- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-12
- Bylos Nr.
- e2S-236-372/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00758-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Pareiškėjas
- M. A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- V. J. B.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. A. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-3478-291/2023 pagal pareiškėjos M. A. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo V. J. B.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja M. A. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Teismo prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. A. G. (duomenys neskelbtini) yra N. J. (duomenys neskelbtini) duktė; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. J. (duomenys neskelbtini) ir jos sutuoktiniui V. J. B. (duomenys neskelbtini) buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės priklausė lygiomis dalimis (po 1/2).
2. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė N. J. (duomenys neskelbtini), gimusi Lietuvoje, buvusi ir Lietuvos Respublikos piliete, kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo Rusijos Federacijoje. Po N. J. mirties liko turtas Lietuvoje: 1) butas adresu (duomenys neskelbtini); 2) butas (duomenys neskelbtini). Butas (duomenys neskelbtini) buvo N. J. paveldėtas pagal (duomenys neskelbtini), o butas (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas pagal 2012-09-11 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nurodyta, kad nuosavybės teisė į šiuos butus priklauso N. J.
3. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) N. J. ištekėjo už V. J. B., Rusijos piliečio. Taigi, N. J. butą (duomenys neskelbtini) paveldėjo iki santuokos sudarymo, o butas (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas N. J. būnant santuokoje. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nenurodyta, kad šis butas priklausė jungtinės nuosavybės teise N. J. ir V. J. B. Sutuoktinių santuokoje įgytas turtas Lietuvoje atskirtas nebuvo, N. J. ir V. J. B. nebuvo sudarę nei ikivedybinės, nei vedybinės sutarties, nebuvo kitaip sutarę dėl sutuoktinių turto teisinio režimo.
4. Pareiškėja pažymėjo, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu taikytinas įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad šis turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, ir tokia teisinė turto padėtis išliko, kol turtas nepadalytas arba ši nuosavybės teisė nepasibaigusi kitokiu būdu. Butas nebuvo įregistruotas pergyvenusio sutuoktinio V. J. B. vardu, taip pat nebuvo įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. V. J. B. nesikreipė į notarą, kurio veiklos teritorijoje atsirado mirusiojo sutuoktinio turto paveldėjimas, dėl nuosavybės teisės į jam tenkančią dalį bendrame turte išdavimo, kad būtų nustatyta buvusiojo bendro turto dalis, tenkanti jam, ir dalis, priklausiusi palikėjai (mirusiai sutuoktinei). Pareiškėjos vertinimu, šios aplinkybės turėtų ir galėtų būti nustatomos teisme.
5. Pareiškėja nurodė, kad N. J. turėjo dukterį M. A. G., kuri gimė (duomenys neskelbtini), Rusijoje, tačiau šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) notaro biure N. J. sudarė testamentą, kuriuo visą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų bei kada beatsirastų, jai priklausiusias pinigines lėšas paliko savo dukrai. (duomenys neskelbtini) biure buvo pateiktas M. A. G. pareiškimas apie palikimo priėmimą, kad M. A. G. palikimą priima.
6. Pareiškėja pažymėjo, jog Gyventojų registre nėra jokių duomenų apie M. A. G., įskaitant ir įrašo apie tai, kad ji yra N. J. duktė. Pareiškėjos vertinimu, Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenyse neatsispindi tai, kad M. A. G. yra N. J. duktė. Be to, paveldimas turtas, jeigu nepatvirtinama giminystė, yra apmokestinamas mokesčiu nuo paveldimo apmokestinamosios turto vertės. Jeigu būtų nustatytas juridinis faktas, kad N. J. yra M. A. G. motina, ir ši aplinkybė įregistruota Lietuvos Respublikos gyventojų registre, M. A. G. paveldimas turtas nebūtų apmokestinamas paveldimo turto mokesčiu.
7. Pareiškėja nurodė, kad jai buvo paaiškinta, jog iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad tam tikras turtas yra įgytas santuokoje, todėl siekiant išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, turėtų būti atidalinta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Be to, reikia išduoti nuosavybės teisės liudijimą ir tik tada galima išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Notaras, vesdamas paveldėjimo bylą, fiziškai nedalina paveldimo turto, jis keičia nuosavybės teisių įregistravimą VĮ Registrų centre, t. y. palikėjo vardu registruotas turtas, išdavus nuosavybės ar paveldėjimo teisės liudijimus, yra registruojamas įpėdinių vardu, priklausomai nuo to, kokią dalį turto tam tikras įpėdinis paveldi.
8. Pareiškėjos nuomone, nagrinėjamu atveju yra visos būtinos sąlygos prašomiems juridiniams faktams nustatyti. Yra pagrindas išvadai, kad siekiant, jog M. A. G. paveldėtų savo motinos N. J. paliktą turtą ir pasinaudotų atleidimu nuo paveldimo turto mokesčio, yra būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtinantį giminystę; taip pat nustatyti mirusios sutuoktinės ir ją pergyvenusio sutuoktinio dalį turte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), t. y. nustatyti, kokia dalis šio turto priklausė N. J.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 27 d. nutartimi nutarta atsisakyti priimti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir grąžinti su priedais jį padavusiam asmeniui; grąžinti žyminį mokestį, sumokėtą už pareiškėją Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
10. Teismas nurodė, kad pareiškėja turi savo gimimo liudijimą, kuriame nurodyti jos tėvai, todėl nustatyti šį juridinį faktą nereikia.
11. Teismas pažymėjo, jog, kaip nurodė pareiškėja, N. J. mirė būdama santuokoje, o sutuoktinių turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise. Teismas sprendė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija, todėl nustatinėti šią aplinkybę nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pareiškėja (apeliantė) M. A. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 27 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškimą nustatyti, kad N. J. ir jos sutuoktiniui buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės priklausė lygiomis dalimis (po 1/2), ir perduoti šį klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. Teismas tinkamai „neįsigilino“ į pareiškimą. Pareiškime, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nebuvo prašoma tik patvirtinti prezumpciją, kad bendrosios nuosavybės teisėmis mirusiajai ir jos sutuoktiniui priklauso butas.
12.2. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias juridinių faktų nustatymą, bendrosios nuosavybės dalių nustatymą, paveldėjimo klausimus, o tai lėmė nepagrįstos ir neteisėtos nutarties priėmimą.
12.3. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl sutuoktinių santuokoje įgyto turto dalių nustatymo, kadangi šios aplinkybės tiek pagal teisės aktus, tiek ir pagal teismų praktiką turi ir gali būti nustatomos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pareiškėjos (apeliantės) atskirasis skundas tenkintinas.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (kuriuo pareiškėja prašė nustatyti, kad N. J. ir jos sutuoktiniui V. J. B. buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės priklausė lygiomis dalimis (po 1/2)), teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų
14. Pareiškėja prašo apeliacinės instancijos teismo priimti naujus įrodymus – (duomenys neskelbtini) notarų biuro 2023-03-06 raštą „Dėl informacijos pateikimo“. Pareiškėja nurodė, kad teismui teikiamas raštas buvo gautas vėliau, nei priimta skundžiama nutartis, be to, šio rašto gavimo būtinybė atsirado tik priėmus skundžiamą nutartį.
15. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
16. Pagal kasacinio teismo praktiką CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018 ir kt.). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021, 68 punktas).
17. Pasisakydamas dėl CPK 314 straipsnio normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022, 71 punktas).
18. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 10 punktas).
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, į tai, kad pareiškėjos pateiktas rašytinis įrodymas yra tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamu klausimu ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, kad teikiamas rašytinis įrodymas neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo, sprendžia, jog pareiškėjos pateiktas rašytinis įrodymas priimamas ir vertintinas visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.
20. Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 27 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškimą nustatyti, kad N. J. ir jos sutuoktiniui buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės priklausė lygiomis dalimis (po 1/2), ir perduoti šį klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
21. CK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
22. CPK 447 straipsnyje įtvirtinta, jog pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi būti nurodoma: 1) kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; 3) įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba, kad negalima prarastų dokumentų atkurti.
23. Taigi kaip minėta, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021). Kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020).
24. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė N. J. (pareiškėjos motina). Po N. J. mirties liko turtas Lietuvoje – butas adresu (duomenys neskelbtini). Šis butas buvo įsigytas pagal 2012-09-11 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nurodyta, kad nuosavybės teisė į šį butą priklauso N. J. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) N. J. ištekėjo už V. J. B., Rusijos piliečio. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas N. J. būnant santuokoje. Šio buto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nenurodyta, kad jis priklausė jungtinės nuosavybės teise N. J. ir V. J. B. Sutuoktinių santuokoje įgytas turtas Lietuvoje atskirtas nebuvo, N. J. ir V. J. B. nebuvo sudarę nei ikivedybinės, nei vedybinės sutarties, nebuvo kitaip sutarę dėl sutuoktinių turto teisinio režimo. Pareiškėja pažymėjo, jog nurodyto buto atžvilgiu taikytinas įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad šis turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Butas nebuvo įregistruotas pergyvenusio sutuoktinio vardu, taip pat nebuvo įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. V. J. B. nesikreipė į notarą, kurio veiklos teritorijoje atsirado mirusiojo sutuoktinio turto paveldėjimas, dėl nuosavybės teisės į jam tenkančią dalį bendrame turte išdavimo, kad būtų nustatoma buvusiojo bendro turto dalis, tenkanti jam, ir dalis, priklausiusi palikėjai (mirusiai sutuoktinei). (duomenys neskelbtini) notaro biure N. J. sudarė testamentą, kuriuo visą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų bei kada beatsirastų, jai priklausiusias pinigines lėšas paliko savo dukrai. (duomenys neskelbtini) notarų biure buvo pateiktas M. A. G. pareiškimas apie palikimo priėmimą, kad M. A. G. palikimą priima. Pareiškėja nurodė, kad jai buvo paaiškinta, jog iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad tam tikras turtas yra įgytas santuokoje, todėl siekiant išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, turėtų būti atidalinta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Be to, reikia išduoti nuosavybės teisės liudijimą ir tik tada galima išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Notaras, vesdamas paveldėjimo bylą, fiziškai nedalina paveldimo turto, jis keičia nuosavybės teisių įregistravimą VĮ Registrų centre, t. y. palikėjo vardu registruotas turtas, išdavus nuosavybės ar paveldėjimo teisės liudijimus, yra registruojamas įpėdinių vardu, priklausomai, kokią dalį turto tam tikras įpėdinis paveldi.
25. Į nagrinėjamą bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) notarų biuro 2023-03-06 raštas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad šiuo atveju yra paveldimas bendrąja sutuoktinių nuosavybe esantis turtas, todėl pirma turi būti atskiriamas mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalys (išduodamas nuosavybės teisės liudijimas, remiantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 52 straipsniu), tik po to išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas. Kol toks atskyrimas neatliktas, tol mirusiam priklausanti bendrasantuokinio turto dalis nėra aiški. Vienam iš sutuoktinių, vadovaujantis Notariato įstatymo 52 straipsniu, notaras gali išduoti nuosavybės teisės liudijimą pergyvenusiam sutuoktiniui į ½ dalį mirusio vardu registruoto turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tai atliekama pergyvenusio sutuoktinio prašymu. Šiuo atveju mirusiąją N. J. pergyvenęs sutuoktinis V. J. B. prašymo išduoti nuosavybės teisės liudijimą nebuvo pateikęs. Įstatymas nenumato, kad notaras galėtų išduoti nuosavybės teisės liudijimą nesant pergyvenusio sutuoktinio prašymo. Įstatymas taip pat nenumato, kad notaras galėtų atskirti mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalis, neišduodamas nuosavybės teisės liudijimo. Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų vedimo rekomendacijose, patvirtintose 2016 m. kovo 17 d. Notarų Rūmų prezidiumo nutarimu Nr. 5.1, 69 punkte numatyta, kad jeigu mirusiojo turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, o pergyvenęs sutuoktinis nesikreipia į notarą ir neduoda sutikimo dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, dėl mirusiojo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo įpėdiniams rekomenduojama kreiptis į teismą. Tik tada, kai teismas nustatys santuokos metu įgyto turto dalis, notarų biuras galės išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą / testamentą liudijimą.
26. Notariato įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Iš šios normos turinio matyti, kad toks liudijimas gali būti išduodamas tik pergyvenusiam sutuoktiniui. Nagrinėjamu atveju V. J. B. prašymo išduoti nuosavybės teisės liudijimą nereiškė. Sutuoktinių bendro turto atskyrimas neatliktas, mirusiai N. J. priklausanti bendrasantuokinio turto dalis nėra aiški. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog paveldint bendrąja sutuoktinių nuosavybe esantį turtą, pirma turėtų būti atskiriamos mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalys, po to – išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas. Kol toks atskyrimas neatliktas, mirusiam priklausanti bendrasantuokinio turto dalis nėra aiški. Šiuo atveju sutiktina su pareiškėjos atskirajame skunde išdėstyta pozicija, jog mirus fiziniam asmeniui ir susiklosčius paveldėjimo teisiniams santykiams, reikia nustatyti palikimą, t. y. paveldimo turto masę; palikimo apimtį ir sudėtį lemia mirusiojo asmens nuosavybės teisės, todėl pirmiausia iš mirusiajam priklausiusios dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, nustatytina, kokia turto dalis priklauso pergyvenusiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuri – mirusiajam sutuoktiniui, ir ji vertintina kaip palikimas, dėl kurio susiklosto paveldėjimo teisiniai santykiai.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjai siekiant paveldėti savo motinos paliktą turtą, o V. J. B. nepareiškus prašymo išduoti nuosavybės teisės liudijimą, būtina nustatyti mirusios pareiškėjos motinos N. J. ir ją pergyvenusio sutuoktinio V. J. B. dalį turte, esančiame (duomenys neskelbtini), t. y. nustatyti, kokia dalis šio turto priklausė N. J.
28. Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
29. Teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 27 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos M. A. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad N. J. ir jos sutuoktiniui V. J. B. buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės priklausė lygiomis dalimis (po 1/2), nustatymo ir perduoti šio pareiškimo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 27 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos M. A. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad N. J. ir jos sutuoktiniui V. J. B. buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės priklausė lygiomis dalimis (po 1/2), nustatymo ir perduoti šio pareiškimo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.