- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-14
- Bylos Nr.
- e2YT-328-399/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01324-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Janina Zaržeckienė
- Pareiškėjas
- O. B.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas, J. P., Valstybės įmonei Turto bankas
- Advokatai
- Jurgita Žiužnienė, Julius Jasaitis
Veikdama teismo, kuriam byla teisminga, tai yra Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų vardu,
suinteresuotam asmeniui pareiškusiam savarankiškus reikalavimus J. P., atstovui advokatui Juliui Jasaičiui,
teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. P. ir Valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčių palikimo priėmimo faktų nustatymo bei suinteresuoto asmens J. P. pareiškimą su savarankiškais reikalavimais dėl turinčių juridinę reikšmę palikimo priėmimo faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas Nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja O. B. (toliau pareiškėja) pateiktu pareiškimu prašo paveldėjimo liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina D. P., mirusi, (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdama palikimą faktiškai valdyti.
Taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti po savo motinos D. P. mirties (duomenys neskelbtini).
Pareiškime pareiškėja nurodo šias aplinkybes: Pareiškėjos O. B. tėvai V. P. ir D. P. gyveno santuokoje, kuri sudaryta (duomenys neskelbtini) V. P. ir D. P. susilaukė dviejų vaikų, t.y. dukters, pareiškėjos - O. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnaus M. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirties data (duomenys neskelbtini).
Kauno regioninio valstybės archyvo 2022-10-11 pažymoje Nr. (10.6.) V10-2591 dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad Kaišiadorių rajono Paparčių apylinkės DŽDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde, 1980-1990 metų (duomenys neskelbtini) ūkinėse knygose įrašytas P. V., V. ūkis. Knygų skiltyse: „Šeimos narių sąrašas“ įrašyta: P. D., M. - žmona. Knygų skiltyse: „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: gyvenamasis namas (1943 m.), tvartas (1939 m.), kluonas (1939 m.), pirtis (1965). Teismui taip pat pateikiama Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Paparčių seniūnijos 2022-10-05 pažyma Nr. SD- 62, kurioje nurodyta, kad V. g. (duomenys neskelbtini) ir D. g. (duomenys neskelbtini) P. gyveno ir buvo registruoti (duomenys neskelbtini) nuosavuose namuose. Šiems namams adresas nėra suteiktas. Nuosavybės teisės į minėtą turtą VĮ „Registrų centre“ neįregistruotos.
Pareiškėjos tėvas V. P. mirė (duomenys neskelbtini), mirties liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
Mirus V. P. įstatymo nustatyta tvarka palikimas nebuvo priimtas, t.y. per nustatytą laiko tarpą niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateikiamas Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro notaro G. B. liudijimas, kuriuo liudijama, kad po V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (mirė (duomenys neskelbtini)), mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta.
Po palikėjo mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė D. P. faktiškai pradėjusi turtą valdyti. D. P. aktyviais veiksmais rūpinosi vyro turtu, sutvarkė likusius jo asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, surūšiavo ir sudėjo mirusiojo drabužius, bei kitus daiktus. Jį laidojo, prižiūrėjo kapus. D. P. ir toliau liko gyventi tuose pačiuose namuose, kuriuose gyveno kartu su sutuoktiniu. Rūpinosi jais, tvarkė, mokėjo mokesčius. Teismui pateikiami gyventojų registro išrašai patvirtina, kad V. P. ir D. P. gyveno drauge ir savo gyvenamąsias vietas buvo deklaravę(duomenys neskelbtini). Taipogi teismui pateikiamas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracjos Paparčių seniūnijos 2022-09-09 pažyma Nr. IP-27, kurioje pažymima, kad sutuoktiniai V. g. (duomenys neskelbtini) ir D. g. (duomenys neskelbtini) P. iki mirties gyveno ir buvo registruoti (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad D. P. po vyro V. P. mirties (mirties data (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu.
Pareiškėjo motina D. P. mirė (duomenys neskelbtini), mirties liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Mirus D. P. įstatymo nustatyta tvarka palikimas nebuvo priimtas, t.y. per nustatytą laiko tarpą niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Teismui pateikiamas Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro notaro G. B. liudijimas, kuriuo liudijama, kad po D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) paveldėjimo byla nebuvo užvesta.
Žemesnės instancijos teismas
Po palikėjos mirties palikimą priėmė jos duktė - pareiškėja O. B. faktiškai pradėjusi turtą valdyti. O. B. aktyviais veiksmais rūpinosi motinos turtu, sutvarkė likusius jos asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, surūšiavo ir sudėjo mirusiosios drabužius, bei kitus daiktus. Ją laidojo, prižiūrėjo ir iki šiol prižiūri kapus. Po motinos mirties pareiškėja rūpinosi likusiais namais nepertraukiamai iki dabar, pareiškėja nuolatos lankosi minėtuose namuose, juose darė einamuosius remontus, pagerinimus, t. y. perdažė namus, remontavo stogą, perdažė langus, tvarkė kanalizaciją, yra sudėjusi stebėjimo kameras dėl apsaugos. Pareiškėja užsiiminėjo sodininkyste, daržininkyste, šienavo ir prižiūrėjo namų aplinką, mokėjo ir moka mokesčius, žiemos metu palaiko šilumą namuose. Teismui pateikiami dokumentai, kurie patvirtina, kad O. B. mokėjo mokesčius. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad O. B. po motinos D. P. mirties (mirties data (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu.
Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti motyvais bei argumentais išdėstytais pareiškime, vadovautis byloje pateiktais rašytiniais bei jų prašymu apklaustų liudytojų parodymais. Pareiškėja ir jos atstovė paaiškino, kad visus valinius veiksmus dėl palikimo faktiniais veiksmais priėmimo po motinos mirties atliko tik pareiškėja, bet ne jos brolis M. P., kuris atvažiuodavo į tėvų namus kaip svečias, pabūdavo ir vėl išvažiuodavo, jis dirbti galėjo savo staklėmis, buvusiomis tėvų namuose, bet ne tėvo, nesutinka jog M. P. pats ar jo pavedimu kiti asmenys uždėjo ant langų grotas bei įvedė signalizaciją ar mokėjo mokesčius. Prašo netenkinti J. P. pareiškimo dalyje dėl fakto nustatymo, kad palikimą po motinos mirties priėmė M. P., pradėdamas turtą faktiškai valdyti nes jis neįrodytas.
Suinteresuotas asmuo J. P. atsiliepimu nesutiko su tuo, kad palikimą po motinos mirties priėmė tik viena pareiškėja ir atsiliepime nurodė, kad J. P. neginčija pareiškėjos O. B. pareiškime teismui nurodytų faktinių aplinkybių apie tai, kad (duomenys neskelbtini) mirus jos tėvui V. P., po jo mirties palikimą priėmė pergyvenusi sutuoktinė D. P., faktiškai pradėjusi valdyti palikėjo turtą, taip pat kad (duomenys neskelbtini) mirus jos motinai D. P., po jos mirties palikimą priėmė jos duktė O. B., todėl nekartoja pareiškime nurodytų motyvų ir neteikia papildomų įrodymų. Informuoja teismą, kad pareiškėja O. B., neįtraukdama j bylą savo brolio M. P. palikimą priėmusios pergyvenusios sutuoktinės J. P. ir nutylėdama aplinkybes apie tai, kad po motinos D. P. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė ne tik pareiškėja, bet ir jos brolis M. P., taip pat faktiškai pradėjęs jį valdyti. Dėl pastarosios aplinkybės įrodinėjimo ir J. P. statuso pakeitimo į bendrapareiškėją, vykdant teismo nutartį dėl trūkumų pašalinimo, teismui paduodamas atskiras procesinis dokumentas - J. P. pareiškimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, J. P. palaikė savo pateiktą pareiškimą su savarankiškais reikalavimais ir prašė nustatyti turinčius juridinę reikšmę faktus, kad D. P. priėmė palikimą po savo sutuoktinio V. P. mirties pradėdama turtą faktiškai valdyti ir, kad jos sutuoktinis M. P. priėmė palikimą po savo motinos mirties, pradėdamas turtą faktiškai valdyti, šio fakto nustatymas sukels jai teisines pasekmes, nes ji priėmusi palikimą po sutuoktinio mirties.
Pareiškime su savarankiškais reikalavimais J. P. nurodžiusi šias aplinkybes: J. P. neginčija pareiškėjos O. B. pareiškime teismui nurodytų faktinių aplinkybių apie tai, kad, (duomenys neskelbtini) mirus V. P., po jo mirties palikimą priėmė pergyvenusi sutuoktinė D. P., faktiškai pradėjusi valdyti palikėjo turtą, todėl nekartoja pareiškime nurodytų motyvų ir neteikia papildomų įrodymų. Informuoja teismą, kad pareiškėja O. B., neįtraukdama į bylą savo brolio M. P. palikimą priėmusios pergyvenusios sutuoktinės J. P. ir nutylėdama aplinkybes apie tai, kad po motinos D. P. mirties palikimą priėmė ne tik pareiškėja, bet ir jos brolis M. P., taip pat faktiškai pradėjęs jį valdyti, elgiasi nesąžiningai ir veikia prieš teisingą bei greitą bylos išnagrinėjimą (CPK 95 str. 1 d.).
Santykiai tarp pareiškėjos ir jos brolio daugelį metų buvo ganėtinai įtempti ir nedraugiški. Turėtina galvoje, kad tėvo ir motinos mirties metu nei pareiškėja, nei M. P. pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jau negyveno, tačiau tiek tėvams esant gyviems, tiek po jų mirties M. P. dažnai atvažiuodavo ir juose apsistodavo, ypatingai savaitgaliais, o vasarų metu ir gyvendavo. M. P. buvo baigęs (duomenys neskelbtini), buvo kvalifikuotas (duomenys neskelbtini), buvo „auksinių rankų“ meistras ir pats mokėjo atlikti visus medžio, metalo, statybos, remonto, santechnikos ir kitus ūkio darbus.
Mirus motinai, M. P. kartu su seserimi organizavo ir dalyvavo jos laidotuvėse, taip pat materialiai prisidėjo prie jų išlaidų padengimo, tačiau nei pareiškėja, nei J. P. nėra išsaugoję atitinkamų dokumentų. Tėvų paliktas gyvenamasis namas, jame niekam negyvenant, tais pačiais metais buvo apvogtas, bet dėl vagystės į policiją nei O. B., nei M. P. nesikreipė, tačiau neužilgo po to M. P. namo languose suvirino ir įdėjo metalines grotas, kurios yra išlikę iki dabar ir yra užfiksuotos pateikiamose nuotraukose. M. P. 1998 m. taip pat buvo įrengęs ir pajungęs gyvenamojo namo durų elektros apsaugą nuo galimų vagių bei prie tėvų kapo pastatęs iš metalo suvirintą suoliuką, kuris nėra išlikęs. Lankydamasis tėvų namuose, be paminėtų darbų M. P. pjaudavo sodo žolę, genėdavo vaismedžių šakas, 2004 - 2006 m. yra nudažęs gyvenamojo namo sienas iš lauko pusės, dirbdavo įvairius kitus ūkio darbus, apie 2012 m. perstatė krosnį pirtyje. 2018 - 2019 m. M. P. dėl sveikatai kenksmingo suvirintojo darbo blogai jautėsi ir negalėjo dirbti nuolatinio darbo, todėl po keletą mėnesių gyveno tėvų namuose
M. P. neturėjo savo automobilio, todėl dažniausiai į tėvų namus jį nuveždavo draugai, ypatingai liudytojas A. Č.. Kitas liudytojas - V. M. - daugelį metų vasaromis lankydavosi minėtame name (duomenys neskelbtini) kaime kartu su M. P.. Po motinos mirties apie 2003 - 2005 m. M. P. draugų pagalba iš tėvų namų, esančių (duomenys neskelbtini), atsivežė į V. tėvo paliktas medžio tekinimo stakles ir daug specialių darbo įrankių, kurie užfiksuoti nuotraukose.
Pažymėtina, kad M. P. visą laiką turėjo, o dabar tebeturi jo našlė J. P. minėtų namų pagrindinių durų raktą, todėl, kol jis buvo gyvas, visada galėjo nekliudomai patekti į tėvų namus. Po M. P. mirties pareiškėja pakeitė durų spyną, ėmėsi remontuoti ir pertvarkyti kai kuriuos statinius.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateiktu atsiliepimu neprieštaravo pareiškėjos pareiškimo tenkinimui ir atsiliepime nurodė, kad Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).
Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687- 690/2015). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.
Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (toliau - Nutarimas) (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas. Pažymėtina, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 str. 1 d.), tad ir šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjos prašymas būtų atmestas.
Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų V. P. ir D. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. P. ir D. P. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad D. P. ir O. B. priėmė palikimą faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Iš esmės analogišką atsiliepimą suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė ir dėl J. P. pareiškimo su savarankiškais reikalavimais (DOK 51241, 2022-12-08), pasisakė, kad jam neprieštaraus jeigu bus įrodytas, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoto asmenes VĮ Turto bankas dalyvavimas nebuvo pripažintas privalomu ir byla nagrinėjama nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK ) 443 str. 5 d.).
Bylos nagrinėjimo metu buvo apklausti tiek pareiškėjos, tiek suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais liudytojai.
Pareiškėjos liudytojai nurodė: E. R.: giminystės ryšiai nesieja su bylos šalim. Atvažinėdavo į B. tėviškę. Jo prašė padaryti grotas langams. Groteles pagamino pas jį darbovietėje, o jis atvežė ir padėjo B. tėčiui įdėti į langus. Groteles dėjo į langus, tiksliai negali skaičiaus pasakyti ir įrengė signalizaciją.
Liudytoja B. B. liudijo, kad ją su pareiškėja sieja tolima giminystė (vyro pusseserė). Mirus V. P. namuose liko gyventi D. P., pareiškėja kartu negyveno, tik važiuodavo prižiūrėti motiną. Groteles įdėjo jos vyras, dabar jau jis miręs. Name buvo 6 langai. Groteles padarė E., atvežė ir kartu padėjo įdėti. O. B. mokėjo mokesčius. Namą dažė pareiškėjos sūnus A. M. P. nieko nedirbdavo tėvų namuose, jis dažnai vartodavo alkoholį.
Liudytojas A. R. paaiškino, kad giminystės ryšiai jo nesieja su bylos šalimis bei nurodė, kad pareiškėjos tėvų sodyboje lankydavosi kiekvieną savaitgalį. Pjaudavo žolę, genėjo medžius. Vaizdo kameras sodyboje dėjo kartu su B. Įrankiai buvo senelio, M. P. nieko ten nedarė.
Liudytojas A. B. paaiškino, kad jis yra pareiškėjos sūnus. Po senelių mirties viską tvarkė mama (pareiškėja). Grotas padarė E. R., jas atvežė. Grotas dėjo V. B. kartu su tėvu, nes tą vasarą tėvas gyveno sodyboje. Signalizaciją įrengė E. R.. M. P. atvažiuodavo, kol buvo gyvi seneliai, po jų mirties atvažiuodavo rečiau ir gerdavo. Didelę dalį mokesčių mokėdavo pats ir mama mokėdavo.
Suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais J. P. prašymu buvo apklausti liudytojai, kurie liudijo: J. Š.: giminystės ryšiai nesieja su bylos šalimis. M. P. pažinojo nuo 2000 m. Jo tėvų sodyboje tvarkytis padėjo, medžius pjovė, nešė į daržinę, šulinius traukė (vale), suoliuką darė. Vedė signalizaciją. M. virino groteles ant langų, nes buvo suvirintojas. Pareiškėją matė kelis kartus. Jokios daržovės nebuvo auginamos. Virino baką pirtyje, pats pjaudavo žolę žoliapjove.
Liudytojas V. Č. nurodė, kad jo giminystės ryšiai nesieja su bylos šalimis. Kaimynas jis. M. P. nusprendė įdėti langus ir grotas. Negali garantuoti ar buvo grotos. Nekalbėjo su M. kas įdėjo grotas. P. M. baką virion. Žemę nuomodavo kaimynams. Sodyboje augo tik rūtos. M. pjaudavo žolę su dalgiu. Sodyboje buvo kokius 4 kartus. Krosnį gyvenamojoje patalpoje mūrino. J. P. pasakė, kad įvesta signalizacija, nežino kas įvedė. Niekada nieko nebūdavo sodyboje.
Liudytojas J. P. nurodė, kad jis yra M. P. sūnus. Visada važiuodavo į kaimą su tėvu. Vasaros atostogas tėvas leido savo tėvų namuose. Beveik niekada pareiškėjos sodyboje nebuvo. Tėvas turėjo raktus nuo sodybos. Namą dažė tėvas taip pat sakė kad dėjo grotas, bet pats (liudytojas) nematė. Tėvas šienaudavo su dalgiu. Kažką pirtyje tvarkė. Signalizacija ir dabar yra. Lauko tualetą kas valydavo atsakyti negali Kas suoliuką darė, atsakyt negali. Apie malkas atsakyti negali. Tėvas genėdavo medžius, balindavo medžius.
Teismas Konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas, pareiškimas su savarankiškais reikalavimais tenkinamas dalinai.
Faktinės aplinkybės
Byloje nekilo ginčo ir prieštaravimų dėl to, kad pareiškėjos ir M. P. (toliau ir brolio) tėvai V. P. ir D. P. (toliau ir tėvai) (duomenys neskelbtini) turėjo namų valdą, tai yra gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, šią aplinkybę be byloje dalyvaujančių asmenų pripažinimo patvirtina duomenys iš Kauno regioninio valstybės archyvo, esantys byloje, kad 1980-1990 m. ūkio knygose įrašytas V. P., kurio žmona nurodyta D. P., ūkis, tai yra gyvenamasis namas, kluonas, tvartas, pirtis. Byloje nėra ginčo dėl giminystės ryšio mirties datų ir kitų aplinkybių, patvirtinančių šeiminius ar giminystės ryšius, bei dėl mirties datų. Pateikti duomenys, kad nei po V. P., nei po D. P. mirties, palikimo paduodant pareiškimą notarui nepriėmė nei vienas asmuo.
M. P. mirė (duomenys neskelbtini) metais ir jo palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinė J. P., tai patvirtina byloje esantis Testamentų registro išrašas.
Tiek pareiškėja, tiek suinteresuotas asmuo J. P. teikė į bylą duomenis apie pastatų būklę, grotų buvimą, įrankių buvimą, žolės pjovimą ir pan.
Pateikti duomenys, kad bylai aktualiu laikotarpiu po D. P. mirties (duomenys neskelbtini) už suteiktą elektros energiją mokėjo pareiškėja, o būtent aktualūs šeši mėnesiai nuo palikėjos mirties pagal Civilinio kodekso (toliau CK) 1964 m., galiojusio iki 2001-07-01, nuostatas, tai yra laikotarpis nuo (duomenys neskelbtini) ir pagal pateiktą Atsiskaitymo už elektros energiją knygelę (originalą) mokėjo pareiškėja, kurios žinioje ir buvo knygelė.
Teismas sutinka, kad atskirais laikotarpiais už elektros energiją tėvų namuose yra mokėjęs ir M. P., tai yra mokėjęs 1999 m. už rugsėjį, spalį, lapkritį, 2000 m. pirmą pusmetį, galimai ir kitu laikotarpiu, tačiau jis nėra aktualus byloje suformuluotiems reikalavimams spręsti, kadangi pagal iki 2001-07-01 galiojusiame civiliniame kodekse buvo nustatyta, kad palikimas paduodant pareiškimą notarui ar faktiniu valdymu turi būti priimtas per šešis mėnesius nuo palikėjo mirties CK 587 str., 1964 m.).
Atsiskaitymo už elektros energiją knygelėje (originalo tituliniame lape yra duomenys P. V., toliau vardas nubrauktas ir įrašytas vardas P., pavardė likusi ta pati. Teismas šiai aplinkybei vertinti prašė pateikti papildomus įrodymus ir pareiškėja pateikė P. P., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) mirties liudijimą (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) bei paaiškino, kad P. P. buvo V. P. sūnus iš pirmos santuokos, tačiau jis nebuvo D. P. sūnus, šios faktinės aplinkybės suinteresuoti asmenys neginčijo ir teismas laiko ją nustatyta (CPK 187 str. 2 d.).
Dėl juridinę reikšmę turinčių palikimo priėmimo faktų nustatymo
Nagrinėjamoje civilinėje byloje prašoma nustatyti faktus, paveldėjimo teisei realizuoti, kad palikimą po V. P. mirties priėmė sutuoktinė D. P., o po jos mirties palikimą priėmė O. B. (pareiškėjos reikalavimas) priėmė ne tik O. B., bet ir M. P. (suinteresuoto asmens J. P. reikalavimai) pradėdami turtą faktiškai valdyti.
V. P. mirė (duomenys neskelbtini) metais, tiek D. P. mirė (duomenys neskelbtini) metais tai reiškia, kad palikimas atsirado galiojant 1964 m. civiliniam kodeksui, kuris reglamentavo jog palikimą reikia priimti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo paduodant pareiškimą notarui po abiejų asmenų mirties nepriėmė niekas, tai patvirtina notarų liudijimai.
Palikimui įgyti įpėdinis (įpėdiniai) turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo priėmimas, tai yra įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas galinčias kilti iš palikimo. Svarbiausią reikšmę priimant palikimą turi valios priimti palikimą išreiškimas, o ne šios valios įforminimas ir veiksmai priimant palikimą, pradedant jį faktiškai valdyti turi būti aktyvūs, leidžiantys suprasti, kad įpėdinis pradėjo turtą valdyti kaip savo. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
J. P. yra pirmos eilės įpėdinio pagal įstatymą M. P. sutuoktinė, priėmusi palikimą po M. P. mirties, kadangi paveldimas ne tik turtas, bet ir turtinės teisės, teismas vertina, kad J. P. turi reikalavimo teisę ir priėmė jos pareiškimą su savarankiškais reikalavimais bei jį nagrinėjo. Pareiškėja ir M. P. yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą į motinos turtą.
Paveldėjimas, tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą ar testamentą, tačiau , kad tokias teises įpėdinis įgytų, jis turi priimti palikimą ir priėmusiu palikimą įpėdinis laikomas, kai jis padavė pareiškimą notarui arba pradėjo turtą faktiškai valdyti. Asmuo pradėjęs valdyti dalį palikėjo turto laikomas priėmusiu palikimą į visą palikėjo turtą, nes priimti palikimo iš dalies ar su sąlygomis neleidžiama.
Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad faktinis palikimo valdymas turi atitikti ta tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima laikyti priėmusius palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Faktinis valdymas yra tuomet kai įpėdinis atlieka ne bet kokius veiksmus, o tokius, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad vertinti ar veiksmai atlikti reikia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai iš kurių matyti, kad perimtą turtą jis valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, tai yra tvarko turtą, juo naudojasi, moka mokesčius, palaiko tinkamą turto būklę, naudoja tam tikroje veikloje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje e3K-3-340-378/220.
Dėl fakto, kad D. P. priėmė palikimą po sutuoktinio mirties.
Bylos duomenys patvirtina, kad D. P. ir V. P. buvo sutuoktiniai ir gyveno (duomenys neskelbtini), jiems priklausančioje namų valdoje, kuri neregistruota Nekilnojamojo turto registre, tačiau jos buvimą patvirtina kiti bylos įrodymai, o būtent byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai ir liudytojų parodymai bei išrašai įš Archyvo (ūkio knygų). V. P. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties palikimo, paduodant pareiškimą notarui nepriėmė nei vienas asmuo (notaro liudijimas), tačiau D. P. liko gyventi namų valdoje, turtą valdė kaip savo, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, dirbo žemės sklypą, augino daržoves (bulves ir kitas) ir faktiniais veiksmais priėmė palikimą į turtą, atsiradusį po sutuoktinio mirties. Valstybė palikimo po V. P. mirties į jo turtą nėra priėmusi, nuosavybės teisės ar paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti.
Šio fakto nustatymui neprieštarauja suinteresuoti asmenys, jis yra įrodytas ir nustatomas (CPK 443 str. 1 d., 178 str., 444 str. 2 d. 8 p.).
Dėl fakto, kad po D. P. mirties palikimą priėmė jos vaikai
Palikimas atsirado (duomenys neskelbtini) mirus D. P., nei vienas asmuo nepriėmė palikimo paduodant pareiškimą notarui, tai patvirtina byloje esantis notaro liudijimas. D. P. turėjo du vaikus, tai yra pareiškėją šioje byloje ir M. P., kurie abu yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą, nei vienas jų negyveno ir neliko gyventi tėvų namuose po motinos mirties.
Tiek pareiškėja, tiek M. P. turėjo tėvų namų raktus ir netrukdomi galėjo patekti į šiuos namus. Nei pareiškėja, nei M. P. nesikreipė įstatymu nustatytu terminu į notarą dėl palikimo priėmimo po motinos mirties paduodant pareiškimą notarui taip pat nei vienas iki šios bylos iškėlimo nesikreipė į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ar termino palikimui priimti atnaujinimo, tai yra nei vienas pirmos eilės įpėdinių šių klausimų nesprendė formaliai kol buvo gyvas M. P. (mirė (duomenys neskelbtini) metais) ir tai leidžia daryti išvadą, kad tarp brolio ir sesers buvo nusistovėjusi tvarka abiem, tačiau atskirais laikotarpiais vykti į tėvų namus, ten pabūti, naudotis tėvų daiktais ir pan.
Įrodinėjami faktai, kad M. P. 2004-2006 nudažė namo lauko sienas, 2012 m. perstatė pirtyje krosnį, 2018-2019 metais po kelis mėnesius gyveno tėvų namuose neturi reikšmės sprendžiant palikimo priėmimo klausimus, nes aktualus laikotarpis yra šeši mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (mirties dienos – (duomenys neskelbtini)). Taip pat įrodinėjama, kad M. P. pjovė žolę, arė dirvą, dirbo kitus ūkio darbus, taip pat dirbo staklėmis tėvų namuose, apklausti byloje liudytojai nei vienas nenurodė jog šie konkretūs veiksmai buvo atliekami būtent per šešis mėnesius nuo motinos mirties. Teikiamos nuotraukos jog M. P. pasiėmė tėvo darbo įrankius iš tėvų namų bei, kad šešių mėnesių laikotarpiu pasirūpino jog būtų uždėtos grotos ant langų po įvykusios vagystės, įvesta savadarbį signalizacija bei mokėjo už elektros energiją.
Pareiškėja taip pat įrodinėja, kad mokėjo už elektros energiją bei, kad grotų uždėjimu rūpinosi ne M. P., bet ji. Anksčiau aptarti duomenys iš Atsiskaitymo už elektros energiją knygelės patvirtina, kad bylai aktualiu laikotarpiu, tai yra nuo (duomenys neskelbtini) už elektros energiją mokėjo pareiškėja, kadangi M. P. už elektros energiją yra mokėjęs nuo 1999 m. rugsėjį, spalį, lapkritį, 2000 m. pirmą pusmetį, galimai kitu laikotarpiu, tačiau jau pasibaigus šešių mėnesių terminui palikimui priimti, kadangi tiek paduoti pareiškimą notarui, tiek priimti palikimą faktiniais veiksmais pagal 1964 m. civilinį kodeksą reikėjo per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Ta aplinkybė, kad nei vienas pirmos eilės įpėdinių neįformino savo teisės paveldėti motinos turtą labai ilgą laikotarpį neturi esminės reikšmės sprendžiant palikimo priėmimo faktiniais veiksmais faktų nustatymą, tai yra nėra pagrindu išvadai, kad palikimas faktiniais veiksmais per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nebuvo priimtas (Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje e2A-240-924/2023, 16 p.)
Pagal suformuotą Teismų praktiką civiliniame procese galioja įrodymų pakankamumo taisyklė, tai yra įrodymų turi būti byloje tiek, kad jų pakaktų konstatuoti aplinkybę labiau buvus nei nebuvus.
Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais prašymu apklausti liudytojai, liudijo, kad tiek pareiškėja, tiek M. P. rūpinosi grotų uždėjimu tėvų namuose po vagystės, šešių mėnesių laikotarpiu po motinos mirties.
Teismas vertina, kad vien grotų uždėjimas nėra pakankamas įrodymas patvirtinti jog palikimas abiejų pirmos eilės įpėdinių buvo priimtas faktiniu valdymu be to labiau tikėtina, kad grotų uždėjimu rūpinosi pareiškėja, o ne jos brolis M. P..
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja atliko aktyvius veiksmus dėl tėvų turto valdymo iš karto po motinos mirties, tai yra mokėjo mokesčius už elektrą, rūpinosi bei prižiūrėjo ji pati ar jos sutuoktinis namą, kurį laiką naudojosi žemės sklypu ir įrodymu visuma leidžia daryti išvadą, kad palikimą po motinos mirties pradėdama turtą faktiškai valdyti priėmė pareiškėja.
M. P. atlikti veiksmai yra vėlesni atlikti jau pasibaigus terminui palikimui priimti tiek paduodant pareiškimą notarui, tiek faktiniu valdymu ir teismas vertina, kad suinteresuotas asmuo J. P. neįrodė jog palikimą po motinos mirties priėmė pradėdamas turtą faktiškai valdyti M. P. ir jos pareiškimas su savarankiškais reikalavimais šioje dalyje netenkinamas (CPK 178 str., 185 str., 443 str. 1 d., 444 str. 2 d. 8 p.).
Teismas taip pat pasisako, kad bylos duomenys taip pat patvirtina jog būtent pareiškėja savo valiniais ir aktyviais veiksmais rūpinosi turtu ir valdė jį kaip savo, o M. P. daugiau atvykdavo tik pabūti, pasinaudoti pirtimi, grybauti ir pan., neįrodyta, kad įrankiai, kurių nuotraukos pateiktos kaip priklausiusių tėvui, paimt iš tėvų namų ir paimti būtent šešių mėnesių laikotarpiu po motinos mirties bei, kad M. P. jeigu ir naudojosi tėvų namuose staklėmis, tai, kad jos priklausė tėvui ir, kad jomis naudojosi būtent per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, nes visi liudytojai apklausti J. P. prašymu kalba apie vėlesnį laikotarpį nei laikotarpis nuo (duomenys neskelbtini).
Raktų turėjimas taip pat nepatvirtina, kad buvo atlikti aktyvūs veiksmai turto būklei gerinti, jie tik leidžia spręsti jog M. P. tokius raktus turėjo iki motinos mirties ir jie pas jį liko ir po jos mirties.
Byloje nei vienas asmuo nepatvirtino, kad M. P. iki savo mirties save laikė faktiškai priėmusius palikimą po motinos mirties, tai yra laikė motinos turto valdytoju. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris ir yra svarbu ne tik kokie veiksmai atlikti, bet ir kokia valia buvo išreikšta, į ką jie buvo nukreipti, tai yra ar buvo tik naudojamasi turtu ar buvo siekiama jį valdyti kaip savo, gerinti jo būklę.
Pagal byloje esančius įrodymus, teismas vertina jog būtent pareiškėja savo valią nukreipė į turto valdymą, o M. P. labiau į naudojimąsi turtu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 443 str. 6 d. reglamentuoja, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
Byloje tiek pareiškėja, tiek suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais teikė duomenis apie turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ir pareiškėja prašo priteisti 1820 EUR, i J. P. - 1200 EUR (abiejų DOK 05034, 2023-04-03).
Teismas vertina, kad byloje priešingas teisinis suinteresuotumas buvo tik dėl fakto kas priėmė palikimą po motinos mirties faktiniais veiksmais nustatymo, nes pareiškėja prašė nustatyti faktą, kad ji priėmė palikimą po D. P. mirties, pradėdama turtą faktiškai valdyti, o J. P. prašė nustatyti faktą, kad palikimą po D. P. mirties priėmė M. P. pradėdamas turtą faktiškai valdyti, be to J. P. neprieštaravo, kad palikimą priėmė ir O. B. po motinos mirties. Tiek pareiškėja, teik J. P. formulavo reikalavimus kad palikimą po sutuoktinio V. P. mirties priėmė D. P. ir teismas pareiškimą tenkina visiškai, o pareiškimą su savarankiškais reikalavimais – dalinai, tai yra atmeta reikalavimą nustatyti faktą, kad palikimą po motinos mirties priėmė M. P.. Pareiškėja nesutiko, kad palikimą po motinos mirties priėmė ir M. P., teikė dėl to atsiliepimą
Teismas taikydamas ir aiškindamas įstatymus turi vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais (CK 1.5 str.) ir atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja teikdama pareiškimą vis tiek būtų turėjusi bylinėjimosi išlaidų nežiūrint to reiškė ar būtų nereiškusi J. P. pareiškimo su savarankiškais reikalavimais, o J. P. turėjo pareigą teikti atsiliepimą į pareiškimą, bet ne pareiškimą su savarankiškais reikalavimais, teismas nenustatė piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nors pareiškėja ir neįtraukė suinteresuotu asmeniu J. P. (CPK 95 str.), teismas vertina jog yra pagrindas priteisti dalį pareiškėjos turėtų bylinėjimosi išlaidų, o būtent pusę tų, kurias patyrė teikdama atsiliepimą į pareiškimą su savarankiškais reikalavimais, nes J. P. buvo pareiškusi du reikalavimus ir vienas jų netenkinamas, tokiu būdu teismas priteisia pareiškėjai iš J. P. 455 EUR bylinėjimosi išlaidų, viso prašė priteisti ir pateiktas įrodymas, kad turėjo 1820 EUR bylinėjimosi išlaidų .
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62-1 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 260 straipsniu., 270 straipsniu, 448 straipsniu teismas
Nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti visiškai. Pareiškimą su savarankiškais reikalavimais tenkinti dalinai.
Paveldėjimo teisei realizuoti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė, pradėdama turtą faktiškai valdyti, sutuoktinė D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini).
Paveldėjimo teisei realizuoti, nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad pareiškėja O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti, po motinos D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).
Netenkinti suinteresuoto asmens J. P. pareiškimo su savarankiškais reikalavimais dalies, kad palikimą po motinos D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė ir M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Priteisti pareiškėjai O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 455 EUR turėtų bylinėjimosi išlaidų iš suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimo patvirtintą kopiją siųsti (teikti) suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankas per tris dienas.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.