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė gynėją ginti jo teises ir teisėtus interesus baudžiamajame procese. Kadangi administracinio nusižengimo bylose patirtų išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal BPK taisykles (ANK 666 straipsnis), šiuo išaiškinimu buvo vadovaujamasi ir sprendžiant dėl asmenų, kurių atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena nutraukta, patirtų advokato išlaidų atlyginimo.

5.2. Pažymėta, kad Konstituciniam Teismui priėmus sprendimą, jog atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, būtent įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia (be kita ko) naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai. Teismai vykdo tik teisingumą ir nėra legislatyvinė institucija. Atsižvelgiant vien į tai, kad šiuo momentu dar nėra nustatytas naujas teisinis reglamentavimas, atitinkantis Konstitucinio Teismo sprendimą, skundas turėtų būti atmestas.

5.3. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nors įstatymo ar teisės analogijos baudžiamojo proceso ir administracinėje teisėje yra galimos, tačiau pagal bendro pobūdžio taisyklę jų taikymas yra išimtinio pobūdžio ir pateisinamas tik ta apimtimi, kiek yra siaurinama, o ne išplečiama teisinės atsakomybės apimtis ar jos taikymo sąlygos bei su tuo susiję dalykai, nes yra laikoma, kad priešingu atveju galėtų būti iškreipiama atsakomybę nustatančių teisės aktų prasmė, ribojamos žmogaus teisės ar siaurinamas jų turinys. Institucijos nuomone, taip pat turėtų būti traktuojamas ir rėmimasis įstatymo ar teisės analogijomis sprendžiant dėl asmens, kurio atžvilgiu administracinė teisena buvo nutraukta, teisės į patirtų advokato išlaidų atlyginimą ir jų dydžio administracinio nusižengimo byloje nustatymą, kadangi tokių analogijų taikymas galėtų nulemti, jog šios išlaidos būtų atlygintos netinkamai ar neteisingai, t. y. ne pagal tiesiogiai įstatyme įtvirtintas detalizuotas sąlygas ir tvarką, o tai galėtų prieštarauti tiek teisėtų lūkesčių, tiek realios ir veiksmingos gynybos principams. Dėl to advokato išlaidų atlyginimo tvarka ir sąlygos turėtų būti numatytos įstatymo leidėjo specialiu teisiniu reglamentavimu, o ne ad hoc (konkrečioje situacijoje) kūrybiškai aiškinamos teismo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

R. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliantas ginčija tik pirmosios instancijos teismo nutarimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo. Todėl administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka nagrinėjama šioje apimtyje.

7. Nagrinėjamu atveju Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarimu panaikinti Institucijos 2020 m. lapkričio 24 d. priimti septyni nutarimai ir administracinių nusižengimų teisenos R. S. atžvilgiu nutrauktos nesant administracinių nusižengimų, numatytų ANK 431 straipsnio 1 dalyje, sudėties, bei R. S. nepriteistos bylinėjimosi išlaidos. Apeliaciniame skunde R. S. prašo priteisti pirmosios instancijos teisme patirtas 1 080 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokatės pagalbai.

8. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Pagal to paties straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. priėmė nutarimą konstitucinės justicijos byloje Nr. KT45-A-N3/2021, kuriuo pripažino, kad: 1) Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7257) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu; TAR, 2020 m. liepos 3 d., Nr. 15006) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

10. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisės spragų (neišskiriant nė legislatyvinės omisijos) pašalinimas yra atitinkamo (kompetentingo) teisėkūros subjekto kompetencijos dalykas. Tačiau žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę (inter alia, naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją), taigi taip pat ir aiškinant teisę (inter alia, teisingumą vykdantiems bendrosios kompetencijos bei pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtiems specializuotiems teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiškinti teisę, kad galėtų ją taikyti). Žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas teismai gali užpildyti tik ad hoc, t. y. šiuo – teisės taikymo – būdu teisės spragos yra pašalinamos tik individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje. Kita vertus, teisminis (ad hoc) teisės spragų šalinimas sudaro prielaidas formuotis vienodai teismų praktikai sprendžiant tam tikros kategorijos bylas – teismų precedentuose įtvirtintai teisei, kurią, be abejo, vėliau gali iš esmės pakeisti ar kitaip pakoreguoti įstatymų leidėjas (ar kitas kompetentingas teisėkūros subjektas), tam tikrus visuomeninius santykius sureguliuodamas įstatymu (ar kitu teisės aktu) ir šitaip atitinkamą teisės spragą pašalindamas jau ne ad hoc, bet į ateitį nukreiptu bendro pobūdžio teisiniu reguliavimu (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas). Naujausioje kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į tai, kad specialioji – išlaidų advokato paslaugoms apmokėti – padengimą reglamentuojanti nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ir nustatyta Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo šiuo aspektu dar nėra nustatęs, sprendžiant klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą pagal ANK 666 straipsnį, konstatuota, kad šiai situacijai spręsti turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, Nr. 2AT-7-6-303/2021).

11. Taigi, vadovaujantis Konstitucinio Teismo ir naujausia kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vien dėl to, jog šiuo metu galiojančiame ANK ar BPK nėra tinkamai sureguliuoti proceso išlaidų atlyginimo klausimai tuo atveju, kai byla nutraukiama nenustačius administracinio nusižengimo įvykio ar sudėties, negali būti laikoma, kad jas patyrusiam asmeniui jos nepriklauso. Dėl to remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas bylinėjimosi išlaidų, kurias R. S. patyrė dėl advokato padėjėjos ir advokatės pagalbos administracinio nusižengimo byloje, atlyginimo, padarė neteisingas ir teisiškai nepagrįstas išvadas, todėl skundžiamo nutarimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina.

12. Pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde bei teismo posėdžio metu R. S. ir jo atstovė advokatė S. Ž. prašė priteisti iš Institucijos R. S. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 080Eur išlaidų advokatės, advokato padėjėjos pagalbai. Iš bylos medžiagos matyti, kad skundą dėl Institucijos nutarimų parengė R. G. ir S. Ž. advokatų kontoros advokato padėjėja B. J. pagal 2020 m. gruodžio 2 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 127–128), o nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme R. S. atstovavo tos pačios kontoros advokatė S. Ž. pagal 2021 m. balandžio 6 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 29). Byloje yra 2020 m. gruodžio 2 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad 600 Eur kainavo skundo Alytaus apylinkės teismui dėl Institucijos 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimų parengimas ir pateikimas (1 t., b. l. 129). R. S. 2020 m. gruodžio 6 d. sumokėjo 600 Eur advokato padėjėjai B. J. (1 t., b. l. 130). Taip pat byloje yra 2021 m. balandžio 6 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad 480 Eur kainavo atstovavimas Alytaus apylinkės teisme administracinėje byloje (2 t., b. l. 30). R. S. 2021 m. balandžio 7 d. sumokėjo 480 Eur advokatei S. Ž. (2 t., b. l. 31). Taigi iš viso prašoma priteisti suma, kurią pagrindžia byloje esantys dokumentai, sudaro 1 080 Eur (600 Eur + 480 Eur).

13. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, Nr. 2K-7-25-495/2020 ir kt.). Taigi, vertinant atstovavimo išlaidų pagrįstumo klausimą būtina atsižvelgti į bylos sudėtingumą, sprendžiamų klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes.

14. Teismas, spręsdamas atstovavimo išlaidų dydžio proporcingumą suteiktoms paslaugoms vertina tai, kad administracinio nusižengimo byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį, advokato padėjėjos parengtas skundas dėl Institucijos priimtų nutarimų nėra didelės apimties (7 lapai), jame nekeliami sudėtingi faktiniai ir teisiniai klausimai, pati byla nėra didelės apimties ar sudėtinga. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad R. S. prašoma priteisti išlaidų suma yra per didelė. Teismo vertinimu, protingumo ir sąžiningumo principus atitinkanti suma už skundo surašymą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme yra 500 Eur. Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl taikant įstatymo analogiją nurodytos išlaidos priteistinos ne iš Institucijos, o iš valstybės. Analogiškos nuostatos yra laikomasi ir naujausioje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, Nr. 2AT-7-6-303/2021).

15. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad R. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarimo dalis, kuria R. S. nepriteistos bylinėjimosi išlaidos, naikintina ir šioje dalyje priimamas naujas nutarimas – R. S. iš valstybės priteistinas 500 Eur atlyginimas už patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 666 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. balandžio 21 d. nutarimo dalį, kuria R. S. nepriteistos bylinėjimosi išlaidos, ir šioje dalyje priimti naują nutarimą:

Priteisti R. S. iš valstybės 500 Eur (penkių šimtų eurų) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.