Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos atstovei E. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro ginančio viešąjį interesą patikslintą ieškinį atsakovei O. Z. dėl nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo byloje (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prokuroras gindamas viešąjį interesą iš atsakovės O. Z., kuri 2019-04-12 – 2023-04-14 buvo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narė, prašo priteisti nepagrįstai gautas lėšas iš savivaldybės biudžeto. Pradiniame ieškinyje (2024-06-10) prokuroras nurodė, kad atsakovės naudoto automobilio vidutinės kuro sąnaudos yra 7,5 l/100 km, o įsigytų degalų vidutinė kaina yra 1,45 Eur. Atsakovės pateiktų kuro įsigijimo dokumentų bendra pinigų suma yra 9 509,52 Eur, o už juos įsigytų degalų kiekis 6540,05 litrų. Savivaldybės administracija atsakovei už degalus iš viso kompensavo 8823,81 Eur sumą, tačiau iš šios sumos tik 1999,01 Eur realiai galėjo būti panaudota savivaldybės tarybos nario funkcijų vykdymui, nes atsakovei buvo nepagrįstai kompensuota 5767,20 Eur suma už 3 977,38 1 degalų įsigijimą „nenuvažiuotiems“ 53 031 kilometrui ir 1057,60 Eur suma už įsigytus degalus karantino laikotarpiais (nuo 2020-03-16 iki 2020-06-16; nuo 2020-11-07 iki 2021-06-30). Pradiniame ieškinyje buvo prašoma teismo iš atsakovės priteisti 6824,80 Eur (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos naudai, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. 2025-09-15 patikslintame ieškinyje ieškinio reikalavimo dydis iš esmės liko tas pats (6824 Eur), o faktinis ieškinio pagrindas buvo papildytas naujomis aplinkybėmis, kad atsakovė savo kadencijos laikotarpiu buvo pateikusi dokumentus kompensuoti išlaidas už degalus, kuriuos įsigijo jos brolis A. Č.. Ieškinyje nurodoma, kad Panevėžio apygardos prokuratūroje viešojo intereso gynimo aspektu atliekamas tyrimas dėl išmokų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės 2019-2023 metų tarybos nariams pagrįstumo ir teisėtumo. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad atsakovė prašė savivaldybės administracijos kompensuoti realiai nepatirtas išlaidas ir tokiu būdu nepagrįstai praturtėjo. Atsakovė turėdama teisinį pagrindą gauti kompensaciją už patirtas išlaidas vykdant tarybos nario funkcijas pasinaudojo teise jas gauti ir atsakovei buvo kompensuotos telefoninio ryšio, kanceliarinių prekių įsigijimo, naudojamos transporto priemonės techninės priežiūros, draudimo, automobilio detalių, remonto išlaidos. Tačiau atsakovė pateikdama degalų įsigijimą pateisinančius dokumentus realiai gavo didesnes kompensacijas, negu buvo patirtos išlaidos. Buvo nustatyti atvejai, kai atsakovė pagal pateiktus dokumentus įsigijo degalus ne savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje, taip pat, atvejai, kai degalai per santykinai trumpą laiko tarpą buvo įsigyti skirtinguose miestuose, tarp kurių yra didelis atstumas bei atvejai, kai buvo įsigyjamas kitos rūšies kuras, nei, kad yra varomas atsakovės naudojamas automobilis, kas patvirtina, kad atsakovė prašydama kompensuoti šių degalų įsigijimo išlaidas elgėsi nesąžiningai, o gavusi kompensacijas nepagrįstai praturtėjo. Ieškinyje aiškinama, kad atsakovei buvo nepagrįstai kompensuota 1057,60 Eur suma už įsigytus degalus karantino laikotarpiais, kai judėjimas šalies viduje buvo ribojamas ir institucijose bei įstaigose darbas buvo organizuojamas nuotoliniu būdu. Atsakovė tarybos nario kadencijos laikotarpiu naudojo automobilį „Subaru Legacy“, v. n. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinės degalų sąnaudos pagal internetinį šaltinį https://autogidas.lt/auto-katalogas/vidutines-degalu-sanaudos/?marke=Subaru&kuras=Benzinas yra 7.5 l /100 km. Šio automobilio techninės apžiūros metu buvo fiksuotos sekančios ridos: 2020-12-02 – 369806 km, o 2023-03-03 – 389435 km. Ieškinyje aiškinama, kad šiuo automobiliu 2019-2023 metais buvo nuvažiuota iš viso 34 169 km, o šiam atstumui nuvažiuoti buvo reikalinga 2 562,67 l degalų (34169x7,5:100). Tuo tarpu atsakovei buvo kompensuota 6540,05 litrų degalų, su kuriais galima nuvažiuoti apie 87 200 km (6540,05 1 x 100:7,5). Iš to seka, kad atsakovei buvo kompensuota už 53 031 km, kurie buvo „nenuvažiuoti“, todėl laikytina, kad atsakovė nepagrįstai iš viso praturtėjo 6824 Eur suma, kurią prokuroras gindamas viešąjį interesą ir prašo priteisti iš atsakovės.

Atsakovės atsiliepime į patikslintą ieškinį ir jos rašytiniuose paaiškinimuose prašoma patikslintą ieškinį atmesti. Atsakovė aiškina, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (toliau – Reglamentas), pagal kurį kartu su išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, ataskaita turėjo būti pateikti naudojamą transporto priemonės nuosavybę (ar teisę naudotis) patvirtinantys dokumentai buvo patvirtintas 2020-09-17, o iki tol Reglamente išvis nebuvo reikalavimo sieti degalų išlaidas su konkrečiu automobiliu, jo rida ar pan. Atsakovės transporto išlaidos nuo kadencijos pradžios (2019-04-12) iki Reglamento patvirtinimo dienos (2020-09-17) sudarė – 3509,29 Eur, todėl ši suma turi būti atimta iš bendros ieškinio sumos. Atsakovė per visą kadencijos laikotarpį pateikė dokumentus apie įsigytus degalus 9509,52 Eur sumai, tačiau sumokėta atsakovei buvo tik 8823,81 Eur suma (žr. pradinio ieškinio priedą Nr. 5 „išlaidų mokėjimo suvestinė“). Tai reiškia, kad skaičiuojant sumas už „nepravažiuotus“ kilometrus pirminė suma turėjo būti sumažinta 685,71 Eur (9509,52 Eur - 8823,81 Eur). Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ieškinyje prašoma iš jos priteisti visą karantino metu už degalus kompensuotą sumą, nors byloje esantys dokumentai patvirtina, kad karantino metu tarybos ir komitetų posėdžiai vyko ir gyvai. Atsakovė nurodo, kad ieškovui skaičiuojant vidutinį per mėnesį pravažiuotų kilometrų vidurkį ir jiems pravažiuoti reikalingų degalų kiekį imamas ir tas laikotarpis, kai automobilis atsakovei nebepriklausė, todėl patikslintame ieškinyje apskaičiuota vidutinė vieno mėnesio automobilio rida neatitinka tikrovės. Atsakovės automobilio „Subaru Legacy“, v. n. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros metu fiksuotos ridos: 2020-12-02 – 369806 km, 2022-12-13 – 389283 km. Taigi, per 24 mėnesius ir 10 dienų yra nuvažiuota 19477 km, kas sudaro per mėnesį vidutiniškai 802 km (19477:24,3 = 802 km). 2022-12-14 atsakovė įsigijo kitą automobilį varomą dyzelinu, todėl nuo šios datos kompensavimui už degalų išlaidas buvo pateikiami dyzelino įsigijimo dokumentai. Pagal ieškovo pateiktą internetinio šaltinio nuorodą ieškovas laiko, kad atsakovės automobilio vidutinės kuro sąnaudos yra 7,5 l/100 km, su kuo atsakovė nesutinka, nes skirtingi internetinės informacijos šaltiniai nurodo nevienodas tos pačios markės ir specifikacijų automobilių vidutines kuro sąnaudas. Pavyzdžiui, automobilių deklaruoto ir realiai suvartojamo kuro palyginimų platforma (https://www.auto-abc.eu/subaru-legacy/v11706-2003) nurodo, kad atsakovės naudojamo automobilio deklaruojamų sunaudojimų vidurkis yra 7.7 l/100 km, o realiai suvartojamas - 8.2 l/100 km. Analogiški atsakovės automobiliui, savivaldybės automobiliai 2019 – 2023 metais (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais turėjo patvirtintas žymiai didesnes degalų sunaudojimo normas: vasaros laikotarpiui 9 – 9,7 l /100 km, žiemos laikotarpiui 11 – 11,5 l /100 km. Atsakovė nurodo, kad jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) rajono pakraštyje ir artimiausia nuo jos gyvenamosios vietos degalinė yra būtent (duomenys neskelbtini) mieste (atstumas 14,5 km), tuo tarpu artimiausia degalinė (duomenys neskelbtini) rajone yra už 29,9 km. Dėl šios priežasties didelė dalis degalų atsakovės buvo įsigyta artimesniu atstumu esančioje degalinėje. Atsakovė savo kadencijos laikotarpiu ne kartą naudojosi ir arčiausiai jos gyvenamosios vietos esančiu (duomenys neskelbtini) pašto skyriumi. Atsakovė aiškina, kad savivaldybės tarybos nario veikla yra daug platesnė, nei dalyvavimas savivaldybės tarybos posėdžiuose. Savivaldybės vesti žiniaraščiai apskaito tik tarybos nario posėdžiuose praleistą laiką, o ne visą tarybos nario veiklą. Atsakovė dalyvavo sprendžiant rajono mokyklų reorganizavimo procesus, susitikimuose su rinkėjais, atskiruose komitetuose, komisijose ir susitikimuose, buvo aktyvi ir veikli tarybos narė. Atsakovė buvo 3 komitetų narė, o vienam iš komitetų vadovavo, todėl turėjo dar daugiau pareigų. Kartu su kitais tarybos nariais ar (duomenys neskelbtini) savivaldybės atstovais kadencijos metu atsakovė vyko į renginius, kurie vyko ir kitose savivaldybėse (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) bažnyčios 100-čio renginys, ~80 km nuo atsakovės gyvenamosios vietos; savivaldos dienos proga iškilmingi posėdžiai vyko (duomenys neskelbtini) dvare, ~55 km nuo atsakovės gyvenamosios vietos; Seimas, ministerijos, įvairios tarnybos ir institucijos, kuriose atsakovei teko dalyvauti sprendžiant savivaldybei svarbius klausimus yra (duomenys neskelbtini), ~140 km nuo atsakovės gyvenamosios vietos). Atsakovė nurodo, kad tarybos nariui savo pareigų tinkamai atlikti be transporto yra objektyviai neįmanoma, nes reikia rinkti informaciją, derinti klausimus, perduoti dokumentus, juos pasirašyti ir t.t. Apibendrindama savo poziciją atsakovė nurodo, kad šioje byloje prokurorui išvis nėra pagrindo ginti viešąjį interesą remiantis nepagrįsto praturtėjimo institutu. Atsakovė pažymi, kad ieškovo patikslintas ieškinys yra parengtas remiantis (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos Audito ataskaitoje (toliau – Audito ataskaita) esančiais duomenimis, o pastarieji ne visai atitinka (yra skaičiavimo klaidų) dokumentus, kuriuos atsakovė teikė savo kadencijos laikotarpiu, siekdama gauti tarybos nariui priklausiančias kompensacijas.

Tretysis asmuo pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija patikslinto ieškinio pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis byloje esančiais įrodymais bei faktinėmis aplinkybėmis.

Teismo posėdžio metu prokuroras R.Senkus prašė patikslintą ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Parodė, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad atsakovei, kaip savivaldybės tarybos narei, pagal jos pateiktus dokumentus dauguma degalų įsigijimo išlaidų buvo kompensuota nepagrįstai. Taip pat, nors ir neprašo priteisti, bet pažymi, kad atsakovei buvo nepagrįstai kompensuotos ir išlaidos pagal kai kurias Z. N. įmonės išrašytas sąskaitas - faktūras, kas rodo, kad atsakovės elgesys savivaldybės administracijai teikiant dokumentus, pagrindžiančius tarybos nario išlaidas, neatitiko skaidrumo reikalavimų.

Teismo posėdžio metu atsakovė O. Z. prašė ieškinį atmesti ir parodė, kad savivaldybės tarybos narys turi daugiau pareigų, nei, kad dalyvavimas tarybos posėdžiuose. Savivaldybės tarybos narys turi susitikti ir su rinkėjais, dalyvauti komitetų posėdžiuose, rengti projektus ir t.t. Parodo, kad ji turi aukštąjį išsilavinimą (duomenys neskelbtini) srityje ir buvo aktyvi tarybos narė. Gyvena 28-29 km atstumu nuo (duomenys neskelbtini), todėl reikėdavo daug važinėti tarybos nario reikalais. Ji, kaip tarybos narė, kas mėnesį teikdavo išlaidas patvirtinančius dokumentus, berods iki sekančio mėnesio 10 dienos. Jos, kaip tarybos narės, išlaidas daugiausia sudarė išlaidos degalams, kurios yra pagrįstos. Jos šeima turėjo vieną automobilį „Subaru Legacy“, kuris buvo naudojamas tiek jos, kaip tarybos narės funkcijoms atlikti, tiek šeimos poreikiams tenkinti, bet didžiąją dalį važinėjimas šiuo automobiliu buvo susijęs su tarybos nario veikla. Šis automobilis buvo varomas benzinu ir dujomis. 2022 metais gruodžio mėnesį automobilis „Subaru Legacy“ sugedo, todėl buvo nupirktas kitas automobilis „Subaru Legacy“, kuris buvo varomas dyzelinu. Sutinka su tuo, kad degalų išlaidų kompensavimui buvo pateikusi čekius, pagal kuriuos degalus įsigijo jos brolis A. Č.. Paaiškina, kad nors už degalus apmokėjo jos brolis A. Č., bet paskui ji broliui tuos pinigus atidavė. Kaip nutiko taip, kad pagal jos pateikus degalų įsigijimo kvitus išeina, jog degalai beveik vienu metu buvo pilami skirtinguose miestuose, ji negali paaiškinti. Dėl aplinkybės, kad pagal jos pateikus degalų įsigijimo kvitus buvo įsigyjama ir degalų rūšis, kuria jos turimas automobilis nebuvo varomas, paaiškina, kad tuo metu šeimos automobilis buvo sugedęs, todėl ji laikinai naudojosi giminaičio automobiliu. Kai automobilis sugesdavo, jį dažniausiai remontuodavo sutuoktinis, kuris turi (duomenys neskelbtini) inžinieriaus išsilavinimą, o detales įsigydavo iš Z. N. įmonės.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė J.Mikalkevičiūtė prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą, remiantis atsiliepime į ieškinį ir kituose atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais bei priteisti atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė E. R. paliko teismui dėl ieškinio spręsti savo nuožiūra bei pažymėjo, kad atsakovė buvo viena aktyviausių tos kadencijos savivaldybės tarybos narių.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Pagal kasacinio teismo praktiką CPK 49 straipsnio 1 dalies sąvoka „viešasis interesas“ turi būti aiškinama atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus ir aptariamos normos tikslus. Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti civilines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar ne. Dėl to kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę (žr. kasacines nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-279/2012, Nr. 3K-3-447-916/2018).

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais: 1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; 4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Taigi, įvertinus tai, kas pirmiau nurodyta, konstatuotina, kad savivaldybių turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo yra viešasis interesas, kurį turi teisę (tuo pačiu ir pareigą) ginti prokuroras CPK 49 straipsnyje nustatyta tvarka. Toliau sprendime aptariamas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad ieškovas (prokuroras) šioje byloje pagrįstai remiasi nepagrįsto praturtėjimo institutą reglamentuojančiomis teisės normomis, nes tarp šalių kilęs ginčas yra dėl savivaldybės tarybos nariui (atsakovei) išmokėtos tikslinės išmokos pagrįstumo, o teismų praktika šios kategorijos bylose sugrąžinant į savivaldybės biudžetą nepagrįstai tarybos nariams išmokėtas išmokas yra formuojama būtent per nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo institutą (CK 6.237 – 6.242 straipsniai) (pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo 2025-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-447-940/2025, Vilniaus apygardos teismo 2025-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3410-871/2025, Klaipėdos apygardos teismo 2025-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1571-1142/2025 ir kt.)

Ginčo laikotarpiu aktualaus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 26 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius; šios išmokos dydis, atsiskaitymo tvarka ir tinkamomis pripažintinų išlaidų baigtinis sąrašas nustatomi reglamente. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2020-09-17 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Reglamento 138 punktas numatė, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka administracija, kas mėnesį skiriama pagal iki kito mėnesio 15 d. pateiktus išlaidas pateisinančius dokumentus ne didesnė kaip 0,5 MMA dydžio išmoka. Išmoka pervedama į tarybos narių nurodytas sąskaitas banke. Nuo 2020-09-23 Reglamente buvo numatyta, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti kas mėnesį skiriama išmoka, kuri gali būti naudojama: 1) sumokėti už vieno abonento fiksuoto ir (ar) mobiliojo telefono ryšio tinklais teikiamas nacionalinių ir tarptautinių tarybos nario telefoninių pokalbių paslaugas; 2) sumokėti už tarybos nariui teikiamas interneto ryšio paslaugas (t. y. sumokėti už vienkartinį ar nuolatinį interneto ryšio paslaugų teikimą); 3) pašto išlaidoms; 4) tarybos nario veiklai naudojamos transporto priemonės nuomai, eksploatavimui (kurui, tepalams ir kt.), techninei priežiūrai, remontui, draudimui (neviršijant tarybos nario kadencijos laiko), taksi paslaugoms, viešojo transporto bilietui įsigyti ir kitoms transporto paslaugoms, teikiamoms savivaldybės teritorijoje; 5) kanceliarinėms prekėms, informacinių technologijų prekėms ir paslaugoms įsigyti; 6) biuro patalpų nuomai. Nuo 2020-09-23 Reglamente taip pat numatyta, kad kartu su išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, ataskaita administracijos direktoriui pateikiami išlaidas patvirtinantys ir apmokėjimą už praėjusį mėnesį įrodantys dokumentai, atitinkantys Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams, taip pat, transporto priemonės nuosavybę patvirtinantys dokumentai, nuomos, panaudos, patalpų nuomos sutartys. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tam, kad būtų galima spręsti, ar išmokos, susijusios su tarybos nario veikla, tarybos nariams buvo išmokėtos pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti reikšmingus faktus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2012). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką išmokos, susijusios su kanceliarijos, pašto, telefono, interneto, transporto išlaidomis, yra tikslinės, kuriomis siekiama atlyginti tas išlaidas, kurių patiria tarybos nariai dėl jų funkcijų ypatybių, pvz., efektyvaus bendravimo su rinkėjais ir pan., ir kurių nepadengia savivaldybės administracija, t. y. padengti papildomas sąnaudas, kurių nepadengia tarybos nario gaunamas atlyginimas už faktiškai dirbtą laiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-05-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-560/2009). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad nagrinėjama išmoka gali būti gaunama tik tada, kai tarybos narys įvykdo šias sąlygas: išlaidos turi būti susijusios su asmens, kaip tarybos nario veikla; lėšos buvo išleistos įstatyme nustatytoms paslaugoms apmokėti; jų tiesiogiai nepadengia savivaldybės administracija (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A-63-1728/2010). Taigi, aptartas teisinis reglamentavimas bei teismų praktika patvirtina, kad išmoka savivaldybės tarybos nariams yra tikslinė – skirta kompensuoti išlaidas, kurias tarybos nariai patyrė vykdydami tarybos nario veiklą, ir gali būti kompensuojamos tik tokios išlaidos, kurias tarybos narys patyrė vykdydamas tarybos nario veiklą.

Atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu laikosi pozicijos, kad jos patirtos 3509,29 Eur transporto išlaidos nuo kadencijos pradžios (2019-04-12) iki Reglamento patvirtinimo dienos (2020-09-17) išvis negali būti nepagrįsto praturtėjimo objektu, nes iki tol Reglamente išvis nebuvo reikalavimo sieti degalų išlaidas su konkrečiu automobiliu, jo rida ar pan. Teismas tokią atsakovės poziciją vertina, kaip nepagrįstą. Pagal minėtą Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalį išmoka savivaldybės tarybos nariams buvo tikslinė – skirta kompensuoti išlaidas, kurias tarybos nariai patyrė vykdydami būtent tarybos nario veiklą. Taigi, nepaisant to, kad atsakovės, kaip tarybos narės kadencijos pradžioje, Reglamente nebuvo detaliai aptartas šis klausimas, įstatymo lygmeniu buvo įtvirtinta aiški nuostata, kad savivaldybės tarybos narys turi teisę tik į išlaidų, kurias patyrė vykdydamas būtent tarybos nario veiklą, kompensavimą. Iš to seka, kad savivaldybės tarybos nariams tenka pareiga pagrįsti patirtas išlaidas, o negalint to padaryti, pagal konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes tam tikros savivaldybės tarybos nariams kompensuotos lėšos gali būti pripažintos nepagrįstu praturtėjimu. Dėl to, teismui nekyla abejonių, kad kilus ginčui, įrodymus, pagrindžiančius, kad išlaidos buvo patirtos būtent tarybos nario veiklai vykdyti, tenka atsakovei. Savo ruožtu vien tik formalus kuro įsigijimo dokumentų (degalų įsigijimo sąskaitų ar kvitų) turėjimas ir jų pateikimas neįrodo, kad visas įsigytų degalų kiekis buvo panaudotas būtent tarybos nario veiklai vykdyti. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, atsakovei, kuri buvo išrinkta savivaldybės tarybos nariu, kuriam taikomi aukštesni atidumo, rūpestingumo, skaidrumo, sąžiningumo, pavyzdingumo, nesavanaudiškumo, pagarbos žmogui ir valstybei reikalavimai, aplinkybė, jog vien tik degalų įsigijimo kvito ar sąskaitos turėjimo gali nepakakti, kad pagrįsti, jog visa dokumente nurodyta išlaidų suma yra susijusi su tarybos nario veikla, turėjo būti pakankamai aiškiai suprantama. Juolab, kad atsakovė visada turėjo pasirinkimą neteikti apmokėjimui išlaidų, kurių ryšio su tarybos nario veikla neturėtų galimybių pagrįsti (pavyzdžiui, degalų įsigijimo kvitus pagal kuriuos apmokėjo atsakovės brolis A. Č.).

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad savo kadencijos laikotarpiu atsakovė naudojo du „Subaru“ markės automobilius. Iš VĮ „Regitra“ automobilio registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad šis liudijimas yra išduotas 2016-06-08 automobiliui „Subaru Legacy“, v. n. (duomenys neskelbtini) kuris yra registruotas V. Z. vardu. Automobilio pirmosios registracijos data yra 2005-04-27, variklio darbinis tūris 1994 cm³, variklio galia 101 kw, degalų tipas – benzinas/dujos. Iš transporto priemonės pirkimo – pardavimo 2023-01-29 sutarties matyti, kad automobilis „Subaru Legacy“, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas su negaliojančia privalomąją technine apžiūra. Iš Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ 2024-04-29 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų matyti, kad automobilio „Subaru Legacy“, v. n. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros metu fiksuotos ridos: 2020-12-02 – 369 806 km, 2022-12-13 – 389 283 km.

Iš VĮ „Regitra“ automobilio registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad šis liudijimas yra išduotas 2022-12-14 automobiliui „Subaru Legacy“, v. n. (duomenys neskelbtini) kuris yra registruotas V. Z. vardu. Automobilio pirmosios registracijos data yra 2010-01-12, variklio darbinis tūris 1998 cm3, variklio galia 110 kw, degalų tipas – dyzelinas. Iš Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ 2024-09-05 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų matyti, kad automobiliui „Subaru Legacy“, v. n. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros metu fiksuotos ridos: 2022-11-25 – 332 297 km, 2022-11-29 – 332 397 km.

Kaip matyti, šioje byloje tarp šalių yra ginčas ir dėl aplinkybės, kokios yra atsakovės naudotų automobilių vidutinės degalų sąnaudos 100 km. Abi šalys šioje vietoje remiasi interneto šaltinių duomenimis. Sprendimo rašymo metu teismas į interneto naršyklę įkėlė patikslintame ieškinyje nurodytas interneto šaltinių nuorodas https://automobilio.info/lt/Subaru/Legacy/ ir https://autogidas.lt/auto-katalogas/vidutines-degalusanaudos/?marke=Subaru&kuras=Benzinas siekdamas peržiūrėti šiuos duomenų šaltinius, tačiau atlikus paieškas šie duomenų šaltiniai buvo nerasti. Pažymėtina, kad toks pats rezultatas buvo gautas pabandžius atlikti paiešką pagal pradiniame ieškinyje pateiktas internetines nuorodas. Tuo tarpu atsidarius atsakovės atsiliepimuose nurodytas interneto šaltinių nuorodas į tinklapius https://autodata24.com, https://www.auto-data.net, https://www.automobile-catalog.com, ir https://www.auto-abc.eu buvo parodyta informacija anglų kalba apie automobilius, kuria teismas neturi pagrindo remtis, nes šis duomenų šaltinis neatitinka įrodymams keliamo valstybinės kalbos reikalavimo (CPK 113 straipsnio 3 dalimi). Čia būtina pažymėti, kad atsakovei nuo pat pradžių buvo žinoma, kad jos nurodomi duomenų šaltiniai yra užsienio kalba, bet per visą bylos nagrinėjimo laiką atsakovė taip ir nepateikė teismui, jos požiūriu reikšmingų duomenų vertimo į valstybinę kalbą. Esant aptartoms aplinkybėms, kai abi šalys teismui siūlė remtis interneto šaltinių duomenimis nustatant bylai reikšmingą faktinę aplinkybę, teismas sprendžia, jog yra pagrindas atlikti savarankišką paiešką viešuose interneto duomenų šaltiniuose lietuvių kalba pagal atsakovės naudotų automobilių techninius parametrus.

Pagal internetinę nuorodą https://autogidas.lt/auto-katalogas/subaru/legacy/iv-sw-2.0i-mt-2003-2005-k50240 buvo rasta 2003 - 2005 metais gaminto automobilio „Subaru Legacy“ su 2 litrų tūrio varikliu, kurio galia 101 kw, o degalų tipas – benzinas, modifikacija, su mechanine pavarų dėže, ir deklaruojamos šio automobilio vidutinės degalų sąnaudos yra 7,7 l /100 km. Pagal internetinę nuorodą https://autogidas.lt/auto-katalogas/subaru/legacy/iv-sw-2.0i-at-2003-2005-k50241 buvo rasta analogiško automobilio su automatine pavarų dėže modifikacija, kurio deklaruojamos vidutinės degalų sąnaudos yra tokios pačios, kaip šio automobilio su mechanine pavarų dėže.

Pagal internetinę nuorodą https://autogidas.lt/auto-katalogas/subaru/legacy/iv-kombi-2.0d-rc-nav-2008-2010-k76949 buvo rasta dešimt 2008 - 2010 metais gaminto automobilio „Subaru Legacy“ su 2 litrų tūrio varikliu, kurio galia 110 kw, o degalų tipas – dyzelinas, modifikacijų, su mechanine pavarų dėže, kurių deklaruojamos vidutinės degalų sąnaudos yra 5,7 l ir 5,8 l /100 km.

Atsakovė savo atsiliepime į patikslintą ieškinį yra nurodžiusi, kad analogiški atsakovės automobiliui, savivaldybės automobiliai 2019 – 2023 metais (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais turėjo patvirtintas žymiai didesnes degalų sunaudojimo normas. Teismui susipažinus su atsakovės pateiktais (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-04-27, 2018-12-17 ir 2019-11-19 įsakymais matyti, kad juose yra nustatomos degalų sunaudojimo normos automobiliams „Subaru Legacy“ su 2,5 litrų tūrio varikliu, ir „Subaru Forester“ su 2 litrų tūrio varikliu, kurie yra varomi benzinu, t. y., kitokių techninių parametrų automobiliams, nei atsakovės naudoti automobiliai. Dar daugiau, iš minėto 2018-12-17 įsakymo matyti, kad tuo metu savivaldybei priklausė, net trys „Subaru Legacy“ automobiliai su 2,5 litrų tūrio benzininiais varikliais, tačiau visiems automobiliams žiemos laikotarpiui buvo nustatytos skirtingos degalų sunaudojimo normos – 11,4 l, 12,6 l ir 13 l. Taigi, aptartos aplinkybės patvirtina, kad automobilio vidutinės degalų sąnaudos, net iš pažiūros vienodiems automobiliams, gali reikšmingai skirtis. Dėl to, teismui yra papildomas argumentas vadovautis viešuose interneto duomenų šaltiniuose nustatytais duomenimis, kadangi jie buvo surinkti maksimaliai atsižvelgiant į atsakovės naudotų automobilių konkrečius techninius duomenis.

Visuotinai žinoma aplinkybė, kad vidutinės degalų sąnaudos automobilių gamintojų yra nustatomos standartinėmis (idealiomis) sąlygomis, nors realios degalų sunaudojimo sąnaudos priklauso nuo važiavimo režimo, stiliaus, vidutinio greičio, aplinkos ir eismo sąlygų, automobilio techninės būklės ir t. t. Šioje byloje yra nustatyta, kad ginčo laikotarpiu atsakovė naudojo automobilius, kurie tiek pagal amžių, tiek pagal užfiksuotas ridas, yra laikytini gana senomis transporto priemonėmis. Dėl to, teismo vertinimu, nustačius atsakovės naudotų automobilių deklaruojamas vidutines degalų sąnaudas 100 km, yra pagrindas šias sąnaudas atitinkamai laikyti didesnėmis 10 procentų: automobiliui „Subaru Legacy“, v. n. (duomenys neskelbtini) - 8,47 l/100 km (7,7:100 x 10 + 7,7); automobiliui „Subaru Legacy“, v. n. (duomenys neskelbtini) 6,32 l/100 km (5,7 + 5,8:2=5,75; 5,75:100 x 10+ 5,75). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismų praktikoje šios kategorijos bylose yra laikomasi analogiško vertinimo nustatant automobilio vidutines degalų sąnaudas (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2025-07-25 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-954-1092/2025, 27 p.).

Kaip jau buvo minėta, ieškinys yra grindžiamas Audito ataskaitoje ir jos prieduose užfiksuotais duomenimis ir atsakovės kadencijos laikotarpiu teiktomis lentelėmis (dokumento pavadinimas „Pateikiamų (su tarybos nario veikla susijusių išlaidų) dokumentų sąrašas“). Ieškinyje nurodoma, kad savivaldybės administracija atsakovei už degalus iš viso kompensavo 8823,81 Eur sumą. Audito ataskaitos priede „2019/2013 m kadencijų išlaidų suvestinė“ ties atsakovės pavarde iš tikrųjų yra nurodyta ši suma. Visgi, žemiau dėstomos aplinkybės verčia abejoti, kad šis skaičius yra teisingas. Atsakovės lentelėje už 2020 m. balandžio mėnesį yra nurodyti degalų įsigijimo dokumentai: 2020-04-07 PVM – sąskaita faktūra 17,50 Eur sumai; 2020-04-25 kvitas 39,81 Eur sumai; 2020-04-28 kvitas 45,41 Eur sumai. Ši lentelė nėra atsakovės pasirašyta. Iš Išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla ataskaitų suvestinės (Darbo dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad ties 2020 metų balandžio mėnesiu yra pastaba, kad „prie suvestinės yra pateikti 4 O. S. kuro kvitai, o pagal suvestinę kvitų nėra“. Iš prokurorės L. B. parengto dokumento „Tarybos narės O. Z. 2019-2023 metų kadencijos išlaidų kurui išklotinė, parengta pagal Audito darbo dokumentus Nr. 19, 40, 61,82,103“ matyti, kad minėti trys degalų įsigijimo dokumentai nėra įtraukti į lentelę, ir prokurorės atliktuose paskaičiavimuose neatsispindi.

Bylą nagrinėjant teisme (2025-10-10 teismo posėdyje) buvo apžiūrėtos lentelės ir originalūs mokėjimo kvitai (čekiai), kuriuos atsakovė teikė savo kadencijos metu kompensavimui už įsigytus degalus (minėti dokumentai šiuo metu yra prijungti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, kurį kontroliuoja prokuroras T. D., ir po apžiūros jie buvo grąžinti prokurorui T. D.). Čia būtina pažymėti, kad bylos nagrinėjimo metu iškilo poreikis apžiūrėti originalius mokėjimo dokumentus kadangi dalies minėtų dokumentų kopijos pateiktos į elektroninę bylą yra prastos kokybės (duomenys neįskaitomi ar ne visai įskaitomi). Apžiūros metu teismas sutikrino byloje esančių lentelių ir originalių mokėjimo dokumentų duomenis bei tiksliai nustatė pagal kiekvieną kvitą (čekį) įsigytų degalų kiekį, kainą, rūšį, įsigijimo vietą ir datą. Apžiūros metu buvo fiksuojami tam tikri neatitikimai tarp atsakovės lentelėse nurodytų duomenų ir originalių dokumentų (pavyzdžiui, atsakovės pateiktoje lentelėje už 2020 metų kovo mėnesį 2020-03-03 degalų įsigijimo kvito suma yra nurodyta 37,26 Eur, o originalus kvitas yra 37,28 Eur sumai) bei surinkti nauji duomenys, kurių iki tol byloje nebuvo (pavyzdžiui, buvo rasta 2021 metų vasario mėnesio lentelė su originaliais kvitais, nors tokie dokumentai su ieškiniu nebuvo pateikti teismui). Apžiūros metu, taip pat, buvo nustatyta, kad atsakovės lentelė už 2020 m. balandžio mėnesį yra nepasirašyta, o prie jos nėra lentelėje nurodytų degalų įsigijimo dokumentų, bet yra pateikti 4 O. S. kuro kvitai. Apibendrinant dokumentų apžiūros rezultatus, teismas konstatuoja, kad šis procesinis veiksmas sudarė galimybes patikslinti (o kai kuriais atvejais, - ir naujai nustatyti) bylai reikšmingus duomenis ir aplinkybes. Taip pat, tokiu būdu buvo surinkti teismo vertinimu labiau tikslesni duomenys apie atsakovei kompensuotų degalų kiekį ir jų vertę, nei, kad tie duomenys, kurie yra užfiksuoti Audito ataskaitoje. Susumavus apžiūros metu nustatytus degalų kiekius buvo gauta 6418,775 litrai, kurių bendra įsigijimo vertė yra 8648,87 Eur (šie skaičiai yra gauti neįskaičiuojant 2020 m. balandžio mėnesį nurodytų degalų įsigijimo dokumentų, kadangi byloje nėra patikimų įrodymų, kad atsakovei pagal šiuos dokumentus būtų apmokėta). Dėl aukščiau aptartų argumentų, teismas nutaria sprendime tolesniuose skaičiavimuose remtis būtent šiais degalų kiekio ir jų vertės skaičiais, kadangi laiko juos labiausiai pagrįstais, imant domėn, kad jie buvo nustatyti teismo posėdžio metu atlikus tiesioginį įrodymų tyrimą.

Kaip jau buvo minėta, benzinu/dujomis varomo automobilio „Subaru Legacy“, v. n. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros metu buvo fiksuotos ridos: 2020-12-02 – 369 806 km, 2022-12-13 – 389 283 km. Iš to gauname duomenis, kad per 24 mėnesius ir 10 dienų šiuo automobiliu buvo nuvažiuota 19 477 km, kas yra vidutiniškai 802 km per mėnesį. Išnagrinėjus bylą yra nustatyta, kad šiuo automobiliu atsakovė naudojosi nuo pat savo kadencijos pradžios (2019-04-12), todėl yra pagrindas manyti, kad laikotarpiui nuo 2019-04 iki 2020-12 irgi gali būti taikomas vidutinis 802 km per mėnesį nuvažiuotas atstumas. Taip gaunama, kad laikotarpiu nuo 2019-04-12 iki 2022-12-13 (43 pilni mėnesiai) iš viso šiuo automobiliu galėjo būti nuvažiuotas 34 486 km atstumas (43 mėn. x 802 km/per mėnesį =34 486). Pagal teismo jau pateiktą paskaičiavimą atsakovės tuo metu naudoto automobilio „Subaru Legacy“, v. n. (duomenys neskelbtini) vidutinės kuro sąnaudos yra 8,47 l/100 km. Iš to seka, kad 34 486 km atstumui nuvažiuoti buvo reikalinga 2920,96 l degalų (34 486 x 8,47:100).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad automobilio „Subaru Legacy“, v. n. (duomenys neskelbtini) rida buvo užfiksuota techninės apžiūros metu 2022 metų lapkričio mėnesį, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kokia buvo šio automobilio rida 2023 m. balandžio mėnesį (atsakovės kadencijos pabaigoje). Taigi, nėra galimybių nustatyti, kiek šis automobilis realiai pravažiavo šiuo laikotarpiu. Byloje nustatyta, kad nuo 2022 metų gruodžio 14 d. iki 2024-04-01 atsakovė užsipylė 287,506 l dyzelino už bendrą 453,72 Eur sumą. Pagal teismo jau pateiktą paskaičiavimą atsakovės tuo metu naudoto automobilio „Subaru Legacy“, v. n. (duomenys neskelbtini) vidutinės degalų sąnaudos buvo 6,32 l/100 km. Iš to seka, kad su 287,506 l dyzelino kiekiu vidutiniškai galima nuvažiuoti 4549,14 km.

Atsakovė atsikirsdama į ieškinį teigia, kad savivaldybės administracijos vesti žiniaraščiai apskaito tik tarybos nario posėdžiuose praleistą laiką, o ne visą tarybos nario veiklą, kuri yra daug platesnė. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovės kadencijos pradžioje galiojęs Reglamentas nustatė, kad tarybos nariams už darbą atliekant tarybos nario pareigas yra atlyginama (mokama) atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką, kurio trukmė patvirtinama šiame Reglamente (25 punktas). Pagal Reglamento 26 p. faktiškai dirbtas laikas – tai laikas, praleistas tarybos, komitetų, frakcijų, įvairių komisijų bei grupių, kolegijos posėdžiuose, teritoriniu ar kitu pagrindu sudarytų įvairių tarybų posėdžiuose, taip pat laikas, sugaištas, vykdant tarybos, mero, komitetų pirmininkų pavedimus. Posėdžio laikas, t. y. faktiškai dirbtas laikas, turi būti fiksuojamas posėdžių protokoluose. Pagal Reglamento 28.2 p. po posėdžių pirmininkai arba posėdžiuose dalyvavę tarybos nariai tarnautojui, tvarkančiam darbo laiko apskaitą, pateikia posėdžių protokolus ar jų kopijas (arba išrašus), kuriuose turi būti nurodytas dalyvių sąrašas ir posėdžio laikas. Laikas, sugaištas vykdant tarybos, kolegijos, mero ir komiteto pirmininkų pavedimus, fiksuojamas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje tik po suderinimo su meru.

Nuo 2020-09-17 naujos redakcijos Reglamente IV skirsnis buvo skirtas tarybos nario veiklos apmokėjimui. Reglamento 130 p. įtvirtinta „faktiškai dirbto laiko“ sąvoka iš esmės liko nepakitusi, tačiau Reglamento 134 ir 135 punktai detaliai sureglamentavo tarybos nario darbo laiko apskaitą jam ne tik dalyvaujant tarybos posėdžiuose, bet tarybos narių darbo laiko apskaitymą komitetuose, komisijose, darbo grupėse, tarybos narių grupėse (tiek dalyvaujant gyvai, tiek jungiantis per nuotolį). Šiuose Reglamento punktuose yra tiesiogiai nurodyta, kad darbo laikas tarybos posėdyje ir komitetuose, komisijose, darbo grupėse, tarybos narių grupėse yra įrašomas į tarybos narių darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Pažymėtina, kad analogiška informacija atsispinti ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos 2024-08-28 rašte, kuriuo prokurorui buvo pateikti atsakovės darbo laiko žiniaraščiai 2019-2023 metų kadencijos laikotarpiu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė savo kadencijos laikotarpiu būtų mero potvarkiu komandiruota už savivaldybės ribų atstovauti savivaldybei, kaip tai numato Reglamento 142 punktas, todėl atsakovės atsiliepime nurodyti vykimai į renginius kitose savivaldybėse bei institucijas (duomenys neskelbtini), kaip neva vykdant tarybos nario pareigas, yra atmestini. Taip pat, byloje nėra jokių konkrečių duomenų apie atsakovės vykimus į įmones, įstaigas, organizacijas rinkti informacijos, gauti/pateikti dokumentus, juos pasirašyti ir pan., o iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos 2025-03 rašto matyti, kad administracija irgi tokių duomenų neturi.

Pagal byloje esančius žiniaraščius matyti, kad juose yra užfiksuotos sekančios atsakovės darbo laiko valandos su darbo laiko detalizavimu (t. y., su išskaidytu ir apskaitomu darbo laiku tarybos posėdžiuose, frakcijos posėdžiuose, komiteto posėdžiuose ir kt.). Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos 2024-05-09 rašto matyti, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės 2019-2023 m. taryboje O. Z. buvo (duomenys neskelbtini) komiteto narė, (duomenys neskelbtini) komiteto pirmininkė ir (duomenys neskelbtini) komisijos narė. 2019 – 2023 m. tarybos posėdžiai buvo 54, iš kurių 26 buvo nuotoliniai. Fiziškai vykusieji (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos posėdžiai, kuriuose O. Z. nedalyvavo: 2019-12-19, 2021-07-17. Rašte nurodoma, kad savivaldybės administracija tikslios informacijos apie komitetų ir/ar komisijų posėdžius pateikti negali, kadangi protokolai pateikti Lietuvos specialiųjų tyrimų tarnybai. Bendri komitetai nuotoliniu būdu organizuoti – 24 (laikotarpis nuo 2021-03-22 –2023-04-11); Kontrolės komitetas – 12 (komiteto nariams dalyvaujant fiziškai); Antikorupcijos komisijos – 6 (posėdžiai vyko fiziškai dalyvaujant); Etikos komisija - 4 (posėdžiai vyko fiziškai dalyvaujant). Taip pat, rašte pateikiama nuorodą, kurioje galima susirasti viešai skelbiamus tarybos posėdžių protokolus https://teisineinformacija.lt/ignalina/list?dokRusys=9 .Teismas sprendimo rašymo metu prisijungęs prie minėtos nuorodos nustatė, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės 2019 – 2023 metų tarybos narių kadencija prasidėjo 2019-04-12 tarybos posėdyje naujai išrinktiems nariams prisiekus, o baigėsi 2023-04-14 posėdyje, nes jau sekančiame (2023-04-19) tarybos posėdyje susirinko ir prisiekė naujos kadencijos tarybos nariai. Tokiu būdu buvo nustatyta, kad 2019 – 2023 m. tarybos posėdžiai buvo 53, o ne 54, kaip, kad nurodoma (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos 2024-05-09 rašte. Toliau teismas susipažino su visų 53 tarybos posėdžių protokolais ir nustatė, kad atsakovė iš tikrųjų nedalyvavo tik dviejuose tarybos posėdžiuose: 2019-12-19 ir 2021-07-17. Nors minėtame savivaldybės administracijos 2024-05-09 rašte nurodyta, kad 26 tarybos posėdžiai buvo nuotoliniai, visgi, pačiuose posėdžių protokoluose tik 20 posėdžių yra įvardijami „Nuotolinio tarybos posėdžio protokolas“. Kai kuriuose 2020 metų tarybos posėdžių protokoluose yra nurodyta, kad tam tikri tarybos nariai jungiasi per nuotolį, tačiau protokoluose nėra aiškiai užfiksuota, kad posėdyje visi tarybos nariai dalyvauja per nuotolį. Dėl šių aplinkybių teismas toliau laiko, kad nuotolinių tarybos posėdžių skaičius yra 20 ir sprendime pateikia byloje esančių darbo žiniaraščių sekančią analizę, kurioje fiksuojama atsakovės, kaip tarybos narės, darbo apskaita: 2019-04 mėn. – 4 val. (2 tarybos posėdžiai); 2019-05 mėn. – 10,5 val. (1 tarybos posėdis, 3 kiti posėdžiai); 2019-06 mėn. – 14 val. (1 tarybos posėdis, 6 kiti posėdžiai, čia atkreiptinas dėmesys, kad 7 posėdžiai įvyko per 4 dienas); 2019-07 mėn. – 9,3 val. (1 tarybos posėdis, 5 kiti posėdžiai, čia atkreiptinas dėmesys, kad 6 posėdžiai įvyko per 4 dienas); 2019-08 mėn. – 0 val.; 2019-09 mėn. – 6,5 val. (1 tarybos posėdis, 4 kiti posėdžiai, čia atkreiptinas dėmesys, kad 5 posėdžiai įvyko per 3 dienas); 2019-10 mėn. – 6,5 val. (1 tarybos posėdis, 4 kiti posėdžiai, čia atkreiptinas dėmesys, kad 5 posėdžiai įvyko per 3 dienas); 2019-11 mėn. – 8,3 val. (1 tarybos posėdis, 5 kiti posėdžiai, čia atkreiptinas dėmesys, kad 6 posėdžiai įvyko per 4 dienas); 2019-12 mėn. – 0 val.; 2020-01 mėn. – 4,5 val. (1 tarybos posėdis, 2 kiti posėdžiai); 2020-02 mėn. – 8 val. (1 tarybos posėdis, 2 kiti posėdžiai, čia atkreiptinas dėmesys, kad 3 posėdžiai įvyko per 2 dienas); byloje nėra žiniaraščių už 2020 metų kovo mėnesį, o pagal viešai prieinamą informaciją tarybos posėdžių 2020 metų kovo mėnesį taip pat nebuvo.; 2020-04 mėn. – 11,5 val. (2 tarybos posėdžiai, 2 kiti posėdžiai); 2020-05 mėn. – 10,5 val.; (2 tarybos posėdžiai, 4 kiti posėdžiai, čia atkreiptinas dėmesys, kad 6 posėdžiai įvyko per 5 dienas); 2020-06 mėn. – 23 val. (2 tarybos posėdžiai, 3 kiti posėdžiai); 2020-07 mėn. – 7 val. (1 tarybos posėdis, 3 kiti posėdžiai, čia atkreiptinas dėmesys, kad 4 posėdžiai įvyko per 3 dienas); 2020-08 mėn. – 5 val.; (1 tarybos posėdis, 1 kitas posėdis); 2020-09 mėn. – 9,5 val. (1 tarybos posėdis, 3 kiti posėdžiai); 2020-10 mėn. – 13 val. (1 nuotolinis tarybos posėdis, 4 kiti posėdžiai); 2020-11 mėn. – 9 val. (1 nuotolinis tarybos posėdis, 3 kiti posėdžiai); 2020-12 mėn. – 16 val. (2 nuotoliniai tarybos posėdžiai, 5 kiti posėdžiai, čia atkreiptinas dėmesys, kad 7 posėdžiai įvyko per 5 dienas); 2021-01 mėn. – 2,5 val. (tik 2 kiti posėdžiai); 2021-02 mėn. – 14 val. (1 nuotolinis tarybos posėdis, 3 kiti posėdžiai); 2021-03 mėn. – 14 val. (1 nuotolinis tarybos posėdis, 4 kiti posėdžiai); 2021-04 mėn. – 24,75 val. (2 nuotoliniai tarybos posėdžiai, 6 kiti posėdžiai); 2021-05 mėn. – 29 val. (2 nuotoliniai tarybos posėdžiai, 5 kiti posėdžiai); 2021-06 mėn. – 15,5 val. (2 tarybos posėdžiai (iš jų 1 nuotolinis), 4 kiti posėdžiai); 2021-07 mėn. – 0 val.; 2021-08 mėn. – 10,75 val. (1 nuotolinis tarybos posėdis, 3 kiti posėdžiai); 2021-09 mėn. – 7,25 val. (1 nuotolinis tarybos posėdis, 2 kiti posėdžiai); 2021-10 mėn. – 10,25 val.; (1 nuotolinis tarybos posėdis, 3 kiti posėdžiai); 2021-11 mėn. – 6,25 val. (1 nuotolinis tarybos posėdis, 1 kitas posėdis); 2021-12 mėn. – 9,7 val. (1 nuotolinis tarybos posėdžiai, 2 kiti posėdžiai); 2022-01 mėn. – 11,5 val. (1 nuotolinis tarybos posėdis, 4 kiti posėdžiai); 2022-02 mėn. – 13,25 val. (1 nuotolinis tarybos posėdis, 3 kiti posėdžiai); 2022-03 mėn. – 11,25 val. (1 nuotolinis tarybos posėdžiai, 2 kiti posėdžiai); 2022-04 mėn. – 15,75 val. (1 nuotolinis tarybos posėdis, 5 kiti posėdžiai); 2022-05 mėn. – 17,75 val. (1 tarybos posėdis, 3 kiti posėdžiai); 2022-06 mėn. – 0 val.; 2022-07 mėn. – 14,25 val. (2 tarybos posėdžiai, 4 kiti posėdžiai); 2022-08 mėn. – 1,5 val. (tik 1 kitas posėdis); 2022-09 mėn. – 8,5 val. (1 tarybos posėdis, 3 kiti posėdžiai); 2022-10 mėn. – 8,25 val. (1 tarybos posėdis, 3 kiti posėdžiai); 2022-11 mėn. – 8 val. (1 tarybos posėdis, 2 kiti posėdžiai); 2022-12 mėn. – 10 val. (1 tarybos posėdis, 3 kiti posėdžiai); 2023-01 mėn. – 5,75 val. (tik 2 kiti posėdžiai); 2023-02 mėn. – 9,25 val. (2 tarybos posėdžiai, 2 kiti posėdžiai); 2023-03 mėn. – 5 val. (1 tarybos posėdis, 2 kiti posėdžiai); 2023-04 mėn. – 11,75 val. (1 tarybos posėdis, 3 kiti posėdžiai).

Byloje nėra patikimų duomenų kurie iš kitų posėdžių (komitetuose, komisijose, darbo grupėse ir kt.), kuriuose dalyvavo ir atsakovė, vyko asmenims susirenkant gyvai, o kurie per nuotolį, kadangi (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos 2024-05-09 rašte yra nurodytas abstraktus laikotarpis, t. y., lieka neaišku, kuriuose kituose posėdžiuose ir kokiu būdu dalyvavo atsakovė. Dėl to laikantis įrodinėjimo taisyklių ir siekiant nepažeisti atsakovės teisių, teismas laiko, kad kituose posėdžiuose, kuriuose yra užfiksuotas atsakovės dalyvavimas žiniaraščiuose, atsakovė dalyvavo fiziškai atvykdama į savivaldybės administracijos patalpas. Kaip jau buvo minėta, iš teismo atliktos duomenų analizės paaiškėjo, kad tam tikrais mėnesiais ir tam tikromis dienomis per dieną vykdavo ne vienas, o du ar daugiau posėdžių. Teismo vertinimu, yra mažai tikėtina, kad atsakovė po kiekvieno posėdžio (jeigu, per dieną jų būdavo keli) būtų grįžusi į namus (30 km atstumas), ir po to, vėl vyktų (30 km atstumas) posėdžiauti. Dėl to, teismas laiko, kad tais atvejais, kai pagal bylos medžiagą per dieną vyko keli posėdžiai turi būti skaičiuojama tik viena posėdžių diena, kurios metu atsakovė vykdydama tarybos nario pareigas atvyko iš savo gyvenamosios vietos į posėdžius, o po jų grįžo namo. Atitinkamai atsakovė turi teisę, kad jos patirtos degalų sąnaudos būtų atlygintos pagal principą „1 posėdžių diena lygu 60 nuvažiuotų kilometrų“ (tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovei suvažinėti iš namų į (duomenys neskelbtini) miestą ir atgal yra nuvažiuojamas apie 60 km atstumas). Teismo atlikta analizė parodė, kad posėdžių dienų skaičius yra „153“, todėl atsakovei dalyvaujant juose buvo nuvažiuotas bendras 9180 km atstumas (153x60). Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmas posėdis 2022 metų gruodžio mėnesį, kuriame dalyvavo atsakovė buvo 2022-12-16. Byloje yra nustatyta, kad atsakovė tuo metu jau naudojosi dyzelinu varomu automobiliu „Subaru Legacy“, v. n. (duomenys neskelbtini) Nuo 2022-12-16 iki 2023-04-14 atsakovei buvo 17 posėdžių dienų, todėl jos nuvažiuotas atstumas vykdant tarybos nario pareigas yra 1020 km (17x60). Iš to seka, kad laikotarpiu iki tol (136 posėdžių dienos) atsakovė su benzinu/dujomis varomu automobiliu „Subaru Legacy“, v. n. (duomenys neskelbtini) vykdant tarybos nario pareigas nuvažiavo 8160 km (9180 – 1020).

Pagal teismo jau pateiktą paskaičiavimą atsakovės tuo metu naudoto automobilio „Subaru Legacy“, v. n. (duomenys neskelbtini) vidutinės kuro sąnaudos yra 8,47 l/100 km. Iš to seka, kad 8160 km atstumui nuvažiuoti buvo reikalinga 691,152 l degalų (8160 x 8,47:100). Pagal teismo jau pateiktą paskaičiavimą atsakovės tuo metu naudoto dyzelinu varomo automobilio „Subaru Legacy“, v. n. (duomenys neskelbtini) vidutinės degalų sąnaudos buvo 6,32 l/100 km. Iš to seka, kad 1020 km atstumui nuvažiuoti buvo reikalinga 64,464 l degalų (1020 x 6,32:100). Taigi, iš viso vykdant tarybos nario pareigas atsakovei realiai buvo reikalingas 755,616 l degalų kiekis (691,152 +64,464).

Teismo vertinimu pats faktas, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pagal atsakovės pateiktus mokėjimo kvitus degalai buvo perkami kituose rajonuose negali būti kliūtis tokias išlaidas kompensuoti, jeigu būtų įrodyta, kad minėti degalai vėliau buvo sunaudoti tarybos nario pareigų atlikimui. Atitinkamai, nesant tokių įrodymų yra labiau tikėtina, kad tokios degalų įsigijimo išlaidos yra nesusijusios su tarybos nario veikla. Nagrinėjamu atveju teismas iš anksto nevertina atsakovės kituose rajonuose įsigytų degalų, kaip nepagrįstų, imant domėn, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) rajono pakraštyje, ir žymiai artimesnis miestas šiuo atveju yra (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Kitos šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, teismui leidžia pagrįstai manyti, kad didžioji dauguma atsakovės kadencijos metu įsigytų degalų nebuvo (negalėjo būti) panaudoti tarybos nario pareigų atlikimui. Pirma, yra nustatyta, kad atsakovė už degalus atsiskaitė ne tik savo ir savo sutuoktinio kortelėmis, bet ir savo brolio kortelėmis. Antra, byloje yra nustatyta, kad atsakovė karantino laikotarpiais (nuo 2020-03-16 iki 2020-06-16, nuo 2020-11-07 iki 2021-06-30), kai judėjimas šalies viduje buvo ribojamas, įsigijo gana nemažus degalų kiekius, kurie negalėjo būti realiai sunaudoti pagal jos posėdžių dienų skaičių ir tuo metu eksploatuojamo automobilio vidutines degalų sąnaudas. Taigi, tik iš dalies sutiktina su prokuroro ieškinio teiginiu, kad karantino laikotarpiais visi degalai atsakovės buvo įsigyti nepagrįstai. Kadangi byloje yra surinkti reikiami duomenys, atsiranda galimybė nustatyti koks degalų kiekis realiai galėjo būti panaudotas atsakovei vykdant tarybos nario pareigas. Trečia, byloje pagal pateiktus kasos aparatų kvitus yra nustatyti atvejai, kai atsakovė degalus pylė kelis kartus per dieną per labai trumpą laiko tarpą, o bendras įsigytas degalų kiekis žymiai viršija jos tuo metu naudojamo automobilio bako tūrį (64 l) (pavyzdžiui, 2020-08-18 buvo pilta (duomenys neskelbtini) 12.08 val. 30,230 litrų, o 12.25 val. 50,250 litrų). Ketvirta, byloje yra nustatyta atvejų, kai atsakovė degalų įsigijo dienos bėgyje per trumpą laikotarpį skirtinguose miestuose tarp kurių yra didelis atstumas (pavyzdžiui, 2021-11-22 09.07 val. (duomenys neskelbtini) degalinėje įsigijo 30,40 l degalų už 44,96 Eur, o 11.48 val. Tauragėje degalinėje įsigijo 32,95 l degalų už 49,06 Eur). Penkta, nustačius, kad atsakovė nuo 2019 metų iki 2022-12-14 naudojo tik benzinu/dujomis varomą automobilį, nepagrįstais laikyti dyzelinio kuro įsigijimai, kadangi atsakovė vienu metu objektyviai galėjo naudotis tik vienu automobiliu tarybos nario funkcijoms vykdyti. Teismas atsakovės posėdžio metu duotus paaiškinimus apie dyzelinių degalų įsigijimo aplinkybes, atsakovės brolio apmokėjimą už degalus, vertina kritiškai, imant domėn, kad atsakovė, kaip tuometinė politikė turėjo pareigą savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksu ir jame įtvirtintu skaidrumo principu. Šešta, jau aptarti bylos duomenys rodo, kad net pačiu aktyviausiu savo veiklos periodu (pavyzdžiui, 2020-05 mėn., kai buvo užfiksuotas atsakovės darbo laikas net 29 val. (5 posėdžių dienos) tuo atveju, jei atsakovė 5 kartus atvyko iš savo gyvenamosios vietos į (duomenys neskelbtini) miestą ir fiziškai dalyvavo visuose šiuose posėdžiuose, tarybos nario veiklai nuvažiuoti kilometrai vis tiek nesiekia anksčiau teismo sprendime minėto 802 km per mėnesį vidurkio. Septinta, nors prokuroras ir neprašo iš atsakovės priteisti sumų pagal Z. N. įmonės išrašytas sąskaitas - faktūras, bet iš Audito ataskaitos matyti, kad minėti dokumentai neatitinka buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų (nenurodomos įsigyjamos detalės ir kiekis), kas patvirtina, kad atsakovei kadencijos laikotarpiu buvo įprasta teikti abejotino skaidrumo dokumentus, siekiant gauti tarybos nariui priklausančias kompensacijas.

Atsakovė šioje byloje bando sukurti regimybę, kad savivaldybės tarybos darbas buvo organizuojamas pagal principą, jog „tarybos narys pats visur važiuoja, renka informaciją ir t.t.“ Teismui išanalizavus aukščiau minėtus viešai prieinamus tarybos posėdžių protokolus matyti, kad juose beveik visada dalyvaudavo kviestiniai asmenys (pavyzdžiui, 2020-01-28 posėdyje kviestųjų asmenų sąraše net 34 asmenys). Iš posėdžių protokolų matyti, kad kviestiniai asmenys tai įvairių savivaldybės administracijos skyrių vadovai ir darbuotojai, savivaldybės įstaigų ar įmonių vadovai bei darbuotojai (pavyzdžiui, inžinieriai, vadybininkai ir t.t.), taip pat, privačių juridinių asmenų atstovai bei kiti fiziniai asmenys, t. y., suinteresuoti asmenys bei asmenys susiję su konkretaus tarybos posėdžio darbotvarkės klausimais. Kviestieji asmenys posėdžių metu dažnai buvo ir darbotvarkės klausimų pranešėjai, taip pat, atsakinėjo į tarybos narių konkrečius klausimus, teikė informaciją (pavyzdžiui, iš 2020-02-20 tarybos posėdžio protokolo matyti, kad kviestinis asmuo I. V., kuri yra savivaldybės administracijos Finansų valdymo ir apskaitos skyriaus vedėjo pavaduotoja buvo tarybos darbotvarkės klausimo Nr. 2 „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto patvirtinimo“ pranešėja ir atsakinėjo į tarybos narių, tame tarpe ir O. Z., klausimus). Dar daugiau, iš tarybos posėdžių ir kitų posėdžių protokolų matyti, kad taryba ir kitos komisijos bei komitetai disponavo teise pasinaudoti savivaldybės administracijos žmogiškaisiais resursais, kadangi protokoluose yra užfiksuoti konkretūs pavedimai savivaldybės administracijos skyriams ar net konkretiems darbuotojams (pavyzdžiui, paruošti ataskaitas, pateikti duomenis ir t.t). Taigi, iš to kas pasakyta matyti, kad savivaldybės tarybos veikla yra organizuojama kitaip, nei nurodo atsakovė, todėl atsakovės teiginiai, kad tarybos nariams buvo reikalinga patiems nuolat kažkur važiuoti siekiant surinkti informaciją ir t.t., laikytini nepagrįstais ir neįrodytais. Kita vertus, jeigu atsakovė, kaip tarybos narė, iš tikrųjų dažnai vykdavo į įstaigas (organizacijas), kaip kad teigia, tai pas atsakovę turėtų būti likę duomenys, kurie patvirtintų poreikį ten vykti (ryšį su tarybos nario veikla), ir duomenys, kurie patvirtintų patį apsilankymo faktą (pavyzdžiui, susirašinėjimai el. laiškais su įstaigomis ar organizacijomis, kurie patvirtintų, kad atsakovė derino atvykimo datą, siuntė užklausimus ir pan.). Taip pat, teigtina, kad daugelį atsakovės nurodomų darbų (derinti, gauti informaciją ir kt.) galima padaryti ir nevykstant į vietą, o nusiunčiant atitinkamo turinio užklausimą el. ryšio priemonėmis ar paskambinant telefonu. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė savo atsiliepimuose nurodo tarybos nario reikalais vykusi į Vilniuje esantį Seimą, ministerijas, įvairias tarnybas ir institucijas, taigi, manytina, kad savo apsilankymą šiose institucijose atsakovė tikrai gali pagrįsti, nes daugumoje tai sustiprinto saugumo objektai, kuriuose vykdoma atvykusių asmenų registracija (ar išankstinė registracija). Kas liečia atsakovės nurodomą vykimą į susitikimus su rinkėjais, teismo įsitikinimu, šiais aplinkybes atsakovė irgi gali įrodyti, kadangi organizuojant tokius susitikimus yra reikalinga išplatinti informaciją apie planuojamą susitikimą (datą, vietą, darbotvarkę) bei pasirūpinti patalpomis, kur vyks toks susitikimas. Visgi, tokių (ar panašių) duomenų atsakovė teismui nagrinėjant bylą taip ir nepateikė, apsiribodama deklaratyviais teiginiais apie savo, kaip tarybos nario, veiklą. Apžvelgdamas tai, kas pasakyta šioje sprendimo pastraipoje, teismas konstatuoja, kad atsakovės aktyvumas būnant savivaldybės tarybos nare pats savaime (nesant kitų įrodymų) nepateisina visų atsakovės pateiktų kompensuoti degalų įsigijimo išlaidų. Tuo pačiu pažymėtina, kad nėra visiškai atmestina, kad atsakovė išties galėjo tarybos nario reikalais kažkur važiuoti, todėl sprendime skaičiavimai yra daromi atsakovės naudai, tokiu būdu sukuriant hipotetinę galimybę padengti tokiems atsakovės važiavimams (jei jų buvo) sunaudotų degalų įsigijimo kaštus.

Esant visoms jau sprendime aptartoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad šioje byloje yra įrodyta, kad atsakovė su savo naudojamais automobiliais ginčo laikotarpiu iš viso nenuvažiavo tokio atstumo, kuriam nuvažiuoti būtų reikalingas bendras 6418,775 l degalų kiekis. Teismo paskaičiavimu, su 6418,775 l degalų kiekiu (iš kurių 287,506 l dyzelinas) vidutiniškai galima nuvažiuoti 4549,14 km (287,506 x 100: 6,32 l) atsakovės dyzelinu varomu automobiliu ir 72 388,06 km (6131,269 x 100: 8,47) benzinu varomu automobiliu, kas sudaro bendrai 76 937,2 km. Kadangi atsakovei buvo kompensuota už 6418,775 l degalų kiekį, kurių bendra įsigijimo vertė yra 8648,87 Eur, nustačius tikruosius vykdant tarybos nario pareigas sunaudotus degalų kiekius, atsakovė turi pareigą grąžinti pinigų sumas, kurios buvo jai nepagrįstai kompensuotos. Atsakovė turi pareigą grąžinti pinigus už 5663,159 l degalų (6418,775 l - 755,616). Degalų (6418,775 l) bendra įsigijimo vertė yra 8648,87 Eur, todėl 1 l degalų kaina ginčo laikotarpiu vidutiniškai buvo 1,347 Eur (8648,87 : 6418,775). Tokiu būdu 5663,159 l degalų vertė yra 7628,27 Eur (5663,159 x 1,347). Esant aptartoms aplinkybėms, teismas nebemato reikalo dar smulkiau analizuoti bylos faktinius duomenis ir vertinti, kurios pinigų sumos atsakovei už degalus dar galėjo būti išmokėtos nepagrįstai, nes dar didesnių atsakovės grąžintinų sumų nustatymas teisinės reikšmės šiai bylai neturi (pavyzdžiui, teismas nebevertina, kad atsakovė 2019-08 mėn., 2019-12 mėn., 2020-03 mėn., 2021-07 mėn., 2022-06 mėn., išvis neturėjo tarybos nario darbo krūvio pagal žiniaraščius, o prašymus kompensuoti degalus vis tiek teikė). Teismas bylą nagrinėja ieškinio reikalavimo ribose, todėl dėl aukščiau aptartų aplinkybių visumos konstatuotina, kad žymiai mažesnis prokuroro ieškinio reikalavimas (6824 Eur) atsakovei buvo pareikštas pagrįstai ir yra įrodytas pilna apimtimi, todėl patikslintas ieškinys yra tenkintinas visiškai. Tenkinus ieškinį visiškai, išvestinis ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo irgi yra tenkintinas.

Ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl 154 Eur žyminis mokestis, apskaičiuotas nuo priteistos 6824 Eur sumos, priteistinas iš atsakovės. Tenkinus ieškinį atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Nagrinėjant bylą buvo patirtos 23,79 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios tenkinus ieškinį yra priteistinos į valstybės biudžetą iš atsakovės.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės O. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 6824 Eur (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos naudai (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), 5 % dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (6824 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-06-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovės O. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti valstybei 154 Eur žyminį mokestį (įmokos kodas - 5660) ir 23,79 Eur pašto išlaidų (įmokos kodas – 5662), sumokant pinigų sumas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose.