Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Panevėžio keliai“ ir atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio keliai“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, skolos priteisimo ir delspinigių sumažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

24. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, skolos priteisimo ir delspinigių sumažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

25. Atsakovė vykdė Žvyrkelių, esančių Utenos apskrityje, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimo, projektų vykdymo priežiūros ir darbų atlikimo viešąjį pirkimą. Ieškovė buvo pripažinta šio pirkimo laimėtoja. Atsižvelgdamos į pirkimų rezultatus, 2018 m. liepos 4 d. ieškovė ir atsakovė sudarė sutartį. Sutartimi ieškovė įsipareigojo parengti valstybinės reikšmės kelių: Nr. 4930 Tauragnai-Šeimatis-Daunoriai ruožo nuo 0,936 iki 6,750 kilometro, Nr. 4901 Utena-Sudeikiai-Alaušai-Dusetos ruožo nuo 24,323 iki 27,797 kilometro, ir Nr. 5310 Dusetos-Užpaliai-Vyžuonos ruožo, kapitalinio remonto techninius darbo projektus (toliau – Projektai), taip pat suderinti juos su visomis suinteresuotomis institucijomis ir atsakove (atlikti projektavimo darbus).

26. Pagal Sutartį ieškovė įsipareigojo vadovaujantis sutarties sąlygomis ir tvarka parengti valstybinės reikšmės kelių atkarpų kapitalinio remonto techninius darbo projektus, juos suderinti su visomis suinteresuotomis institucijomis ir atsakove (Sutarties 1.1 papunktis); pagal atliktas ekspertizes ir atsakovės patvirtintus projektus atlikti sutartyje numatytus statybos darbus (Sutarties 1.2 papunktis); atlikti projektų vykdymo priežiūrą statybos darbų vykdymo metu (Sutarties 1.3 papunktis); parengti ir perduoti išpildomąją dokumentaciją, atlikti kelių ruožų, kuriuose buvo vykdomi statybos darbai, žemės sklypų ir statinių kadastrinius matavimus ir kitus veiksmus, susijusius su šiais duomenimis (Sutarties 1.4 papunktis); įregistruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą (Sutarties 1.5 papunktis).

28. Pagal sutarties 60 punktą sutarta, kad ieškovei, neužbaigus darbų sutartyje numatytu laiku, nesilaikius pagal darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafiką darbų atlikimo terminų, taip pat Sutarties 27 punkto atveju, ji įsipareigoja sumokėti atsakovei (užsakovei) 0,03 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo kiekvieno neužbaigto objekto kainos ir atlygina atsakovei (užsakovei) dėl to patirtus nuostolius, kurių nepadengia minėtos netesybos. Delspinigiai išskaičiuojami iš rangovei (ieškovei) pagal šią Sutartį mokėtinų sumų (be PVM).

29. Kelio Nr. 4930 Tauragnai-Šeimatis-Daunoriai ruožo nuo 0,936 iki 6,750 km atkarpa pateko į „Natura 2000“ teritoriją – dalis remontuoto kelio Nr. 4930 ruožo pateko į paukščių apsaugai svarbią teritoriją – Vakarinę Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijos dalį, dalis į buveinių apsaugai svarbią teritoriją – Aukštaitijos nacionalinio parko teritoriją.

30. Ieškovė, atlikdama projektavimo darbus, 2018 m. spalio 3 d. raštu Nr. 21-012410 kreipėsi į VSTT dėl PŪV „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo. VSTT 2018 m. spalio 31 d. raštu informavo ieškovę, kad PŪV įgyvendinimas gali daryti reikšmingą poveikį „Natura 2000“ teritorijoms ir šiuo atžvilgiu privaloma atlikti PŪV poveikio aplinkai vertinimą.

31. Ieškovė 2018 m. lapkričio 15 d. raštu kreipėsi į atsakovę dėl PŪV poveikio aplinkai vertinimo procedūros įvertinimo ir prašė sustabdyti sutarties vykdymą kelio Nr. 4930 atžvilgiu, kol bus atliktos PŪV poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Duomenų, kad atsakovė būtų pateikusi atsakymą į ieškovės raštą, nėra.

33. Atsakovė 2019 m. balandžio 12 d. raštu nurodė ieškovei, kad PŪV poveikio aplinkai vertinimo poreikis atsirado dėl ieškovės pasirinkto darbų atlikimo būdo ir darbų mąsto, todėl poveikio aplinkai vertinimo poreikis ir su juo susijusios išlaidos turi būti priskirtos ieškovės rizikai.

37. Direkcija 2019 m. birželio 11 d. rašte informavo ieškovę, kad PŪV įgyvendinimas negali daryti reikšmingo neigiamo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms ir šiuo atžvilgiu neprivaloma atlikti PŪV poveikio aplinkai vertinimo.

38. Kelio Nr. 4930 projektavimai darbai iki nustatyto termino nebuvo atlikti. Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. (7.2E)2E-5550 informavo ieškovę, kad jai už 171 kalendorines dienos vėlavimą parengiant kelio Nr. 4930 techninį darbo projektą, taiko 60 406,39 Eur delspinigius kuriuos įskaito į ieškovei mokėtinas sumas už liepos mėnesį.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

41. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės pateikti rašytiniai paaiškinimai yra susiję su ieškovės ir atsakovės apeliacinių skundų vertinimu, tačiau toks procesinis dokumentas savo turiniu yra pateikto apeliacinio skundo argumentų papildymas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pasibaigus skundo padavimo terminui, apeliacinėje instancijoje yra draudžiama keisti (papildyti) skundą, rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti ir jie grąžintini juos padavusiam asmeniui (CPK 75 straipsnio 1 dalis, 323 straipsnis).

Dėl senaties termino skaičiavimo atsakovės įskaitytiems delspinigiams

43. Projektavimo darbai pagal Sutartį turėjo būti pradėti ir baigti per 5 mėnesius. Sutartis įsigaliojo 2018 m. liepos 18 d., techninis darbo projektas turėjo būti parengtas iki 2018 m. gruodžio 20 d., tačiau realiai parengtas 2019 m. birželio 14 d., t. y. vėlavo 176 kalendorines dienas), tačiau delspinigiai buvo apskaičiuoti už 171 kalendorines dienas.

44. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė turėjo parengti projektą iki 2018 m. gruodžio 20 d., atsakovė 2019 m. rugpjūčio 5 d. raštu informavo ieškovę, kad už vėlavimą atlikti kelio Nr. 4930 Projektavimo darbus apskaičiavo 60 406,39 Eur dydžio delspinigius, kuriuos išskaičiavo iš už liepos mėnesį ieškovei mokėtinų sumų. Ieškovei prašant taikyti ieškinio senatį, atsakovė galėjo įskaityti delspinigius, apskaičiuotus už paskutinius 6 mėnesius nuo pranešimo apie įskaitymą dienos. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė galėjo įskaityti delspinigius tik už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 5 d. iki tada, kai buvo patvirtintas projektas (2019 m. birželio 14 d.), todėl priteisė ieškovei iš atsakovės nepagrįstai įskaitytą 14 836,66 Eur delspinigių sumą.

45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytus projektavimo darbų įvykdymo terminus bei atsakovės raštų, adresuotų ieškovei dėl delspinigių skaičiavimo datas, padarė teisingas išvadas, kad atsakovė 2019 m. rugpjūčio 5 d. į ieškovę dėl delspinigių įskaitymo kreipėsi praleidusi 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, išskyrus delspinigius, apskaičiuotus už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2019 m. birželio 14 d.

46. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK normomis nustatytas ieškinio senaties teisinis reglamentavimas suteikia skolininkui savarankišką teisę, remiantis ieškinio senaties normomis, ginti pažeistas teises teisme, pareiškus ieškinį dėl senaties normų taikymo kreditoriaus skaičiuojamiems bei ne teismine tvarka reiškiamiems ir (ar) priverstinai vykdomiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018). Nagrinėjamu atveju reikšdama reikalavimus dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais, ieškovė pareiškė prašymą taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą įskaitytiems delspinigiams.

47. Kaip minėta, pagal sutartį projektavimo darbus ieškovė užbaigė 2019 m. birželio 14 d., todėl atsakovė reikalavimą dėl delspinigių už atskiras prievolės vykdymo termino pažeidimo dienas turėjo pareikšti nuo 2018 m. gruodžio 21 d. iki 2019 m. birželio 14 d., tačiau pranešimą dėl delspinigių taikymo pagal minėtą sutartį pateikė tik 2019 m. rugpjūčio 5 d., t. y. praleidusi ieškinio senaties terminą reikalauti pagal šią sutartį visų delspinigių sumų.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo atnaujinti atsakovės praleistą ieškinio senaties terminą. Šiuo atveju nenustatyta jokių aplinkybių, objektyviai sutrukdžiusių atsakovei per 6 mėnesius nuo prievolės įvykdymo termino pažeidimo pareikalauti ieškovės sumokėti Sutartyje nurodytus delspinigius.

Dėl Sutarties 60 punkto nuostatų aiškinimo

49. Ieškovė, pradėdama vykdyti rangos darbus, pirmąjį jų etapą – techninio darbo projekto parengimą – atliko vėluodama, t. y. praleidusi Sutartyje įtvirtintą šios darbų dalies atlikimo terminą. Pagrindinis šalių ginčo objektas yra tai, kaip reikėtų aiškinti ir taikyti Sutarčių 60 punkto nuostatą, kurioje įtvirtinta, kad rangovė, neužbaigusi darbų Sutartyje nustatytu laiku, nesilaikiusi pagal darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafiką darbų atlikimo terminų, įsipareigoja sumokėti užsakovei 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo kiekvieno neužbaigto objekto kainos. Šalys nesutaria, kas pagal minėtą ginčo Sutarčių sąlygą laikytina objektu, nuo kurio skaičiuojamos netesybos: ar tai visų kelio ruožų darbai ir su jais susijusios paslaugos, ar tik atskiri Sutarties vykdymo etapai (tiekėjos prievolės), jų projektavimas.

50. Įvertinęs Sutarčių turinį, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Sutarčių 60 punkte numatyti delspinigiai turi būti skaičiuojami nuo visos neužbaigto objekto darbų kainos – kelio ruožo Nr. 4930 kainos (1 225 388,32 Eur be PVM).

51. Pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, jos esmę, tikslą, sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-469/2019).

52. Dėl viešojo pirkimo sąlygų aiškumo kasacinio teismo praktikoje papildomai yra atkreiptas dėmesys į tai, kad teises ribojančios nuostatos turi būti aiškinamos siaurai – pirkimo sąlygose aiškiai neįtvirtinus draudimo, kurio turinys vidutiniam atitinkamos rinkos dalyviui nekeltų abejonių, draudžiama priimti sprendimus remiantis šiuo pagrindu (t. y. dėl draudimo nesilaikymo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-969/2016).

53. Šalių sudarytos 2018 m. liepos 4 d. pirkimo sutarties 60 punkte nustatyta, kad rangovas (ieškovė), neužbaigęs darbų sutartyje numatytu laiku, nesilaikęs pagal darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafiką darbų atlikimo terminų, taip pat šios sutarties 27 punkto atveju, įsipareigoja sumokėti užsakovui (šioje byloje – atsakovė) 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo kiekvieno neužbaigto objekto kainos ir atlygina užsakovui dėl to patirtus nuostolius, kurių nepadengia netesybos. Delspinigiai išskaičiuojami iš rangovui pagal šią sutartį mokėtinų sumų (be PVM). Apie atliktą įskaitymą užsakovas raštu informuoja rangovą. Sutarties 1 punkte nurodyta, kad „rangovas įsipareigoja: 1.1. pagal užsakovo pateiktą techninę specifikaciją (techninę užduotį) parengti valstybinės reikšmės rajoninių kelių Nr. 4930 Tauragnai–Šeimaitis–Daunoriai ruožo nuo 24,323 iki 27,797 km <...> kapitalinio remonto techninius darbo projektus, suderinti juos su institucijomis ir užsakovu; 1.2 pagal atliktą ekspertizes ir užsakovo patvirtintus projektus atlikti numatytus statybos darbus; 1.3 atlikti projekto vykdymo priežiūrą statybos darbų vykdymo metu; 1.. parengti ir perduoti užsakovui išpildomąją dokumentaciją, atlikti kelio ruožo, kuriame buvo vykdomi statybos darbai, kadastrinius matavimus, parengti VĮ ,,Registrų centras“ užregistruoto statinio, kuriame buvo vykdomi statybos darbai, kadastrinių matavimų bylą, pateikti ją VĮ ,,Registrų centras“ išankstinei patikrai ir gauti išankstinę patikrą liudijantį kadastro tvarkytojo spaudą ant žemės sklypo plano ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos; 1.5 įregistruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ,,Infostatyba“. Rangovo įsipareigojimai, apibrėžti sutarties 1.1, 1.2, 1.3 ir 1.4 papunkčiuose, sutartyje kartu vadinami darbais. Rangovo įsipareigojimai, apibrėžti sutarties 1.5 papunktyje, sutartyje vadinami su darbais susijusiomis paslaugomis“.

55. Sutarties 17 punkte nurodyta, kad darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafike turi būti aiškiai išskirti šie darbų ir paslaugų etapai pagal objektus: projektavimo, statybos darbų, projekto vykdymo priežiūros, deklaracijos apie statybos užbaigimą gavimo.

56. Teisėjų kolegijos vertinimu, atskiros Sutarties dalys nustato kiekvieno atskiro sutarties objekto atlikimo terminus (kiekvienam iš atskirų darbų ir paslaugų rūšių nustatyti skirtingi atlikimo terminai), skirtingą kainą (nustatyta bendra viso objekto ir atskirai pagal prievolės objektus kaina) bei skirtingas taisykles (kiekvienam darbų ar paslaugų etapui numatyta skirtinga tvarka), o tai suponuoja išvadą, kad Sutarties objektas, nepaisant to, jog pagrindinis Sutarties objektas yra valstybinės reikšmės kelių ruožų remontas, gali būti vertinamas kaip dalus.

57. Pažymėtina, kad netapačios išraiškos nuostatos gali būti prilygintos viena kitos atžvilgiu tik tuo atveju, jei viešojo pirkimo sutartyje jos vartojamos kaip sinonimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020). Tačiau iš Sutarties sąlygų matyti, kad aptariama kategorija „objektas“ vartojama nevienareikšmiškai, skirtingais tikslais ir skirtinguose kontekstuose kurie: pirma, susiję ne su visais darbais, o jų dalimi (statybos ranga); antra, ši sąvoka vartojama, siekiant iš esmės apibrėžti fizinę, teritorinę darbų atlikimo vietą.

58. Sąvoka „objektas“ įtvirtinta ir Sutarties projekto 5 punkto nuostatose, kuriose išskirti keli neįvardyti objektai, kurie papildomai skaidomi į etapus, t. y. analogiškus darbus ir su jais susijusias paslaugas.

59. Sutarties 60 punkte aiškiai neapibrėžus sąvokos „objektas“, šios sąvokos turinys gali būti nustatytas aiškinant kitas Sutarties ir Pirkimo sąlygų nuostatas, tačiau sisteminis įvairių nuostatų aiškinimas, kurio rezultatas nėra akivaizdus ir nevienareikšmis, turi turėti ribas ir, kaip nurodyta pirmiau, negali būti taikomas tiekėjo nenaudai. Įvertinus ginčo Sutarties nuostatų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju būtų nepagrįsta daryti išvadą, kad ieškovė Sutarties 60 punkto nuostatą dėl delspinigių skaičiavimo turėjo suprasti atsakovės nurodomu būdu, t. y. kad delspinigiai turi būti skaičiuojami nuo bendros visos Sutarties kainos, o ne tik nuo pavėluotų atlikti projektavimo darbų kainos. Tam, kad būtų galima spręsti priešingai, buvo būtina konstatuoti, kad atitinkama Sutarties nuostata yra pakankamai aiški ir tiksli tiek, jog deramai informuotas ir rūpestingas ūkio subjektas galėtų iš anksto, prieš sudarydamas viešojo pirkimo sutartį, suprasti savo būsimos prievolės turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-969/2019).

60. Be to, pastebėtina, kad ir pačios atsakovės pozicija nėra visiškai nuosekli, kadangi, nors ji ir tvirtina, jog ginčo Sutartis buvo sudaryta, o tarpinis rezultatas užsakovei nėra esminis ir aktualus, tačiau, ieškovei praleidus tik pirmojo Sutarties etapo terminus (Sutartis įvykdyta laiku), atsakovė delspinigius siekia skaičiuoti nuo visos Sutarties vertės. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas Sutarties nuostatas, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu ir dėl to, kad pagal Sutarties objektą – projektavimo darbai, statybos darbai, projekto priežiūros vykdymas, kitos paslaugos (deklaracijos apie statybos pabaigą įregistravimas, įsipareigojimai dėl kadastrinių matavimų atlikimo, išpildomosios dokumentacijos pildymas) – Sutartis gali būti vertinama kaip mišri, nes ji turi skirtingų sutarčių rūšių elementų, kurie patys savaime galėtų būti pagrindas sudaryti atskiras sutartis.

61. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad aiškinimas, jog netesybų (delspinigių) apskaičiavimas ne nuo visos Sutarties kainos, o tik nuo pradelstos įvykdyti prievolės vertės (45 254,20 Eur), labiausiai atitiktų Sutarties, kuri bendrai buvo įvykdyta tinkamai ir laiku, šalių interesų pusiausvyrą bei netesybų kaip civilinės atsakomybės už konkrečios prievolės neįvykdymą prigimtį.

62. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, nagrinėdamas faktinėmis aplinkybėmis panašią bylą ir aiškindamas analogiškas sutarčių, sudarytų tarp kitos rangovės ir atsakovės, sąlygas, kasacinis teismas laikėsi tokios pačios pozicijos dėl sutarčių sąlygų aiškinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021).

63. Teisinio situacijos vertinimo nekeičia ir atsakovės skunde nurodomi argumentai, kad ieškovei pritaikytos netesybos, lyginant jas su Sutarties verte, yra nedidelės, o teismo pateiktas Sutarties nuostatų dėl netesybų taikymo aiškinimo rezultatas paneigia netesybų, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, paskirtį ir funkcijas.

64. Kaip minėta, jei atsakovė siekė, kad netesybos už tam tikrų darbų vėlavimą būtų skaičiuojamos nuo visos Sutarties vertės, tai aiškiai ir nedviprasmiškai turėjo būti įtvirtinta Sutartyje. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad perkančiosios organizacijos valios ir ketinimų, jei jų iš tiesų tokių buvo, svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).

65. Taip pat ieškovė ginčija atsakovės atliktą delspinigių įskaitymą, teigdama, kad įskaitymas negalėjo būti atliktas, nes teismas neatsižvelgė į aplinkybes dėl netinkamo viešojo administravimo subjektų veikimo ir dėl atsakovės nebendradarbiavimo, neįvertino susiklosčiusios situacijos. Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su šiais apeliantės argumentais, nes ieškovė nepateikė įrodymų, jog jos nurodomi viešojo administravimo subjektų veiksmai buvo įstatymo nustatyta tvarka skundžiami ir pripažinti neteisėtais. Tačiau dėl susiklosčiusios situacijos vertinimo, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovės reikalavimo pobūdį ir nevertino, jog Sutartis buvo įvykdyta laiku.

66. Byloje nebuvo ginčo, kad šalių sudaryta darbų ir paslaugų pirkimo sutartis buvo įvykdyta laiku (nepraleistas galutinis sutarties įvykdymo terminas), o buvo vėluojama vykdyti tik sutarties dalį dėl vieno kelio ruožo techninio darbo projekto parengimo ir patvirtinimo (projektavimo) darbų. Pirkimo sutarties pagrindinis tikslas – kelio ruožų kapitalinio remonto atlikimas – buvo pasiektas nepažeidžiant sutartyje nustatyto galutinio termino. Konkrečių duomenų apie žalą, atsiradusią dėl projektavimo darbų vėlavimo, byloje nėra. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes bei tai, kad už visą darbų vėlavimo laikotarpį, kurio metu senaties terminas dėl netesybų (delspinigių) išieškojimo dar nebuvo pasibaigęs, sprendžia, kad ieškovė galutinio Sutarties termino (2019 m. rugpjūčio 18 d.) atlikti visus statybos rangos darbus nepraleido. Taip pat, atsakovei nepateikus įrodymų apie realiai patirtus nuostolius dėl ieškovės vėlavimo įvykdyti prievolę (projektavimo darbus), atsižvelgus į netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklėmis, yra pagrindas ieškovę visiškai atleisti nuo civilinės atsakomybės.

67. Nustačius ieškovės atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindą, pripažintina, kad atsakovė nepagrįstai taikė ir įskaitymo būdu išieškojo delspinigius (neturėjo vykdytino vienarūšio priešpriešinio reikalavimo ieškovei), todėl ieškovės reikalavimas dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu tenkintinas visiškai.

Dėl bylos procesinės baigties

68. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino tarp ginčo šalių susiklosčiusią faktinę situaciją dėl atsakovės atlikto įskaitymo, konstatuotinas pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, jo dalį, kuria iš dalies atmestas ieškovės ieškinys, panaikinti ir dėl šio dalies priimti naują sprendimą ieškovės ieškinį patenkinant visiškai (CPK 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

69. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 10 690,90 Eur atstovavimo išlaidų bei sumokėjo 1 144 Eur žyminį mokestį.

70. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjama byla nėra didelės apimties, nereikalavo specialių žinių, joje nebuvo sprendžiami sudėtingi ar nauji teisės taikymo klausimai, dėl to ieškovės prašomą priteisti 10 690,90 Eur atstovavimo išlaidų sumą pagrįstai sumažino iki 5 000 Eur dydžio sumos.

71. Teisėjų kolegija sprendžia, kad iš atsakovės ieškovei priteistina 6 144 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (5 000 Eur + 1 144 Eur = 6 144 Eur).

72. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

73. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

74. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovė nurodė, kad patyrė 4 936,80 Eur atstovavimo išlaidų (3 484,80 Eur už apeliacinio skundo paruošimą ir 1 452 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą) bei sumokėjo 909 Eur žyminį mokestį.

75. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.9. papunktį, už apeliacinį skundą taikomas 2,5 koeficientas, pagal 8.11 papunktį, už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).

76. Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2020 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 1 381 Eur, todėl maksimali už apeliacinio skundo parengimą advokatui priteistina suma sudaro 3 452,50 Eur (1 381x2,5). 2020 m. antrąjį ketvirtį sudarė 1 398,50 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistina suma sudaro 1 818,05 Eur (1 398,50 Eur x 1,3). Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos, susijusios su apeliacinio skundo, viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalią už apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistiną sumą, taip pat į tai, jog nagrinėjama byla nėra didelės apimties, nereikalavo specialių žinių, joje nebuvo sprendžiami sudėtingi ar nauji teisės taikymo klausimai, ieškovei iš ieškovės priteistina 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato pagalba bei 909 Eur sumokėto žyminio mokesčio, iš viso – 3 909 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Ieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančiu atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos, juridinio asmens kodas 188710638, 2019 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. (7.2 E) 2E-5550 atliktą vienašalį delspinigių įskaitymą.

Priteisti iš atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos, juridinio asmens kodas 188710638, ieškovei akcinei bendrovei „Panevėžio keliai“, juridinio asmens kodas 147710353, 60 406,39 Eur (šešiasdešimt tūkstančių keturių šimtų šešių eurų 39 centų) nepagrįstai įskaitytus delspinigius.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Panevėžio keliai“, juridinio asmens kodas 147710353, iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, juridinio asmens kodas 188710638, 6 144 Eur (šešis tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme“.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Panevėžio keliai“, juridinio asmens kodas 147710353, iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, juridinio asmens kodas 188710638, 3 909 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme