- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-07
- Bylos Nr.
- e2A-1286-924/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01324-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Suinteresuotas asmuo
- J. P., Valstybės įmonė Turto bankas
- Pareiškėjas
- O. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos O. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais J. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys J. P., Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja O. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina D. P., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdama turtą faktiškai valdyti; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo motinos D. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdama turtą faktiškai valdyti.
2. Pareiškėja nurodė, kad pareiškėjos tėvai V. P. ir D. P. gyveno santuokoje, kuri sudaryta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvai susilaukė dviejų vaikų – pareiškėjos O. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir sūnaus M. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas V. P. mirė (duomenys neskelbtini). Mirus V. P. (toliau – ir palikėjas) įstatymo nustatyta tvarka palikimas nebuvo priimtas, t. y. per nustatytą laiko tarpą niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Po palikėjo mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė D. P. faktiškai pradėjusi turtą valdyti. D. P. rūpinosi vyro turtu, sutvarkė likusius jo asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, surūšiavo ir sudėjo mirusiojo drabužius bei kitus daiktus. D. P. rūpinosi sutuoktinio laidotuvėmis, prižiūrėjo kapus. D. P. ir toliau liko gyventi tuose pačiuose namuose, kuriuose gyveno kartu su sutuoktiniu, adresu (duomenys neskelbtini). Rūpinosi jais, tvarkė, mokėjo mokesčius. Pareiškėjos motina D. P. mirė (duomenys neskelbtini). Mirus D. P. (toliau – ir palikėja) įstatymo nustatyta tvarka palikimas nebuvo priimtas, t. y. per nustatytą laiko tarpą niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Po palikėjos mirties palikimą priėmė jos dukra – pareiškėja O. B. faktiškai pradėjusi turtą valdyti. Pareiškėja rūpinosi palikėjos turtu, sutvarkė likusius jos asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, surūšiavo ir sudėjo palikėjos drabužius bei kitus daiktus. Pareiškėja rūpinosi motinos laidotuvėmis, prižiūrėjo ir iki šiol prižiūri kapus. Pareiškėja nuolatos lankosi palikėjos namuose, juose darė einamuosius remontus, pagerinimus, t. y. perdažė namus, remontavo stogą, perdažė langus, tvarkė kanalizaciją, yra sudėjusi stebėjimo kameras dėl apsaugos. Pareiškėja užsiiminėjo sodininkyste, daržininkyste, šienavo ir prižiūrėjo namų aplinką, mokėjo ir moka mokesčius, žiemos metu palaiko šilumą namuose. Pareiškėjos brolis M. P., kuris atvažiuodavo į tėvų namus kaip svečias, pabūdavo ir vėl išvažiuodavo, dirbti galėjo savo staklėmis, buvusiomis tėvų namuose, bet ne tėvo, todėl pareiškėja nesutinka, kad M. P. pats ar jo pavedimu kiti asmenys uždėjo ant langų grotas bei įvedė signalizaciją ar mokėjo mokesčius. Pareiškėja prašė netenkinti suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais J. P. pareiškimo dalyje dėl fakto nustatymo, kad palikimą po motinos mirties priėmė M. P. pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais J. P. nesutiko su tuo, kad palikimą po motinos mirties priėmė tik pareiškėja. Nurodė, kad neginčija pareiškėjos pareiškime teismui nurodytų faktinių aplinkybių apie tai, kad, (duomenys neskelbtini) mirus V. P., po jo mirties palikimą priėmė pergyvenusi sutuoktinė D. P., faktiškai pradėjusi valdyti palikėjo turtą. Pareiškėja neįtraukdama į bylą savo brolio M. P. palikimą priėmusios pergyvenusios sutuoktinės J. P. ir nutylėdama aplinkybes apie tai, kad po motinos D. P. mirties palikimą priėmė ne tik pareiškėja, bet ir jos brolis M. P., taip pat faktiškai pradėjęs jį valdyti, elgiasi nesąžiningai ir veikia prieš teisingą bei greitą bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 1 dalis). Mirus motinai, M. P. kartu su seserimi organizavo ir dalyvavo jos laidotuvėse, taip pat materialiai prisidėjo prie jų išlaidų padengimo, tačiau nei pareiškėja, nei J. P. nėra išsaugojusios atitinkamų dokumentų. Tėvų paliktas gyvenamasis namas, jame niekam negyvenant, tais pačiais metais buvo apvogtas, tačiau dėl vagystės į policiją niekas nesikreipė. M. P. namo languose suvirino ir įdėjo metalines grotas, kurios yra išlikę iki dabar ir yra užfiksuotos pateikiamose nuotraukose. M. P. 1998 m. taip pat buvo įrengęs ir pajungęs gyvenamojo namo durų elektros apsaugą nuo galimų vagių bei prie tėvų kapo pastatęs iš metalo suvirintą suoliuką, kuris nėra išlikęs. Lankydamasis tėvų namuose, be minėtų darbų M. P. pjaudavo sodo žolę, genėdavo vaismedžių šakas, 2004–2006 m. yra nudažęs gyvenamojo namo sienas iš lauko pusės, dirbdavo įvairius kitus ūkio darbus, apie 2012 m. perstatė krosnį pirtyje. 2018–2019 m. M. P. blogai jautėsi ir negalėjo dirbti nuolatinio darbo, todėl po keletą mėnesių gyveno tėvų namuose. Po motinos mirties apie 2003–2005 m. M. P. iš tėvų namų atsivežė į Vilnių tėvo paliktas medžio tekinimo stakles ir daug specialių darbo įrankių, kurie užfiksuoti nuotraukose. M. P. visą laiką turėjo, o dabar tebeturi J. P. palikėjų namų pagrindinių durų raktą, todėl, kol jis buvo gyvas, visada galėjo nekliudomai patekti į tėvų namus. Po M. P. mirties pareiškėja pakeitė durų spyną, ėmėsi remontuoti ir pertvarkyti kai kuriuos statinius.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas neprieštaravo pareiškėjos pareiškimo patenkinimui. Nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų V. P. ir D. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. P. ir D. P. paliktojo turto priėmimą valdyti.
Atsiliepimas
5. Iš esmės analogišką atsiliepimą suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė ir dėl suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais J. P. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Nurodė, kad jam neprieštaraus jeigu bus įrodytas, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjos O. B. pareiškimą tenkino visiškai, suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais J. P. pareiškimą tenkino iš dalies. Teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė, pradėdama turtą faktiškai valdyti, sutuoktinė D. P., mirusi (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja O. B. priėmė palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti, po motinos D. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Teismas netenkino suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais J. P. pareiškimo dalies, kad palikimą po motinos D. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė ir M. P., miręs (duomenys neskelbtini), pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Teismas priteisė iš suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais J. P. pareiškėjai 455 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas pažymėjo, kad V. P. ir D. P. buvo sutuoktiniai ir gyveno (duomenys neskelbtini), jiems priklausančioje namų valdoje, kuri neregistruota Nekilnojamojo turto registre, tačiau jos buvimą patvirtino byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai ir liudytojų parodymai bei išrašai iš Archyvo (ūkio knygų).
8. Teismas nurodė, kad V. P. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties atsiradusio palikimo niekas nepriėmė, tačiau D. P. liko gyventi namų valdoje, turtą valdė kaip savo, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, dirbo žemės sklypą, augino daržoves (bulves ir kitas) ir faktiniais veiksmais priėmė palikimą į turtą, atsiradusį po sutuoktinio mirties. Valstybė palikimo po V. P. mirties į jo turtą nėra priėmusi, nuosavybės teisės ar paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti. Teismas konstatavo, kad šio fakto nustatymui neprieštarauja suinteresuoti asmenys, todėl sprendė, kad jis yra įrodytas ir nustatė faktą, jog D. P. priėmė palikimą po sutuoktinio mirties.
9. Teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) mirus D. P. niekas nepriėmė jos palikimo paduodamas pareiškimą notarui. D. P. turėjo du vaikus –pareiškėją ir M. P., kurie abu yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą, nei vienas jų negyveno ir neliko gyventi tėvų namuose po motinos mirties.
10. Teismas nurodė, Atsiskaitymo už elektros energiją knygelės patvirtina, kad bylai aktualiu laikotarpiu, tai yra nuo (duomenys neskelbtini) iki 1998-11-30 už elektros energiją mokėjo pareiškėja. M. P. už elektros energiją yra mokėjęs 1999 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiais, 2000 m. pirmą pusmetį, galimai kitu laikotarpiu, tačiau jau pasibaigus šešių mėnesių terminui palikimui priimti, kadangi tiek paduoti pareiškimą notarui, tiek priimti palikimą faktiniais veiksmais pagal 1964 m. civilinį kodeksą reikėjo per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais prašymu apklausti liudytojai, liudijo, kad tiek pareiškėja, tiek M. P. rūpinosi grotų uždėjimu tėvų namuose po vagystės, šešių mėnesių laikotarpiu po motinos mirties. Teismas sprendė, kad vien grotų uždėjimas nėra pakankamas įrodymas patvirtinti, jog palikimas abiejų pirmos eilės įpėdinių buvo priimtas faktiniu valdymu. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad grotų uždėjimu rūpinosi pareiškėja, o ne jos brolis M. P..
12. Teismas konstatavo, kad pareiškėja atliko aktyvius veiksmus dėl tėvų turto valdymo iš karto po motinos mirties, tai yra mokėjo mokesčius už elektrą, rūpinosi bei prižiūrėjo ji pati ar jos sutuoktinis namą, kurį laiką naudojosi žemės sklypu, todėl sprendė, jog palikimą po motinos mirties pradėdama turtą faktiškai valdyti priėmė pareiškėja.
13. Teismo vertinimu, M. P. atlikti veiksmai yra vėlesni, atlikti pasibaigus terminui palikimui priimti tiek paduodant pareiškimą notarui, tiek faktiniu valdymu, todėl teismas sprendė, kad suinteresuotas asmuo J. P. neįrodė, jog palikimą po motinos mirties priėmė pradėdamas turtą faktiškai valdyti M. P. ir pareiškimo su savarankiškais reikalavimais šioje dalyje netenkino.
14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja savo valiniais ir aktyviais veiksmais rūpinosi turtu ir valdė jį kaip savo, o M. P. daugiau atvykdavo tik pabūti, pasinaudoti pirtimi, grybauti ir pan., neįrodyta, kad įrankiai, kurių nuotraukos pateiktos kaip priklausiusių tėvui, paimti iš tėvų namų ir paimti būtent šešių mėnesių laikotarpiu po motinos mirties bei, kad M. P. jeigu ir naudojosi tėvų namuose staklėmis, tai, kad jos priklausė tėvui ir, kad jomis naudojosi būtent per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, kadangi visi liudytojai apklausti J. P. prašymu kalba apie vėlesnį laikotarpį nei laikotarpis nuo (duomenys neskelbtini) iki 1998-11-30.
15. Teismas nurodė, kad raktų turėjimas taip pat nepatvirtina, kad buvo atlikti aktyvūs veiksmai turto būklei gerinti, jie tik leidžia spręsti jog M. P. tokius raktus turėjo iki motinos mirties ir jie pas jį liko ir po jos mirties. Byloje nei vienas asmuo nepatvirtino, kad M. P. iki savo mirties save laikė faktiškai priėmusiu palikimą po motinos mirties, tai yra laikė save motinos turto valdytoju. Teismo vertinimu, pareiškėja savo valią nukreipė į turto valdymą, o M. P. labiau į naudojimąsi turtu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais J. P. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimą dalyje dėl fakto, kad po D. P. mirties palikimą priėmė tik pareiškėja ir priimti naują sprendimą – suinteresuoto asmens pareiškimą tenkinti visiškai. Priteisti iš pareiškėjos apeliantei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles – aptarė ir įvertino ne visus byloje esančius įrodymus, kai kurias aplinkybes nustatė iš abejotinų ir nepagrįstų faktinių duomenų, kai kuriuos įrodymus nepagrįstai nuvertino, o kai kuriems suteikė nepagrįstą prioritetinę reikšmę, įvertinęs atskirus įrodymus, neįvertino įrodymų viseto ir priėjo klaidingų išvadų.
16.2. Po motinos mirties nei pareiškėja, nei M. P. tėvų sodyboje neapsigyveno, į sodybą atvažiuodavo epizodiškai ir pagyvendavo tik laikinai, dažniausiai savaitgaliais, atostogų metu arba vasarą. Sodyba po tėvų mirties buvo apleista, joje tiek pareiškėja, tiek M. P. jokių didesnių pertvarkymų ar statybų nevykdė, apsiribodami einamuoju remontu, leidžiančiu laikinai pagyventi pastatuose, ir minimalia pastatų bei žemės sklypo priežiūra, pasireiškusia namo padažymu, žolės pjovimu, medžių genėjimu, derliaus nuėmimu. Tik po M. P. mirties pareiškėja pradėjo kažką tvarkyti sodyboje ir žemės sklype.
Žemesnės instancijos teismas
16.3. Teismas konstatavo, kad pareiškėja atliko aktyvius veiksmus dėl turto valdymo po motinos mirties, t. y. mokėjo mokesčius už elektrą, rūpinosi bei prižiūrėjo pati ir jos sutuoktinis namą, kurį laiką naudojosi žemės sklypu. Teismas pareiškėjai skirtingai negu apeliantei nekėlė reikalavimo įrodinėti, ar visi minėti veiksmai atlikti per 6 mėnesius po motinos mirties. Teismas nesiaiškino kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė namo priežiūra ir ar pareiškėja juos atliko 6 mėnesių laikotarpyje. Pažymėtina, kad sodybos žemę kaimynams nuomodavo būtent M. P., tačiau teismas nesiaiškino kuriais metais ir kokiu būdu pareiškėja naudojosi žemės sklypu.
16.4. Teismas faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą po motinos mirties faktiniais veiksmais, iš esmės nustatė, remdamasis vien tik Atsiskaitymo už elektros energiją knygelės duomenimis, jog nuo (duomenys neskelbtini) iki 1998-11-30 už elektros energiją mokėjo pareiškėja, o M. P. analogiški mokėjimai 1999 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiais ir 2000 m. pirmąjį pusmetį, teismo manymu, bylai nėra reikšmingi.
16.5. M. P. visą laiką turėjo tėvų namų raktą ir atvykdavo į sodybą bei galėdavo joje apsigyventi ir būti kiek nori, jausdavosi joje kaip šeimininkas. Po namo apvogimo M. P. suskubo nedelsiant atvykti į sodybą, išsimatavo ir vėliau atvežė bei įdėjo metalines grotas bei įrengė namų durų signalizaciją, išsivežė iš sodybos likusius tėvo įrankius. M. P. atsivežė į sodybą langus, dažė namą, šienaudavo žolę, genėdavo medžius, ardavo žemę, remontavo pirties įrenginius, valydavo šulinį ir lauko tualetą, pasirūpindavo malkomis ir atlikdavo visus kitus ūkinius darbus, mokėjo mokesčius.
16.6. Tėvų namų rakto turėjimas ir faktinis pasinaudojimas galimybe bet kada atvykti bei laikinai apsigyventi be sesers leidimo, apelianto nuomone, yra labai svarbus, kadangi patvirtina ne turto būklės pagerinimo faktą, o tai, kad M. P. iki pat savo mirties jautėsi kaip visateisis šių namų šeimininkas, jo teisių į tėvų namus niekas neginčijo, ir tam nereikėjo jokių viešų deklaracijų ar pareiškimų, kurių nepadarė ir pareiškėja.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja O. B. prašo atmesti suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais J. P. apeliacinį skundą ir Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš apeliantės pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Pagal 1964 m. civilinį kodeksą šiuo konkrečiu atveju bylai aktualus laikotarpis yra 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo D. P. mirties (duomenys neskelbtini) iki 1998-11-30. Apeliantės argumentai, neva teismas turėjo įsigilinti į visą laikotarpį iki pat M. P. mirties, vertinti įvykius, kurie buvo vėlesni, nei 6 mėnesių po motinos mirties, yra pagrįsti tik emociniais samprotavimais, o ne teisiniais argumentais, ar teismų praktika.
17.2. Priešingai nei skunde deklaruoja apeliantė, pareiškėjos O. B. pareiškime buvo nurodyta, kad ji turi brolį M. P., todėl priešingai nei nurodoma skunde, tikslo nuslėpti to, kad turėjo brolį pareiškėja neturėjo. Apeliantė į procesą įtraukta buvo teismo iniciatyva, todėl galėjo tinkamai apginti savo teises.
17.3. Apeliantė teismo posėdžio metu patvirtino, kad su mirusiu vyru vedė atskirus finansus, ir ji nežino, už ką, kada ir kiek vyras mokėdavo, tad darytina išvada, kad apeliantė taip pat nežino, kiek lėšų buvo ir ar iš viso buvo, skirta tėvų turtui išlaikyti, todėl jos pozicija yra grindžiama tik spėjimais ir prielaidomis, todėl prieštarauja bylos įrodymų visetui. Apeliantės nurodytos faktinės aplinkybės yra priešingos visai kitai bylos medžiagai, su kuo apeliantė nenori sutikti, tai neatitinka jos turtinio intereso, tačiau tai nereiškia, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus.
17.4. Teismo posėdžio metu, priešingai nei nurodyta skunde, pasitvirtino pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad metalinės grotos languose buvo įrengtos būtent pareiškėjos iniciatyva. Pareiškėja, norėdama sustiprinti tėvų namų apsaugą, paprašė savo kaimyno E. R., kad pastarasis suvirintų ir sumontuotų metalines grotas. Šią aplinkybę teisme patvirtino E. R., liudytoja B. B. ir pareiškėja. Apeliantė grotų dėjimo fakto nepatvirtino, tik parodė, kad mačiusi, kaip jos vyras matavo langus. Nors skunde nurodoma, kad šią aplinkybę neva patvirtino apeliantės liudytojas J. Š., tačiau tai yra netiesa, kadangi minėtas liudytojas aiškiai parodė, kad M. P. pažinojo nuo 2000 m., todėl jis niekaip negalėjo matyti aptariamų grotų. Teismo išvada, kad labiau tikėtina, jog grotų uždėjimu rūpinosi pareiškėja, o ne brolis, yra grindžiama byloje esančiais įrodymais ir yra visiškai pagrįsta, nors ir neatitinka apeliantės interesų.
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais J. P. apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovui nedalyvaujant. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
18.1. VĮ Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų V. P. ir D. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. P. ir D. P. paliktojo turto priėmimą valdyti.
18.2. Palikėjai turi įpėdinių, kurie paveldės jų turtą. Atsižvelgiant į tai, VĮ Turto bankas neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi bei nemato pagrindo pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų ir reikalavimų pagrįstumo, kadangi priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas neturės jokios įtakos VĮ Turto banko teisėms ir pareigoms.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
20. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuriuo atmestas suinteresuoto asmens reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktą, kad jos miręs sutuoktinis po motinos mirties priėmė palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl palikimo priėmimo turto faktinio valdymo būdu
21. Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė, pradėdama turtą faktiškai valdyti, sutuoktinė D. P., mirusi (duomenys neskelbtini). Taip pat nėra skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja O. B. priėmė palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti, po motinos D. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.
22. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai netenkino jos reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą po D. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pradedant turtą faktiškai valdyti priėmė ne tik jos dukra (pareiškėja) O. B., bet ir jos sūnus M. P., miręs (duomenys neskelbtini).
23. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundų argumentus, juos papildo.
24. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 587 straipsnyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis CK reglamentavimas numatė palikimo priėmimo būdą – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.
25. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).
26. 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pažymėtina, kad šioje teisės normoje nurodytas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, kurios patvirtina faktinį palikimo priėmimą. Nors ši teisės norma nebuvo įtvirtinta 1964 m. CK, kuris galiojo palikimo atsiradimo (priėmimo) momentu ((duomenys neskelbtini)), tačiau ji atitinka tiek tuo metu galiojusią, tiek šiuo metu galiojančią teisminę praktiką, sprendžiant ginčus dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, todėl aktuali ir nagrinėjamu atveju.
27. Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
28. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Kasacinio teismo praktika bylose dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).
29. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-695/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).
30. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė į bylą nepateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, jog jos velionis sutuoktinis priėmė mirusiosios D. P. palikimą per 6 mėnesius po jos mirties, faktiškai pradėjęs jį valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis, CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apeliantė neįrodė, jog įrankiai/staklės, kurių nuotraukos pateiktos, priklausė jos sutuoktinio tėvui, o po to motinai bei paimti iš tėvų namų per šešių mėnesių laikotarpį po motinos mirties. Kita vertus, akcentuotina, kad sprendžiant dėl nekilnojamojo turto priėmimo nėra reikšminga tokių mažareikšmių daiktų kaip įrankių/staklių pasiėmimas savo nuosavybėn. Byloje pateikti mokėjimų kvitai už nekilnojamajam turtui tiektą elektros energiją, patvirtina, kad būtent pareiškėja po motinos mirties mokėjo šiuos mokesčius. Nors, viena vertus, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ir pareiškėjos brolis M. P. už elektros energiją yra mokėjęs (1999 m. rugsėjį, spalį, lapkritį ir 2000 m. pirmą pusmetį). Kita vertus, tai buvo trumpalaikis mokėjimas ir ši aplinkybė nepatvirtina, jog jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą nekilnojamąjį turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
31. Liudytojams pasakojant apie daugiau kaip 20 metų senumo įvykius galimi tam tikri neatitikimai, kuriuos akcentuoja apeliantė, tačiau tai nereiškia, kad jų parodymais teismas neturi vadovautis. Bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Kita vertus, teismas juos turi visapusiškai ir objektyviai įvertinti bei jais remiantis išvadas padaryti kartu su kitų byloje esančių įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skirtingai nurodomas liudytojų aplinkybes dėl apsaugos grotų ant namo langų ir signalizacijos įrengimo, kaip labiau tikėtiną leidžia vertinti situaciją, kad būtent tuo rūpinosi pareiškėja. Tą patvirtino tiek liudytojas E. R., tiek liudytoja B. B.. Tuo tarpu liudytojas J. Š. M. P. pažinojo tik nuo 2000 m, todėl akivaizdu, jog negalėjo žinoti tokių aplinkybių. Liudytojas J. P. (suinteresuoto asmens sūnus) taip pat negalėjo patvirtinti tokių aplinkybių, nes to nematė. Liudytojas V. Č. iš esmės patvirtino, kad ūkyje vadovavo O. B.. Tą byloje įrodinėjo ir pati pareiškėja, kuri nurodė, kad būtent ji po motinos mirties sutvarkė visus likusius jos asmeninius daiktus, augino daržoves, prižiūrėjo sodą, remontavo ūkio pastatus. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo J. P. vyro tėviškėje nesilankė bei aplinkybių apie sutuoktinio prisidėjimą prie po tėvų mirties likusio ūkio priežiūros negalėjo nurodyti. Taigi priešingai nei įrodinėja apeliantė, byloje nėra pakankamai įrodymų, jog suinteresuoto asmens J. P. sutuoktinis savo veiksmais po palikėjos mirties priėmė palikimą faktiškai jį valdydamas, tokiu būdu aiškiai išreikšdamas valią jį priimti. Nors apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog tik pareiškėja rūpinosi paveldimu turtu kaip savu, tačiau byloje nustatytų aplinkybių kontekste, nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog ir jos sutuoktinis laikė save pastatų bendrasavininku (kartu su seserimi) ir prisidėjo prie palikėjos pastatų priežiūros (CPK 178, 185 straipsniai).
32. Pažymėtina ir tai, kad byloje nekilo ginčo, kad apeliantės sutuoktinis M. P. po motinos mirties lankydavosi savo tėviškėje, ten atlikdavo ūkio darbus, turėjo raktus nuo namo, tačiau tai nereiškia palikėjai priklausiusio turto valdymo savininko teisėmis. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nei vienas asmuo aiškiai ir nedviprasmiškai negalėjo patvirtinti, kad M. P. iki savo mirties save laikė faktiškai priėmusiu motinos palikimą, o juo labiau, kad nurodytus veiksmus atliko per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl šios priežasties įpėdino vėlesnis naudojimasis turtu, tikėtinas prisidėjimas prie jo priežiūros (pvz. žolės pjovimas aplink ūkį), praėjus šešiems mėnesiams po palikėjos mirties, palikimo priėmimo faktui teisinės reikšmės neturi. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų visumos padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantė neįrodė, jog jos sutuoktinis po motinos mirties atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjos turtą kaip savo. Šią aplinkybę papildomai patvirtina ir tai, kad velionio sutuoktinė (apeliantė), priėmusi savo vyro palikimą, neįgyvendino savo nuosavybės teisių į šioje byloje siekiamą priimti palikimą, nereiškė jokių pretenzijų pareiškėjai dėl šio turto, nors po sutuoktinio mirties jai ir jos sūnui nebuvo leista naudotis ūkiu.
33. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.
Dėl bylos procesinės baigties
34. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, pradėjus jį faktiškai valdyti, nuostatas, nepadarė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo panaikinti ar pakeisti šį teismo procesinį sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
36. Pareiškėja apeliacinės instancijos teisme patyrė 550 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 300 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių ir yra pagrįstos. Atmetus apeliacinį skundą, pareiškėjos apeliacinės instancijos teisme patirtos 550 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau iš kartu su atsiliepimu pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėja sutartį dėl atstovavimo apeliacinės instancijos teisme pasirašė ne tik su advokate, bet ir su advokato padėjėja, kuriai už teisines paslaugas atskirai sumokėjo 300 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams tik pirmosios instancijos teismuose, konstatuotina, kad 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, pareiškėjos naudai priteisti nėra pagrindo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens (apeliantės) J. P. pareiškėjai O. B. 550 Eur (penkių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.