Vilniaus apygardos teismo sprendimas

5. Atsakovas laikotarpyje nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. spalio 19 d. vykdė aviabilietų pardavimus Prancūzijos piliečiu Michel Max Mottet prisistačiusiam asmeniui, kuris kreipėsi el. paštu bei tokiu pat būdu buvo pateikęs savo asmens dokumento kopiją, atsiskaityti už aviabilietus el. paštu siuntė mokėjimo kortelių kopijas ir užpildytas autorizacijos formas, leidžiančias atlikti nuskaitymus. Atsakovo darbuotojai rankiniu būdu įvesdavo į Terminalą mokėjimo kortelių, nuo kurių vyko nuskaitymai, duomenis. Nuskaičiuoti nuo susietų su mokėjimo kortelėmis užsienio bankų sąskaitų pinigai patekdavo į atsakovo atsaskaitomąją sąskaitą.

6. Atsakovas neužtikrino, kad kortelių duomenys ginčijamoms operacijoms autorizuoti, jam būtų pateikti teisėtu būdu. Atvirkščiai, pats patvirtino, kad vykdė ginčijamas operacijas pagal su atsakovu el. paštu susisiekusio vieno ir to paties asmens atsakovui perduotas mokėjimo kortelių kopijas ir net neturėjo jokių abejonių dėl to, jog negavo jokių įrodymų ar sutikimą operacijoms davė patys kortelėse nurodyti naudotojai. Tuo atsakovas šiurkščiai pažeidė Sutarties 4.23 punkte įtvirtiną pareigą.

7. Pagal Sutarties 6.1, 6.2 punktų nuostatas atsakovas prisiėmė pareigą atlyginti visus ieškovo patirtus nuostolius ir žalą, kurie atsiranda atsakovui netinkamai vykdant Sutartyje numatytus įsipareigojimus.

8. Pagal nurodytas Sutarties sąlygas, atsakomybę už neteisėtas operacijas prisiima pats prekybininkas todėl, kad operacijos, kurių kortelių duomenys yra įvedami rankiniu būdu, yra padidintos rizikos: kortelė operacijos metu nedalyvauja (nenuskaitoma magnetinė juostelė arba lustas) ir kortelės turėtojas pardavimo vietoje nėra identifikuojamas (nepatikrinamas parašas arba PIN kodas). Tik pačiam prekybininkui yra žinoma kokiu tikslu atliekamos operacijos, kokios prekės/paslaugos yra suteikiamos ir kas yra prekių/paslaugų teikėjas ir gavėjas. Apie riziką prekybininkas yra informuojamas ne tik pasirašydamas Sutartį, bet ir viešai skelbiamoje Saugumo elementų ir mokėjimo kortelių priėmimo instrukcijoje.

9. Anot ieškovo, atsakovas pažeidė Sutarties sąlygas bei bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso (toliau CK) 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys), todėl dėl atsakovo veiksmų ieškovas patyrė piniginių nuostolių, ieškiniu reikalaujama visiško nuostolių atlyginimo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Teigia, kad yra visos būtinos atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos.

10. Nurodo, kad atsakovas buvo informuotas apie ieškovo gautas pretenzijas, tačiau jis nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų operacijų teisėtumą, vėliau atsisakė taikiai susitarti su ieškovu bei su juo bendradarbiauti. Iš nurodytos 105 990 Eur banko patirtų nuostolių sumos 60 920,71 Eur dalį atsakovas yra padengęs iki ieškinio pateikimo teismui, vėliau 2018 m. rugsėjo 6 d. ir 2018 m. spalio 2 d. atsakovo prievolė buvo sumažinta 1 065, 76 Eur suma; 2018 m. spalio 27 d. ir 2018 m. lapkričio 15 d. – 45,59 Eur suma, t. y. likusi nepadengta nuostolių suma sudaro 43 957,94 Eur.

13. Apie atsakovo vykdytus neteisėtus atsiskaitymus ieškovas sužinojo tik gavęs informaciją apie mokėtojų mokėjimo paslaugų teikėjų Tarptautinėse taisyklėse nustatyta tvarka inicijuotas operacijų ginčijimo procedūras (angl. chargeback) ir atsakovo atsakymus, kad negali įvykdyti ieškovo prašymo dėl ginčijamų operacijų teisėtumo įrodymų pateikimo. Tarptautinių taisyklių pagrindu gautas mokėtojų mokėjimo paslaugų teikėjų pretenzijas nagrinėjamos per 30 dienų Visa ir per 45 dienas MasterCard kortelių atveju, o kortelių naudotojai į savo mokėjimo paslaugų teikėją dėl neautorizuotų operacijų turi teisę kreiptis per 120 dienų nuo operacijos nurašymo iš sąskaitos dienos, ar net ilgesnį terminą. 2017 m. spalio 5 d. buvo gautos pirmos pretenzijos dėl trijų mokėjimo kortelių panaudojimo, 2017 m. spalio 6 d. (penktadienį) dėl vienos kortelės, o 2017 m. spalio 9 d. gavus dar vieną pretenziją, klientas jau buvo informuotas, pritaikytos ribojamosios priemonės (užblokuotas Terminalas, rezervuotos lėšos atsakovo sąskaitoje).

14. Ieškovas tvirtina, kad kol nėra gaunama pretenzijų dėl neteisėto mokėjimo kortelių panaudojimo, UAB „Švitė“ yra banko klientas, kurio stebėti nėra jokio pagrindo. Negavus pretenzijos, bankas neturėtų pagrindo reikalauti iš UAB „Švitė“ paaiškinimų ar operacijų pagrindimo. Atliekant pirminį tyrimą nustatinėjamos priežastys, klientas bet kuriuo atveju iš karto negali būti informuojamas. Bankas nedelsdamas inicijavo papildomą operacijų atsakovo sąskaitoje tyrimą, 4 dienų terminas nuo pirmos gautos pretenzijos gavimo negali būti laikomas nepagrįstu delsimu. Atsakovo papidėjusi apyvarta ar padidėjęs atsiskaitymo per Terminlą operacijų skaičius banko požiūriu nebuvo dideli, patys savaime įtarimų nesukėlė. Vykdytų operacijų metu kortelių duomenys buvo autorizuoti ne trečiojo asmens, o atsakovo atstovų, atsakovas gerai žinojo apie vykdomas operacijas.

15. Nesuitnka su atsakovo argumentais dėl jo, kaip silpnesniosios Sutarties šalies, statuso. Atsakovas yra ilgametę patirtį versle turintis subjektas, kuris naudojasi ieškovo teikiamomis atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis paslaugomis nuo 2001 metų, t. y. daugiau kaip 16 metų, o rankinio įvedimo paslauga nuo 2012 metų, t. y. daugiau kaip 5 metus. Jis turėjo ir galėjo objektyviai įvertinti naujų verslo santykių riziką, jis turėjo visas sąlygas susipažinti su Sutarties turiniu, atsakomybės ribomis. Sutartis nėra nuginčyta teisės aktų numatyta tvarka, ji galėjo būti nutraukta atsakovo iniciatyva informavus ieškovą prieš 1 mėnesį.

16. Įrodinėja, jog klientas/atsakovas yra apmokytas naudotis elektroninių kortelių skaitytuvu. Pažymi, kad atsakovas nebuvo kreipęsis į ieškovą dėl papildomos informacijos apie atsiskaitymus, atliekant fiziškai neturint kortelės, gavimo.

19. 2017 m. spalio 9 d. AB „Swedbank“ atsakingas darbuotojas susisiekė su UAB „Švitė“ ir rekomendavo nebeteikti paslaugų bei atšaukti užsakymus, susijusius su kliento atsiųstų mokėjimo kortelių operacijomis, kadangi daliai mokėjimų buvo pareikštos mokėjimo kortelių turėtojų pretenzijos. Iki to laiko buvo parduota lėktuvo bilietų už 108 810 Eur sumą, Po banko pranešimo pavyko atšaukti klientui rezervuotų bilietų už 18 938 Eur sumą, likusiai sumai 89 872 Eur bilietai jau buvo nupirkti per lėktuvų bilietų užsakymo sistemą ir persiųsti klientui el. paštu, taigi UAB „Švitė“ yra nukentėjęs asmuo. Įmonė priklauso Tarptautinei oro transporto asociacijai (IATA), su kuria privalo atsiskaityti už įsigytus lėktuvų bilietus per bilietų rezervavimo sistemą.

20. Atsakovo nuomone, AB „Swedbank“ nepateikė tinkamų įrodymų dėl jo patirtų nuostolių dydžio, t .y. kad pinigai buvo grąžinti užsienio bankams.

21. Įrodinėja, kad UAB „Švitė“ sudarant bei vykdant Sutartį buvo silpnoji šalis. Pažymi, kad tai yra maža šeimos įmonė, kuri vykdo tą pačią veiklą nuo 1992 metų, ji gi visą laiką buvo to paties banko klientu. Jo teigimu, šalių pareigos buvo nustatinėjamos nelygiaverčiai, šalių fizinės galimybės suvokti visą galimą riziką yra skirtingos. Modernus, gerai informuotas ir technologijų sričių specialistus turintis bankas Sutarties sąlygomis bei procesiniu elgesiu inicijuotoje civilinėje byloje nesąžiningai užkrauna atsakovui visą rizikos paskirstymo bei atsakomybės naštą. Bankas yra stiprioji santykių pusė, jis dalį operacijomis gautos sumos nurašė nuo atsakovo pats, ieškinys pareikštas tik dėl tos nuostolių dalies, kuriai atlyginti atsakovo sąskaitoje truko lėšų, tačiau atsakovo nuomone, nurašytos sumos pilnai pakanka banko nuostoliams atlyginti, kadangi situacijoje yra ir banko kaltės.

22. Teigia, kad bankas nesuteikė jokios informacijos apie jų praktikoje pasitaikančius sukčiavimo atvejus, neįspėjo apie galimas rizikas, vykdant atsiskaitymą fiziškai nesant kortelės, nenurodė, kokių situacijų reikia vengti. Banko pateiktoje informacijoje nėra nurodyta kaip identifikuoti asmenį, jei mokėjimo kortelė gaunama elektroniniu paštu. Nė viename dokumente nenurodyta, kad duomenų suvedimas rankiniu būdu laikytinas padidinta rizika.

23. Nors Susitarimas Nr. 1 sudarytas 2012 m., realiai iki 2017 m. rugsėjo 17 d. įmonė šia paslauga pasinaudojo tik kelis kartus. Taigi, tokios operacijos nebuvo būdingos atsakovui.

24. Vykdant lėktuvų bilietų užsakymus naujai pasikreipusiam užsienio klientui, prisistačiusiam Michel Max Mottet vardu, pats bilietų užsakymo faktas jokio įtarimo nesukėlė, apie naują klientą vadybininkė informavo vadovą iš karto. Dėl šio kliento užsakymų įmonės apyvarta ženkliai padidėjo, tuo pačiu buvo iš tiesų panaudota rankinio įvedimo paslauga. Ant visų el. paštu persiųstų kortelių kopijų buvo nurodyti vardas ir pavardė Michel Max Mottet, kortelės galiojimo laikas, nuo mokėjimų kortelių nuskaityti pinigai patekdavo į įmonės sąskaitą.

25. Mano, kad ieškovas turėjo matyti, jog ginčo laikotarpiu buvo dideli nuskaitymai nuo banko kortelių bei didelis mastas atmestų operacijų – vien jau tai turėjo sukelti įtarimą bankui net iki pirmos pretenzijos gavimo. Ieškovas neįvertino, jog rankiniu būdu atliktos operacijos tapo itin dažnos, jų įtartinai daug, įtartinai didelėmis sumomis, gaunamomis ne iš šalies bankų, o naudojantis kitose šalyse ne Lietuvos Respublikos piliečiams išduotomis mokėjimo kortelėmis.

27. Apie galimą sukčiavimo atvejį įmonei pranešta tik 2017 m. spalio 9 d., kai pirma pretenzija buvo gauta 2017 m. spalio 5 d. Bankui užtektų minimalių pastangų susikabinti su klientu, pasidomėti apie vykdomus atsiskaitymus per Terminalą, įspėti ir taip būtų išvengta didesnės pačios UAB „Švitė“ patirtos žalos atsiskaitant už lėktuvų bilietus. Jei AB „Swedbank“ būtų pranešęs, ieškovo patirta žala būtų sudariusi iki 30 626 Eur. Laikotarpyje nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2017 m. spalio 9 d. per Terminalą iš viso buvo įvykdyta 80 mokėjimo operacijų, kuriomis nuo mokėjimo kortelių buvo nuskaityta 56 120 Eur suma. Mano, kad iš AB „Swedbank“ pusės nebuvo vykdomas joks tyrimas.

35. Iš byloje esančių dokumentų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas laikotarpyje nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. spalio 19 d. vykdė lėktuvų bilietų pardavimus Prancūzijos piliečiu Michel Max Mottet prisistačiusiam asmeniui, atsakovo darbuotoja rankiniu būdu įvesdavo nuotoliniu būdu praneštus mokėjimo kortelių duomenis į Terminalą, nuo kortelių nuskaičiuoti pinigai patekdavo į UAB „Švitė“ atsiskaitomąją sąskaitą AB „Swedbank“. Po sėkmingo apmokėjimo būdavo užsakomi lėktuvų bilietai. Naujas atsakovo klientas, prisistatęs Michel Max Mottet, Paryžiaus futbolo klubo mokymo centro „ACADEMY SPORTIVE“ generalinio direktoriaus pavaduotoju, 2017 m. rugsėjo 18 d. pirmą kartą telefonu kreipėsi į atsakovo darbuotoją, vėliau el. paštu buvo pateikęs savo asmens dokumento kopiją bei atsiskaityti už aviabilietus tokiu pat būdu siuntė tariamai jo vardu išduotų mokėjimo kortelių kopijas ir užpildytų autorizacijos formų, leidžiančių atlikti nuskaitymus, kopijas. Su nurodytu asmeniu buvo bendrauta tik susirašinėjant el. paštu ir telefonu. Iš viso buvo atlikti 265 bandymai įvykdyti mokėjimo operacijas suvedant mokėjimo kortelių duomenis fiziškai nedalyvaujant mokėjimo kortelių naudotojams, 162 operacijos buvo įvykdytos.

36. Dėl 156 operacijų bendrai 105 990 Eur sumai mokėjimo kortelių naudotojai savo mokėjimo paslaugų teikėjams pateikė pranešimus, kad jų vardu išduotų kortelių duomenys neteisėtai panaudoti, todėl naudojantis jų duomenimis per Terminalą įvykdytos mokėjimo operacijos yra mokėtojų neautorizuotos. Dėl to užsienio bankai, išdavę aptarnautas mokėjimo korteles, pareiškė ieškovui finansines pretenzijas bendrai 105 990 Eur sumai bei šią sumą nusirašė iš ieškovo korespondentinių sąskaitų po to, kai atsakovas nesugebėjo pateikti įrodymų, kad ginčijamas atsiskaitymo operacijas atliko mokėjimo kortelių naudotojai.

37. Atsakovo pareiga atlyginti visus nuostolius įtvirtinta Sutarties 6 skyriuje. Pagal 6.1 punktą šalys susitarė, kad Prekybininkas atsako už visus nuostolius ir žalą, kylančius dėl Sutarties pažeidimo, įskaitant a) patirtus dėl atsiskaitymo, atlikto neteisėto kortelės panaudojimo (įskaitant atsiskaitymą, kurį atliko ne kortelės turėtojas); e) atsiskaitymo, dėl kurio Kortelės turėtojas ir/arba Kortelę išdavęs bankas pateikė pagrįstą pretenziją pagal Tarptautinės kortelių organizacijos taisykles. 6.2 punkte išskirta, jog tuo atveju, jei Atsiskaitymas atliekamas fiziškai neturint Kortelės, Prekybininkas prisiima visą atsakomybę už visus ir bet kuriuos Banko patirtus nuostolius ir žalą, neatsižvelgiant į Sutartyje numatytas Prekybininko teises atlikti Atsiskaitymus su Kortele ar be jos. Pirminėje Sutarties redakcijoje buvo analogiškai įtvirtinta Prekybininko pareiga atlyginti žalą, atsiradusią dėl to, kad atsiskaitymas atliktas Prekybininkui faktiškai neturint (nematant) Kortelės ir už neteisėtus kortelių panaudojimo atvejus (6.1 – 6.3 punktai).

38. Taip pat Susitarimu Nr. 1 (3.1 ir 3.2 punktai) šalys patvirtino, jog Prekybininkas prisiima visą riziką ir įsipareigoja atlyginti visus galimus nuostolius, galinčius atsirasti dėl to, kad toks atsiskaitymas bus laikomas neatitinkančiu Sutarties sąlygų, taip pat jei Kortelės numerį ir/ar kitus duomenis prekybininkui pateiks ne Kortelės turėtojas, arba atsiskaitymas bus atliktas neteisėtai dėl kitų priežasčių. Atsakovas patvirtino, kad supranta, jog atsiskaitymams duomenis įvedus į Terminalą ranka yra taikomi didesni atsargumo ir atidumo reikalavimai ir prisiima visą su tuo susijusią riziką, taip pat žino ir sutinka, kad tokiems atsiskaitymams gali būti taikomos sąlygos nustatytos Sutarties 5, 6 ir 10 skyriuose bei kituose šalis teisiškai įpareigojančiuose dokumentuose.

39. Pagal CK 6.256 straipsnį įmonės (verslininko) sutartinei atsakomybei taikyti būtinos tokios sąlygos: neteisėti veiksmai (netinkamas prievolės vykdymas arba jos neįvykdymas), kitai sutarties šaliai padaryti nuostoliai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių. Pagal kasacinio teismo praktiką, jei į sutartį neįtraukta išlyga dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir tokiais atvejais, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017, kt.).

40. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia, atlikti (neteisėtas neveikimas) arba pažeidus bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sutartinės atsakomybės taikymo atveju neteisėtumas vertinamas kaip sutarties sąlygos pažeidimas apskritai, kadangi kreditoriui nėra svarbu, kokius teisei priešingus veiksmus skolininkas atliko, svarbu yra tai, kad sutartis pažeista.

41. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog buvo įvykdyta iš esmės nusikalstama veikla, t.y. laikotarpyje nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. spalio 19 d. nenustatyti Michel Max Mottet vardu su atsakovu nuotoliniu būdu bedravę asmenys inicijavo atsiskaitymo negrynaisiais pinigais operacijas už realiai perkamus lėktuvų bilietus per ieškovui priklausantį ir atsakovui perduotą naudotis Terminalą, naudojant pavogtus užsienio bankų mokėjimo kortelių naudotojų duomenis. Visas atsiskaitymo operacijas įvykdė/autorizavo pats atsakovas (jo darbuotoja, su vadovų žinia), rankiniu būdu įvedant el. paštu gaunamus kortelių duomenis į Terminalą. Byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas/atsakovo darbuotojai sąmoningai prisidėjo prie vykdomos trečiųjų asmenų nusikalstamos veiklos, t. y. kad UAB „Švitė“ atstovai žinojo apie kortelių turėtojų duomenų vagystę ir buvo bendrininkais.

42. Byloje nėra ginčo dėl to, kad neteisėtai nuskaičiuoti pinigai nuo užsienio banko sąskaitų (mokėjimo kortelių) turėtojų privalėjo būti jiems grąžinti. Ieškovas paaiškino, jog gavo informaciją apie mokėtojų mokėjimo paslaugų teikėjų Tarptautinėse taisyklėse nustatyta tvarka inicijuotas operacijų ginčijimo procedūras (angl. chargeback) ir atsakovo atsakymus, kad negali įvykdyti ieškovo prašymo dėl ginčijamų operacijų teisėtumo įrodymų pateikimo, pateiktu ieškovui pretenzijų pagrindu 105 990 Eur suma buvo nurašyta iš ieškovo korespondentinių sąskaitų. Į bylą pateiktas Mokėjimo kortelių operacijų atgalinis nuskaitymo proceso aprašymas (t. II, b. l. 30-44).

43. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Sutarties šalių valia, jei ji neprieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis), negali būti ignoruojama ne tik pačių sutarties šalių, bet ir sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių. Kasacinis teismas 2015 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-537-690/2015 pažymėjo, kad sąlygos, dėl kurių susitariama sutartyje, nebūtinai turi būti vienodai palankios abiem sutarties šalims, tačiau susitarimas dėl jų turi būti pasiektas abiejų šalių bendra valia. Sutarties vykdymas yra joje nurodytų veiksmų atlikimas arba susilaikymas nuo tam tikrų veiksmų. Vertinant sutarties vykdymą, reikšmingi du momentai: ar sutarties šalis atliko sutartyje numatytus veiksmus, o jeigu atliko, tai kaip. Atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo fakto įrodymas yra ieškovo pareiga (CK 6.246, 6.256 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017)

44. CK 6.200 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta sąlyga, kad jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.

45. Vertinant atsakovo veiksmus teismas daro išvadą, kad Sutarties sąlygos buvo grubiai pažeistos, taip pat kad atsakovo veiksmai neatitinka CK 6.200 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto principo, pažeista bendra pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kortelių duomenų įvedimui nebuvo taikomos pakankamos tikrinimo ir atsargumo priemonės, nebuvo imtasi net minimalių pastangų įsitikinti dėl naujo „kliento“ perduodamų duomenų tikrumo ir atsakovui jokie aptarnaujamo „kliento“ veiksmai nesukėlė įtarimų, nors, teismo vertinimu, galėjo ir turėjo sukelti jau nuo pat bendravimo pradžios.

46. Šiuo aspektu teismas laiko, kad atskaitos taškas konstatuojant atsakovo veiksmų neteisėtumą, yra tai, jog visomis Sutarties nuostatomis (su nuoroda į Tarptautinių kortelių organizacijų reikalavimus bei Banko mokėjimo paslaugų teikimo taisykles ir Saugumo elementų ir mokėjimų kortelių priėmimo instrukcija, su kuriais atsakovas patvirtino esąs susipažinęs), Susitarimu Nr. 1, akcentuojama į mokėjimo kortelėmis vykdomus atsiskaitymus išimtinai tik Kortelės turėtojo, dėl kurio tapatybės prekybininkui yra būtina įsitikinti kaip fiziškai turint Kortelę atsiskaitymo metu, taip ir tuomet, kai operacijas leidžiama autorizuoti fiziškai neturint kortelės. Pagal Sutarties sąvoką Kortelės turėtojas yra tas asmuo, kuriam priklauso susieta su kortele banko sąskaita, arba jo paskirtas asmuo, turintis teisę naudotis Kortelę.

47. Būtent pareigos imti visų įmanomų priemonių užtikrinti, kad atsiskaitymą atliktų tik Kortelės turėtojas ir kad ranka įvesti Kortelės duomenys buvo gauti teisėtu būdu, atsakovas neįvykdė.

48. Atsakovas įrodinėja, kad iki 2017 m. rugsėjo 18 d. UAB „Švitė“ per Terminalą atsiskaitymus gaudavo iš Lietuvos gyventojų ir mokėjimo kortelės paprastai būdavo išduodamos vietinių finansų įstaigų ir visais atvejais nuskaitymo metu įmonės patalpose tiesiogiai dalyvaujant kortelės turėtojui, bei nuskaitomos sumos buvo mažos, tačiau ginčo laikotarpiu nuskaitymai vyko nuo užsienio piliečių užsienyje išduotų Korteilių – taigi, UAB „Švitė“ veiklai tai nebuvo būdinga, el. paštu gauti duomenys, atsakovo požiūriu, buvo pakankami kad nesukeltų įtarimų, nėra jokių galimybių įsitikinti dėl nuotoliniu būdu perduotų duomenų patikimumo, o ir pats ieškovas negali nurodyti, kokių veiksmų turėjo imtis atsakovas, ir koks turėjo būti patikimas būdas patikrinti „klientą“. Su šiais argumentais teismas nesutinka. Atmestini atsakovo argumentai dėl to, kad pats ieškovas sudarė atsakovo veiklai padidintos rizikos sąlygas, perduodant naudotis itin nesaugią atsiskaitymo priemonę (Terminalas), kitaip, leidus naudotis itin nesaugia funkcija fiziškai nesant kortelės autorizuoti atsiskaitymą rankiniu būdu įvedant duomenis į Terminalą.

49. Visų pirma, šio ginčo nagrinėjimo metu abi šalys sutiko, jog Banko leidimas atsakovui vykdyti atsiskaitymo operacijas fiziškai nedalyvaujant Kortelei (Susitarimas Nr. 1) galėjo būti ir buvo suteiktas tik paties banko kliento, t. y. atsakovo, prašymu, ir jo patogumui vykdant ūkinę veiklą. Banko atstovas paaiškino, kad paprastai tokią rankinio įvedimo funkciją Prekybininkai leidžia taikyti savo seniems patikimiems klientams, kai nėra rizikos kliento (Kortelės turėtojo) neidentifikuoti. Sutiktina, kad nagrinėjamu atveju ilgametę patirtį versle turintis subjektas (atsakovas vykdo turizmo veiklą nuo 1992 metų) turėjo ir galėjo objektyviai įvertinti naujų verslo santykių riziką, kai su verslo partneriu, teikiančiu nuotoliniu būdu finansinių priemonių duomenis, nebuvo kontaktuota fiziškai.

50. Antra, teismas nesutinka su atsakovo pozicija, jog jam atrodė priimtinu bei pakankamu naujojo atsakovo kliento, prisistačiusio vardu Michel Max Mottet, Paryžiaus futbolo klubo mokymo centro „ACADEMY SPORTIVE“ generalinio direktoriaus pavaduotoju, asmenybės ir įgaliojimų vykdyti nurodyto juridinio asmens vardu, patvirtinimas. Būtent, gavus el. paštu, kurio adresas ACADEMY SPORTIVE/maito:contact@academy-footpairs.com/ asmens tapatybės dokumento kopiją ir laisvos formos el. laiške surašytus nurodytos įmonės rekvizitus bei kontaktus, kaip nurodoma, sąskaitai pateikti (t. III, b. l. 2-3, 152-154).

55. Ieškovo nuomone, papildomai, atsakovui neabejotinai turėjo sukelti įtarimą perkamų bilietų schema, kadangi per Lietuvos agentūrą buvo perkami skrydžiai Afrikos šalyse, juos užsakė Prancūzijos pilietis. Tačiau šiuo atveju, atsakovas nenurodė, kokius paaiškinimus dėl to pateikė „klientas“.

57. Su šiais argumentais teismas nesutinka. Atsakovas su ieškovu pasirašytais dokumentais vienareikšmiškai patvirtino, jog atsiskaitymo per Terminalą operacijas dalyvaujant Kortelei ir fiziškai nedalyvaujant Kortelei skirtingai vertinamos rizikos prasme, t. y. kad pastarosios yra padidintos rizikos operacijos (Kortelė operacijos metu nedalyvauja (nenuskaitoma magnetinė juostelė arba lustas) ir Kortelės turėtojas nėra identifikuojamas (nepatikrinamas parašas arba PIN kodas). Ieškovas Sutartimi neprisiėmė pareigos stebėti atsakovo vykdomus per Terminalą atsiskaitymus, o atsakovas apie riziką informuotas Sutarties 4.1, 4.23, 6.1, 6.2 punktais, Susitarimo Nr. 1 3.1 punktu, taip pat viešai skelbiamoje Saugumo elementų ir mokėjimo kortelių priėmimo instrukcijoje. Dėl jam trūkstamos informacijos ar atsiradus abejonėms dėl savo veikmų pakankamumo ar kliento patikimumo jis galėjo ir turėjo kreiptis į Banką vien jau todėl, jog prisiėmė visą atsakomybę už tokiomis operacijomis padarytus nuostolius. Žodinio posėdžio metu atsakovo vadovas patvirtino, jog per savo veiklos laikotarpį jam teko girdėti apie duomenų nukekėjimą, pasitaikė atvejų, kai bankas jiems pats siūlė ir nemokamai keitė mokėjimo korteles paaiškinus, kad nėra saugu. Toks atsakovo patiklumas ir neapdairumas ginčo laikotarpiu vykdant operacijas pagal neteisėtu būdu gautus mokėtojų duomenis gali būti paaiškinamas tik nerūpestingumu, be jokio pagrindo būnant įsitikinus, kad piniginę atsakomybės naštą už jo naudojimąsi Terminalu tenka Bankui. Teismas nenustatė jokio pagrindo sutikti su atsakovo teiginiais, jog jis turėtų būti laikomas silpnesniąja santykių šalis.

63. Nagrinėjamo ginčo metu atsakovas įrodinėja, jog yra pagrindas paskirstyti atsakomybės naštą ne vien tik atsakovui, kadangi dėl to, kas įvyko, yra ir Banko kaltės. Atsakovo teigimu, proporcingai paskirsčius šalims atsakomybės naštą, jau nuskaičiuotos sumos dalies pakanka, taigi prašo teismo atsakovo atlygintinos sumos dydį sumažinti iki jau nuskaičiuotos ieškovo sumos ir atmesti ieškinį dėl reikalavimo atlyginti likusią žalos dalį.

65. Paties atsakovo teigimu, tai yra maža įmonė, kurioje naujo „kliento“ atsiradimas turėjo įtakos rezultatams ir buvo pastebimas. Būtent jam turėjo sukelti įtarimą ir didelis operacijų atmetimo skaičius. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu ir ikiteisminio pretenzijų nagrinėjimo metu ne kartą aiškino, jog jam UAB „Švitė“ sėkmingų ir nesėkmingų operacijų santykis bei nesėkmingų operacijų kodų pasiskirstymas nėra kažkuo išskirtinis ir galintis kelti įtarimų, įmonės padidėjusi apyvarta ar atsiskaitymas mokėjimo kortelėmis banko požiūriu nebuvo nei dideli, nei reikalaujantys stebėjimo.

71. CK 6. 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį tuo atveju, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.