Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Baubienės, Egidijaus Tamašausko teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vytauto Didžiojo universiteto apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-252-877/2015 pagal ieškovo Vytauto Didžiojo universiteto ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys R. A. B., P. V. C. dėl 2014-06-18 Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjos įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai

1. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad neegzistuoja ieškovo panaudos teisė, kuri galėtų būti ginama. Kauno apylinkės teismui 2014-06-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4607-151/2014, kuris Kauno apygardos teismo 2014-12-03 nutartimi paliktas galioti, pripažinus negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos Kauno apskrities viršininko 2009-06-19 įsakymą Nr. 02-01-6619 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2008-10-01 įsakymo Nr. 02-01 -10955 pripažinimo netekusiu galios (Kauno m.)“ dalyje, kuria buvo pripažintas netekusiu galios Kauno apskrities viršininko 2008-10-01 įsakymas Nr. 02-0110955 „Dėl valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini)“ dalyje dėl 1,2523 ha ploto valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities viršininko 2008-10-01 įsakymo Nr. 02-0110955 teisinė galia tokiu atveju savaime nebuvo atkurta. Apeliantas de facto panaudos teise valdė valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nuo 1993-07-12 iki pat 2014-09-04, kuomet vykstant teisiniams ginčams NŽT Kauno miesto skyrius atkūrė nuosavybės teises į 12223/12523 dalis šio žemės sklypo tretiesiems asmenims, todėl teismo išvada kad ieškovo panaudos teisė yra pasibaigusi Kauno apskrities viršininko 2008-10-01 įsakymo Nr. 02-01-10955 pagrindu yra nepagrista. Atsakovė, būdama valstybinės žemės patikėtiniu, privalėjo pasirūpinti, kad su ieškovu, kaip panaudos gavėju, būtų sudaryta panaudos sutartis, tačiau to niekada nepadarė. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atkūrus nuosavybės teises tretiesiems asmenims, net ir tuo atveju, jei ieškovo panaudos teisė būtų pripažinta nepasibaigusia, liks galioti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-09-04 sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tačiau teismui pripažinus, jog atsakovė neteisėtai nutraukė valstybinės žemės panaudos teisę į ginčo sklypą ieškovui, ji privalėtų panaikinti (kreiptis į teismą dėl panaikinimo) jos pačios neteisėtai priimtą sprendimą dėl nuosavybės teisių į ginčo sklypą atkūrimo tretiesiems asmenims natūra. Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad Kauno miesto valdybos 1993-07-12 potvarkiu Nr. 874-v „Dėl žemės sklypo išnuomojimo Vytauto Didžiojo universitetui“ apeliantui neatlygintinai ir neterminuotai buvo suteiktas valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini), o ieškovas vykdydamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektus šiame sklype numato statyti studentų namus. Teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, nevertino ir pasisakė ne dėl visų ieškovo argumentų.

Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyrius ir tretieji asmenys R. A. B. ir P. W. C., atstovaujami advokato Sauliaus Brazausko, prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015-01-26 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas tinkamai įvertino, kad ieškinio tenkinimas nesukeltų teisinių pasekmių ieškovui, tuo nebūtų įgyvendinti civilinio proceso tikslai, kad nesant panaudos teisės, ji negali būti ginama. Taip pat teismas pagrįstai sprendė, kad esant priimtiems administraciniams aktams, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į didžiąją dalį 1,2523 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), net ir sprendžiant, kad ginčijamas įsakymas sukėlė teisines pasekmes ieškovui, tačiau 12223/12523 dalims žemės sklypo nuosavybės teise priklausant privatiems asmenims ir neginčijant bei nenuginčijus nuosavybės teisės į žemės sklypą įgijimo pagrindų, ieškinio tenkinimas nebūtų sukėlęs jokių teisinių pasekmių ieškovui. Apeliantas netinkamai aiškina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnio nuostatas. 2008-10-01 įsakymas Nr. 02-01-10955, kuriuo nutraukta panaudos teisė, yra galiojantis, jis yra nenuginčytas teisme, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo panaudos teisė, kuri galėtų būti ginama šioje byloje, neegzistuoja. Faktinį žemės sklypo valdymą panaudos teise paneigia į bylą surinkti įrodymai. Teismas pagrįstai vadovavosi prejudicinę reikšmę turinčiais Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4607-151/2014 ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje 2A-2318-324/2014 priimtais sprendimais. Teismas bylos nagrinėjimo metu tinkamai vertino ir ištyrė visus byloje esančius įrodymus, sprendimą motyvavo ir pagrindė. Vadovaujantis teismų praktika, teismas nepasisakydamas dėl kiekvieno argumento atskirai, civilinio proceso normų nepažeidė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas – sprendime nėra motyvų, kuriais vadovaujantis teismas padarė išvadą, jog ieškinys atmestinas. Su šiuo apelianto argumentu teisėjų kolegija nesutinka ir pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką net ir nepakankamas teismo sprendimo motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šis pagrindas konstatuotinas tik tuo atveju, kai sprendimas yra visiškai be motyvų. Jei sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu tik tada, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Pažymėtina, kad ir tokiu atveju byla gali būti grąžinta nagrinėti iš naujo tik tada, kai šių pažeidimų negalima pašalinti apeliacinės instancijos teisme (CPK 329 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus, todėl ieškinį atmetė. Šią išvadą teismas grindė skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytais motyvais (CPK 270 str. 4 d.). Todėl teiginys, kad sprendime nėra motyvų yra nepagrįstas, ir nėra pagrindas konstatuoti absoliutų skundžiamo sprendimo negaliojimą. Tuo tarpu tai, ar teismas (ne)tinkamai įvertino įrodymus, ar motyvai ir išvados yra pagrįsti, gali būti patikrinta apeliacine tvarka, todėl byla nagrinėtina neperžengiant apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo ribų.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Kauno miesto valdybos 1993 m. liepos 12 d. potvarkiu Nr. 874-v „Dėl žemės sklypo iš nuomojimo Vytauto Didžiojo universitetui“ buvo nuspręsta ieškovui išnuomoti 1,5 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrabučių kompleksui statyti. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2007 m. gruodžio 29 d. ataskaitoje „Valstybės institucijoms ir įmonėms paskirtų žemės sklypų naudojimas“ nurodė, kad 1,2 ha valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini) Vytauto Didžiojo universitetui buvo suteiktas 400 vietų studentų bendrabučio statybai, tačiau jau trylika metų šio objekto statyba nepradėta.

Kauno apskrities viršininko 2008 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 02-01-10955 „Dėl valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini)“ nutraukė nuo 2009 m. sausio 1 d. 1,2525 ha valstybinės žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), panaudos teisę. Ieškovas, nesutikdama su tokiu sprendimu kreipėsi į teismą, dėl įsakymo panaikinimo.

Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. XI-278 „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo“ (įsigaliojo 2009 m. birželio 10 d.) 2 priedėlio pakeitimo“ į Vytauto Didžiojo universiteto valdomų žemės sklypų sąrašą buvo įtrauktas 1,2523 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (2 priedėlio 28 punktas). Todėl Kauno apskrities viršininkui 2009 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 02-1-6619 pripažinus netekusiu galios 2008 m. spalio l d. įsakymą Nr. 02-01-10995 „Dėl valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ieškovas ieškinį atsiėmė.

Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. XI-859 „Dėl Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo“ (įsigaliojo 2010 m. birželio 6 d.) buvo patvirtintas Vytauto Didžiojo universiteto statutas ir Vytauto Didžiojo universiteto valdomų pastatų ir žemės sklypų sąrašas, kuriame žemės sklypas (duomenys neskelbtini), paliktas prie Vytauto Didžiojo universiteto valdomų žemės sklypų sąrašo. Ieškovas 2011 m. spalio 14 d. raštu Nr. 18-126 kreipėsi į nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto žemėtvarkos skyrių dėl žemės sklypų panaudos sutarčių pakeitimo. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, jog buvo įregistruota neterminuota panaudos sutartis.

Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4607-151/2014 panaikino Kauno apskrities viršininkui 2009 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 02-1-6619 pripažinus netekusiu galios 2008 m. spalio l d. įsakymą Nr. 02-01-10995 „Dėl valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini). Šis teismo sprendimas Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje 2A-2318-324/2014 paliktas nepakeistu.

Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2013 m. gruodžio 3 d. ir 2014 m. kovo 14 d. atliko 1,2523 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojimo patikrinimą vietoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklype atskirais plotais auga lapuočiai medžiai, likusi sklypo dalis yra apaugusi daugiametėmis žolėmis, ūkinė veikla sklype nėra vykdoma (bendrabučių komplekso statyba nepradėta) ir sprendė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nenaudojamas pagal paskirtį. Ieškovui Vytauto Didžiojo universitetui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2014-03-17 raštu Nr. 8SD-(14.8.7.)-1232 „Dėl pranešimo apie valstybinės žemės panaudos sutarties nutraukimą“, buvo pranešta apie panaudos sutarties nutraukimą prieš terminą, t.y. po 3 mėnesių rengiamą Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymą dėl Kauno miesto valdybos 1993 m. liepos 12 d. potvarkio Nr. 874-v panaikinimo (panaudos nutraukimo prieš terminą) ir nuosavybės teisių į žemę atkūrimo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-565 „Dėl valstybinės žemės panaudos teisės nutraukimo žemės sklype (duomenys neskelbtini)“ panaudos teisė nutraukta.

Pirmos instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė, remdamasis Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimu ir pažymėdamas, kad šiame įsiteisėjusiame sprendime yra nustatyta, jog ieškovo panaudos teisė yra pasibaigusi. Ieškovas su tokiu pirmos instancijos teismo sprendimu nesutinka, todėl apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų tenkintas.

Taigi nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos 2014-06-18 įsakymo „Dėl valstybinės žemės panaudos teisės nutraukimo žemės sklype (duomenys neskelbtini) teisėtumo. Siekiant įvertinti ginčijamo Įsakymo teisėtumą, teisėjų kolegijos nuomone, visų pirma, būtina išsiaiškinti ir įvertinti panaudos teisės nutraukimo faktines aplinkybes ir jas įvertinti CK 6.641 straipsnio normų kontekste.

Pagal CK 6.641 straipsnio 1 dalies 1 punktą, panaudos davėjas turi teisę reikalauti nutraukti sutartį prieš terminą, jeigu panaudos davėjas naudoja žemę ne pagal paskirtį. CK 6.642 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog neterminuota panaudos sutartis gali būti nutraukta, prieš tris mėnesius įspėjus kitą sutarties šalį iki sutarties nutraukimo.

Iš ieškovės 2014-01-07 rašto Nr. 1-8 bei 2014-03-13 rašto Nr. 1-148 atsakovei turinio matyti, jog atsakovė buvo informuota apie universiteto projektus infrastruktūros plėtojimui panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas. Iš bylos medžiagos matyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba į šiuos raštus neatsakė, tačiau 2014 m. kovo 17 d. raštu 2014-03-17 raštu Nr. 8SD-(14.8.7.)-1232 „Dėl pranešimo apie valstybinės žemės panaudos sutarties nutraukimą“ buvo pranešė apie panaudos sutarties nutraukimą prieš terminą, o 2014 m. birželio 18 d. priėmė ginčijamą įsakymą dėl panaudos sutarties nutraukimo.

Mokslo ir studijų įstatymo nuostatose įtvirtinta aukštųjų mokyklų autonomija (Mokslo ir studijų įstatymo 7 str., 8 str.). Kadangi aukštosios mokyklos autonomija apima akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve, negalima teigti, kad švietimo veikla plačiąja prasme taikant šią sąvoką universitetams neapima ir aukštosios mokyklos ūkinės veiklos, teikiant studentams apgyvendinimo paslaugas. Taigi, darytina išvada, kad valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti aukštųjų mokyklų autonomiją, kuo geresnį mokymo procesą aukštosiose mokyklose, aukštųjų mokyklų integraciją į Europos Sąjungos aukštojo mokslo sistemą. Be to, aukštasis mokslas liečia didelės visuomenės dalies interesus. Nors šiuo atveju kalbama apie universiteto studentų bendrabutį, tačiau negalima atskirti studijų proceso, mokslinės veiklos nuo studentų apgyvendinimo. Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnį valstybinės aukštosios mokyklos taryba yra šios mokyklos valdymo organas, atliekantis aukštosios mokyklos valdymo funkcijas. Taigi pagal Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą valstybinės aukštosios mokyklos taryba yra šios mokyklos valdymo organas, atliekantis svarbias aukštosios mokyklos valdymo funkcijas, susijusias su strateginių ir kitų svarbiausių sprendimų dėl aukštosios mokyklos valdymo priėmimu, tame tarpe, priima sprendimus dėl nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarkos.

Šios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. XI-859 patvirtinto Vytauto Didžiojo universiteto statuto VI skyriaus šeštajame skirsnyje 170-172 punktai. Būtent šiuose punktuose numatyta, jog keisti universiteto teritorijos ribas ar valstybės pastatų valdytojus gali tik Vyriausybė, gavusi ne mažiau kaip 7 Universiteto tarybos narių balsų daugumos pritarimą, o universiteto taryba nepritarus, teritorijos ribas ar valstybės pastatų valdytojus gali keisti Seimas (171 p.).

Iš bylos duomenų matyti, jog Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas 2014-07-11 raštu Nr. S-2014-5717 nepritarė siūlymui naikinti Seimo nutarimu patvirtintą Vytauto Didžiojo universiteto statuto 2 priedėlį.

Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu, taip pat nurodė, jog nepagrįstas teismo motyvas, jog ieškinio patenkinimas ir ginčijamo akto panaikinimas nesukels ieškovui jokių teisinių pasekmių, nes į ginčo žemės sklypą yra atkurtos nuosavybės teisės tretiesiems asmenims R. A. B., P. V. C..

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamos bylos kontekste, pirmos instancijos teismas, vertindamas ieškinio pagrįstumą, privalėjo atsižvelgti ir į tą aplinkybę, kad ginčo žemės sklypas galimai galėjo būti priskirtas valstybės išperkamai žemei pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį valstybės reikmėms reikalinga žemė iš šio įstatymo 2 straipsnio nurodytųjų asmenų išperkama, taikant šio įstatymo 16 straipsnyje numatytus išpirkimo būdus.

Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas visų pirma nagrinėjamoje byloje, be visų kitų aplinkybių, kurias skundžiamame sprendime vertino, turėjo aiškintis panaudos sutarties nutraukimo faktines aplinkybes ir jas įvertinti pagal po 2009 m. birželio 2 d. iš esmės pasikeitusį teisinį reglamentavimą ir situaciją, panaudos sutarties nutraukimo tvarką, galiojant aukščiau minėtiems Lietuvos Respublikos Seimo nutarimams, Mokslo ir studijų įstatymo nuostatoms, Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadoms ir kt.

Pirmos instancijos teismui nepasisakius dėl minėto klausimo ir byloje nesant visų duomenų, kurie būtini siekiant visapusiškai įvertinti Valstybinės žemės panaudos sutarties nutraukimo procedūros teisėtumą, teisėjų kolegijos nuomone tikslinga bylą grąžinti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Taip pat pastebėtina ir tai, kad, susiklosčius esamai situacijai, byla apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama visai naujais aspektais, o tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 326 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 330 straipsniu teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.