Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-2318-324/2014

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-12-03
Bylos Nr.: 2A-2318-324/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-01351-2014-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Evaldas Burzdikas, Galina Blaževič
Trečiasis asmuo: viešosios įstaigos Vytauto Didžiojo universiteto
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
30.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-2318-324/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01351-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 30.2; 30.4.1; 30.5; 121.21 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Evaldo Burzdiko, Galinos Blaževič, Virginijos Gudynienės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens viešosios įstaigos Vytauto Didžiojo universiteto apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4607-151/2014 pagal B. J. M. (teisių perėmėjas – P. W. M.) ir R. A. B. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui viešajai įstaigai Vytauto Didžiojo universitetui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai prašė pripažinti negaliojančia nuo jos priėmimo dienos Kauno apskrities viršininko 2009 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 02-01-6619 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2008-10-01 įsakymo Nr. 02-01-10955 pripažinimo netekusiu galios (Kauno m.)“ dalį, kuria buvo pripažinta netekusia galios Kauno apskrities viršininko 2008 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. 02-01-10955 „Dėl valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (Kauno m.)“ dalis dėl 1,2523 ha ploto valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), panaudos teisės nutraukimo.

Nurodė, kad ieškovai yra pretendentai, turintys teisę ir pageidaujantys susigrąžinti žemę natūra iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko J. V. nuosavybės teisėmis valdytoje teritorijoje, į kurią patenka 1,2523 ha ploto valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovai 2013 m. rugsėjo 19 d. prašymu kreipėsi į atsakovės Kauno miesto skyrių, prašydami imtis veiksmų dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą ieškovams atkūrimo. 2013 m. spalio 10 d. raštu atsakovės Kauno miesto skyrius informavo ieškovus, jog Kauno miesto valdybos 1993 m. liepos 12 d. potvarkiu Nr. 847-v „Dėl žemės sklypo išnuomojimo Vytauto Didžiojo universitetui“ Vytauto Didžiojo universitetui žemės sklypas buvo suteiktas naudotis panaudos teise. Ieškovams 2013 m. lapkričio 7 d. pateikus atsakovės vadovui skundą dėl 2013 m. spalio 10 d. atsakovės Kauno miesto skyriaus atsakymo, paaiškėjo, kad Kauno apskrities viršininkas 2008 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 02-01-10955 „Dėl valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (Kauno m.)“ nuo 2009 m. sausio 1 d. nutraukė žemės sklypo panaudos teisę, suteiktą Vytauto Didžiojo universitetui, tačiau vėlesniu 2009 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 02-01-6619 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2008-10-01 įsakymo Nr. 02-01-10955 pripažinimo netekusiu galios (Kauno m.)“ Kauno apskrities viršininkas pripažino netekusiu galios savo 2008 m. spalio 1 d. įsakymą Nr. 02-01-10955. Kauno apskrities viršininko 2008 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 02-01-10955 „Dėl valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (Kauno m.)“ įformintu vienašaliu sandoriu išreikšta Kauno apskrities viršininko valia dėl panaudos teisės nutraukimo 2009 m. sausio 1 d. buvo realizuota, sukeliant atitinkamas teisines pasekmes, t. y. žemės sklypo panaudos teisės pabaigą. Ginčijamo Kauno apskrities viršininko 2009 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 02-01-6619 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2008-10-01 įsakymo Nr. 02-01-10955 pripažinimo netekusiu galios (Kauno m.)“ priėmimo momentu valstybės turto suteikimo panaudos pagrindais tvarką reglamentavo ir iki šiol reglamentuoja Vyriausybės 1995 m. lapkričio 3 d. nutarimas Nr. 1428 „Dėl valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai“. Nutarimas nenumato galimybės valstybės turto panaudos teisinių santykių sukurti panaikinus sandorius, kurių pagrindu atitinkami panaudos teisiniai santykiai pasibaigė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 23 d. sprendimu patenkino ieškinį. Panaikino Kauno apskrities viršininko (teisių ir pareigų perėmėja – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) 2009 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 02-01-6619 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2008-10-01 įsakymo Nr. 02-01-10955 pripažinimo netekusiu galios (Kauno m.)“ dalį, kuria buvo pripažinta netekusia galios Kauno apskrities viršininko 2008 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. 02-01-10955 „Dėl valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (Kauno m.)“ dalis dėl 1,2523 ha ploto valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), panaudos teisės nutraukimo, priteisė iš atsakovės ieškovams 144 Lt bylinėjimosi išlaidas, valstybei – 27,94 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Nustatė, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovai yra pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą, tačiau pretendentų teisių neginčijo proceso dalyviai, o rašytiniai įrodymai – susirašinėjimas su įvairiomis institucijomis, tarp jų ir su atsakove, nekelia abejonių, kad ieškovai turi teisę ginčyti potvarkį. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kokiu pagrindu valdybos potvarkiu išnuomotas žemės sklypas buvo įregistruotas kaip suteiktas panaudai, todėl nėra galimybės įvertinti šios aplinkybės. Sprendė, kad trečiojo asmens veiksmai buvo neteisėti, kadangi, 2008 m. spalio 1 d. potvarkiu Nr. 02-01-10955 nutraukus žemės nuomą, trečiasis asmuo neturėjo teisės prašyti įtraukti į 2000 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. VIII-2077 priedo Nr. 2 sąrašą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kaip universiteto valdomą ar naudojamą žemę, kuris buvo patvirtintas ir į Vytauto Didžiojo universiteto valdomų žemės sklypų sąrašą įtrauktas Seimo 2009 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. XI-278 „Dėl Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo“ 2 priedėlio pakeitimo“, nes universitetas nebuvo šios žemės savininkas, valdytojas ar naudotojas. Atkreipė dėmesį į tai, kad žemės nuoma buvo nutraukta dėl tos priežasties, jog ji nebuvo naudojama pagal paskirtį – bendrabučio statybai. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo turėjo teisę apskųsti šį potvarkį įstatymų nustatyta tvarka – kreipiantis į teismą ir įrodant, kad žemės sklypas buvo naudojamas pagal jo tikslinę paskirtį. Konstatavo, kad šiuo atveju negali būti taikomos Aukštojo mokslo įstatymo nuostatos, kadangi ginčo žemės sklypas nebuvo įtrauktas į priedo Nr. 2 sąrašą, potvarkiu buvo nutraukta žemės nuoma, todėl minėtas valstybinės žemės sklypas nebuvo priskirtas Vytauto Didžiojo universiteto teritorijai. Sprendė, kad, priimant 2009 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. 02-01-6619 atsakovės veiksmai taip pat buvo neteisėti, kadangi atsakovė negalėjo atstatyti nuomos sutarties galiojimo tik dėl to, kad naujai patvirtintas priedėlis Nr. 2, žemės sklypas įtrauktas į trečiojo asmens valdomo turto sąrašus ir gautas Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus prašymas. Išaiškino, kad žemės sklypų perdavimus reguliuoja įstatymai, Seimas nesprendžia žemės sklypų suteikimo klausimo, o pastatų ir žemės sklypų konkrečiu atveju sąrašas yra informacinio pobūdžio. Padarė išvadą, kad Kauno apskrities viršininko 2008 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 02-01-10955 „Dėl valstybinės žemės sklypu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (Kauno m.)“ išreikšta Kauno apskrities viršininko valia dėl panaudos teisės nutraukimo 2009 m. sausio 1 d. buvo realizuota, sukeliant atitinkamas teisines pasekmes, t. y. žemės sklypo panaudos teisės pabaigą. Sprendė, kad, Kauno apskrities viršininko 2008 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 02-01-10955 nutraukus žemės nuomą, pasibaigė santykiai tarp trečiojo asmens ir atsakovės, todėl turėjo būti iš naujo sprendžiamas žemės sklypo suteikimas, trečiajam asmeniui pateikus pagrįstus įrodymus apie šios žemės reikalingumą, kadangi nuoma buvo nutraukta dėl to, kad trečiasis asmuo žemės sklypą naudojo ne pagal paskirtį – bendrabučio statybai. Konstatavo, kad Kauno apskrities administracija, priėmusi 2009 m. birželio 19 d. įsakymą Nr. 02-01-6619, pažeidė Žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, nes teisę naudotis žeme vėl suteikė neišsiaiškinusi, ar yra pagrindai šią žemę suteikti trečiajam asmeniui. Pažymėjo, kad aplinkybę, jog žemė ir šiuo metu yra nenaudojama pagal jos tikslinę paskirtį, patvirtina 2014 m. kovo 13 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas ir atsakovės Kauno miesto skyriaus 2014 m. kovo 17 d. raštas, skirtas Vytauto Didžiojo universitetui, kuriuo informuojama, kad po 3 mėnesių žemės panauda bus nutraukta. Kaip neįrodytą atmetė trečiojo asmens argumentą, kad ginčo žemė buvo ieškovės tėvų padovanota Vytauto Didžiojo universitetui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Nevertinta ir nieko nepasisakyta dėl trečiojo asmens argumento, kad Kauno apskrities viršininkas neturėjo teisės nei nutraukti panaudos teisinių santykių tarp Lietuvos Respublikos ir Vytauto Didžiojo universiteto, nei jų atkurti. Vytauto Didžiojo universiteto statuto 171 straipsnyje nustatyta, kad universitetas naudojasi savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise; keisti universiteto teritorijos ribas ar valstybės pastatų valdytojus gali tik Vyriausybė, gavusi ne mažiau kaip 7 universiteto tarybos narių balsų daugumos pritarimą; jeigu universiteto taryba nepritaria, teritorijos ribas ar valstybės pastatų valdytojus gali keisti Seimas. Analogiška nuostata yra įtvirtinta Mokslo ir studijų įstatymo 79 straipsnio 2 dalyje. Dėl to nepagrįsta išvada, kad Kauno apskrities viršininkas priėmė potvarkį atstatyti nuomą trečiajam asmeniui tais pagrindais, kad Seimo nutarimu buvo naujai patvirtintas priedelis Nr. 2 (universiteto valdomų žemės sklypų sąrašas) ir gautas Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus prašymas. Kauno apskrities viršininkas 2009 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 02-01-6619 pripažino netekusiu galios ankstesnį savo įsakymą dėl to, kad jis buvo priimtas prieštaraujant Lietuvos Respublikos teisės aktams, garantuojantiems valstybinių aukštųjų mokyklų teritorijos neliečiamumą.

Atsiliepimas

Nepagrįsta išvada, kad nekelia abejonių ieškovų teisė ginčyti potvarkį. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį, žodinio bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu nurodė, kad, vadovaujantis Vytauto Didžiojo universiteto iš Nacionalinio archyvo gautais dokumentais, ginčo sklypas iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė universitetui, nes 1925 m. (duomenys neskelbtini) dvaro savininkai J. ir J. V. minėtą sklypą padovanojo universitetui. Trečiajam asmeniu pateikus rašytinius įrodymus, paneigiančius ieškovų teiginius, ieškovai privalėjo pateikti priešingus įrodymus, tačiau jų nepateikė. Pasibaigus bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme, trečiasis asmuo surado papildomą archyvinį dokumentą, patvirtinantį, jog ginčo sklypas iki nacionalizacijos priklausė Vytauto Didžiojo universitetui, o ne J. V.

Nepasisakyta dėl atsakovės argumento, kad, net ir nustačius, jog iki nacionalizacijos žemė priklausė J. V. nuosavybės teisėmis, šiuo metu suformuotas (duomenys neskelbtini), esantis sklypas apima didesnę teritoriją, nei galėtų pretenduoti ieškovai.

Nevertinta aplinkybė, kad nuosavybės teisės į šiuo metu Vytauto Didžiojo universiteto valdomą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ieškovams negali būti atkurtos, nes, vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktu, yra valstybės išperkama žemė ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį.

Nepagrįsta išvada apie trečiojo asmens neteisėtus veiksmus. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vytauto Didžiojo universitetui buvo perduotas 1993 m. liepos 12 d. potvarkiu Nr. 874-v „Dėl žemės sklypo išnuomojimo Vytauto Didžiojo universitetui“ bendrabučių kompleksui statyti, nenurodant termino. Nuo perdavimo momento minėtas sklypas kartu su kitais universiteto valdomais sklypais tapo universiteto teritorija, kurios ribas keisti gali tik Vyriausybė, gavusi ne mažiau kaip 7 universiteto tarybos narių balsų daugumos pritarimą. Jeigu universiteto taryba nepritaria, teritorijos ribas ar valstybės pastatų valdytojus gali keisti Seimas. Dėl to nepagrįsta išvada, kad universitetas nebuvo šios žemės savininkas, valdytojas ar naudotojas. Trečiojo asmens veiksmai, teikiant prašymą Seimui įtraukti universitetui priskirtus valstybinės žemės sklypus į jo valdomų žemės sklypų sąrašą, nebuvo neteisėti, o priešinga išvada yra nepagrįsta. Trečiajam asmeniui nebuvo pagrindo apskųsti įsakymą įstatymų nustatyta tvarka, nes Kauno apskrities viršininkas pats pasinaikino savo neteisėtai priimtą įsakymą. Nėra pagrindo teigti, kad dėl lėšų stygiaus valstybinei aukštajai mokyklai nepradėjus numatytų statybų, žemės sklypas nenaudojamas pagal paskirtį, kadangi, gavus Europos sąjungos struktūrinių fondų paramą, bendrabučio statybos (duomenys neskelbtini) yra numatytos Vytauto Didžiojo universiteto 2012-2020 m. strategijoje ir strateginiame plane bei universiteto infrastruktūros plėtros gairėse 2011-2015 m.

Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad 2009 m. birželio 19 d. įsakymo priėmimo metu galiojusioje Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nebuvo numatyta atsakovės teisė atnaujinti valstybinės žemės panaudos teisinius santykius, panaikinus savo pačios priimtą sprendimą šiuos santykius nutraukti. Tai padarydama, atsakovė peržengė teisės aktuose nustatytus įgaliojimus. Žemės sklypo suteikimo neatlygintinai naudotis trečiajam asmeniui klausimas turėjo būti išspręstas atskiru sprendimu, vadovaujantis Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr.1428 patvirtintomis Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklėmis, taip pat pareikalavus iš trečiojo asmens pateikti pagrįstus įrodymus apie žemės sklypo reikalingumą trečiojo asmens veiklai. 2008 m. spalio 1 d. įsakymo priėmimo metu atsakovės teisė nutraukti panaudos teisinius santykius buvo numatyta Žemės įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje, Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 1428 „Dėl valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis“ 2.2 punkte. Valstybinės aukštosios mokyklos teritorijos neliečiamumo teisė kyla iš aukštosios mokyklos ūkinės veiklos autonomijos principo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 21 d. nutarime Nr. 2/94 esančiais išaiškinimais, trečiojo asmens ūkinės veiklos autonomija, įskaitant teritorijos neliečiamumą, negali būti priežastimi netaikyti Žemės įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nustatytų teisinių padarinių dėl netinkamo valstybinės žemės naudojimo. 2009 m. birželio 2 d. Seimo nutarimu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypų suteikimo trečiajam asmeniui, todėl šis aktas negali būti laikomas teisėtu pagrindu panaikinti 2008 m. spalio 1 d. įsakymą. Tai įrodo ir aplinkybė, kad iki 2008 m. spalio 1 d. įsakymo priėmimo galiojusiame Seimo 2000 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. VIII-2077 patvirtintame trečiojo asmens Statuto 2 priedėlyje – trečiojo asmens valdomų valstybei nuosavybės teise priklausančių pastatų ir žemės sklypų sąraše – nebuvo įrašytas ginčo žemės sklypas, nors de facto, vadovaujantis 1993 m. liepos 12 d. potvarkiu, valstybę ir trečiąjį asmenį siejo žemės sklypo panaudos teisiniai santykiai. Nėra teisinio pagrindo panaikinti sprendimą, vadovaujantis vien trečiojo asmens nepagrįstu teiginiu, kad ieškovai neturėjo reikalavimo teisės į žemės sklypo dalį, nes 2008 m. spalio 1 d. įsakymu žemės sklypo panaudos teisė buvo nutraukta dėl priežasčių, nesusijusių su ieškovų reikalavimo teise į žemės sklypą, 2008 m. spalio 1 d. įsakymo dalis dėl žemės sklypo panaudos teisės nutraukimo buvo panaikinta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, atsakovei ir trečiajam asmeniui atlikus neteisėtus veiksmus, 2014 m. kovo 13 d. žemės sklypo naudojimo patikrinimo aktas patvirtina, kad visas žemės sklypas ir toliau yra apleistas, nenaudojamas, todėl atsakovė 2014 m. birželio 18 d. sprendimu nutraukė viso žemės sklypo panaudos teisę trečiajam asmeniui. 2014 m. rugsėjo 4 d. atsakovė priėmė sprendimus atkurti nuosavybės teises į B. J. M. ir R. A. B. tenkančias nekilnojamojo turto dalis. Vadovaujantis 2014 m. rugsėjo 4 d. Nekilnojamojo turto registro išrašu, 1,2523 ha dydžio žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo: R. A. B. (6111/12523 dalį), B. J. M. (6112/12523 dalį), valstybė (300/12523 dalį). Naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra nustatyta, žemės sklypas nėra atidalintas, todėl R. A. B., B. J. M. yra ir žemės sklypo dalies, nurodytos J. V. valdyto žemės sklypo ribų plane, bendrasavininkės. Atsakovės 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimai dėl nuosavybės teisės atkūrimo įrodo, kad žemės sklypas iki 1940 m. nacionalizacijos priklausė ieškovų protėviams. Trečiasis asmuo, įrodinėdamas, kad buvo žemės sklypo savininkas iki nacionalizacijos, pateikė tik ištrauką iš Lietuvos universiteto 1922 m. vasario 16 d.–1927 m. vasario 16 d. pirmųjų penkerių metų apyskaitos. Joje nurodytas Fizikos ir chemijos institutas buvo pastatytas ne ginčo žemės sklype (žemės sklypas yra šalia universiteto teritorijos). Trečiojo asmens apeliacinės instancijos teismui pateiktas naujas rašytinis įrodymas dar kartą patvirtina, kad žemės sklypas iki nacionalizacijos priklausė ieškovų protėviams (žemės sklypo planas įrodo, kad ginčo žemės sklypas nėra trečiojo asmens teritorijoje). Trečiasis asmuo pripažįsta, kad ieškovų protėviai jam padovanojo dalį savo valdytos žemės Fizikos ir chemijos instituto statybai. Trečiojo asmens neteisėti veiksmai, trukdymas J. ir J. V. palikuonims atsikurti nuosavybės teisę į kitą jų iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę, įrodo trečiojo asmens negarbingumą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodo, kad atsakovės Kauno miesto skyriaus 2014 m. balandžio 15 d. raštas Nr. 8SD-(14.8.9.)-1764 įrodo, kad yra pradėta ginčo žemės sklypo panaudos teisės nutraukimo procedūra. Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo įvertinti, kad ieškovų teisės į nuosavybės teisių atkūrimą nėra pažeidžiamos, nuosavybės teisių atkūrimą vykdanti institucija vykdo teisės aktuose nustatytas pareigas, susijusias su žemės sklypo perdavimu naudotis neatlygintinai, su nuosavybės teisių atkūrimu, turėjo įvertinti ir tai, kad ieškovai neįrodė, jog jų teisės į nuosavybės teisių atkūrimą yra pažeidžiamos ginčijamu įsakymu. Žemės sklypo panaudos teisė yra nutraukta atsakovės Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-565 „Dėl valstybinės žemės panaudos teisės nutraukimo žemės sklype (duomenys neskelbtini)“, nustačius, kad Vytauto Didžiojo universitetas nenaudoja žemės sklypo pagal tikslinę paskirtį – bendrabučio statybai. Atsižvelgiant į tai, ieškovams civilinės bylos Nr. 2-4607-151/2014 išsprendimas nesukels jokių teisinių pasekmių ir jokios ieškovų teisės ar teisėti interesai nebus apginti. Kadangi Vytauto Didžiojo universiteto panaudos teisė į žemės sklypą yra nutraukta, bylos išsprendimas neįtakos žemės sklypo teisinio statuso, Vytauto Didžiojo universitetas nenaudoja žemės sklypo pagal tikslinę paskirtį ir atsakovė teisėtai ir pagrįstai nutraukė panaudos teisę, yra vykdomos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, atsakovė nuosavybės teisių atkūrimą vykdo pagal teisės aktų nuostatas, apeliacinės instancijos teismas turėtų įvertinti ieškovų suinteresuotumą ir byloje priimti naują sprendimą, atmetant ieškinį. Ieškovai neįrodė, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, todėl jų ieškinys turėjo būti atmestas taikant CPK 5 straipsnį. Ginčijamas įsakymas nepažeidė ieškovų teisėtų interesų, todėl be pagrindo iš atsakovės buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgus į bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių asmenų poziciją, trečiojo asmens nesutikimą su ieškiniu, į tai, kad ginčytos panaudos teisės turėtojas buvo trečiasis asmuo, sprendžiant išlaidų paskirstymo klausimą apeliacinės instancijos teisme, prašo teismo nepriteisti išlaidų iš atsakovės, kaip valstybinės žemės patikėtinės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovė (valstybinės žemės valdytoja), panaikinusi savo įsakymą, kuriuo buvo panaikintas ankstesnis įsakymas dėl žemės panaudos teisės nutraukimo, pažeidė Žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklėse nustatytą valstybinės žemės sklypų (jų dalių) perdavimo neatlygintinai naudotis tvarką.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnis).

Atmestini apelianto teiginiai dėl teismo nevykdytos pareigos pasisakyti dėl trečiojo asmens argumento, kad Kauno apskrities viršininkas neturėjo teisės nei nutraukti panaudos teisinių santykių tarp Lietuvos Respublikos ir Vytauto Didžiojo universiteto, nei jų atkurti. Bylos nagrinėjimo ribas sudaro ieškinio pagrindas ir dalykas. Panaudos santykių nutraukimas Kauno apskrities viršininko 2008 m. spalio 1 d. įsakymu Nr.02-01-10955 nėra apeliacine tvarka peržiūrimos bylos nagrinėjimo dalykas. Iš teismo informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Kauno apskrities viršininko 2008 m. spalio 1 d. įsakymas Nr.02-0-10955, kuriuo nutraukta Vytauto Didžiojo universiteto panaudos teisė valstybinės žemės sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) buvo ginčijama ieškiniu Kauno miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr.2-1898-658/2009. 2009 m. rugpjūčio 12 d. šį ieškinį VDU atsiėmė.

Dėl atsakovės teisės atkurti pastaruoju įsakymu nutrauktą panaudą pirmosios instancijos teismas pasisakė, priimdamas sprendimą patenkinti ieškinį, panaikinant Kauno apskrities viršininko 2009 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 02-01-6619 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2008 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. 02-01-10955 pripažinimo netekusiu galios (Kauno m.)“ dalį, kuria buvo pripažinta netekusia galios Kauno apskrities viršininko 2008 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. 02-01-10955 „Dėl valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (Kauno m.)“ dalis dėl 1,2523 ha ploto valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), panaudos teisės nutraukimo. 2009 m. birželio 19 d. įsakymo Nr.02-01-6619 priėmimo pagrindai nurodyti pačiame įsakyme, todėl nėra būtinybės kartoti analogiškus VDU argumentus panaudos atkūrimo klausimu. Atmestini apeliacinio skundo motyvai dėl atsakovės panaikintu įsakymu pažeistos trečiojo asmens teritorijos neliečiamumo teisės. Konstuticinis Teismas yra išaiškinęs, kad aukštosios mokyklos laisvė priimti sprendimus, grindžiamus institucine autonomija, nereiškia, kad šie sprendimai gali įtvirtinti institucinių interesų pirmumą atskirų asmenų teisių atžvilgiu, jeigu tuo sąlygotų šių asmenų diskriminaciją. Universitetui, kaip ir kiekvienai aukštajai mokyklai, galioja įstatymai, reguliuojantys bendruosius visuomeninius santykius (1994 m. birželio 27 d. nutarimas Nr.2/94). 2008 m. spalio 1 d. įsakymu žemės sklypo panauda buvo nutraukta dėl to, kad VDU nevykdė Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, 8 straipsnio 6 dalimi, Mokslo ir studijų įstatymo 79 straipsnio 1 ir 3 dalimis nustatytos pareigos panaudai perduotą žemės sklypą valdyti, naudoti, disponuoti, siekiant didžiausios naudos visuomenei, protingai, tikslingai, tinkamai tvarkant pagal panaudos sutartyje nurodytas sąlygas, tikslinę paskirtį. Teismas nustatė, kad VDU net 15 metų nenaudojo žemės sklypo 1993 m. liepos 12 d. potvarkyje nurodytai paskirčiai, t.y. bendrabučių statybai. VDU ūkinės veiklos autonomija, įskaitant teritorijos neliečiamumą, negali būti priežastimi netaikyti Žemės statymo 8 straipsnio 6 dalyje nustatytų teisinių padarinių dėl netinkamo žemės naudojimo.

Apeliacine tvarka vertinamos bylos ieškinio pagrindą sudarė ginčyto įsakymo neteisėtumą pagrindžiantys motyvai. VDU yra valstybinė aukštoji mokykla, veikianti kaip viešoji įstaiga. 1993 m. liepos 12 d. Kauno m. valdybos potvarkiu žemės sklypas jai buvo išnuomotas, tačiau viešame registre įregistruota ne žemės nuoma, o panauda. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, priėmus 2008 m. spalio 1 d. įsakymą Nr. 02-01-10955, 1993 m. liepos 12 d. Kauno m. valdybos potvarkio pagrindu atsiradę žemės panaudos santykiai pasibaigė, todėl ginčo įsakymas pažeidžia Žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (priėmimo metu galiojusios redakcijos) nuostatą dėl valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis Vyriausybės nustatyta tvarka. Ją nustato Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklės, patvirtintos 1995 m. lapkričio 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr.1428, kurių šiuo atveju nebuvo laikytasi (nepateiktas žemės naudotojo prašymas pagal taisyklių 7 punktą, 8 punkte nurodyti dokumentai, nesilaikyta žemės paskyrimo laikinai naudotis 9-15 punktuose nustatytos tvarkos). Priėmus 2008 m. spalio 1 d. įsakymą Nr. 02-01-10955, valstybės ir VDU žemės panaudos santykiai nutrūko, todėl atmestini apelianto argumentai apie teisėtą žemės valdymą ir su tuo susijusius VDU veiksmus. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovų argumentais, kad pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“, todėl viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir individualių administracinių aktų priėmimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti. Viešojo administravimo subjektas pats negali panaikinti savo priimto administracinio akto, jeigu tokio akto panaikinimas reikštų kitiems asmenims suteiktos ir pagal nustatytą tvarką įsigaliojusios teisės atėmimą ar suvaržymą (Lietuvos Vyriausiojo administracinio 2013 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A-143-79/2013). 2009 m. birželio 19 d. įsakymo priėmimo metu galiojusi Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies redakcija nenumatė apskrities viršininko teisės atnaujinti panaudos teisinius santykius, panaikinus savo paties priimtą sprendimą šiuos santykius nutraukti. Pagal joje įtvirtintą normą, jeigu institucijos, atliekančios žemės reformos kontrolę, nustato, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar žemės įsigijimo priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jei dėl to neiškyla ginčų, sprendimą patikslina apskrities viršininkas, o jei kyla ginčų, sprendimą priėmusios ar žemės reformą kontroliuojančios institucijos privalo inicijuoti priimto sprendimo panaikinimą teismine tvarka. 2009 m. birželio 19 d. įsakyme nėra nurodyta, jog 2008 m. spalio 1 d. įsakymu Nr.2-01-10955 žemės panauda buvo nutraukta neteisėtai, pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. Antra vertus, atsakovei buvo žinoma, jog ieškovės pretenduoja atkurti į šią žemę nuosavybės teises, todėl laisvos valstybinės žemės statuso pakeitimas į valstybės išperkamą įtakos šios jų teisės įgyvendinimą ir bus ginčijamas (tai patvirtina nagrinėjamos bylos duomenys bei informacija iš Liteko apie 2014 metais ieškovių inicijuotą administracinę bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, į kurį jos kreipėsi prašydamos panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (NŽT) Kauno miesto skyriaus 2013 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. 8SD-(14.8.94.)-4805 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo atsisakyta atkurti nuosavybės teises dėl to, jog ginčo sklypas priskirtas valstybės išperkamai žemei; įpareigoti NŽT Kauno miesto skyrių atkurti nuosavybės teises pareiškėjoms į ginčo žemę; panaikinti NŽT 2014 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-24 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (administracinė byla Nr.2-5952-437/2014). Nurodytos aplinkybės pagrindžia, jog nutrauktos panaudos teisės atnaujinimas panaikinant įsakymą, buvusį panaudos nutraukimo pagrindu, yra neteisėtas.

Apeliacinio proceso metu nustatyta, kad ieškovų teisė kvestionuoti ieškinio dalyku esantį įsakymą abejonių nekelia. Apelianto argumentą apie tai, jog ginčo sklypą 1925 m. (duomenys neskelbtini) dvaro savininkai J. ir J. V. padovanojo universitetui, paneigia 2014 m. rugsėjo 4 d. atsakovės sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo ieškovėms į ieškinyje nurodytą žemės sklypą bei jų atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodyti argumentai, kad VDU apeliacinės instancijos teismui pateiktas 1993 m. spalio 20 d. Kauno valstybės archyvo pažymėjimas Nr.1/218 ir VDU žemės sklypo planas dar kartą patvirtina, jog ginčo žemės sklypas nėra trečiojo asmens teritorijoje (jam buvo padovanotas kitas žemės sklypas).

Apeliacine tvarka vertinamu sprendimu pirmosios instancijos teismas panaikino tik tą ginčijamo įsakymo dalį, į kurią ieškovai pretendavo atkurti nuosavybės teises.

Apeliantas nenuginčijo ir ieškovių reikalavimo teisės. Apeliacinio proceso metu pateikti įrodymai patvirtina, jog ginčo sklypo žemės sklypo panaudos teisė yra nutraukta atsakovės Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-565 „Dėl valstybinės žemės panaudos teisės nutraukimo žemės sklype (duomenys neskelbtini)“, nustačius, kad Vytauto Didžiojo universitetas nenaudoja žemės sklypo pagal tikslinę paskirtį bendrabučio statybai. 2014 m. rugsėjo 1 d. atsakovės sprendimais Nr.8S-914.8.3)-364 ir Nr.8S-914.8.3)-365 ieškovėms atkurta nuosavybės teisė į ieškinyje nurodytus žemės sklypus. Ši teisė įregistruota nekilnojamojo turto registre. Nors šiuo metu ieškovių teisės nėra pažeistos, pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu tokią aplinkybę konstatuoti nebuvo pagrindo.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad trečiasis asmuo apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jis nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinio proceso metu ieškovai patyrė bylinėjimosi išlaidų. Jos susidarė dėl to, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčijo trečiasis asmuo, o ne atsakovė, todėl šios išlaidos priteistinos iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1,3 dalys). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą ir konsultacijas pagal 2014 m. rugpjūčio 13 d. sąskaitas ieškovai sumokėjo 2614,80 Lt. Konsultacijų įkainavimas Rekomendacijose nenumatytas, o pagal jų 8.11 punktą maksimali suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą tuo metu buvo 1500 Lt. Ieškovai pateikė įrodymus apie 353,93 Lt procesinių dokumentų vertimo išlaidas, tačiau sąskaita dėl šių išlaidų yra išrašyta iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (2014 m. birželio 21 d.). Nors sąskaita apmokėta apeliacijos metu, jos išrašymo data patvirtina, kad šias išlaidas ieškovai patyrė pirmosios instancijos teisme, iki teismo sprendimo priėmimo duomenų apie tai pirmosios instancijos teismui nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teisme šios išlaidos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimą.

Priteisti iš apelianto Vytauto Didžiojo universiteto (į.k.111950396) po 750 (septynis šimtus penkiasdešimt) Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškove R. A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir ieškovui P. W. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)).

Teisėjai Evaldas BurzdikasGalina BlaževičVirginija Gudynienė