- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-09
- Bylos Nr.
- e2A-861-1041/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01328-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jurgita Sujetienė, Simona Dementavičienė, Edita Šliumpienė
- Atsakovas
- O. Z.
- Ieškovas
- Panevėžio apygardos prokuratūros
- Kategorijos
- 2.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.9.2Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Simonos Dementavičienės (kolegijos pirmininkės, pranešėjos), Jurgitos Sujetienės ir Editos Šliumpienės, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės O. Z. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro patikslintą ieškinį atsakovei O. Z. dėl nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Ignalinos rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas gindama viešąjį interesą prašė trečiajam asmeniui iš atsakovės, kuri 2019 m. balandžio 12 d. – 2023 d. balandžio 14 d. buvo trečiojo asmens tarybos narė, priteisti 6 824 Eur, 5 proc. procesines palūkanas. Ieškovas nurodė, kad trečiasis asmuo atsakovei už degalus kompensavo 8 823,81 Eur, tačiau iš šios sumos tik 1 999,01 Eur galėjo būti panaudota tarybos narės funkcijų vykdymui. Todėl atsakovei nepagrįstai kompensuota 5 767,20 Eur už 3 977,38 1 degalų įsigijimą nenuvažiuotiems 53 031 kilometrams ir 1 057,60 Eur už įsigytus degalus už karantino laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d iki 2020 m. birželio 16 d.; nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d. Be to, atsakovė savo kadencijos laikotarpiu buvo pateikusi dokumentus kompensuoti išlaidas už degalus, kuriuos įsigijo jos brolis. Atsakovės prašymu kompensuotos jos realiai nepatirtas išlaidos, dėl ko atsakovė nepagrįstai praturtėjo.
2. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Atsakovė nurodė, kad nuo jos kadencijos pradžios iki trečiojo asmens reglamento 2020 m. rugsėjo 17 d. patvirtinimo nebuvo reikalavimo degalų išlaidas sieti su konkrečiu automobiliu, jo rida ar pan., todėl nepagrįstai prašoma priteisti 3 509,29 Eur. Karantino metu tarybos ir komitetų posėdžiai vyko ir gyvai. Tarybos nario veikla yra daug platesnė nei dalyvavimas tarybos posėdžiuose. Atsakovė dalyvavo sprendžiant rajono mokyklų reorganizavimo procesus, susitikimuose su rinkėjais, atskiruose komitetuose, komisijose ir susitikimuose, buvo aktyvi, veikli tarybos narė. Atsakovė buvo 3 komitetų narė, o vienam iš komitetų vadovavo, todėl turėjo daugiau pareigų nei tik tarybos narės.
3. Trečiasis asmuo atsiliepimu prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino.
5. Teismas nurodė, kad prokuroras kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka gindamas viešąjį interesą gali visais atvejais, kai nustato valstybės, visuomenės intereso ir pan. pažeidimą. O galutinai apie viešojo intereso (ne)buvimą sprendžia teismas. Ieškovas (prokuroras) šioje byloje pagrįstai remiasi nepagrįsto praturtėjimo institutą reglamentuojančiomis teisės normomis, nes tarp šalių kilęs ginčas yra dėl savivaldybės tarybos narei (atsakovei) išmokėtos tikslinės išmokos pagrįstumo, o teismų praktika šios kategorijos bylose sugrąžinant į savivaldybės biudžetą nepagrįstai tarybos nariams išmokėtas išmokas formuojama būtent per nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo institutą.
6. Teismas nesutinka, kad 3 509,29 Eur negali būti nepagrįsto praturtėjimo objektu. Nepaisant to, kad atsakovės, kaip tarybos narės, kadencijos pradžioje, reglamente nebuvo detaliai aptarta, kad reikalavimas išlaidų degalams kompensavimo turi būti susijęs su konkrečiu automobiliu, jo rida ar pan., Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta aiški nuostata, kad savivaldybės tarybos narys turi teisę tik į išlaidų, kurias patyrė vykdydamas būtent tarybos nario veiklą, kompensavimą. Išlaidų neįrodžius, jos vertinamos kaip nepagrįstas praturtėjimas. Vien tik degalų įsigijimo kvitai ar sąskaitos nėra pakankami pagrįsti prašomas išlaidas.
7. Teismas vadovavosi žiniaraščiais, kuriuose užfiksuotos atsakovės darbo laiko valandos, detalizuotas darbo laikas tarybos, frakcijos, komiteto ir kt. posėdžiuose. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė savo kadencijos laikotarpiu mero potvarkiu būtų komandiruota už savivaldybės ribų atstovauti savivaldybei, todėl atsakovės nurodytus vykimus į renginius kitose savivaldybėse, institucijose Vilniuje, kaip kad vykdytas tarybos narės pareigas, atmetė kaip nepagrįstas. Byloje nėra duomenų ir apie atsakovės vykimus į įmones, įstaigas, organizacijas rinkti informacijos, gauti / pateikti dokumentus, juos pasirašyti ir pan.
8. Jeigu atsakovė, kaip tarybos narė, iš tikrųjų dažnai vykdavo į įstaigas (organizacijas), tai turėtų būti likę duomenys, kurie patvirtintų poreikį ten vykti (ryšį su tarybos nario veikla), ir duomenys, kurie patvirtintų patį apsilankymo faktą (pvz., susirašinėjimai e. paštu su įstaigomis ar organizacijomis, kurie patvirtintų, kad apeliantė (atsakovė) derino atvykimo datą, siuntė užklausimus ir pan.).
9. Teismas nustatė, kad karantino laikotarpiais už 1 057,6 Eur įsigyti degalų kiekiai negalėjo būti sunaudoti pagal posėdžių dienų skaičių ir tuo metu eksploatuojamo automobilio vidutines degalų sąnaudas.
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pačiu aktyviausiu apeliantės (atsakovės) veiklos periodu, pvz., 2020 m. gegužės mėn., kai buvo užfiksuotas atsakovės darbo laikas 29 val. (5 posėdžių dienos), jeigu atsakovė 5 kartus atvyko iš savo gyvenamosios vietos į Ignalinos miestą ir fiziškai dalyvavo visuose šiuose posėdžiuose, tarybos narės veiklai nuvažiuoti kilometrai vis tiek nesiekia 802 km per mėnesį vidurkio.
11. Teismas nustatęs, kad ieškovas pateikti įrodymai turėjo trūkumų, savo iniciatyva surinko įrodymus ir jų pagrindu tenkino ieškinį. Teismas atlikęs skaičiavimus nusprendė, kad atsakovės funkcijoms įgyvendinti reikėjo mažiau degalų nei nurodyta ieškinyje, taip pat, kad ieškovas pareiškė žymiai mažesnį reikalavimą nei galėjo pareikšti. Todėl teismas smulkiau neanalizavo bylos faktinių duomenų, netikrino visų aplinkybių ir laikė ieškinį įrodytu jau vien todėl, kad, teismo nuomone, ieškinio suma galėjo būti didesnė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) prašo Utenos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino esminės aplinkybės, kad šiuo atveju ieškinys reiškiamas trečiojo asmens naudai. T. y. ne pats asmuo, kuris, kaip ieškovas teigiama, nukentėjo dėl kito asmens nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo, reikalauja jį grąžinti. Be to, daugelyje bylų, kurias teismas sprendime nurodė, tarybos nariai buvo ir savivaldybės darbuotojai ar renkami asmenys, kurie kartu vykdė ir funkcijas, už kurias jiems buvo mokamas darbo užmokestis ir / ar jie galėjo naudotis savivaldybei priklausančiais resursais. Atsakovė darbo santykių su trečiuoju asmeniu savivaldybe neturėjo, kaip ir galimybės naudotis trečiajam asmeniui priklausančiais resursais, t. y. buvo tik tarybos narė.
1.2. Apeliantės (atsakovės) transporto išlaidos nuo kadencijos pradžios (2019 m balandžio 18 d.) iki reglamento patvirtinimo (2020 m. rugsėjo 17 d.) sudarė – 3 509,29 Eur, todėl ši suma turi būti minusuota iš bendros apskaičiuotos sumos. Nebuvo reikalavimo degalų išlaidas sieti su konkrečiu automobiliu, jo rida ar pan.
1.3. Apeliantės (atsakovės) teigimu, teisinis reguliavimas nenumato, kaip turi būti identifikuojama, kad išlaidos ar jų dalis buvo panaudotos būtent tarybos nario veiklai, nenustatyti apribojimai išlaidas patirti grynaisiais pinigais, nenustatyti degalų ar atstumo limitai, nenustatyti apribojimai tarybos nario veiklai nesusijusiai su dalyvavimu tarybos ar komitetų posėdžiuose, nenustatyti apribojimai prekių ir paslaugų įsigijimo teritorijai ir t. t. Ji teikė tokius dokumentus ir paaiškinimus, kokių konkrečiu laiko momentu buvo iš jos reikalaujama pagal tarybos reglamentą. Be to, daugelyje bylų, kurias teismas sprendime nurodė, kaip teismų praktiką, tarybos nariai kartu buvo ir savivaldybės darbuotojai ar renkami asmenys, kurie kartu vykdė ir funkcijas, už kurias jiems buvo mokamas darbo užmokestis ir / ar jie galėjo naudotis savivaldybei priklausančiais resursais. Atsakovė darbo santykių su savivaldybe neturėjo, taip pat neturėjo galimybės naudotis trečiajam asmeniui priklausančiais resursais, t. y. buvo tik tarybos narė.
1.4. Ieškovas nesugebėjo pateikti konkretaus skaičiavimo, iš kokių jo paties ieškinyje nurodytų atskirų sumų buvo gauta bendra ieškinio suma. Teismas savo iniciatyva atliko atskirus skaičiavimus faktiškai nesiedamas jų su ieškinio reikalavimais, taip išeidamas už ieškinio ribų bei neleistinai perskirstydamas įrodinėjimo naštą tarp šalių.
13. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Utenos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Prokuroro pareigos taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nustačius teisės aktų pažeidimą, ir kreiptis į teismą dėl apeliantės (atsakovės) nepagrįsto praturtėjimo, o teismo pareigos nagrinėti tokį prokuroro reikalavimą, niekaip negalėjo riboti trečiojo asmens pozicija.
2.2. Teismas smulkiau nebeanalizavo bylos faktinių duomenų ir nevertino, kurios pinigų sumos atsakovei už degalus dar galėjo būti išmokėtos nepagrįstai, nes dar didesnių apeliantės (atsakovės) grąžintinų sumų nustatymas teisinės reikšmės šiai bylai neturi.
2.3. Išmoka savivaldybės tarybos nariams yra tikslinė – skirta kompensuoti išlaidas, kurias tarybos nariai patyrė vykdydami tarybos nario veiklą, ir gali būti kompensuojamos tik tokios išlaidos, kurias tarybos narys patyrė vykdydamas tarybos nario veiklą.
2.4. Aplinkybė, kad dėl teisinio reglamentavimo stokos apeliantės (atsakovės) kadencijos metu pagal esamą teisinį reguliavimą pakako pateikti tik kvitus su rekvizitais, savaime nesudaro pagrindo laikyti, kad, kilus ginčui dėl nepagrįsto praturtėjimo, ji yra atleistas nuo pareigos atitinkamais įrodymais pagrįsti, ar visos jos pateiktų kvitų pagrindu iš trečiojo asmens (savivaldybės) gautos lėšos panaudotos tikslingai.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl faktinių aplinkinių, reikšmingų apeliacinės instancijos teisme
14. Apeliantė (atsakovė) nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2023 d. balandžio 14 d. buvo trečiojo asmens tarybos narė, Savivaldos ir teisėsaugos komiteto narė, Kontrolės komiteto pirmininkė ir Etikos komisijos narė (t. 1, l. 47, 48).
15. Apeliantė (atsakovė) kadencijos laikotarpiu naudojosi 2 automobiliais:
2.1. Subaru Legacy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirmoji registracija (duomenys neskelbtini), variklio darbinis tūris 1994 cm³, variklio galia 101 kw, degalų tipas – benzinas / dujos (toliau – automobilis Nr. 1). Techninių apžiūrų metu fiksuotos ridos: 2020 m. gruodžio 2 d. – 369 806 km, 2022 m. gruodžio 13 d. – 389 283 km (t. 1, l. 147, 149), skirtumas 19 477 km. Automobilis 2023 m. sausio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu parduotas, techninė apžiūra negaliojo. Šiuo automobiliu apeliantė (atsakovė) naudojosi 3 m. 8 mėn. (44 mėn.).
2.2. Subaru Legacy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirmoji registracija (duomenys neskelbtini), variklio darbinis tūris 1998 cm3, variklio galia 110 kw, degalų tipas – dyzelinas (t. 1, l. 179) (toliau – automobilis Nr. 2). Techninės apžiūros metu fiksuotos ridos: 2022 m. lapkričio 25 d. – 332 297 km, 2022 m. lapkričio 29 d. – 332 397 km, skirtumas 100 km (t. 2, l. 6). Šiuo automobiliu apeliantė (atsakovė) naudojosi 4 mėn. (nuo 2022 m. gruodžio 14 d.).
16. Atsakovė, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 27 d., vėliau nesikeitė) ir atitinkamu laikotarpiu galiojusiais reglamentais, prašė trečiojo asmens už 4 m. kadenciją iš viso kompensuoti 9 509,52 Eur už degalus, kiekis – 6 540,05 l. Trečiasis asmuo kompensavo 8 823,81 Eur. Byloje kilo ginčas, kad faktiškai apeliantė (atsakovė) tarybos narės veiklai galėjo panaudoti degalų tik už 1 999,01 Eur. Todėl jai nepagrįstai kompensuoti 5 767,20 Eur už 3 977,38 1 degalų įsigijimą už nenuvažiuotus 53 031 km ir 1 057,6 Eur už įsigytus degalus karantino laikotarpiais: 2020 m. kovo 16 d iki 2020 m. birželio 16 d.; nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d.
17. Pirmosios instancijos teismas ieškovo patikslintą ieškinį tenkino. Apeliantė (atsakovė) su skundžiamu sprendimu nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo argumentų pagrindu.
Dėl apeliacinio skundo
18. Visų pirma, pažymėtina, kad apeliantės (atsakovės) argumentas, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo išsiaiškinti, ar trečiasis asmuo ketina savarankiškai ginti savo pažeistas teises, nepaneigia prokuroro teisės reikšti reikalavimą viešajam interesui ginti (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 49 straipsnis). Tarybos narių išmokų grąžinimo bylose prokuratūra nuosekliai reiškia reikalavimus savivaldybių naudai, o teismai šias bylas analizuoja taikydami nepagrįsto praturtėjimo / turto gavimo be pagrindo institutus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 6.2 straipsnis, 6.237–6.242 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019, 17 punktas). Be to, naujausiose kasacinio teismo 2026 m. vasario 5 d. nutartyse civilinėse bylose Nr. e3K-3-25-933/2026, e3K-3-22-403/2026, kuriose ieškovų (prokurorų) ieškiniai taip pat buvo reiškiami trečiojo asmens (savivaldybės administracijos) naudai, akcentuota, kad tarybos nario teisė į kompensaciją siejama tik su faktiškai tarybos nario veiklai patirtomis išlaidomis, todėl atsakovas turi įrodyti tokių išlaidų pagrįstumą ir paskirtinį panaudojimą. Pažymėtina, kad šiose kasacinio teismo nutartyse atsakovai darbo santykių su savivaldybe (trečiuoju asmeniu) taip pat neturėjo, įskaitant galimybės naudotis trečiajam asmeniui priklausančiais resursais, t. y., kaip ir apeliantė (atsakovė) buvo tik tarybos nariai.
19. Didžiąją apeliantės (atsakovės) apeliacinio skundo dalį sudaro nesutikimo su patikslintu ieškiniu argumentai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tikrina būtent skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliantė (atsakovė) akcentuoja, kad teismas savo iniciatyva atliko atskirus skaičiavimus faktiškai nesiedamas jų su ieškinio reikalavimais, taip išeidamas už ieškinio ribų bei neleistinai perskirstydamas įrodinėjimo naštą tarp šalių. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka.
20. Šioje byloje buvo ginamas viešasis interesas, prokuroras apeliantės (atsakovės) atžvilgiu iniciavo bylą (CPK 49 straipsnis), nes trečiasis asmuo apeliantei (atsakovei) išmokėjo ginčo išmoką už degalus (žr. šios nutarties 15 punktą), kurie nebuvo panaudoti jos, kaip savivaldybės tarybos narės, veiklai. Apeliantė (atsakovė) pripažino, kad išmokos prašė už brolio suvartotus degalus, už degalus atsiskaitė sutuoktinio kortele, neneigė kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių (žr. šios nutarties 21 punktą) (CPK 182 straipsnio 5 punktas).
21. Viešojo intereso bylose teismas gali būti aktyvesnis negu įprastame dispozityviame ginče. Nagrinėjamu atveju teismas priimdamas skundžiamą sprendimą rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. spalio 10 d. teismo posėdžio metu apžiūros metu sutikrino apeliantės (atsakovės) lentelių ir originalių mokėjimo dokumentų duomenis, pagal kiekvieną kvitą (čekį) nustatė įsigytų degalų kiekį, kainą, rūšį, įsigijimo vietą ir datą. Teismas susumavęs degalų kiekius gavo 6 418,775 l, kurių bendra įsigijimo vertė – 8 648,87 Eur (neįskaičiuotas 2020 m. balandžio mėn. nurodytų degalų įsigijimo dokumentas, nes nepateikta įrodymų, kad apeliantei (atsakovei) buvo apmokėta). Pirmosios instancijos teismas atlikdamas ginčo sumos (nepagrįsto praturtėjimo) skaičiavimus rėmėsi būtent šiomis degalų kiekio ir jų vertės sumomis. Apeliantė (atsakovė) teismo posėdyje tiriant rašytinius įrodymus dalyvavo, dėl jų pasisakė. Pirmiau minėtose aktualiose naujausiose kasacinio teismo nutartyse (žr. šios nutarties 19 punktą) pabrėžta teismo kompetencija vykdyti teisingumą ir savarankiškai vertinti pateiktus įrodymus. Teismai, nagrinėdami prokuroro ieškinį, atlieka ne viešojo administravimo funkcijas, o sprendžia ginčą iš esmės, vertindami, ar lėšų gavimas turėjo teisinį pagrindą. Kasacinis teismas išaiškino, kad bylose dėl viešojo intereso gynimo (konkrečiai nepagrįsto praturtėjimo kontekste) ieškovui (prokurorui) pakanka įrodyti faktą, kad atsakovas praturtėjo savivaldybės sąskaita. Tuomet pareiga įrodyti teisinį pagrindą (t. y. kad lėšos naudotos tarybos nario veiklai) tenka atsakovui, nes jis turi palankesnes galimybes tai padaryti (žr. šios nutarties 18 punkte nurodytas 2026 m. kasacinio teismo nutartis). Aplinkybė, kad dėl nepakankamo teisinio reguliavimo tam tikru apeliantės (atsakovės) kadencijos metu pakako pateikti tik kvitus su rekvizitais, savaime nesudaro pagrindo laikyti, kad, kilus ginčui dėl nepagrįsto praturtėjimo, ji yra atleista nuo pareigos atitinkamais įrodymais pagrįsti, ar visos jos pateiktų kvitų pagrindu iš trečiojo asmens gautos lėšos buvo panaudotos tikslingai (Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-426-730/2025, 23 punktas).
22. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad didžioji dalis apeliantės (atsakovės) kadencijos metu įsigytų degalų nebuvo panaudoti tarybos narės pareigų atlikimui, t. y. apeliantė (atsakovė) neįgyvendino pirmiau minėtos pareigos įrodyti, kad visos ginčo lėšos buvo panaudotos jos, kaip tarybos narės, veiklai vykdyti. Kaip jau minėta, apeliantė (atsakovė) už degalus atsiskaitė ne tik savo, tačiau savo sutuoktinio, brolio kortelėmis. Apeliaciniame skunde neneigiamos pirmosios instancijos teismo iš kasos aparatų kvitų nustatytos aplinkybės. Pirma, kad atsakovė degalus pylė kelis kartus per dieną per labai trumpą laiko tarpą, o bendras įsigytas degalų kiekis žymiai viršijo jos tuo metu naudojamo automobilio bako 64 l tūrį (pvz., 2020 m. rugpjūčio 18 d. Ignalinoje 12 val. 08 val. – 30,230 l, o 12 val. 25 min. – 50,250 l). Antra, kad apeliantė (atsakovė) degalus įsigijo tą pačią dieną per trumpą laikotarpį ir skirtinguose miestuose, tarp kurių yra didelis atstumas (pvz., 2021 m lapkričio 22 d. 9 val. 07 min. Visagino degalinėje įsigijo 30,40 l degalų už 44,96 Eur, o 11 val. 48 min. Tauragės degalinėje įsigijo 32,95 l degalų už 49,06 Eur). Trečia, kad apeliantė (atsakovė) didžiąją dalį kadencijos (nuo 2019 m balandžio 18 d. iki 2022 m gruodžio 14 d.) naudojo benzinu / dujomis varomą automobilį (žr. šios nutarties 12.1 papunktį), todėl pirmosios instancijos teismas vertino, kad dyzelinio kuro įsigijimas nepagrįstas, nes apeliantė (atsakovė) vienu metu objektyviai galėjo naudotis tik vienu automobiliu tarybos narės funkcijoms vykdyti.
23. Byloje ginčo nekilo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad apeliantė (atsakovė) per ginčo laikotarpį fiziškai vyko į 153 tarybos ir kitus posėdžius. Taip pat dėl to, kad atstumas nuo apeliantės (atsakovės) namų iki Ignalinos miesto, kuriame ji ėjo tarybos narės pareigas, ir atgal – apie 60 km, todėl 1 posėdžių diena laikyta lygi 60 nuvažiuotiems kilometrams. Laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 16 d. (pirmasis posėdis, kuriame dalyvavo apeliantė (atsakovė) iki 2023 m. balandžio 14 d. (kadencijos pabaiga) apeliantei (atsakovei) automobiliu Nr. 2 reikėjo vykti 17 d., todėl nuvažiuotas atstumas 1 020 km (17 d. x 60 km). Atitinkamai laikotarpiu nuo kadencijos pradžios (2019 m. balandžio 12 d.) iki nuo 2022 m. gruodžio 16 d. apeliantei (atsakovei) automobiliu Nr. 1 reikėjo vykti 136 d. (153 d. – 17 d.), todėl nuvažiuotas atstumas 8 160 km (9 180 km – 1 020 km). Iš viso apeliantės (atsakovės) per visą 4 m. kadenciją faktiškai nuvažiuotas 9 180 km (8 160 km + 1 020 km) atstumas (153 posėdžiai x 60 km).
24. Apeliantė (atsakovė) teigia, kad jos, kaip savivaldybės tarybos narės darbas, neapsiriboja vien tik laiko trukme dalyvaujant tarybos ir / ar komitetų posėdžiuose. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, jeigu apeliantė (atsakovė), kaip tarybos narė, iš tikrųjų dažnai vykdavo į įstaigas (organizacijas), kaip kad teigia, tai pas apeliantę (atsakovę) turėtų būti likę duomenys, kurie patvirtintų poreikį ten vykti (ryšį su tarybos nario veikla), ir duomenys, kurie patvirtintų patį apsilankymo faktą (pvz., susirašinėjimai el. paštu su įstaigomis ar organizacijomis, kurie patvirtintų, kad apeliantė (atsakovė) derino atvykimo datą, siuntė užklausimus ir pan.). Tokių ar panašių įrodymų apeliantė (atsakovė) nepateikė, todėl nėra pagrindo teigti, kad didesnis nei nustatė pirmosios instancijos teismas degalų kiekis buvo panaudotas apeliantės (atsakovės) tarybos narės veiklai vykdyti (CPK 178 straipsnis).
25. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis viešais duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), atsižvelgdamas į apeliantės (atsakovės) naudotų automobilių konkrečius techninius duomenis (žr. 12 punktą, jo papunkčius), nustatė automobilių deklaruojamas vidutines degalų sąnaudas 100 km: automobilio Nr. 1 – 8,47 l, o Nr. 2 – 6,32 l. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino automobilį Nr. 1 kaip senesnį automobilį (pirmoji registracija 2005 m. balandžio 27 d.), todėl 8,47 l / 100 km realus eksploatacinis rodiklis, tuo labiau, kad automobilis su benzino ir suskystintų naftos dujų (LPG) sistema. O 6,32 l / 100 km kaip realus dydis automobiliui Nr. 2, nes jis naujesnis (pirmoji registracija 2010 m. sausio 12 d.) už automobilį Nr. 1 ir su dyzeliniu vidaus degimo varikliu. Nagrinėjamu atveju nustatytos labiau tikėtinos automobilių vidutinės degalų sąnaudos 100 km, nes nustatyti tiksliai konkretaus automobilio degalų sąnaudas, reikėtų įvertinti individualius duomenis: automobilio būklę, apkrovą, važiavimo režimą ir pan. Civiliniame procese pakanka, kad pagal byloje esančių įrodymų visumą atitinkama išvada būtų labiau tikėtina negu priešinga (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-701/2022, 49 punktas ir kt.).
26. Vadinasi 8 160 km atstumui nuvažiuoti buvo reikalinga 691,152 l degalų (8 160 km x 8,47 ÷ 100 km) (žr. šios nutarties 23 punktą), o 1 020 km – 64,464 l degalų (1 020 km x 6,32 ÷ 100). Taigi, iš viso vykdant tarybos narės pareigas apeliantei (atsakovei) buvo reikalingas 755,616 l (691,152 l + 64,464 l) degalų kiekis.
27. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs vidutines kuro sąnaudas (žr., šios nutarties 25 punktą), nevertinęs laikotarpio, kai apeliantė (atsakovė) neturėjo tarybos narės darbo krūvio (žr. šios nutarties 23, 24 punktai), pagrįstai sprendė, kad apeliantė (atsakovė) turi pareigą grąžinti išmokas už 5 663,159 l degalus (2025 m. spalio 10 d. teismo posėdžio metu analizuojant dokumentus (žr. šios nutarties 21 punktą) nustatytas degalų kiekis, t. y. 6 418,775 l – 755,616 l). Kadangi 6 418,775 l degalų bendra įsigijimo vertė – 8 648,87 Eur (žr. šios nutarties 21 punktą), todėl 1 l degalų kaina ginčo laikotarpiu vidutiniškai buvo 1,347 Eur (8 648,87 Eur ÷ 6 418,775 l). Tokiu atveju 5 663,159 l degalų vertė – 7 628,27 Eur (5 663,159 x 1,347). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nevertindamas didesnės nei 7 628,27 Eur galimai nepagrįstai už degalus trečiojo asmens išmokėtos sumos, apeliantės (ieškovės) teisių ir teisėtų interesų nepažeidė, nes nustatęs, kad ši suma viršija ieškovo (prokuroro) prašomą priteisti 6 824 Eur sumą, tik šioje apimtyje, kaip nepagrįsto praturtėjimo lėšas, iš apeliantės (atsakovės) priteisė trečiajam asmeniui.
28. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos apeliacijos rezultatui, todėl plačiau dėl jų nėra pasisakoma.
29. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.