Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-11-23 · Administracinė byla Nr. I1-8587-414/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-11-23
Bylos Nr.
I1-8587-414/2022
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01759-2022-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Rimantas Giedraitis (pirm.)
Pareiškėjas
R. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-8587-414/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01759-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.; 20.2.3.; (S) 20.2.3.2.; 20.5.1.; 55.1.1.
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 23 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Giedraitis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1–14) nurodė, kad nuo 2019 m. lapkričio 18 d. iki 2021 m. vasario 2d. buvo atliko bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau Pravieniškių PN-AK) netinkamomis sąlygomis. Atvykęs į Pravieniškių PN-AK pareiškėjas buvo nuvestas į kratos patalpas. Ten viršutinius ir apatinius rūbus turėjo dėti į nešvarias plastmasines voneles, kurios buvo nedezinfekuotos, nešvarios, rentgeno aparato takelis buvo nešvarus ir netvarkingas. Kratos kabina įrengta patalpoje, per kurią vaikšto pareigūnai, todėl pareiškėją 2019 m. lapkričio 18 d. kratos metu pareiškėją matė išrengtą moterys pareigūnės.

Po atliktos kratos pareiškėjas buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas – 1 kamerą, kurioje tualeto durys buvo sulaužytos, duryse nebuvo rankenėlės, pačiose duryse buvo pramušta didelė skylė, todėl nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu. Minėtoje kameroje langai buvo išdaužyti, stiklai mėtėsi ant palangės, į jas buvo galima susižaloti. Ant palangės ir po langais buvo pilna šiukšlių, palangės ir grotos buvo dulkėtos, ant langų buvo voratinkliai. Kameroje nuolat buvo šalta, buvo skersvėjai. Kameroje nebuvo jokių higienos priemonių nei kriauklei, nei tualetui valyti, todėl iš tualeto sklido labai nemalonus kvapas. Nebuvo grindų šluostės, todėl pareiškėjas iš savo asmeninio rankšluosčio turėjo pasidaryti grindų skudurą. Kameroje buvo tik šluota, kibiras šiukšlėms ir kibiras grindims plauti, tačiau nebuvo šiukšlių semtuvėlio. Kameroje buvo labai blogas dirbtinis apšvietimas, nes neveikė pusė elektros šviestuvų. Natūralaus apšvietimo nebuvo, kadangi kamera įrengta atskirame priestate, rūsyje, be to, vietoje ištisinio stiklo buvo sudėti stikliniai langeliai, kurie nepraleidžia šviesos, jie buvo išdaužyti, todėl visą laiką teko būti prieblandoje.

Teigė, jog buvo kalinamas ilgą laiką Pravieniškių PN-AK 5 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, kurioje buvo kalinama 15–18 žmonių, patalpa buvo apie 21 kv. m ploto, todėl nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Gyvenamoji patalpa buvo užstatyta baldais. Be to, 5 būryje nebuvo įrengto poilsio kambario. Seni, surūdiję dviaukščiai geležiniai gultai nebuvo pritvirtinti prie grindų, todėl pareiškėjas negalėjo išsimiegoti, nes kitas nuteistasis miego metu judindavo visą gultą.

Nurodė, jog buvo kalinamas 12 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, kurioje buvo labai blogas dirbtinis apšvietimas, todėl pareiškėjas negalėjo normaliai skaityti, rašyti, jam skaudėdavo akis. Natūralaus apšvietimo beveik nebuvo, nes langeliai buvo labai maži. Dėl netinkamo apšvietimo pareiškėjui kilo problemų su regėjimu.

Pravieniškių PN-AK 12 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje buvo apgyvendinta 16 nuteistųjų, gyvenamoji patalpa buvo 7 metrų ilgio ir 3,5 metro pločio, todėl buvo per mažai gyvenamojo ploto. Dalį ploto užėmė baldai. Taip pat neatitiko oro drėgmė ir oro judėjimas.

Bendrojo naudojimo dušo patalpose buvo suskilę veidrodžiai, plytelės vietomis atitrūkusios nuo sienų, ant dušų nebuvo čiaupų, dušų grindų danga slidi, ant lubų ir sienų buvo pelėsis, nuo lubų byrėjo dažai ir vandens kondensatas, šviestuvai buvo techniškai netvarkingi – buvo atviri elektros laidai, išdaužytos lempos. Duše nebuvo jokių pertvarų ar užuolaidų, todėl nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas prausiantis.

Pravieniškių PN-AK valgykloje visą laiką tvyrojo maisto gaminimo kvapas, kadangi valgykloje neveikė vėdinimo sistema. Maistą dalinantys nuteistieji būdavo be pirštinių, be darbo rūbų, be kepuraičių ar specialių chalatų.

Pravieniškių PN-AK parduotuvėje kainos visą laiką būdavo užaukštintos, dėl to pareiškėjas patyrė papildomų finansinių išlaidų.

Be to, pareiškėjas negalėjo laisvai skambinti ir naudotis taksofonu, jo pokalbių buvo klausomasi esančių šalia pareigūnų.

Nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas labai išgyveno emociškai, verkė naktimis, pradėjo kamuoti nemiga, atsirado depresija, neteko apetito, pablogėjo sveikata, sumažėjo bendravimas su artimaisiais.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 19–26) nurodė, kad atvykusių į įstaiga nuteistųjų asmens krata buvo atliekama vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – Instrukcija) 8 skyriaus nuostatomis. Instrukcija nenumato pareigos po kiekvienos kratos dezinfekuoti dėžių/vonelių į kurias dedami nuteistųjų daiktai ar rentgeno aparato. Taip pat Instrukcijoje nenumatyta pareiga tam tikrus daiktus skirstyti į atskiras dėžes/voneles. Minėtų pareigų nenumato ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015). Asmens kratos atliekamos atskiroje patalpoje bei atliekamos tos pačios lyties pareigūnų vadovaujantis Instrukcijos 152 punktu. Vadovaujantis aukščiau nurodytais teisės aktais higienos sąlygos asmens kratų atlikimo metu yra užtikrinamos, o vien tai, kad pareiškėjo individualių lūkesčių netenkino higienos sąlygos nėra pakankamas pagrindas atsakovo neteisėtiems veiksmams konstatuoti.

Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus karantino patalpos sanitariniame mazge privatumas yra užtikrintas. Pirmojo sektoriaus karantino patalpoje sanitarinis mazgas pertvara su durimis yra atitvertas nuo likusio patalpos ploto. Įstaigos Pirmojo sektoriaus KTP patalpose nuteistojo kalinimo laikotarpiu buvo įrengti plastikiniai, tvarkingi langai.

Pasitaiko atvejų, kai patys nuteistieji neatsakingai elgiasi su įstaigoje esančiais įrenginiais, įskelia ar sudaužo langų stiklus arba patys išima iš paketų stiklus. Visi gedimai nebūna nuolatiniai ir gavus informaciją apie trūkumus – jie šalinami, tačiau patalpos ir inventorius gadinami nuolatos.

Pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK užtikrina Higienos normos HN 134:2015 37 punkto reikalavimo, nustatančio, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai), vykdymą. Kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems valymo priemones išduoda Saugumo valdymo skyriaus pareigūnas. Teiginys, jog kamerų tipo patalpoje nėra šluostės grindims valyti yra nepagrįstos. Patikrinus informaciją paaiškėjo, jog kiekvieną mėnesį uždarosios zonos patalpose kalinamiems nuteistiesiems išduodamas audeklas grindims valyti.

Nurodė, jog švarai ir tvarkai palaikyti nuteistiesiems išduodamas sanitarinis valiklis, šveitimo milteliai, valymo inventoriaus komplektas šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės. Valymo priemones ir valymo inventorių Turto valdymo skyriaus sandėlininkas išduoda pasirašytinai būrio Resocializacijos skyriaus specialistui, kuris valymo priemones nuteistiesiems išduoda patalpų valymo metu. Jei matote, kad trūksta valymo priemonių ar valymo inventoriaus, kreipkitės į savo būrio Resocializacijos skyriaus specialistą dėl papildymo.

Teigė, jog Pravieniškių PN-AK užtikrina tinkamą gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę (dieninę, naktinę) apšvietą. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes arba sugedusius šviestuvus nedelsiant keičiami naujais.

Pažymėjo, kad visą vertinamąjį laikotarpį pareiškėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.

Baldai prie grindų tvirtinami tik drausmės grupėje ir kamerų tipo patalpose. Bendrabučio gyvenamojoje patalpoje baldai netvirtinami prie grindų. Aktualiu ginčo laikotarpiu pareiškėjas bausmę atliko gyvenamosiose patalpose kurioje baldai prie grindų netvirtinami.

Nurodė, kad Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus bendrosiose dušinėse ginčo laikotarpiu pertvaros buvo neįrengtos. Dušų patalpos inventoriumi aprūpinamos, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (toliau – ir Aprūpinimo normos). Įstaiga užtikrina dušų įrengimą pagal Aprūpinimo normų reikalavimus. Atkreipė dėmesį į tai, jog elektros instaliacija Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus 12 būrio dušo patalpose yra tvarkinga, atvirų neizoliuotų laidų ar išplėšytų rozečių nėra. Pasitaiko atvejų, kada nuteistieji gadina elektros instaliaciją, sugadina rozetes. Tačiau gavus pranešimą apie gedimą ar netvarkingą elektros instaliaciją, netvarkingus laidus, rozetes nedelsiant tvarkoma keičiami naujomis. Nors ir pripažintina, kad pareiškėjas galėjo tam tikrų nepatogumų dėl naudojimosi dušu be pertvarų, tačiau tai nesudaro pagrindo priteisti pareiškėjui už tai piniginę kompensaciją kaip žalos atlyginimą.

Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus nuteistųjų valgykloje įrengtas vėdinamas užtikrinamas per darinėjamas orlaides ventiliacines angas taip pat galima vėdinti ir per langus. Nuteistųjų maitinamas vykdomas vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintais valgiaraščiais.

Pravieniškių PN-AK 2019 m. sausio 29 d. sudarė maitinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį su VšĮ „Bruneros“. Maitinimo organizatorius VŠĮ ,,Bruneros“ užtikrina tinkamą nuteistųjų maitinimą, laikantis reglamentuojančių nuteistųjų maitinimą teisės aktų ir sutartyje numatytų sąlygų ir reikalavimų.

Vadovaujantis Įstaigos direktoriaus 2019-11-08 įsakymu Nr. V-654 „Dėl nuteistųjų (suimtųjų) maitinimo paslaugos tiekimo kokybės tikrinimo komisijos sudarymo“ komisija vykdo patikrinimus Pirmojo. Antrojo ir Trečiojo sektorių nuteistųjų valgyklose. Patikrinimo rezultatai įforminami „.Nuteistųjų maitinimo paslaugos teikimo patikrinimo aktuose“ ir pateikiami tvirtinti Įstaigos direktoriui. Apie patikrinimo metu nustatytus trūkumus informuojamas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir maitinimo paslaugą teikianti įmonė. Esant trūkumams. pažeidimams, siunčiamos paslaugą teikiančiai įmonei VšĮ ,,Bruneros“ pretenzijos, reikalaujant užtikrinti sutartyje numatytų sąlygų vykdymą. Įstaiga periodiškai tikrina nuteistiesiems teikiamo maisto kokybę laboratorijose.

Pažymėjo, kad nuteistųjų apsipirkimo paslaugas teikia UAB „Handelshus“ (anksčiau įmonės pavadinimas buvo UAB „Pontem“). Esant kainų neatitikimui, pažeidimai fiksuojami ir UAB „Handelshus“ direktoriui siunčiami raštai su reikalavimais nedelsiant sumažinti prekių kainas.

Pravieniškių PN-AK pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų, bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Taigi nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui, sąlygų.

Skundas patenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis nuo 2019 m. lapkričio 18 d. iki 2021 m. vasario 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas skunde nurodo aplinkybes nuo pat jo atvykimo į Pravieniškių PN-AK (neturtinę žalą sieja su netinkamomis sąlygomis atlikta krata, netinkamomis sąlygomis karantino kameroje) bei į atsakovės atstovo Pravieniškių PN-AK pateiktus duomenis apie pareiškėjo atvykimo į Pravieniškių PN-AK datą (b. l. 27), pareiškėjo nurodyta laikotarpio pradžios data 2019 m. lapkričio 18 d. vertintina kaip rašymo apsirikimas ir šioje byloje vertintinas laikotarpis nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2021 m. vasario 2 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš gyvenamojo ploto trūkumo 5 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje ir 12 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) 11¹.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Nuo 2020 m. vasario 6 d. galiojančio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisves atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo" 2.1 punktas nustato analogiškus minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam žmogui, reikalavimus.

Bylos duomenimis nustatyta (b. l. 27, 28–29), kad pareiškėjas nuo 2019 m. lapkričio 5 d. iki 2019 m. lapkričio 25 d. buvo paskirtas į 41 būrio 41 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 57,89 kv. m, joje įrengta 18 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,21 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki 2020 m. spalio 7 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 5 būrio 52 gyvenamąją patalpą, kuri yra 58,79 kv. m ploto, joje buvo įrengta 18 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,26 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2020 m. spalio 8 d. iki 2021 m. vasario 2 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 12 būrio 121 gyvenamąją patalpą, kuri yra 53,28 kv. m gyvenamojo ploto, joje buvo įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,33 kv. m gyvenamojo ploto.

Atsakovės atstovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, pareiškėjas gavęs atsiliepimą į skundą jų neginčijo, todėl teismais jais vadovaujasi spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog pareiškėjui visą vertinamąjį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma bendrabučio tipo patalpose, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovės pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo.

Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktika (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertina pareiškėjo argumentų dėl baldų ir kito inventoriaus užimamo ploto gyvenamosiose patalpose.

Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš to, jog duše nebuvo jokių pertvarų ar užuolaidų, todėl nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas prausiantis.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą (b. l. 19–26) pripažino, kad Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus bendrojo naudojimo dušinėse ginčo laikotarpiu pertvaros buvo neįrengtos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas yra pažymėjęs, kad nors teisės aktai nenumato pataisos įstaigos pareigos dušuose įrengti pertvaras, tačiau tai nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/201, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021, 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021, 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-840-520/2021 ir kt.). LVAT praktikoje taip pat pripažįstama, kad pareiškėjams, naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, pažeidžiamas jų privatumas (žr., pvz., LVAT 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą (žr., pvz., 2013-04-25 sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09).

Teismas, atsižvelgdamas į minėtą LVAT praktiką, daro išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, jog nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2021 m. vasario 2 d. pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje (2022 m. rugpjūčio 23 d. Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus pažymos Nr. 61-3743 duomenys, b. l. 27) buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 44 punktą, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5 punkte (ginčo laikotarpiu galiojusi redakcija) buvo numatyta, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į valgyklą, dušą (ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę) <...>.

Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų dirbęs, todėl, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui suteikiama teisė ne rečiau kaip kartą per savaitę praustis duše , nėra pagrindo skaičiuoti pažeidimo laikotarpį už kiekvieną dieną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019). Pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu turėjo teisę pasinaudoti dušu apie 65 kartus, taigi 65 kartus pareiškėjo privatumas naudojantis pertvarų neturinčiu dušu bendrojo naudojimo dušinėje buvo pažeidžiamas, dėl ko pareiškėjas galėjo patirti neigiamų išgyvenimų ir dėl to spręstinas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat sieja su tuo, jog Pirmojo sektoriaus 5 būryje nebuvo įrengto laisvalaikio kambario.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtint Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 6.8., 8.9. punktuose nustatyta, kad įkalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, taip pat drausmės grupei gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas laisvalaikio (užsiėmimų) kambarys (kiekvienam būriui).

Atsakovės atstovas nepateikė duomenų dėl laisvalaikio kambario įrengimo Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus 5 būryje, todėl pareiškėjo argumentai dėl laisvalaikio kambario neįrengimo lieka nepaneigti. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Pirmojo sektoriaus 5 būryje nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki 2020 m. spalio 7 d. (b. l. 27) buvo pažeista jo subjektinė teisė būti kalinamam tinkamomis sąlygomis, neįrengiant laisvalaikio (užsiėmimų) kambarių, kas atitinkamai galėjo sukelti pareiškėjui tam tikrų nepatogumų.

Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą taip pat sieja su tuo, jog krata buvo atlikta nehigieniškomis sąlygomis ir neužtikrinant jo privatumo, karantino kameroje buvo sulaužytos tualeto durys, išdaužyti langai, buvo pilna šiukšlių, dulkių, voratinklių, kameroje buvo šalta, iš tualeto sklido nemalonus kvapas, nebuvo grindų šluostės, šiukšlių semtuvėlio, kameroje buvo labai blogas dirbtinis apšvietimas, 12 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje buvo netinkamas dirbtinis ir natūralus apšvietimas, didelė drėgmė, bendrojo naudojimo dušo patalpose buvo suskilę veidrodžiai, plytelės vietomis atitrūkusios nuo sienų, ant dušų nebuvo čiaupų, dušų grindų danga slidi, ant lubų ir sienų buvo pelėsis, nuo lubų byrėjo dažai ir vandens kondensatas, šviestuvai buvo techniškai netvarkingi – buvo atviri elektros laidai, išdaužytos lempos.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktą laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20 °C (Higienos normos HN 134:2015 16 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos HN 134:2015 14 punktas). Higienos normos HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Higienos normos HN 134:2015 34 punktas nustato, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog Higienos normoje HN 134:2015 natūralaus apšvietimo koeficientas nereglamentuojamas.

Pravieniškių PN-AK pateikė į bylą 2022 m. rugsėjo 13 d. pažymą Nr. 77-1652 (b. l. 28–29) ir 2022 m. rugsėjo 13 d. pažymą Nr. 77-1670 (b. l. 30), kurios patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus kamerų tipo patalpose buvo įrengti plastikiniai, tvarkingi langai, išduodamos valymo priemonės, taip pat audeklas grindims valyti, įstaigoje užtikrinama gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta, elektros instaliacija tvarkinga, įstaiga užtikrina teisės aktų reikalavimus atitinkantį dušo patalpų įrengimą.

Jokių objektyvių duomenų (nuotraukų, patikrinimo aktų, patalpų fizikinių parametrų matavimo protokolų ir pan.), patvirtinančių, kad vertinamuoju laikotarpiu ginčo gyvenamosiose patalpose buvo užtikrintos teisės aktų reikalavimus atitinkančios kalinimo sąlygos, atsakovės atstovas nepateikė. Tačiau nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kitą valstybės instituciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų sąlygų buvo kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją ar atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl netinkamų sąlygų, atsakovės atstovui šiuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas taip pat nurodė, jog seni, surūdiję dviaukščiai geležiniai gultai nebuvo pritvirtinti prie grindų, dėl pareiškėjas negalėjo išsimiegoti, kadangi kitas nuteistasis miegodamas judino gultą.

Pažymėtina, kad galiojantys teisės aktai nenumato pareigos baldus bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose pritvirtinti prie grindų, todėl pareiškėjo argumentai, kad lovos nebuvo pritvirtintos prie grindų, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK valgykloje buvo nehigieniškos sąlygos (valgykloje buvo maisto gaminimo kvapas, neveikė vėdinimo sistema, maistą dalinantys nuteistieji būdavo be specialių rūbų, kepurių, pirštinių).

Byloje esančiais duomenimis (b. l. 31–48) nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK maitinimą pagal 2019 m. sausio 29 d. Maitinimo paslaugos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 76-11 organizuoja VšĮ ,,Bruneros“. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 23) nurodė, kad Pravieniškių PN-AK užtikrina tinkamą nuteistųjų maitinimą, laikantis nuteistųjų maitinimą reglamentuojančių teisės aktų ir sutartyje numatytų sąlygų. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo argumentus dėl nehigieniškai pateikiamo maisto, antisanitarinių sąlygų valgykloje ir pan. Byloje nėra duomenų, kad dėl netinkamo maitinimo, antisanitarinių sąlygų valgykloje, pareiškėjas būtų kreipęsis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ar į Pravieniškių PN-AK pareigūnus. Teismas atsakovės atstovo paaiškinimais neturi pagrindo netikėti. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti.

Pažymėtina, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, kadangi turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, kada konkrečiai skunde nurodytu laikotarpiu maistas buvo pateiktas nehigieniškai, kada valgyklos darbuotojai nedėvėjo pirštinių, specialių rūbų, kepurių. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjas dėl šios skundo dalies neįrodė kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.

Pareiškėjo argumentai dėl to, kad Pravieniškių PN-AK parduotuvėje kainos visą laiką būdavo užaukštintos, pareiškėjas negalėjo laisvai skambinti ir naudotis taksofonu, jo pokalbių buvo klausomasi esančių šalia pareigūnų, taip pat vertintini kaip deklaratyvūs, todėl atmestini, kadangi pareiškėjas nenurodė kokių prekių kainos ir kada buvo per didelės, nenurodė, konkrečių atvejų, kada negalėjo pasinaudoti taksofonu, kada jo pokalbių buvo klausomasi.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė emocinius išgyvenimus, atsirado nemiga, depresija, jis neteko apetito, pablogėjo sveikata. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos pripažįsta, kad dėl konstatuoto pažeidimo (privatumo neužtikrinimo dušo patalpose, laisvalaikio kambario neįrengimo) pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo pobūdį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), ar, kad pareiškėjas skundais ar prašymais būtų kreipęsis į atsakovės atstovą dėl skunde išdėstytų aplinkybių (privatumo neužtikrinimo, laisvalaikio kambario neįrengimo), taip pat atsižvelgus į analogiško pobūdžio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. pvz., 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1502-789/2022, 2022 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-665-442/2022), teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 150 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui R. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Rimantas Giedraitis