- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-28
- Bylos Nr.
- e2A-240-924/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03095-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas, Edvardas Paliokas, Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- Z. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas
- Kategorijos
- 2.5.3Paveldėjimas pagal įstatymą
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 2.5.9Kiti su paveldėjimu susiję klausimai
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.13Teismo sprendimo įsiteisėjimas ir įsiteisėjimo teisiniai padariniai, res judicata
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jurgitos Sujetienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas, dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nuosavybės teisės pripažinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė Violeta Tamašauskienė.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Z. M. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) pripažinti negaliojančiu Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 2824, išduotą 2021 m. birželio 8 d. Kauno miesto 26-ojo notaro biuro notarės Violetos Tamašauskienės, į 1/4 dalį turto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiusio velioniui A. K.; 2) nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad ieškovė po vyro A. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą; 3) pripažinti ieškovei nuosavybės teises į ½ dalį nekilnojamo turto, kilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), po velionio A. K. mirties; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) susituokė su A. K.. Ieškovė ir jos sutuoktinis A. K. 1992 m. balandžio 6 d. išsipirko iš valstybės butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas buvo valstybės įkainotas ir parduotas už 12 725 rublius, kurie sumokėti šia tvarka: 11 173 rubliai valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis į Lietuvos taupomojo banko, Kauno m. Santakos skyr., Nr. 8419/09 ir Kauno m. Santakos sk. Nr. 8419/075, o likusioji 20 proc. buto kainos buvo sumokėta 1992 m. kovo 24 d. grynais pinigais į Kauno m. butų privatizavimo tarnybos sąskaitą (Nr. 142497) Lietuvos banko Kauno m. skyriuje grynais pinigais, kas sudarė 1 552 rublius iš bendrų abiejų sutuoktinių lėšų. Butas buvo įregistruotas abiejų sutuoktinių vardu lygiomis dalimis, t. y. ½ dalis buto asmeninės nuosavybės teise priklausė A. K. ir ½ dalis buto asmeninės nuosavybės teise priklausė ieškovei. Ieškovės sutuoktinis A. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Ieškovė po A. K. mirties liko gyventi tame pačiame bute, kuris yra jos vienintelė gyvenamoji vieta, iki dabar moka visus mokesčius už butą, butą suremontavo ir jį prižiūri. Nemokėjo dalies už buto bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, nes daug pinigų reikėjo remontui. Į namo administratorių dėl skolos nesikreipė, nes jų name nėra namo administratoriaus, į anksčiau buvusias butų ūkio komunalines įmones nesikreipė. Santuokos metu ieškovė pagerino ne tik savo buto dalį, bet ir jos sutuoktiniui priklausiusią buto dalį. Ieškovė buvo įsitikinusi, kad po sutuoktinio mirties jokių papildomų veiksmų nereikia atlikti, nes ji buvo ir yra vienintelė paveldėtoja, kadangi sutuoktinio palikimą priėmė pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą. 2021 m. rugsėjo mėnesį ieškovė gavo nekilnojamojo turto registro išrašą bei Kauno miesto 26-ojo notarų biuro 2021 m. rugsėjo 24 d. liudijimą ir sužinojo, kad Kauno miesto 26-ojo notaro biuro notarė Violeta Tamašauskienė atsakovei Lietuvos Respublikai 2021 m. birželio 8 d. išdavė Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, registro Nr. 2824, į ¼ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiusią ieškovės sutuoktiniui. 2021 m. birželio 8 d. Palikimo perėmimo valstybei liudijimas Nr. 2824 yra neteisėtas, prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, pažeidžia įstatymų nuostatas, ieškovės teises, todėl paveldėjimo teisės liudijimas turi būti pripažintas negaliojančiu nuo jo išdavimo dienos.
3. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės Turto bankas (toliau – ir atsakovė) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė paveldėjimo teisės į ½ dalį buto nerealizavo daugiau kaip 20 metų. Atsakovei 2017 m. balandžio 27 d. raštu buvo pranešta apie skolą už buto, esančio (duomenys neskelbtini), aptarnavimą bei nurodyta, kad nepaveldėta minėto buto dalis po A. K. mirties. Atsakovė 2020 m. kovo 30 d. raštu informavo ieškovę, kad ji įformintų savo paveldėjimo teisę į minėto buto dalį, kitu atveju minėto buto dalį paveldės valstybė, tačiau iš ieškovės jokio atsakymo negauta. Teisės aktų nustatyta tvarka atsakovė pagrįstai atliko minėtos buto dalies paveldėjimo procedūras. Ieškovė nenurodo, kokias teisės aktų nuostatas pažeidė atsakovė, vykdydama minėtos buto dalies paveldėjimo procesą. Atsakovė neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovės interesus, todėl ieškinio tenkinimo atveju reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėtų būti atmestas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. spalio 7 d. sprendimu ieškovės Z. M. ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad:
5.1. A. K. turtą sudarė ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), įgyto pagal 1992 m. balandžio 6 d. sutartį. Byloje nėra ginčo dėl to, kad kitą ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo ieškovė. Byloje taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad ieškovė yra A. K. įstatyminė įpėdinė, kadangi A. K. mirties momentu buvo jo sutuoktinė. A. K. (duomenys neskelbtini) mirė, todėl paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. Civiliniame kodekse (toliau – 1964 m. CK) paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos, galiojusios palikimo atsiradimo metu.
5.2. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekė įrodyti, kad ji priėmė A. K. palikimą faktiškai pradėdama valdyti jo turtą ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ten esančius A. K. kilnojamuosius daiktus.
5.3. Teismas pažymėjo, kad siekiant nustatyti, ar ieškovė atliko aktyvius veiksmus A. K. palikimui priimti, ši aplinkybė vertintina tame kontekste, jog ieškovė yra kitos ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl itin svarbu atriboti, kuriuos veiksmus ieškovė atliko kaip savo buto dalies savininkė, o kuriuos kaip aktyvius veiksmus priimant A. K. palikimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl ilgo laiko tarpo nuo palikėjo A. K. mirties byloje nėra įrodymų apie tai, kokius veiksmus ieškovė atliko ar neatliko per šešių mėnesių terminą po A. K. mirties (duomenys neskelbtini) ir dėl šių aplinkybių byloje galima spręsti tik pagal netiesioginius įrodymus.
5.4. Vertindamas šias aplinkybes teismas nustatė, kad po A. K. mirties pradėjo kauptis skola už bendrojo naudojimo objektų, priskirtų A. K. buto, esančio (duomenys neskelbtini), daliai, administravimą, kuri 2022 m. balandžio mėn. sudarė 1 257,17 Eur. Ieškovė mokėjo tik už butui teikiamą šilumos energiją, vandenį, dujas, elektrą ir kitas paslaugas, už kurias apmokama pagal jų suvartojamą kiekį. Todėl įvertinus tai, kad pati ieškovė buvo dalies buto savininkė ir gyvendama bute, naudojo šias paslaugas, taip pat ir po A. K. mirties, apmokėjimas už jas negali būti vertinamas kaip valios priimti velionio A. K. palikimą išraiška. Tokią valią atspindėtų būtent A. K. priklausiusios turto dalies valdymas, tuo tarpu besikaupianti skola už bendrojo naudojimo objektų, priskirtų A. K. buto, esančio (duomenys neskelbtini), daliai, administravimą rodo, kad ieškovė aktyvių veiksmų perimti palikėjo A. K. civilines teises ir pareigas neatliko.
5.5. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė remontavo butą, kurio ½ dalis priklauso jai nuosavybės teise, taigi atlikdama buto remontą iš esmės rūpinosi jai priklausančia nuosavybės dalimi ir savo poreikiais gyvenant bute. Be to, nei pati ieškovė, nei ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nenurodė, kokius konkrečius kilnojamuosius daiktus turėjo A. K., kad būtų galima spręsti, jog ieškovė pradėdama valdyti A. K. priklausiusius kilnojamuosius daiktus priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti visą A. K. priklausiusį turtą.
5.6. Teismas sprendė, kad byloje esančiais įrodymais nustatytas nesirūpinimas bendrojo naudojimo objektais patvirtina, kad ieškovė neatliko reikiamų aktyvių veiksmų priimti A. K. palikimą per šešių mėnesių terminą po jo mirties.
5.7. Teismas vertino kaip nepagrįstą ir ieškovės aiškinimą, kad jos riboti finansiniai ištekliai buvo labiau reikalingi buto remontui. Ieškovė remontuodama butą pirmiausia rūpinosi savo nuosavybės dalies priežiūra ir savo pačios poreikiais. Šią išvadą teismas darė dėl to, kad iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog kas mėnesį mokama suma už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą buvo itin nedidelė ir iki 2014 metų vidurio vidutiniškai sudarydavo iki 10 Eur per mėnesį, tuo tarpu buto remontui (grindų, vamzdynų keitimui), kad galėtų tinkamai naudotis jai priklausančia buto dalimi, ieškovė neabejotinai išleido daug didesnę sumą. Ta aplinkybė, kad 2011 m. spalio ir gruodžio mėn. buvo atliekami 28,96 Eur ir 66,39 Eur mokėjimai bei 2016 m. birželio ir liepos mėn. 549,97 Eur ir 143,53 Eur mokėjimai rodo, kad ieškovei seniai buvo žinoma apie besikaupiančią skolą ir galimai namo administratoriui paraginus buvo atliekami tam tikri mokėjimai, tačiau jie nebuvo tokios apimties, kad neabejotinai leistų spręsti, jog tai aktyvūs veiksmai priimant A. K. palikimą. Priešingai, ieškovė iš esmės naudojosi tuo, kad neatlikdama aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo gali neperimti ir A. K. palikimą sudarančių prievolių.
5.8. Teismo neįtikino ir tie ieškovės paaiškinimai, kad ji būtų ėmusi veiksmų užfiksuoti faktą, jog ji priėmė A. K. palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą, jei būtų žinojusi, kad tokius veiksmus reikia atlikti. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė buvo informuota apie valstybės ketinimą kreiptis į notarą dėl palikimo perėjimo valstybei ir įspėta, jog turi pateikti įrodymus, kad yra priėmusi A. K. palikimą dar 2020 m. kovo 30 d., tačiau ta aplinkybė, kad valstybei 2021 m. birželio 8 d. buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, rodo, jog ieškovė įrodymų apie A. K. palikimo priėmimą nepateikė. Ieškovė nurodydama aplinkybes, kad jos pašto dėžutė buvo išplėšta, dėl ko esą ji negavo minėto pranešimo, negalėjo nurodyti nei laiko, kada tai įvyko, nei laiko, kada galiausiai įtaisė užraktą savo pašto dėžutei. Todėl ieškovei tinkamai nepaneigus fakto, kad ji gavo minėtą atsakovės pranešimą, laikytina, jog ieškovei buvo žinoma apie atsakovės ketinimą kreiptis dėl palikimo perėjimo valstybei. Šio fakto nepaneigia ir ta ieškovės nurodyta aplinkybė dėl paštininkų klaidų pristatant siuntas jos gyvenamajame name, nes ieškovė tik iškėlė tokią versiją, tačiau nepateikė tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).
5.9. Byloje taip pat yra pateikti duomenys, kad ieškovei nuo 2007 m. vasario 15 d. nustatytas 55 proc. darbingumo lygis dėl ieškovės turimų lėtinių ligų. Teismo vertinimu ieškovės sveikatos būklė A. K. mirties nebuvo tokia, kuri galėjo kliudyti ieškovei atlikti aktyvius veiksmus priimant A. K. palikimą ar kreipiantis dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Teismas atkreipė dėmesį, kad A. K. mirties momentu (duomenys neskelbtini) ieškovė buvo 45 metų amžiaus, o pablogėjusi sveikatos būklė, nulėmusi darbingumo netekimą, užfiksuota praėjus beveik 8 metams po A. K. mirties. Todėl įvertinus aplinkybę, kad A. K. palikimas turėjo būti priimtas per 6 mėnesių terminą po jo mirties, teismas nurodė, kad neturi pagrindo spręsti, jog šiuo laikotarpiu ieškovės sveikatos būklė kliudė ieškovei tuos veiksmus atlikti.
5.10. Teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negali būti tenkinamas, nes byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog ieškovė atliko aktyvius veiksmus ir priėmė A. K. palikimą po jo mirties faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis). Kadangi nei dalies buto valdymas nuosavybės teise, nei teisės į palikimą turėjimas pagal 1964 m. CK normas nebuvo pagrindas po A. K. mirties nuosavybės teisei įgyti į A. K. priklausiusio buto dalį, teismas atmetė ir ieškinio reikalavimus dėl 2021 m. birželio 8 d Palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. 2824 pripažinimo negaliojančiu bei nuosavybės teises į ½ nekilnojamo turto dalį, kilnojamojo turto dalį, esančias (duomenys neskelbtini), po velionio A. K. mirties pripažinimo. Kitų pagrindų pripažinti negaliojančiu 2021 m. birželio 8 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 2824, nei ieškinyje nurodyti palikimo perėjimo valstybei liudijimo negaliojimo pagrindai, teismas nenustatė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovė Z. M. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti arba panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 7 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas, byloje padaryti materialinės (CPK 330 straipsnis), ir procesinės teisės normų pažeidimai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Pažeidimai turėjo įtakos neteisingam bylos išsprendimui, neteisingo sprendimo priėmimui.
Atsiliepimas
6.2. Teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, ieškovės paaiškinimus (CPK 177, 185 straipsniai). Teismas nesprendė klausimo iš esmės ir neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes. Teismas vienašališkai vertino atsakovės atsiliepime bei teisme pateiktus argumentus, o ieškovės įrodymus bei argumentus nepagrįstai atmetė, kas sąlygojo neteisingą teismo sprendimo priėmimą, todėl yra pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai.
6.3. Byloje pateikti įrodymai patvirtina faktinę aplinkybę, kad ieškovė po sutuoktinio mirties palikimą priėmė pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą. Ieškovė gyveno santuokoje su sutuoktiniu tame pačiame bute, mokėjo mokesčius, butą prižiūrėjo, remontavo. Sutuoktiniui mirus, ieškovė toliau gyveno bute, tęsė buto remontą, prižiūrėjo visą butą, o ne jo dalį, kadangi kito buto neturi. Po sutuoktinio mirties, nuo (duomenys neskelbtini) mokėjo ir dabar moka mokesčius. (duomenys neskelbtini) mirus palikėjui, ieškovė mokėjo mokesčius už butui teikiamą šilumos energiją, vandenį, dujas, elektrą ir kitas paslaugas, už kurias buvo apmokėta pagal suvartotą kiekį, tačiau teismas nepagrįstai atmetė byloje esančius įrodymus patvirtinančius ieškovės aktyvius veiksmus, įgyvendinusius palikimo priėmimą ir turto valdymą faktą. Ieškovės atlikti veiksmai pripažintini priėmimu palikimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą 1964 m. CK 587 straipsnio pagrindu.
6.4. Teismas nesiaiškino aplinkybių, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo iš esmės pagerintas iš bendrų sutuoktinių lėšų gyvenant santuokoje ir po vyro mirties iš ieškovės asmeninių bei skolintų lėšų, kad bute buvo atliktas kapitalinis remontas. Bute buvo atlikti šie darbai: pakeisti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai, pakeista santechnika tualete, koridoriuje, tualete išklotos plytelės, pakeisti radiatoriai, durys, grindys. Ieškovė po A. K. mirties toliau tęsė buto remontą – pakeitė langus, atliko sienų vidaus apdailą. Ieškovė teisme nurodė, kad po sutuoktinio mirties gyvena bute, priėmė kilnojamąjį turtą – sofą lovą, spintą, spintelę, stalą ir kitus namų apyvokos daiktus, tačiau teismas nepagrįstai ieškovės argumentus atmetė.
6.5. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės įrodymus bei argumentus dėl susidariusio įsiskolinimo, kad įsiskolinimą lėmė bloga ieškovės sveikatos būklė bei materialinė padėtis. Ieškovei yra nustatytos diagnozės: lėtinė galvos smegenų liga, širdies kraujagyslių sutrikimas, plaučių liga, stuburo išvarža, todėl dėl išvardintų susirgimų 2007 m. ieškovei buvo nustatytas 55 proc. darbingumas, tai buvo viena iš priežasčių dėl ko susidarė įsiskolinimas. 2022 m. balandžio mėnesio duomenimis buvo susidaręs 1 257,17 Eur įsiskolinimas už buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administravimą. Šiuo metu likę išmokėti apie 900 Eur. Ieškovė įsiskolinimą moka pagal galimybes, nes ieškovės gaunama pensija sudaro tik 400 Eur, dalį lėšų ieškovė skiria vaistams.
6.6. Ieškovė jokio pranešimo negavo ir jai nebuvo žinoma apie palikimo perėjimą valstybei. Ieškovė neturi teisinio išsilavinimo ir jai nebuvo išaiškintos teisinės procedūros, ieškovei nesuprantamas palikimo perėjimo valstybei faktas.
6.7. Atsakovė turėjo išsiaiškinti ir nustatyti turto įstatyminius paveldėtojus, nes ginčo butas buvo virš 20 metų (ne kelis metus) tinkamai prižiūrimas, pastoviai mokami mokesčiai, įsiskolinimas buvo nedidelis. Atsakovės perėmimas ¼ dalies buto yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžiantis ieškovės kaip teisėtos įstatyminės įpėdinės turtines teises (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepagrįstai pasinaudojo ieškovės investicijomis, įdėtomis į ginčo buto pagerinimą. Atsakovė, perėmusi ¼ dalį buto, už butą mokesčių nemoka, jo neprižiūri.
7. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės Turto bankas, prašo atmesti ieškovės Z. M. apeliacinį skundą ir palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 7 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. A. K. mirė (duomenys neskelbtini), valstybei paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas tik 2021 m. birželio 8 d. Ieškovė paveldėjimo teisės į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), nerealizavo daugiau kaip 20 metų. Kaip matyti iš ieškovės nurodytų aplinkybių, ji nebuvo rūpestinga palikimo priėmimo klausimu.
7.2. Atsakovei 2017 m. balandžio 27 d. raštu buvo pranešta apie skolą už buto, esančio (duomenys neskelbtini), aptarnavimą bei nurodyta, kad nepaveldėta minėto buto dalis po A. K. mirties. Atsakovė 2020 m. kovo 30 d. raštu informavo ieškovę, kad ji įformintų savo paveldėjimo teisę į minėto buto dalį, kitu atveju minėto buto dalį paveldės valstybė, tačiau iš ieškovės jokio atsakymo negauta.
7.3. Teisės aktų nustatyta tvarka atsakovė pagrįstai atliko minėtos buto dalies paveldėjimo procedūras. Ieškovė nenurodo, kokias teisės aktų nuostatas pažeidė atsakovė, vykdydama minėtos buto dalies paveldėjimo procesą. Teisės aktai nenustato, jog prieš priimdama palikimą valstybės vardu, Valstybės įmonė Turto bankas turi išsiaiškinti paveldėtino turto įstatyminius paveldėtojus.
7.4. Atsakovė neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovės interesus, todėl ieškinio tenkinimo atveju reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėtų būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, nustatymo, ir kitų su tuo susijusių teisinių pasekmių taikymo (dėl palikimo dalies perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Dėl palikimo priėmimo po ieškovės sutuoktinio A. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK teisės normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. 1964 m. CK 568 straipsnis nustatė, kad palikimas atsiranda, palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnis, 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo. Įsigaliojus naujam CK šis terminas sutrumpintas iki trijų mėnesių (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys).
11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012). Toks kasacinio teismo išaiškinimas reiškia, kad sprendžiant bylą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktinės aplinkybės turi būti vertinamos individualizuotai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas, t. y. svarbu įvertinti, ar palikėjas faktiškai turėjo tam tikro turto, turtinių teisių ir kt. ir iki mirties momento jo teisės į turtą, turtines teises ir kt. nebuvo prarastos (perleistos tretiesiems ir kt.), kiek laiko, kokiu būdu ir kaip įpėdinis naudojosi paveldėjimo objektu, ir į subjektyvius veiksnius, t. y. kokie buvo įpėdinio tikslai ir siekiai dėl paveldėjimo objekto ir ar jis rūpinosi turtu kaip šio turto savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalgą bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1) (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 4 dalis).
12. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.
13. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos sprendimu, teigia, kad jos pateikti įrodymai patvirtina, jog ji po sutuoktinio mirties nepertraukiamai ir toliau gyveno jų santuokos metu įgytame bute, mokėjo mokesčius, butą prižiūrėjo bei jį remontavo, taip pat priėmė kaip palikimą ne tik sutuoktiniui priklausiusią buto dalį, bet ir visus bute likusius namų apyvokos daiktus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės bei apeliantės pateikti įrodymai yra pakankami ir patvirtina palikimo priėmimo faktą, apeliantei pradedant paveldimą turtą faktiškai valdyti.
14. Byloje nėra ginčo, kad apeliantė ir sutuoktiniui esant gyvam, ir po jo mirties gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris apeliantei yra vienintelis būstas. Taip pat apeliantė mokėjo už butui teikiamą šilumos energiją, vandenį, dujas, elektrą ir kitas paslaugas. Teismo vertinimu, tikėtina, kad po palikėjo (sutuoktinio) mirties bute likusius visus namų apyvokos daiktus taip pat priėmė apeliantė bei jais naudojosi, nes ir toliau liko gyventi bute bei jame gyvena iki šiol. Byloje duomenų, kad kas nors kitas per įstatymo nustatytą terminą būtų priėmęs palikimą nėra. Atsakovė šių aplinkybių neginčijo nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinėje instancijoje (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad susidariusi skola už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą leidžia daryti išvadą, jog ieškovė nesiėmė aktyvių veiksmų priimant A. K. palikimą. Tačiau, apeliacinio teismo vertinimu, šis argumentas nepaneigia faktinių aplinkybių, kad apeliantė bute nepertraukiamai gyveno tiek iki sutuoktinio mirties (iki (duomenys neskelbtini)), tiek gyvena iki šiol, nuo palikimo atsiradimo momento jį prižiūrėjo, tvarkė, rūpinosi (remontavo), mokėjo už komunalines paslaugas, pagal galimybes mokėjo ir už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą.
15. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė esminę reikšmę turinčias aplinkybes, kad vien tik gyvenimas bute, jo priežiūra bei remontas, mokėjimas už komunalines paslaugas, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl apeliantės palikimo priėmimo pradedant jį faktiškai valdyti. Apeliacinio teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog ieškovė (įpėdinis) vykdė paveldėto turto savininko pareigas ir įgyvendino nuosavybės teises į šį turtą, t. y. palikimą priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas – kad ieškovė po sutuoktinio A. K. mirties priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
16. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakove, kad šiuo atveju aplinkybė, jog daugiau kaip 20 metų ieškovė įstatymų nustatyta tvarka teisiškai neįformino palikimo priėmimo, nereagavo į atsakovės pranešimą apie ketinimą kreiptis į notarą dėl palikimo perėjimo valstybei, sudaro pagrindą spręsti, kad apeliantė per įstatymo nustatytą terminą palikimo nepriėmė. Pastebėtina, kad kai tik ieškovė sužinojo apie jos teisių pažeidimą, t. y., kad 2021 m. birželio 8 d. notarė išdavė Palikimo perėjimo valstybei liudijimą į 1/4 dalį turto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiusio ieškovės sutuoktiniui A. K., ji netrukus kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. liepos 29 d. sprendimas) bei gynė pažeistas teises teismine tvarka. Byloje nenustatyta, kad po ieškovės sutuoktinio mirties turtą būtų paveldėjusi ne ieškovė (sutuoktinė), bet kiti įpėdiniai (šiuo atveju kitų paveldėtojų (įstatyminių) net nėra). Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Ir nors sutiktina su atsakove, kad jos nesąžiningumas byloje neįrodytas, nes ji veikė pagal įstatymą, o nagrinėjama situaciją susidarė dėl pačios ieškovės nerūpestingumo bei aplaidumo, tačiau tai neturi teisinės reikšmės sprendžiant ar įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti turtą. Taip pat pažymėtina, kad ieškovei Z. M. tuo metu, kai jai buvo išsiųstas pranešimas dėl galimo palikimo perėjimo valstybei, buvo 66 metai, nustatytas 55 proc. darbingumas, ji jau daugiau kaip 20 metų serga įvairiomis lėtinėmis ligomis, ieškovė neturi teisinio išsilavinimo. Kita vertus, byloje net nėra neginčytinų įrodymų, jog šis pranešimas jai buvo įteiktas. Atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes bei įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti jos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais rašytiniais įrodymais nebuvo pagrindo, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovė po sutuoktinio mirties pagal galimybes atliko aktyvius veiksmus (mokėjo už butą nustatytus mokesčius), faktiškai valdė palikėjo A. K. turtą, siekdama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Ir tai, kad ilgą laiką įpėdinio (ieškovės) atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai nebuvo teisiškai įforminti, nėra pagrindas jo reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti.
17. Valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Taigi, ieškovei įstatymo nustatytu terminu priėmus palikėjo A. K. palikimą, bei atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymą neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis, spręstina, kad palikėjo dalis turto valstybei perėjo nepagrįstai, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 2824, išduotą 2021 m. birželio 8 d. Kauno miesto 26-ojo notaro biuro notarės Violetos Tamašauskienės, į 1/4 dalį turto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiusio velioniui A. K..
18. Teismui pripažinus, jog ieškovė priėmė faktiniu valdymu palikimą ir panaikinus palikimo perėjimo valstybei liudijimą, nuosavybės teisės į palikėjo turtą nustatomos vykdant paveldėjimo procedūras, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti jai nuosavybės teises į ½ dalį nekilnojamo turto, likusio po palikėjo mirties, negali būti tenkinamas. Ieškovės siekiamas teisines pasekmes sukelia teismo sprendimas, kuriuo pripažinta, jog ieškovė (įpėdinis) palikimą priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis), jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti ją nuo pažeidimų teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).
Dėl procesinės bylos baigties
19. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino individualias bylos aplinkybes, dėl netinkamo bylos faktų vertinimo netinkamai taikė ir aiškino paveldėjimo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Dėl aukščiau nurodytų argumentų ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys tenkinamas – nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, jog ieškovė (apeliantė) Z. M. priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjusi turtą valdyti; taip pat pripažintinas negaliojančiu Palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. 2824, išduotas 2021 m. birželio 8 d. Kauno miesto 26-ojo notaro biuro notarės Violetos Tamašauskienės, į 1/4 dalį turto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiusio velioniui A. K. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Reikalavimas pripažinti ieškovei nuosavybės teises į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), likusio po velionio A. K. mirties, atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
21. Įstatymas suteikia teisę teismui nukrypti nuo nurodytų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Teismo vertinimu, įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės, ir valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą iš atsakovės nepriteisti. Apeliacinio teismo vertinimu, bylinėjimosi išlaidos (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos) iš atsakovės nepriteisiamos, nes nagrinėjama situaciją susidarė dėl pačios ieškovės nerūpestingumo ir aplaidaus neveikimo (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
22. Atsakovei nepateikus nei prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nei tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, šis klausimas nesprendžiamas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. sprendimą panaikinti, ir priimti naują sprendimą – ieškovė Z. M. ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai pradėjusi turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Pripažinti negaliojančiu Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 2824, išduotą 2021 m. birželio 8 d. Kauno miesto 26-ojo notaro biuro notarės Violetos Tamašauskienės.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimą išsiųsti Nekilnojamojo turto ir Testamentų registrams.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.