- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Baudžiamasis įsakymas
- Data
- 2019-10-21
- Bylos Nr.
- 1-1092-1023/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-42633-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Priimtas baudžiamasis įsakymas
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Kaltinamasis
- V. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Prienų r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis, teistas:
1. 2013 m. kovo 12 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
2. 2019 m. spalio 10 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį galutine 36 parų arešto bausme (teismo procesinis sprendimas neįsiteisėjęs).
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. B. 2019 m. spalio 5 d. apie 21.00 val. Prienų r., kelio Balbieriškis - Jiestrakis - Plutiškės 10.600 km, pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - VĮ „Regitra“ išregistruotą automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam nustatyta daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 2,41 promilės neblaivumas). Šiais veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Apklaustas įtariamuoju V. B. kaltu prisipažino ir parodė (b. l. 102-105), kad 2019 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, Kauno r., Garliavoje iš nepažįstamos moters pagal skelbimą už 400 eurų nusipirko automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įsigydamas šį automobilį nepasirašė automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, tiesiog sumokėjo pinigus ir jam buvo parduotas minėtas automobilis. Automobilį pirko pardavimui ant metalo ar ardymui, tačiau juo pats naudojosi ir važinėjo, nors teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs, šio automobilio neįregistravo VĮ „Regitra“. Automobiliu važinėjo pats iki 2019 m. rugpjūčio 27 d., tada buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kadangi automobilį vairavo būdamas neblaivus, jam buvo nustatyta daugiau negu 2 promilės, dėl to buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas, automobiliui „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taikytas nuosavybės teisių apribojimas, su kuriuo buvo supažindintas pasirašytinai, automobilis buvo grąžintas. Suprasdamas, kad grąžintu automobiliu negali naudotis, nes neturi net teisės vairuoti transporto priemones, toliau juo važinėjo. 2019 m. spalio 5 d. vakare būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), su draugu A. B. gėrė alų. Dviese išgėrė gal po 1 l talpos butelį alaus. Abu su A. B. buvo neblaivūs. A. B. paprašė jį pavežti link (duomenys neskelbtini) pas kažkokias moteris. Nors buvo neblaivus, sutiko jį pavežti iki jo nurodytos vietos. Buvo apie 21 val. Įsėdo į savo automobilio vairuotojo vietą, A. B. atsisėdo priekinėje keleivio vietoje. Užvedė automobilio variklį ir važiavo. Vairuojant automobilį ir važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) k. link (duomenys neskelbtini) k. jį iš paskos pasivijo policijos pareigūnui, kurie patikrinimo metu jam nustatė virš 2 promilių girtumą, dėl ko jis buvo sulaikytas. Vairavęs automobilį būdamas neblaivus prisipažįsta, gailisi, kad taip pasielgė, taip pasielgė, nes buvo girtas.
Liudytojas A. B. parodė (b. l. 53-55), kad 2019 m. spalio 5 d. būdami Prienų (duomenys neskelbtini), V. B. automobilyje gėrė alų. Buvo girti, jis buvo visai girtas, nes prieš tai buvo gėręs. V. B. buvo girtas, tačiau jis sutiko važiuoti į kitą kaimą ir savo turimu automobiliu, kurį vairavo vežė jį į kitą kaimą. Grįžtant link namų nuo (duomenys neskelbtini), Prienų r. juos pasivijo policija ir sustabdė. V. B. pareigūnui nustatė girtumą ir jį sulaikė, jis išvyko namo.
Liudytojas L. R. parodė (b. l. 58-61), kad 2019 m. spalio 5 d. dirbo kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu Ž. Š.. Apie 20.55 val. gavo pranešimą, kad Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini) k., važinėja automobilis „Opel Astra“, kurio vairuotojas galimai neblaivus, mėtosi po kelią. Apie 21 val. atvyko į nurodytą vietą, kur kelio Balbieriškis-Jiestrakis-Plutiškės 10 km pastebėjo važiuojantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo V. B., kuris automobiliu važiavo kartu su dar vienu vyriškiu, kuris sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Paklaustas ar turi vairuotojo pažymėjimą V. B. paaiškino, kad teisės vairuoti nėra įgijęs ir nepateikė jokių transporto priemonės dokumentų. Bendraujant su vairuotoju V. B. jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, asmuo sunkiai pastovėjo ant kojų, nerišliai kalbėjo. V. B. paklaustas ar yra vartojęs alkoholinių gėrimų paaiškino, kad prieš 20 ar 30 minučių vartojo alkoholio. 21.02 val. alkoholio kiekio matuokliu V. B. nustatė 2,51 promilės neblaivumą, po to 21.23 val. pakartotinio patikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu nustatė 2,41 promilės neblaivumą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo V. B. prisipažinimo ir liudytojų parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:
- įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 10-11), kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra Prienų r. sav., kelio Nr. 3304 Balbieriškis - Jiestrakis - Plutiškės 10.600 km;
- 2019 m. spalio 5 d. neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 24), kuriame nurodyta, kad V. B. alkoholio kiekio matuokliu 21.02 val. nustatyta 2,51 promilės neblaivumas, o 21.23 val. nustatytas 2,41 promilės neblaivumas;
- informacija apie kelių transporto priemones (b. l. 30), kurioje nurodyta, kad automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 14 d. laikinai išregistruotas. 2019 m. rugsėjo 3 d. pranešta apie transporto priemonės pardavimą, naujas savininkas V. B.;
- VšĮ „Emprekis“ duomenys (b. l. 32), kuriais, nustatyta, kad vidutinė transporto priemonės 1999 m. „Opel Astra“ kaina Lietuvoje – 870 Eur.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. 2019 m. spalio 5 d. apie 21.00 val. Prienų r., kelio Balbieriškis - Jiestrakis - Plutiškės 10.600 km, pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - VĮ „Regitra“ išregistruotą automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam nustatyta daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 2,41 promilės neblaivumas). Už V. B. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis V. B. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 108 – 110).
Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo V. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau jo elgesys laikytinas šiurkščiu, nes jis suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,41 promilės etilo alkoholio, sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui bei aplinkai. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis V. B. praeityje teistas (b. l. 81, 82), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (b. l. 71 – 80), dirba (b. l. 69), narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 65), kaltinamasis sutinka su prokuroro pasiūlyta arešto bausme, todėl teismo vertinimu areštas yra tinkama bausmės rūšis kaltinamajam.
Pagal BK 64¹ straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise (ar ją įgyti) taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-353/2009, Nr. 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, Nr. 2K-135/2008, Nr. 2K-13/2008, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Kaltinamasis V. B. anksčiau buvo teistas už analogišką veiką, administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka, šios bylos KET pažeidimai nesukėlė sunkių padarinių, tačiau KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens, kai nustatyta 2,41 promilės etilo alkoholio, veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgtina ir į kaltininko asmenybę, į tai, kad kaltinamasis dirba, bet teisė vairuoti nėra būtina dėl darbo tiesiogiai susijusio su transporto priemonės vairavimu, nusikalstama veika padaryta esant vidutiniam girtumui – 2,41 promilės. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, jos trukmę nustatant didesnį nei BK 68 straipsnyje numatytas dydžio vidurkis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2008, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-401/2014, Nr. 2K-418-222/2016 ir kt.).
Be to, BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, vairavo jam pačiam priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2019 m. spalio 10 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jau buvo konfiskuotas, tačiau dar vykdymo procese nebuvo paimtas. BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiuo atveju, nors vairuotas automobilis ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, jau teismo baudžiamuoju įsakymu yra konfiskuota, ji turi ekonominę vertę (b. l. 32), todėl, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į tai, kad transporto priemonės pakartotinis konfiskavimas būtų netikslingas, nagrinėjamu atveju konfiskuojama automobilio vertę atitinkanti pinigų suma be PVM – 720 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartis byloje Nr. 2K-164-222/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendis byloje Nr. 1A-219-658/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartis byloje Nr. 1A-370-312/2019, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis byloje Nr. 1A-141-491/2019 ir kt.).
Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, V. B. iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 106-107).
Į bausmės laiką V. B. įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas nuo 2019 m. spalio 5 d. 21.25 val. iki 2019 m. spalio 6 d. 13.05 val. (b. l. 87-89) (BK 65-66 straipsniai).
Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė iš V. B. išieškoti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas proceso išlaidas dėl transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo, kurias sudaro – 60,50 Eur (nuvežimas) ir 1,21 Eur už vieną saugojimo parą. Teismas pažymi, kad prašomos priteisti automobilio priverstinio nuvežimo iš įvykio vietos, transportavimo ir saugojimo išlaidos nors ir yra tikėtinos, tačiau nėra pagrįstos jų faktinį patyrimą patvirtinančiais dokumentais, t. y. nepateiktos nei sąskaitos faktūros, nei jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Byloje pateikta tik Alytaus AVPK pažyma apie patirtas proceso išlaidas, jas apskaičiuojant ir prašant jas pripažinti proceso išlaidomis, bei pateikta priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo sutartis, jos priedai (toliau – ir sutartis) (b. l. 38-52). Tuo tarpu iš minėtos sutarties 3.1.3., 3.1.4 punktų matyti, jog policijos komisariatas už suteiktas paslaugas atsiskaito mokėjimo pavedimu per 30 dienų nuo sąskaitos faktūros gavimo dienos, o minėta sąskaita policijos komisariatui turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 d. Nagrinėjamu atveju veika padaryta 2019 m. spalio 5 d., transporto priemonė, už kurios priverstinį nuvežimą, saugojimą, prašoma priteisti išlaidas, buvo priverstinai nuvežta saugojimui taip pat 2019 m. spalio 5 d., todėl vadovaujantis minėtos Sutarties nuostatomis policijos komisariatas gaus sąskaitą faktūrą ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 d. ir ją privalės apmokėti per 30 dienų, kas suteiktų būtent policijos komisariatui teisinį pagrindą pagal sutartį prašyti atlyginti jau patirtas išlaidas, pagrįstas mokėjimo dokumentais. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo nebuvo pateikta šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, dėl ko prašymas dėl šių išlaidų priteisimo iš kaltinamojo atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad tai neužkerta kelio teisę į nuostolių atlyginimą įgyvendinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. B. paskirti galutinę 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 5 d. 21.25 val. iki 2019 m. spalio 6 d. 13.05 val., t. y. 1 (vieną) parą, ją prilyginant 1 (vienai) arešto parai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo faktinio vykdymo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu V. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 4 (keturis) metus uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. B. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 720,00 Eur (septynis šimtus dvidešimt eurų 00 ct).
V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Išaiškinti V. B., kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Nuteistasis arešto bausme, kai suėmimas nevykdomas, privalo ne vėliau kaip per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Alytaus pataisos namus adresu Ulonų g. 8, Alytaus m. (jei nuteistasis pilnametis vyras), arba į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (jei nuteistas nepilnametis), arba į Panevėžio pataisos namus (jei areštas paskirtas nepilnametėms ir pilnametėms moterims). Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
Išaiškinti V. B., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.