Kauno apygardos teismo nutartis, 2S-2382-254/2014

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-11-11
Bylos Nr.: 2S-2382-254/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-15864-2014-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dalė Burdulienė
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Ieškovas: Vytauto Didžiojo universiteto

Kategorijos

110.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2S-2382-254/2014;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15864-2014-1;Procesinio sprendimo kategorija: 110.5.;122.4. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-20186-877/2014 pagal ieškovo Vytauto Didžiojo universiteto ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I . Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuriuo prašė panaikinti 2014-06-18 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės panaudos teisės nutraukimo žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune“. Taip pat ieškovas 2014 m. rugsėjo 9 d. pateikė teismui prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę nesiimti jokių veiksmų ir (ar) procedūrų, susijusių su ginčo sklypu (duomenys neskelbtini) Kaune, įskaitant, bet neapsiribojant daiktinių teisių į jį keitimu ar nuosavybės teisių į šį sklypą atkūrimu, o jeigu tokie veiksmai ir (ar) procedūros pradėti – nedelsiant juos sustabdyti iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, motyvuojant tuo, kad atsakovė aktyviai vykdo procedūras susijusias su nuosavybės teisių atkūrimu privatiems asmenims į ginčo žemės sklypą, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas ar pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies ir nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovo Vytauto Didžiojo universiteto ieškinio reikalavimų užtikrinimui įpareigojo atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus, nesiimti veiksmų ir (ar) procedūrų, susijusių su daiktinių teisių į 300/12523 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, keitimu bei nuosavybės teisių į šią sklypo dalį atkūrimu pretendentams, o jeigu tokie veiksmai ir (ar) procedūros pradėtos – įpareigojo atsakovę jas sustabdyti iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Teismas nustatė, kad nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė gali imtis veiksmų atkurti pretendentėms nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, naujosios žemės sklypo savininkės turės galimybę laisvai disponuoti įsigytu turtu, t.y. galės jį perleisti (parduoti, dovanoti ir pan.), taip apsunkindamos ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padarys teismo sprendimo įvykdymą neįmanomą. Teismas pažymėjo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamas ne ieškovo reikalavimo pagrįstumas, o kitos aplinkybės, tai yra grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas. Įvertinus pareikštus reikalavimus ir ieškovo nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad atsakovė valstybinės žemės patikėjimo teise valdo 300/12523 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, teismo vertinimu, tikslinga taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Apeliantė nurodo šiuos skundo argumentus:

1. Apeliantės vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovo pareikštus reikalavimus galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, todėl tuo pačiu nėra galimybės vien šiuo pagrindu teigti, jog galėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Pažymima, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas net nenagrinėjo tų aplinkybių, ar ir kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymas apsunkintų ar ne galimo sprendimo vykdymą, kokios tai galėtų būti neigiamos pasekmės;

2. Apeliantės teigimu, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė ir nevertino aplinkybės, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4607-151/2014 panaikino Kauno apskrities viršininko 2009-06-19 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Kauno apskrities viršininko 2008-10-01 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo netekusiu galios (Kauno m.)“ dalyje, kuria buvo pripažintas netekusiu galios Kauno apskrities viršininko 2008-10-01 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (Kauno m.)“ dalyje dėl 1,2523 ha ploto valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), panaudos teisės nutraukimo. Tai reiškia, kad teismui panaikinus Kauno apskrities viršininko 2009-06-19 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), liko galioti Kauno apskrities viršininko 2008-10-01 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutraukta 1,2523 ha ploto valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas, panaudos teisė su Vytauto Didžiojo universitetu. Nors dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4607-151/2014 yra paduotas apeliacinis skundas, tačiau apeliantės manymu, teismas priimdamas skundžiamą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėjo įvertinti ir tikimybę, kad apeliacinės instancijos teismas gali palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4607-151/2014;

3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad 1,2523 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Kaune, dalis - 1,223 ha, patenka į iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio savininko J. V. nuosavybės teisėmis valdytą žemę. Į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Kaune, dalį - 1,223 ha Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-09-04 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei R. A. B.“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-09-04 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei B. J. M. C.“ jau yra atkurtos nuosavybės teisės natūra R. A. B. ir B. J. M. C. į buvusio savininko J. V. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę (duomenys neskelbtini) Kauno apskr., t.y. į 1,2523 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Kaune, dalį - 1,223 ha. Pretendentės R. A. B. ir B. J. M. C. nepretenduoja atkurti nuosavybės teisių į 300/12523 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, nes ši ginčo žemės sklypo dalis nepatenka į buvusio savininko J. V. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę (duomenys neskelbtini) Kauno apskr. Todėl Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio pagrindo imtis veiksmų dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į šią ginčo sklypo dalį aukščiau nurodytoms pretendentėms. Apeliantė daro išvadą, kad skundžiama teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesukels ieškovo siekiamų teisinių pasekmių, nes nuosavybės teisės į dalį ginčo sklypo jau yra atkurtos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre kaip privati nuosavybė.

Atsiliepimas

Ieškovas Vytauto Didžiojo universitetas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį nepakeistą, šiais argumentais:

1. Nors atsakovė nurodo Kauno apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-4607-151/2014 aplinkybes, tačiau teismo sprendimas šioje byloje nėra įsiteisėjęs. Priešingai nei teigiama skunde, 2014-06-23 Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4607-151/2014 apskundė ne tik ieškovas, bet ir pati atsakovė (1 priedas). Nors dėl nesuprantamų priežasčių, atsakovė vėliau savo apeliacinį skundą atsiėmė, tačiau atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą vis tiek teismo prašo minėtą sprendimą panaikinti (2 priedas). Atsižvelgiant į tai, ieškovui yra nesuprantama kokiu tikslu atsakovė savo atskirąjį skundą grindžia neįsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje, kurį, be kita ko, pati skundžia ir prašo panaikinti;

Šalies argumentai

2. Ieškovas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad byloje negalėtų būti priimtas palankus teismo sprendimas ieškovo atžvilgiu. Pažymima, kad savo ieškinį ieškovas iš esmės grindžia tuo, jog atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) Kaune valstybinės žemės sklypo panaudos teisės nutraukimo, nepaisė imperatyvios Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 79 straipsnio 2 dalies nuostatos, jog valstybinės aukštosios mokyklos naudojasi savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise. Keisti valstybinės aukštosios mokyklos teritorijos ribas ar valstybės pastatų valdytojus gali tik Vyriausybė, įvertinusi valstybinės aukštosios mokyklos tarybos nuomonę. Jei valstybinio universiteto taryba nesutinka, teritorijos ribas ar valstybės pastatų valdytojus gali keisti Seimas. Priešingai nei savo atskirajame skunde teigia atsakovė, net ir šioje bylos stadijoje akivaizdu, kad atsakovė be valstybinės aukštosios mokyklos tarybos pritarimo ir be Seimo sprendimo, pati vienašališkai nusprendė nutraukti ieškovui neterminuotai suteiktą valstybinės žemės sklypo panaudos teisę, taip nusižengdama Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymui;

3. Ieškovas nesutinka su atskirojo skundo išvedžiojimais, neva „[i]š nuosavybės dokumentų nustatyta, kad iki 1940 metų nacionalizacijos buvęs savininkas J. V. nuosavybės teise Kauno apskr., (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teise valdė 12 ha.“ Iš su ieškiniu į bylą pateiktų įrodymų - Lietuvos universiteto pirmųjų penkerių metų apyskaitos matyti, kad, priešingai nei teigia atsakovė, 1925 m. balandžio mėn. (duomenys neskelbtini) dvaro savininkai, p. p. J. ir J. V., ne tik, kad „...pasiūlė Universitetui padovanoti 16 ha žemės sklypą Un-to rūmamas statyti“, bet „Ministrų kabinetas tam pasiūlymui pritarė, Senatas sutiko dovaną priimti ir VI. 7. Un-to Taryba nutarė pradėti dovanotame sklype Fizikos - chemijos instituto statybą“. Toliau tuose pačiuose dokumentuose rašoma, kad „Fizikos - chemijos instituto statyba prasidėjo 1925 m. birželio mėnesį. Iškilmingas pirmųjų Universiteto rūmų kertinio akmens pašventinimas įvyko 1925. IV. 14, kur dalyvavo valdžios atstovai ir gausingas profesorių ir studentų būrys.“ Šie rašytiniai įrodymai paneigia atsakovės poziciją, kad žemę, jos savininkai J. ir J. V. tik pasiūlė dovanoti, tačiau nėra paties dovanojimo faktą patvirtinančių duomenų;

4. Atsakovės pozicija, kad jos skundžiama teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nebesukels ieškovo siekiamų teisinių pasekmių, nes nuosavybės teisės į dalį ginčo sklypo jau yra atkurtos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre kaip privati nuosavybė yra ne tik, kad nepagrįsta, bet ir parodo galimą atsakovės tarnautojų nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. Ieškovo nuomone, nesulaukus galutinio teismo sprendimo dėl valstybinės žemės sklypo panaudos teisės nutraukimo atsakovės Kauno miesto skyriaus priimtas sprendimas dėl šio žemės sklypo grąžinimo natūra yra neteisėtas. Priešingai atsakovės išvedžiojimams, jos skundžiamoje nutartyje teismas visiškai teisingai konstatavo, kad ieškinio tikslas yra ne tik panaikinti 2014-06-18 įsakymą, bet ir pašalinti dėl tokio galimai neteisėto įsakymo priėmimo kilusius padarinius, t.y. atkurti panaudos santykius, buvusius iki įsakymo priėmimo. Patenkinus ieškinį, aptariamo žemės sklypo panaudos santykiai būtų laikomi nepasibaigusiais, šalis ir toliau sietų teisės ir pareigos, kylančios iš panaudos teisinių santykių. Nesustabdžius įsakymo galiojimo, atsakovei lieka galimybė apsunkinti ar realizuoti ginčo žemės sklypą, dėl ko ieškovas praras galimybę naudotis žemės sklypu pagal tikslinę paskirtį - studentų bendrabučio statybai, įtrauktai į Vytauto Didžiojo universiteto 2012 - 2020 metų strateginį planą bei 2011 - 2015 metų infrastruktūros plėtros gaires, įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektus bei įsisavinant rėmėjų lėšas. Vadinasi, atkūrus aptariamo žemės sklypo panaudos teisinius santykius, atsakovės 2014-09-04 priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo privalės būti panaikinti, kaip neteisėti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria nuspręsta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios teisės normos turinio analizė suponuoja išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą bei garantuoti šio sprendimo privalomumą (CPK 18 straipsnis). Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę nesiimti jokių veiksmų ir (ar) procedūrų, susijusių su ginčo sklypu (duomenys neskelbtini) Kaune, įskaitant, bet neapsiribojant daiktinių teisių į jį keitimu ar nuosavybės teisių į šį sklypą atkūrimu, o jeigu tokie veiksmai ir (ar) procedūros pradėti – nedelsiant juos sustabdyti iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Teismas šį prašymą tenkino iš dalies ir nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: ieškovo Vytauto Didžiojo universiteto ieškinio reikalavimų užtikrinimui įpareigojo atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus, nesiimti veiksmų ir (ar) procedūrų, susijusių su daiktinių teisių į 300/12523 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, keitimu bei nuosavybės teisių į šią sklypo dalį atkūrimu pretendentams, o jeigu tokie veiksmai ir (ar) procedūros pradėtos – įpareigojo atsakovę jas sustabdyti iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nesprendžiama, ar ieškinio reikalavimas, kuriam užtikrinti yra prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįstas ir tenkintinas, nes ieškinio pagrįstumo klausimas sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2013). Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1905/2014). Nepagrįstai apeliantė teigia, kad byloje nėra aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovo pareikštus reikalavimus galėtų būti priimtas palankus teismo sprendimas. Ieškovas į bylą pateikė 1993 m. liepos 12 d. Kauno miesto valdybos potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo išnuomojimo Vytauto Didžiojo universitetui“, kuriuo Vytauto Didžiojo universitetui buvo išnuomotas bendrabučių kompleksui statyti, žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini). Tuo metu žemės suteikimą valstybės reikmėms reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. lapkričio 9 d. nutarimas Nr. 849 „Dėl žemės sklypų paėmimo ir suteikimo valstybės reikmėms laikinųjų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 35-1075), kurio 20 punkte buvo numatyta, kad žemės sklypai valstybės reikmėms gali būti suteikiami naudotis neterminuotai arba tam tikram terminui. Rajono (miesto) valdyba, kai žemės suteikimas yra jos kompetencijoje, priima potvarkį dėl žemės suteikimo (22 punktas). Ieškovas nurodo, kad minėtame žemės sklype numatoma studentų bendrabučių statyba. Ieškovo infrastruktūros plėtros gairėse 2011-2015 m. numatyta, kad ieškovas vykdydamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektus numato statyti studentų namus (duomenys neskelbtini) Kaunas. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. XI-859 „Dėl Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo“ 2 priedėlio 28 punktą, prie Vytauto Didžiojo universiteto valdomų žemės sklypų yra priskirtas 1,2523 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Kaunas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl, nagrinėjamu atveju preliminariai (prima facie) įvertinus ieškinį (t. y. ieškinio reikalavimo pobūdį, ieškinio faktinių ir teisinių argumentų turinį bei prie ieškinio pridėtų įrodymų sudėtį), apeliacinės instancijos teismas negali padaryti išvados, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.

Apeliantės nurodytos aplinkybės, jog nuosavybės teisės į dalį ginčo sklypo jau yra atkurtos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre kaip privati nuosavybė, todėl skundžiama teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nebesukels ieškovo siekiamų teisinių pasekmių, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė tik 300/12523 dalims žemės sklypo, kurios, remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdoma Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Apeliantė nepateikė duomenų, kad į minėtą žemės sklypo dalį būtų atkurtos nuosavybės teisės pretendentams. Akcentuotina, kad atsakovės atskirajame skunde nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-4607-151/2014 ieškovės B. J. M.C. ir R. A. B. prašė pripažinti Kauno apskrities viršininko 2009-06-19 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) "Dėl Kauno apskrities viršininko 2008-10-01 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo netekusiu galios (Kauno m.)" dalyje, kuria buvo pripažintas netekusiu galios Kauno apskrities viršininko 2008-10-01 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) "Dėl valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (Kauno m.)" dalyje dėl 1,2523 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaunas, panaudos teisės nutraukimo, negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos. Ieškovės nurodė, kad į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko J. V. nuosavybės teisėmis valdytos žemės teritoriją patenka visas 1,2523 ha ploto valstybinės žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas. Vadinasi, ieškovės siekia atkurti nuosavybės teises natūra į visą ginčo žemės sklypą. Šiuo metu nuosavybės teisės yra atkurta tik į 1,2233 ha minėto žemės sklypo. Apeliantės su atskiruoju skundu pateiktas preliminarus J. V. žemė sklypo, buvusio (duomenys neskelbtini) ribų planas nepatvirtina aplinkybės, kad 300/12523 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, nepatenka į buvusio savininko J. V. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė nepriims sprendimo atkurti nuosavybės teises į likusią žemės sklypo dalį ar negalės kitokiu teisiniu pagrindu ja disponuoti, todėl teismo pritaikytas ribojimas nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros, proporcingumo principo, yra būtinas, nes jo nepritaikius, galimo palankaus teismo sprendimo ieškovui įvykdymas gali pasunkėti ar pasidarytų nebeįmanomu.

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti tikimybę, kad apeliacinės instancijos teismas gali palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4607-151/2014 nepakeistą. Remiantis teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4607-151/2014 panaikino Kauno apskrities viršininko 2009-06-19 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Kauno apskrities viršininko 2008-10-01 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo netekusiu galios (Kauno m.)“ dalyje, kuria buvo pripažintas netekusiu galios Kauno apskrities viršininko 2008-10-01 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (Kauno m.)“ dalyje dėl 1,2523 ha ploto valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas, panaudos teisės nutraukimo. Minėtas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo remtis neįsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytomis aplinkybėmis. Akcentuotina, kad nutartis (sprendimas) negali būti grindžiamas prielaidomis. Tačiau teismas pažymi, kad Kauno apygardos teismui palikus Kauno apylinkės teismo birželio 23 d. sprendimą nepakeistu, suinteresuotas asmuo galėtų kelti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir jų panaikinimo. (CPK 148, 149 straipsniai).

Atsižvelgus į aptartas aplinkybes konstatuojama, kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Dalė Burdulienė