- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-15
- Bylos Nr.
- e2A-31-425/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03660-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- A. G., I. M., E. M., A. B., J. V. P., J. P.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-31-425/2020.
teisėja Rasita Kurakienė Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03660-2018-5.
2020 m. sausio 15 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-495-862/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Žirmūnų būstas“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovams A. G., I. M., E. M., A. B., A. B., J. V. P. ir J. P., tretieji asmenys nereiškiantys savarankiškų reikalavimų A. T., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB „Mano būstas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2018-05-11 nutartimi nutarta sujungti civilines bylas pagal ieškovės UAB „Žirmūnų būstas“ ieškinius dėl skolos priteisimo, pareikštus A. G. (e2-14449-862/2018), E. M. ir I. M. (e2-11075-566/2018), J. V. P. ir J. P. (e2-13406-592/2018) į vieną bylą, jai priskiriant Nr. e2-14449-862/2018. Panaikinus priimtus teismo įsakymus ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktais ieškiniais, kurių turinys iš esmės yra analogiškas, prašė priteisti : iš atsakovės A. G. 237,22 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas; iš atsakovų I. M. ir E. M. lygiomis dalimis 231,48 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas; iš atsakovų J. V. P. ir J. P. priteisti lygiomis dalimis 231,15 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas; iš atsakovų A. B. ir A. B. priteisti solidariai 237,22 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Pateiktuose ieškiniuose nurodė, kad ieškovė teikė namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-12-20 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovai yra butų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkai. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus Statinių naudojimo poskyrio 2015-04-14 statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įpareigota sutvarkyti namo plytų mūrą, kad nebūtų gadinamos konstrukcijos ir keliamas pavojus. Ieškovė, vykdydama įpareigojimą, sienos remonto darbus atlikti pasirinko rangovą UAB „Mano būstas“, pasiūliusį mažiausią kainą. Rangovas darbus atliko 2015 metų rugpjūčio mėnesį. Rangos darbų kaina buvo nustatyta ją derinant su namo atstovais. Atliktų darbų akto pagrindu 2016-07-10 atsakovei buvo pateiktos PVM sąskaitos – faktūros, kuriuose be kitų suteiktų paslaugų buvo įtraukti mokėjimai už sienos remonto darbus. 2015 metų rugpjūčio mėnesį, atlikus sienos darbus, atsakovams 2015-08-10 buvo pradėti skaičiuoti mokesčiai už sienos remonto darbus, tačiau dalis mokesčių buvo išskaityta dėl svarstytos atliktų darbų kainos. Ieškovės sprendimo užsandarinti namo blokų sujungimo siūles priėmimo metu, namo sienos (iro plytų mūras) neatitiko privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės organizuoti namo sienų darbai atitiko teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, o atsakovei buvo teikiama visa informacija apie atliktus darbus. Kadangi atsakovai kaip namo bendraturčiai neatsiskaitė su ieškove pagal 2015 m. spalio mėnesio, 2016 m. birželio – spalio mėnesių pateiktas PVM sąskaitas – faktūras, yra pagrindas iš atsakovų priteisti nurodomo dydžio pinigines lėšas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinius tenkino visiškai ir:
a. priteisė iš atsakovės A. G. ieškovei UAB „Žirmūnų būstas“ 237,22 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (237,22 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018-02-02) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, ir 487,50 Eur bylinėjimosi išlaidas;
b. priteisė solidariai iš atsakovų A. B. ir A. B. ieškovei UAB „Žirmūnų būstas“ 237,22 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (237,22 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018-02-02) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, ir 487,50 Eur bylinėjimosi išlaidas;
c. priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų E. M. ir I. M. ieškovei UAB „Žirmūnų būstas“ 231,48 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (231,48 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018-02-02) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 487,50 Eur bylinėjimosi išlaidas;
d. priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų J. V. P. ir J. P. ieškovei UAB „Žirmūnų būstas“ 231,15 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (231,15 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018-02-02) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 487,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas;
e. priteisė į valstybės pajamas: iš atsakovės A. G. 14,12 Eur bylinėjimosi išlaidas; solidariai iš atsakovų A. B. ir A. B. 14,12 Eur bylinėjimosi išlaidas; lygiomis dalimis iš atsakovų E. M. I. M. 14,12 Eur bylinėjimosi išlaidas; lygiomis dalimis iš atsakovų J. V. P. ir J. P., 14,12 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad daugiabučio namo remontas buvo reikalingas, atliktas ir priimtas tinkamai, o atsakovai ieškovei nėra sumokėję įmokų už sienos remontą, nurodytą jiems išrašytose 2016-06-30 – 2016-10-30 sąskaitose, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsniu, CK 6.38 straipsniu, yra pagrindas ieškovės reikalavimus tenkinti ir priteisti iš atsakovų pinigų sumas, paskaičiuotos pagal atliktų darbų priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini).
5. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, jog pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatus, patvirtintus Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 (akto redakcija, galiojusi nuo 2011-10-19 iki 2015-08-13), ieškovei, ėmus įgyvendinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įpareigojimą, ji turėjo teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, o bendrojo naudojimo objektų būklei keliant grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (6.1. punktas). Šios nuostatos įtvirtintos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų (galiojusių iki 2015-08-29) 5.6. punkte.
6. Byloje esantis ieškovės administruojamo namo patalpų savininkų susirinkimo 2015-05-12 protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad, gavus aukščiau nurodytą įpareigojimą, ieškovė suorganizavo namo butų savininkų susirikimą, į kurio darbotvarkę buvo įtraukti namo sienų mūro irstančių plytų remonto, renovacijos klausimai. Šis protokolas patvirtina, kad, butų savininkams buvo nurodyta, jog, nepriėmus sprendimo dėl namo renovacijos, teks tvarkyti namo sienas. Tai, kad šis susirinkimas vyko ir jame buvo aptariami protokole nurodyti klausimai patvirtina atsakovų pateikti J. S. raštas dėl protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-05-12 bei atsakovės A. B. raštas dėl protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-05-12. Minėtas protokolas patvirtina, tai, kad susirinkime sprendimai priimti nebuvo, tačiau susirinkime buvo nutarta pakartoti namo butų savininkų balsavimą dėl renovacijos raštu. Nurodytas A. B. raštas patvirtina, kad balsavimas dėl namo renovacijos vyko. Šis raštas bei šalių paaiškinimai patvirtina tai, kad namo butų savininkai namo renovacijai, kurios įvykdymas, kaip matyti iš specialiųjų žinių turinčių asmenų: trečiojo asmens A. T., teismo eksperto D. K. paaiškinimų, liudytojo A. B. parodymų, būtų geriausias sprendimas, nepritarė. Tokiu būdu ieškovei buvo sudarytos sąlygas, vykdant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įpareigojimą, priimti sprendimus dėl irstančių namo sienų remonto.
7. Atsakovų argumentai, jog jiems nebuvo žinoma, kad namo sienas būtina remontuoti yra nepagrįsti, kadangi tai paneigia A. B. raštas, 2015-05-12 protokolas, atsakovo A. B., kuris yra namo priežiūros komiteto narys, paaiškinimai, 2015-07-17 pranešimas apie planuojamus darbus, kurio buvimo fakto atsakovų namo skelbimų lentoje nepaneigia atsakovų pateiktas sumažintas skelbimas su padaryta gyventojų apklausa. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad namo gyventojams vėliausiai 2015 metų liepos mėnesį buvo žinoma, kad 2015 metų rugpjūčio mėnesį bus atliekamas irstančio sienų mūro remontas, kurio preliminari kaina – 19500 Eur, bei kurį vykdys rangovas UAB „Mano būstas“, kuris, pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603, 5.5 papunktį bei 2015-01-02 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos paslaugų ir darbų pirkimo tvarkos 9 punktą, galėjo atlikti darbus, juo labiau kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovai žinodami, koks rangovas atliks remonto darbus, iki darbų atlikimo pradžios būtų kėlę rangovo tinkamumo klausimą.
8. Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog privalomojo įpareigojimo vykdymo laikotarpiu aktualios STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ redakcijos (galiojo nuo 2013-09-06 iki 2018-06-21) 9 punkto nuostatos nesudaro pagrindo ekspertizės akte papildomais darbais įvardintus darbus priskirti statinio rekonstrukcijai, o kadangi teismui pateiktame ekspertizės akte nėra nurodyta jokių kitų argumentų, kurių pagrindu ieškovės atlikti darbai galėtų būti laikomi ne paprastojo remonto darbais, yra pagrindas sutikti su ieškove, jog šie darbai taip pat yra paprastojo remonto darbai, kurių atlikimui nebuvo reikalingas statinio projektas ir statymą leidžiantys dokumentai. Be to, ištyrus byloje esančius įrodymus bei išklausius eksperto bei liudytojų nurodytų aplinkybių, nėra galima daryti išvados, kad tokie remonto darbai buvo negalimi. Kita vertus, atsakovai žinodami, kokius remonto darbus planuoja atlikti ieškovė, iki remonto darbų pradžios nekėlė jų tinkamumo klausimo, o byloje nesant įrodymų, jog atlikti remonto darbai nėra tinkami, nėra pagrindo sutikti su atsakovų argumentais, kad ieškovė atliko ne tuos remonto darbus, kuriuos turėjo atlikti vykdydama privalomąjį nurodymą.
9. Tačiau, Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 (redakcija galiojusi iki 2015-08-13), 5 punkte įtvirtintos administratoriaus funkcijos reiškia tai, kad administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo, nes šiuo atveju jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, kurie turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai, tačiau, esant 6.1 punkte nurodytai situacijai, administratorius turi teisę savarankiškai priimti sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, taigi ir dėl namo sienos remonto. Šiuo atveju administratorius darbų atlikimui neturėjo pareigos gauti namo butų savininkų sutikimo. Nustačius, kad ieškovė atliko privalomuosius remonto darbus, tam, kad įvykdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos privalomąjį nurodymą, vadovaujantis Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 (redakcija galiojusi iki 2015-08-13) 6.1. punktu, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė pažeidė nustatytus teisės aktų reikalavimus, nors, kaip matyti iš ieškovės 2015-12-02 rašto Nr. (duomenys neskelbtini), tai atliko nepakankamai kompetentingai.
10. Vertindamas atliktų remonto darbų sąmatą bei kainą, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje esanti lokalinė sąmata Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad numatoma namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, keraminių plytų mūro fasado remonto darbų kaina buvo 19502,20 Eur. Ši kaina atitinka 2015-07-17 pranešime nurodytą remonto darbų kainą. Atsakovas A. B. patvirtino, kad iki remonto darbų pradžios, atsakovai, sužinoję numatomų darbų kainą ir su ja nesutikdami, tai nurodė ieškovei. Taigi atsakovas patvirtino, kad namo butų savininkai nepritarė tik nurodytai darbų kainai. Šis atsakovas taip pat patvirtino, kad po diskusijų su ieškove, jam buvo pateikti dokumentai, kuriuose darbų kaina buvo sumažinta iki 18 tūkstančių eurų sumos. Atliktų darbų priėmimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) darbų, kurie nurodyti sąmatoje, kaina – 18122,23 Eur. Ši suma buvo nurodyta ir 2015-08-26 „Žirmūnų būstas“ savitarnos svetainėje, kurioje esanti informacija yra prieinama namo butų savininkams. Byloje esanti atsakovei A. G. išrašyta 2015-08-31 sąskaita (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad atsakovams pradėti skaičiuoti mokesčiai pagal atliktų darbų priėmimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą 18122,23 Eur (14977,05 EUR be PVM) kainą, ir kuri, kaip matyti iš A. G. išrašytos 2015-10-31 sąskaitos (duomenys neskelbtini) bei 2015-09-30 sąskaitos (duomenys neskelbtini), išrašytos atsakovams J. V. P. ir J. P., buvo išminusuota, namo būtų savininkams nesutinkant su darbų kaina ir apimtimis. Tai patvirtina šalių paaiškinimai, byloje esantis 2015-10-01 ir 2015-10-21 elektroninis susirašinėjimas.
11. Nurodyti 2015-10-01 ir 2015-10-21 elektroniniai laiškai patvirtina, kad ieškovės atstovai siuntė namo priežiūros komiteto nariams naujai parengtą darbų perdavimo aktą, kuriame buvo mažinama darbų kaina, namo priežiūros komiteto nariai buvo kviečiami į susirinkimą su rangovu. Atsakovas A. B., kuris, kaip minėta, yra šio komiteto narys, teismo posėdyje patvirtino, kad jis gavo atliktų darbų priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame darbų kaina 13000 Eur, tačiau nebepasitikėdamas ieškove, jokių veiksmų neatliko. Ieškovė teismui pateikė B. M., kuri taip pat yra namo priežiūros komiteto narė, 2015-11-17 elektroninį laišką, kuriame nurodyta, kad ji sutinka su nauja sienų remonto kaina. Byloje esantis, minėtas, ieškovės 2015-12-02 raštas taip pat patvirtina, kad ieškovė informavo namo butų savininkus, kad yra sprendžiamas fasado remonto darbų kainos nustatyto klausimas, namo butų savininkai buvo kviečiami siūlyti rangovus planuojamai atlikti apklausai. Byloje nėra duomenų, kurie leistų įvertinti, ar namo butų bendrasavininkai dalyvavo organizuojamoje apklausoje, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovė buvo gavusi vieno namo priežiūros komiteto nario laišką, kuriuo buvo išreikštas pritarimas naujai remonto darbų kainai, ieškovė turėjo pagrindą laikyti, kad namo butų savininkai šiai kainai pritaria.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovė A. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria atsakovei A. G. pareikštas ieškinio reikalavimas buvo patenkintas ir iš jos ieškovės UAB „Žirmūnų būstas“ naudai priteista 237,22 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (237,22 Eur), skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018-02-02) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškovės UAB „Žirmūnų būstas“ ieškinį atmesti; taip pat priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
13. Nurodo, kad Statinio techninė priežiūra pagal Privalomąjį nurodymą turėjo vykti pagal STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ nuostatas. Tačiau civilinėje byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kokiu būdu ieškovė planavo įvykdyti Privalomąjį nurodymą bei šiame name atlikti su tuo sietinus statybos darbus ar skaičiavo jų finansinę vertę (jei apskritai šiuos veiksmus atliko), kadangi tokio pobūdžio ar turinio dokumentų ieškovė nepateikė. Civilinėje byloje taip pat nėra jokių aiškių duomenų apie tai, kokiu būdu ir forma UAB „Žirmūnų būstas“ pavedė pasitelktam rangovui UAB „Mano būstas“ atlikti statybos darbus, taip pat nėra duomenų, kokios apimties, rūšies bei vertės statybos darbai ieškovės pavedimu gyvenamajame name apskritai turėjo būti atliekami.
14. Apeliantė taip pat tvirtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovė, pagal 2001-05-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603 patvirtintų „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų“ (2004-01-05 nutarimo Nr. 3 redakcija) 5.5 punkto nuostatas, neturėjo pagrindo remonto darbus užsakyti neatlikus rangovų apklausos, o be to pati ieškovė buvo nurodžiusi, kad UAB „Mano būstas“ buvo parinktas statybos darbų atlikimui ne kuriuo kitu, o vykdytos apklausos būdu ir buvo faktiškai pasirinktas dėl šio rangovo minėtos apklausos metu pasiūlytos mažiausios statybos darbų atlikimo kainos, tačiau tokius teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė.
15. Negana to, ieškovė nepateikė sutarties specialiosios dalies ar jos priedo, kuriame būtų nurodyti duomenys apie pavedimą rangovui atlikti kokius nors statybos darbus (duomenys neskelbtini), tačiau iš šios rangos sutarties specialiosios dalies (Rangovo atliekamų darbų kainos) matyti, jog UAB „Žirmūnų būstas“ - užsakovas ir UAB „Mano būstas“ - rangovas minėta sutartimi buvo sutarę tik dėl tam tikro pobūdžio statybos darbų atlikimo - tarpblokinių namų siūlių hermetizavimo; tarpblokinių namų siūlių šiltinimo ir hidroizoliacijos; tarpblokinių namų sienų padengimo termokeramika. Tai reiškia, jog minėta sudaryta ilgalaike rangos sutartimi ieškovas ir UAB „Mano būstas“ nebuvo sutarę, jog šis rangovas atliks ir kitokio pobūdžio statybos darbus. Kitaip tariant, šios sutarties dalykas – tik blokinių namų remontas.
16. Atsakovė taip pat pabrėžia, jog civilinėje byloje iki šiol nenustatytam asmeniui nežinia kokiu pagrindu nusprendus, kokios rūšies bei apimties, vertės statybos darbai (duomenys neskelbtini) name bus atliekami, gautas jų rezultatas negali būti vertinamas teisėtu bei suponuojančiu atsakovų pareigą už šį rezultatą atsiskaityti/sumokėti ne tik dėl šio proceso neskaidrumo, ydingumo, bet ir dėl to, jog iki šiol nėra aišku, kokios apimties bei vertės statybos darbai UAB „Mano būstas“ atsakovų gyvenamajame name 2015 metais buvo atlikti; be to, yra pagrindas manyti, kad ne visi atlikti statybos darbai vertintini, kaip Privalomojo nurodymo vykdymas; be to, šie statybos darbai atlikti pažeidžiant jų atlikimui taikytinus statybos teisės aktų imperatyvius reikalavimus.
17. Apeliaciniame skunde tvirtinama ir tai, kad nors ekspertas bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, jog galimas ir ieškovės pasirinktas fasado tvarkymo būdas, tačiau šiuo būdu vykdant statybos darbus (t.y. - ir eksperto teigimu) buvo atlikti ne tik būtini, bet ir papildomi statybos darbai, kurių (pastarųjų) atlikimui buvo reikalingas, tačiau nebuvo gautas gyvenamojo namo bendraturčių sutikimas. Be to, ekspertas nurodė, jog ieškovei pasirinkus pastarąjį fasadų tvarkymo būdą nebuvo išspręstas žemiau nutinkuotų bei nudažytų fasadų paviršių esančių plytų mūro irimo klausimas, kadangi nuo tinkuotų paviršių pastato sienomis žemyn bėgantis lietaus (kritulių) vanduo susigeria į žemiau tinkuotų paviršių esančias plytas ir šiuo būdu spartina jų irimą. Kitaip tariant, ieškovės ar jos pasitelktų asmenų pasirinktas (duomenys neskelbtini) namo plytų mūro fasado tvarkymo būdas generavo kitą problemą - paspartino žemiau nutinkuotų sienų esančių neuždengtų plytų irimo procesą. Be to, eksperto teigimu, po sienų „sutvarkymo“ šiuo būdu atsiradusias statinio problemas galėtų išspręsti tik viso gyvenamojo namo renovacija. Šios nustatytos aplinkybės paneigia pirmos instancijos teismo sprendime padarytas išvadas, jog ieškovė ir/ar jos pasitelktas rangovas visus statybos darbus minėtame gyvenamajame name atliko tinkamai, vykdydamas Privalomąjį nurodymą, neviršydami jo „apimties“ bei pasirinkę optimalų atliktinų statybos darbų būdą ir todėl už šiuos atliktus darbus gyvenamojo namo bendraturčiai, naudotojai, įskaitant atsakovus, UAB „Žirmūnų būstas“ neturėtų sumokėti. Be to, atsakovė, kaip ir kiti atsakovai, neprivalo ieškovei sumokėti už atliktus statybos darbus ir todėl, jog jie atlikti be šią statybą leidžiančių privalomų dokumentų, t.y. savavališkai.
18. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, kad sisteminis statybos srities teisės normų aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog (duomenys neskelbtini) name 2015 metais administratoriaus iniciatyva bei turint pareigą įvykdyti Privalomąjį nurodymą buvo atliekami paprastojo remonto rūšies statybos darbai, tačiau šiais darbais (sienų armavimas, tinkavimas, dažymas), kurie buvo atliekami ant kitokio paviršiaus - plytų mūro, buvo pakeista fasado danga ir fasado elementai. Šie darbai buvo atliekami daugiabučiame pastate - ypatingajame statinyje, esančiame miesto teritorijoje, todėl jų atlikimui ieškovė turėjo parengti paprastojo remonto aprašą bei gauti statybą leidžiantį dokumentą - rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos) pritarimą šių statybos darbų atlikimui.
19. Apeliantė papildomai pažymi ir tai, kad ieškovė remonto darbų klausimo su minėto gyvenamojo namo bendraturčiais ar naudotojais nederino, jų apie savo planuojamus veiksmus tinkamai neinformavo arba priešingai - tam tikrais klausimais (pvz. dėl atliktinų statybos darbų vertės, jau atliktų darbų vertės, perdavimo) teikė klaidingą informaciją, pabrėždama, jog namo bendraturčių ar naudotojų sutikimas, atitinkamai - ir nuomonė Privalomojo nurodymo vykdymo darbų atlikimo klausimais nėra reikalingi, todėl šiuo aspektu ieškovė, remiantis CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 3 dalies nuostatomis, neturi teisės reikalauti minėtos prievolės įvykdymo. Kita vertus, tokią išvadą patvirtina ir civilinės bylos medžiagoje esantis 2015-12-20 ieškovės direktoriaus surašytas raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog bendrovėje atlikus vidinį tyrimą dėl namo vadybininkės G. V. darbo, sietino su organizuotais šio namo sienų remonto darbais, buvo nustatyta, jog vadybininkė nesilaikė vidinės tvarkos - netinkamai organizavo rangovų apklausą, netinkamai/nepakankamai teikė informaciją gyventojams. Be to, šiuo raštu ieškovė patvirtino, jog visi ieškovės administruojamame name atliekami darbai, jų kaina, kiekiai, rangovų parinkimas, apmokėjimo terminai ir kt. sprendžiami/vykdomi tik gavus raštišką namo įgaliotų atstovų patvirtinimą, bei pripažino, jog šių reikalavimų vykdant statybos darbus (duomenys neskelbtini) name taip pat nebuvo laikomasi.
Atsiliepimas
20. Atsiliepimu į pareikštą apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Mano būstas“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
21. Nurodo, kad įsipareigojimai ieškovei buvo atlikti teisėtai, tinkamai ir kokybiškai, daugiabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, atlikti darbai atitiko tokio pobūdžio darbams keliamus reikalavimus, remontuojant daugiabučio namo fasado sieną buvo taikyta tinkama technologija, kas prieštarauja atsakovės teiginiams ir argumentams išdėstytiems apeliaciniame skunde. Pabrėžia, jog tinkavimas yra pigesnis būdas pašalinti problemą bei tokiu būdu yra išsprendžiamas didesnės dalies fasado tvirtumo klausimas, dėl ko šis būdas ir buvo pasirinktas kaip optimalus. Be to, atsižvelgiant į daugiabučio namo statybos metus bei dėl to atsiradusį nusidėvėjimą, akivaizdu, jog atliktas remontas buvo būtinas ir, priešingai nei tvirtina atsakovė, nepablogino namo būklės. Be to, nei vienas ekspertas nėra nurodęs, kad po tinku siena drėksta, ar kad atlikti darbai buvo atlikti nesilaikant tokio pobūdžio darbams taikomų reikalavimų. Taip pat, kaip 2019 m. vasario 13 d. vykusio posėdžio metu patvirtino teismo ekspertas, trečiojo asmens darbai buvo atlikti tinkamai ir kokybiškai, o tokių darbų atlikimo pasirinkimas šioje konkrečioje situacijoje laikytinas tinkamu.
22. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „Žirmūnų būstas“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
23. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai negu nurodyta apeliaciniame skunde, nuosekliai ir išsamiai įvertino visus nagrinėjamoje civilinėje byloje esančius įrodymus bei visas aplinkybes, susijusias su ieškovės reikalavimu, gyvenamojo namo remonto būtinumu ir pan., todėl priimdamas sprendimą tinkamai ir išsamiai pasisakė dėl visų nagrinėjamoje civilinėje byloje svarbių aplinkybių. Šiuo atveju pagal byloje esančius įrodymus, galima pagrįstai vertinti, kad ieškovė, butų savininkams nepritarus namo sienų renovacijai, informavo juos (jų atstovus) apie sienos remonto darbus, jų apimtį bei kainą, ir skubiai bei tinkamai šiuos darbus atliko, taip įvykdydamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodymą. Be to, atlikti darbai vertintini, kaip paprastojo remonto darbai, kurių atlikimui nebuvo reikalingas statinio projektas ir statybą leidžiantys dokumentai. Ieškovės nuomone, pirmos instancijos teismo sprendime padarytos išvados, jog ieškovė ar jo pasitelktas rangovas visus su statybos darbus, vykdydamas privalomąjį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodymą, minėtame gyvenamajame name atliko tinkamai, yra pagrįstos, tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti objektyviais duomenimis. Ieškovė, kaip administratorius, veikė apdairiai ir sąžiningai, atstovavo gyventojų interesus ir atliktais darbai užtikrino, kad minėto gyvenamojo namo sienų viršutinė dalis būtų atstatyta į reikalaujamą teisės aktų padėtį.
24. Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą atsakovai J. P. bei J. V. P. nurodo palaikantys pareikštą apeliacinį skundą, mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas, kaip neteisingas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
26. Į nagrinėjamą civilinę bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad patikinus namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo nustatyta, jog ties viršutiniais namo aukštais irsta plytų mūras, krenta plytų dalys. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio atsakingų asmenų buvo surašytas atliekamos statinio techninės priežiūros patikrinimo 2015-04-15 aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame taip pat nurodyta ir tai, kad ieškovė, kaip statinio priežiūrą vykdantis asmuo, iki 2015-06-15 sutvarkytų plytų mūrą, kad nebūtų gadinamos namo konstrukcijos ir keliamas pavojus bei informuotų apie įpareigojimo įvykdymą raštu. Ieškovė, vykdydama įpareigojimą, sienos remonto darbus atlikti pasirinko rangovą UAB „Mano būstas“, kuris darbus atliko 2015 metų rugpjūčio mėnesį. Dėl šių faktinių aplinkybių, kaip ir dėl to, kad trečiojo asmens UAB „Mano būstas“ pasirinktas darbų atlikimo būdas buvo galimas, o atlikti darbai yra paprastasis remontas, byloje ginčas nekyla. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas plačiau šių aplinkybių nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.
27. Įvertinus pateikto apeliacinio skundo argumentus galima daryti išvadą, kad esminis ginčas byloje yra kilęs dėl to, kad atsakovė nesutinka mokėti už pirmiau minėtus UAB „Žirmūnų būstas“ pirktus bei UAB „Mano būstas“ atliktus darbus, tvirtindama, jog namo administratorius, t.y. ieškovė UAB „Žirmūnų būstas“ netinkamai parinko rangos darbus atliekantį asmenį – nevykdė/neįrodė, kad vykdė apklausą dėl darbų įsigijimo; nepateikė sudarytos sutarties su UAB „Mano būstas“, dėl ko neaišku, kokiu būdu ir forma buvo pavesta atlikti darbus; tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Mano būstas“ yra sudaryta visiškai kito pobūdžio ilgalaikė sutartis –, tai pat atliko netinkamos apimties bei pobūdžio darbus bei juos atliko be statybą leidžiančio dokumento – sienų armavimas ir dažymas vertintini, kaip papildomi darbai, kurie nebuvo privalomi; atlikus remonto darbus žemiau esančių nenutinkuotų sienų plytų irimo procesas paspartėjo; atliekant darbus buvo pakeista fasado danga, dėl ko tam buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas.
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių nurodytas aplinkybes ir procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, visiškai sutinka su skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad atsakovės nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti, kad skola už daugiabučio namo remonto darbus iš atsakovės yra priteista nepagrįstai.
29. Pirmiausia pažymėtina tai, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-526/2009; Nr. 3K-3-206/2010; Nr. 3K-3-35/2011).
30. Iš skundžiamo sprendimo turinio galima pagrįstai spręsti, kad pirmosios instancijos teismas itin išsamiai bei detaliai aptarė susiklosčiusią faktinę situaciją dėl daugiabučio namo gyventojų (jų atstovų) informavimo apie privalomus atlikti namo remonto darbus, jų turinį, kainą bei juos atliksiantį asmenį. Teismas nurodė, kad vadovaujantis CK 4.84 straipsnio 8 dalies, CK 4.239 straipsnio bei Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603, o taip pat kitų teisės aktų, reglamentuojančių daugiabučių namų valdymą, nuostatomis, ieškovė, kaip daugiabučio namo administratorius, yra įpareigota užtikrinti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų nustatytus gyvenamojo namo esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę. Atsižvelgdama į tai, o taip pat į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio atsakingų asmenų surašyto atliekamos statinio techninės priežiūros patikrinimo 2015-04-15 akto Nr. (duomenys neskelbtini) turinį, ieškovė 2015-05-12 suorganizavo namo butų savininkų susirikimą, į kurio darbotvarkę buvo įtraukti namo sienų mūro irstančių plytų remonto, renovacijos klausimai. Susirinkimo metu buvo nurodyta, jog, nepriėmus sprendimo dėl namo renovacijos, teks tvarkyti namo sienas tam, jog pastatas netaptų avarinės būklės. Susirinkime nepriėmus konkrečių sprendimų šiais klausimais bei gyventojams patiems nesusirinkus į susirinkimą tokia apimtimi, jog susirinkimas būtų laikomas įvykusiu, buvo nutarta pakartoti namo butų savininkų balsavimą dėl renovacijos raštu tačiau namo butų savininkai namo renovacijai nepritarė. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad tokiu būdu ieškovei buvo sudarytos sąlygos, vykdant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įpareigojimą, priimti sprendimus dėl irstančių namo sienų remonto. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu neturi pagrindo nesutikti.
31. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai – pirmiau aptarti duomenys bei A. B. raštas dėl protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-05-12 protokolas ir atsakovo A. B., kuris, kaip patvirtina namo gyventojų 2013-03-05 susirinkimo protokolas, yra namo priežiūros komiteto narys, paaiškinimai, jog jis gavo byloje esantį ieškovės 2015-06-17 elektroninį laišką, su kuriuo buvo pateiktas numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktas, nurodyti planuojami atlikti sienų mūro remonto darbai, lokalinė sąmata 19502 Eur sumai, patvirtina, jog ieškovė buvo įpareigota atlikti namo remonto darbus, siekė spręsti šį klausimą namo gyventojų susirinkime, nurodė gyventojams būtinumą atlikti remonto darbus bei apie šiuos darbus, juos atliekantį asmenį ir jų kainą informavo daugiabučio namo gyventojus (jų atstovą), kurie, pagal byloje esančius duomenis, nei iki remonto darbų, nei šiems darbams prasidėjus nesikreipė dėl tokių darbų netinkamumo bei neteikė, jų vertinimu, tinkamo rangovo kandidatūros. Taigi apeliacinio skundo argumentai, jog nagrinėjamu atveju nenustatytas asmuo, kuris nežinia kokiu pagrindu nusprendė atlikti namo remonto darbus, visiškai pagrįstai skundžiamu sprendimu buvo pripažinti nepagrįstais ir atmesti.
32. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė 2015-06-17 elektroniniu laišku dėl atliktinų darbų namo gyventojus (jų atstovus) informavo prieš faktinį darbų atlikimą, tačiau į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad namo gyventojai (jų atstovai) išreiškė nesutikimą dėl darbų apimties, jų atlikimo termino, juos atliksiančio subjekto (rangovo) ar darbų kainos, ar pateikę kokias nors realias alternatyvas, siūlymus.
33. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamame sprendime išdėstytus motyvus dėl ieškovės galimybės kreiptis į UAB „Mano būstas“ dėl remonto darbų atlikimo, su jais taip pat visiškai sutinka. Nagrinėjamu atveju į bylą išties yra pateikta Ilgalaikė rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina, kad ieškovė, vadovaudamasi Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603, 5.5. papunkčiu, kuriame nustatyta, kad administratorius organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų, namo techninės priežiūros ir kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų pirkimą, bei ieškovės 2015-01-02 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos paslaugų ir darbų pirkimo tvarkos nuostatomis galėjo remonto darbus pavesti atlikti trečiajam asmeniui UAB „Mano būstas“. Tokio vertinimo nekeičia ir apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog ieškovė ir trečiasis asmuo „Mano būstas“ ilgalaike sutartimi buvo sutarę tik dėl blokinių, o ne plytinių namo remonto, kadangi esminė aplinkybė su ilgalaikės sutarties sudarymo yra būtent remonto darbų atlikimas. Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, kad trečiasis asmuo UAB „Mano būstas“ neturėjo pakankamos kvalifikacijos ar išteklių atlikti daugiabučio namo, kuris buvo plytinis, remontą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė galėjo remonto darbus pavesti atlikti UAB „Mano būstas“, yra atmetami, kaip nepagrįsti.
34. Vienas iš esminių apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė bei neįvertino to, jog dalis atliktų remonto darbų buvo nebūtini. Išties, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, byloje atlikus teismo paskirtą statybos ekspertizę (Ekspertizės išvadų 5 dalis) nustatyta, jog dalis (duomenys neskelbtini) name atliktų statybos darbų - sienų plytų remontas, nelygumų ir iškišų nukapojimas, nuvalytų plytų padengimas gruntu ir pastato išorinių atskirų vietų paviršiaus tinkavimas yra vertintini privalomaisiais darbais, o kita atliktų darbų dalis – sienų armavimas ir dažymas vertintini, kaip papildomi darbai, kurie nepriskirtini privalomųjų darbų kategorijai. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju tokios ekspertizės akto išvados automatiškai neleidžia daryti išvados, jog nurodomų papildomų darbų nereikėjo atlikti ar už jų atlikimą atsakovė neprivalo atsiskaityti. Šiuo atveju visiškai sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais (kurie nėra paneigti byloje esančiais įrodymai), jog daugiabučio namo sienas tam tikrose vietose dengiant didesniu, nei 12 ar 22 mm storio tinku (vietomis užtaisomos vietos storis yra ½ plytos, 1 t., 51 b. l.), armavimas yra privalomas, kadangi kitu atveju vienalytė tinko masė, nesant rišančiųjų elementų, suirtų žymiai greičiau, nei armuoto tinko masė, ir atlikti remonto darbai taptų neefektyvūs bei neekonomiški. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad remonto darbams atlikti būtų naudotas hidroizoliacinis tinkas, dėl ko tokios medžiagos padengimas drėgmės bei vandens negeriančia priemone, šiuo atveju hidroizoliaciniais dažais, yra logiškas ir racionalus. Kartu pastebėtina ir tai, jog daugiabučio namo išorės sienos vaizdo vientisumas yra reikšmingas ir svarbus aspektas. Dėl to, byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad į naudotą tinką buvo maišoma spalva, vertintina, kad tinko dengimas dažais buvo būtinas ir dėl šios priežasties, t.y. siekiant išlaikyti remontuoto namo išorės sienų vientisumą. Taigi, pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad visi atlikti remonto darbai iš esmės buvo būtini ir tarpusavyje susiję, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad dalies darbų buvo galima neatlikti, yra atmetamas.
35. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat tvirtina, kad atlikus remonto darbus paspartėjo žemiau suremontuotos vietos esančių plytų irimas, o remonto darbus ieškovė atliko be statybą leidžiančio dokumento, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais teiginiais nesutinka.
36. Šiuo atveju atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tokius teiginius, o byloje taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog iki atliktų remonto darbų atsakovės nurodoma siena neiro, iro lėčiau ar nebuvo veikiama atmosferos poveikio tokiu mastu, kaip ir po atliktų remonto darbų. Papildomai pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog namo gyventojai būtų kreipęsi į namo administratorių dėl po atlikto remonto atsiradusių prabėgimų ar kitų neigiamų reiškinių, susijusių su atliktu remontu (5 t., 72 b. l.).
37. Be to, skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas išdėstė bei aptarė duomenis, pagrindžiančius, jog nagrinėjamu atveju buvo atliktas paprastasis remontas, kurio atlikimui leidimas nebuvo privalomas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu iš esmės sutinka. Šiuo atveju pagal byloje esančius duomenis, t.y. specialių statybos žinių turinčių asmenų (A. T., ekspertas D. K.) paaiškinimus pirmosios instancijos teismui, statybą leidžiantys dokumentai nagrinėjamu atveju nebuvo reikalingi. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir aplinkybė, kad statybos darbai galėjo būti atlikti pažeidžiant teisės aktų procedūrinius reikalavimus, nesudaro pagrindo atsakovės atleisti nuo darbų apmokėjimo, priešingu atveju būtų pažeisti teisingumo ir protingumo principai CK 1.5 straipsnis bei iškreipta šalių pusiausvyra, suteikiant apeliantei teisę naudotis pagerintu bendrojo naudojimo objektu bei kartu atleidžiant ją nuo imperatyvios pareigos atsiskaityti už remonto darbus.
38. Apeliantė pateiktame skunde taip pat pabrėžia, kad civilinės bylos medžiagoje esantis 2015-12-20 ieškovės direktoriaus raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog namo vadybininkė netinkamai organizavo rangovų apklausą bei netinkamai/nepakankamai teikė informaciją gyventojams, kas papildomai pagrindžia, kad ieškovė netinkamai vykdė savo pareigas, dėl ko atsakovė negali būti laikoma prievolę pažeidusia šalimi. Tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog ieškovės darbuotojų nepakankamai tinkamai vykdytos pareigos ar atlikti netinkami veiksmai, t.y. procedūriniai pažeidimai, nepaneigia pirmiau išdėstytų įrodymų bei jų visumos bei neleidžia daryti išvados, kad ieškovė nepagrįstai atliko remonto darbus ir atsakovei nekyla pareiga už juos atsiskaityti, juo labiau kad remonto darbai buvo faktiškai atlikti, o atsakovė, kaip namo bendrasavininkė, naudojasi atliktų remonto darbų rezultatu.
39. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo galutinio sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
40. Taigi apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų, leidžiančių spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ar taikė materialinės bei procesinės teisės nuostatas. Be to, nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminių pažeidimų, leidžiančių naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą, dėl ko skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
41. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas yra atmetamas, ieškovei ir trečiajam asmeniui, pateikusiems atsiliepimus į apeliacinį skundą, iš atsakovės priteisiamos apeliacinės instancijos teisme jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 480 Eur ieškovei UAB „Žirmūnų būstas“ bei 363 Eur trečiajam asmeniui UAB „Mano būstas“ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis), kurių dydis, atsižvelgiant į šios civilinės bylos sudėtingumą, ieškovui suteiktų teisinių paslaugų kokybę, yra pagrįstas ir nemažintinas, juo labiau kad neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Žirmūnų būstas“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 480 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui UAB „Mano būstas“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.