Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujančios institucijos valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui R. I.,

nedalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje notarei V. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nuosavybės teisės pripažinimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje V. T.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė Z. M. pareiškė ieškinį, kuriuo prašo : 1) pripažinti negaliojančiu palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 282, išduotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) notarės V. T., į 1/4 dalį turto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiusio velioniui A. K.; 2) nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad ieškovė Z. M. po vyro A. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą; 3) pripažinti ieškovei Z. M. nuosavybės teises į ½ nekilnojamo turto dalį, kilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), po velionio A. K. mirties; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė Z. M. (duomenys neskelbtini) susituokė su A. K. Ieškovė Z. M. ir jos sutuoktinis A. K. 1992 m. balandžio 6 d. išsipirko iš valstybės butą, esantį (duomenys neskelbtini). Valstybinio turto privatizavimo tvarka buvo reglamentuota specialiu Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymu. Valstybinės vienkartinės išmokos buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniškai, priklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos būklės ir kitų individualių aplinkybių, todėl jos laikytinos asmenine nuosavybe (Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 12 straipsnis). Butas buvo valstybės įkainotas ir parduotas už 12 725 rublių, kurie sumokėti šia tvarka: 11 173 rublių valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis į Lietuvos taupomojo banko, Kauno m. Santakos skyr., Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno m. Santakos sk. Nr. (duomenys neskelbtini), o likusioji 20 proc. buto kainos buvo sumokėta 1992 m. kovo 24 d. grynais pinigais į Kauno m. butų privatizavimo tarnybos sąskaitą (Nr. (duomenys neskelbtini)) Lietuvos banko Kauno m. skyriuje grynais pinigais, kas sudarė 1 552 rublių iš bendrų abiejų sutuoktinių lėšų. Tai patvirtina aplinkybę, kad sutuoktiniai: Z. M. ir A. K. panaudojo buto įsigijimui investicinius čekius bei lėšas įgytas santuokoje. Butas buvo įregistruotas abiejų sutuoktinių vardu lygiomis dalimis, t. y. sutuoktiniui A. K. 1/2 buto dalis ir ieškovei Z. M. 1/2 buto dalis, nes sutuoktiniai susitarė, kad privatizuotas butas (duomenys neskelbtini), priklausys asmeninės nuosavybės teise abiems sutuoktiniams po 1/2 dalį. A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Notarė V. T., dirbanti (duomenys neskelbtini) notarų biure atsakovei Lietuvos Respublikai išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, registro Nr. 2824, po A. K. mirties. Atsakovei Lietuvos Respublikai (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės V. T. išduotas (duomenys neskelbtini) palikimo perėmimo valstybei liudijimas Nr.2824 į mirusiojo A. K. turtą yra neteisėtas, prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, pažeidžia įstatymų nuostatas, pažeidžia ieškovės teises, todėl paveldėjimo teisės liudijimas turi būti pripažintas negaliojančiu nuo jo išdavimo dienos. Ginčo butas iš valstybės buvo išpirktas investiciniais čekiais ir iš bendrų santuokinių lėšų, o po A. K. mirties ieškovė jo palikimą priėmė faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą. A. K. nei iki santuokos sudarymo nei gyvenant su juo santuokoje vaikų neturėjo, todėl ieškovė viena yra turto paveldėtoja. Ieškovė po A. K. mirties iki dabar moka visus mokesčius už butą, butą suremontavo ir jį prižiūri. Be to, santuokos metu ieškovė pagerino ne tik savo buto dalį, bet ir jos sutuoktiniui priklausiusią buto dalį. Ieškovė buvo įsitikinusi, kad po vyro mirties jokių papildomų veiksmų nereikia atlikti, nes ji buvo ir yra vienintelė paveldėtoja, nes A. K. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą. Todėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimas pažeidė ieškovės Z. M. turtines teises. Apie savo pažeistas teises ieškovė sužinojo 2021 m. rugsėjo mėnesį, gavusi nekilnojamojo turto registro išrašą bei (duomenys neskelbtini) notarų biuro 2021 m. rugsėjo 24 d. liudijimą, kad (duomenys neskelbtini) buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas į 1/4 A. K. vardu registruoto ir jam priklausiusio buto dalį, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo sužinojimo dienos nepraėjo vieni metai, todėl terminas ieškiniui pareikšti nėra praleistas.

2. Ieškovė dublike papildomai nurodė, kad atsakovės veiksmai pažeidžia ieškovės turtines teises, konstitucinę teisę į nuosavybę, kuri laikytina imperatyvi įstatymo norma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio prasme. Ieškovė nurodė būti įsigijimo aplinkybes, kurios atitiko teisės aktų reikalavimus, ir buvo pagrindas ieškovei įgyti nuosavybę, ieškovės nuosavybės teisės į butą pagrindas buvo nurodytas ir Nekilnojamojo turto registre, todėl ieškovės turimos nuosavybės teisė buvo žinoma tiek atsakovei, tiek notarei, išdavusiai palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Atsakovė nepagrįstai remiasi Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 (toliau – Taisyklės), kadangi už butą, adresu (duomenys neskelbtini), buvo mokami visi mokesčiai, butas buvo prižiūrimas, kas rodo, jog ieškovė priėmė A. K. palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą. Tuo tarpu atsakovė jokių investicijų į butą neatliko, todėl nepagrįstai valdo jo dalį nuosavybės teise.

3. Ieškovė ir jos įgaliota atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje ir dublike nurodytą procesinę poziciją Ieškovė papildomai parodė, kad mirus vyrui liko gyventi tame pačiame bute, kuris yra jos vienintelė gyvenamoji vieta, atliko buto kapitalinį remonto, keitė langus, nes visur vėjas pūtė, duris, elektros instaliaciją, vamzdynus. Vyro mirties momentu nedirbo, pradėjo dirbti vėliau, turėjo nepilnametį vaiką. Visą gyvenimą dirbo sunkų darbą, teko sunkiai kilnoti dėl ko pašlijo sveikata, dažnai būdavo nedarbinga. Neprisimena, kada įvyko esminis sveikatos pablogėjimas. Nežinojo, kad reikia kreiptis į notarą, savo vardu persirašė paslaugų butui teikimo sutartis, t. y. dujas, elektrą, ir manė, kad šių veiksmų pakanka tam, jog jai nuosavybės teise priklausytų ir sutuoktinio buto dalis, per 22 metus nė karto nekilo abejonių, kad galbūt klausimas su sutuoktinio palikimu yra neišsisprendęs. Nemokėjo dalies už buto bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, nes daug pinigų reikėjo remontui, skolinosi pas kaimynę remontui ir pirmiausia skolą atidavė kaimynei. Dabar po truputį pradėjo grąžinti skolą, nes pakėlė pensiją. Į namo administratorių dėl skolos nesikreipė, nes jų name nėra namo administratoriaus, į anksčiau buvusias būtų ūkio komunalines įmones nesikreipė. Apie skolą už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą sužinojo, kai atvažiavo iš Vilniaus ir pasakė, kad valstybė yra dalies buto savininkė. Patvirtino, kad visada gyveno adresu (duomenys neskelbtini), tačiau per tą laiką yra gulėjusi ligoninėje, važiuodavo prižiūrėti vaiką savaitei. Nurodytą vaiką pradėjo prižiūrėti prieš šešiolika metų. Bute po sutuoktinio mirties gyveno su savo vaiku, paskui viena, vaikas išėjo iš buto prieš 15 metų. Jokio pranešimo iš VĮ „Turto bankas“ nėra gavusi, nes pašto dėžutės būdavo išplėštos. Neprisimena, kada buvo padarytas jos pašto dėžutės užraktas, be to būna atvejų, kad paštininkai klysta pristatydami korespondenciją. P. M., kurio vardu išrašyta sąskaita už internetą ir televiziją, yra ieškovės buvęs vyras, šiuo metu gyvenantis pas sūnų. Su P. M. susituokė (duomenys neskelbtini) metais, skyrybų datos neprisimena. Su A. K. susituokė (duomenys neskelbtini) metais.

4. Atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujanti VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į ieškinį prašo atmesti ieškovės ieškinį. Nurodė, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Vertinant ieškovo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad ieškovas, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą ir palikimo priėmimo neįformino teisės aktų nustatyta tvarka. A. K. mirė (duomenys neskelbtini), valstybei paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas tik (duomenys neskelbtini). Ieškovė paveldėjimo teisės į ½ dalį minėto buto nerealizavo daugiau kaip 20 metų. Kaip matyti iš ieškovės nurodytų aplinkybių, ji nebuvo rūpestinga palikimo priėmimo klausimu. Atsakovei 2017 m. balandžio 27 d. raštu buvo pranešta apie skolą už buto esančio (duomenys neskelbtini) aptarnavimą, bei nurodant, kad nepaveldėta minėto buto dalis po A. K. mirties. Atsakovė 2020 m. kovo 30 d. raštu informavo ieškovę, kad ji įformintų savo paveldėjimo teisę į minėto buto dalį, kitu atveju minėto buto dalį paveldės valstybė. Tačiau iš ieškovės jokio atsakymo negauta. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas valstybės paveldėjimo pagal įstatymą galimybę, siekė išvengti palikėjo turto neapibrėžto statuso bei užtikrinti palikėjo kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą tais atvejais, jei mirus palikėjui nebūtų įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriimtų palikimo arba iš visų įpėdinių būtų atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai). 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 buvo pakeistos Taisyklės. Vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo VĮ „Turto bankas“. Taigi, teisės aktų nustatyta tvarka VĮ „Turto bankas“ pagrįstai atliko minėtos buto dalies paveldėjimo procedūras. Ieškovė nenurodo, kokias teisės aktų nuostatas pažeidė atsakovas, vykdydamas minėtos buto dalies paveldėjimo procesą. Vadovaujantis Taisyklių VII skirsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis valstybei perduotino turto grąžinimą savininkui įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Taisyklių 149-151 punktai), jeigu teismas patenkintų ieškinį, VĮ „Turto bankas“ turės būti atlygintos banko patirtos ir apmokėtos išlaidos, susijusias su valstybei paveldėjimo teise perėjusiu turtu, t. y. teisinės registracijos, notaro paslaugos bei komunaliniai mokesčiai (jeigu tokie būtų). Dėl ieškovės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pažymėjo, kad susidariusioje situacijoje VĮ „Turto bankas“, kaip valstybės institucija, kuriai teisės aktai nustato pareigą vykdyti valstybės paveldėto nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas (Taisyklių 105 punktas), neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovės interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuomet ginčijamas išduotas paveldėjimo valstybei teisės liudijimas, kai turtą paveldi valstybė CK 5.62 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, o vėliau įpėdinis, priėmęs palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), šiuo pagrindu kreipiasi į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir teismas pripažįsta palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu (Civilinė byla Nr. e3K-3-359-969/2020). Tokioje civilinėje byloje įpėdinio patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei. Todėl ieškinio reikalavimo tenkinimo atveju reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėtų būti atmestas.

5. Atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujanti VĮ „Turto bankas“ triplike procesinės pozicijos nepakeitė. Nurodė, kad ieškovė dublike nurodo iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir ieškinyje. VĮ „Turto bankas“ nebuvo informuotas apie ieškovės ketinimus įteisinti palikimo priėmimą. Ieškovė nepateikia argumentų, kodėl valstybė neturėjo teisės priimti palikimo.

6. Atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujančios VĮ „Turto bankas“ atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodytą procesinę poziciją, pabrėžė, kad valstybė neteisėtų veiksmų neatliko, valstybei niekaip nebuvo pranešta apie faktą, kad ieškovė priėmė A. K. palikimą faktiškai priimdama valdyti paveldimą turtą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

7. Šioje byloje ieškovės Z. M. ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 2824 grindžiamas ieškovės nuosavybės teisėmis į ieškovės mirusiam sutuoktiniui A. K. priklausiusią ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė laikosi pozicijos, kad jos buvimas vienintele mirusiojo A. K. įpėdine ir atlikti remonto darbai yra pagrindas konstatuoti, jog jai nuosavybės teise priklauso ir A. K. priklausiusi ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), po A. K. mirties. Dėl šių priežasčių ieškovė taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. K. mirties priėmė jo palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Atsižvelgiant į tai, teismas pirmiausiai vertins būtent šį ieškinio reikalavimą, nes tik šio juridinio fakto nustatymas sudarytų sąlygas konstatuoti, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas buvo išduotas nepagrįstai.

8. Teismas nustatė, kad A. K. turtą sudarė ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), įgyto pagal 1992 m. balandžio 6 d. sutartį (e. b. l. 26-27). Byloje nėra ginčo dėl to, kad kitą ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo ieškovė Z. M. (e. b. l. 57). Byloje taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad Z. M. yra A. K. įstatyminė įpėdinė, kadangi A. K. mirties momentu buvo jo sutuoktinė (e. b. l. 10,12). A. K. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 10, 13). Taigi, A. K. palikimas atsirado po (duomenys neskelbtini) ir šiems paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. Civiliniame kodekse (toliau – 1964 m. CK) paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos, galiojusios palikimo atsiradimo metu.

9. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 567 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei tuo atveju, jeigu nėra nei įstatyminių, nei testamentinių įpėdinių, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti. Todėl nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, ar ieškovė Z. M., būdama įstatymine A. K. įpėdine, priėmė A. K. palikimą 1964 m. CK nustatyta tvarka, kas leistų spręsti, jog (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. 2824 buvo išduotas po to, kai Z. M. išreiškė valią priimti A. K. palikimą ir jį priėmė.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Asmens valia sukuria civiliniuose santykiuose teisines pasekmes, jeigu ji turi objektyvią išraišką, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai asmens valios išraiška laikomas ir tylėjimas (1964 m. CK 41 straipsnis; 2000 m. CK 1.64 straipsnis). 1964 m. CK 587 straipsnyje nenurodyta, kad palikimas gali būti priimtas tylėjimu ar neveikimu. Priešingai, įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Nagrinėjamu atveju ieškovė Z. M. siekė įrodyti, kad ji priėmė A. K. palikimą faktiškai pradėdama valdyti jo turtą ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ten esančius A. K. kilnojamuosius daiktus.

11. Teismas pažymi, kad siekiant nustatyti, ar ieškovė Z. M. atliko aktyvius veiksmus A. K. palikimui priimti, ši aplinkybė vertintina tame kontekste, jog pati Z. M. yra kitos ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl itin svarbu atriboti, kuriuos veiksmus ieškovė atliko kaip savo buto dalies savininkė, o kuriuos kaip aktyvius veiksmus priimant A. K. palikimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl ilgo laiko tarpo nuo palikėjo A. K. mirties byloje nėra įrodymų apie tai, kokius veiksmus ieškovė Z. M. atliko ar neatliko per šešių mėnesių terminą po A. K. mirties (duomenys neskelbtini) ir dėl šių aplinkybių byloje galima spręsti tik pagal netiesioginius įrodymus.

12. Vertindamas šias aplinkybes teismas nustatė, kad po A. K. mirties pradėjo kauptis skolą už bendrojo naudojimo objektų, priskirtų A. K. buto (duomenys neskelbtini) daliai, administravimą, kuri 2022 m. balandžio mėn. sudarė 1 257,17 Eur (e. b. l. 54-55, 60, 131-132, 141). Ieškovė mokėjo tik už butui teikiamą šilumos energiją, vandenį, dujas, elektrą ir kitas paslaugas, už kurias apmokama pagal jų suvartojamą kiekį (e. b. l. 28-34, 36-38, 138-134). Todėl įvertinus tai, kad pati ieškovė buvo dalies buto savininkė ir gyvendama bute, naudojo šias paslaugas, taip pat ir po A. K. mirties, apmokėjimas už jas negali būti vertinamas kaip valios priimti velionio A. K. palikimą išraiška. Tokią valią atspindėtų būtent A. K. priklausiusios turto dalies valdymas, tuo tarpu besikaupianti skola už bendrojo naudojimo objektų, priskirtų A. K. buto (duomenys neskelbtini) daliai, administravimą rodo, kad ieškovė aktyvių veiksmų perimti palikėjo A. K. civilines teises ir pareigas neatliko.

13. Aplinkybės apie A. K. priklausiusios buto dalies valdymą kaip savo nepatvirtina ir ieškovės nurodytas atliktas buto remontas. Teismas vėlgi, atkreipia dėmesį, kad ieškovė remontavo butą, kurio ½ dalis priklauso jai nuosavybės teise, taigi atlikdama buto remontą iš esmės rūpinosi jai priklausančia nuosavybės dalimi ir savo poreikiais gyvenant bute. Be to, nei pati ieškovė, nei ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nenurodė, kokius konkrečius kilnojamuosius daiktus turėjo A. K., kad būtų galima spręsti, jog ieškovė pradėdama valdyti A. K. priklausiusius kilnojamuosius daiktus priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti visą A. K. priklausiusį turtą. Teismo tenkintas prašymas apklausti liudytojus byloje taip pat buvo atsiimtas. Tuo tarpu byloje esančiais įrodymais nustatytas nesirūpinimas bendrojo naudojimo objektais patvirtina, kad ieškovė neatliko reikiamų aktyvių veiksmų priimti A. K. palikimą per šešių mėnesių terminą po jo mirties.

14. Teismas vertina kaip nepagrįstą ir ieškovės aiškinimą, kad jos riboti finansiniai ištekliai buvo labiau reikalingi buto remontui. Kaip minėta, ieškovė remontuodama butą pirmiausia rūpinosi savo nuosavybės dalies priežiūra ir savo pačios poreikiais. Šią išvadą teismas daro dėl to, kad iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog kas mėnesį mokama suma už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą buvo itin nedidelė ir iki 2014 metų vidurio vidutiniškai sudarydavo iki 10 Eur per mėnesį (e. b. l. 131), tuo tarpu buto remontui (grindų, vamzdynų keitimui), kad galėtų tinkamai naudotis jai priklausančia buto dalimi, ieškovė neabejotinai išleido daug didesnę sumą. Ta aplinkybė, kad 2011 m. spalio ir gruodžio mėn. buvo atliekami 28,96 Eur ir 66,39 Eur mokėjimai bei 2016 m. birželio ir liepos mėn. 549,97 Eur ir 143,53 Eur mokėjimai (e. b. l. 131-132), rodo, kad ieškovei seniai buvo žinoma apie besikaupiančią skolą ir galimai namo administratoriui paraginus buvo atliekami tam tikri mokėjimai, tačiau jie nebuvo tokios apimties, kad neabejotinai leistų spręsti, jog tai aktyvūs veiksmai priimant A. K. palikimą. Priešingai, ieškovė iš esmės naudojosi tuo, kad neatlikdama aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo gali neperimti ir A. K. palikimą sudarančių prievolių.

15. Teismo neįtikino ir tie ieškovės paaiškinimai, kad ji būtų ėmusis veiksmų užfiksuoti faktą, jog ji priėmė A. K. palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą, jei būtų žinojusi, kad tokius veiksmus reikia atlikti. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė buvo informuota apie valstybės ketinimą kreiptis į notarą dėl palikimo perėjimo valstybei ir įspėta, jog turi pateikti įrodymus, kad yra priėmusi A. K. palikimą dar 2020 m. kovo 30 d. (e. b. l. 61), tačiau ta aplinkybė, kad valstybei (duomenys neskelbtini) buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, rodo, jog ieškovė įrodymų apie A. K. palikimo priėmimą nepateikė. Ieškovė nurodydama aplinkybes, kad jos pašto dėžutė buvo išplėšta, dėl ko esą ji negavo minėto pranešimo, negalėjo nurodyti nei laiko, kada tai įvyko, nei laiko, kada galiausiai įtaisė užraktą savo pašto dėžutei. Todėl ieškovei tinkamai nepaneigus fakto, kad ji gavo minėtą VĮ „Turto bankas“ pranešimą, laikytina, jog ieškovei buvo žinoma apie VĮ „Turto bankas“ ketinimą kreiptis dėl palikimo perėjimo valstybei. Šio fakto nepaneigia ir ta ieškovės nurodyta aplinkybė dėl paštininkų klaidų pristatant siuntas jos gyvenamajame name, nes ieškovė tik iškėlė tokią versiją, tačiau nepateikė tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).

16. Byloje taip pat yra pateikti duomenys, kad ieškovei nuo 2007 m. vasario 15 d. nustatytas 55 proc. darbingumo lygis dėl ieškovės turimų lėtinių ligų (e. b. l. 172-173). Teismo vertinimu ieškovės sveikatos būklė A. K. mirties nebuvo tokia, kuri galėjo kliudyti ieškovei atlikti aktyvius veiksmus priimant A. K. palikimą ar kreipiantis dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Teismas atkreipia dėmesį, kad A. K. mirties momentu (duomenys neskelbtini) ieškovė Z. M. buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (e. b. l. 10), o pablogėjusi sveikatos būklė, nulėmusi darbingumo netekimą, užfiksuota praėjus beveik 8 metams po A. K. mirties. Todėl įvertinus aplinkybę, kad A. K. palikimas turėjo būti priimtas per 6 mėnesių terminą po jo mirties, teismas neturi pagrindo spręsti, jog šiuo laikotarpiu ieškovės Z. M. sveikatos būklė kliudė ieškovei tuos veiksmus atlikti.

17. Apibendrinant nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, teismas konstatuoja, kad ieškinio reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negali būti tenkinamas, nes byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog ieškovė Z. M. atliko aktyvius veiksmus ir priėmė A. K. palikimą po jo mirties faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis). Kadangi nei dalies buto valdymas nuosavybės teise, nei teisės į palikimą turėjimas pagal 1964 m. CK normas nebuvo pagrindas po A. K. mirties nuosavybės teisei įgyti į A. K. priklausiusio buto dalį, atmestini ir ieškinio reikalavimai dėl (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. 2824 pripažinimo negaliojančiu bei nuosavybės teises į ½ nekilnojamo turto dalį, kilnojamojo turto dalį, esančias (duomenys neskelbtini), po velionio A. K. mirties pripažinimo. Kitų pagrindų pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 2824, nei ieškinyje nurodyti palikimo perėjimo valstybei liudijimo negaliojimo pagrindai, teismas nenustatė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

18. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovę atstovaujanti VĮ „Turto bankas“ prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškovė Z. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. liepos 29 d. ir 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimais yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, pranešti Nekilnojamojo turto registrui apie tai, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-7705-1162/2022 dėl daiktinių teisių į 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri lygiomis dalimis šiuo metu priklauso A. K. ir Lietuvos Respublikai, ir šioje byloje įsiteisėjo priimtas galutinis procesinis sprendimas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.